priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos plitimo grėsmės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152
„Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbtos
valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtos trečios (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygio ir karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje sukeltų padarinių – prastovų, atleidimo iš darbo, darbo pajamų mažinimo – asmenų pajamos sumažėjo arba jie visai jų neteko. Siekiant sušvelninti dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos kilusias socialines pasekmes ir finansinėmis priemonėmis paremti pažeidžiamiausias gyventojų grupes, užtikrinant adekvačią pajamų apsaugą, parengti šie įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PSPĮ projektas);
2) Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – IVĮ projektas);
3) Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr.
XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PBĮIĮ projektas);
4) Lietuvos Respublikos vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo projektas (toliau – VI projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai). PSPĮ projektu ir IVĮ projektu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę socialinę paramą, užtikrinti jos gavimą, didinti piniginės socialinės paramos aprėptį ir adekvatumą bei ilgalaikių socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją integruotis į darbo rinką, nepasiturinčioms šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms 1 ar 2 vaikus, kurių pajamos sumažėjo, sudaryti palankesnes sąlygas gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui. PBĮIĮ projektu siekiama tobulinti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teisinį reguliavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas asmenims, negalintiems savarankiškai apsirūpinti būstu, pasinaudoti parama būstui įsigyti ar išsinuomoti, veiksmingiau sprendžiant asmenų aprūpinimo būstu problemas ir teikiant paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti savivaldybėse. VI projektu siekiama nustatyti vienkartinę išmoką asmenims, kuriems yra paskirtos ar bus paskirtos iki 2020 m. gruodžio 31 d. socialinio draudimo senatvės (išankstinės senatvės), socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo), socialinio draudimo našlių, socialinio draudimo našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, šalpos senatvės, šalpos neįgalumo, šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose, šalpos našlaičių, socialinės pensijos, šalpos kompensacijos, taip mažinant šios, vienos iš pažeidžiamiausių, gyventojų grupės skurdą. 2.
2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas
gyventojams įstatymo (toliau – PSP įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas), jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija PSP įstatyme nustatyto turto vertės normatyvo. Tuo atveju, jeigu nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą, savivaldybės administracija turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka piniginę socialinę paramą skirti išimties tvarka. Siekiant sušvelninti dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos plitimo grėsmės kilusias (galinčias kilti) socialines pasekmes (darbo netekimą, pajamų sumažėjimą ir pan.), būtina užtikrinti, kad turto vertinimas netaptų kliūtimi gauti paramą tada, kada labiausiai jos reikia. 2. Pasibaigus paskirtos piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiui, asmuo dėl tolesnio jos gavimo turi kreiptis iš naujo pateikdamas prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai (toliau – prašymas-paraiška) gauti. Prašymas-paraiška gali būti pateiktas: asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per atstovą. Šiuo metu, kai šalyje paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, galiojantis teisinis reguliavimas nenumato galimybės, kad piniginės socialinės paramos teikimas būtų tęsiamas be atskiro asmens prašymo. 3.
gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (toliau – VRP) (šiuo metu VRP – 125 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui (6 straipsnio 2 punktas). Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro 100 proc. skirtumo tarp VRP dydžio vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį; bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, sudaro: pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – 100 proc., antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 80 proc., trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 proc. skirtumo tarp VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį (9 straipsnis). Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, šildymo sezono metu už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti
pajamų ir VRP bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio (7 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. žemiau absoliučios skurdo ribos gyveno apie 312 tūkst. gyventojų, t. y. 11,1 proc. visų šalies gyventojų (palyginti su 2017 m., sumažėjo 2,7 procentinio punkto). 2018 m. skurdo rizikos lygis siekė 22,9 proc. ir, palyginti su 2017 m., nepasikeitė. Taigi pajamų nelygybė ir skurdas tebėra didelis iššūkis Lietuvai. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaita, 86 proc. asmenų (namų ūkių), kurie buvo vertinami atliekant atvejo tyrimą[1] (tirti 426 atvejai 12-oje savivaldybių), minimalių vartojimo poreikių dydis nebuvo užtikrintas.
Vertintais atvejais mažiausiai minimalūs vartojimo poreikiai buvo užtikrinti vieniems gyvenantiems asmenims (2017 m. ir 2018 m. atitinkamai 4 ir
m. – 41 proc., 2018 m. – 56 proc.). Siekiant, kad teikiama piniginė socialinė parama būtų adekvatesnė ir teikiama tada, kai labiausiai jos reikia, taip užtikrinant minimalių pajamų apsaugą, PSP įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su teisės į piniginę socialinę paramą nustatymu ir piniginės socialinės paramos dydžio apskaičiavimu, turėtų būti tobulinamas. 4. PSP įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui įsidarbinus, papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Šios priemonės tikslas – didinti ilgalaikių socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją įsidarbinti ir iš karto neprarasti paramos (problemos „apsimoka /neapsimoka dirbti“ sprendimas). Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) turimais duomenimis, 2017 m. papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinę gavo apie 11,4 proc. socialinės pašalpos gavėjų, registruotų Užimtumo tarnyboje, 2018 m. – apie 7 proc. socialinės pašalpos gavėjų, registruotų Užimtumo tarnyboje), 2019 m. – apie 11 proc. socialinės pašalpos gavėjų, registruotų Užimtumo tarnyboje.
Papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus tikslas – didinti socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją įsidarbinti, tačiau šios skatinimo priemonės taikymo mastą mažina PSP įstatyme nustatytos sąlygos (pavyzdžiui, priskaičiuotas darbo užmokestis negali viršyti 2 minimalių mėnesių algų), kurias turi atitikti įsidarbinęs socialinės pašalpos gavėjas, norėdamas ją gauti. Todėl, siekiant sumažinti ilgalaikę priklausomybę nuo socialinės paramos sistemos (piniginės socialinės paramos teikimas negali būti patrauklesnė priemonė nei įsidarbinimas), skatinti socialinės pašalpos gavėjus įsidarbinti, PSP įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas turėtų būti tobulinamas, supaprastinant papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus gavimo kriterijus ir sudarant palankesnes sąlygas gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus. Paramos gavėjų skatinimas, taikant įvairias integracines priemones, sudaro palankesnes sąlygas neprarasti darbinių įgūdžių ir motyvacijos įsidarbinti. 5. PSP įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma dalis darbinių pajamų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus šeimoje, nuo 15 iki 35 proc.), t. y. nustatytas toleruotinas pajamų lygis (angl. disregard income).
Siekiant remti nepasiturinčius asmenis ir šeimas, auginančias vaikus, ir išsaugoti jų paskatas dirbti didėjant pajamoms (pavyzdžiui, minimalioji mėnesinė alga 2017 m. buvo: 380 Eur, 2018 m. – 400 Eur, 2019 m. – 555 Eur, 2020 m.– 607 Eur), neįskaitytinų darbinių pajamų procentinė dalis turėtų būti didinama. 6. PSP įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija, patikrinusi gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka skirti socialinę pašalpą išimties tvarka, jeigu asmens (šeimos) vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 proc. viršija VRP dydį. Skirti socialinę pašalpą išimties tvarka, jei vidutinės mėnesio pajamos lygios VRP dydžiui, teisinio pagrindo nėra. 7. Piniginė socialinė parama teikiama vadovaujantis PSP įstatyme įtvirtintais bendradarbiavimo, prieinamumo, socialinio teisingumo ir veiksmingumo, visapusiškumo ir lygių galimybių principais. Siekiant socialinės paramos efektyvumo (socialinės paramos prieinamumo, įgalinimo ir adekvatumo), principai tikslintini. 8. Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams skiriama įvertinus jų turtą. PSP įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui žemės ūkio paskirties, įskaitant miško medynus (išskyrus naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus), konservacinės, įskaitant miško medynus, vandens ūkio ir miškų ūkio paskirties, įskaitant miško medynus, žemės ploto normatyvas kaimuose yra 3 hektarai.
Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kad šis nustatytas žemės ploto normatyvas yra per mažas ir asmenys neturi teisės į piniginę socialinę paramą, nes bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens viso nuosavybės teise turimo turto (įskaitant ir žemę) vertė viršija PSP įstatyme nustatytą turto vertės normatyvą. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas Siekiant mažinti vaikų skurdo riziką ir socialinę atskirtį, nuo 2018 m. sausio 1 d. įteisintas universalios išmokos vaikui (vaiko pinigų) mokėjimas visiems vaikams (jos dydis nuo 2020 m. sausio 1 d. – 60,06 Eur), taip pat siekiant finansiškai padėti šeimoms, auginančioms vaikus, papildomai išmoka vaikui (40,17 Eur) skiriama šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms 1 ar 2 vaikus, – vertinant šeimos pajamas, šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų, ir neįgaliems vaikams – nevertinant pajamų. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms 1 ar 2 vaikus, papildomai išmoka vaikui skiriama ir mokama, jeigu vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 2 VRP dydžiai (250 Eur).
Vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio (40,17 Eur) išmoka per mėnesį. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 17 straipsnio 7 dalį, vidutinės šeimos mėnesio pajamos, nustatytos Piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuojamos:
vaikams vertinant pajamas skiriama ir mokama 12 mėnesių arba trumpesnį laikotarpį, jeigu vaikas sukanka šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą amžių, iki kurio gali būti mokama išmoka vaikui, arba ši išmoka pradedama mokėti ir kitam tos šeimos auginamam ir (ar) globojamam vaikui, suvienodinant jau mokamos ir kitam vaikui skiriamos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpį.
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas Vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu (toliau – PBĮ statymas), asmenų, įrašytų į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, socialinio būsto nuomos laukimo (buvimo šiame sąraše) laikotarpis nėra įtvirtintas. Dėl to manoma, kad PBĮ įstatymo nuostatos stokoja pakankamų prielaidų skatinti socialinio būsto fondo plėtrą, siekiant labiau atsižvelgti į mažas pajamas gaunančių asmenų poreikį apsirūpinti būstu. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, 15,6 proc. asmenų (šeimų) socialinio būsto nuomos laukia daugiau kaip 5 metus. 2020 m. balandžio mėn. pradžioje savivaldybėse socialinio būsto nuomos laukė 11 488 asmenys (šeimos), o vidutinė asmens (šeimos) socialinio būsto nuomos laukimo trukmė siekė apie 7,7 metų. Socialinio būsto nuomos laukimo problema turėtų būti sprendžiama, tobulinant PBĮ įstatymo nuostatas. PBĮ įstatymas sudaro galimybę mažas pajamas gaunantiems asmenis gauti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas, tačiau šia galimybe naudojamasi nepakankamai. 2019 m. gruodžio mėn. duomenimis, nuomos mokesčio kompensaciją gavo 2 325 asmenys
miestų ir rajonų savivaldybėse, 25 savivaldybėse ja visai nesinaudoja (galimai dėl mažos nuomojamo būsto rinkos).
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nustatant būsto nuomos kompensacijos dydį, kuris yra tiesiogiai susietas su toje vietovėje esančio turto verte, mažesnėse rajonų savivaldybėse šis dydis labai skiriasi nuo dydžio didžiuosiuose miestuose. Be to, pastebėtas kitas šios priemonės trūkumas – kai kurių rajonų savivaldybėms nustatytas labai mažas kompensacijos dydis vienam šeimos nariui[2], todėl, kaip teigia ekspertai, ji neefektyviausia vieno asmens (asmens be šeimos) atveju[3]. Pavyzdžiui, Akmenės r. sav. kompensacijos dydis asmeniui yra 3,84 Eur, Alytaus r. sav. – 7,81 Eur, Utenos r. sav. – 16,0 Eur, Vilniaus r. sav. – 26,5 Eur. Pažymėtina, kad jaunuoliams, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ir (ar) savarankiško gyvenimo namus, ypač sunku iš nedidelių pajamų savarankiškai apsirūpinti būstu ar jį nuomotis, tačiau PBĮ įstatymas nenustato galimybės nuomoti socialinius būstus šiems asmenims ne eilės tvarka. Nėra reguliavimo, kuris numatytų papildomų, netestuojamų išmokų iš valstybės biudžeto skyrimą asmenims, gaunantiems socialinio draudimo, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijas, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, šalpos išmokas ar pensijas, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir (ar) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama PSPĮ projektas PSPĮ projektu siūloma:
galiojimo nuostatą, pagal kurią nuo įstatymo įsigaliojimo ir 6 mėnesius po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr.
Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino atšaukimo, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nuosavybės teise turimas turtas nebūtų vertinamas. Siūloma nuostata bus sudarytos palankesnės sąlygos gauti piniginę socialinę paramą asmenims, kurių pajamos dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos plitimo grėsmės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sukeltų padarinių – prastovų, atleidimo iš darbo, darbo pajamų mažinimo – sumažėjo, ir turto vertinimas netaps kliūtimi gauti paramą tada, kai labiausiai jos reikia. 2. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu piniginės socialinės paramos teikimas būtų tęsiamas be atskiro asmens prašymo. 3. Siekiant didinti piniginės socialinės paramos teikimo aprėptį ir adekvatumą, motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką:
nustatyti iki 1,1 VRP (137,5 Eur) – teisę į socialinę pašalpą įgytų asmenys, jei jų vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,1 VRP (137,5 Eur) (šiuo metu VRP – 125 Eur);
bendrai gyvenantiems asmenims, t. y. nustatyti didesnį VRP koeficientą, nuo kurio priklauso socialinės pašalpos dydis. Siekiant išvengti ilgalaikės priklausomybės nuo socialinės paramos sistemos, vienam gyvenančiam asmeniui socialinės pašalpos dydį diferencijuoti atsižvelgiant į jos gavimo trukmę (valstybinio audito duomenimis, 2018 m.
46 proc. socialinės pašalpos gavėjų gavo ją ilgiau kaip metus (iš jų: vieni gyvenantys asmenys sudaro apie 38 proc. gavėjų);
neįskaitytinų darbinių pajamų procentinę dalį ir nustatyti, kad į gaunamas pajamas neįskaičiuojama: 1) 20 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų, arba vienam gyvenančiam asmeniui; 2) 25 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus; 3) 30 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų; 4) 35 proc. – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus; 5) 40 proc. – asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų;
draudimo išmokos paskirtis – kompensuoti socialiniu draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautas darbo pajamas, skiriant piniginę socialinę paramą, į gaunamas pajamas taip pat neįskaityti dalies nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą ir darbo paieškos išmokos, numatomos mokėti pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą (analogiška procentinę dalimi kaip ir darbinės pajamos);
skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus gavimo kriterijus ir sudaryti palankesnes sąlygas ją gauti: 3.5.1 atsisakyti gaunamo darbo užmokesčio dydžio ribojimo (šiuo metu darbo užmokestis neturi viršyti 2 minimalių mėnesinių algų); 3.5.2 atsisakyti reikalavimo, kad įsidarbinusio asmens šeimos nariai turi atitikti bent vieną iš PSP įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant turi teisę į piniginę socialinę paramą; 3.5.3 diferencijuoti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus dydį atsižvelgiant į jos mokėjimo trukmę: 1) pirmą–trečią papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį – 100 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo; 2) ketvirtą–šeštą pašalpos mokėjimo mėnesį – 80 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo; 3) šeštą–dvyliktą pašalpos mokėjimo mėnesį – 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo;
savivaldybės administracija turi teisę skirti socialinę pašalpą išimties tvarka ne tik kai pajamos viršija nustatytą ribą, bet ir kai vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos per mėnesį yra lygios 1,1 VRP dydžio arba apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už dydį, kuris neišmokamas;
didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, t. y. padidinti VRP dalį nuo 1 VRP iki 1,5 VRP, taip paliekant asmeniui didesnę disponuojamų pajamų dalį poreikiams tenkinti (masto ekonomijos principu pagrįstą modelį taikyti ne tik normatyvams kompensacijoms apskaičiuoti (vienam gyvenančiam asmeniui taikomi didesni tiek naudingojo būsto ploto, tiek vandens normatyvai), bet ir nustatant kompensacijų dydį).
46 proc. socialinės pašalpos gavėjų gavo ją ilgiau kaip metus (iš jų: vieni gyvenantys asmenys sudaro apie 38 proc. gavėjų);
neįskaitytinų darbinių pajamų procentinę dalį ir nustatyti, kad į gaunamas pajamas neįskaičiuojama: 1) 20 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų, arba vienam gyvenančiam asmeniui; 2) 25 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus; 3) 30 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų; 4) 35 proc. – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus; 5) 40 proc. – asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų;
draudimo išmokos paskirtis – kompensuoti socialiniu draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautas darbo pajamas, skiriant piniginę socialinę paramą, į gaunamas pajamas taip pat neįskaityti dalies nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą ir darbo paieškos išmokos, numatomos mokėti pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą (analogiška procentinę dalimi kaip ir darbinės pajamos);
skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus gavimo kriterijus ir sudaryti palankesnes sąlygas ją gauti: 3.5.1 atsisakyti gaunamo darbo užmokesčio dydžio ribojimo (šiuo metu darbo užmokestis neturi viršyti 2 minimalių mėnesinių algų); 3.5.2 atsisakyti reikalavimo, kad įsidarbinusio asmens šeimos nariai turi atitikti bent vieną iš PSP įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant turi teisę į piniginę socialinę paramą; 3.5.3 diferencijuoti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus dydį atsižvelgiant į jos mokėjimo trukmę: 1) pirmą–trečią papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį – 100 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo; 2) ketvirtą–šeštą pašalpos mokėjimo mėnesį – 80 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo; 3) šeštą–dvyliktą pašalpos mokėjimo mėnesį – 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo;
savivaldybės administracija turi teisę skirti socialinę pašalpą išimties tvarka ne tik kai pajamos viršija nustatytą ribą, bet ir kai vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos per mėnesį yra lygios 1,1 VRP dydžio arba apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už dydį, kuris neišmokamas;
didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, t. y. padidinti VRP dalį nuo 1 VRP iki 1,5 VRP, taip paliekant asmeniui didesnę disponuojamų pajamų dalį poreikiams tenkinti (masto ekonomijos principu pagrįstą modelį taikyti ne tik normatyvams kompensacijoms apskaičiuoti (vienam gyvenančiam asmeniui taikomi didesni tiek naudingojo būsto ploto, tiek vandens normatyvai), bet ir nustatant kompensacijų dydį). Pritarus pateiktiems siūlymams, bus sudarytos palankesnės sąlygos nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę socialinę paramą, padidės piniginės socialinės paramos adekvatumas (ypač vienišiems paramos gavėjams) ir darbingo amžiaus darbingų asmenų motyvacija integruotis į darbo rinką.
teikimo principus papildant adekvatumo ir įgalinimo principais, kurie yra vieni pagrindinių kriterijų vertinant teikiamos paramos efektyvumą. 5. Padidinti žemės ūkio paskirties, įskaitant miško medynus (išskyrus naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus), konservacinės, įskaitant miško medynus, vandens ūkio ir miškų ūkio paskirties, įskaitant miško medynus, žemės ploto normatyvą kaimuose nuo 3 iki 6 hektarų. Taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems žmonėms, gyventiems kaimo teritorijoje. IVĮ projektas IVĮ projektu siūloma įtvirtinti laikino galiojimo nuostatą, pagal kurią nuo įstatymo įsigaliojimo ir 6 mėnesius po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino atšaukimo, papildomai skiriant išmoką vaikui nepasiturinčioms šeimoms (auginančioms 1 ar 2 vaikus), kurių pajamos sumažėjo, vidutines mėnesio pajamas apskaičiuoti ne pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių, o pagal praėjusių 3 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas ir papildomai išmoką vaikui skirti 3 mėnesiams, jeigu pagal praėjusių kalendorinių metų vidutines mėnesio pajamas jie neturėjo teisės gauti šios išmokos.
Siūlomomis nuostatomis bus suteikta adekvati finansinė parama nepasiturinčioms šeimoms, auginančioms vaikus, kurių pajamos dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos plitimo grėsmės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sukeltų padarinių – prastovų, atleidimo iš darbo, darbo pajamų mažinimo – sumažėjo arba kurios neteko darbo. PBĮIĮ projektas PBĮIĮ projektu siūloma įtvirtinti asmenų, įrašytų į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, socialinio būsto nuomos laukimo (buvimo šiame sąraše) laikotarpį (toliau – laukimo laikotarpis). Siekiant sudaryti sąlygas pasiruošti šias nuostatas įgyvendinti savivaldybėse, siūloma nustatyti laukimo laikotarpį palaipsniui. PBĮIĮ projekte numatoma, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. būtų taikomas ne ilgesnis nei 5 metų laukimo laikotarpis, o nuo 2026 m. sausio 1 d. – 3 metų laukimo laikotarpis. Savivaldybės nuo PBĮ įstatymo pakeitimo turėtų imtis priemonių ir užtikrinti, kad, vykdant socialinio būsto fondo plėtrą, asmenų, įrašytų į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, laukimo laikotarpis atitinkamai būtų mažinamas pagal naujai įsigaliosiančius reikalavimus. Taip būtų įtvirtintas siektinas socialinio būsto fondo plėtros rodiklis, sudarytos prielaidos didinti socialinio būsto prieinamumą mažas pajamas gaunantiems asmenims ir sparčiau vykdyti socialinio būsto fondo plėtrą.
Siūloma nustatyti, kad asmenims, kuriems nesuteikiamas socialinis būstas per PBĮ įstatyme įtvirtintą laikotarpį, iš savivaldybės biudžeto būtų mokama rinkoje nuomojamo tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensacija. Taip būtų geriau užtikrinama parama būstui išsinuomoti socialiai pažeidžiamiems asmenims, o savivaldybėms įtvirtinama paskata užtikrinti PBĮ įstatyme įtvirtinto laukimo laikotarpio reikalavimo įgyvendinimą. Tačiau asmenys negalėtų pretenduoti į faktinio nuomos mokesčio kompensaciją, jei jie prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti išreiškė pageidavimą (-us), susijusį (-ius) su vietove, kurioje turėtų būti siūlomas nuomotis socialinis būstas, ar gyvenamojo namo aukštu, kuriame turėtų būti siūlomas nuomotis socialinis būstas, arba jeigu jie yra socialinio būsto nuomininkai, turintys teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą. Be minėtų teisinio reguliavimo priemonių, siūloma tikslinti PBĮ įstatyme įtvirtinto tinkamo būsto sąvoką, nustatant, kad tinkamas būstas – būstas, kurio vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas, vertinamas mokant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, yra ne mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų (vietoj 8) ir ne didesnis kaip 14 kvadratinių metrų. Taip būtų užtikrinta, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos kompensacija, įskaitant faktinio nuomos mokesčio kompensaciją, būtų mokama tikslingai, o per didelio būsto nuoma nebūtų kompensuojama. Be to, būtų išlaikytas asmenų lygiateisiškumo principas, palyginti su PBĮ įstatyme įtvirtintu socialinio būsto normatyvu.
Pažymėtina, kad, siekiant didesnio teisinio reguliavimo aiškumo ir užtikrintumo, siūloma patikslinti PBI įstatymo nuostatas dėl būsto nuomos ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui iš fizinių ar juridinių asmenų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų. Siūloma nustatyti, kad minėta nuoma savivaldybėms finansuojama iš valstybės biudžeto apmokant 70 proc. išsinuomotų būstų nuomos kainos, kitoms savivaldybėms – 80 proc. išsinuomotų būstų nuomos kainos, užtikrinant būstų nuomos savivaldybėse finansavimą pagal poreikį. Šiomis nuostatomis užtikrinama, kad savivaldybių poreikis būstų nuomą finansuoti iš valstybės biudžeto lėšų būtų patenkinamas. Siekiant tarpusavyje suderinti PBĮ įstatymo nuostatas ir pašalinti teisinį neaiškumą, siūloma patikslinti PBĮ įstatymo nuostatas, nustatant, kad savivaldybės būstas, atsižvelgiant į socialinio būsto poreikį, savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos sprendimu įrašomas į socialinio būsto fondą. Siekiant tobulinti teisinį reguliavimą dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijų taikymo, PBĮ įstatyme siūloma įtvirtinti, kad, apskaičiuojant šias kompensacijas, Vyriausybės patvirtintas bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficientas būtų nustatomas pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas ir diferencijuojamas, atsižvelgiant į šeimos narių skaičių. Taip pat siūloma nustatyti, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatomas būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos bazinis dydis negalėtų būti mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalus būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos bazinis dydis.
Manoma, kad, įgyvendinus siūlomas nuostatas, paramos priemonės taps patrauklesnės ir padės efektyviau spręsti asmenų aprūpinimo būstu problemas. Siūloma į PBĮ įstatyme nustatytą asmenų, kurie neįrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą ir kuriems savivaldybės tarybos nustatyta tvarka gali būti išnuomojamas socialinis būstas, grupę įtraukti ir be tėvų globos likusius asmenis, palikusius socialinės globos, grupinio gyvenimo ir (ar) savarankiško gyvenimo namus (jeigu jie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto). Papildžius PBĮ įstatymą minėtomis nuostatomis, būtų sudarytos prielaidos veiksmingiau teikti paramą būstui išsinuomoti vieniems iš socialiai pažeidžiamiausių ir turinčių mažiau galimybių apsirūpinti būstu asmenims, geriau apsaugotos šių asmenų teisės į būstą ir užtikrintas socialinio teisingumo principas. VI projektas Siūloma nustatyti vienkartinę išmoką asmenims, kuriems yra ar bus paskirtos iki 2020 m. gruodžio 31 d. socialinio draudimo senatvės (išankstinės senatvės), socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo), socialinio draudimo našlių, socialinio draudimo našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, šalpos senatvės, šalpos neįgalumo, šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose, šalpos našlaičių, socialinės pensijos, šalpos kompensacijos, pensijos, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir (ar) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus.
200 Eur dydžio vienkartinė išmoka būtų išmokėta 2020 m. rugpjūčio mėnesį be atskiro asmens prašymo, išskyrus atvejus, kai asmeniui atitinkama išmoka bus paskirta po 2020 metų liepos 1 d. Tokiu atveju vienkartinė išmoka bus išmokėta kartu su pirma paskirta atitinkama išmoka. Minėta išmoka neturėtų įtakos kitoms asmeniui pagal įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, apmokėjimui už socialines paslaugas. Taip pat ši išmoka būtų nepaveldima. Vienkartines išmokas asmenims išmokėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, pristatydamos jas tokia pačia tvarka, kokia yra pristatomos asmeniui mokamos išmokos. Vienkartinės išmokos būtų mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skiriamų valstybės biudžeto tikslinių asignavimų. Informacija apie gavėjų skaičių ir vidutinius jų gaunamų pensijų dydžius 2020 m. kovo mėnesį (tik nurodytų pensijų dydžiai, nevertinant bendros asmenų visų gaunamų pensijų sumos, jei gavėjas gauna kelias pensijas):
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas: Gavėjų sk. Vidutinė pensija eurais Pensijos:
611.013 376,13
4Netekto darbingumo 133.290 245,37 75-100 % 16.775 356,48 60-70 % 64.207 284,34 45-55% 52.308 161,89
352 269,77 Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas 4.120 246,80 Šalpos išmokų gavėjai: Gavėjų skaičius Vidutinė išmoka, eurais Šalpos senatvės pensija 8252 131,99 Šalpos neįgalumo pensija 44052 195,47 Šalpos našlaičių pensija 4719 63,66 Šalpos kompensacija daugiavaikėms motinoms ir neįgaliųjų slaugytojams 2454 197,25 Socialinė pensija 21 79,75 VI projektu teikiamas siūlymas prisidėtų prie senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų, neįgalių asmenų skurdo mažinimo. Senatvė ir neįgalumas yra vienos pagrindinių priežasčių, dėl kurių mažėja asmenų gaunamos pajamos bei dėl kurių asmenų galimybė integruotis į darbo rinką yra labai maža. Kadangi kitomis priemonėmis yra skiriama pagalba ieškantiems darbo ar netekusiems pajamų dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos plitimo grėsmės (papildomos rėmimo priemonės darbingo amžiaus asmenims), šiuo projektu siūloma suteikti papildomą paramą tikslinei asmenų grupei, t. y. neįgaliems ir senyvo amžiaus žmonėms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimtiems įstatymams įgyvendinti kitų įstatymų parengti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų, jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymui:
1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti, o socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-183
„Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ pakeitimą;
įgyvendinamuosius teisės aktus: prireikus patikslinti piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašus, atsižvelgdamos į PSPĮ projekte siūlomus pakeitimus.
3) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija turės parengti, o socialinės apsaugos ir darbo ministras ir finansų ministras patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. A1-369/1K-174 „Dėl Nepasiturinčių gyventojų, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimą. Iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymui:
1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 „Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“, pakeitimo projektą;
2) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti, o socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ pakeitimą. Iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymui:
1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr.
nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos ir bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
2) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti, o socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. balandžio
išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą;
3) savivaldybių tarybos turės parengti (pakeisti) jų kompetencijos sričiai priskirtus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, PSPĮ projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti reikėtų apie 54,2 mln. Eur, piniginę socialinę paramą papildomai gautų apie 47,3 tūkst. asmenų. Piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Nuo 2018 metų savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti kasmet skiriama 223,3 mln. Eur. Remiantis savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, PSP įstatymui įgyvendinti, vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, 2018 m. piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti panaudota 105,8 mln. Eur skirtų lėšų (nepanaudota ir perskirstyta kitoms socialinės apsaugos sritims finansuoti 117,5 mln. Eur, t. y. 52,6 proc.), 2019 m. – 100,7 mln.
Eur skirtų lėšų (nepanaudota ir perskirstyta kitoms socialinės apsaugos sritims finansuoti 122,6 mln. Eur, t. y. 54,9 proc.). Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad siūlomoms nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės. PSP įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytoms sritims finansuoti
mln. Eur. Pritarus IVĮ projektu siūlomoms nuostatoms dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui mokėjimo, preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, 2020 metų valstybės biudžete papildomai turi būti skirta apie 7,92 mln. Eur. Papildomai skiriamą išmoką vaikui gaus apie 33 tūkst. daugiau vaikų, t. y. gavėjų skaičius padidės nuo
pakeitimus dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio, 2020 m. papildomai prireiks 0,33 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų, 2021 m. – apie 1,1 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų (dėl PBĮ įstatymo pakeitimų 2021 m. gavėjų skaičius padidėtų apie 600 asmenų, planuojamas bendras gavėjų skaičius – 3 100 asmenų). 2021 m. socialinio būsto fondo plėtrai savivaldybėms nuomojant būstus rinkoje numatyta skirti 1 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų (galėtų gauti paramą būstui išsinuomoti 1 230 asmenų). Pritarus VI projektu siūlomoms nuostatoms, preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, 2020 metų valstybės biudžete turi būti skirta apie 182 mln. Eur. Vienkartines išmokas gautų apie 910 tūkst. asmenų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta, viešosios konsultacijos nevykdytos. 14.
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „ekstremalioji situacija“,
„karantinas“, „piniginė socialinė parama“, „papildomai skiriama socialinė
pašalpa“, „socialinės pašalpos dydis“, „būsto šildymo išlaidų kompensacija“, „papildomai skiriama išmoka vaikui“, „pajamų vertinimas“, „socialinis būstas“, „Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašas“, „socialinio būsto fondo plėtra“, „socialinio draudimo pensijos“, „šalpos išmokos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Valstybinio audito ataskaita „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“ (2019 m. liepos 29 d. Nr. VA-5). [2] Valstybinio audito ataskaita „Ar užtikrinamas būsto prieinamumas mažas pajamas gaunantiems gyventojams“ (2017 m. kovo 3 d. Nr. VA-P-30-1-4, p. 19). [3] Būsto prieinamumo gerinimo socialiai pažeidžiamiems gyventojams po 2020 m. atvejo studija (2019 m. UAB „ESTEP Vilnius“, p. 17).
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams (toliau – vienkartinė išmoka) dydį, teisę ją gauti turinčius asmenis bei jos skyrimo ir mokėjimo tvarką. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų išmokų gavėjai gali turėti teisę ir į valstybinę pirmojo ar antrojo laipsnio pensiją, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, teisėjų ar prokurorų valstybines pensijas bei kitas panašaus pobūdžio išmokas, kurių dydis ženkliai didesnis už valstybės remiamas pajamas ar vidutinę senatvės pensiją, todėl svarstytina, ar šių pensijų gavėjai gali būti laikomi pažeidžiamiausiomis gyventojų grupėmis, kurioms valstybės biudžeto lėšomis teiktina skurdą mažinanti parama. Svarstytina, ar siekiant tinkamai reglamentuoti siūlomą teisinį reguliavimą, vienkartinės išmokos dydis neturėtų būti diferencijuotas pagal visų asmens gaunamų socialinio draudimo pensijų, valstybinių pensijų ir šalpos išmokų sumas. 2.
straipsnį vienkartinė išmoka būtų mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skiriamų valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, svarstytina, ar įstatymo projekto 8 straipsnyje neturėtų būti numatyta taisyklė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų patiriamos šių išmokų mokėjimo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. 3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Atsižvelgiant į tai, ir į tai, kad įstatymo projekto 8 straipsnyje papildomų valstybės biudžeto asignavimų skyrimas nėra sureguliuotas tinkamai, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2020-05-06
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: M. Puidokas – Seimo narys, D. Šakalienė – Seimo narė, I. Segalovičienė
Teisės departamento vyr. patarėja, J. Raškauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, J. Bernatavičius –Ministro Pirmininko patarėjas, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Žagūnienė
Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, A. Vareikytė
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-04 1,3 2,1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams (toliau – vienkartinė išmoka) dydį, teisę ją gauti turinčius asmenis bei jos skyrimo ir mokėjimo tvarką. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų išmokų gavėjai gali turėti teisę ir į valstybinę pirmojo ar antrojo laipsnio pensiją, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, teisėjų ar prokurorų valstybines pensijas bei kitas panašaus pobūdžio išmokas, kurių dydis ženkliai didesnis už valstybės remiamas pajamas ar vidutinę senatvės pensiją, todėl svarstytina, ar šių pensijų gavėjai gali būti laikomi pažeidžiamiausiomis gyventojų grupėmis, kurioms valstybės biudžeto lėšomis teiktina skurdą mažinanti parama. Svarstytina, ar siekiant tinkamai reglamentuoti siūlomą teisinį reguliavimą, vienkartinės išmokos dydis neturėtų būti diferencijuotas pagal visų asmens gaunamų socialinio draudimo pensijų, valstybinių pensijų ir šalpos išmokų sumas. Nepritarti. 1.Pritarta Vyriausybės pasiūlymui mokėti visiems nurodytų pensijų, šalpos išmokų gavėjams, gyvenantiems Lietuvoje, vienodo dydžio išmoką;
Seimo narių pasiūlymams, pagal kuriuos vienkartinė išmoka būtų skiriama įvertinus asmens pajamas (žr. Komiteto nuomonę ir argumentus prie Seimo narių K. Glavecko, A. Butkevičiaus, S. Gentvilo, A. Syso, R. Petrauskienės, A. Bilotaitės 2020-05-05 pasiūlymų dėl projekto 2 str., 3 str., 4 str. 1 dalies, taip pat prie Seimo narių A. Syso, A..Salamakino, R. Budbergytės, J. Sabatausko, 2020-05-05 pasiūlymo dėl projekto 3 straipsnio);
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-048 2.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 8 straipsnį vienkartinė išmoka būtų mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skiriamų valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, svarstytina, ar įstatymo projekto 8 straipsnyje neturėtų būti numatyta taisyklė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų patiriamos šių išmokų mokėjimo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Nepritarti. Atsižvelgiant į tai, kad vienkartinės išmokos finansuojamos iš valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų patiriamos jų finansavimo sąnaudos turės būti kompensuojamos vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto
(taikant 1,4 proc. nuo valstybės biudžeto lėšų sumos, skirtos išmokoms iš valstybės biudžeto finansuoti), todėl nustatyti papildomą teisinį reguliavimą projekte Nr. XIIIP-4778 nereikia. Kartu žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 8 straipsnio (prie 3 TD pastabos). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Atsižvelgiant į tai, ir į tai, kad įstatymo projekto 8 straipsnyje papildomų valstybės biudžeto asignavimų skyrimas nėra sureguliuotas tinkamai, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti iš dalies. Argumentai: 1.
Argumentai:
1Seimui 2020-03-17 priėmus 2020 m.
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 9 ir 10 str. pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2819 Vyriausybė papildomų lėšų poreikį įstatymo projektui Nr. XIIIP-4778 gali finansuoti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų. Remiantis Finansų ministerijos informacija, lėšos reikalingos įstatymui įgyvendinti bus skirtos iš nustatytų limitų ribose pasiskolintų lėšų ir bus nurodytos valstybės biudžeto ataskaitoje, todėl pastaboje paminėto projekto pakeitimai nebūtini;
išmokos bus finansuojamos taip, kaip ir kitos išmokos iš valstybės biudžeto bei siekiant tinkamai sureguliuoti projekto 8 straipsnio nuostatą. Pasiūlymas: ,,8 straipsnis. Vienkartinių išmokų finansavimo šaltinis Vienkartinės išmokos išmokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skiriamų valstybės biudžeto tikslinių asignavimų išmokoms iš valstybės biudžeto finansuoti.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai M. Majauskas, R. Budbergytė, A. Butkevičius, S. Gentvilas, 2020-05-04 I Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Nepritarti. Pritarta Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte nurodytam įstatymo pavadinimui. 2. Seimo narys M. Majauskas, 2020-05-04 I Argumentai: Įstatymo pavadinimas turi atspindėti jo turinį.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Nepritarti. Pritarta Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte nurodytam įstatymo pavadinimui. 3. Seimo nariai G. Skaistė, M. Navickienė, J. Razma, 2020-05-05 I Argumentai: Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad pervedant besąlygines tiesiogines išmokas gavėjams labai svarbu įvardinti, koks pagrindinis tokių išmokų tikslas. Tai padeda pasiekti išmokos tikslų. Šiuo atveju, kadangi vienkartinės išmokos yra įvedamos dėl susiklosčiusios ekstremalios situacijos ir karantino metu kai šalies ekonomika stoja, vartojimas mažėja, pagrindinis išmokos tikslas yra skatinti žmonių vartojimą ir ekonomikos atsigavimą. Todėl siūlome patikslinti išmokos pavadinimą, įvardinant, jog tai vienkartinė ekonomikos skatinimo išmoka socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pavadinimą ir išdėstyti jį taip:
Nepritarti. Pritarta Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte nurodytam įstatymo pavadinimui. 4. Seimo nariai M. Puidokas, A. Mazuronis, 2020-05-05 I Argumentai: karantino laikotarpiu šeimos auginančios vaikus susidūrė su specifiniais iššūkiais, nes reikėjo prisitaikyti prie nuotolinio mokymo, užtikrinti vaikų priežiūrą namuose ir derinti darbines funkcijas, šeimos galėjo netekti dalies pajamų, kadangi ligos socialinio draudimo išmokos prižiūrint vaikus nekompensuoja viso turėto darbo užmokesčio. Todėl siūloma vienkartinę išmoką skirti ir asmenims, kurie išmokas gauna pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 str. 1 d. (t.y. gaunantiems vaiko pinigus).
Asmenys auginantys vaikus įprastai patiria didesnes šeimos išlaidas, jų vartojimo poreikiai yra didesni, todėl tikėtina, kad šių asmenų papildomai gautos pajamos efektyviai paskatins vartojimą ir ekonomikos atsigavimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pavadinimą ir išdėstyti jį taip:
Nepritarti. 1.Pritarta Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte nurodytam įstatymo pavadinimui;
ministerijos duomenimis, valstybės biudžeto lėšų poreikis Seimo narių M. Puidoko ir A. Mazuronio pasiūlymams įgyvendinti - apie 101,6 mln. eurų. 5. Seimo nariai M. Majauskas, R. Budbergytė, A. Butkevičius, S. Gentvilas,
1 Pakeisti įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams (toliau – vienkartinė išmoka) dydį, teisę ją gauti turinčius asmenis bei jos skyrimo ir mokėjimo tvarką.” Nepritarti. Pasiūlymai susiję su šių Seimo narių pasiūlymais dėl įstatymo pavadinimo pakeitimo, kuriems nepritarta. 6. Seimo nariai G. Skaistė, M. Navickienė, J. Razma,
1 Argumentai: Skaityti argumentus, išdėstytus aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
įstatymo paskirtis – nustatyti vienkartinės ekonomikos skatinimo išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams (toliau – vienkartinė išmoka) dydį, teisę ją gauti turinčius asmenis bei jos skyrimo ir mokėjimo tvarką.“ Nepritarti. Pasiūlymai susiję su šių Seimo narių pasiūlymais dėl įstatymo pavadinimo pakeitimo, kuriems nepritarta. 7. Seimo nariai
Pasiūlymas: Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 15 punktu:
„15) Išmokos vaikams pagal Lietuvos Respublikos išmokų
vaikams įstatymo 6 str. 1 d. “ Nepritarti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, valstybės biudžeto lėšų poreikis Seimo narių M. Puidoko ir A. Mazuronio pasiūlymams įgyvendinti - apie 101,6 mln. eurų. 8. Seimo nariai M. Majauskas, R. Budbergytė, A. Butkevičius, S. Gentvilas, 2020-05-042 Pakeisti įstatymo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Vienkartinės išmokos dydis
Vienkartinės išmokos dydis yra 200 eurų.“ Nepritarti. Pasiūlymai susiję su šių Seimo narių pasiūlymais dėl įstatymo pavadinimo pakeitimo, kuriems nepritarta. 9. Seimo nariai K. Glaveckas, A. Butkevičius, S. Gentvilas, A. Sysas, R. Petauskienė, A. Bilotaitė, 2020-05-052 Argumentai: siekiant, kad būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti tikslai: „prisidėti prie senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų, neįgalių asmenų skurdo mažinimo“, tikslinga nustatyti, kad vienkartinė išmoka būtų skiriama asmenims, kuriems reikia paramos, tuo tarpu projekte siūloma vienkartinę išmoką skirti nevertinant bendros asmenų visų gaunamų pensijų ar kompensacijų sumos. Siūloma įstatymo projektą papildyti nuostatomis, kad vienkartinė išmoka asmenims būtų skiriama įvertinus asmens gaunamas pajamas, ir tuo pačiu padidinti vienkartinės išmokos dydį:
Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Vienkartinės išmokos dydis Vienkartinės išmokos dydis yra 200 300 eurų.“ Nepritarti. Žr. argumentus prie Seimo narių K. Glavecko, A. Butkevičiaus, S. Gentvilo, A. Syso, R. Petrauskienės,, A. Bilotaitės 2020-05-05 pasiūlymo dėl projekto 3 straipsnio, kuriam nepritarta. 10. Seimo nariai K. Glaveckas, A. Butkevičius, S. Gentvilas, A. Sysas, R. Petauskienė, A.
Petauskienė, A. Bilotaitė, 2020-05-053 Argumentai: įstatymo projekte siūloma nustatyti sąlygas, kada asmuo gali pretenduoti į vienkartinę išmoką: Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį šdėstyti taip: ,,3 straipsnis. Teisė į vienkartinę išmoką „1. Teisę į vienkartinę išmoką turi asmenys, kurie teisę gauti šio įstatymo 1 straipsnio
praėjusių 3 mėnesių, iki vienkartinės išmokos paskyrimo, pajamos per mėnesį neviršijo 600 eurų.“ 2. Asmuo, nepriklausomai nuo jo teisės gauti šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas išmokas skaičiaus, turi teisę gauti vieną vienkartinę išmoką. 3. 2.Teisė gauti vienkartinę išmoką nepaveldima.“ Nepritarti. Pritarta Vyriausybės pasiūlymui mokėti visiems nurodytų pensijų, šalpos išmokų gavėjams, gyvenantiems Lietuvoje, vienodo dydžio išmoką. 11. Seimo nariai M. Majauskas, R. Budbergytė, A. Butkevičius, S. Gentvilas, 2020-05-043 Pakeisti įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Teisė į vienkartinę išmoką
išmoką turi asmenys, kurie teisę gauti šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas išmokas įgijo iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2. Asmuo, nepriklausomai nuo jo teisės gauti šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas išmokas skaičiaus, turi teisę gauti vieną vienkartinę išmoką. 3. Teisė gauti vienkartinę išmoką nepaveldima.“ Nepritarti. 12. Seimo nariai A. Sysas, A..Salamakinas, R. Budbergytė, J. Sabatauskas, 2020-05-053 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Teisę į vienkartinę išmoką turi asmenys,:
dalyje nurodytas išmokas įgijo iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2) kurių pajamos neviršija 3 VRP dydžio. 2. Asmuo, nepriklausomai nuo jo teisės gauti šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas išmokas skaičiaus, turi teisę gauti vieną vienkartinę išmoką. 3.2. Teisė gauti vienkartinę išmoką nepaveldima.“ Nepritarti.
Pritarta Vyriausybės pasiūlymui mokėti visiems nurodytų pensijų, šalpos išmokų gavėjams, gyvenantiems Lietuvoje, vienodo dydžio išmoką;
narys A. Sysas, 2020-05-063 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Teisę į vienkartinę išmoką turi asmenys,:
1)kurie teisę gauti šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas išmokas įgijo iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2) kurių pajamos neviršija 3 VRP dydžio.;
3) gyvenantiems Lietuvoje
gauti šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas išmokas skaičiaus, turi teisę gauti vieną vienkartinę išmoką. 3.2. Teisė gauti vienkartinę išmoką nepaveldima.“ Pritarti iš dalies. Nepritarta vienkartinės išmokos dydį sieti su pajamomis. Pritarta įrašyti sąlygą, kad įstatymas taikomas asmenims, gyvenantiems Lietuvoje (žr. Komiteto pasiūlymus dėl projekto
nariai M. Puidokas, A. Mazuronis,
1 Argumentai: Kadangi bus asmenų, kurie teisę į išmokas numatytas 2 str. 1 d. turėjo, tačiau jos neteko iki įstatymo priėmimo datos, siūloma tikslinti įstatymo projekto 3 str. 1 dalį, aiškiau apibrėžiant asmenis, kurie turi teisę į vienkartinę išmoką. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 d. ir išdėstyti ją taip:
„3 straipsnis. Teisė į vienkartinę išmoką
gauti šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas išmokas turėjo 2020 m. gegužės 1 d. arba ją įgijo nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.“ Nepritarti. Žr. argumentus prie Seimo narių M. Puidoko, ,A. Mazuronio pasiūlymo dėl projekto 1 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 2 punktu. 15. Seimo nariai M. Majauskas, R. Budbergytė, A. Butkevičius, S. Gentvilas, 2020-05-044 Pakeisti įstatymo 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1.
Asmenims, kuriems šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokos paskirtos iki 2020 m. birželio 30 d. įskaitytinai, vienkartinė išmoka išmokama lygiomis dalimis per 4 mėnesius nuo 2020 m. rugpjūčio birželio mėnesįio. 2. Asmenims, kuriems šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokos paskirtos
pradedama mokėti kartu su pirmąja mokama išmoka, nurodyta šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje.“ Nepritarti. 1.Negali būti įgyvendintas ankstesnis, negu pasiūlė Vyriausybė, naujai įvedamos išmokos išmokėjimo terminas, atsižvelgiant į Sodrai artimiausiu metu priskirtų įgyvendinti darbų apimtis (dauguma jų turi būti įgyvendinti iki 2020-07-01), tarp jų paminėtini: -savarankiškai dirbančių asmenų išmokos naujų taisyklių keitimo programavimas; -darbo paieškos išmokos programinės įrangos sukūrimas; -Valstybinių ir pareigūnų pensijų kompensavimas; -pensijų anuitetų mokėjimų sistemos kūrimas. 2. Pritarta Vyriausybės pasiūlytai nuostatai išmokėti viso dydžio išmoką, (neskaidant jos mokėjimo dalimis). 16. Seimo nariai D. Šakalienė, R. Budbergytė, L. Jonaitis, 2020-05-044 Argumentai:
Tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai ekspertai (žr. Opozicijos iniciatyva sušaukto Seimo plenarinio posėdžio š.m. balandžio 23 d. rytinės diskusijos „Pandemijos iššūkiai ir problemos Lietuvos sveikatos sistemai ir ekonomikai“ įrašą, tarp dalyvių – dr. Živilė Gudlevičienė, Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė, dr. Klaudijus Maniokas, ESTEP valdybos pirmininkas ir Pandemijos ekonomikos grupės narys, Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Dalia Matukienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė, Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė) vienbalsiai pabrėžia paramos visuotinumą ir greitį, siekiant suvaldyti COVID-19 pandemijos pasekoje kylančią ekonominę ir socialinę krizę.
Pasak ekspertų:
akivaizdoje daugelis Europos valstybių imasi agresyvios skatinimo politikos, o Lietuva – delsia Lietuva, palyginus su ES taisyklėmis ir gera valstybių praktika, nustato daug perteklinių reikalavimų, kurie stabdo pagalbą ir atsigavimą
ekonomikos skatinimo planas mažos apimties, o priemonių ratas siauras
tiesioginė finansinė injekcija lygu greitas atsigavimas ir išsaugotos darbo vietos, ir atvirkščiai – lėta ir ribota parama gilina krizę.
uždelsta diena tolina V formos atsigavimą ir artina „užburtą ratą“ Todėl, jei Vyriausybė galiausiai pasiūlytomis tiesioginėmis išmokomis iš tiesų siekia padėti pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, tikisi teigiamo poveikio per vartojimo padidinimą švelninant ekonominį kritimą, o taip ir didesnio planuojamos paramos ekonominio efekto, būtina įvykdyti Vyriausybės siūlomos vienkartinės išmokos mokėjimą kaip įmanoma anksčiau, ne vėliau kaip birželio mėnesį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Asmenims, kuriems šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos
išmokos paskirtos iki 2020 m. birželio 30 gegužės 31 d. įskaitytinai, vienkartinė išmoka išmokama 2020 m. rugpjūčio birželio mėnesį. 2. Asmenims, kuriems šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokos paskirtos
išmoka išmokama kartu su pirmąja mokama išmoka, nurodyta šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje.“ Nepritarti.
Negali būti įgyvendintas ankstesnis, negu pasiūlė Vyriausybė, naujai įvedamos išmokos išmokėjimo terminas, atsižvelgiant į Sodrai artimiausiu metu priskirtų įgyvendinti darbų apimtis (dauguma jų turi būti įgyvendinti iki 2020-07-01), tarp jų paminėtini:
G. Skaistė, M. Navickienė, J. Razma, 2020-05-054 Argumentai: Ekonomistų vertinimu, koronaviruso padariniai labiausiai ekonomikai pasijus antrąjį šių metų ketvirtį. Jų teigimu, mažės vidaus vartojimas bei eksportas. Taigi, viena iš pagrindinių priežasčių įvesti vienkartines išmokas socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams yra būtent vidaus vartojimo skatinimas. Visgi, dabartinėje įstatymo redakcijoje įvardinti išmokų skyrimo ir mokėjimo terminai nėra optimalūs išmokos tikslams pasiekti. Tiesioginės išmokos gyventojams suteikia gyventojams papildomas pajamas, leidžia jas savarankiškai išleisti ir taip skatina vietos vartojimą. Todėl tikslingiausia išmokas paskirti ir išmokėti artimiausiu metu, taip siekiant paskatinti karantino metu sumenkusį vartojimą. Įvertinus Sodros turimus duomenų rinkinius ir technines galimybes pervesti išmokas, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu siūlome nustatyti, jog išmokų gavėjų sąrašai sudaromi iki gegužės 31 dienos, o vienkartinės išmokos pervedamos birželio mėnesį drauge su gavėjų gaunamomis pensijomis ar šalpos išmokomis. Visų socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjų sąrašus Sodra turi jau dabar. Todėl papildomi darbai būtų itin neženklūs.
Taupant lėšas pervedimams ir išnešiojimui, siūlome kad išmokos būtų išmokamos drauge su gavėjų gaunamomis pensijomis ir šalpos išmokomis. Tuo tarpu tiems, kurie teisę į išmoką įgautų po birželio 1 dienos, siūlome vienkartinę išmoką pervesti drauge su pirmąja mokama išmoka, nurodyta įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„4 straipsnis. Vienkartinės išmokos mokėjimo terminai
išmokos paskirtos iki 2020 m. gegužės 31 d. birželio 30 d. įskaitytinai, vienkartinė išmoka išmokama 2020 m. birželio rugpjūčio mėnesį kartu su pirmąja mokama išmoka, nurodyta šio įstatymo 1 straipsnio
išmokos paskirtos 2020 m. birželio liepos 1 d. ir vėliau, vienkartinė išmoka išmokama kartu su pirmąja mokama išmoka, nurodyta šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje.“ Nepritarti. Žr. argumentus prie Seimo narių D. Šakalienės, R. Budbergytės, L. Jonaičio 2020-05-04 pasiūlymo (dėl projekto 4 straipsnio), kuriam nepritarta. 18. Seimo nariai K. Glaveckas, A. Butkevičius, S. Gentvilas, A. Sysas, R. Petrauskienė, A. Bilotaitė,
1 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad siūloma padidinti vienkartinės išmokos dydį, tikslinga ją išmokėti per 2 kartus. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenims, kuriems šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos
išmokos paskirtos iki 2020 m. birželio 30 d. įskaitytinai, vienkartinės išmokaos dalis 150 eurų išmokama 2020 m. rugpjūčio liepos mėnesį, kita dalis išmokama 2020 m. rugpjūčio mėnesį.“ Nepritarti. Nepritarta susijusiems šių Seimo narių pasiūlymams (dėl projekto 3 straipsnio) ir išmokos išmokėjimui dalimis. 19. Seimo nariai M. Majauskas, R. Budbergytė, A. Butkevičius, S. Gentvilas, 2020-05-045 Pakeisti įstatymo 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
išmokos skyrimas ir mokėjimas
Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, paskiria ir šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytais terminais išmoka valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, nereikalaudamos iš asmenų, kurie pagal šį įstatymą turi teisę gauti vienkartinę išmoką, prašymų. 2. Vienkartinė išmoka asmeniui pristatoma tokia pačia tvarka, kuria jam pristatoma šio įstatymo 1 straipsnio
Nepritarti. Pasiūlymai susiję su šių Seimo narių pasiūlymais dėl įstatymo pavadinimo pakeitimo ir pirmesnių projekto straipsnių, kuriems nepritarta. 20. Seimo nariai M. Puidokas, A. Mazuronis, 2020-05-055 Argumentai: Kadangi išmokas vaikams skiria ir moka savivaldybių administracijos, atitinkamai reikia papildyti ir įstatymo projekto 5 straipsnį. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 2 dalimi ir išdėstyti jį taip: „5 straipsnis. Vienkartinės išmokos skyrimas ir mokėjimas
Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, paskiria ir šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytais terminais išmoka valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, nereikalaudamos iš asmenų, kurie pagal šį įstatymą turi teisę gauti vienkartinę išmoką, prašymų. 2.Vienkartines išmokas šio įstatymo 1 str. 2 d. 15 p. nurodytiems asmenims paskiria ir išmoka savivaldybių administracijos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatytą tvarką, nereikalaudamos iš asmenų, kurie pagal šį įstatymą turi teisę gauti vienkartinę išmoką, prašymų. 2. 3.
tvarka, kuria jam pristatoma šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta išmoka.“ Nepritarti. 1.Pasiūlymas susijęs su Seimo narių M. Puidoko, A. Mazuronio 2020-05-05 pasiūlymu dėl projekto 1 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 15 punktu, kuriam nepritarta. 2.Pritarta Komiteto pasiūlymais patobulintoms projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalių redakcijoms. 21. Seimo nariai M. Majauskas, R. Budbergytė, A. Butkevičius, S. Gentvilas, 2020-05-046 Pakeisti įstatymo 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Vienkartinės išmokos ir kitų
asmeniui priklausančių išmokų ar kompensacijų santykis Pagal šį įstatymą išmokama vienkartinė išmoka neturi įtakos kitoms asmeniui pagal įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijos, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, apmokėjimui už socialines paslaugas.“ Nepritarti. Pasiūlymai susiję su šių Seimo narių pasiūlymais dėl įstatymo pavadinimo pakeitimo ir pirmesnių projekto straipsnių, kuriems nepritarta. 22. Seimo nariai M. Majauskas, R. Budbergytė, A. Butkevičius, S. Gentvilas, 2020-05-047 Pakeisti įstatymo 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo
administravimo įstaigų sprendimų apskundimas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai dėl vienkartinės išmokos išmokėjimo per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti. Pasiūlymai susiję su šių Seimo narių pasiūlymais dėl įstatymo pavadinimo pakeitimo ir pirmesnių projekto straipsnių. 23. Seimo nariai M. Puidokas, A. Mazuronis, 2020-05-057 Argumentai: įstatymo projekte numačius, kad išmokas skiria ir išmoka ir savivaldybių administracijos, reikia patikslinti ir apskundimo tvarkas.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „7 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų ir savivaldybių administracijų sprendimų apskundimas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų ir savivaldybių administracijų sprendimai dėl vienkartinės išmokos išmokėjimo per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti. 1. Pasiūlymas susijęs su Seimo narių M. Puidoko, A. Mazuronio 2020-05-05 pasiūlymu dėl projekto 1 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 15 punktu, kuriam nepritarta; 2.Pasiūlymas neaktualus, nes pritarta Komiteto pasiūlymu patobulintam projekto 7 straipsniui. 24. Seimo nariai M. Majauskas, R. Budbergytė, A. Butkevičius, S. Gentvilas, 2020-05-048 Pakeisti įstatymo 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Vienkartinių išmokų finansavimo
šaltinis Vienkartinės išmokos išmokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skiriamų valstybės biudžeto tikslinių asignavimų.“ Nepritarti. 1. Pasiūlymai susiję su šių Seimo narių pasiūlymais dėl įstatymo pavadinimo pakeitimo ir pirmesnių projekto straipsnių. 2. Pritarta Komiteto pasiūlymu patobulintam projekto 8 straipsniui. 25. Seimo nariai M. Puidokas, A. Mazuronis, 2020-05-058 Argumentai: numačius papildomus išmokų gavėjus, reikia patikslinti ir išmokų finansavimo šaltinius. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „8 straipsnis. Vienkartinių išmokų finansavimo šaltinis Vienkartinės išmokos išmokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir savivaldybių administracijoms skiriamų valstybės biudžeto tikslinių asignavimų.“ Nepritarti.
1.Pasiūlymas susijęs su Seimo narių M. Puidoko, A. Mazuronio 2020-05-05 pasiūlymu dėl projekto 1 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 15 punktu, kuriam nepritarta;
projekto 8 straipsniui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
21 Argumentai: 1.Įstatymo projekto 1, 3, 4, 5 straipsnio 2 dalies straipsnių keitimai teikiami siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, kilus praktiniams su šio įstatymo taikymu susijusiems klausimams; 2.
Įstatymo projekto 1, 3, 4 straipsnių pakeitimais tiksliau apibrėžiamas asmenų, turinčių teisę gauti vienkartinę išmoką, ratas (tikslinami išmokų gavėjų atrankos kriterijai) ir šios išmokos mokėjimo tvarka: teisė į vienkartinę išmoką siejama su socialinio draudimo pensijos ar (ir) šalpos išmokos mokėjimu (o ne jos paskyrimu), t. y. nustatoma, kad vienkartinė išmoka išmokama socialinio draudimo pensijas ir
(ar) šalpos išmokas 2020-01-01 – 2020-12-31 laikotarpiu bent kartą gavusiems asmenims įvertinus tai, kad ne visuomet asmuo, kuriam yra paskirta socialinio draudimo pensija ir šalpos išmoka, šią pensiją ar išmoką gauna (šių pensijų ir išmokų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti atvejai, kada paskirtos išmokos asmeniui nemokamos (pavyzdžiui, paskirtosios išankstinė senatvės ir šalpos senatvės pensijos nemokamos, jei asmuo dirba; paskirtosios šalpos išmokos nemokamos, jei asmeniui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę ir kitais atvejais). 3. Kartu patikslinti projekto 1 straipsnio 2 dalį, jos nuostatą suderinant su Socialinio draudimo pensijų įstatymo 3 str. 1 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritarė iš dalies Seimo nario A. Syso 2020-05-06 pasiūlymo dėl projekto 3 str. nuostatai, kad būtų įrašyta sąlyga dėl gyvenančių Lietuvoje. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: 2.
Šis įstatymas taikomas asmenims, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje ir deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, kuriems paskirtos mokamos:
1) socialinio draudimo senatvės (išankstinės senatvės, senatvės pensijos neįgaliajam) pensijos; Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
1 Argumentai: kaip ir prie 1 SRDK pasiūlymo. Kartu patikslinti projekto 3 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritarė iš dalies Seimo nario A. Syso 2020-05-06 pasiūlymo dėl projekto 3 str. nuostatai, kad būtų įrašyta sąlyga dėl gyvenančių Lietuvoje. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį: ,,1. Teisę į vienkartinę išmoką turi šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kurie teisę gauti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. gavo (gauna) vieną iš šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas išmokas įgijo iki 2020 m. gruodžio 31 d. nurodytų išmokų.“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-05-064 Argumentai: kaip ir prie 1 SRDK pasiūlymo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. Vienkartinės išmokos mokėjimo terminai
1Asmenims, kuriems šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokos paskirtos iki 2020 m. birželio 30 d.
įskaitytinai,. vienkartinė Vienkartinė išmoka išmokama 2020 m. rugpjūčio mėnesį, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. 2.
2Jeigu vieną iš Asmenims, kuriems šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos nurodytų išmokos paskirtos 2020 m. liepos 1 d. ir vėliau išmokų
asmuo pradeda gauti 2020 m. rugsėjo ar vėlesnį mėnesį, vienkartinė išmoka išmokama kartu su pirmąja mokama išmoka tą patį mėnesį, kurį asmeniui išmokama nurodyta šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta išmoka, bet ne vėliau kaip
reikalų ir darbo komitetas,
1 Argumentai: Siekiant nustatyti dėl mirties negautos vienkartinės išmokos mokėjimo tvarką, t. y. sureguliuoti situaciją, kuri gali susidaryti mirus asmeniui, kuriam jau buvo paskirta vienkartinė išmoka, tačiau kurios jis negavo dėl mirties. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Vienkartines išmokas, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, paskiria ir šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytais terminais išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, nereikalaudamos iš asmenų, kurie pagal šį įstatymą turi teisę gauti vienkartinę išmoką, prašymų. Vienkartinė išmoka, negauta dėl asmens mirties, neišmokama.“ Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2 Argumentai: kaip ir prie 1 SRDK pasiūlymo. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Vienkartinė išmoka asmeniui pristatoma tokia pačia tvarka, kuria jam yra
(buvo) pristatoma šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta išmoka.“ Pritarti. 6. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-05-067 Argumentai: siekiant nustatyti, kad iš vienkartinių išmokų nebūtų daromi jokie išskaitymai, taip pat siekiant taupyti lėšas ir Sodros resursus, siūloma atsisakyti sprendimų dėl vienkartinės išmokos išmokėjimo priėmimo ir jų siuntimo asmenims. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,7 straipsnis.
Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų apskundimas Išskaitos iš vienkartinės išmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai dėl vienkartinės išmokos išmokėjimo per vieną mėnesį nuo dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Išskaitos iš vienkartinės išmokos pagal vykdomuosius dokumentus ir
(ar) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos vadovo sprendimus nedaromos.“ Pritarti. 7. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-05-069 N Argumentai: siekiant apibrėžti įstatymo galiojimą, t. y. kad įstatymas galioja terminuotą laiką, t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Papildyti įstatymo projektą nauju 9 straipsniu: ,,9 straipsnis. Įstatymo galiojimas Šis įstatymas galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė