Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 259 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 259 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar
siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
2Pripažinti netekusia galios 259 straipsnio 2 dalį. „2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo,
įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.“
dalimi. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Mykolas Majauskas Laurynas Kasčiūnas
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. 2017 m. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas virto Administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ANK), kuriame neliko bausmės už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais. Panaikinus galimybę už šį nusižengimą skirti administracinę nuobaudą, vieninteliu teisės aktu, reglamentuojančiu bausmės skyrimą, liko Baudžiamasis kodeksas (toliau – BK). Taip narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais buvo kriminalizuotas, už sąlyginai nedidelius nusižengimus palikus galimybę skirti tik aukščiausio lygio bausmes. 2017 m. Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO rodo, jog nuo 2017 m., kai BK tapo vieninteliu teisės aktu, numatančiu bausmę už nedidelio kiekio narkotikų įgijimą ar laikymą, baudžiamųjų bylų pagal BK 259 straipsnį skaičius išaugo 38 procentais. Dabar galiojančio reglamentavimo pagrįstumas kelia rimtų abejonių. Pirma, Lietuvos teismų sistemos darbas yra užpildomas kur kas daugiau dėmesio, laiko, resursų, įrodymų svarumo ir kitų teisinių detalių reikalaujančių baudžiamųjų bylų nagrinėjimu, kuomet argumentuotai galima teigti, jog bent daliai jų būtų užtekę paprastesnio administracinės teisės taikymo. Antra, kyla abejonių dėl bausmių už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą adekvatumo. Nepalikus galimybės skirti administracinę nuobaudą, nedidelio narkotikų kiekio įgijimas ir laikymas yra kriminalizuojamas aukščiausiu lygiu, su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis bei praktinėmis pasekmėmis.
Baudžiamasis persekiojimas ir iš jo kylanti atsakomybė itin neigiamai paveikia baudžiamą asmenį net ir nepritaikant realios laisvės atėmimo bausmės bei sukelia visą spektrą neigiamų pasekmių: nuo psichologinių iki praktinių, tokių kaip galimybių keliauti ar įsidarbinti apribojimas. Visumoje, esamas reglamentavimas kelia abejonių dėl savo racionalumo, taikomų priemonių bei sankcijų tarpusavio suderinamumo bei reikalavimo baudžiamajai teisei būti naudojamai tik kaip ultima ratio priemonei laikymosi. Poreikį reformuoti bausmių už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų, tokių kaip kanapės, turėjimą, sistemą patvirtina ir reprezentatyvios visuomenės apklausos. 2020 m. kovo 6 – 13 d. Vilmorus vykdyto tyrimo metu respondentų klausta, ar šie pritartų, kad už smulkaus kanapių kiekio turėjimą (be tikslo platinti) ir vartojimą, būtų taikoma ne baudžiamoji, bet administracinė atsakomybė. Net 49% respondentų pritarė tokiai nuostatai (nepritarė – 19%, nežinojo – 32%). Tyrimo rezultatai rodo, jog smulkaus kanapių kiekio turėjimo dekriminalizavimui pritartų visų pagrindinių politinių jėgų rinkėjai (Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų – 46%, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – 49%, Lietuvos socialdemokratų partijos – 50%, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio – 67%, Tvarkos ir teisingumo – 53%). Dėl šių priežasčių, BK 259 straipsnio ir ANK 71 straipsnio pakeitimo įstatymų projektais siekiama nustatyti adekvatesnes bausmes už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą ar laikymą. Įstatymų pataisomis nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimas ar laikymas būtų dekriminalizuojamas, bausmes už nusižengimą perkeliant iš BK į ANK. 2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Projektų iniciatoriai ir rengėjai - Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai. BK 259 straipsnio 1 dalis nustato, jog tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 259 straipsnio 2 dalis nustato, jog tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. ANK 71 straipsnio 1 dalis numato, jog narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo užtraukia baudą nuo 30 iki 150 eurų. Šį administracinį nusižengimą padarius pakartotinai, skiriama nuo 150 iki 230 eurų bauda. Nors ANK numatyta atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, atsakomybė už šių medžiagų įgijimą ar laikymą kodekse nenumatyta. ANK 71 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už pakartotinį administracinį nusižengimą gali būti taikoma poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). ANK 71 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog asmuo, kuris savanoriškai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už šiame straipsnyje numatytus veiksmus. 4.
teigiamų rezultatų laukiama. BK pakeitimo projektu siūloma dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą, iš BK 259 straipsnio 2 dalies išbraukiant už tai numatytą bausmę ir sankcijas už nusižengimą perkeliant į ANK 71 straipsnį. Priėmus siūlymą, už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais, ANK numatyta tvarka, vietoje dabar galiojančių BK numatytų bausmių, būtų skiriama 150-300 eurų bauda arba 400-800 eurų bauda, jei pažeidimas padaromas pakartotinai. Už šiuos nusižengimus taip pat būtų skiriamas privalomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų konfiskavimas. Taip bausmės už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotripinių medžiagų įgijimą ar laikymą taptų adekvatesnės, geriau atspindinčios padaryto nusižengimo sunkumą. Greta piniginių baudų už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti, už šį nusižengimą, taip pat už jo pakartotinį atlikimą, galėtų būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Kartu ANK 71 straipsnis papildomas nuostata, jog asmuo, kuris savo noru kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai įgytas ar laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, yra atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už šiame straipsnyje numatytus veiksmus.
Taip pat siūloma labiau diferencijuoti 259 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmes: nuo šiol už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, atsirastų galimybė bausti ne tik bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bet ir viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu. Tai įgyvendinus, skirdamas bausmę už straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, teismas turėtų platesnį pasirinkimą ir galėtų skirti adekvatesnę, nusikaltimo sunkumą geriau atitinkančią bausmę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymai kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus siūlomus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymų projektus, įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymų įgyvendinimui, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų valstybės biudžeto lėšų įstatymų įgyvendinimui nereikės. 13. Įstatymo projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Nedidelio kiekio narkotikų įgijimas, laikymas, dekriminalizavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Mykolas Majauskas Laurynas Kasčiūnas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti švelnesnes bausmių rūšis – viešuosius darbus ir laisvės apribojimą. Pažymėtina, kad viešieji darbai pagal BK 42 straipsnio 1 dalį laikytini švelniausia bausmių rūšimi. Tuo tarpu BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, kaip ir kiti nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, pagal savo pobūdį laikomas vienu pavojingiausių nusikaltimų. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar siūlomi BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijos pakeitimai yra proporcingi aptariamoje normoje numatyto nusikaltimo pavojingumo laipsniui. 2. Pastebėtina, kad galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tas, kas padarė šioje dalyje numatytą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Kartu teikiamu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4764 už vienkartinį neteisėtą nedidelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio įgijimą ar laikymą be tikslo platinti numatoma bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt iki penkių šimtų eurų, už pakartotinį – nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų. Pabrėžtina, kad priėmus teikiamus BK ir ANK pakeitimus baudos dydis už neteisėtą nedidelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio įgijimą ar laikymą be tikslo platinti būtų gerokai sumažintas, kadangi pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą už tokius baudžiamuosius nusižengimus pagal BK gali būti paskirta nuo 750 iki 25 000 eurų bauda.
Be to, nebeliktų galimybės asmeniui paskirti ir viešųjų darbų, laisvės apribojimo arba arešto. Atsižvelgiant į aptariamų veiksmų nevienareikšmiškai vertinamą pavojingumo lygį, keltina abejonė sankcijų švelninimo pagrįstumo. 3. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad BK 259 straipsnio kontekste neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti apima šešis alternatyvius veiksmus – atitinkamų medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ir siuntimą. Panaikinus galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalį, atsakomybė už neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą būtų sušvelninta, tačiau už gaminimą, perdirbimą, gabenimą ar siuntimą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti būtų iš esmės sugriežtinta, nes: 1) kartu teikiamame įstatymo projekte Nr.
administracinė atsakomybė numatoma tik už neteisėtą atitinkamų medžiagų nedidelio kiekio įgijimą ar laikymą neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti; 2) BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikalstamos veikos dalyko (narkotinių ar psichotropinių medžiagų) kiekis nėra laipsniuojamas į nedidelį, didelį ar pan., todėl tai reiškia, kad, panaikinus galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalį ir ANK nenumačius atsakomybės už būtent nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, gabenimą ar siuntimą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, atsakomybė už šiuos veiksmus kiltų pagal bendrąją normą – BK 259 straipsnio 1 dalį; 3) BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos griežtesnės sankcijos (įskaitant laisvės atėmimą iki dvejų metų) negu galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalyje. Turint omenyje tai, kad visi BK 259 straipsnyje numatyti neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis veiksmai
Kabišaitis S.
Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]