Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. Kodekso papildymas 82 straipsniu Papildyti Kodeksą 82 straipsniu: „82 straipsnis. Vaizdo konferencijų, telekonferencijų naudojimas ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant bylas teisme
tyrimo metu atliekamų veiksmų vykdymas, bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Naudojant šias technologijas, turi būti užtikrinti patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir duomenų (įrodymų) objektyvus fiksavimas bei pateikimas. 2. Ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo proceso metu, naudojant šio straipsnio 1 dalyje numatytas informacines ir elektroninių ryšių technologijas, procesiniai dokumentai įteikiami šio Kodekso 81 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Ikiteisminis tyrimas ir bylų nagrinėjimas teisme, naudojant šio straipsnio 1 dalyje numatytas informacines ir elektroninių ryšių technologijas, vykdomi mutatis mutandis taikant šiame Kodekse nustatytas taisykles.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
, 210, 263, 269
1 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas
81 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „81 straipsnis. Baudžiamųjų bylų duomenų tvarkymas ir procesinių dokumentų teikimas naudojant Informacinių informacinių ir elektroninių ryšių technologijų technologijas naudojimo baudžiamajame procese ypatumai “. 2 straipsnis. Kodekso papildymas 82 straipsniu Papildyti Kodeksą 82 straipsniu: „82 straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas baudžiamajame procese
atvejais, kai neįmanoma užtikrinti ikiteisminio tyrimo atlikimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka , proceso veiksmai ikiteisminio tyrimo metu, jei yra tam tinkamos techninės galimybės, gali būti atliekami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu pagrįstai manoma, kad tokiu būdu ikiteisminį tyrimą bus galima atlikti greičiau, išskyrus atvejus, kai reikia taikyti procesines prievartos priemones – laikiną sulaikymą, asmens apžiūrą, kratą, atvesdinimą, poėmį, atlikti kitus šiame Kodekse numatytus proceso veiksmus, kurių atlikimas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas neįmanomas, nes, atsižvelgiant į jų pobūdį ir siekiant išsamiai ir objektyviai ištirti visas tyrimui reikšmingas aplinkybes ir užtikrinti proceso dalyvių teises, numatytus proceso veiksmus būtina atlikti tiesiogiai. Šį klausimą ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas paprastai išsprendžia prieš atliekant konkretų proceso veiksmą ne priimdami dėl to atskirą procesinį sprendimą, o apie tai informuodami dalyvaujančius asmenis raštu ar žodžiu ir tai pažymėdami nutarime, nutartyje ar atliekamo veiksmo ar teismo posėdžio protokole.
Proceso dalyvio, kurio dalyvavimas atliekant proceso veiksmus yra būtinas, nesutikimas dėl konkretaus su juo susijusio proceso veiksmo atlikimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) nesustabdo proceso veiksmo atlikimo naudojant šias technologijas, išskyrus atvejus, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas tokį nesutikimą pripažįsta pagrįstu. 2. Išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti bylų nagrinėjimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių, liudytojų, ekspertų, specialistų, vertėjų ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdžiuose, jei yra tam tinkamos techninės galimybės, gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau, tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės. Šį klausimą teismas paprastai išsprendžia nutartimi iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje. Ši nutartis yra neskundžiama. Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai prokuroras, nukentėjusysis ir (ar) jo atstovas, kaltinamasis, jo atstovas pagal įstatymą ir
(ar) gynėjas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir (ar) jų atstovai pateikia nesutikimą dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (vaizdo konferencijas). 3.
tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu gautus skundus, kai šiems skundams nagrinėti pagal šio Kodekso nuostatas turi būti rengiamas teismo posėdis. 4. Atliekamo ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) metu paaiškėjus, kad tam tikro proceso veiksmo atlikimui būtinas tiesioginis proceso dalyvių, liudytojo, eksperto, specialisto, vertėjo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas tam, kad jie tinkamai pasinaudotų savo procesinėmis teisėmis ar būtų išsamiai ir objektyviai ištirtos bylos aplinkybės, proceso veiksmo atlikimas ar teismo posėdis organizuojami tiesiogiai juose dalyvaujant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pakviestiems asmenims. 5. Naudojant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas informacines ir elektroninių ryšių technologijas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra ir Advokatų taryba, ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba, užtikrinti patikimą proceso dalyvių tapatybės nustatymą, duomenų, įrodymų objektyvų fiksavimą ir pateikimą, galimybę naudotis procesinėmis teisėmis ir bylos nagrinėjimo teisme viešumą, išskyrus šio Kodekso 9 straipsnyje numatytus atvejus. 6. Atliekant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant bylą teisme šiame straipsnyje nustatyta tvarka, privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą. Šis įrašas pridedamas prie proceso veiksmo ar teismo protokolo ir yra sudedamoji protokolo dalis, o procesiniai dokumentai įteikiami šio Kodekso 81 straipsnyje nustatyta tvarka. 7.
laikantis šiame Kodekse nustatytų taisyklių ir atsižvelgiant į šiame straipsnyje numatytus ypatumus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 210 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prieš skirdamas ekspertizę, ikiteisminio tyrimo teisėjas išaiškina asmeniui, neįtrauktam į ekspertų sąrašą, eksperto teises ir pareigas, priima jo priesaiką ir įspėja jį dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados pateikimą. Asmuo, skiriamas ekspertu, prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo , išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ( per vaizdo konferencijas) . Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas. Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas.“
Pakeisti 263 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Po to anksčiau neprisiekęs vertėjas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo , išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ( per vaizdo konferencijas) . Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti vertėjo pareigas. Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti vertėjo pareigas.“
Pakeisti 269 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„269 straipsnis. Pareigų ir teisių išaiškinimas ekspertui ir specialistui
1.
Teisiamojo posėdžio pirmininkas ekspertui ir specialistui išaiškina jų pareigas ir teises, taip pat juos įspėja dėl šio Kodekso 163 straipsnyje nustatytos atsakomybės už atsisakymą be svarbių priežasčių atlikti savo pareigą ir dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą. 2. Po to anksčiau neprisiekęs ekspertas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo , išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ( per vaizdo konferencijas) . Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas. Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas.“
prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo , išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ( per vaizdo konferencijas) . Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti specialisto pareigas. Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti specialisto pareigas.“
Pakeisti 277 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Liudytojas prisiekia teismui ir po priesaikos tekstu pasirašo , išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ( per vaizdo konferencijas) . Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas, pavardė), suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekiu sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti. Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas, pavardė), suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekiu sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2021 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL Lietuvos Respublikos baudžiamojo PROCESO kodekso PAPILDYMO 82 straipsniu
ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti valstybės priedermė užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi suponuoja ne tik įstatymų leidėjo teisę ir pareigą įstatymais apibrėžti nusikalstamas veikas bei nustatyti baudžiamąją atsakomybę už jas, bet ir jo teisę bei pareigą reglamentuoti su nusikalstamų veikų atskleidimu bei tyrimu ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimu susijusius santykius – baudžiamojo proceso santykius (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio
teisinės valstybės principo kylančius asmens, visuomenės apsaugos nuo nusikalstamų kėsinimųsi, asmens teisės į tinkamą teisinį procesą imperatyvus,
baudžiamojo proceso teisinis reglamentavimas neturi sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo, taip pat prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl naujos pavojingos užkrečiamosios ligos – koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, taip pat Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Susidariusi ypatinga situacija Lietuvoje kelia rimtų iššūkių ne tik sveikatos sistemai, ekonomikai ar verslui, bet ir ikiteisminio tyrimo institucijų bei teismų veiklai. Paskelbta ekstremalioji padėtis ir karantinas šalyje atskleidė ir su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų taikymu susijusias spragas, kurios yra susijusios su ikiteisminio tyrimo atlikimo ir teismo posėdžių organizavimu nuotoliniu būdu. Natūralu, kad dėl susidariusios padėties šalyje tiek ikiteisminio tyrimo institucijos, tiek teismai turėtų bylų nagrinėjimą organizuoti nuotoliniu būdu, t. y. naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Tačiau šiandien galiojančio teisinio reglamentavimo normų šiuo aspektu nepakanka, nes BPK nenumato galimybės atlikti visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus nuotoliniu būdu ar visiems be išimties proceso dalyviams dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Šiuo metu BPK reglamentuoja galimybę tik atskirus baudžiamojo proceso veiksmus (pavyzdžiui, įtariamojo ar liudytojo apklausą, suimtojo dalyvavimą teismo posėdyje, kai sprendžiami su kardomąja priemone – suėmimu susiję klausimai ir pan.) atlikti garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Nuostatos, kuri leistų nepertraukiami atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ar kuri sudarytų galimybę visiems baudžiamojo proceso dalyviams dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu, šiuo metu BPK nenumato.
Pažymėtina, kad, priešingai nei BPK, taisyklės, kurios leidžia ne atskiriems, bet visiems proceso dalyviams dalyvauti teismo posėdyje per garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, šiuo metu jau yra numatytos tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK), tiek Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ). Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti sklandų baudžiamąjį procesą net ir ekstremalios padėties metu, galiojant karantino taisyklėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komiteto 2020 m. balandžio 2 d. priimtus sprendimu (2020 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. LV- 115) p ritarta pa siūlymams dėl BPK pakeitimų, susijusių su teismo proceso organizavimu nuotoliniu būdu, ir pavesta Teisingumo ministerijai parengti reikiamus teisės aktų projektus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 82 straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – sudaryti galimybę ikiteisminio tyrimo metu atliekamus veiksmus vykdyti ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo posėdžius organizuoti naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, taip pat užtikrinti, kad tokiuose teismo posėdžiuose galėtų dalyvauti visi proceso dalyviai, o ne tik tam tikri subjektai. Tokiu būdu siekiama užtikrinti sklandų ir saugų baudžiamąjį procesą, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms šalyje, taip pat užkirsti kelią galimam baudžiamųjų procesų vilkinimui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Teisingumo ministerija. Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės (vadovė Simona Mesonienė, tel. 2662873, el. paštas [email protected] ) vyresnysis patarėjas Tautvydas Žėkas (tel.
2191880, el. paštas [email protected] ) ir patarėjas Martynas Dobrovolskis (tel. 2662950, el. paštas [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai. Pagal šiuo metu galiojančias BPK nuostatas, per garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones galima užtikrinti vertėjo dalyvavimą procese (BPK 43 str.), suimtojo dalyvavimą teismo posėdyje, kai sprendžiami su kardomąja priemone – suėmimu susiję klausimai (BPK 127 str. 6 d., 130 str. 1 d., 233 str. 5 d.), atlikti tyrimo veiksmus (BPK 179 str. 3 d.), apklausti liudytoją, kuriam įstatymų nustatyta tvarka taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, taip pat liudytoją, kuris dėl kitų priežasčių negali atvykti į apklausą (BPK 183 str. 4 d., 279 str. 6 d., 282 str. 4 d.), apklausti įtariamąjį, kuris negali atvykti į apklausą arba yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje (BPK 188 str. 7 d., BPK 189 str. 6 d.), kaltinamojo, kuris negali atvykti į teismą, kuriame nagrinėjama byla, arba kuris yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje dalyvavimą procese (BPK 246 str. 1 d.), apklausti ekspertą (BPK 285 str., 286 str. 5 d.), nuteistojo, išteisintojo, asmens, kuriam byla nutraukta, taip pat asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės dalyvavimą nagrinėjant kasacinę bylą (BPK 375 str. 4 d.). Tačiau toks reglamentavimas vertintinas kaip fragmentiškas ir neišsamus, nes nesudaro galimybės nuotoliniu būdu atlikti visų reikalingų ikiteisminio tyrimo veiksmų (pavyzdžiui, apklausti asmenį dėl jo sutikimo būti išduotam ar perduotam iš Lietuvos Respublikos, prokurorui ar gynėjui dalyvauti atliekant tam tikrus proceso veiksmus ir pan.) ir organizuoti teismo posėdžių, kuriuose galėtų dalyvauti visi be išimties proceso dalyviai.
Pažymėtina, kad tiek CPK 1752 straipsnio
procesinės taisyklės, užtikrinančios galimybę visiems proceso dalyviams dalyvauti teismo posėdžiuose naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (t. y. per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Dėl šios priežasties, būtinos BPK pataisos, kurios užtikrintų baudžiamojo proceso organizavimą nuotoliniu būdu, t. y. naudojant informacines ir elektroninių ryšių priemones. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma papildyti BPK nauju 82 straipsniu, pagal kurį ikiteisminio tyrimo metu atliekamų veiksmų vykdymas, bylų nagrinėjimas teisme ir proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose galėtų būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Toks siūlymas ne tik atitinka pagrindinius baudžiamojo proceso principus – proceso viešumo, ekonomiškumo, kiekvieno teisės į teisingą procesą, bet taip pat garantuoja ir nepertraukiamą baudžiamąjį procesą (tuo pačiu ir teisingumą) net ir esant pačioms sudėtingiausioms aplinkybėms, kurios gali susiklostyti valstybėje.
Pažymėtina, kad Įstatymo projektu, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, numatytą CPK ir ABTĮ, įtvirtinama bendro pobūdžio taisyklė, kuri, siekiant užtikrinti nepertraukiamą baudžiamąjį procesą, suteiks galimybę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme pasitelkti nuotolinio perdavimo priemones. Įvertinus visas būtinas technines aplinkybes, proceso šalių poziciją, taip pat galimybę užtikrinti planuojamo atlikti konkretaus veiksmo saugumą ir patikimumą ir kitus svarbius aspektus, diskrecija nuspręsti dėl nuotolinio perdavimo priemonių panaudojimo ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme suteikiama tiems subjektams, kuriems pavesta organizuoti konkrečių veiksmų atlikimą ikiteisminio tyrimo metu, ir teismui, kai byla nagrinėjama teisme. Ši tvarka detaliau reglamentuojama poįstatyminiuose teisės aktuose (pvz., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1R-309 patvirtintame Vaizdo konferencijų ir telekonferencijų technologijų naudojimo nagrinėjant civilines ir administracines bylas tvarkos apraše (toliau – Aprašas), Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. I-116 patvirtintose rekomendacijose Dėl apklausos garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis ikiteisminiame tyrime atlikimo ir įforminimo (toliau – Rekomendacijos)), kurie, įvertinus BPK pakeitimus, atitinkamai bus tikslinami.
Įstatymo projekte taip pat akcentuojama patikimo proceso dalyvių tapatybės nustatymo ir duomenų (įrodymų) objektyvaus fiksavimo ir pateikimo svarba, kuri detaliau reglamentuojama minėtuose Apraše ir Rekomendacijose, taip pat nurodoma, kad tais atvejais, kai i kiteisminis tyrimas ar teismo procesas organizuojami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, procesiniai dokumentai proceso dalyviams įteikiami BPK 81 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Įstatymo projekte taip pat nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas ir bylų nagrinėjimas teisme, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, vykdomi mutatis mutandis taikant BPK nustatytas taisykles. Tai reiškia, kad visi klausimai, susiję su nuotolinio perdavimo priemonių panaudojimu (pvz., posėdžių organizavimas, atitinkamų nutarčių priėmimas, jų apskundimas ir pan.), sprendžiami pagal galiojančias BPK taisykles. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatoma, kad Įstatymo projektas neigiamų pasekmių neturės. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8 .
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projektas naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia. 10 . Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams įgyvendinti teisingumo ministras turės keisti Aprašo nuostatas, o generalinis prokuroras priimti kitus Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo įgyvendinimui bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos, skirtos kompiuterinės technikos plėtrai, mikrofonams, kameroms, papildomos centralizuotos vaizdo konferencinės įrangos įsigijimui, jos palaikymui, taip pat tokių programų kaip „Zoom“ ar „MS teams“ ar kitos vaizdo konferencinės įrangos licencijų įsigijimui ir palaikymui. Tikslus lėšų poreikis šiuo metu nėra žinomas, tačiau preliminariai svarstomas ne mažiau kaip 300 000 eurų poreikis. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymo projekto rengimo metu gauti Nacionalinės teismų administracijos ir Generalinės prokuratūros vertinimai ir išvados. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „Baudžiamojo proceso kodeksas“, „garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonės“, „proceso dalyviai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino Įstatymo projektą siūlytina svarstyti ypatingos skubos tvarka. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis, siūlytina naujojo BPK 82 straipsnio 1 dalyje esančią sąvoką „ Ikiteisminio tyrimo metu atliekamų veiksmų vykdymas “ pakeisti į „ ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas “. 2. Naujojo BPK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „ Ikiteisminio tyrimo metu atliekamų veiksmų vykdymas, bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Naudojant šias technologijas, turi būti užtikrinti patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas <...> “. Pažymėtina, jog „ proceso dalyviais
“ baudžiamajame procese pagal BPK nuostatas
nelaikomi teismas ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas ir kai kurie kiti asmenys. Dėl to, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina šalia „ proceso dalyvių
“ nurodyti ir kitus baudžiamojo proceso subjektus,
kurie teismo posėdžiuose galėtų dalyvauti „nuotoliniu būdu“ ir kuriems būtų keliamas patikimo tapatybės nustatymo reikalavimas. 3.
papildžius naujuoju 82 straipsniu vis dar turėtų kokią nors savarankišką teisinę reikšmę BPK normos, numatančios galimybę tik tam tikriems baudžiamojo proceso subjektams dalyvauti „nuotoliniu“ būdu atliekant tik tam tikrus procesinius veiksmus (pvz., BPK 130 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnio 4 dalis, 188 straipsnio 7 dalis, 246 straipsnio 1 dalis ir kt.). Jeigu neturėtų, tuomet, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir sistemiškumo, siūlytina jas panaikinti. 4. BPK 82 straipsnio 1 dalies formuluotė „ Naudojant šias technologijas, turi būti užtikrinti <...> duomenų (įrodymų) objektyvus fiksavimas bei pateikimas
“ kritikuotina dėl kelių priežasčių. 4.1. Duomenų pateikimas baudžiamajame procese paprastai suprantamas kaip proceso
dalyvio iniciatyva atliekamas veiksmas, kurio metu jis ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikia daiktus ar dokumentus remdamasis BPK
[1] . Abejotina, ar daiktus bei dokumentus įmanoma pateikti vaizdo konferencijų ar telekonferencijų metu, todėl manytina, kad nėra jokios prasmės BPK 82 straipsnio 1 dalyje objektyvumo reikalavimą kelti, be kita ko, ir duomenų pateikimui. 4.2. Jeigu nebūtų atsižvelgta į 4.1. pastabą, tuomet atkreiptinas dėmesys, kad chronologiškai duomenų fiksavimas eina po jų pateikimo, todėl pirmiau reikėtų nurodyti ne fiksavimą, bet pateikimą. 5. Siūlytina naujajame BPK 82 straipsnyje įtvirtinti taisyklę, numatančią, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kadangi baudžiamajam procesui vykstant „nuotoliniu“ būdu neišvengiamai daugiau ar mažiau būtų ribojamas tiesioginio bylos nagrinėjimo ir kitų procesinių principų įgyvendinimas.
Pastebėtina, jog panašaus pobūdžio taisyklės, ribojančios galimybę atskirus asmenis apklausti naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, numatytos ir galiojančios redakcijos BPK normose (pvz., BPK 183 straipsnio 4 dalis, 188 straipsnio 7 dalis, 189 straipsnio 6 dalis, 246 straipsnio 1 dalis, 279 straipsnio 6 dalis, 285 straipsnis ir kt.). 6. Svarstytina, ar BPK įtvirtinus galimybę bylas nagrinėti „nuotoliniu“ būdu kartu nereikėtų numatyti ir nuostatos, kuri vaizdo konferencijų ar telekonferencijų metu padarytą teisiamojo posėdžio garso ir vaizdo įrašą prilygintų teisiamojo posėdžio protokolui. 7. Iš projekto 2 straipsnio matyti, kad detalią informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo tvarką „nuotoliniame“ baudžiamajame procese turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Atsižvelgiant į tai, siūlytina BPK 82 straipsnyje į šiuos teisės aktus pateikti nuorodą (analogiškos nuorodos yra Civilinio proceso kodekso 1751 straipsnio 1 dalyje bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje). 8. Konstitucijos 71 straipsnyje įtvirtinta, kad „ Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų (past. – pabraukta mūsų) po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti “. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Be to, projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „ įstatymas “ reikia įrašyti žodžius „ išskyrus šio straipsnio 2 dalį “. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.
Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“, nr. 27.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 81 , 210, 263, 269 IR 277 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 82 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-04-14 Nr. XIIIP-4754(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAPILDYMO 82
1Komiteto posėdyje dalyvavo :
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Gabrieliaus Landsbergio pavaduotojas Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončiatis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos atstovai: teisingumo viceministras Elanas Jablonskas, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Tautvydas Žėkas , Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas, Nacionalinės teismų administracijos atstovai: NTA direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, NTA Teisės ir administravimo departamento direktorė Jelena Vasilionkienė, Generalinės prokuratūros atstovas: generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas, LRS Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-04-272 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Siekiant suderinti projekto 1 straipsnyje vartojamas sąvokas su galiojančiomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis, siūlytina naujojo BPK 82 straipsnio 1 dalyje esančią sąvoką „ Ikiteisminio tyrimo metu atliekamų veiksmų vykdymas “ pakeisti į „ ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas “. Pritarti Patobulinus projektą, straipsniai pernumeruoti, 1 straipsnis tapo 2 straipsniu. Pritarta pastabai, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-4754(2), atsisakyta sąvokos „vykdymas“. Formuluotė „ ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas “
tik tuos ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurie konkrečiai nurodyti BPK XIV skyriuje „Ikiteisminio tyrimo veiksmai“ (pvz., apklausa, parodymas atpažinti ir kt.). Vis dėlto, ikiteisminio tyrimo metu būtinybė taikyti nuotolinio pobūdžio priemones gali atsirasti kur kas dažniau, pvz., siekiant gauti asmens sutikimą būti išduotam iš Lietuvos Respublikos supaprastinta tvarka (BPK 75 str.), susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (BPK 218 str.) ir pan., o tokie atvejai formaliai nepatenka į ikiteisminio tyrimo veiksmų sąvoką, nors atliekami ikiteisminio tyrimo metu. Siekiant nesusiaurinti galimybės viso ikiteisminio tyrimo metu naudoti e-priemones ir siekiant kompromiso, siūlytina supaprastinti Įstatymo projekte vartojamą sąvoką „ikiteisminio tyrimo metu atliekamų veiksmų vykdymas“ pakeičiant ją sąvoka – „ proceso veiksmų ikiteisminio tyrimo metu atlikimas“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 2.
Naujojo BPK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „ Ikiteisminio tyrimo metu atliekamų veiksmų vykdymas, bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Naudojant šias technologijas, turi būti užtikrinti patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas <...> “. Pažymėtina, jog „ proceso dalyviais “ baudžiamajame procese pagal BPK nuostatas nelaikomi teismas ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas ir kai kurie kiti asmenys. Dėl to, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina šalia „ proceso dalyvių “ nurodyti ir kitus baudžiamojo proceso subjektus , kurie teismo posėdžiuose galėtų dalyvauti „nuotoliniu būdu“ ir kuriems būtų keliamas patikimo tapatybės nustatymo reikalavimas. Pritarti Patobulinus projektą, straipsniai pernumeruoti, 1 straipsnis tapo 2 straipsniu. Patobulintame projekte ikiteisminio turimo stadija ir bylų nagrinėjimo teisme stadija atskirtos į atskiras dalis. Pasiūlymas BPK 82 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „ 1.
Išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti ikiteisminio tyrimo atlikimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, ikiteisminis tyrimas proceso veiksmai ikiteisminiame tyrime, esant tinkamoms techninėms galimybėms, gali būti atliekam i naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu pagrįstai manoma, kad tokiu būdu ikiteisminį tyrimą bus galima atlikti greičiau, išskyrus atvejus, kai reikia taikyti procesines prievartos priemones – laikiną sulaikymą, asmens apžiūrą, kratą, atvesdinimą, poėmį, atlikti kitus šiame Kodekse numatytus proceso veiksmus, kurių atlikimas, naudojant nurodytas technologijas, yra neįmanomas, nes, atsižvelgiant į jų pobūdį ir siekiant išsamaus ir objektyvaus visų tyrimui reikšmingų aplinkybių ištyrimo, proceso dalyvių teisių užtikrinimo, būtinas tiesioginis numatytų veiksmų atlikimas. Šį klausimą ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas paprastai išsprendžia prieš atliekant konkretų proceso veiksmą, nepriimdami dėl to atskiro procesinio sprendimo, o informuodami dalyvaujančius asmenis raštu ar žodžiu ir pažymėdami apie tai nutarime, nutartyje ar atliekamo veiksmo ar teismo posėdžio protokole. Proceso dalyvio, kurio dalyvavimas atliekant atitinkamus proceso veiksmus yra būtinas, nesutikimas dėl konkretaus, su juo susijusio proceso veiksmo atlikimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) nesustabdo proceso veiksmo atlikimo panaudojant šias technologijas, išskyrus atvejus, jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas tokį nesutikimą pripažįsta pagrįstu.“ Projekto 2 str. 2 dalyje išvardijami proceso dalyviai ir kiti asmenys, tapatybės nustatymas reglamentuotas patobulinto projekto 2 str. 5 d. Teikiama 2 straipsnio 2 dalies redakcija: „2.
Išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti bylų nagrinėjimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių, liudytojo, eksperto, specialisto, vertėjo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdžiuose, esant tinkamoms techninėms galimybėms, gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau, tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės. Šį klausimą teismas paprastai išsprendžia iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, priimdamas nutartį, kuri yra neskundžiama. Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai prokuroras, nukentėjusysis ir (ar) jo atstovas, kaltinamasis, jo atstovas pagal įstatymą ir (ar) gynėjas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir (ar) jų atstovai pateikia nesutikimą dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (vaizdo konferencijas).“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teikiamo įstatymo projekto ir jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar BPK papildžius naujuoju 82 straipsniu vis dar turėtų kokią nors savarankišką teisinę reikšmę BPK normos, numatančios galimybę tik tam tikriems baudžiamojo proceso subjektams dalyvauti „nuotoliniu“ būdu atliekant tik tam tikrus procesinius veiksmus (pvz., BPK 130 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnio 4 dalis, 188 straipsnio 7 dalis, 246 straipsnio 1 dalis ir kt.). Jeigu neturėtų, tuomet, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir sistemiškumo, siūlytina jas panaikinti. Nepritarti Patobulinus projektą, straipsniai pernumeruoti, 1 straipsnis tapo 2 straipsniu.
Įstatymo projektu siūloma bendroji (universalioji) norma, kuri sudarytų sąlygas naudoti e-priemones bendrai visam baudžiamajam procesui, kai teismas, įvertinęs visas technines ir kitas aplinkybes, nuspręstų, kad tokiu būdu nagrinėjant bylą procesas būtų operatyvesnis ir ekonomiškesnis. Be to,
dalys sako, kad procesas nuotoliniu būdu vyks tik išimtiniais atvejais esant ypatingoms sąlygoms
straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas informacines ir elektroninių ryšių technologijas vyksta laikantis šiame Kodekse nustatytų taisyklių ir atsižvelgiant į šiame straipsnyje numatytus ypatumus.“ Tuo tarpu specialiosios normos yra susijusios su konkrečių pavienių proceso veiksmų atlikimu nuotoliniu būdu. Jos ir toliau būtų taikomos tais atvejais, kai visas procesas vyktų įprastine tvarka, tačiau, esant nustatytoms (konkrečioje normoje nurodytoms) sąlygoms (pvz., įtariamasis laikomas areštinėje, liudytojui įstatymų nustatyta tvarka taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės ir pan.), atskirus veiksmus būtų reikalinga atlikti naudojant e-priemones. Taigi šios galiojančios specialiosios normos BPK ir toliau turės savarankišką teisinę reikšmę. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
82 straipsnio 1 dalies formuluotė „ Naudojant šias technologijas, turi būti užtikrinti <...> duomenų (įrodymų) objektyvus fiksavimas bei pateikimas
“ kritikuotina dėl kelių priežasčių. 4.1. Duomenų pateikimas baudžiamajame procese paprastai suprantamas kaip proceso
dalyvio iniciatyva atliekamas veiksmas, kurio metu jis ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikia daiktus ar dokumentus remdamasis BPK 98 straipsnio nuostatomis [1] .
Abejotina, ar daiktus bei dokumentus įmanoma pateikti vaizdo konferencijų ar telekonferencijų metu, todėl manytina, kad nėra jokios prasmės BPK 82 straipsnio 1 dalyje objektyvumo reikalavimą kelti, be kita ko, ir duomenų pateikimui. 4.2. Jeigu nebūtų atsižvelgta į 4.1. pastabą, tuomet atkreiptinas dėmesys, kad chronologiškai duomenų fiksavimas eina po jų pateikimo, todėl pirmiau reikėtų nurodyti ne fiksavimą, bet pateikimą. Nepritarti Patobulinus projektą, straipsniai pernumeruoti, 1 straipsnis tapo 2 straipsniu. Akivaizdu, kad fizinis daiktų pateikimas naudojant e-priemones nėra galimas, tačiau ši aplinkybė nepašalina pačios galimybės organizuoti bylos nagrinėjimą naudojantis e-priemonėmis, o atskirus veiksmus, tokius kaip daikto pateikimas, organizuoti kitokiu būdu, kuris užtikrintų tokių veiksmų paskirtį. Kita vertus, vaizdo konferencijų būdu organizuojamuose posėdžiuose galima pristatyti (pvz., įgarsinant) ar parodyti ir spręsti dėl tam tikruose dokumentuose užfiksuotų aplinkybių/prašymų (tai leidžia neatidėti teismo posėdžio ir nevilkinti proceso), šiuos dokumentus prie bylos pridedant BPK 81 straipsnyje nustatyta tvarka posėdžiui pasibaigus arba panaudoti kitas informacines priemones dokumentui pateikti ir paties posėdžio metu. Be to, objektyvumo reikalavimas duomenų pateikimui, kai posėdžiai organizuojami nuotoliniu būdu, jau ir šiuo metu yra numatytas Civilinio proceso kodekso 1751 straipsnio 1 dalyje bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje ir sėkmingai realizuojamas praktikoje.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte kalbama apie nuotolinius procesus, vykdomus e-priemonių pagalba, pirmiausia yra fiksuojamas aptariamų dokumentų/duomenų, išklausomų parodymų turinys ir tik po to pateikiama į bylą. Pažymėtina, kad CPK1751 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta analogiška formuluotė. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje įtvirtinti taisyklę, numatančią, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kadangi baudžiamajam procesui vykstant „nuotoliniu“ būdu neišvengiamai daugiau ar mažiau būtų ribojamas tiesioginio bylos nagrinėjimo ir kitų procesinių principų įgyvendinimas. Pastebėtina, jog panašaus pobūdžio taisyklės, ribojančios galimybę atskirus asmenis apklausti naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, numatytos ir galiojančios redakcijos BPK normose (pvz., BPK 183 straipsnio 4 dalis, 188 straipsnio 7 dalis, 189 straipsnio 6 dalis, 246 straipsnio 1 dalis, 279 straipsnio 6 dalis, 285 straipsnis ir kt.). Pritarti Patobulinus projektą, straipsniai pernumeruoti, 1 straipsnis tapo 2 straipsniu. BPK 82 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „ 1.
Išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti ikiteisminio tyrimo atlikimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, ikiteisminis tyrimas proceso veiksmai ikiteisminiame tyrime , esant tinkamoms techninėms galimybėms, gali būti atliekami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu pagrįstai manoma, kad tokiu būdu ikiteisminį tyrimą bus galima atlikti greičiau, išskyrus atvejus, kai reikia taikyti procesines prievartos priemones – laikiną sulaikymą, asmens apžiūrą, kratą, atvesdinimą, poėmį, atlikti kitus šiame Kodekse numatytus proceso veiksmus, kurių atlikimas, naudojant nurodytas technologijas, yra neįmanomas <...>. 2. Išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti bylų nagrinėjimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių, liudytojo, eksperto, specialisto, vertėjo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdžiuose, esant tinkamoms techninėms galimybėms, gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau, tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės<...>. “
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kartu nereikėtų numatyti ir nuostatos, kuri vaizdo konferencijų ar telekonferencijų metu padarytą teisiamojo posėdžio garso ir vaizdo įrašą prilygintų teisiamojo posėdžio protokolui. Pritarti iš dalies Nuostata patikslinta, tačiau naujo reguliavimo nereikia. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 2 str.
7 d., be kita ko, siūloma įtvirtinti nuostatą, jog ikiteisminis tyrimas ir bylų nagrinėjimas teisme, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, vyksta taikant šiame Kodekse nustatytas taisykles ir šiame straipsnyje numatytus ypatumus. Atsižvelgiant į tai, dėl teisiamojo posėdžio protokolo teisinio reguliavimo būtų taikomos šiuo metu galiojančios BPK nuostatos (pvz., BPK 36, 261 straipsnio ir pan.). Be to, patikslinta ir šio straipsnio 6 dalyje nurodoma: „6. Atliekant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant bylą teisme šio straipsnio nustatyta tvarka, privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą. Šis įrašas pridedamas prie proceso veiksmo ar teismo protokolo ir yra sudedamoji protokolo dalis , o procesiniai dokumentai įteikiami šio Kodekso 81 straipsnyje nustatyta tvarka.“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-04-27 7,2 2,5
projekto 2 straipsnio matyti, kad detalią informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo tvarką „nuotoliniame“ baudžiamajame procese turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Atsižvelgiant į tai, siūlytina BPK 82 straipsnyje į šiuos teisės aktus pateikti nuorodą (analogiškos nuorodos yra Civilinio proceso kodekso 1751 straipsnio 1 dalyje bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje). Pritarti Patobulinus projektą, straipsniai pernumeruoti, 2 straipsnis tapo 7 straipsniu. Pasiūlymas:
BPK 82 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „ 5.
Naudojant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas informacines ir elektroninių ryšių technologijas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra ir Advokatų taryba, ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba, užtikrinti patikimą proceso dalyvių tapatybės nustatymą, duomenų, įrodymų objektyvų fiksavimą ir pateikimą, galimybę naudotis procesinėmis teisėmis ir bylos nagrinėjimo teisme viešumą, išskyrus šio Kodekso 9 straipsnyje numatytus atvejus.“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų (past. – pabraukta mūsų) po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti “. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Be to, projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „ įstatymas “ reikia įrašyti žodžius „ išskyrus šio straipsnio 2 dalį “. Pritarti Patobulinus projektą, straipsniai pernumeruoti, 2 straipsnis tapo 7 str. Įstatymo projekte pasiūlyta data jau praėjusi, todėl siūloma nauja įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo data. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 7 straipsnį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2021 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ 9.
Seimo kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėja Dalia Latvelienė, 2021-03-17 I Atsižvelgiant, kad projektu keičiami (tikslinami) dar penki straipsniai, keičiamas įstatymo pavadinimas: „ LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 81 , 210, 263, 269 IR 277 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 82
10Seimo kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėja Dalia Latvelienė, 2021-03-171 Baudžiamojo proceso kodekso 81 ir
8 2 straipsniai labai panašiais pavadinimais, tačiau jų turinys skiriasi, todėl, kad nebūtų praktinio taikymo problemų, patikslinamas8 1 straipsnio pavadinimas: 1 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas Pakeisti 81 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„81 straipsnis. Baudžiamųjų bylų duomenų tvarkymas ir procesinių dokumentų teikimas naudojant Informacinių informacinių ir elektroninių ryšių technologijų technologijas naudojimo baudžiamajame procese ypatumai “. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėja Dalia Latvelienė, 2021-03-17 3, 4, 5,
6 Įstatymo projekte keičiami (patikslinami) Baudžiamojo proceso kodekso keturi straipsniai: 210, 263, 269 ir 277 str. dėl priesaikos davimo per vaizdo konferencijas, tuo atveju po priesaikos tekstu nepasirašoma.
Visuose minėtuose straipsniuose įrašoma nuostata: Projekto 3 straipsnis (BPK 210 straipsnis): „<...>, išskyrus tuos atvejus, kai ekspertas prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ( per vaizdo konferencijas) .“ Projekto 4 straipsnis (BPK 263 straipsnis): „<...>, išskyrus tuos atvejus, kai vertėjas prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ( per vaizdo konferencijas) .” Projekto 5 straipsnis (BPK 269 straipsnis): „<...>, išskyrus tuos atvejus, kai ekspertas prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ( per vaizdo konferencijas) .“ Projekto 6 straipsnis (BPK 277 straipsnis): „<...>, išskyrus tuos atvejus, kai liudytojas prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ( per vaizdo konferencijas) .“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai : Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos advokatūra
advokatūra, Mindaugas Kukaitis, 2021-03-172 1, 2, 3, 4, 5,6
straipsniu Papildyti Kodeksą 82 straipsniu: „82 straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas baudžiamajame procese 1.
Išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, ikiteisminio tyrimo veiksmas, esant tinkamoms techninėms galimybėms, gali būti atliekamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu pagrįstai manoma, kad tokiu būdu ikiteisminio tyrimo veiksmą bus galima atlikti greičiau, išskyrus atvejus, kai reikia taikyti procesines prievartos priemones – laikiną sulaikymą, asmens apžiūrą, kratą, atvesdinimą, poėmį, atlikti kitus šiame Kodekse numatytus proceso veiksmus, kurių atlikimas, naudojant nurodytas technologijas, yra neįmanomas, nes, atsižvelgiant į jų pobūdį ir siekiant išsamaus ir objektyvaus visų tyrimui reikšmingų aplinkybių ištyrimo, proceso dalyvių teisių užtikrinimo, būtinas tiesioginis numatytų veiksmų atlikimas. Šį klausimą ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas paprastai išsprendžia prieš atliekant konkretų proceso veiksmą, nepriimdami dėl to atskiro procesinio sprendimo, o informuodami dalyvaujančius asmenis raštu ar žodžiu ir pažymėdami apie tai nutarime, nutartyje ar atliekamo veiksmo ar teismo posėdžio protokole. Proceso dalyvio, kurio dalyvavimas atliekant atitinkamus proceso veiksmus yra būtinas, nesutikimas dėl konkretaus, su juo susijusio proceso veiksmo atlikimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) nesustabdo procesinio veiksmo atlikimo panaudojant šias technologijas, išskyrus atvejus, jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas tokį nesutikimą pripažįsta pagrįstu.
Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai proceso dalyvis, kurio dalyvavimas atliekant atitinkamus proceso veiksmus yra būtinas, ar jo gynėjas, atstovas pateikia nesutikimą dėl ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (vaizdo konferencijas). Apie pateiktą nesutikimą dėl ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas informuoja dalyvaujančius asmenis ir pažymi nutarime, nutartyje ar numatyto veiksmo ar teismo posėdžio protokole. 2. Išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti bylų nagrinėjimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių, liudytojo, eksperto, specialisto, vertėjo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdžiuose, esant tinkamoms techninėms galimybėms, gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau, tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės. Šį klausimą teismas paprastai išsprendžia iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, priimdamas nutartį, kuri yra neskundžiama .
Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai prokuroras, nukentėjusysis ir (ar) jo atstovas, kaltinamasis, jo atstovas pagal įstatymą ir (ar) gynėjas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir (ar) jų atstovai pateikia nesutikimą dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (vaizdo konferencijas). 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taip pat taikomos nagrinėjant skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu gautus skundus, kai jų nagrinėjimui pagal šio Kodekso nuostatas turi būti rengiamas teismo posėdis. 4. Ikiteisminio tyrimo atlikimo ar bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) metu paaiškėjus, kad tam tikro proceso veiksmo atlikimui būtinas tiesioginis proceso dalyvių, liudytojo, eksperto, specialisto, vertėjo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas tam, kad toks asmuo tinkamai pasinaudotų savo procesinėmis teisėmis ar būtų išsamiau ar objektyviau ištirtos bylos aplinkybės, proceso veiksmo atlikimas ar teismo posėdis organizuojami šiame Kodekse nustatyta tvarka. tiesiogiai juose dalyvaujant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pakviestiems asmenims. 5.
5Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka,
suderinta su Teisėjų taryba, Generaline prokuratūra ir Advokatų taryba, ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba, naudojant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas informacines ir elektroninių ryšių technologijas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo užtikrinti patikimą proceso dalyvių tapatybės nustatymą, duomenų, įrodymų objektyvų fiksavimą bei pateikimą, galimybę naudotis procesinėmis teisėmis ir bylos nagrinėjimo teisme viešumą, išskyrus šio Kodekso 9, 91 straipsniuose numatytus atvejus. 6. Atliekant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant bylą teisme šio straipsnio nustatyta tvarka, privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą, kuris pridedamas prie procesinio veiksmo ar teismo protokolo ir yra sudedamoji protokolo dalis, o procesiniai dokumentai įteikiami šio Kodekso 81 straipsnyje nustatyta tvarka. 7. Ikiteisminis tyrimas ir bylų nagrinėjimas teisme naudojant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas informacines ir elektroninių ryšių technologijas vyksta taikant šiame Kodekse nustatytas taisykles ir šiame straipsnyje numatytus ypatumus.“ Pritarti iš dalies Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-4754(2), atsižvelgiant į visų subjektų pateiktas ir išsakytas klausymų metu išvadas, pastabas ir pasiūlymus. Pritarta, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje būtų galima atlikti atskirus proceso veiksmus nuotoliniu būdu: „1.
Išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti ikiteisminio tyrimo atlikimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, ikiteisminis tyrimas proceso veiksmai ikiteisminiame tyrime, esant tinkamoms techninėms galimybėms, gali būti atliekami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu pagrįstai manoma, kad tokiu būdu ikiteisminį tyrimą bus galima atlikti greičiau, išskyrus atvejus, kai reikia taikyti procesines prievartos priemones<...>.“ Nepritarta ikiteisminio tyrimo stadijoje visų dalyvių sutikimui , nes:
Pirma, tokios nuostatos įtvirtinimas neabejotinai taptų įrankiu vilkinti procesus (bet kurio asmens nesutikimas (pvz., gynėjo), net ir nepagrįstas ir niekaip nemotyvuotas, užkirs kelią toliau tęsti baudžiamąjį procesą. Antra, pvz., fiziškai šaukiamas atvykti į apklausą liudytojas turi pareigą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir t. t., jo sutikimo per se nereikalaujama . Jis gali būti atvesdinamas, už neatvykimą gali būti taikomos procesinės prievartos priemonės. Tačiau jei procesas vyktų nuotoliniu būdu ir liudytojas atsisakytų dalyvauti procese, nors turi tam reikalingas technines priemones, ar jam už tai jokia atsakomybė nekiltų? (taip būtų kuriami tam tikri dvigubi standartai) Trečia, šiuo metu BPK normose , kurios numato pavienių asmenų dalyvavimą procese nuotoliniu būdu (pvz., BPK 189 str. 6 d. ir kt.), nėra numatyta, kad , siekiant apklausti asmenį nuotoliniu būdu reikalingas jo sutikimas (svarbu tai, kad praktikoje viskas visada vyksta tik esant bendram sutarimui, kiekvienai šaliai išreiškus poziciją dėl noro ir galimybės dalyvauti procese nuotoliniu būdu, tačiau formalaus (raštiško) susitikimo nėra reikalaujama). Siūlomiems nuostatų išbraukimams82 straipsnyje nepritarta . Nemanoma, kad 2 str.
Nemanoma, kad 2 str. 3 d. ar kitose dalyse reguliavimas perteklinis, norma yra aiškesnė su 3 dalimi ir kitomis neišbrauktomis nuostatomis. 2. Lietuvos advokatūra, Mindaugas Kukaitis, 2021-02-232
3251 IR 3742
Lietuvos advokatūra susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3251 ir 3742 straipsnių pakeitimo ir papildymo 82 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4754(2) (toliau – Projektas) ir parengta užsienio šalių analize dėl vykdomų procesų nuotoliniu būdu , naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas , teikia pastabas ir atkreipia dėmesį į teisėkūroje taikomus principus bei praktinius siūlomo įgyvendinti teisinio reguliavimo trūkumus. Projekto 82 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad „ ikiteisminis tyrimas esant tinkamoms techninėms galimybėms, gali būti atliekamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) <...>“. Manytina, kad pastaroji formuluotė numato asmens galimybę dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose nuotoliniu būdu, nenustatytoje (bet kurioje) asmens buvimo vietoje. Tokiu atveju asmuo, nebūdamas ikiteisminio tyrimo įstaigoje ar teisme, dalyvautų ikiteisminiame tyrime, neužtikrinus elektroninio ryšio ar naudojamų technologijų saugumo, draudimo dėl neteisėto poveikio proceso dalyviams, asmens identifikavimo ir kitų baudžiamojo procese taikomų 605tetpamatinių reikalavimų laikymosi. Atkreiptinas dėmesys, kad aptartinoje nuostatoje įtvirtinamas alternatyvus informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo ikiteisminiame tyrime būdas t. y. per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip .
Šis nebaigtinis komunikavimo būdų sąrašas sukelia pagrįstų abejonių, ar visais (ir kokiais) ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo atvejais bus sudaroma galimybė ar reikalaujama, kad būtų matomas naudojamoje elektroninėje ryšių priemonėje asmens atvaizdas. Manytina, kad pagal aptariamos nuostatos lingvistinę išraišką, neaišku ir tai, ar tam tikrais atvejais gali pakakti pvz., elektroninio pranešimo, atsižvelgiant, kad nuotolinio komunikavimo būdas elektroninėmis ryšių priemonėmis yra neapibrėžtas baigtiniu sąrašu. Papildomai pastebėtina, kad Projekto 82 straipsnio 1 dalyje pažymima, kad visas ikiteisminis tyrimas gali būti atliekamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, darant išimtį nurodytų procesinių prievartos priemonių taikymui, o taip pat atvejams, kai būtinas tiesioginis numatytų tyrimo veiksmų atlikimas. Dėl būtinumo tiesiogiai taikyti procesines prievartos priemones, atlikti kitus tyrimo veiksmus spręstų ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. Šios nuostatos atžvilgiu siūlytina įtvirtinti, kad ne viso ikiteisminio tyrimo, o tik atskirų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas galimas ir tik tada, jei su tokia jų atlikimo forma sutinka asmenys, kurie dalyvauja atliekant konkretų tyrimo veiksmą. Dėl šios priežasties nepritartina ir kitai su pastarąja susijusiai Projekto 82 straipsnio 3 dalies nuostatai, kurioje numatyta, kad procese dalyvaujantis asmuo turi pateikti motyvuotą nesutikimą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo ar bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Asmens pateiktas nesutikimas ir jo pagrįstumas būtų vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo.
Įtvirtinus šį teisinį reguliavimą, proceso dalyviams būtų perkeliama baudžiamosios valdžios institucijoms turinti tekti įrodinėjimo našta. Būtent ikiteisminio tyrimo subjektai ar teismas turėtų pagrįsti, kad procesas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas yra galimas ir nepakenks proceso išsamumui, objektyvumui, nesusiaurins teisinės gynybos galimybių ir nepadarys žalos proceso dalyvių teisėtiems procesiniams interesams, gavus visų baudžiamajame procese dalyvaujančių asmenų sutikimą. Aiškiai nesureguliavus šių teisinių santykių, kyla grėsmė, kad galimai bus pažeistos asmeniui baudžiamajame procese suteiktos garantijos, įskaitant teisę į gynybą, kuri taikoma ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, todėl reikalaujama, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę ( Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje D. F. Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze, C-395/00, 51 p .). Todėl siūlytina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai ar bylos nagrinėjimas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas būtų galimas tik gavus visų proceso dalyvių sutikimą. Nuotolinis ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas gali būti pasitelkiamas tik visų proceso dalyvių sutikimu, kuris būtų aiškiai išreikštas ir užfiksuotas (procesiniame dokumente) ir tik tiems proceso veiksmams, kuriems toks nuotolinis procesas nesukeltų neigiamų padarinių, t. y. nebūtų sudaromos prielaidos asmens teisių į gynybą, o taip pat viešumo, rungimosi ir kitų baudžiamojo proceso principų pažeidimui.
Nuotolinis bylų nagrinėjimas neturėtų tapti įprasta baudžiamojo proceso forma, o taikomas tik išimtiniais atvejais ar laikinai, kai siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, pvz., šiuo karantino (pandemijos) laikotarpiu, kai dėl artimų fizinių kontaktų kiltų grėsmė proceso dalyvių sveikatai. Atkreiptinas dėmesys ir į Projekto 82 straipsnio 2 dalį, kurioje numatoma, kad bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių ir kitų procese dalyvaujančių asmenų dalyvavimas teismo posėdžiuose, esant tinkamoms techninėms galimybėms, gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau ir tai netrukdys išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes . Šia nuostata siekiama nuotolinį teismų posėdžiuose bylų nagrinėjimą pagrįsti tik greitumo ir išsamumo kriterijais, tačiau nenumatant jokių sąlygų, jog asmuo turėtų realią galimybę pasinaudoti nesuvaržyta teise į gynybą. Ši pamatinė asmens teisė įtvirtinta tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose, įskaitant privalomą advokato ir jo kliento paslapties apsaugą bei bendravimo konfidencialumo užtikrinimą visų formų procesuose. Todėl baudžiamąjį procesą organizuojant nuotoliniu būdu, pasitelkus informacines ir elektroninių ryšių technologijas, būtina užtikrinti naudojamos įrangos saugumą bei galimybes advokatui bei klientui saugiai ir konfidencialiai be jokių tarpininkų, bendrauti, užtikrinti asmenų galimybę efektyviai naudotis kitomis procesinėmis teisėmis.
Asmenų galimybė naudotis procesinėmis teisėmis įtvirtinama Projekto 82 straipsnio 5 dalyje, taip pat nurodant, kad užtikrinamas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas, duomenų, įrodymų, objektyvus fiksavimas bei pateikimas, bylos nagrinėjimo teisme viešumas. Nustatoma, kad asmenų procesinės garantijos būtų įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir generalinio prokuroro nustatytą tvarką. Taigi Projektas aiškiai neįvardina, kokiomis procesinėmis ir technologinėmis priemonėmis būtų užtikrinamos asmens galimybės naudotis procesinėmis teisėmis. Pastebėtina ir tai, kad Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, turi būti reguliuojama įstatymais - žmogaus teisių ir laisvių patvirtinimas, jų turinio apibrėžimas, apsaugos bei gynimo teisinės garantijos ir leistinas jų apribojimas. Todėl su asmens teisėmis susijusias aiškias procesines taisykles turėtų nustatyti įstatymas (BPK). Tokiu atveju turėtų būti pripažįstama, kad ikiteisminis tyrimas ir bylų nagrinėjimas teisme naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas yra išimtinis ar laikinas, siekiant apsaugoti asmens gyvybę ar sveikatą, tačiau net ir tada negali būti prilyginamas tiesioginiam ir žodiniam ikiteisminiam tyrimui ir bylų nagrinėjimui teisme (žr. Projekto 81 straipsnio 7 dalį). Pritarti iš dalies Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-4754(2). 3.
pakeitimais numatoma, kad atvejais, kai byla pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ir proceso dalyvis prašo, byla atitinkamai apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama žodine tvarka. Pirmosios instancijos teismo posėdyje bylos nagrinėjimas yra ir toliau turėtų būti pagrįstas rungimosi, tiesioginiu bylos įrodymų tyrimu ir žodiniu procesu. Vien dėl fakto, kad prieš tai buvusioje teisminėje instancijoje byla buvo nagrinėta nuotoliniu būdu, neturėtų tolimesniam bylos nagrinėjimui būti taikomi pirmajai instancijai priskirtini minėti principai. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomi pakeitimai taip pat sistemiškai nėra suderinti su kitomis BPK nuostatomis, nustatančiomis bylų nagrinėjimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismo posėdžiuose. Lietuvos advokatūros nuomone, Projektas yra reikalaujantis išsamesnės analizės, pasitelkiant baudžiamosios justicijos ekspertų nuomonę ir gaunant jų išvadas bent jau dėl pateiktų pastabų ir pasiūlymų. Tikimės, kad svarstant Projektą Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose turėsime galimybę pateikti ir kitas su Projektu susijusias pastabas ir Projektas toliau bus tobulinamas, atsižvelgiant į Lietuvos advokatūros išdėstytą nuomonę, siekiant aiškaus, darnaus teisinio reguliavimo, nesukuriančio prielaidų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisme metu pažeisti asmens procesinių teisių. Pritarti
3251 ir 3742 straipsnius keisti atsisakyta. 4.
advokatūra, 2020-05-06 * DĖL Lietuvos Respublikos baudžiamojo PROCESO kodekso PAPILDYMO 82 straipsniu
Lietuvos advokatūra susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) papildymo 82 straipsniu įstatymo projektu (toliau – Projektas) ir jo aiškinamuoju raštu, teikia siūlomus Projekto pakeitimus ir pastabas, įvertinusi galiojančio teisinio reguliavimo keitimo poreikį, Projekto rengimą paskatinusias priežastis, tikslus bei uždavinius. Advokatūra nuolat atkreipia dėmesį į būtinumą sudaryti galimybę vykti nuotoliniams teismo procesams – tai gali padėti taupyti visų proceso dalyvių laiką ir lėšas. Tai pasakytina tiek apie civilinį, administracinį, tiek ir apie baudžiamąjį procesus. Kiek tai liečia baudžiamąjį procesą, Lietuvos advokatūra jau ir anksčiau buvo atkreipusi institucijų dėmesį dėl baudžiamajame procese procesinių dokumentų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis bei Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (toliau – IBPS) tobulinimo būtinybės, leidžiančių efektyviau organizuoti baudžiamąjį procesą, naudojant informacines sistemas ir technologines ryšių priemones. Apibendrintai, Advokatūra pritaria projekto idėjai – sudaryti galimybę teismo procesus vykdyti nuotoliniu būdu . Beje, atkreiptinas dėmesys, kad pati didžiausia procesų dalis Lietuvoje – civilinės ir administracinės bylos bendrosios kompetencijos teismuose, todėl ir šių bylų aspektu itin skatintume nuotolinių procesų iniciatyvas. Vis dėlto, kalbant apie baudžiamąjį procesą, kuris gali sukelti ilgalaikes ir sunkias pasekmes asmenims, būtina sukuri tokį nuotolinio proceso reguliavimą, kuris užkirstų kelią bet kokioms abejonėms dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų . Projekto aiškinamajame rašte Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) siūlomas Projektas grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d.
„Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ ir 2020 m. kovo 14 d. „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nutarimais, įtvirtinančiais rekomendacijas ir draudimus, kurie kelia rimtus iššūkius ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismų veikloje. Teigiama, kad „ paskelbta ekstremalioji padėtis ir karantinas šalyje atskleidė su BPK normų taikymu susijusias spragas, kurios yra susijusios su ikiteisminio tyrimo atlikimo ir teismo posėdžių organizavimu nuotoliniu būdu “, todėl „<...> dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino Projektą siūlytina svarstyti ypatingos skubos tvarka
“. Atsižvelgdama į siūlomo projekto jautrumą žmogaus teisės ir laisvėms,
taip pat į pastaruoju metu Vyriausybės skelbiamą karantino priemonių švelninimą, Lietuvos advokatūra abejoja Projekto svarstymo ypatingos skubos tvarka tikslingumu. Projektą svarstant ypatingos skubos tvarka, užkertamas kelias atlikti detalią informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo ryšio saugumo, galimo neteisėto poveikio proceso dalyviams, asmens identifikavimo ir kitais aspektais baudžiamajame procese analizę bei paties Projekto poveikio vertinimą . Advokatūros nuomone, tokios apimties ir turinio projektas, koks pateiktas svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, prieštarauja tarptautinių institucijų dėl nuotolinio proceso organizavimo rekomendacijoms (pvz. Europos Sąjungos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba), galimai prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai ir nacionalinėje teisėje galiojantiems baudžiamojo proceso principams .
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje numatyti principai nustato reikalavimus, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą, ypač tokioje žmogaus teisėms jautrioje teisės šakoje. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos advokatūra siūlo Projektą tobulinti arba svarstyti rengiant Teisės ir teisėtvarkos komitete klausymus, pasitelkiant baudžiamosios justicijos ekspertų nuomonę ir gaunant jų išvadas bent jau dėl žemiau pateikiamų pastabų ir pasiūlymų. Pritarti Pritarta. Atsižvelgiant į pastabas, atsisakyta įstatymo projekto svarstymo ypatingos skubos tvarka. Taip pat atsižvelgiant į Seimo narių, kitų subjektų pasiūlymus ir pastabas svarstymo komitete metu, taip pat į Lietuvos advokatūros raštu pateiktas pastabas, padaryta svarstymo komitete pertrauka ir surengti komiteto pirmi klausymai (2020-05-15, 9.00 val.), vėliau
2021-03-22 surengti klausymai, įstatymo projektas patobulinamas. 5. Lietuvos advokatūra, 2020-05-062
Projekte ir jo aiškinamajame rašte nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo vy kdymas, bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Tačiau pastebėtina, kad visų proceso dalyvių , išskyrus IBPS vartotojus – ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorus, teisėjus, techninės galimybės nuotoliniu būdu gauti ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus duomenis ir informaciją bei dalyvauti nuotoliniame baudžiamųjų bylų nagrinėjime yra skirtingos .
Atsižvelgiant į tai, Projekte turi būti aiškiai numatyta baudžiamojo persekiojimo institucijų ir subjektų pareiga sudaryti (technines) galimybes tinkamai dalyvauti nuotoliniame baudžiamajame procese bei užtikrinti tokiu būdu organizuojamame baudžiamajame procese asmens teisių apsaugą. Asmenų procesinių garantijų užtikrinimas sukuria ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo pareigą, kad būtų sukurtos visiems proceso dalyviams veiksmingos ir nepertraukiamos procesinių teisių įgyvendinimo sąlygos viso baudžiamojo proceso metu, pavyzdžiui, pateikiant prašymus, skundžiant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus, susipažįstant su veiksmų atlikimo protokolais, naudojantis vertėjo pagalba, konfidencialiai bendraujant su gynėju ir naudojantis kitomis suteiktomis procesinėmis teisėmis. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą privalomą advokato ir jo kliento paslapties apsaugą bei bendravimo konfidencialumo užtikrinimą visų formų procesuose. Todėl baudžiamąjį procesą organizuojant nuotoliniu būdu, pasitelkus informacines ir elektroninių ryšių technologijas, būtina daryti vaizdo ir garso įrašą, užtikrinti įrangos saugumą bei galimybes advokatui bei klientui būnant skirtingose faktinėse vietose saugiai ir konfidencialiai, be jokių tarpininkų, bendrauti. Šiuo atžvilgiu taip pat siūlytina aiškiai nustatyti, ar proceso dalyvio ir jo gynėjo nuotolinio elektroniniais ryšiais bendravimo atžvilgiu gali būti taikomi kriminalinės žvalgybos veiksmai.
Taip pat svarstytina, ar siekiant išvengti galimos teisėsaugos institucijų pareigūnų įtakos, nebūtų tikslinga nustatyti, kad gynėjo atsisakymas duoti sutikimą dalyvauti procese nuotoliniu būdu negalėtų būti atskiru pagrindu klientui atsisakyti advokato, tokiu būdu siekiant išvengti galimo teisėsaugos institucijų pareigūnų poveikio proceso dalyviui (įtariamajam, kaltinamajam, teisiamajam ar nuteistajam). Papildomai atkreiptinas dėmesys, kaip Projekto nuostatos yra suderinamos su BPK 9 straipsnyje įtvirtintu bylų nagrinėjimo teisme viešumo principu. Plačiąja prasme proceso viešumas reiškia visuomenės teisę dalyvauti teismo procese, įstatymų nustatyta tvarka gauti ir skelbti informaciją apie bylos nagrinėjimą, o taip pat, laikantis lygiateisiškumo, rungimosi ir kitų proceso reikalavimų, teisės būti išklausytam. Dėl šios priežasties, kyla abejonių, ar bus užtikrinta proceso dalyvių teisė į viešą procesą, todėl manytina, kad bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių dalyvavimas nuotoliniuose teismo posėdžiuose turėtų būti organizuojamas tik išimtiniais atvejais . Aiškiai nesureguliavus šių teisinių santykių, kyla grėsmė, kad galimai bus pažeistos asmeniui baudžiamajame procese suteiktos garantijos, įskaitant teisę į gynybą, kuri taikoma ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, todėl reikalaujama, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę ( Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje D. F. Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze, C-395/00,
.).
Todėl siūlytina, kad nuotolinis ikiteisminio tyrimo vykdymas, bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose būtų galimas tik gavus visų ikiteisminio tyrimo veiksmo ar teismo proceso dalyvių sutikimą, užtikrinus proceso dalyvių galimybes tinkamai dalyvauti baudžiamajame procese ir veiksmingai, nepertraukiamai naudotis suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pritarti iš dalies Procesas nuotoliniu būdu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu bus taikomas išimtiniais atvejais. D ėl subjektų pareigos sudaryti technines galimybes , BPK 82 straipsnio
esant tinkamoms techninėms galimybėms
“, kuri kalbėtų ne apie konkrečių subjektų pareigą, bet bendrai
apie nuotolinio proceso galimumą esant techninėms galimybėms. Pirma, pastabos autorių siūlymas yra perteklinis , nes tiek teismas, tiek ikiteisminio tyrimo subjektas procesą nuotoliniu būdu galės organizuoti tik tada, kai to nebus įmanoma organizuoti pagal galiojančią BPK nustatytą tvarką (t. y. užtikrinant fizinį asmenų dalyvavimą), ir kai tam bus užtikrintos reikalingos techninės galimybės. Jei techninių galimybių organizuoti nuotolinį procesą nebus, tai toks procesas, natūralu, ir nebus organizuojamas. Būtent taip procesai vyksta ir pagal dabar galiojančias BPK normas, kai reikia atlikti pavienius proceso veiksmus per nuotolį (pvz., nuotolinę liudytojo apklausą ir pan.) ir tam nereikalingos perteklinės BPK normos dėl techninių galimybių užtikrinimo (nes nuotolinis veiksmas ir yra organizuojamas tik tada, kai tam yra techninės galimybės, priešingu atveju nebūtų prasmės tą organizuoti).
Antra, perteklinės nuostatos (dėl tam tikrų subjektų pareigos sudaryti technines galimybes) įrašymas gali sudaryti klaidingą įspūdį ir iššaukti neteisingas interpretacijas , kad teismas ar kiti subjektai turės patys fiziškai užtikrinti technines galimybes, t. y. nupirkti techninę įrangą, atvykti į asmens gyvenamąją vietą ir ją pajungti etc. Pažymėtina, kad projektu siekiama sudaryti galimybes procesą per nuotolį organizuoti tik tada, kai visos šalys turi reikalingą tam techninę įrangą, ji patikimai veikia ir būtent tai leidžia nestabdyti proceso, o tęsti jį nuotoliniu būdu. Trečia, svarstytina, ar siūlymas tam tikriems subjektams numatyti pareigą sudaryti technines galimybes, neturėtų įgalioti ir pačių advokatų . Atsižvelgiant į tai, kad advokatas turi imtis visų priemonių ir būti aktyvus ginamojo teisėms ir interesams užtikrinti, galbūt, reikėtų tokiu atveju ir advokatūrai nustatyti prievolę užtikrinti savo veiklos organizavimą taip, kad jie galėtų tinkamai atstovauti ginamojo interesus, įskaitant atstovavimą ir nuotoliniu būdu. Pritarti
baudžiamajame procese užtikrinimo , BPK 82 straipsnio 5 dalį išdėstant taip: „ 5.
Naudojant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas informacines ir elektroninių ryšių technologijas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra ir Advokatų taryba, ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba, užtikrinti patikimą proceso dalyvių tapatybės nustatymą, duomenų, įrodymų objektyvų fiksavimą ir pateikimą, galimybę naudotis procesinėmis teisėmis ir bylos nagrinėjimo teisme viešumą, išskyrus šio Kodekso 9 straipsnyje numatytus atvejus. “ Taip pat projekto 2 straipsnio
reiškia ir visas tas, kurios garantuoja asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese: „
šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas informacines ir elektroninių ryšių technologijas vyksta laikantis šiame Kodekse nustatytų taisyklių ir atsižvelgiant į šiame straipsnyje numatytus ypatumus.“ Pritarta
įrašo“ darymo . Projekto 2 straipsnio 6 dalyje pateikta formuluotė: „6. Atliekant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant bylą teisme šio straipsnio nustatyta tvarka, privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą, kuris pridedamas prie procesinio veiksmo ar teismo protokolo ir yra sudedamoji protokolo dalis <...>“. Be to, pagal galiojančią BPK 261 straipsnio 3 dalį, kiekviename teisiamajame posėdyje daromas garso įrašas. Nepritarta
veiksmų taikymo . Nepaisant to, kokia forma vyksta baudžiamasis procesas – ar tiesiogiai, ar nuotoliniu būdu – baudžiamojo proceso principai vienodai galioja visais atvejais.
Todėl nėra aiški pastabos autorių mintis, kodėl procesui vykstant nuotoliniu būdu turėtų nustoti galioti tam tikros BPK normos. Šiuo metu BPK 44 straipsnio 9 dalyje aiškiai nurodyta, jog draudžiama kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, išteisintojo ir jų gynėjo bendravimą – susitikimus, korespondenciją, pokalbius telefonu ar kitų formų bendravimą . Ši nuostata galioja nepriklausomai nuo to, kokia forma vyksta procesas. Atsižvelgiant į tai, jokie papildomi pakeitimai šiuo aspektu nėra reikalingi. Nepritarti
gynėjo . Pažymėtina, kad BPK 52 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo (išimtys susijusios tik su atvejais, kai byla nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, ir BPK 52 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, kurie susiję su nepilnamečiais, proceso kalbos nemokančiais asmenimis ir kt.). Be to, a tsisakyti gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo ar kaltinamojo iniciatyva. Todėl Advokatūros siūlymas sudarytų visas prielaidas procesams vilkinti. Juk praktikoje tiek įtariamajam, tiek kaltinamajam gali būti visiškai priimtina dalyvauti procese nuotoliniu būdu ir vien tik dėl to, kad advokatas su tuo nesutinka, procesas turėtų būti stabdomas. Draudimas asmeniui atsisakyti gynėjo, kuris, pavyzdžiui, 5 kartus be pateisinamų priežasčių nesutinka su nuotolinio proceso galimybe (kai visiems kitiems procese dalyvaujantiems subjektams tai yra priimtina), prieštarautų teisės į gynybą užtikrinimo principui ir kitiems esminiams baudžiamojo proceso principams. Pritarta – dėl to, kad nuotolinis procesas vyktų tik išimtiniais atvejais, BPK 82 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad procesas nuotoliniu būdu bus taikomas tik išimtiniais atvejais. Dėl siūlomo privalomo sutikimo ikiteisminio tyrimo metu – nepritarta.
Argumentai : Pirma, tokios nuostatos įtvirtinimas neabejotinai taptų įrankiu vilkinti ikiteisminį procesą ar atskirus proceso veiksmus (bet kurio asmens nesutikimas (pvz., gynėjo), net ir nepagrįstas ir niekaip nemotyvuotas, užkirstų kelią toliau tęsti baudžiamąjį procesą. Antra, pvz., fiziškai šaukiamas atvykti į apklausą liudytojas turi pareigą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir t. t., jo sutikimo per se nereikalaujama . Jis gali būti atvesdinamas, už neatvykimą gali būti taikomos procesinės prievartos priemonės. Tačiau jei procesas vyktų nuotoliniu būdu ir liudytojas atsisakytų dalyvauti procese, nors turi tam reikalingas technines priemones, ar jam už tai jokia atsakomybė nekiltų? (taip gali būti kuriami tam tikri dvigubi standartai) Trečia, šiuo metu BPK normose , kurios numato pavienių asmenų dalyvavimą procese nuotoliniu būdu (pvz., BPK 189 str. 6 d. ir kt.), nėra numatyta, kad , siekiant apklausti asmenį nuotoliniu būdu reikalingas jo sutikimas (svarbu tai, kad praktikoje viskas visada vyksta tik esant bendram sutarimui, kiekvienai šaliai išreiškus poziciją dėl noro ir galimybės dalyvauti procese nuotoliniu būdu, tačiau formalaus (raštiško) susitikimo nėra reikalaujama). 6. Lietuvos advokatūra, 2020-05-06 *
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto rengimo metu gauti Nacionalinės teismų administracijos ir Generalinės prokuratūros vertinimai ir išvados. Pažymėtina, kad Lietuvos advokatūra ne tik atstovauja advokatų bendruomenės interesus, tačiau ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 8 punktu, teikia išvadas dėl teisės aktų projektų, susijusių su asmens teisės į teisingą teismą įgyvendinimu. Todėl apgailestaujame, kad Projektas, susijęs su Lietuvos advokatūros veikla ir kompetencijos sritimis, nebuvo pateiktas derinimui.
Atsižvelgdama į išdėstytas pastabas, Lietuvos advokatūra teikia savo siūlymus Projektui pridedamame lyginamajame variante (1 lapas) bei siūlo Projektą tobulinti arba svarstyti rengiant Teisės ir teisėtvarkos komitete klausymus. Pasiūlymas:
straipsniu Papildyti kodeksą 82 straipsniu „82 straipsnis. Vaizdo konferencijų, telekonferencijų Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant bylas teisme
tyrimo vykdymas, bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) visų ikiteisminio tyrimo veiksmo ar teismo proceso dalyvių sutikimu. Naudojant šias technologijas , turi būti ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo užtikrinti patikimas patikimą
tyrimo ar bylos nagrinėjimo proceso metu, naudojant šio straipsnio 1 dalyje numatytas informacines ir elektroninių ryšių technologijas , privaloma daryti vaizdo ir garso įrašą, o procesiniai dokumentai įteikiami šio Kodekso 81 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Ikiteisminis tyrimas ir bylų nagrinėjimas teisme, naudojant šio straipsnio 1 dalyje numatytas informacines ir elektroninių ryšių technologijas, vykdomi mutatis mutandis taikant šiame Kodekse nustatytas taisykles.“
įgyvendinimas Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į visų institucijų pateiktas pastabas, nuomones, pasiūlymus įstatymo projekto tobulinimui surengti trys Komiteto klausymai, trys pasitarimai darbo tvarka, kuriuose aktyviai dalyvavo ir Advokatūros atstovai. Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-4754(2). Dėl straipsnio pavadinimo p ritarta, atsižvelgiant į pastabą, projekto 1 straipsniu keičiamas ir BPK 81 straipsnio pavadinimas, kad nebūtų praktinio taikymo klaidų. Dėl labai panašių abiejų straipsnių pavadinimo. Dėl privalomo asmenų „sutikimo“ ikiteisminio tyrimo stadijoje nepritarta, nes :
neabejotinai taptų įrankiu vilkinti procesus (bet kurio asmens nesutikimas (pvz., gynėjo), net ir nepagrįstas ir niekaip nemotyvuotas, užkirstų kelią toliau tęsti baudžiamąjį procesą;
2) pvz., fiziškai šaukiamas atvykti į apklausą liudytojas turi pareigą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir t. t., jo sutikimo per se nereikalaujama . Jis gali būti atvesdinamas, už neatvykimą gali būti taikomos procesinės prievartos priemonės. Tačiau jei procesas vyktų nuotoliniu būdu ir liudytojas atsisakytų dalyvauti procese, nors turi tam reikalingas technines priemones, ar jam už tai jokia atsakomybė nekiltų? (taip gali būti kuriami tam tikri dvigubi standartai);
, kurios numato pavienių asmenų dalyvavimą procese nuotoliniu būdu (pvz., BPK 189 str. 6 d. ir kt.), nėra numatyta, kad siekiant apklausti asmenį nuotoliniu būdu reikalingas jo sutikimas (svarbu tai, kad praktikoje viskas visada vyksta tik esant bendram sutarimui, kiekvienai šaliai išreiškus poziciją dėl noro ir galimybės dalyvauti procese nuotoliniu būdu, tačiau formalaus (raštiško) susitikimo nėra reikalaujama).
Dėl pareigos užtikrinti patikimą tapatybės nustatymą p ritarta , naujai suformuluota 2 straipsnio 5 dalis. Dėl galimybės naudotis procesinėmis teisėmis pritarta , nors tai yra perteklinė nuostata, nes naudojimasis procesinėmis teisėmis užtikrinamas pagal projektu siūlomo 2 straipsnio 7 d. nuostatas: „
7Ikiteisminis tyrimas ir bylų nagrinėjimas teisme naudojant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas informacines ir elektroninių ryšių technologijas vyksta laikantis šiame Kodekse nustatytų taisyklių ir atsižvelgiant į šiame straipsnyje numatytus ypatumus.“ Dėl vaizdo ir garso įrašo pritarta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. Teisėjų taryba, 2021-02-17
DĖL ĮSTATYMO PROJEKTO NR . XIIIP-4754(2) Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 ir 3742 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 82 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4754(2) lyginamuoju variantu, informuoja, kad esminių pastabų pagal kompetenciją neturi .
Teisėjų taryba palaiko iniciatyvą plėsti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą baudžiamajame procese ir pažymi, kad siūlomo teisinio reguliavimo priėmimas svarbus ne tik valstybėje esant ekstremalioms sąlygoms, bet ir ekonomiškesniam procesui proceso dalyvių interesais užtikrinti, pavyzdžiui, prireikus organizuoti mišrius teismo posėdžius, t. y. kai dalis proceso dalyvių yra teismo posėdžių salėje, o dalis nutolusioje vietoje. Pritarti
taryba, 2021-02-17 * Įvertinusi informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo patirtį civiliniame ir administraciniuose procesuose, Teisėjų taryba taip pat siūlo numatyti, kad reikalavimas pasirašyti priesaikos tekstus nėra taikomas, kai teismo posėdis vyksta nuotoliniu būdu (pagal analogiją su civilinio proceso normomis, pvz. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186 straipsnio 6 dalis). Priesaikos davimo formalizavimo sumažinimas nepakenktų teismo procesui, nes visa posėdžio eiga, įskaitant priesaikos davimą, įspėjimą apie baudžiamąją atsakomybę, yra fiksuojama teismo posėdžio garso įraše. Pridedami siūlomi baudžiamojo proceso teisės normų pakeitimai, aktualūs teisme vykdomam procesui. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, Komiteto patobulintame projekte papildomai, keičiami keturi straipsniai: 3, 4, 5, 6 (BPK straipsniai: 210, 263, 269 ir 277) dėl priesaikos nuotoliniu būdu, po kuria tuo metu negali būti pasirašoma. 3. Teisėjų taryba, 2021-02-17 * Teisėjų taryba pažymi, jog tam, kad būtų įgyvendinti projektu siekiami tikslai – teisingumo vykdymas vyktų sklandžiai valstybėje esant net ir sudėtingiausioms sąlygoms ir proceso dalyviams būtų garantuotos jų procesinės teisės, svarbu užtikrinti projekte numatytam teisiniam reguliavimui tinkamai realizuoti reikalingą finansavimą .
Kaip nurodyta aiškinamajame rašte, įstatymo įgyvendinimui bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos, skirtos kompiuterinės technikos plėtrai, mikrofonams, kameroms, papildomos centralizuotos vaizdo konferencinės įrangos įsigijimui, jos palaikymui, taip pat tokių programų kaip „Zoom“ ar
„MS teams“ ar kitos vaizdo konferencinės įrangos licencijų įsigijimui ir
palaikymui. Teisėjų tarybos pavedimu Nacionalinė teismų administracija, kuri rūpinasi teismų centralizuotu aprūpinimu reikiamomis priemonėmis, pateikė patikslintą informaciją, iš kurios matyti, kad vien stacionarių kompiuterių atnaujinimui artimiausius trejus metus reikalinga atnaujinti po 670 kompiuterinių darbo vietų kasmet (610 tūks.t eurų). Kitu atveju, 2022 m. daugiau nei pusė teismuose esančių kompiuterių bus senesni kaip 7 metai, tuo pačiu teismai neturės galimybės efektyviai dirbti elektroninėje erdvėje. Taip pat, reikalinga gerinti teismų galimybes vykdyti nuotolinius posėdžius tiek naudojant centralizuotą vaizdo konferencinę įrangą, tiek kitus įrankius. Siekiant, kad visi teismų rūmai turėtų bent po vieną centralizuotos vaizdo konferencinės įrangos komplektą, reikalinga įsigyti bent 30 tokius komplektus, kartu užtikrinant pakankamas ryšio galimybes (apie 200 tūkst. eurų). Trūkstant centralizuotos įrangos ir atsižvelgiant į įvairius poreikius organizuojant teismo procesą,, teismai naudoja ir kitus nuotolinio bendradarbiavimo įrankius, pvz., ZOOM, kurių licencijų įsigijimui metams reikėtų apie 70 tūkst. Naudojant tokius įrankius, svarbu įvertinti poreikį užtikrinti technologinį palaikymą ateityje.
Kartu, siekiant vykdyti teismo posėdžius, kuomet dalis dalyvių yra teismo pastate, teismuose reikalinga įsigyti bent po vieną vaizdo kamerą (teismo rūmuose) – apie 130 tūkst. eurų. Atsižvelgti Patobulintame projekte 7 straipsnyje nustatyta nauja įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo data. Pasiūlymas: „Įstatymo projekto 7 straipsnį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2021 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
taryba, 2021-02-17 N
Pakeisti 210 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prieš skirdamas ekspertizę, ikiteisminio tyrimo teisėjas išaiškina asmeniui, neįtrauktam į ekspertų sąrašą, eksperto teises ir pareigas, priima jo priesaiką ir įspėja jį dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados pateikimą. Asmuo, skiriamas ekspertu, prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo , išskyrus tuos atvejus, kai ekspertas prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ( per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) . Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas. Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas.“ Pritarti Pritarti naujiems keturiems projekto straipsniams
210, 263, 269, 277 straipsnių pakeitimui , kurių nuostatos nuotoliniu būdu negali būti įvykdytos, tačiau duodama priesaika bus užfiksuota per vaizdo konferenciją.
Siūloma 3 d. antro sakinio redakcija patikslinta, atsisakant žodžių „ telekonferencijas ir kitaip “: BPK 210 str. 3 d. redakcija: „Asmuo, skiriamas ekspertu, prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo , išskyrus tuos atvejus, kai ekspertas prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ( per vaizdo konferencijas) .“
taryba, 2021-02-17 N
pakeitimas Pakeisti 263 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Po to anksčiau neprisiekęs vertėjas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo , išskyrus tuos atvejus, kai vertėjas prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ( per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) . Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti vertėjo pareigas. Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti vertėjo pareigas.“ Pritarti Siūloma BPK
patikslinta, atsisakant žodžių „ telekonferencijas ir kitaip “: „2. Po to anksčiau neprisiekęs vertėjas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo , išskyrus tuos atvejus, kai jis prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ( per vaizdo konferencijas)“. 6. Teisėjų taryba, 2021-02-17 N
pakeitimas Pakeisti 269 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„269 straipsnis. Pareigų ir teisių išaiškinimas ekspertui ir specialistui
posėdžio pirmininkas ekspertui ir specialistui išaiškina jų pareigas ir teises, taip pat juos įspėja dėl šio Kodekso 163 straipsnyje nustatytos atsakomybės už atsisakymą be svarbių priežasčių atlikti savo pareigą ir dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą. 2.
neprisiekęs ekspertas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo , išskyrus tuos atvejus, kai ekspertas prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ( per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) . Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas. Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas.“
prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo , išskyrus tuos atvejus, kai specialistas prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ( per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) . Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti specialisto pareigas. Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti specialisto pareigas.“ Pritarti BPK
io 2 ir 3 d. pirmų sakinių redakcija patikslinta, atsisakant žodžių „ telekonferencijas ir kitaip “: „2. Po to anksčiau neprisiekęs ekspertas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo , išskyrus tuos atvejus, kai jis prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ( per vaizdo konferencijas) .“ „3. Specialistas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo , išskyrus tuos atvejus, kai jis prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ( per vaizdo konferencijas) .”
taryba, 2021-02-17 N
pakeitimas Pakeisti 277 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Liudytojas prisiekia teismui ir po priesaikos tekstu pasirašo , išskyrus tuos atvejus, kai liudytojas prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ( per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) .
Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas, pavardė), suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekiu sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti. Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas, pavardė), suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekiu sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti.“ Pritarti BPK
patikslinta, atsisakant žodžių „ telekonferencijas ir kitaip “: „2. Liudytojas prisiekia teismui ir po priesaikos tekstu pasirašo , išskyrus tuos atvejus, kai jis prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ( per vaizdo konferencijas).“
taryba, 2021-02-177 Pastebėtina, kad projekto 4 straipsnyje tikslintini numatyti terminai, t. y. nurodytini 2021-ieji metai. Taip pat, siekiant baudžiamojo proceso kodekso nuostatų vientisumo, siūlytina tikslinti projekte vartojamą sąvoką „procese dalyvaujantis asmuo“, t .y. ją keisti į „dalyvaujantis byloje asmuo“. Pritarti Tobulinant projektą, pernumeruoti projekto straipsniai, įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo straipsnis tapo 7straipsniu. Patobulintame projekte 7 straipsnyje nustatoma nauja įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo data. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 7 straipsnį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m.
birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2021 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
taryba, 2020-05-122 DĖL Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 82 straipsniu (įstatymo projekto nr.
Teisėjų taryba, susipažinusi su Lietuvos advokatūros 2020 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 597 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 82 straipsniu įstatymo projekto“, pateiktame Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (toliau – Komitetas), išdėstytais argumentais ir siūlymais, ir įvertinusi Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) papildymo82 straipsniu įstatymo projekto (toliau – Projektas) tikslą, pagal kompetenciją teikia pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Dėl žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo Pirma, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 3 dalies c punkto nuostata garantuoja asmeniui, kuriam pareikšti kaltinimai, kad jis būtų teisiamas be nepateisinamo delsimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą procesą, kuri detalizuojama per baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 str. 1 d.), BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatą, suteikiančią kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui teisę į nešališko ir nepriklausomo teismo bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis, taip pat kitas procesą reglamentuojančias BPK teisės normas, pvz. teismo pareigą išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką (BPK 2421 str.).
Taigi, Teisėjų tarybos nuomone, įvertinus galiojančias tarptautinės bei nacionalinės teisės normas, nėra pagrindo konstatuoti , kad Projekto tikslas (užtikrinti sklandų ir saugų baudžiamąjį procesą, taip pat užkirsti kelią galimam baudžiamųjų procesų vilkinimui) gali prieštarauti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir nacionalinėje teisėje galiojantiems baudžiamojo proceso principams . Antra, šiuo metu galiojančios teisės normos, kurios jau septintus metus (nuo 2014 m.) užtikrina galimybę prireikus apklausti nuotoliniu būdu įtariamąjį (BPK
(BPK 185 str. 1 d. ir 283 str. 2 d.), liudytoją (BPK 183 str. 4 d., 279 str. 6 d.), ekspertą (285 str. ir 286 str. 5 d.), specialistą (BPK 284 str. 4 d.), vertėją (BPK 43 str.), kai šie asmenys negali atvykti, sudaro pagrįstas prielaidas svarstyti informacinių ir elektroninių priemonių taikymo baudžiamajame procese plėtros galimybes, siekiant užtikrinti proceso tęstinumą, kai šis negali vykti visiems procese dalyvaujantiems asmenims susirinkus į nustatytą vietą fiziškai, nedarant poveikio teisėms į gynybą ir laikantis teismo diskrecijos taisyklių. Teisėjų tarybos vertinimu, sukaupta patirtis taikant egzistuojančias technologines priemones ir tuo pačiu užtikrinant procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, yra solidus pamatas, kurio pagrindu galima būtų procesą, kai tai yra būtina ir įmanoma, organizuoti pasitelkiant platesnį informacinių ir elektroninių ryšių technologijų spektrą.
Šio poreikio tikslingumą akivaizdžiai sustiprina pasaulio mastu aktuali situacija, susijusi su COVID-19. Pastebėtina, kad Europos Komisija rekomendacijose valstybėms narėms dėl pagarbos žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei yra nurodžiusi, kad esminė teismų sistemos funkcija – teisingumo vykdymas – turi būti išlaikoma (tęsiama). Europos teisinio bendradarbiavimo komitetas (CDCJ) taip pat tęsia galimybių teismo procese taikyti visuomenėje plačiai naudojamas informacinių technologijų priemones studiją . Taigi, neabejotina, kad naujų sprendinių turi būti ieškoma, atsižvelgiant į nacionalinių ir tarptautinių institucijų rekomendacijų bei taikomų praktikų visumą. Atsižvelgti Pritarti Pritarti Atsižvelgti Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktas pastabas, nuomones, pasiūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas
straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „
šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, ikiteisminis tyrimas proceso veiksmai ikiteisminiame tyrime, esant tinkamoms techninėms galimybėms, gali būti atliekami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu pagrįstai manoma, kad tokiu būdu ikiteisminį tyrimą bus galima atlikti greičiau, išskyrus atvejus, kai reikia taikyti procesines prievartos priemones – laikiną sulaikymą, asmens apžiūrą, kratą, atvesdinimą, poėmį, atlikti kitus šiame Kodekse numatytus proceso veiksmus, kurių atlikimas, naudojant nurodytas technologijas, yra neįmanomas <...>. 2.
atvejais, kai neįmanoma užtikrinti bylų nagrinėjimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių, liudytojo, eksperto, specialisto, vertėjo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdžiuose, esant tinkamoms techninėms galimybėms, gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau, tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės<...>. “
taryba, 2020-05-121 Dėl baudžiamojo proceso dalyvių teisių užtikrinimo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius asmens, visuomenės apsaugos nuo nusikalstamų kėsinimųsi, asmens teisės į tinkamą teisinį procesą imperatyvus, be kita ko, yra konstatavęs, kad baudžiamojo proceso teisiniu reguliavimu turi būti siekiama, kad būtų užtikrinta nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų teisių apsauga, taip pat nebūtų sudaryta prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo, taip pat prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Vertinant Lietuvos advokatūros rašte išdėstytus argumentus, kuriais abejojama dėl tinkamo proceso dalyvių teisių, taip pat dėl advokato ir jo atstovaujamo asmens bendravimo konfidencialumo tinkamo užtikrinimo, sutiktina, kad aspektai, susiję su įrangos saugumu, su galimybe konfidencialiai bendrauti advokatui su klientu, jiems esant skirtingose vietose, ar kitaip garantuoti jų susižinojimo visišką slaptumą, taip pat su proceso viešumo įgyvendinimu, yra svarbūs ir turi būti išdiskutuoti. Vis tik atkreiptinas dėmesys į baudžiamojo proceso įstatymo – kodekso – paskirtį ir reikšmę teisės sistemoje.
Tai yra teisės aktas, kuriame įtvirtinamos pamatinės teisės normos ir principai. Projekto tikslas taip pat yra nustatyti bendro pobūdžio taisyklę, kuri, ją sistemiškai taikant su kitomis BPK ir kitų įstatymų, juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis, sudarytų galimybę užtikrinti proceso tęstinumą nuotoliniu būdu, kai tai yra būtina ir įmanoma individualiai įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes. Teisėjų tarybos nuomone, pati siūlomos įtvirtinti teisės normos paskirtis ir turiningoji reikšmė sukuria baudžiamojo proceso naudojant nuotolinio ryšio priemones išimtinumą ir tuo pačiu sudaro teisinį pagrindą nustatyti ir įgyvendinti tinkamus šią normą realizuojančius mechanizmus bei teisines, organizacines ir technines priemones. Jei visgi matomas poreikis ir BPK 82 straipsnyje expressis verbis įtvirtinti, kad nuotoliniu būdu bylos nagrinėjimas teisme organizuojamas tais atvejais, kai to negalima užtikrinti įprasta tvarka, Teisėjų taryba dėl to neprieštarauja . Šiame kontekste pastebėtina, kad Lietuvos advokatai, kurių kiekvienas yra Lietuvos advokatūros narys, yra Lietuvos teisinės sistemos dalis (Lietuvos advokatūros įstatymo 3 str. 1 d., 56 str. 4 d.). Vienas iš esminių advokatų veiklos principų – lojalumas klientui ir interesų konfliktų vengimas (Advokatūros įstatymo 5 str. 5 p.). Advokatams keliamų specialių ir elgesio standartų užtikrinimas sudaro prielaidas jiems dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese.
Todėl manytina, kad Lietuvos advokatūra ir kiekvienas advokatas atskirai taip pat turi aktyviai imtis veiksmingų priemonių, kad būtų užtikrintas jų atstovaujamų asmenų teisių ir teisėtų interesų, pareigų įgyvendinimas (objektyviai įvertinti galimybes laikantis būtinų saugumo priemonių būti toje vietoje, kur yra atstovaujamasis, taip pat informacinių ir elektroninių technologijų naudojimo organizuojant savo veiklą diegimo galimybes, perspektyvas ir (ar) kitą indėlį). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstama veika kaltinamas asmuo, be kita ko, turi teisę būti teisiamas per pagrįstą laiką, taip pat kad teisminio nagrinėjimo laukiančių asmenų laikymas nelaisvėje neturi būti įprastas dalykas, bet paleidimas gali būti sąlygojamas, reikalaujant garantijų, kad jie atvyks į teismą, dalyvaus visose kitose teismo proceso stadijose. Taigi, tiek procesą organizuojantys ir jiems vadovaujantys pareigūnai, tiek proceso dalyviai ir juos atstovaujantys asmenys turi bendradarbiauti ir bendromis pastangomis siekti užtikrinti tinkamą (teisingą) teisinį procesą. Atsižvelgti Atsižvelgti Pritarta
nuotolinio proceso užtikrinimo tik tais atvejais, kai proceso negalima organizuoti įprasta tvarka
BPK 82 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „
straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „ 1.
Išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti ikiteisminio tyrimo atlikimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, ikiteisminis tyrimas proceso veiksmai ikiteisminiame tyrime, esant tinkamoms techninėms galimybėms, gali būti atliekami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu pagrįstai manoma, kad tokiu būdu ikiteisminį tyrimą bus galima atlikti greičiau, išskyrus atvejus, kai reikia taikyti procesines prievartos priemones – laikiną sulaikymą, asmens apžiūrą, kratą, atvesdinimą, poėmį, atlikti kitus šiame Kodekse numatytus proceso veiksmus, kurių atlikimas, naudojant nurodytas technologijas, yra neįmanomas <...>. 2. Išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti bylų nagrinėjimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių, liudytojo, eksperto, specialisto, vertėjo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdžiuose, esant tinkamoms techninėms galimybėms, gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau, tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės<...>. “
taryba, 2020-05-121 Dėl Lietuvos advokatūros pateiktų siūlymų Projektui Teisėjų taryba, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, siūlo nepritarti Lietuvos advokatūros siūlymui nustatyti, kad bylos nagrinėjimas teisme naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas būtų galimas tik esant visų teismo proceso dalyvių sutikimui . Visų pirma, toks siūlymas yra perteklinis , nes sistemiškai aiškinant ir taikant baudžiamojo proceso teisės normas ir principus yra aišku, kad ši norma galės veikti tik esant visų procese dalyvaujančių subjektų sutarimui, o jo nesant galios įprastos taisyklės.
Kita vertus, siūloma formuluotė sudaro prielaidas proceso dalyviams ją interpretuoti siekiant piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir (ar) vilkinti procesą , be to, gali riboti ginamojo teisę laisvai pasirinkti asmenį, kuris jį atstovautų. Priėmus sprendimą, kad vis tik būtina BPK 82 straipsnyje įtvirtinti papildomą „saugiklį“, siūlytina svarstyti tokią formuluotę „1. Ikiteisminio tyrimo vykdymas, bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių, liudytojo, eksperto, specialisto, vertėjo ir kitų procese dalyvaujančių asmenų dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) tai suderinus su procese dalyvaujančiais asmenimis .“ Teisėjų tarybos nuomone, Projekto rengėjų Komitetui pateikta bendro pobūdžio formuluotė, susijusi su proceso dalyvių tapatybės nustatymu, yra tinkama ir užtikrina ja siekiamus tikslus. Pastebėtina, kad analogiškos formuluotės įtvirtintos civilinio proceso kodekse ir administracinių bylų teisenos įstatyme („turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas“). Siūlymas įpareigoti išskirtinai ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ir teismą užtikrinti patikimą proceso dalyvių identifikavimą siaurina procese dalyvaujančių asmenų bei pačių advokatų atsakomybę už tinkamą elgesį organizuojant ir įgyvendinant procesą, taip pat sudaro prielaidas proceso dalyviams piktnaudžiauti tokiu teisiniu reguliavimu, vengti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, siekiant asmeninių tikslų .
Tuo tarpu sudaryti galimybę naudotis proceso dalyviams jų procesinėmis teisėmis, vadovaujantis galiojančioms BPK normomis, privalu visuomet, taigi, nors tokia nuostata BPK 82 straipsnio kontekste perteklinė, Teisėjų taryba nemato pagrindo prieštarauti, jei būtų konstatuotas poreikis ją įtvirtinti . Susipažinus su Lietuvos advokatūros siūlymu BPK 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti nuostatą, numatančią privalomumą daryti vaizdo ir garso įrašą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme yra daromas garso įrašas (BPK 261 str. 3 d.). Būtinumas daryti ir vaizdo įrašą visais atvejais, kai būtų naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (vaizdo konferencijos, telekonferencijos ir kt.), nėra argumentuojamas, be to, svarstytina, ar tai būtų visais atvejais įmanoma (pvz. telekonferencijos metu). Taip pat pastebėtina, kad vaizdo įrašų fiksavimas ir ypač saugojimas, archyvavimas sudaro būtinumą svarstyti dėl naujų sprendinių taikymo didėjančius proceso veiklos organizavimo kaštus, vertinant jų proporcingumą siekiamam tikslui, kuris, manytina, gali būti pasiektas jau esamomis priemonėmis.
Teisėjų taryba atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamajame procese, kuriame sprendžiami jautrūs žmogaus (nukentėjusiojo, įtariamojo, kaltinamojo ir kt.) teisėms ir laisvėms klausimai, yra itin svarbu pakankamai operatyviai reaguoti ir užtikrinti jau pradėtų procesų (turint omenyje ir jų metu taikomus asmens laisvių suvaržymus) tęstinumą ir užbaigimą, todėl argumentas, susijęs su abejone dėl tikslingumo svarstyti projektą ypatingos skubos tvarka, įvertinus turimą ilgametę informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo patirtį atskiruose baudžiamojo proceso veiksmuose, taip pat užsienio valstybėse matomas tendencijas, manytina, pernelyg akcentuotas. Teisės normos, kuri sudarytų teisinę galimybę reikalingu atveju naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas organizuoti visos bylos nagrinėjimą, įtvirtinimas ir yra tuo reikšmingas, kad toliau bendradarbiaujant visoms suinteresuotoms institucijoms, šalims būtų tobulinami esami technologinių priemonių naudojimo mechanizmai ir (ar) ieškoma naujų sprendinių, kad pamatinės žmogaus teisės ir laisvės bei naudojamasis jomis būtų tinkamai užtikrintas. Pritarti Pritarti Pritarti Atsižvelgti Nacionalinė teismų administracija, 2021-03-17
teismų administracija, Jelena Vasilionokienė 2021-03-172 2, 3 Siūloma patobulinti projekto 2 straipsnio 2 ir 6 dalis. Siūloma formuluotė, kuri labiau atspindi šios normos turinį ir tikslą, t. y. garso ir vaizdo įrašas privalomai turės būti daromas, kai byla nagrinėjama pagal 82 straipsnį. Teikiamos šių dalių redakcijos: „2.
Išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti bylų nagrinėjimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių, liudytojo, eksperto, specialisto, vertėjo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdžiuose , esant tinkamoms techninėms galimybėms, gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau, tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės. Šį klausimą teismas paprastai išsprendžia iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, priimdamas nutartį, kuri yra neskundžiama. Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai prokuroras, nukentėjusysis ir/ar jo atstovas, kaltinamasis, jo atstovas pagal įstatymą ir/ar gynėjas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir/ar jų atstovai kaltinamasis, nukentėjusysis, jų gynėjas ar prokuroras pateikia nesutikimą dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (vaizdo konferencijas).“ „6. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ar nagrinėjant bylą teisme šio straipsnio nustatyta tvarka , Ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo proceso metu, naudojant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas informacines ir elektroninių ryšių technologijas , privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą, kuris pridedamas prie yra neatskiriama procesinio veiksmo ar teismo protokolo ir yra sudedamoji protokolo dalis, o procesiniai dokumentai įteikiami šio Kodekso 81 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Pritarti Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktas pastabas, nuomones ir pasiūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-4754(2). 13. Nacionalinė teismų administracija, 2021-03-17 *
Nacionalinei teismų administracijai (toliau – Administracija) pateiktas derinti Lietuvos Respublikos b audžiamojo proceso kodekso papildymo 82 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4754 (toliau – Įstatymo projektas). Teisėjų taryba 2020 m. gegužės
audžiamojo proceso kodekso papildymo 82 straipsniu (įstatymo projekto Nr. XIIIP-4754“) pateikė pastabas bei pasiūlymus dėl Įstatymo projektu siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Informuojame, kad Administracija pritaria minėtame Teisėjų tarybos rašte pateiktoms pastaboms bei pasiūlymams ir papildomų pastabų pagal kompetenciją neturi . Atsižvelgti Generalinė prokuratūra, 2021-02-18
prokuratūra, 2021-02-18 N,2 1, 2 Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4754(2) Generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktu derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3251 ir 3742 straipsnių pakeitimo ir papildymo 82 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4754(2) (toliau – ir Projektas), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsniu BPK papildomas nauju 82 straipsniu „Vaizdo konferencijų, telekonferencijų naudojimas ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant bylas teisme“. Siekiant užtikrinti BPK nuostatų sistemiškumą ir atsižvelgiant į tai, kad vaizdo konferencijos ir telekonferencijos pateikiamos tik kaip pavyzdinės informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo formos (žr. siūlomus BPK 82 straipsnio pakeitimus), siūlytina 82 straipsnio pavadinime vartoti apibendrintą „garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių“ sąvoką. Pažymėtina, kad siūlomos BPK 82 straipsnio 1 ir 2 dalys yra visiškai abstrakčios, o detalesnis procesų organizavimas perkeliamas į poįstatyminius, t. y.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro priimamus, teisės aktus (BPK 82 straipsnio 5 dalis). Siūlomu teisiniu reglamentavimu nustatoma prievolė Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui nustatyti posėdžio organizavimo ir eigos fiksavimo tvarką. Įvertinus tai, kad teismo posėdžio tvarką šiuo metu detaliai reglamentuoja būtent BPK nuostatos, manytina, kad toks siūlomas teisinis reglamentavimas nėra pakankamas ir teisingas. Atkreiptinas dėmesys, kad COVID-19 sukeltos pandemijos pradžioje prokuratūra parengė ir darbo tvarka atsakingų institucijų atstovams pateikė BPK pakeitimų projektą su detalesniu reglamentavimu atskiruose BPK straipsniuose. Siūlytina papildyti BPK 82 straipsnio 1 dalį nuostata, kad turėtų būti sprendžiama ne dėl viso ikiteisminio tyrimo, o dėl atskirų proceso veiksmų. Toks ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas turėtų būti įforminamas ne nutarimu ar nutartimi (tai biurokratizuotų ir apsunkintų procesą), o informuojant proceso dalyvį raštu ar žodžiu, prieš atliekant proceso veiksmą, ir tai įrašant į protokolą. Nutarimų ir nutarčių dėl kiekvieno veiksmo priėmimas labai apsunkintų ir užvilkintų procesą. Atitinkamai reikėtų keisti ir siūlomą BPK 82 straipsnio 3 dalies redakciją, numatant, kad proceso dalyvis gali nesutikti ne apskritai dėl viso ikiteisminio tyrimo atlikimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, o dėl konkretaus ikiteisminio tyrimo veiksmo. Pritarti Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktas pastabas, nuomones ir pasiūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-4754(2). Atsisakyta BPK 3251 ir 3742 straipsnių pakeitimo. 15.
prokuratūra, 2021-02-182 2, 3 Taip pat svarstytina dėl BPK 82 straipsnio 2 dalies redakcijos papildymo, aiškiai nurodant, kad šios dalies nuostatos taikomos ne tik ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, bet ir kai teismas nagrinėja proceso dalyvių skundus (ikiteisminio tyrimo metu) dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu gautus skundus, kai jų nagrinėjimui pagal BPK nuostatas turi būti rengiamas teismo posėdis (pvz., dėl suėmimo skyrimo, jo termino pratęsimo, dėl šios ar kitų kardomųjų priemonių rūšies ar sąlygų pakeitimo). Jeigu, Projekto iniciatorių nuomone, formuluotė apima skundų nagrinėjimą, tada toks papildymas nereikalingas. Pritarti Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktas pastabas, nuomones ir pasiūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-4754(2). 16. Generalinė prokuratūra,
3 BPK 82 straipsnio 3 dalis nustato ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo teisę spręsti, ar turi būti patenkintas procese dalyvaujančio asmens pateiktas motyvuotas nesutikimas dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo ar bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Tačiau šioje normoje visiškai neaptarta procese dalyvaujančio asmens teisė skųsti priimtą sprendimą, jeigu prašymas buvo atmestas, taip pat nenurodyta ir kokiu būdu atmetamas toks prašymas (pvz., nutarimu, protokoline, įprasta nutartimi ar kt.). Manytina, kad toks sprendimas turėtų būti neskundžiamas ir tai expressis verbis turėtų atsispindėti siūlomame teisiniame reglamentavime. Apskundimo atveju (pvz., BPK 64 straipsnio nustatyta tvarka) dėl minėto ikiteisminio tyrimo atlikimo ar bylos, taip pat skundų joje nagrinėjimo būdo procesas dar labiau užsitęstų.
Pagal siūlomą šios straipsnio dalies redakciją teisę pareikšti tokį nesutikimą turi kiekvienas procese dalyvaujantis asmuo, nors tokių asmenų procesinės teisės skiriasi (pvz., įtariamojo ir liudytojo, vertėjo ar įgalioto asmens ir kitų), todėl abejotina, ar tikslinga nesutikimo teisę be išimčių suteikti visiems. Galbūt tokia teisė suteiktina tik teismui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, taip pat įtariamajam, jo gynėjui, nukentėjusiajam, jo įgaliotam atstovui, civiliniam ieškovui ir jo įgaliotam atstovui. Priešingu atveju pagal siūlomą šios straipsnio dalies redakciją galima numanyti, kad bet kuris iš procese dalyvaujančių asmenų galės piktnaudžiauti tokia teise ir vilkinti procesą. Taip pat vieno iš proceso dalyvio nesutikimas negali būti kliūtis kitiems proceso dalyviams dalyvauti procese nuotoliniu būdu, nes gali būti rengiamas toks teismo posėdis, kai dalis proceso dalyvių dalyvauja tiesiogiai, o dalis – nuotoliniu būdu. Be to, ne visų proceso dalyvių dalyvavimas baudžiamajame procese visais atvejais yra būtinas. Pavyzdžiui, BPK 251 straipsnis „Nukentėjusiojo ar jo atstovo neatvykimo pasekmės“ numato, kad teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą neatvykus nukentėjusiajam ar jo atstovui, BPK 252 straipsnio „Civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ar jų atstovo neatvykimo pasekmės“ 3 dalis numato, kad civilinio atsakovo ar jo atstovo neatvykimas nesustabdo civilinio ieškinio nagrinėjimo.
Dėl to siūlytina apsvarstyti, ar, siekiant užtikrinti, kad baudžiamasis procesas nebūtų vilkinamas, BPK 82 straipsnio 3 dalies nuostatos yra pakankamos tam, jog procese dalyvaujantys asmenys, kurių neatvykimas netrukdo toliau tęsti atitinkamų proceso veiksmų, nepiktnaudžiautų teise nesutikti dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo ar bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Atsižvelgti Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktas pastabas, nuomones ir pasiūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-4754(2). 17. Generalinė prokuratūra,
5 Kyla neaiškumų dėl siūlomos BPK 82 straipsnio 5 dalies praktinio įgyvendinimo, t. y. kokiu būdu, taikant aptariamo straipsnio 2 dalies nuostatas (nuotoliniu būdu nagrinėjant bylą ir, kaip kad siūlytina, skundus teisme), bus užtikrintas proceso viešumas. Iš siūlomos šios dalies redakcijos matyti, kad procesas teisme tiek bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje iš esmės, tiek, jeigu būtų priimta, ir nagrinėjant teisme skundus dėl, pavyzdžiui, suėmimo, turėtų būti kažkokiais viešaisiais kanalais transliuojamas į eterį ar internetu, kad bet kuris pilietis galėtų jį stebėti. Net jeigu tai ir būtų įmanoma technologiškai, neaišku, ar būtų užtikrinta, kad proceso nestebėtų, pavyzdžiui, nepilnamečiai asmenys. Taigi dėl aptariamos dalies reikalavimo, susijusio su proceso viešumo užtikrinimu, kyla pagrįstų abejonių, ar jo laikymasis deramai gali būti užtikrintas.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktas pastabas, nuomones ir pasiūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-4754(2). 18. Generalinė prokuratūra,
6 BPK 82 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo proceso metu, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, privaloma daryti garso arba garso ir vaizdo įrašą. Manytina, kad, siekiant užtikrinti duomenų patikimumą, kai naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos, privalomai turėtų būti daromas garso ir vaizdo įrašas (pvz., nuotoliniu būdu apklausiant asmenį, vien iš garso įrašo gali būti sunku įsitikinti, ar tikrai būtent tas asmuo duoda parodymus, ar jų neskaito iš lapo ir pan.). Be to, pagal siūlomą teisinį reglamentavimą, organizuojant teismo posėdį ir naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, bus privaloma daryti garso arba garso ir vaizdo įrašą, tačiau nenurodoma, ar šis įrašas laikomas sudedamąja teismo posėdžio dalimi, ar jis yra tapatus BPK 261 straipsnio 3 dalyje nurodytam garso įrašui. Šios pastabos mutatis mutandis aktualios ir kalbant apie ikiteisminio tyrimo metu atliekamus proceso veiksmus, pavyzdžiui, apklausas ir jų protokolus (BPK 179 straipsnio 5 dalis). Dėl to siūlytina Projekte aiškiai nustatyti, kad garso ir vaizdo įrašas yra sudėtinė atitinkamo procesinio veiksmo (jo protokolo) dalis. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktas pastabas, nuomones ir pasiūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-4754(2). 19. Generalinė prokuratūra,
straipsnio 4 dalį ir ją papildyti 5 punktu pritartina su tam tikromis išlygomis.
Atsižvelgiant į Projekto 1 straipsniu siūlomą BPK 82 straipsnio 7 dalies nuostatą, kad ikiteisminis tyrimas ir bylų nagrinėjimas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas prilygsta tiesioginiam ir žodiniam ikiteisminiam tyrimui ir bylų nagrinėjimui teisme, BPK 3251 straipsnio 4 dalies 5 punktas keistinas, papildant nuostata, kad byla nagrinėjama tiesioginio dalyvavimo procese būdu, jeigu teismas pripažįsta pateiktą atitinkamą prašymą pagrįstu ar pats nusprendžia, jog išsamiam bylos išnagrinėjimui reikalingas tiesioginis proceso dalyvių ir kviestinų asmenų dalyvavimas teismo posėdyje. Atsižvelgti Atsižvelgiant į pastabas ir klausymų metu svarstymus, BPK 3251 straipsnio keitimo atsisakyta. 20. Generalinė prokuratūra,
straipsnio 1 dalį papildant 6 punktu nepritartina. Kaip minėta, pagal Projekto 1 straipsniu siūlomą BPK 82 straipsnio 7 dalies nuostatą, kad ikiteisminis tyrimas ir bylų nagrinėjimas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas prilygsta tiesioginiam ir žodiniam ikiteisminiam tyrimui ir bylų nagrinėjimui teisme (kitaip tariant, yra lygiaverčiai), todėl vien aplinkybė, kad byla buvo išnagrinėta nuotoliniu būdu, nėra pagrindas ją iš naujo nagrinėti tiesioginio proceso teisme būdu. Be to, pažymėtina, kad kasacinės instancijos teisme įrodymai netiriami, todėl liudytojai, ekspertai ir specialistai į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja. Atsižvelgti Atsižvelgiant į pastabas ir klausymų metu svarstymus, BPK 3742 straipsnio keitimo atsisakyta. 21. Generalinė prokuratūra,
4Dėl Projekto 4 straipsnio.
Dėl Projekto 4 straipsnio. Atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis ikiteisminio tyrimo dokumentų sudaromi ir saugomi Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS), priėmus Projektu siūlomus pakeitimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, reikės tam tikrų IBPS tobulinimo darbų. Dėl to Projekte numatytą įsigaliojimo datą siūlytina nustatyti ne anksčiau kaip 2021 m. spalio 1 d. Pritarti Pernumeravus straipsnius, įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatos 7 straipsnyje
įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo data: Pasiūlymas: Įstatymo projekto 7 straipsnį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m.
birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2021 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
prokuratūra,
proceso organizavimu nuotoliniu būdu, yra reikalingi, nes galiojančio teisinio reglamentavimo akivaizdžiai nepakanka. Šiuo metu, atsižvelgiant į padėtį dėl COVID-19 pandemijos, baudžiamosios bylos nagrinėjamos naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, nors toks procesas teisiškai nereglamentuotas. Dėl to iš esmės pritartina inicijuojamų teisinio reguliavimo pakeitimų tikslams. Vis dėlto Projekto kontekste svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimą, kai byla nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Tais atvejais, kai kaltinamojo laisvė suvaržyta (pvz., jam taikoma kardomoji priemonė c suėmimas), nagrinėjant bylą jis bus fiziškai atskirtas nuo savo gynėjo.
Pažymėtina, kad teisė turėti gynėją suteikia galimybę ne tik prieš teismo posėdį be pašalinių susitikti su savo gynėju (siekiant pasitarti dėl apklausos, teismo posėdžio eigos ar pasikeitusių bylos aplinkybių), bet, jeigu yra toks poreikis, ir teisminio nagrinėjimo metu. Akivaizdu, kad, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas teismo posėdžio metu, kaltinamasis negalės visa apimtimi pasinaudoti savo gynėjo paslaugomis. Ši problema labai svarbi, todėl į šios teisės kuo išsamesnį reglamentavimą būtina atsižvelgti ne tik tobulinant Projektą, bet ir priimant numatomus poįstatyminius teisės aktus. Yra ir daugiau abejonių dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pirma, manytina, kad kils daug problemų dėl tokiu būdu surinktų duomenų kokybės (tai susiję su tokių duomenų įrodomąja verte teisme). Antra, atkreiptinas dėmesys, kad tokį sprendimą – procesinį veiksmą atlikti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas – gali priimti ne tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras, bet ir pats ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Svarstytina, ar nereikėtų šio klausimo sprendimo palikti tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro diskrecijai. Būtent prokuroras turėtų atsakingai įvertinti, ar tikslinga organizuoti proceso veiksmus tokiu būdu, numatyti, ar nebus pakenkta reikšmingų ikiteisminio tyrimo duomenų fiksavimo patikimumui. Įtvirtinus Projekte siūlomą reglamentavimą, įžvelgtinas pavojus, kad didelė dalis atliktų procesinių veiksmų bus tiesiog nerezultatyvūs įrodomąja prasme, ir greito bei efektyvaus proceso siekis nebus realizuotas.
Pažymėtina, kad, priėmus siūlomas pataisas ir BPK papildžius 82 straipsniu, kitos šiame kodekse išdėstytos nuostatos dėl suimtojo, įtariamojo, nukentėjusiojo, liudytojo, eksperto specialisto ir kitų asmenų dalyvavimo procese užtikrinimo garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis taptų perteklinėmis, todėl svarstytina dėl jų panaikinimo. Pritarti Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktas pastabas, nuomones ir pasiūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-4754(2). 23. Generalinė prokuratūra, 2020-05-122 1, 4 dėL įstatymo projekto Nr. XIIIp-4754 Generalinė prokuratūra, susipažinusi su Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 8(2) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4754 (toliau – Projektas), pritaria dėl būtinumo įtvirtinti galimybę ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylas teisme naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas, tačiau teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
Projekto 1 straipsnio skirtingose dalyse vartojamas sąvokas, susijusias su ikiteisminiu tyrimu, siūloma Projekto 1 straipsnio 1 dalyje žodžius „Ikiteisminio tyrimo metu atliekamų veiksmų vykdymas“ keisti žodžiais „Ikiteisminio tyrimo atlikimas“ . Taip pat tikslintina ir Projekto 1 straipsnio 3 dalies formuluotė, vietoj žodžio „vykdomi“ įrašant žodį „vyksta“
prokuratūra,
1
Projekto 1 straipsnio 1 dalyje v artojama sąvoka „proceso dalyviai“ neapima visų procese dalyvaujančių asmenų (pvz., liudytojo, eksperto, specialisto ir kitų). Siekiant užtikrinti sklandaus baudžiamojo proceso įgyvendinimą, siūloma tikslinti minėtą sąvoką, ją atitinkamai išplečiant.
Pritarti Patobulintame projekte ikiteisminio turimo stadija ir bylų nagrinėjimo teisme stadija atskirtos į atskiras dalis. Pasiūlymas BPK 82 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „
tyrimo atlikimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, ikiteisminis tyrimas proceso veiksmai ikiteisminiame tyrime, esant tinkamoms techninėms galimybėms, gali būti atliekam i naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu pagrįstai manoma, kad tokiu būdu ikiteisminį tyrimą bus galima atlikti greičiau, išskyrus atvejus, kai reikia taikyti procesines prievartos priemones – laikiną sulaikymą, asmens apžiūrą, kratą, atvesdinimą, poėmį, atlikti kitus šiame Kodekse numatytus proceso veiksmus, kurių atlikimas, naudojant nurodytas technologijas, yra neįmanomas, nes, atsižvelgiant į jų pobūdį ir siekiant išsamaus ir objektyvaus visų tyrimui reikšmingų aplinkybių ištyrimo, proceso dalyvių teisių užtikrinimo, būtinas tiesioginis numatytų veiksmų atlikimas. Šį klausimą ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas paprastai išsprendžia prieš atliekant konkretų proceso veiksmą, nepriimdami dėl to atskiro procesinio sprendimo, o informuodami dalyvaujančius asmenis raštu ar žodžiu ir pažymėdami apie tai nutarime, nutartyje ar atliekamo veiksmo ar teismo posėdžio protokole. Proceso dalyvio, kurio dalyvavimas atliekant atitinkamus proceso veiksmus yra būtinas, nesutikimas dėl konkretaus, su juo susijusio proceso veiksmo atlikimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) nesustabdo proceso veiksmo atlikimo panaudojant šias technologijas, išskyrus atvejus, jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas tokį nesutikimą pripažįsta pagrįstu.“2 dalies redakcija: „2.
Išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti bylų nagrinėjimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių, liudytojo, eksperto, specialisto, vertėjo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdžiuose, esant tinkamoms techninėms galimybėms, gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau, tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės. Šį klausimą teismas paprastai išsprendžia iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, priimdamas nutartį, kuri yra neskundžiama. Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai prokuroras, nukentėjusysis ir (ar) jo atstovas, kaltinamasis, jo atstovas pagal įstatymą ir (ar) gynėjas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir (ar) jų atstovai pateikia nesutikimą dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (vaizdo konferencijas).“
prokuratūra,
1
dalyje pateikto informacinių ir elektroninių ryšių technologijų sąrašo detalizavimo
„(per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip)“
. Pažymėtina, kad detalizuojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas pateikiamas nebaigtinis jų sąrašas, todėl nėra aišku koks yra termino „kitaip“ turinys, be to, vartojamos formuluotės iš esmės yra sinonimai.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti skliausteliuose nurodyto detalizavimo kaip perteklinio. Pažymėtina, kad ir šiuo metu galiojančiose BPK normose, kuriose numatytas „nuotolinis“ baudžiamasis procesas, nėra detalizuojamos naudojamos garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonės. Pritarti Sąvoka patikslinta. 26. Generalinė prokuratūra,
5
sąvoka „duomenys (įrodymai)“ . Pažymėtina, kad sąvoka „duomenys“ yra platesnė nei sąvoka „įrodymai“, todėl negali būti nurodyta kaip alternatyvi skliausteliuose. Baudžiamajame procese duomenys įrodymais tampa, kai juos tokiais pripažįsta teismas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti vartojamą sąvoką „duomenys (įrodymai)“ arba išskiriant šiuos žodžius „duomenys, įrodymai“ arba paliekant platesnę sąvoką „duomenys“ . Pritarti Projekto 2 straipsnio 5 dalyje sąvoka patikslinta. 27. Generalinė prokuratūra,
5
Projekto 1 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos „patikimas“ kaip perteklinės ir procesine prasme sunkiai paaiškinamos. Galiojančiame BPK yra numatyta ne viena nuostata, leidžianti užtikrinti proceso dalyvio dalyvavimą tam tikrame procese garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, atskirai nedetalizuojant jų atlikimo tvarkos, procedūros. Detalesnė tokios procedūros tvarka aprašyta poįstatyminiuose aktuose. Proceso, kuris vyksta naudojant informacines ir elektronines ryšių priemones procedūra, jo metu daromo vaizdo ir garso arba tik garso įrašo, dalyvaujančių asmenų tapatybės nustatymo, teisių ir pareigų išaiškinimo, atsakomybės už melagingų parodymų išaiškinimo, supažindinimo su atlikto proceso veiksmo rezultatu ir kitos tvarkos turi būti detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose.
Nepritarti Teikiama Komiteto patobulinto projekto 2 straipsnio 5 dalies redakcija:
„5. 5. Naudojant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas informacines
ir elektroninių ryšių technologijas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra ir Advokatų taryba, ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba, užtikrinti patikimą proceso dalyvių tapatybės nustatymą, duomenų, įrodymų objektyvų fiksavimą ir pateikimą, galimybę naudotis procesinėmis teisėmis ir bylos nagrinėjimo teisme viešumą, išskyrus šio Kodekso 9 straipsnyje numatytus atvejus.“ Pažymėtina, kad būtent tokia sąvoka („patikimas“) yra numatyta ir CPK 1752 str. 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent taip, kaip nurodo pastabos autoriai, taip ir bus numatyta projekte, įvertinus Teisės departamento pastabą, nes projekto formuluotė skambės taip – „ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatytomis tvarkomis naudojant šias technologijas, turi būti užtikrinti patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir duomenų (įrodymų) objektyvus fiksavimas bei pateikimas .“ Tai reiškia, kad įstatymas numatys tik bendro pobūdžio nuostatą, t. y. nuorodą į tuos poįstatyminius teisės aktus, kuriuose ir bus numatytos detalios procedūros, kaip turi būti užtikrinamas patikimumas ir su tuo susiję kiti aspektai, jie bus detaliai aprašyti TM ir GP tvarkose (būtent tokį poreikį ir akcentuoja pastabos autoriai). 28.
prokuratūra,
7
nuoseklumą, siūloma Projekto 1 straipsnio 3 dalyje atsisakyti vartojamos sąvokos „mutatis mutandis“ ir vietoj jos vartoti lietuviškus terminus. Pritarti Išbraukta formuluotė „ mutatis mutandis “,nebūdinga BPK terminijai, patikslinta 2 straipsnio 7 dalis: „7. Ikiteisminis tyrimas ir bylų nagrinėjimas teisme naudojant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas informacines ir elektroninių ryšių technologijas vyksta laikantis šiame Kodekse nustatytų taisyklių ir atsižvelgiant į šiame straipsnyje numatytus ypatumus.“
prokuratūra,
2
ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo tvarka ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant bylas teisme bus nustatoma Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro priimtuose teisės aktuose. Siūlytina, Projekto 1 straipsnyje pateikti nuorodą, kad informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo tvarka nustatoma atitinkamų subjektų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojantis Vaizdo konferencijų įrangos naudojimo teismo proceso metu tvarkos aprašas yra patvirtintas Teisėjų tarybos 2014 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 13P-156-(7.1.2) ir jis nustato vaizdo konferencijų organizavimo bei vaizdo konferencijų įrangos naudojimo nagrinėjant baudžiamąsias, civilines, administracines ir administracinių teisės pažeidimų bylas sąlygas ir tvarką. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti taip pat įvertinama ir šio teisės akto keitimo būtinybė. Pritarti Projekto straipsniai pernumeruoti. Projekto 2 straipsnio 5 d. ir 7str. 2 d. atitinkamai patikslintos, atsižvelgiant į šią ir tapačią Teisės departamento pastabą.
Dėl poreikio keisti Teisėjų tarybos nutarimą : Šį nutarimą tikslinti reikės, tačiau pažymėtina, kad tiek CPK, tiek ABTĮ daroma nuoroda būtent tik į Teisingumo ministro nustatytą tvarką, kurioje nustatomos pagrindinės gairės ir principai, o Teisėjų taryba atitinkamai numato su tuo susijusius techninio, organizacinio pobūdžio klausimus. Todėl, vadovaujantis galiojančia teisėkūra ir susiklosčiusia praktika, atskirai straipsnio tekste nėra tikslinga minėti dar ir Teisėjų tarybos poįstatyminių teisės aktų. 30. Generalinė prokuratūra,
įvertintas Projekto 1 straipsnio normos santykis su kitomis BPK normomis (BPK
taikant nuotolines apklausas galimybė . BPK 8(2) straipsnyje siūloma įtvirtinti bendrą principą dėl „nuotolinio“ proceso veiksmų atlikimo galimybės. Svarstytina, ar įsigaliojus siūlomam Projektui dabar galiojančiame BPK įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl proceso veiksmo atlikimo per nuotolį galimybės netaps pertekliniu. Nepritarti Procesas nuotoliniu būdu vyks tik išimtiniais atvejais
norma, kuri sudarytų sąlygas naudoti e-priemones bendrai visam baudžiamajam procesui, kai, pvz., teismas, įvertinęs visas technines ir kitas aplinkybes, nuspręstų, kad tokiu būdu nagrinėjant bylą procesas būtų operatyvesnis ir ekonomiškesnis. Tuo tarpu specialiosios normos yra susijusios su konkrečių pavienių proceso veiksmų atlikimu nuotoliniu būdu.
Jos ir toliau būtų taikomos tais atvejais, kai visas procesas vyktų įprastine tvarka, tačiau, esant nustatytoms (konkrečioje normoje nurodytoms) sąlygoms (pvz., liudytojui įstatymų nustatyta tvarka taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės ir pan.), atskirus veiksmus būtų reikalinga atlikti naudojant e-priemones. Taigi įsigaliojus siūlomam Projektui galiojančiame BPK įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl proceso veiksmo atlikimo per nuotolį galimybės netaps pertekliniu, nes šie klausimai bus sprendžiami per bendros ir specialios normos santykį (šios normos neprieštarauja viena kitai, o viena kitą papildo). 31. Vidaus reikalų ministerija, 2020-05-12 * dėl ĮSTATYMO
Informuojame, kad pagal kompetenciją išnagrinėjome Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 82 straipsniu įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-4754) ir esminių pastabų bei pasiūlymų dėl minėto projekto neturime. Atsižvelgti
departamentas prie VRM, 2020-05-13 *
Pagal kompetenciją išnagrinėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 82 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4754 (toliau – projektas XIIIP-4754), esminių pastabų jam neturime, tačiau atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio taikymas tiesiogiai susijęs ir su šio kodekso 81 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis, kurios nustato informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo baudžiamajame procese ypatumus, bei į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 4301 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4060 ir kad Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2020 m. kovo 19 d. raštu Nr.
5-S-4253 teikė pastabas bei pasiūlymus konkrečiai dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81 2 ir 3 dalies (pridedama), siūlome į juos atsižvelgti, kad būtų tinkamai ir efektyviai pasiekti projektui XIIIP-4754 iškelti tikslai. Atkreipiame dėmesį, kad esminis siūlomo pakeitimo siekis – racionaliai naudoti resursus, efektyviai organizuoti darbą ir išnaudoti informacinių technologijų galimybes, todėl šiam tikslui pasiekti įstatyme būtina nustatyti, kad proceso veiksmą organizuojant nuotoliniu būdu ir jo eigą fiksuojant garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis, ant procesinių dokumentų proceso dalyvių parašų būtų visiškai atsisakoma. Atsižvelgti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-4754(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7 (bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Stasys Šedbaras , Agnė Širinskienė . 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė : negauta PRIDEDAMA. Komiteto teikiamas įstatymo projektas XIIIP-4754(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė