Projekto lyginamasis variantas
2017
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo pagal specialybę stažą. VTEK pirmininku ir nariais negali būti skiriami buvę politinių partijų nariai, jeigu nuo jų narystės partijoje (-se) nutraukimo dienos nėra praėję mažiau kaip treji metai.“
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba. ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. ir viešosios įstaigos „Transparency international“ Lietuvos skyrius. Seimo Pirmininkas VTEK nariu teikia skirti vieną iš Seimo frakcijų siūlomų kandidatų, Ministras Pirmininkas – vieną iš Vyriausybės siūlomų kandidatų, Teisėjų taryba – vieną iš Lietuvos teisininkų draugijos siūlomų kandidatų, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas – vieną iš šios asociacijos tarybos siūlomų kandidatų. Teikiantis VTEK nario kandidatūrą subjektas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo Komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują VTEK nario kandidatūrą.“
pakeitimas Pakeisti 16¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. VTEK posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ne
mažiau kaip trys VTEK nariai. Komisija sprendimą priima VTEK narių balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Balsuojant susilaikyti negalima. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. VTEK narių balsavimo rezultatai yra vieši.
VTEK narys, turintis kitą nuomonę dėl VTEK priimto sprendimo, turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po atitinkamo VTEK sprendimo paskelbimo raštu išdėstyti motyvuotą atskirąją nuomonę. VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai per penkias darbo dienas po balsavimo, o atskirosios nuomonės per penkias darbo dienas po atskirosios nuomonės pateikimo yra skelbiami VTEK interneto svetainėje ir pridedami prie bylos.“
narių kadencija baigiasi suėjus trims mėnesiams po šio Įstatymo įsigaliojimo ir jų įgaliojimai atitinkamai nutrūksta pagal 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. 2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija iki šio Įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Arvydas Nekrošius Agnė Širinskienė Tadas Langaitis Povilas Urbšys Rima Baškienė Saulius Skvernelis
Projekto XIIIP-475(2) lyginamasis variantas
2017
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo pagal specialybę stažą. VTEK pirmininku ir nariais negali būti skiriami politinių partijų ir organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nėra praėję mažiau kaip treji metai.“
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba. ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. ir viešosios įstaigos
„Transparency international“ Lietuvos skyrius. Seimo Pirmininkas VTEK
nariu teikia skirti vieną iš Seimo frakcijų siūlomų kandidatų, Ministras Pirmininkas – vieną iš Vyriausybės siūlomų kandidatų, Teisėjų taryba – vieną iš Lietuvos teisininkų draugijos siūlomų kandidatų, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas – vieną iš šios asociacijos tarybos siūlomų kandidatų. Teikiantis VTEK nario kandidatūrą subjektas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo Komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują VTEK nario kandidatūrą.“
pakeitimas Pakeisti 16¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. VTEK posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ne
mažiau kaip trys VTEK nariai. Komisija sprendimą priima VTEK narių balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Balsuojant susilaikyti negalima. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. VTEK narių balsavimo rezultatai yra vieši.
VTEK narys, turintis kitą nuomonę dėl VTEK priimto sprendimo, turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po atitinkamo VTEK sprendimo paskelbimo raštu išdėstyti motyvuotą atskirąją nuomonę. VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai per penkias darbo dienas po balsavimo, o atskirosios nuomonės per penkias darbo dienas po atskirosios nuomonės pateikimo yra skelbiami VTEK interneto svetainėje ir pridedami prie bylos.“
Įsigaliojus šiam Įstatymui, iki šio Įstatymo įsigaliojimo paskirti VTEK nariai eina pareigas tol, kol jų įgaliojimai pasibaigia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 14 straipsnyje nustatytais pagrindais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Arvydas Nekrošius Agnė Širinskienė Tadas Langaitis Povilas Urbšys Rima Baškienė Saulius Skvernelis Ramūnas Karbauskis
Projekto Nr. XIIIP-475(3) lyginamasis variantas
2017
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Reikalavimai VTEK nariui
nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį) ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą. VTEK narys, jeigu jis yra politinės partijos narys, darbo VTEK laikotarpiu turi sustabdyti narystę politinėje partijoje.“
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija. Seimo Pirmininkas VTEK nariu teikia skirti vieną iš Seimo frakcijų siūlomų kandidatų, Ministras Pirmininkas – vieną iš Vyriausybės siūlomų kandidatų, Teisėjų taryba – vieną iš Lietuvos teisininkų draugijos siūlomų kandidatų, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas – vieną iš šios asociacijos tarybos siūlomų kandidatų. Teikiantis VTEK nario kandidatūrą teikiantis subjektas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo Komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują VTEK nario kandidatūrą.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„3. VTEK posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ne
mažiau kaip trys VTEK nariai. Komisija VTEK sprendimą priima VTEK narių balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Balsuojant susilaikyti negalima. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. VTEK narių balsavimo rezultatai yra vieši.
VTEK narys, turintis kitą nuomonę dėl VTEK priimto sprendimo, turi teisę ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po atitinkamo VTEK sprendimo paskelbimo raštu išdėstyti motyvuotą atskirąją nuomonę. VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai per penkias darbo dienas po balsavimo, o atskirosios nuomonės per penkias darbo dienas po atskirosios nuomonės pateikimo yra skelbiami VTEK interneto svetainėje ir pridedami prie sprendimo.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Motyvuotu VTEK sprendimu VTEK posėdis gali
būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjant klausimą gali būti atskleista valstybės, tarnybos ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Tokiu atveju viešai skelbiama tik VTEK priimto sprendimo rezoliucinė dalis, VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai ir informacija, kad yra atskiroji nuomonė.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m.
birželio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai pareigas eina tol, kol jų įgaliojimai pasibaigia Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 14 straipsnyje nustatytais pagrindais. Pasibaigus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių, kurių kandidatūras teikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, įgaliojimams, nauji Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai skiriami Lietuvos teisininkų draugijos teikimu. 3. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija iki 2017 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys
Projekto
lyginamasis variantas
2017
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija. Seimo Pirmininkas VTEK nariu teikia skirti vieną iš Seimo frakcijų siūlomų kandidatų, Ministras Pirmininkas – vieną iš Vyriausybės siūlomų kandidatų, Teisėjų taryba
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„3. VTEK posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ir
dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys VTEK nariai. Komisija sprendimą priima VTEK narių balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Balsuojant susilaikyti negalima. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. VTEK sprendimai ir balsavimo rezultatai yra vieši. VTEK narys, turintis kitą nuomonę dėl VTEK priimto sprendimo, turi teisę ne vėliau kaip per
motyvuotą atskirąją nuomonę. VTEK sprendimo rezoliucinė dalis ir narių vardinio balsavimo rezultatai skelbiami per vieną darbo dieną, o visas sprendimas per 5 darbo dienas po sprendimo priėmimo, atskirosios nuomonės skelbiamos kitą darbo dieną po atskirosios nuomonės pateikimo VTEK interneto svetainėje ir pridedamos prie sprendimo.“ 2.
Pakeisti 16¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Motyvuotu VTEK sprendimu VTEK posėdis gali
būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjant klausimą gali būti atskleista valstybės, tarnybos ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Tokiu atveju viešai skelbiama tik VTEK priimto sprendimo rezoliucinė dalis, VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai ir informacija, kad yra atskiroji nuomonė.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m.
birželio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai pareigas eina tol, kol jų įgaliojimai pasibaigia Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 14 straipsnyje nustatytais pagrindais. Pasibaigus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių, kurių kandidatūras teikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, įgaliojimams, nauji Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai skiriami Lietuvos teisininkų draugijos teikimu. 3. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija iki 2017 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6 16¹straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino viešojoje erdvėje išsakomos abejonės dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) politinio nešališkumo bei sprendimų priėmimo proceso skaidrumo. Siūloma keisti VTEK sudarymo tvarką, o sudarant naują VTEK formavimo tvarką, pirmasis ir svarbiausias atrankos kriterijus turi būti kompetencija. VTEK įstatyme numatyta, kad VTEK savo veikloje vadovaujasi skaidrumo ir viešumo principais, tačiau visuomenė net ir rezonansiniais atvejais neturi galimybės sužinoti (išskyrus kelis atvejus, kai VTEK posėdžiuose dalyvavo žiniasklaidos atstovai), kaip balsavo vienas ar kitas VTEK narys, nes viešai paskelbiamas tik galutinis VTEK sprendimas. Šiuo aspektu paminėtina, kad VTEK praktikoje pasitaiko atvejų, kai visai visuomenei svarbūs VTEK sprendimai priimami dviems VTEK nariams balsavus „už“, dviems
„prieš“, vienam nusišalinus, kai atitinkamo sprendimo priėmimą lemia VTEK pirmininko
balsas. Tuo tarpu VTEK nariai, turintys svarių teisinių argumentų nesutikti su tokiu atitinkamo valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veikos teisiniu vertinimu, lieka nuošalyje, nors jų pozicija labai dažnai atitinka teisės reikalavimus ir visuomenės lūkesčius. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti naują VTEK formavimo tvarką ir padidinti VTEK sprendimų priėmimo proceso skaidrumą. Įstatymo projekto uždaviniai: pakeisti VTEK komisijos sudarymo tvarką ir įteisinti VTEK narių vardinį balsavimą ir jo rezultatų viešumą bei VTEK nario atskirosios nuomonės institutą. 2.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojančiame VTEK 5 straipsnyje, nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį) ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą. VTEK 6 straipsnyje nustato, kad po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Seimo Pirmininkas VTEK nariu teikia skirti vieną iš Seimo frakcijų siūlomų kandidatų, Ministras Pirmininkas – vieną iš Vyriausybės siūlomų kandidatų, Teisėjų taryba – vieną iš Lietuvos teisininkų draugijos siūlomų kandidatų, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas – vieną iš šios asociacijos tarybos siūlomų kandidatų. Galiojančio VTEK įstatymo 16¹straipsnyje, kuriame reglamentuojamas VTEK sprendimų priėmimas VTEK posėdžiuose, nenumatyta, kad VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai yra vieši. Taip pat nenumatyta VTEK nario, turinčio kitą nuomonę dėl VTEK priimto sprendimo, teisė raštu išdėstyti motyvuotą atskirąją nuomonę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma, kad VTEK pirmininku ir nariais negali būti skiriami buvę politinių partijų nariai, jeigu nuo jų narystės partijoje (-se) nutraukimo dienos nėra praėję mažiau kaip treji metai. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir viešosios įstaigos „Transparency international“ Lietuvos skyrius.
Įstatymo projektu siūloma VTEK įstatymo 16¹straipsnio 3 dalyje įtvirtinti nuostatą, kad VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai yra vieši, o VTEK narys, turintis kitą nuomonę dėl VTEK priimto sprendimo, turi teisę ne vėliau kaip per
motyvuotą atskirąją nuomonę. VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai per penkias darbo dienas po balsavimo, o atskirosios nuomonės per penkias darbo dienas po atskirosios nuomonės pateikimo yra skelbiami VTEK interneto svetainėje ir pridedami prie bylos. Teikiamame Įstatymo projekte nustatytas teisinis reguliavimas leistų suinteresuotiems asmenims ir visai visuomenei susidaryti objektyvesnį požiūrį į VTEK svarstomų asmenų elgesį, racionaliau įvertinti VTEK sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, pareikalauti asmeninės atskirų VTEK narių atsakomybės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas suteiks VTEK sprendimų priėmimo procesui daugiau skaidrumo. Neigiamų priimto Įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kokią įtaką įstatymas tyrės verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą,VTEK reikės atitinkamai pakeisti VTEK darbo reglamentą. 9.
atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nuostatoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus Įstatymą, VTEK reikės atitinkamai pakeisti VTEK darbo reglamentą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „komisija“, „tarnybinė etika“, „atskiroji nuomonė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Arvydas Nekrošius Agnė Širinskienė Tadas Langaitis Povilas Urbšys Rima Baškienė Saulius Skvernelis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6 16¹straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino viešojoje erdvėje išsakomos abejonės dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) politinio nešališkumo bei sprendimų priėmimo proceso skaidrumo. Siūloma keisti VTEK sudarymo tvarką, o sudarant naują VTEK formavimo tvarką, pirmasis ir svarbiausias atrankos kriterijus turi būti kompetencija. VTEK įstatyme numatyta, kad VTEK savo veikloje vadovaujasi skaidrumo ir viešumo principais, tačiau visuomenė net ir rezonansiniais atvejais neturi galimybės sužinoti (išskyrus kelis atvejus, kai VTEK posėdžiuose dalyvavo žiniasklaidos atstovai), kaip balsavo vienas ar kitas VTEK narys, nes viešai paskelbiamas tik galutinis VTEK sprendimas. Šiuo aspektu paminėtina, kad VTEK praktikoje pasitaiko atvejų, kai visai visuomenei svarbūs VTEK sprendimai priimami dviems VTEK nariams balsavus „už“, dviems
„prieš“, vienam nusišalinus, kai atitinkamo sprendimo priėmimą lemia VTEK pirmininko
balsas. Tuo tarpu VTEK nariai, turintys svarių teisinių argumentų nesutikti su tokiu atitinkamo valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veikos teisiniu vertinimu, lieka nuošalyje, nors jų pozicija labai dažnai atitinka teisės reikalavimus ir visuomenės lūkesčius. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti naują VTEK formavimo tvarką ir padidinti VTEK sprendimų priėmimo proceso skaidrumą. Įstatymo projekto uždaviniai: pakeisti VTEK komisijos sudarymo tvarką ir įteisinti VTEK narių vardinį balsavimą ir jo rezultatų viešumą bei VTEK nario atskirosios nuomonės institutą. 2.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojančiame VTEK 5 straipsnyje, nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį) ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą. VTEK 6 straipsnyje nustato, kad po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Seimo Pirmininkas VTEK nariu teikia skirti vieną iš Seimo frakcijų siūlomų kandidatų, Ministras Pirmininkas – vieną iš Vyriausybės siūlomų kandidatų, Teisėjų taryba – vieną iš Lietuvos teisininkų draugijos siūlomų kandidatų, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas – vieną iš šios asociacijos tarybos siūlomų kandidatų. Galiojančio VTEK įstatymo 16¹straipsnyje, kuriame reglamentuojamas VTEK sprendimų priėmimas VTEK posėdžiuose, nenumatyta, kad VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai yra vieši. Taip pat nenumatyta VTEK nario, turinčio kitą nuomonę dėl VTEK priimto sprendimo, teisė raštu išdėstyti motyvuotą atskirąją nuomonę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir nariais negali būti skiriami buvę politinių partijų nariai, jeigu nuo jų narystės partijoje (-se) nutraukimo dienos nėra praėję mažiau kaip treji metai. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir viešosios įstaigos „Transparency international“ Lietuvos skyrius.
Įstatymo projektu siūloma VTEK įstatymo 16¹straipsnio 3 dalyje įtvirtinti nuostatą, kad VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai yra vieši, o VTEK narys, turintis kitą nuomonę dėl VTEK priimto sprendimo, turi teisę ne vėliau kaip per
motyvuotą atskirąją nuomonę. VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai per penkias darbo dienas po balsavimo, o atskirosios nuomonės per penkias darbo dienas po atskirosios nuomonės pateikimo yra skelbiami VTEK interneto svetainėje ir pridedami prie bylos. Teikiamame Įstatymo projekte nustatytas teisinis reguliavimas leistų suinteresuotiems asmenims ir visai visuomenei susidaryti objektyvesnį požiūrį į VTEK svarstomų asmenų elgesį, racionaliau įvertinti VTEK sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, pareikalauti asmeninės atskirų VTEK narių atsakomybės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas suteiks VTEK sprendimų priėmimo procesui daugiau skaidrumo. Neigiamų priimto Įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kokią įtaką įstatymas tyrės verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą,VTEK reikės atitinkamai pakeisti VTEK darbo reglamentą. 9.
projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nuostatoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus Įstatymą, VTEK reikės atitinkamai pakeisti VTEK darbo reglamentą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „komisija“, „tarnybinė etika“, „atskiroji nuomonė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Arvydas Nekrošius Agnė Širinskienė Tadas Langaitis Povilas Urbšys Rima Baškienė Saulius Skvernelis Ramūnas Karbauskis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-17 Nr. S-2017-2509 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS ĮSTATYMO NR. X-1666 5, 6 IR 16¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-475 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Atsižvelgiant į tai, kad yra pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6 ir 16¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-475 (toliau – Projektas) tikslinantis Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6 ir 16¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-475(2), Europos teisės departamentas išvados dėl ankstesnio Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 136 straipsnio 3 dalį neteiks. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 792, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-24 Nr. S-2017-2835 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS ĮSTATYMO NR. X-1666 5, 6 IR 16¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-475(2) ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6 ir 16¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-475(2) (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 792, el. p. [email protected]
2017-03-23
Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teiktinos šios pastabos:
nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo pagal specialybę stažą <...>“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „ <...> sudarant naują VTEK formavimo tvarką, pirmasis ir svarbiausias atrankos kriterijus turi būti kompetencija“. Projekto 1 straipsnio nuostatos svarstytinos ir tikslintinos keliais aspektais:
1) Projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatyti žemesnį VTEK narių išsilavinimo reikalavimą, t.y. atsisakyti šiuo metu reikalaujamo ne žemesnio kaip magistro kvalifikacinio laipsnio. Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad aukštasis universitetinis išsilavinimas – tai išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas. Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad aukštojo mokslo kvalifikacija – tai kvalifikacinis laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, tai pat kvalifikacija, kurią suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti. Neaišku, kaip žemesnio VTEK nario išsilavinimo reikalavimo nustatymas galėtų teigiamai įtakoti tiek konkretaus nario, tiek visos VTEK kompetenciją.
2) Atkreiptinas dėmesys, kad nei dabar galiojanti keičiamo įstatymo redakcija, nei nurodyta projekto nuostata nenustato konkrečios kvalifikacijos (specialybės) reikalavimo asmeniui, kuris gali būti skiriamas VTEK nariu. Todėl nėra aišku, kaip VTEK narių (ir pačios VTEK) kompetenciją gerintų tai, kad kandidatas į VTEK narius turėtų, pavyzdžiui, 5 metų darbo statybos inžinieriumi ar farmacininku stažą. Siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo, siūlytina svarstyti galimybę keičiamame įstatyme konkrečiau apibrėžti kandidato į VTEK narius išsilavinimo (profesinės kvalifikacijos) reikalavimą. Be to, sąvokos „darbas pagal specialybę“ turinys taip pat gali būti suprantamas įvairiai: kaip pareigybės pavadinimas, kaip pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų turinys ir pan., dėl ko gali kilti praktinių projekto nuostatos taikymo problemų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja sąvokų „specialybė“ ir „darbas pagal specialybę“ turinio. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „<...> VTEK pirmininku ir nariais negali būti skiriami politinių partijų ir organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nėra praėję mažiau kaip treji metai“. Nėra aišku, kokiais argumentais remtasi nustatant trejų metų, turinčių praeiti nuo narystės politinėje partijoje ar kitoje politinėje organizacijoje pabaigos, terminą, svarstytina, ar jis atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo normose jau yra nustatyta: VTEK savo veiklą grindžia nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais (3 straipsnio 2 dalis); asmuo, paskirtas VTEK nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia, be kita ko, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkas (8 straipsnio 1 dalis);
VTEK, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus pagal suteiktą kompetenciją, yra nepriklausoma, valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama daryti įtaką dėl sprendimų priėmimo procedūros ir turinio (9 straipsnio 1 dalis); VTEK narys, eidamas pareigas, yra nepriklausomas, negali būti saistomas jokiais interesais (9 straipsnio 2 dalis); VTEK pirmininkas ir nariai, atlikdami tarnybines pareigas, negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principo (11 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 75 straipsnį Seimas turi teisę atleisti iš pareigų Seimo skirtus ar rinktus pareigūnus (išskyrus Konstitucijos
pareiškia jais nepasitikėjimą. Taigi, įstatyminis nešališkumo ir politinio neutralumo užtikrinimo mechanizmas yra įtvirtintas, todėl siūlytina diskutuoti, ar jis yra nepakankamas. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 straipsnio 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą „ <...> teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis“.
Minėta projekto nuostata svarstytina ir atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad VTEK pirmininkas ir nariai, atlikdami tarnybines pareigas, negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principo. Pastarosios keičiamo įstatymo normos projektu keisti nesiūloma. Vadinasi, vadovaujantis keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, VTEK pirmininku ir nariais šiuo metu gali būti skiriami esantys politinių partijų ir kitų politinių organizacijų nariai, kurie nuo paskyrimo nebegali dalyvauti šių institucijų veikloje, tačiau narystė politinėse partijose ir kitose politinėse organizacijose ad litteram nėra draudžiama, reikalavimas nedalyvauti veikloje gali būti įgyvendintas, pavyzdžiui, sustabdžius narystę ir pan. Tuo tarpu pagal projektą asmuo, pasitraukęs iš politinės partijos, galėtų būti skiriamas VTEK pirmininku arba nariu tik po trejų metų nuo narystės nutraukimo dienos. Todėl projektu siūlomas teisinis reguliavimas pagal santykį su minėta keičiamo įstatymo nuostata vertintinas kaip nenuoseklus. Be to, aptariamoje projekto nuostatoje vartojamas terminas
„politinės partijos ir organizacijos“ tikslintinas ir derintinas su keičiamo
įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje vartojamu terminu „ politinės partijos ir kitos politinės organizacijos“, taip pat išbrauktini pertekliniai žodžiai „mažiau kaip“. 3.
dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai per penkias darbo dienas po balsavimo, o atskirosios nuomonės per penkias darbo dienas po atskirosios nuomonės pateikimo yra skelbiami VTEK interneto svetainėje ir pridedami prie bylos“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalį VTEK svarsto jos kompetencijai priskirtus klausimus ir priima sprendimus ( o ne nagrinėja bylas), todėl projekte vartojama terminija tikslintina. Be to, keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalyje yra reglamentuojami uždari VTEK posėdžiai. Tokiu atveju viešai paskelbiama tik VTEK priimto sprendimo rezoliucinė dalis. Neaišku, kaip šiuo atveju būtų taikomos nuostatos dėl vardinio balsavimo rezultatų ir atskirosios nuomonės skelbimo VTEK interneto svetainėje, todėl projektas papildytinas atitinkama nuostata. 4. Projekto 2 straipsniu pakeisti kandidatūras į VTEK narius Seimui teikiančių subjektų ratą vietoje Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento atitinkamus įgaliojimus suteikiant viešajai įstaigai
„Transparency international“ Lietuvos skyrius. Todėl siekiant teisinio
reguliavimo aiškumo projekto 4 straipsnyje siūlytina aiškiai nustatyti, kad, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, įgaliojimams, kandidatūrą teikia viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyrius. 5. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus įstatymą VTEK turės pakeisti VTEK darbo reglamentą. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnyje turi būti nustatytas vėlesnis projekto įsigaliojimo terminas ir nurodymas VTEK iki įstatymo įsigaliojimo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 1 straipsniu keičiant visą įstatymo 5 straipsnį turi būti dėstomas ir šio straipsnio pavadinimas.
Be to, šio straipsnio lyginamasis variantas neatitinka galiojančios redakcijos įstatymo 5 straipsnio teksto. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
2017-05-15
Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS ĮSTATYMO NR. X-1666 5, 6 IR 16¹ STRAIPSNIŲ
pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Seimo narys Tadas Langaitis, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės instituto profesorius dr. Vytautas Sinkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-231 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teiktinos šios pastabos:
„VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos
pilietis, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo pagal specialybę stažą <...>“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad
„ <...> sudarant naują VTEK formavimo tvarką, pirmasis ir svarbiausias
atrankos kriterijus turi būti kompetencija“.
Projekto 1 straipsnio nuostatos svarstytinos ir tikslintinos keliais aspektais:
1) Projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatyti žemesnį VTEK narių išsilavinimo reikalavimą, t.y. atsisakyti šiuo metu reikalaujamo ne žemesnio kaip magistro kvalifikacinio laipsnio. Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad aukštasis universitetinis išsilavinimas – tai išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas. Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad aukštojo mokslo kvalifikacija – tai kvalifikacinis laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, tai pat kvalifikacija, kurią suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti. Neaišku, kaip žemesnio VTEK nario išsilavinimo reikalavimo nustatymas galėtų teigiamai įtakoti tiek konkretaus nario, tiek visos VTEK kompetenciją. 2) Atkreiptinas dėmesys, kad nei dabar galiojanti keičiamo įstatymo redakcija, nei nurodyta projekto nuostata nenustato konkrečios kvalifikacijos (specialybės) reikalavimo asmeniui, kuris gali būti skiriamas VTEK nariu. Todėl nėra aišku, kaip VTEK narių (ir pačios VTEK) kompetenciją gerintų tai, kad kandidatas į VTEK narius turėtų, pavyzdžiui, 5 metų darbo statybos inžinieriumi ar farmacininku stažą. Siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo, siūlytina svarstyti galimybę keičiamame įstatyme konkrečiau apibrėžti kandidato į VTEK narius išsilavinimo (profesinės kvalifikacijos) reikalavimą.
Be to, sąvokos „darbas pagal specialybę“ turinys taip pat gali būti suprantamas įvairiai: kaip pareigybės pavadinimas, kaip pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų turinys ir pan., dėl ko gali kilti praktinių projekto nuostatos taikymo problemų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja sąvokų
„specialybė“ ir „darbas pagal specialybę“ turinio. Pritarti
Taip pat šio straipsnio lyginamasis variantas neatitinka galiojančios redakcijos įstatymo 5 straipsnio teksto (galiojančioje redakcijoje buvo numatytas reikalavimas magistro kvalifikaciniam laipsniui). Projektas tikslintinas ir dėl reikalavimo turėti atitinkamą darbo stažą. (Pvz. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį ir vadovaujamo darbo patirties). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatyti, kad „<...> VTEK pirmininku ir nariais negali būti skiriami politinių partijų ir organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nėra praėję mažiau kaip treji metai“. Nėra aišku, kokiais argumentais remtasi nustatant trejų metų, turinčių praeiti nuo narystės politinėje partijoje ar kitoje politinėje organizacijoje pabaigos, terminą, svarstytina, ar jis atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo normose jau yra nustatyta: VTEK savo veiklą grindžia nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais (3 straipsnio 2 dalis); asmuo, paskirtas VTEK nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia, be kita ko, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkas (8 straipsnio 1 dalis); VTEK, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus pagal suteiktą kompetenciją, yra nepriklausoma, valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama daryti įtaką dėl sprendimų priėmimo procedūros ir turinio (9 straipsnio 1 dalis); VTEK narys, eidamas pareigas, yra nepriklausomas, negali būti saistomas jokiais interesais (9 straipsnio 2 dalis); VTEK pirmininkas ir nariai, atlikdami tarnybines pareigas, negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principo (11 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 75 straipsnį Seimas turi teisę atleisti iš pareigų Seimo skirtus ar rinktus pareigūnus (išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytuosius), kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą. Taigi, įstatyminis nešališkumo ir politinio neutralumo užtikrinimo mechanizmas yra įtvirtintas, todėl siūlytina diskutuoti, ar jis yra nepakankamas. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 straipsnio
turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis“.
Minėta projekto nuostata svarstytina ir atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad VTEK pirmininkas ir nariai, atlikdami tarnybines pareigas, negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principo. Pastarosios keičiamo įstatymo normos projektu keisti nesiūloma. Vadinasi, vadovaujantis keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, VTEK pirmininku ir nariais šiuo metu gali būti skiriami esantys politinių partijų ir kitų politinių organizacijų nariai, kurie nuo paskyrimo nebegali dalyvauti šių institucijų veikloje, tačiau narystė politinėse partijose ir kitose politinėse organizacijose ad litteram nėra draudžiama, reikalavimas nedalyvauti veikloje gali būti įgyvendintas, pavyzdžiui, sustabdžius narystę ir pan. Tuo tarpu pagal projektą asmuo, pasitraukęs iš politinės partijos, galėtų būti skiriamas VTEK pirmininku arba nariu tik po trejų metų nuo narystės nutraukimo dienos. Todėl projektu siūlomas teisinis reguliavimas pagal santykį su minėta keičiamo įstatymo nuostata vertintinas kaip nenuoseklus. Be to, aptariamoje projekto nuostatoje vartojamas terminas „politinės partijos ir organizacijos“ tikslintinas ir derintinas su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje vartojamu terminu „ politinės partijos ir kitos politinės organizacijos“, taip pat išbrauktini pertekliniai žodžiai „mažiau kaip“ Pritarti iš dalies Diskutuotina ar siūlomos nuostatos, kad VTEK pirmininku ir nariais negali būti skiriami politinių partijų ir organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nėra praėję mažiau kaip treji metai, neprieštarauja Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnis laiduoja teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, todėl draudimas būti VTEK nariu, jeigu nuo jo narystės partijoje yra praėję mažiau kaip trys metai, manytina, kad prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, nes jomis nepagrįstai ribojama konstitucinė piliečių teisė vienytis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje. Vadinasi, vadovaujantis įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi (kurios nesiūloma keisti), VTEK pirmininku ir nariais šiuo metu gali būti skiriami esantys politinių partijų ir kitų politinių organizacijų nariai, kurie nuo paskyrimo nebegali dalyvauti šių institucijų veikloje, tačiau narystė politinėse partijose ir kitose politinėse organizacijose ad litteram nėra draudžiama. Tuo tarpu pagal projektą asmuo, pasitraukęs iš politinės partijos, galėtų būti skiriamas VTEK pirmininku arba nariu tik po trejų metų nuo narystės nutraukimo dienos. Todėl projektu siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nenuoseklus ir pagal santykį su konstituciniu lygiateisiškumo principu bei minėta keičiamo įstatymo nuostata. 2006m. 04 14 d. Konstitucinis Teismas jau yra nagrinėjęs, ar įstatymo nuostatos, kurių turinys labai panašus į siūlomas Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymų pataisas, neprieštarauja Konstitucijai.
Spręsdamas, ar Konstitucijai neprieštarauja Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostata, kad „Vyriausybės atstovas negali dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje“, KT konstatavo, kad „nei Konstitucijoje expressis verbis yra nustatytas, nei iš jos nuostatų gali būti kildinamas draudimas politinių partijų ar politinių organizacijų nariais būti ir (arba) jų veikloje dalyvauti Vyriausybės atstovams. Tokio draudimo negalima nustatyti įstatymu arba kitu teisės aktu.“ Ginčijamą įstatymo nuostatą, kad „Vyriausybės atstovas negali dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje“, Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintai piliečių teisei vienytis į politines partijas, konstituciniam teisinės valstybės principui. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai per penkias darbo dienas po balsavimo, o atskirosios nuomonės per penkias darbo dienas po atskirosios nuomonės pateikimo yra skelbiami VTEK interneto svetainėje ir pridedami prie bylos“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalį VTEK svarsto jos kompetencijai priskirtus klausimus ir priima sprendimus ( o ne nagrinėja bylas), todėl projekte vartojama terminija tikslintina. Be to, keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalyje yra reglamentuojami uždari VTEK posėdžiai. Tokiu atveju viešai paskelbiama tik VTEK priimto sprendimo rezoliucinė dalis.
Neaišku, kaip šiuo atveju būtų taikomos nuostatos dėl vardinio balsavimo rezultatų ir atskirosios nuomonės skelbimo VTEK interneto svetainėje, todėl projektas papildytinas atitinkama nuostata. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
VTEK narius Seimui teikiančių subjektų ratą vietoje Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento atitinkamus įgaliojimus suteikiant viešajai įstaigai „Transparency international“ Lietuvos skyrius. Todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo projekto 4 straipsnyje siūlytina aiškiai nustatyti, kad, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, įgaliojimams, kandidatūrą teikia viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyrius. Atsižvelgti Abejotina ar viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyrius yra tinkamas subjektas siūlyti kandidatus į VTEK. Šiai institucijai norima priskirti teises, kurios nėra būdingos jos paskirčiai ir funkcijoms. Komiteto nuomone, vietoje Teisėjų tarybos ir Transparency International“ Lietuvos skyriaus tinkamesni subjektai siūlantys kandidatus į VTEK yra Teisininkų draugija . 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
priėmus įstatymą VTEK turės pakeisti VTEK darbo reglamentą. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnyje turi būti nustatytas vėlesnis projekto įsigaliojimo terminas ir nurodymas VTEK iki įstatymo įsigaliojimo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis,
projekto 1 straipsniu keičiant visą įstatymo 5 straipsnį turi būti dėstomas ir šio straipsnio pavadinimas. Be to, šio straipsnio lyginamasis variantas neatitinka galiojančios redakcijos įstatymo 5 straipsnio teksto. Pritarti 7.
departamentas prie LRV 2017-03-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6 ir 16¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-475(2) (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
universitetas 2017-04-031 * Atsakydami į Jūsų 2017 m. kovo 29 d. raštą, teikiame Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės instituto profesoriaus dr. Vytauto Sinkevičiaus išvadą dėl pateiktų įstatymų projektų Nr. XIIIP-475(2), XIIP-4266(3), XIIIP-67, XIIIP-488(2). Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekte XIII-488(2) siūloma pakeisti 7 straipsnio 8 dalį ir joje nustatyti, kad „Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali būti skiriami politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, negali tapti politinės partijos nariais <...>‘‘. Yra pagrindo teigti, kad siūloma nuostata prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucijos
partijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Ši teisė apima teisę steigti politines partijas, teisę stoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, teisę laisvai išstoti iš jų. Konstitucinis Teismas 2006 m. balandžio 14 d. nutarime pabrėžė, kad konstitucinė piliečių teisė vienytis į politines partijas yra viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečių teisių, kad šią teisę piliečiai įgyvendina laisva valia, kad pagal Konstituciją piliečiams laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors politinei partijai.
Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad piliečių konstitucinė teisė laisvai vienytis į politines partijas gali būti ribojama įstatymu, tačiau ne daugiau, negu leidžia pati Konstitucija. Konstitucijos 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje; 141 straipsnyje įtvirtinta, kad politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje negali dalyvauti asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai; 118 straipsnio 3 dalies nuostata, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, suponuoja ir draudimą prokurorams būti politinių partijų ir politinių organizacijų nariais, dalyvauti jų veikloje; pagal 83 straipsnio 2 dalį asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. Be to, piliečių teisė laisvai vienytis į politines partijas gali būti laikinai apribota įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (145 straipsnis). Kokių nors kitų apribojimų vienytis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje Konstitucijoje, mūsų nuomone, nenumatyta. Konstitucinis Teismas jau yra nagrinėjęs, ar įstatymo nuostatos, kurių turinys labai panašus į siūlomas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisas, neprieštarauja Konstitucijai.
Spręsdamas, ar Konstitucijai neprieštarauja Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostata, kad
„Vyriausybės atstovas negali dalyvauti politinių partijų ir politinių
organizacijų veikloje“, Konstitucinis Teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutarime konstatavo, kad „nei Konstitucijoje expressis verbis yra nustatytas, nei iš jos nuostatų gali būti kildinamas draudimas politinių partijų ar politinių organizacijų nariais būti ir (arba) jų veikloje dalyvauti Vyriausybės atstovams. Tokio draudimo negalima nustatyti įstatymu arba kitu teisės aktu“. Ginčijamą įstatymo nuostatą, kad „Vyriausybės atstovas negali dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje“, Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintai piliečių teisei vienytis į politines partijas, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisomis norima įtvirtinti draudimą VRK nariais būti piliečiams, kurie priklauso politinėms partijoms ar nutraukė narystę jose, bet nuo jų narystės pasibaigimo nėra praėję mažiau kaip treji metai. Be to, asmenims, kurie yra paskirti VRK nariais, bus draudžiama stoti į politines partijas, dalyvauti jų veikloje. Tokie draudimai Konstitucijoje nėra tiesiogiai nustatyti; manytina, kad jie negali būti kildinami iš Konstitucijos. Taigi, siūlomomis įstatymų pataisomis norima asmens teises apriboti daugiau, negu tai leidžia Konstitucija. Išvada: Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekto XIII-488(2) nuostata, kad
„Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali
būti skiriami politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, negali tapti politinės partijos nariais“ prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nurodyta nuostata prieštarauja ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygiateisiškumo principui, nes asmenys, kurie yra buvę politinių partijų nariai, netenka galimybės būti paskirti VRK nariais, kol nuo jų narystės politinėje partijoje pasibaigimo nepraėjo treji metai, o asmenys, kurie yra paskirti VRK nariais, netenka konstitucinės teisės stoti į politines partijas, dalyvauti jų veikloje. Tai gali būti vertinama kaip šių asmenų diskriminacija (Konstitucijoje nenumatyta, kad asmuo, tapęs VRK nariu, praranda konstitucinę teisę stoti į politinę partiją, dalyvauti jos veikloje). Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekte Nr. XIII-475(2) numatoma pakeisti įstatymo 5 straipsnį ir jame nustatyti, kad „VTEK pirmininku ir nariais negali būti skiriami politinių partijų ir organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nėra praėję mažiau kaip treji metai.“ Ši nuostata yra tokia pati, kaip ir prieš tai nagrinėta Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekto XIII-488(2) nuostata „Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali būti skiriami politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai“.
Vadovaujantis tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekte XIII-488(2) esančios analogiškos nuostatos prieštaravimas Konstitucijai, galima teigti, kad ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr. XIII-475(2) nuostata
„VTEK pirmininku ir nariais negali būti skiriami politinių partijų ir
organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nėra praėję mažiau kaip treji metai“ prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pritarti
universitetas 2017-04-032 * Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekte XIII-488(2) siūloma įtvirtinti nuostatą, kad du kandidatus į VRK narius teiks Teisėjų taryba. Manytina, kad ši nuostata gali prieštarauti Konstitucijai, nes ji nedera su Teisėjų tarybos konstitucine paskirtimi ir jos funkcijomis. Pagal Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalį specialioji teisėjų institucija (Teismų įstatyme numatyta, kad tai yra Teisėjų taryba) Respublikos Prezidentui pataria dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų. Manytina, kad Teisėjų taryba negali turėti tokių įgaliojimų, kurie nėra susiję su teisėjų paskyrimu, paaukštinimu, perkėlimu ir atleidimu, su teismų veiklos organizavimu. Įstatymu norima konstituciškai nepagrįstai išplėsti Teisėjų tarybos įgaliojimus.
Siūloma įstatymo projekto nuostata, kad „du kandidatus į VRK narius teikia Teisėjų taryba“ prieštarauja Konstitucijos
tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr. XIII-475(2) 6 straipsnyje norima įtvirtinti nuostatą, kad vieną kandidatą į VTEK narius siūlys Teisėjų taryba. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr. XIIIP-67 6 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad du kandidatus į VTEK narius Seimui teikia Teisėjų taryba. Vadovaujantis tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekte Nr. XIII-488(2) esančios analogiškos nuostatos prieštaravimas Konstitucijai, galima teigti, kad ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr. XIII-475(2) 6 straipsnio nuostata, jog „vieną kandidatą į VTEK narius siūlys Teisėjų taryba“ bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr. XIIIP-67 6 straipsnio nuostatą, kad „du kandidatus į VTEK narius Seimui teikia Teisėjų taryba“ prieštarauja Konstitucijos 112 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pritarti10 Mykolo Romerio universitetas 2017-04-032 * Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekte Nr. XIII-4266(3) siūloma pakeisti 6 straipsnį, numatant kitus subjektus, kurie Seimui teikia VTEK narių kandidatūras. Nors įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti, kokie subjektai teikia komisijos narių kandidatūras, yra pagrindas abejoti, ar tokia teisė gali būti numatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Manytina, kad projekte numatomi įgaliojimai nedera su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui iš Konstitucijos kylančiais įgaliojimais.
Šia projekto nuostata Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko įgaliojimai išplečiami konstituciškai nepagrįstai, todėl nurodyta įstatymo nuostata, mūsų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, konkrečiai – konstituciniam teisinės valstybės principui. Šioje išvadoje nevertinamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projektų nuostatos, numatančios, kad Seimui kandidatus į šios komisijos narius turės teisę teikti, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, viešosios įstaigos „Transparency internacional“ Lietuvos skyrius, tačiau yra pagrindo abejoti, ar jos yra konstituciškai pagrįstos, nes nurodytoms institucijoms (jų vadovams) norima priskirti teises, kurios nėra būdingos šių institucijų paskirčiai ir funkcijoms. Kandidatūras teikiančių institucijų įvairovė, mūsų nuomone, savaime negarantuoja komisijos sudėties kokybės, komisijos narių nepriklausomumo. Įstatymo pakeitimų ir papildymų projektuose numatyta subjektų įvairovė leidžia kelti klausimą, – kodėl būtent šiems subjektams įstatymas suteikia teisę teikti komisijos narių kandidatūras, pagal kokius parametrus buvo atrinkti būtent šie subjektai, kodėl tokia teisė nesuteikta kitiems, analogiškas funkcijas vykdantiems, subjektams ir kt. Galima pasiūlyti pasvarstyti, ar nereikėtų nustatyti, pavyzdžiui, kad 3 komisijos narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, po vieną komisijos narį teikia Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, o komisijos pirmininko kandidatūrą teikia Seimo Pirmininkas. Tai konstituciniai subjektai, atsakingi už valstybės valdymą ir dalyvaujantys vykdant valstybės valdymą, todėl būtent jiems įstatymu galėtų būti numatyta tokia teisė. Pritarti Pritarti iš dalies Žr. komiteto 2 pasiūlymą. 11.
universitetas 2017-04-03 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto rašte prašoma pateikti ne tik išvadas įstatymų projektams, bet ir pasiūlymus. Norėtume atkreipti dėmesį į galiojančio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 16¹ straipsnio nuostatą, kad „balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas“. Nors šios nuostatos nesiūloma keisti, ji yra ydinga. Įstatymo 16¹ straipsnyje nustatyta, kad „VTEK posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip trys VTEK nariai. Komisija sprendimą priima VTEK narių balsų dauguma atviru balsavimu. Balsuojant susilaikyti negalima. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas“. Nurodytos įstatymo nuostatos leidžia susidaryti ir tokiai situacijai, kai VTEK sprendimai gali būti priimti tik dviejų komisijos narių balsais arba vieno komisijos nario ir komisijos pirmininko balsais. Toks teisinis reguliavimas paneigia komisijos, kaip kolegialios institucijos, veiklos principą, menkina pasitikėjimą komisijos sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Manytina, kad įstatyme būtina įtvirtinti nuostatą, jog komisijos sprendimai yra priimti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų komisijos narių, t. y. ne mažiau, kaip trys komisijos nariai (galima pasinaudoti principu, kurį Seimas įtvirtino Konstitucinio Teismo įstatyme – už Konstitucinio Teismo nutarimą turi balsuoti daugiau kaip pusė teisėjų t. y. ne mažiau, kaip penki teisėjai iš devynių). Pritarti Žr. komiteto 3 pasiūlymą. 12. Mykolo Romerio universitetas 2017-04-03 Bendra pastaba dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisų. Šioje išvadoje aptartos tik tos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisos, kurios, mūsų nuomone, prieštarauja Konstitucijai. Kitos siūlomos įstatymo pataisos nebuvo nagrinėjamos.
Vertinant siūlomas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisas viso įstatymo kontekste, galima teigti, kad pataisos yra fragmentiškos, dalinės, jų nepakanka norint iš esmės pagerinti komisijos veiklą. Bet viso galiojančio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo analizė nėra šios išvados dalykas. Atsižvelgti
universiteto Teisės fakultetas 2017-04-04 Dėl išvadų pateikimo įstatymų projektams: NR:XIIIP-475 (2); XIIP- 4266 (3); XIIIP-67;
Įvertinant tai, kad visuose tiek Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, tiek ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo siūlomuose pakeitimuose iš principo siekiama didesnio abiejų tarnybų politinio nešališkumo, skaidrumo ir atvirumo visuomenei, tai yra sveikintinos iniciatyvos. Ypatingai pozityviai vertintini siūlymai apriboti galimybes tapti vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariais politinių partijų nariams bei siūlymai viešai skelbti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos balsavimo rezultatus ir konkrečių komisijos narių identifikavimą balsavimo procedūros metu. Išsiskyrė projekto autorių pozicijos dėl vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių galimos sudėties. Viena vertus, sveikintinos iniciatyvos jos nariais iš esmės siūlyti profesionalius teisininkus, kita vertus, turėtų būti išlaikytas tam tikras balansas ir bent du komisijos nariai turėtų būti visuomenės, visuomeninių (ne profesionalių teisinių) organizacijų atstovai. Manytina, kad į tokio pobūdžio komisijos sudėtį neturėtų įeiti tokios organizacijos, kaip
organizacijos darbo specifikos ir galimų jos veiklos ribojimų. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
International“ Lietuvos skyrius 2017-03-303 <..> siunčiame Jums galutinį "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) sprendimą dėl pateiktuose įstatymų projektuose siūlomų nuostatų dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) formavimo tvarkos. Kaip jau buvome minėję, įvertinę situaciją nusprendėme, jog nematome, kaip TILS galėtų būti įvardinta Jūsų rengiamose pataisose (pabraukta mūsų). Esame pasirengę bendradarbiauti, jeigu nuspręsite, jog norėtumėte išgryninti kriterijus, pagal kuriuos į tokius procesus būtų galima įtraukti nevyriausybines organizacijas, taip pat - kriterijus, pagal kuriuos būtų galima matuoti VTEK ir panašių priežiūros institucijų veiklos sėkmę. Atsižvelgti Yra pagrindo abejoti, ar siūlymas konstituciškai pagrįstas, nes nurodytai institucijai norima priskirti teises, kurios nėra būdingos šios institucijos paskirčiai ir funkcijoms. Kandidatūras teikiančių institucijų įvairovė savaime negarantuoja komisijos sudėties kokybės, komisijos narių nepriklausomumo, bet kyla klausimai, kodėl būtent šiems subjektams įstatymas suteikia teisę teikti komisijos narių kandidatūras, pagal kokius parametrus buvo atrinkti būtent šie subjektai, kodėl tokia teisė nesuteikta kitiems, analogiškas funkcijas vykdantiems, subjektams ir kt. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keistiti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Skaistė 2017-03-28 Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį ar jam prilygintą teisinį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo pagal specialybę viešojo administravimo srityje stažą. VTEK pirmininku ir nariais negali būti skiriami politinių partijų ir organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nėra yra praėję mažiau kaip treji metai, ir kiti asmenys dalyvavę visų rūšių rinkimuose per pastaruosius 3 metus.“ Pritarti iš dalies Sveikintinos iniciatyvos komisijos nariais iš esmės siūlyti profesionalius teisininkus, todėl dėl VTEK nariui reikalavimo turėti teisinį išsilavinimą pritartina, tik pati formuluotė tikslintina. Žr. komiteto 1 pasiūlymą. Kitiems siūlymams nepritarti. Pažymėtina, kad Konstitucijos
ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, todėl draudimas būti VTEK nariu, jeigu nuo jo narystės partijoje yra praėję mažiau kaip trys metai, manytina, kad prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms teisėms ir laisvėms. Dėl siūlymo, jog bet koks asmuo dalyvavęs visų rūšių rinkimuose per pastaruosius 3 metus negali būti skiriamas VTEK nariu ( Seimo narė neteikia argumentų, todėl sunku įsivaizduoti, ką norėta šiuo siūlymu pasakyti), tačiau pažymėtina, kad siūlymas, nesuprantamas teisiniu požiūriu (ar kalbama apie pasyviąją rinkimų teisę ar aktyviąją, ar apima abu atvejus). Bet kokiu atveju tai prieštarautų konstituciniam teisiniam valstybės principui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnis garantuoja piliečiui rinkimų teisę, ši teisė apima tiek pasyviąją teisę (būti išrinktam), tiek aktyviąją (rinkti).
Šiuo siūlymu būtų draudžiama būti VTEK nariu aktyviam LR piliečiui, netgi ir nepriklausančiam jokiai partijai, nors jis ir atitiktų keliamus VTEK nariui reikalavimus. 2. Seimo narė Gintarė Skaistė 2017-03-28 Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Pakeisti 16¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
balsuoja ne mažiau kaip trys VTEK nariai. Komisija sprendimą priima VTEK narių balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Balsuojant susilaikyti negalima. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. VTEK sprendimai ir narių balsavimo rezultatai yra vieši. VTEK narys, turintis kitą nuomonę dėl VTEK priimto sprendimo, turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po atitinkamo VTEK sprendimo paskelbimo raštu išdėstyti motyvuotą atskirąją nuomonę. VTEK sprendimai skelbiami per 1 darbo dieną, narių vardinio balsavimo rezultatai per 5 penkias darbo dienas po balsavimo, o atskirosios nuomonės skelbiamos kitą darbo dieną per penkias darbo dienas po atskirosios nuomonės pateikimo yra skelbiami VTEK interneto svetainėje ir pridedami prie bylos.“ Pritarti iš dalies Formuluotė tikslintina. Žr. komiteto 3 pasiūlymą. Taip pat Komitetas siūlo atsisakyti siūlomo reguliavimo teikti VTEK nariams (dėl per mažos komisijos sudėties bei specifinių komisijos funkcijų) atskirąją nuomonę. Dėl VTEK visų sprendimų viešumo, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo 16¹straipsnio 4 dalį, VTEK posėdžiai motyvuotu sprendimu gali būti uždari (žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui valstybės, tarnybos ar kitų įstatymų saugomai paslapčiai apsaugoti), tokiu atveju viešai paskelbiama tik VTEK priimto sprendimo rezoliucinė dalis. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: 6.1.1. siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-475(2) tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Mykolo Romerio universiteto, komiteto pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė;
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pareiga[1] svarstyti ir preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją, nors Teisės departamentas savo išvadoje dėl šio projekto neįžvelgė prieštaravimo Konstitucijai, preliminariai įvertino, kad projekto Nr. XIIIP-475(2) nuostatos prieštarauja Konstitucijai ir siūlo atsisakyti:
pirmininku ir nariais negali būti skiriami politinių partijų ir organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nėra praėję mažiau kaip treji metai“, kaip prieštaraujančios Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui ;
subjektas - „ Teisėjų taryba“, kaip prieštaraujančio Konstitucijos 112 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisėtvarkos komitetas 2017-04-051 Projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „ VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 3 metų teisinio darbo pagal specialybę stažą.“ Pritarti Komitetas pritarė Seimo narės Gintarės Skaistės 1 pasiūlymo 1 daliai. 2.
teisėtvarkos komitetas 2017-04-052 Pritariant Mykolo Romerio universiteto išvadoje pateiktiems argumentams ir siūlymams projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 str. 2 dalies 1 sakinį išdėstyti taip:
„ 2. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia
Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir viešosios įstaigos „Transparency international“ Lietuvos skyrius du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija<..>“
Romerio universiteto pastaba (komiteto išvados 10 punktas). 3. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-04-053 Pritariant Mykolo Romerio universiteto išvadoje pateiktiems argumentams ir siūlymams, pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 16¹ straipsnio 3 dalį, išdėstant šios dalies 4 sakinį taip:
„Komisijos sprendimai yra priimti, kai už juos balsuoja daugiau kaip
pusė visų komisijos narių Balsams pasidalinus po lygiai lemia posėdžio pirmininko balsas“. Pritarti
Romerio universiteto pastaba (komiteto išvados 11 punktas) . 3. 4. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-04-053 Komitetas siūlo keisti projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 16¹ straipsnio 3 dalies nuostatas, atsisakant siūlomo reguliavimo VTEK nariams teikti atskirąją nuomonę. Pritarti Komiteto nuomone netikslinga teikti VTEK nariams atskirąją nuomonę dėl per mažos komisijos sudėties bei specifinių komisijos funkcijų (mini kvazi teismas). VTEK turi įvertinti ir priimti sprendimą ar pažeista teisė ar ne? Atskiroji nuomonė privalomosios galios neturi ir teisinėje praktikoje svarbi, kaip konstitucinės teisės, kitų teisės mokslo šakų tyrimo objektas. Atskiroji nuomonė padeda „demistifikuoti“ teisę, kaip vienmintiškumo pasireiškimą, teisę, „visais“ atvejais turinčią vienintelį teisingą sprendimą bei skatina dauguma teisėjų balsų priimtą nutarimą stipriau argumentuoti ir konkuruoti su atskirosios nuomonės argumentais. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė –nėra. 8.
paskirti pranešėjai: Julius, Sabatauskas, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
yra konstatavęs, kad negalima ignoruoti jokios Konstitucijoje, įstatymuose ar Seimo statute įtvirtintos įstatymų leidybos proceso stadijos ar įstatymų priėmimo taisyklės; būtinybė įstatymus priimti nuosekliai laikantis įstatymų leidybos proceso stadijų ir taisyklių kyla iš Konstitucijos. Seimo statuto 67 straipsnio 3 punkte įtvirtinta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pareiga svarstyti ir teikti išvadas dėl siūlomų Konstitucijos pakeitimų ir papildymų projektų, taip pat preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją, niekada nebuvo ginčyta kaip neatitinkanti Konstitucijos. Konstitucinis Teismas, tirdamas kitų teisės normų atitiktį Konstitucijai, yra konstatavęs, kad vienos iš aptariamos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pareigos dalių – preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją, nevykdymas reikštų ir Konstitucijos pažeidimą (2014 01 14 nutarimas).
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2017-04-05
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys:
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai: Virginijus Kanapinskas, Gražina Imbrasienė, Saulius Katuoka, Dalia Paulauskaitė; Prezidento kanceliarijos vidaus politikos grupės atstovė Agnė Jeruševičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-231 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teiktinos šios pastabos:
nustatyti, kad „VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo pagal specialybę stažą <...>“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „ <...> sudarant naują VTEK formavimo tvarką, pirmasis ir svarbiausias atrankos kriterijus turi būti kompetencija“.
Projekto 1 straipsnio nuostatos svarstytinos ir tikslintinos keliais aspektais:
1) Projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatyti žemesnį VTEK narių išsilavinimo reikalavimą, t.y. atsisakyti šiuo metu reikalaujamo ne žemesnio kaip magistro kvalifikacinio laipsnio. Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad aukštasis universitetinis išsilavinimas – tai išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas. Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad aukštojo mokslo kvalifikacija – tai kvalifikacinis laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, tai pat kvalifikacija, kurią suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti. Neaišku, kaip žemesnio VTEK nario išsilavinimo reikalavimo nustatymas galėtų teigiamai įtakoti tiek konkretaus nario, tiek visos VTEK kompetenciją. 2) Atkreiptinas dėmesys, kad nei dabar galiojanti keičiamo įstatymo redakcija, nei nurodyta projekto nuostata nenustato konkrečios kvalifikacijos (specialybės) reikalavimo asmeniui, kuris gali būti skiriamas VTEK nariu. Todėl nėra aišku, kaip VTEK narių (ir pačios VTEK) kompetenciją gerintų tai, kad kandidatas į VTEK narius turėtų, pavyzdžiui, 5 metų darbo statybos inžinieriumi ar farmacininku stažą. Siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo, siūlytina svarstyti galimybę keičiamame įstatyme konkrečiau apibrėžti kandidato į VTEK narius išsilavinimo (profesinės kvalifikacijos) reikalavimą.
Be to, sąvokos „darbas pagal specialybę“ turinys taip pat gali būti suprantamas įvairiai: kaip pareigybės pavadinimas, kaip pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų turinys ir pan., dėl ko gali kilti praktinių projekto nuostatos taikymo problemų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja sąvokų „specialybė“ ir „darbas pagal specialybę“ turinio. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad VTEK nariai atstovauja instituciją teisme, o atstovui yra nustatytas reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą, siūloma nustatyti būtent teisinio išsilavinimo ir teisinio darbo stažo reikalavimą, kad komisijos nariai galėtų kompetentingai atlikti savo pareigas. Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Reikalavimai VTEK nariui VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį) ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo pagal specialybę stažą. VTEK pirmininku ir nariais negali būti skiriami politinių partijų ir organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nėra praėję mažiau kaip treji metai VTEK narys, jeigu jis yra politinės partijos narys, darbo VTEK laikotarpiu turi sustabdyti narystę politinėje partijoje.“
nustatyti, kad „<...> VTEK pirmininku ir nariais negali būti skiriami politinių partijų ir organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nėra praėję mažiau kaip treji metai“.
Nėra aišku, kokiais argumentais remtasi nustatant trejų metų, turinčių praeiti nuo narystės politinėje partijoje ar kitoje politinėje organizacijoje pabaigos, terminą, svarstytina, ar jis atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo normose jau yra nustatyta: VTEK savo veiklą grindžia nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais (3 straipsnio 2 dalis); asmuo, paskirtas VTEK nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia, be kita ko, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkas (8 straipsnio 1 dalis); VTEK, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus pagal suteiktą kompetenciją, yra nepriklausoma, valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama daryti įtaką dėl sprendimų priėmimo procedūros ir turinio (9 straipsnio 1 dalis);
VTEK narys, eidamas pareigas, yra nepriklausomas, negali būti saistomas jokiais interesais (9 straipsnio 2 dalis); VTEK pirmininkas ir nariai, atlikdami tarnybines pareigas, negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principo (11 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėtina, kad pagal Konstitucijos
pareigūnus (išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytuosius), kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą. Taigi, įstatyminis nešališkumo ir politinio neutralumo užtikrinimo mechanizmas yra įtvirtintas, todėl siūlytina diskutuoti, ar jis yra nepakankamas.
Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 straipsnio 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą „ <...> teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis“. Minėta projekto nuostata svarstytina ir atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad VTEK pirmininkas ir nariai, atlikdami tarnybines pareigas, negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principo. Pastarosios keičiamo įstatymo normos projektu keisti nesiūloma. Vadinasi, vadovaujantis keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, VTEK pirmininku ir nariais šiuo metu gali būti skiriami esantys politinių partijų ir kitų politinių organizacijų nariai, kurie nuo paskyrimo nebegali dalyvauti šių institucijų veikloje, tačiau narystė politinėse partijose ir kitose politinėse organizacijose ad litteram nėra draudžiama, reikalavimas nedalyvauti veikloje gali būti įgyvendintas, pavyzdžiui, sustabdžius narystę ir pan. Tuo tarpu pagal projektą asmuo, pasitraukęs iš politinės partijos, galėtų būti skiriamas VTEK pirmininku arba nariu tik po trejų metų nuo narystės nutraukimo dienos. Todėl projektu siūlomas teisinis reguliavimas pagal santykį su minėta keičiamo įstatymo nuostata vertintinas kaip nenuoseklus. Be to, aptariamoje projekto nuostatoje vartojamas terminas „politinės partijos ir organizacijos“ tikslintinas ir derintinas su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje vartojamu terminu „politinės partijos ir kitos politinės organizacijos“, taip pat išbrauktini pertekliniai žodžiai „mažiau kaip“.
Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui dėl teisinio reguliavimo ir atsisakyti nuostatos dėl privalomumo kandidatui į VTEK narius trejus metus nebūti partijos nariu, bet nustatyti reikalavimą VTEK nariui stabdyti savo narystę partijoje. (Žr. Komiteto siūlomą projekto 1 straipsnio formuluotę prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabos). Pritarti redakcinio pobūdžio pastaboms. Nepritarti pastabos daliai dėl siūlomo reguliavimo nenuoseklumo (keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis), nes dalyvavimas politinės partijos ar politinės organizacijos veikloje yra platesnė sąvoka, nei vien tik buvimas partijos ar politinės organizacijos nariu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai per penkias darbo dienas po balsavimo, o atskirosios nuomonės per penkias darbo dienas po atskirosios nuomonės pateikimo yra skelbiami VTEK interneto svetainėje ir pridedami prie bylos“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalį VTEK svarsto jos kompetencijai priskirtus klausimus ir priima sprendimus ( o ne nagrinėja bylas), todėl projekte vartojama terminija tikslintina. Be to, keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalyje yra reglamentuojami uždari VTEK posėdžiai. Tokiu atveju viešai paskelbiama tik VTEK priimto sprendimo rezoliucinė dalis. Neaišku, kaip šiuo atveju būtų taikomos nuostatos dėl vardinio balsavimo rezultatų ir atskirosios nuomonės skelbimo VTEK interneto svetainėje, todėl projektas papildytinas atitinkama nuostata.
Pritarti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 dalyje vietoj termino „bylos“ vartoti terminą „sprendimas“. Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Motyvuotu VTEK sprendimu VTEK posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjant klausimą gali būti atskleista valstybės, tarnybos ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Tokiu atveju viešai skelbiama tik VTEK priimto sprendimo rezoliucinė dalis, VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai ir informacija, kad yra atskiroji nuomonė.“
teikiančių subjektų ratą vietoje Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento atitinkamus įgaliojimus suteikiant viešajai įstaigai „Transparency international“ Lietuvos skyrius. Todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo projekto 4 straipsnyje siūlytina aiškiai nustatyti, kad, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, įgaliojimams, kandidatūrą teikia viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyrius. Pritarti iš dalies Komitetas, įvertinęs argumentus ir pasiūlymus, nutarė projekte nurodytus kandidatus teikiančius subjektus VšĮ „Transparency international“ Lietuvos skyrius ir Teisėjų taryba keisti kitu subjektu – Lietuvos teisininkų draugija (Žr. Komiteto pasiūlymą). Atitinkamai, reaguojant į pastabą ir atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vienas VTEK narys yra paskirtas į pareigas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, patobulintas projekto 4 straipsnis. Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas Įsigaliojus šiam Įstatymui, iki šio Įstatymo įsigaliojimo paskirti VTEK nariai eina pareigas tol, kol jų įgaliojimai pasibaigia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 14 straipsnyje nustatytais pagrindais. 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m. birželio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai pareigas eina tol, kol jų įgaliojimai pasibaigia Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 14 straipsnyje nustatytais pagrindais. Pasibaigus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių, kurių kandidatūras teikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, įgaliojimams, nauji Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai skiriami Lietuvos teisininkų draugijos teikimu. 3. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija iki 2017 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
turės pakeisti VTEK darbo reglamentą. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnyje turi būti nustatytas vėlesnis projekto įsigaliojimo terminas ir nurodymas VTEK iki įstatymo įsigaliojimo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Žr. siūlomą įstatymo projekto pakeitimą prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabos. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiant visą įstatymo 5 straipsnį turi būti dėstomas ir šio straipsnio pavadinimas. Be to, šio straipsnio lyginamasis variantas neatitinka galiojančios redakcijos įstatymo 5 straipsnio teksto. Pritarti Žr. siūlomą įstatymo projekto pakeitimą prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabos. 7.
Teisingumo ministerijos 2017-03-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-475(2) (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas, 2017-04-031 Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekte Nr. XIII-475(2) numatoma pakeisti įstatymo 5 straipsnį ir jame nustatyti, kad
„VTEK pirmininku ir nariais negali būti skiriami politinių partijų ir
organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nėra praėję mažiau kaip treji metai.“ Ši nuostata yra tokia pati, kaip ir prieš tai nagrinėta Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekto XIII-488(2) nuostata
„Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali
būti skiriami politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai“. Vadovaujantis tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekte XIII-488(2) esančios analogiškos nuostatos prieštaravimas Konstitucijai, galima teigti, kad ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr.
XIII-475(2) nuostata „VTEK pirmininku ir nariais negali būti skiriami politinių partijų ir organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nėra praėję mažiau kaip treji metai“ prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. (Argumentai, išdėstyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projektui XIII-488(2): Yra pagrindo teigti, kad siūloma nuostata prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalį piliečiai turi teisę laisvai vienytis į politines partijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Ši teisė apima teisę steigti politines partijas, teisę stoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, teisę laisvai išstoti iš jų. Konstitucinis Teismas 2006 m. balandžio 14 d. nutarime pabrėžė, kad konstitucinė piliečių teisė vienytis į politines partijas yra viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečių teisių, kad šią teisę piliečiai įgyvendina laisva valia, kad pagal Konstituciją piliečiams laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors politinei partijai. Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad piliečių konstitucinė teisė laisvai vienytis į politines partijas gali būti ribojama įstatymu, tačiau ne daugiau, negu leidžia pati Konstitucija.
Konstitucijos 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje; 141 straipsnyje įtvirtinta, kad politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje negali dalyvauti asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai; 118 straipsnio 3 dalies nuostata, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, suponuoja ir draudimą prokurorams būti politinių partijų ir politinių organizacijų nariais, dalyvauti jų veikloje; pagal 83 straipsnio 2 dalį asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. Be to, piliečių teisė laisvai vienytis į politines partijas gali būti laikinai apribota įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (145 straipsnis). Kokių nors kitų apribojimų vienytis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje Konstitucijoje, mūsų nuomone, nenumatyta. Konstitucinis Teismas jau yra nagrinėjęs, ar įstatymo nuostatos, kurių turinys labai panašus į siūlomas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisas, neprieštarauja Konstitucijai.
Spręsdamas, ar Konstitucijai neprieštarauja Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostata, kad „Vyriausybės atstovas negali dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje“, Konstitucinis Teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutarime konstatavo, kad „nei Konstitucijoje expressis verbis yra nustatytas, nei iš jos nuostatų gali būti kildinamas draudimas politinių partijų ar politinių organizacijų nariais būti ir (arba) jų veikloje dalyvauti Vyriausybės atstovams. Tokio draudimo negalima nustatyti įstatymu arba kitu teisės aktu“. Ginčijamą įstatymo nuostatą, kad „Vyriausybės atstovas negali dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje“, Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintai piliečių teisei vienytis į politines partijas, konstituciniam teisinės valstybės principui.) Pritarti Atsisakyti nuostatos dėl privalomumo kandidatui į VTEK narius trejus metus nebūti partijos nariu, bet nustatyti reikalavimą VTEK nariui stabdyti savo narystę politinėje partijoje. (Žr. Komiteto siūlomą projekto 1 straipsnio redakciją prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabos). 2. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas, 2017-04-032 Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr. XIII-475(2) 6 straipsnyje norima įtvirtinti nuostatą, kad vieną kandidatą į VTEK narius siūlys Teisėjų taryba. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr. XIIIP-67 6 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad du kandidatus į VTEK narius Seimui teikia Teisėjų taryba. Vadovaujantis tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekte Nr.
esančios analogiškos nuostatos prieštaravimas Konstitucijai, galima teigti, kad ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr. XIII-475(2) 6 straipsnio nuostata, jog „vieną kandidatą į VTEK narius siūlys Teisėjų taryba“ bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr. XIIIP-67 6 straipsnio nuostatą, kad „du kandidatus į VTEK narius Seimui teikia Teisėjų taryba“ prieštarauja Konstitucijos 112 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. (Argumentai, išdėstyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekte XIII-488(2) siūloma įtvirtinti nuostatą, kad du kandidatus į VRK narius teiks Teisėjų taryba. Manytina, kad ši nuostata gali prieštarauti Konstitucijai, nes ji nedera su Teisėjų tarybos konstitucine paskirtimi ir jos funkcijomis. Pagal Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalį specialioji teisėjų institucija (Teismų įstatyme numatyta, kad tai yra Teisėjų taryba) Respublikos Prezidentui pataria dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų. Manytina, kad Teisėjų taryba negali turėti tokių įgaliojimų, kurie nėra susiję su teisėjų paskyrimu, paaukštinimu, perkėlimu ir atleidimu, su teismų veiklos organizavimu. Įstatymu norima konstituciškai nepagrįstai išplėsti Teisėjų tarybos įgaliojimus. Siūloma įstatymo projekto nuostata, kad „du kandidatus į VRK narius teikia Teisėjų taryba“ prieštarauja Konstitucijos 112 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.) Pritarti Komitetas nutarė projekte nurodytą kandidatą į VTEK narius teikiantį subjektą Teisėjų taryba keisti kitu subjektu – Lietuvos teisininkų draugija. (Žr. Komiteto pasiūlymą) 3.
Komiteto pasiūlymą)
fakultetas, 2017-04-032 Šioje išvadoje nevertinamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projektų nuostatos, numatančios, kad Seimui kandidatus į šios komisijos narius turės teisę teikti, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, viešosios įstaigos „Transparency internacional“ Lietuvos skyrius, tačiau yra pagrindo abejoti, ar jos yra konstituciškai pagrįstos, nes nurodytoms institucijoms (jų vadovams) norima priskirti teises, kurios nėra būdingos šių institucijų paskirčiai ir funkcijoms. Kandidatūras teikiančių institucijų įvairovė, mūsų nuomone, savaime negarantuoja komisijos sudėties kokybės, komisijos narių nepriklausomumo. Įstatymo pakeitimų ir papildymų projektuose numatyta subjektų įvairovė leidžia kelti klausimą, – kodėl būtent šiems subjektams įstatymas suteikia teisę teikti komisijos narių kandidatūras, pagal kokius parametrus buvo atrinkti būtent šie subjektai, kodėl tokia teisė nesuteikta kitiems, analogiškas funkcijas vykdantiems, subjektams ir kt. Galima pasiūlyti pasvarstyti, ar nereikėtų nustatyti, pavyzdžiui, kad 3 komisijos narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, po vieną komisijos narį teikia Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, o komisijos pirmininko kandidatūrą teikia Seimo Pirmininkas. Tai konstituciniai subjektai, atsakingi už valstybės valdymą ir dalyvaujantys vykdant valstybės valdymą, todėl būtent jiems įstatymu galėtų būti numatyta tokia teisė. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto rašte prašoma pateikti ne tik išvadas įstatymų projektams, bet ir pasiūlymus. Norėtume atkreipti dėmesį į galiojančio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 16¹ straipsnio nuostatą, kad „balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas“. Nors šios nuostatos nesiūloma keisti, ji yra ydinga. Įstatymo 16¹ straipsnyje nustatyta, kad „VTEK posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip trys VTEK nariai.
Komisija sprendimą priima VTEK narių balsų dauguma atviru balsavimu. Balsuojant susilaikyti negalima. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas“. Nurodytos įstatymo nuostatos leidžia susidaryti ir tokiai situacijai, kai VTEK sprendimai gali būti priimti tik dviejų komisijos narių balsais arba vieno komisijos nario ir komisijos pirmininko balsais. Toks teisinis reguliavimas paneigia komisijos, kaip kolegialios institucijos, veiklos principą, menkina pasitikėjimą komisijos sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Manytina, kad įstatyme būtina įtvirtinti nuostatą, jog komisijos sprendimai yra priimti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų komisijos narių, t. y. ne mažiau, kaip trys komisijos nariai (galima pasinaudoti principu, kurį Seimas įtvirtino Konstitucinio Teismo įstatyme – už Konstitucinio Teismo nutarimą turi balsuoti daugiau kaip pusė teisėjų t. y. ne mažiau, kaip penki teisėjai iš devynių). Bendra pastaba dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisų. Šioje išvadoje aptartos tik tos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisos, kurios, mūsų nuomone, prieštarauja Konstitucijai. Kitos siūlomos įstatymo pataisos nebuvo nagrinėjamos. Vertinant siūlomas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisas viso įstatymo kontekste, galima teigti, kad pataisos yra fragmentiškos, dalinės, jų nepakanka norint iš esmės pagerinti komisijos veiklą. Bet viso galiojančio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo analizė nėra šios išvados dalykas. Atsižvelgti iš dalies Komitetas, įvertinęs VšĮ „Transparency international“ Lietuvos skyrius argumentus nutarė projekte nurodytą kandidatą į VTEK teikiantį subjektą VšĮ „Transparency international“ Lietuvos skyrius keisti kitu subjektu – Lietuvos teisininkų draugija. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė G. Skaistė 2017-03-281 Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį ar jam prilygintą teisinį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo pagal specialybę viešojo administravimo srityje stažą. VTEK pirmininku ir nariais negali būti skiriami politinių partijų ir organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nėra yra praėję mažiau kaip treji metai, ir kiti asmenys dalyvavę visų rūšių rinkimuose per pastaruosius 3 metus.“ Pritarti iš dalies Pritarti dėl reikalavimo VTEK nariui turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Nepritarti siūlymui, kad VTEK nariu negali būti skiriami asmenys, dalyvavę visų rūšių rinkimuose per pastaruosius 3 metus. Žr. pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą siūlomą keičiamo įstatymo 5 straipsnio formuluotę. 2. Seimo narė G. Skaistė 2017-03-283 Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pakeisti 16¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
sprendimą balsuoja ne mažiau kaip trys VTEK nariai. Komisija sprendimą priima VTEK narių balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Balsuojant susilaikyti negalima. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. VTEK sprendimai ir narių balsavimo rezultatai yra vieši. VTEK narys, turintis kitą nuomonę dėl VTEK priimto sprendimo, turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po atitinkamo VTEK sprendimo paskelbimo raštu išdėstyti motyvuotą atskirąją nuomonę.
VTEK sprendimai skelbiami per 1 darbo dieną, narių vardinio balsavimo rezultatai per 5 penkias darbo dienas po balsavimo, o atskirosios nuomonės skelbiamos kitą darbo dieną per penkias darbo dienas po atskirosios nuomonės pateikimo yra skelbiami VTEK interneto svetainėje ir pridedami prie bylos.“ Nepritarti Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir VTEK priimamų sprendimų tinkamo įforminimo, siūloma pritarti Komiteto patobulintai keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 3 dalies redakcijai. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-04-051
projektą Nr. XIIIP-475(2) tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Mykolo Romerio universiteto, komiteto pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė;
straipsnio 3 punkte įtvirtinta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pareiga svarstyti ir preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją, nors Teisės departamentas savo išvadoje dėl šio projekto neįžvelgė prieštaravimo Konstitucijai, preliminariai įvertino, kad projekto Nr. XIIIP-475(2) nuostatos prieštarauja Konstitucijai ir siūlo atsisakyti:
Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui ; Pritarti Žr.
Komiteto siūlomą projekto 1 straipsnio redakciją prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabos. 2. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-04-052
kandidatą į VTEK narius Seimui teikia subjektas - „ Teisėjų taryba“, kaip prieštaraujančio Konstitucijos 112 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pritarti
pasiūlymą
2017-04-051
patobulintas). Projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:
„VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos
reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5
Pritarti iš dalies
kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai
2017-04-052
išvadoje pateiktiems argumentams ir siūlymams projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 str. 2 dalies 1 sakinį išdėstyti taip:
„ 2. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos
Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir viešosios įstaigos „Transparency international“ Lietuvos skyrius du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija<..>“ Pritarti
pasiūlymą
2017-04-053 6.2.
Pritariant Mykolo Romerio universiteto išvadoje pateiktiems argumentams ir siūlymams, pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 16¹ straipsnio 3 dalį, išdėstant šios dalies 4 sakinį taip: „Komisijos sprendimai yra priimti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų komisijos narių Balsams pasidalinus po lygiai lemia posėdžio pirmininko balsas“. Nepritarti Pritarti iniciatorių siūlomai formuluotei, kuri atitinka šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. Atsisakius nuostatos, kad balsams pasiskirsčius po lygiai lemia posėdžio pirmininko balsas, gali susidaryti situacija, kai balsuojant keturiems VTEK nariams ir jų balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimas niekada nebūtų priimtas. Taip pat pažymėtina, kad analogiškas reglamentavimas taikomas ir balsuojant Seimo komitetuose – balsams pasiskirsčius po lygiai lemia pirmininko balsas. 6. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-04-053 Argumentai:
Komiteto nuomone netikslinga teikti VTEK nariams atskirąją nuomonę dėl per mažos komisijos sudėties bei specifinių komisijos funkcijų (mini kvazi teismas). VTEK turi įvertinti ir priimti sprendimą ar pažeista teisė ar ne? Atskiroji nuomonė privalomosios galios neturi ir teisinėje praktikoje svarbi, kaip konstitucinės teisės, kitų teisės mokslo šakų tyrimo objektas. Atskiroji nuomonė padeda „demistifikuoti“ teisę, kaip vienmintiškumo pasireiškimą, teisę, „visais“ atvejais turinčią vienintelį teisingą sprendimą bei skatina dauguma teisėjų balsų priimtą nutarimą stipriau argumentuoti ir konkuruoti su atskirosios nuomonės argumentais. Pasiūlymas:
Komitetas siūlo keisti projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 16¹ straipsnio 3 dalies nuostatas, atsisakant siūlomo reguliavimo teikti VTEK nariams atskirąją nuomonę. Nepritarti Pritarti iniciatorių pateiktai formuluotei. Galimybė VTEK nariui pareikšti atskirąją nuomonę ir ją viešai paskelbti suteikia institucijai daugiau skaidrumo ir viešumo vertinant jos priimtus sprendimus.
Taip pat tam tikrais atvejais atskiroji nuomonė gali būtį kaip atsvara balsavimo rezultatams. 7. Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-475(3) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-04-052 Argumentai: Atsižvelgiant į viešosios įstaigos „Transparency international“ Lietuvos skyriaus argumentus, kad vienos konkrečios nevyriausybinės organizacijos įvardinimas įstatyme nėra korektiškas ir gali pažeisti kitų nevyriausybinių organizacijų interesus bei sudaryti išskirtines sąlygas vienai nevyriausybinei organizacijai, siūloma, kad kandidatą į VTEK narius vietoj viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus skirtų Lietuvos teisininkų draugija. Taip pat, atsižvelgiant į Mykolo Riomerio universiteto pastabą ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą, siūloma, kad kandidatą į VTEK narius vietoj Teisėjų tarybos skirtų Lietuvos teisininkų draugija. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia
Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir viešosios įstaigos „Transparency international“ Lietuvos skyrius du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija. Teikiantis VTEK nario kandidatūrą teikiantis subjektas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo Komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują VTEK nario kandidatūrą.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
PRIDEDAMA Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-475(3) ir lyginamasis variantas. Komiteto primininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2017-05-03
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Gintautas Kindurys, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys:
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai: Virginijus Kanapinskas, Gražina Imbrasienė, Saulius Katuoka. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-231 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teiktinos šios pastabos:
nustatyti, kad „VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo pagal specialybę stažą <...>“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „ <...> sudarant naują VTEK formavimo tvarką, pirmasis ir svarbiausias atrankos kriterijus turi būti kompetencija“. Projekto 1 straipsnio nuostatos svarstytinos ir tikslintinos keliais aspektais:
1) Projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatyti žemesnį VTEK narių išsilavinimo reikalavimą, t.y. atsisakyti šiuo metu reikalaujamo ne žemesnio kaip magistro kvalifikacinio laipsnio.
Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad aukštasis universitetinis išsilavinimas – tai išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas. Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad aukštojo mokslo kvalifikacija – tai kvalifikacinis laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, tai pat kvalifikacija, kurią suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti. Neaišku, kaip žemesnio VTEK nario išsilavinimo reikalavimo nustatymas galėtų teigiamai įtakoti tiek konkretaus nario, tiek visos VTEK kompetenciją. 2) Atkreiptinas dėmesys, kad nei dabar galiojanti keičiamo įstatymo redakcija, nei nurodyta projekto nuostata nenustato konkrečios kvalifikacijos (specialybės) reikalavimo asmeniui, kuris gali būti skiriamas VTEK nariu. Todėl nėra aišku, kaip VTEK narių (ir pačios VTEK) kompetenciją gerintų tai, kad kandidatas į VTEK narius turėtų, pavyzdžiui, 5 metų darbo statybos inžinieriumi ar farmacininku stažą. Siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo, siūlytina svarstyti galimybę keičiamame įstatyme konkrečiau apibrėžti kandidato į VTEK narius išsilavinimo (profesinės kvalifikacijos) reikalavimą. Be to, sąvokos „darbas pagal specialybę“ turinys taip pat gali būti suprantamas įvairiai: kaip pareigybės pavadinimas, kaip pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų turinys ir pan., dėl ko gali kilti praktinių projekto nuostatos taikymo problemų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja sąvokų „specialybė“ ir „darbas pagal specialybę“ turinio. Pritarti Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 5 straipsnio redakciją. Atsisakius projekto 1 straipsnio, buvusius projekto 2 – 4 straipsnius atitinkamai laikyti 1 – 3 straipsniais ir įstatymo projekto pavadinimą išdėstyti taip:
nustatyti, kad „<...> VTEK pirmininku ir nariais negali būti skiriami politinių partijų ir organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nėra praėję mažiau kaip treji metai“. Nėra aišku, kokiais argumentais remtasi nustatant trejų metų, turinčių praeiti nuo narystės politinėje partijoje ar kitoje politinėje organizacijoje pabaigos, terminą, svarstytina, ar jis atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo normose jau yra nustatyta: VTEK savo veiklą grindžia nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais (3 straipsnio 2 dalis); asmuo, paskirtas VTEK nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia, be kita ko, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkas (8 straipsnio 1 dalis); VTEK, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus pagal suteiktą kompetenciją, yra nepriklausoma, valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama daryti įtaką dėl sprendimų priėmimo procedūros ir turinio (9 straipsnio 1 dalis); VTEK narys, eidamas pareigas, yra nepriklausomas, negali būti saistomas jokiais interesais (9 straipsnio 2 dalis); VTEK pirmininkas ir nariai, atlikdami tarnybines pareigas, negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principo (11 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 75 straipsnį Seimas turi teisę atleisti iš pareigų Seimo skirtus ar rinktus pareigūnus (išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytuosius), kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą. Taigi, įstatyminis nešališkumo ir politinio neutralumo užtikrinimo mechanizmas yra įtvirtintas, todėl siūlytina diskutuoti, ar jis yra nepakankamas. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 straipsnio 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą „ <...> teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis“.
Minėta projekto nuostata svarstytina ir atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad VTEK pirmininkas ir nariai, atlikdami tarnybines pareigas, negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principo. Pastarosios keičiamo įstatymo normos projektu keisti nesiūloma. Vadinasi, vadovaujantis keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, VTEK pirmininku ir nariais šiuo metu gali būti skiriami esantys politinių partijų ir kitų politinių organizacijų nariai, kurie nuo paskyrimo nebegali dalyvauti šių institucijų veikloje, tačiau narystė politinėse partijose ir kitose politinėse organizacijose ad litteram nėra draudžiama, reikalavimas nedalyvauti veikloje gali būti įgyvendintas, pavyzdžiui, sustabdžius narystę ir pan. Tuo tarpu pagal projektą asmuo, pasitraukęs iš politinės partijos, galėtų būti skiriamas VTEK pirmininku arba nariu tik po trejų metų nuo narystės nutraukimo dienos. Todėl projektu siūlomas teisinis reguliavimas pagal santykį su minėta keičiamo įstatymo nuostata vertintinas kaip nenuoseklus. Be to, aptariamoje projekto nuostatoje vartojamas terminas „politinės partijos ir organizacijos“ tikslintinas ir derintinas su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje vartojamu terminu „politinės partijos ir kitos politinės organizacijos“, taip pat išbrauktini pertekliniai žodžiai „mažiau kaip“. Pritarti Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 5 straipsnio redakciją. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-233 3.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai per penkias darbo dienas po balsavimo, o atskirosios nuomonės per penkias darbo dienas po atskirosios nuomonės pateikimo yra skelbiami VTEK interneto svetainėje ir pridedami prie bylos“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalį VTEK svarsto jos kompetencijai priskirtus klausimus ir priima sprendimus ( o ne nagrinėja bylas), todėl projekte vartojama terminija tikslintina. Be to, keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalyje yra reglamentuojami uždari VTEK posėdžiai. Tokiu atveju viešai paskelbiama tik VTEK priimto sprendimo rezoliucinė dalis. Neaišku, kaip šiuo atveju būtų taikomos nuostatos dėl vardinio balsavimo rezultatų ir atskirosios nuomonės skelbimo VTEK interneto svetainėje, todėl projektas papildytinas atitinkama nuostata. Pritarti Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Motyvuotu VTEK sprendimu VTEK posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjant klausimą gali būti atskleista valstybės, tarnybos ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Tokiu atveju viešai skelbiama tik VTEK priimto sprendimo rezoliucinė dalis, VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai ir informacija, kad yra atskiroji nuomonė.“
teikiančių subjektų ratą vietoje Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento atitinkamus įgaliojimus suteikiant viešajai įstaigai „Transparency international“ Lietuvos skyrius.
Todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo projekto 4 straipsnyje siūlytina aiškiai nustatyti, kad, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, įgaliojimams, kandidatūrą teikia viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyrius. Pritarti iš dalies Komitetas, įvertinęs pasiūlymus, o taip pat atsižvelgdamas į viešosios įstaigos
„Transparency international“ Lietuvos skyriaus argumentus, kad vienos
konkrečios nevyriausybinės organizacijos įvardinimas įstatyme nėra korektiškas ir gali pažeisti kitų nevyriausybinių organizacijų interesus bei sudaryti išskirtines sąlygas vienai nevyriausybinei organizacijai, nutarė projekte nurodytus kandidatus teikiančius subjektus VšĮ „Transparency international“ Lietuvos skyrius ir Teisėjų taryba keisti kitu subjektu – Lietuvos teisininkų draugija. Atitinkamai, reaguojant į pastabą ir atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vienas VTEK narys yra paskirtas į pareigas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, patobulintas projekto 4 straipsnis. Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
Įsigaliojus šiam Įstatymui, iki šio Įstatymo įsigaliojimo paskirti VTEK nariai eina pareigas tol, kol jų įgaliojimai pasibaigia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 14 straipsnyje nustatytais pagrindais. 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m. birželio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai pareigas eina tol, kol jų įgaliojimai pasibaigia Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 14 straipsnyje nustatytais pagrindais.
Pasibaigus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių, kurių kandidatūras teikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, įgaliojimams, nauji Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai skiriami Lietuvos teisininkų draugijos teikimu. 3. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija iki 2017 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
turės pakeisti VTEK darbo reglamentą. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnyje turi būti nustatytas vėlesnis projekto įsigaliojimo terminas ir nurodymas VTEK iki įstatymo įsigaliojimo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Žr. siūlomą įstatymo projekto 4 straipsnio pakeitimą prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabos. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiant visą įstatymo 5 straipsnį turi būti dėstomas ir šio straipsnio pavadinimas. Be to, šio straipsnio lyginamasis variantas neatitinka galiojančios redakcijos įstatymo 5 straipsnio teksto. Pastaba nebeaktuali Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 5 straipsnio redakciją, tad atsisakoma projekto 1 straipsnio. 7. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-03-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-475(2) (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas, 2017-04-031 Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekte Nr. XIII-475(2) numatoma pakeisti įstatymo 5 straipsnį ir jame nustatyti, kad
„VTEK pirmininku ir nariais negali būti skiriami politinių partijų ir
organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nėra praėję mažiau kaip treji metai.“ Ši nuostata yra tokia pati, kaip ir prieš tai nagrinėta Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekto XIII-488(2) nuostata
„Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali
būti skiriami politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai“. Vadovaujantis tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekte XIII-488(2) esančios analogiškos nuostatos prieštaravimas Konstitucijai, galima teigti, kad ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr. XIII-475(2) nuostata „VTEK pirmininku ir nariais negali būti skiriami politinių partijų ir organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nėra praėję mažiau kaip treji metai“ prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. (Argumentai, išdėstyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projektui XIII-488(2): Yra pagrindo teigti, kad siūloma nuostata prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalį piliečiai turi teisę laisvai vienytis į politines partijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Ši teisė apima teisę steigti politines partijas, teisę stoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, teisę laisvai išstoti iš jų.
Konstitucinis Teismas 2006 m. balandžio 14 d. nutarime pabrėžė, kad konstitucinė piliečių teisė vienytis į politines partijas yra viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečių teisių, kad šią teisę piliečiai įgyvendina laisva valia, kad pagal Konstituciją piliečiams laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors politinei partijai. Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad piliečių konstitucinė teisė laisvai vienytis į politines partijas gali būti ribojama įstatymu, tačiau ne daugiau, negu leidžia pati Konstitucija. Konstitucijos 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje; 141 straipsnyje įtvirtinta, kad politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje negali dalyvauti asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai; 118 straipsnio 3 dalies nuostata, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, suponuoja ir draudimą prokurorams būti politinių partijų ir politinių organizacijų nariais, dalyvauti jų veikloje; pagal 83 straipsnio 2 dalį asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. Be to, piliečių teisė laisvai vienytis į politines partijas gali būti laikinai apribota įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (145 straipsnis). Kokių nors kitų apribojimų vienytis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje Konstitucijoje, mūsų nuomone, nenumatyta.
Konstitucinis Teismas jau yra nagrinėjęs, ar įstatymo nuostatos, kurių turinys labai panašus į siūlomas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisas, neprieštarauja Konstitucijai. Spręsdamas, ar Konstitucijai neprieštarauja Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostata, kad „Vyriausybės atstovas negali dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje“, Konstitucinis Teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutarime konstatavo, kad „nei Konstitucijoje expressis verbis yra nustatytas, nei iš jos nuostatų gali būti kildinamas draudimas politinių partijų ar politinių organizacijų nariais būti ir (arba) jų veikloje dalyvauti Vyriausybės atstovams. Tokio draudimo negalima nustatyti įstatymu arba kitu teisės aktu“. Ginčijamą įstatymo nuostatą, kad „Vyriausybės atstovas negali dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje“, Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintai piliečių teisei vienytis į politines partijas, konstituciniam teisinės valstybės principui.) Pritarti Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 5 straipsnio redakciją. 2. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas, 2017-04-032 Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr. XIII-475(2) 6 straipsnyje norima įtvirtinti nuostatą, kad vieną kandidatą į VTEK narius siūlys Teisėjų taryba. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr. XIIIP-67 6 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad du kandidatus į VTEK narius Seimui teikia Teisėjų taryba. Vadovaujantis tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekte Nr. XIII-488(2) esančios analogiškos nuostatos prieštaravimas Konstitucijai, galima teigti, kad ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr.
XIII-475(2) 6 straipsnio nuostata, jog „vieną kandidatą į VTEK narius siūlys Teisėjų taryba“ bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr. XIIIP-67 6 straipsnio nuostatą, kad „du kandidatus į VTEK narius Seimui teikia Teisėjų taryba“ prieštarauja Konstitucijos 112 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. (Argumentai, išdėstyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekte XIII-488(2) siūloma įtvirtinti nuostatą, kad du kandidatus į VRK narius teiks Teisėjų taryba. Manytina, kad ši nuostata gali prieštarauti Konstitucijai, nes ji nedera su Teisėjų tarybos konstitucine paskirtimi ir jos funkcijomis. Pagal Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalį specialioji teisėjų institucija (Teismų įstatyme numatyta, kad tai yra Teisėjų taryba) Respublikos Prezidentui pataria dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų. Manytina, kad Teisėjų taryba negali turėti tokių įgaliojimų, kurie nėra susiję su teisėjų paskyrimu, paaukštinimu, perkėlimu ir atleidimu, su teismų veiklos organizavimu. Įstatymu norima konstituciškai nepagrįstai išplėsti Teisėjų tarybos įgaliojimus. Siūloma įstatymo projekto nuostata, kad „du kandidatus į VRK narius teikia Teisėjų taryba“ prieštarauja Konstitucijos 112 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.) Pritarti Komitetas pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto 4 pasiūlyme pateiktai projekto 2 straipsnio formuluotei. 3.
fakultetas, 2017-04-032 Šioje išvadoje nevertinamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projektų nuostatos, numatančios, kad Seimui kandidatus į šios komisijos narius turės teisę teikti, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, viešosios įstaigos „Transparency internacional“ Lietuvos skyrius, tačiau yra pagrindo abejoti, ar jos yra konstituciškai pagrįstos, nes nurodytoms institucijoms (jų vadovams) norima priskirti teises, kurios nėra būdingos šių institucijų paskirčiai ir funkcijoms. Kandidatūras teikiančių institucijų įvairovė, mūsų nuomone, savaime negarantuoja komisijos sudėties kokybės, komisijos narių nepriklausomumo. Įstatymo pakeitimų ir papildymų projektuose numatyta subjektų įvairovė leidžia kelti klausimą, – kodėl būtent šiems subjektams įstatymas suteikia teisę teikti komisijos narių kandidatūras, pagal kokius parametrus buvo atrinkti būtent šie subjektai, kodėl tokia teisė nesuteikta kitiems, analogiškas funkcijas vykdantiems, subjektams ir kt. Galima pasiūlyti pasvarstyti, ar nereikėtų nustatyti, pavyzdžiui, kad 3 komisijos narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, po vieną komisijos narį teikia Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, o komisijos pirmininko kandidatūrą teikia Seimo Pirmininkas. Tai konstituciniai subjektai, atsakingi už valstybės valdymą ir dalyvaujantys vykdant valstybės valdymą, todėl būtent jiems įstatymu galėtų būti numatyta tokia teisė. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto rašte prašoma pateikti ne tik išvadas įstatymų projektams, bet ir pasiūlymus. Norėtume atkreipti dėmesį į galiojančio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 16¹ straipsnio nuostatą, kad „balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas“. Nors šios nuostatos nesiūloma keisti, ji yra ydinga. Įstatymo 16¹ straipsnyje nustatyta, kad „VTEK posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip trys VTEK nariai.
Komisija sprendimą priima VTEK narių balsų dauguma atviru balsavimu. Balsuojant susilaikyti negalima. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas“. Nurodytos įstatymo nuostatos leidžia susidaryti ir tokiai situacijai, kai VTEK sprendimai gali būti priimti tik dviejų komisijos narių balsais arba vieno komisijos nario ir komisijos pirmininko balsais. Toks teisinis reguliavimas paneigia komisijos, kaip kolegialios institucijos, veiklos principą, menkina pasitikėjimą komisijos sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Manytina, kad įstatyme būtina įtvirtinti nuostatą, jog komisijos sprendimai yra priimti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų komisijos narių, t. y. ne mažiau, kaip trys komisijos nariai (galima pasinaudoti principu, kurį Seimas įtvirtino Konstitucinio Teismo įstatyme – už Konstitucinio Teismo nutarimą turi balsuoti daugiau kaip pusė teisėjų t. y. ne mažiau, kaip penki teisėjai iš devynių). Bendra pastaba dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisų. Šioje išvadoje aptartos tik tos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisos, kurios, mūsų nuomone, prieštarauja Konstitucijai. Kitos siūlomos įstatymo pataisos nebuvo nagrinėjamos. Vertinant siūlomas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisas viso įstatymo kontekste, galima teigti, kad pataisos yra fragmentiškos, dalinės, jų nepakanka norint iš esmės pagerinti komisijos veiklą. Bet viso galiojančio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo analizė nėra šios išvados dalykas. Atsižvelgti iš dalies Komitetas, įvertinęs VšĮ „Transparency international“ Lietuvos skyrius argumentus nutarė projekte nurodytą kandidatą į VTEK teikiantį subjektą VšĮ „Transparency international“ Lietuvos skyrius keisti kitu subjektu – Lietuvos teisininkų draugija. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė G. Skaistė 2017-03-281 Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį ar jam prilygintą teisinį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo pagal specialybę viešojo administravimo srityje stažą. VTEK pirmininku ir nariais negali būti skiriami politinių partijų ir organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nėra yra praėję mažiau kaip treji metai, ir kiti asmenys dalyvavę visų rūšių rinkimuose per pastaruosius 3 metus.“ Nepritarti Reikalavimas VTEK nariui turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą labai susiaurina subjektų, kurie galėtų būti šios komisijos nariais, ratą. VTEK narys turėtų būti palankiai visuomenėje vertinamas asmuo, turėti aukštus moralinius standartus, gebėti skaidriai priimti sprendimus. Tokiomis savybėmis gali pasižymėti ne tik teisinį išsilavinimą turintys asmenys. Komitetas, atsižvelgdamas į tai, o taip pat į Teisės ir teisėtvarkos komiteto 1 pasiūlymo argumentus, siūlo palikti šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 5 straipsnio redakciją. 2. Seimo narys J. Razma 2017-04-181 Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos
reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo pagal specialybę stažą.
VTEK pirmininku ir nariais negali būti skiriami paskirti politinių partijų ir organizacijų nariai privalo sustabdyti savo narystę atitinkamoje partijoje ar politinėje organizacijoje arba atsisakyti narystės jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nėra praėję mažiau kaip treji metai.“ Nepritarti Reikalavimas VTEK nariui turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą labai susiaurina subjektų, kurie galėtų būti šios komisijos nariais, ratą. VTEK narys turėtų būti palankiai visuomenėje vertinamas asmuo, turėti aukštus moralinius standartus, gebėti skaidriai priimti sprendimus. Tokiomis savybėmis gali pasižymėti ne tik teisinį išsilavinimą turintys asmenys. Komitetas, atsižvelgdamas į tai, o taip pat į Teisės ir teisėtvarkos komiteto 1 pasiūlymo argumentus, siūlo palikti šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 5 straipsnio redakciją. 3. Seimo narys J. Razma 2017-04-182 Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Aukščiausiojo
teismo pirmininkas Respublikos Prezidentas, Lietuvos Teisininkų draugija Seimo Pirmininkas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir viešosios įstaigos
„Transparency international“ Lietuvos skyrius. Teikiantis VTEK nario
kandidatūrą subjektas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo Komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują VTEK nario kandidatūrą.“ Nepritarti Atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei viešosios įstaigos „Transparency international“ argumentus, pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto 4 pasiūlyme pateiktai projekto 2 straipsnio formuluotei. 4. Seimo narė G.
Seimo narė G. Skaistė 2017-03-283 Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pakeisti 16¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
sprendimą balsuoja ne mažiau kaip trys VTEK nariai. Komisija sprendimą priima VTEK narių balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Balsuojant susilaikyti negalima. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. VTEK sprendimai ir narių balsavimo rezultatai yra vieši. VTEK narys, turintis kitą nuomonę dėl VTEK priimto sprendimo, turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po atitinkamo VTEK sprendimo paskelbimo raštu išdėstyti motyvuotą atskirąją nuomonę. VTEK sprendimai skelbiami per 1 darbo dieną, narių vardinio balsavimo rezultatai per 5 penkias darbo dienas po balsavimo, o atskirosios nuomonės skelbiamos kitą darbo dieną per penkias darbo dienas po atskirosios nuomonės pateikimo yra skelbiami VTEK interneto svetainėje ir pridedami prie bylos.“ Pritarti iš dalies Pritarti dėl siūlymo, kad VTEK spendimai yra vieši, pritarti dėl rezoliucinės dalies paskelbimo termino. Nepritarti siūlymui visą sprendimą skelbti kitą dieną po posėdžio, kadangi VTEK posėdžiuose nagrinėjama daug klausimų, dalyvauja ir savo poziciją bei argumentus išsako daug subjektų, pateikiama įvairios papildomos medžiagos. Visa tai turi būti atitinkamai įforminama, tad dėl objektyvių priežasčių kokybiškai teisiškai parengti sprendimus per vieną dieną dažnai yra neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „Pakeisti 16¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. VTEK posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ir
dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys VTEK nariai. Komisija sprendimą priima VTEK narių balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Balsuojant susilaikyti negalima. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. VTEK sprendimai ir narių balsavimo rezultatai yra vieši.
VTEK narys, turintis kitą nuomonę dėl VTEK priimto sprendimo, turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po atitinkamo VTEK sprendimo paskelbimo raštu išdėstyti motyvuotą atskirąją nuomonę. VTEK sprendimo rezoliucinė dalis ir narių vardinio balsavimo rezultatai skelbiami per penkias vieną darbo dienas dieną po balsavimo, o visas sprendimas per 5 darbo dienas po sprendimo priėmimo, atskirosios nuomonės per penkias darbo dienas skelbiamos kitą darbo dieną po atskirosios nuomonės pateikimo yra skelbiami VTEK interneto svetainėje ir pridedami prie bylos pridedamos prie sprendimo.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-04-051
projektą Nr. XIIIP-475(2) tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Mykolo Romerio universiteto, komiteto pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė;
straipsnio 3 punkte įtvirtinta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pareiga svarstyti ir preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją, nors Teisės departamentas savo išvadoje dėl šio projekto neįžvelgė prieštaravimo Konstitucijai, preliminariai įvertino, kad projekto Nr. XIIIP-475(2) nuostatos prieštarauja Konstitucijai ir siūlo atsisakyti:
Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui ; Pritarti Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 5 straipsnio redakciją. 2.
2017-04-051
patobulintas). Projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 3 metų teisinio darbo pagal specialybę stažą.“ Nepritarti Reikalavimas VTEK nariui turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą labai susiaurina subjektų, kurie galėtų būti šios komisijos nariais, ratą. VTEK narys turėtų būti palankiai visuomenėje vertinamas asmuo, turėti aukštus moralinius standartus, gebėti skaidriai priimti sprendimus. Tokiomis savybėmis gali pasižymėti ne tik teisinį išsilavinimą turintys asmenys. Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 5 straipsnio redakciją. 3. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-04-052
kandidatą į VTEK narius Seimui teikia subjektas - „ Teisėjų taryba“, kaip prieštaraujančio Konstitucijos 112 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pritarti iš dalies Nepritarti teiginiui, kad Teisėjų tarybos funkcijų baigtinis sąrašas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kadangi Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 120 straipsnyje, reglamentuojančiame Teisėjų tarybos kompetenciją, nustatyta, kad ji sprendžia kitus šiame ir kituose įstatymuose numatytus klausimus. Pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto 4 pasiūlyme pateiktai projekto 2 straipsnio formuluotei. 4. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-04-052
išvadoje pateiktiems argumentams ir siūlymams projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 str. 2 dalies 1 sakinį išdėstyti taip: „ 2.
Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir viešosios įstaigos „Transparency international“ Lietuvos skyrius du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija<..>“
2017-04-053
išvadoje pateiktiems argumentams ir siūlymams, pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 16¹ straipsnio 3 dalį, išdėstant šios dalies 4 sakinį taip: „Komisijos sprendimai yra priimti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų komisijos narių Balsams pasidalinus po lygiai lemia posėdžio pirmininko balsas“. Nepritarti Atsisakius nuostatos, kad balsams pasiskirsčius po lygiai lemia posėdžio pirmininko balsas, gali susidaryti situacija, kai balsuojant keturiems VTEK nariams ir jų balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimas niekada nebūtų priimtas. Taip pat pažymėtina, kad analogiškas reglamentavimas taikomas ir balsuojant Seimo komitetuose – balsams pasiskirsčius po lygiai lemia pirmininko balsas. 6. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-04-053 Argumentai:
Komiteto nuomone netikslinga teikti VTEK nariams atskirąją nuomonę dėl per mažos komisijos sudėties bei specifinių komisijos funkcijų (mini kvazi teismas). VTEK turi įvertinti ir priimti sprendimą ar pažeista teisė ar ne? Atskiroji nuomonė privalomosios galios neturi ir teisinėje praktikoje svarbi, kaip konstitucinės teisės, kitų teisės mokslo šakų tyrimo objektas. Atskiroji nuomonė padeda „demistifikuoti“ teisę, kaip vienmintiškumo pasireiškimą, teisę, „visais“ atvejais turinčią vienintelį teisingą sprendimą bei skatina dauguma teisėjų balsų priimtą nutarimą stipriau argumentuoti ir konkuruoti su atskirosios nuomonės argumentais. Pasiūlymas:
Komitetas siūlo keisti projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 16¹ straipsnio 3 dalies nuostatas, atsisakant siūlomo reguliavimo teikti VTEK nariams atskirąją nuomonę.
Nepritarti Pritarti iniciatorių pateiktai formuluotei. Galimybė VTEK nariui pareikšti atskirąją nuomonę ir ją viešai paskelbti suteikia institucijai daugiau skaidrumo ir viešumo vertinant jos priimtus sprendimus. Taip pat tam tikrais atvejais atskiroji nuomonė gali būtį kaip atsvara balsavimo rezultatams. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-475(4) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu
Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-475(4) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto primininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė