Projektas Projekto Lyginamasis variantas
ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo NR. IX-110 16 straipsnio PAkeitimo
2020 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 16 straipsnį 6 dalimi: „6. Moteriai, kuriai motinystės socialinio draudimo stažo skaičiavimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paskelbta prastova arba ji yra atleista iš darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir/ar karantino, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iki atleidimo iš darbo dienos, o prastovos atveju išskaičiuojant iš motinystės socialinio draudimo stažo prastovos laikotarpį.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Seimo narė Paulė Kuzmickienė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis palengvinti nėščiųjų finansinę padėtį susidariusios ekstremalios situacijos ir/ar karantino metu. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą motinystės išmokos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu yra apskaičiuojamos iš pajamų, gautų už laikotarpius, kurie numatyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme. Įstatymas numato, kad motinystės išmoka skaičiuojama iš pajamų, gautų per 12 mėn. laikotarpį. Todėl dėl karantino darbdaviams paskelbus prastovą ar atleidus darbuotoją – šie negauna dalies pajamų, o tai daro didelę įtaką motinystės išmokos apskaičiavimui. Todėl teikiamu Įstatymo projektu siekiama numatyti galimybę moteriai, kuriai motinystės socialinio draudimo stažo skaičiavimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paskelbta prastova arba ji yra atleista iš darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir/ar karantino, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iki atleidimo iš darbo dienos, o prastovos atveju išskaičiuojant iš motinystės socialinio draudimo stažo prastovos laikotarpį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorė Lietuvos Respublikos Seimo narė Paulė Kuzmickienė. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narės Paulės Kuzmickienės patarėjai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?
Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą motinystės išmokos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu yra apskaičiuojamos iš pajamų, gautų už laikotarpius, kurie numatyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme. Įstatymas numato, kad motinystės išmoka skaičiuojama iš pajamų, gautų per 12 mėn. laikotarpį. Šiuo metu įstatyme nėra reglamentuotas motinystės socialinio draudimo stažo skaičiavimo metodas, kuomet Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir/ar karantiną. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siekiama numatyti galimybę moteriai, kuriai motinystės socialinio draudimo stažo skaičiavimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paskelbta prastova arba ji yra atleista iš darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir/ar karantino, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iki atleidimo iš darbo dienos, o prastovos atveju išskaičiuojant iš motinystės socialinio draudimo stažo prastovos laikotarpį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, būtų palengvinta nėščiųjų finansinė padėtis ekstremalios situacijos ir/ar karantino metu. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė arba jos įgaliota institucija priima įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymo įgyvendinimas sukurtų sąlyginai neženklias „Sodros“ biudžeto išlaidas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Motinystės socialinio draudimo stažas“, „Motinystės išmoka“. 15.
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narė Paulė Kuzmickienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo NR. IX-110 16 straipsnio
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 16 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,moteriai, kuriai motinystės socialinio draudimo stažo skaičiavimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paskelbta prastova arba ji yra atleista iš darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir/ar karantino, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iki atleidimo iš darbo dienos, o prastovos atveju išskaičiuojant iš motinystės socialinio draudimo stažo prastovos laikotarpį.“ Siūlomas reguliavimas tobulintinas dėl šių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse nėra numatyto atleidimo iš darbo pagrindo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir/ar karantino. Šiame kontekste pažymėtina, kad nėščios moterys jų nėštumo laikotarpiu ir iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, taip pat moterys, auginančios vaiką (įvaikį) iki 3 metų yra priskiriamos darbo rinkoje papildomai saugomai darbuotojų kategorijai, o tai reiškia, kad jos gali būti atleidžiamos tik Darbo kodekso 61 straipsnyje numatytais pagrindais. Taigi Darbo kodeksas nustato ypatingas garantijas ir apsaugą moterims, auginančioms vaikus iki 3 metų, kiek tai susiję su jų galimu atleidimu.
Antra, pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, į motinystės socialinio draudimo stažą yra įskaičiuojami tik tie laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos motinystės socialiniam draudimui, todėl neaišku, kokią taisyklę siekiama nustatyti, nurodant, kad motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iki atleidimo iš darbo dienos. Trečia, pagal siūlomą reguliavimą neįskaičiavus į motinystės socialinio draudimo stažą prastovos laikotarpio, galima situacija, kad moterys praras teisę gauti motinystės išmoką, kadangi remiantis keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktu, neturės reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, t. y. 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius. 2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys (palengvinti nėščiųjų finansinę padėtį susidariusios ekstremalios situacijos ir/ar karantino metu), neatsispindi pateiktame įstatymo projekte. Pažymėtina, kad taisyklės, pagal kurias nustatomas motinystės išmokos dydis, yra nustatytas keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Todėl siekiant, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paskelbta prastovos laikotarpiu apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos nebūtų įskaitomos į per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį, turėtų būti keičiama keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis. 3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas padidintų Valstybinio socialinio draudimo fondo deficitą, manytina, kad reikėtų gauti Vyriausybės, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto planuotojos, išvadą.
Be to, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto
direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-04-221 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 16 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,moteriai, kuriai motinystės socialinio draudimo stažo skaičiavimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paskelbta prastova arba ji yra atleista iš darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir/ar karantino, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iki atleidimo iš darbo dienos, o prastovos atveju išskaičiuojant iš motinystės socialinio draudimo stažo prastovos laikotarpį.“ Siūlomas reguliavimas tobulintinas dėl šių priežasčių.
Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse nėra numatyto atleidimo iš darbo pagrindo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir/ar karantino. Šiame kontekste pažymėtina, kad nėščios moterys jų nėštumo laikotarpiu ir iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, taip pat moterys, auginančios vaiką (įvaikį) iki 3 metų yra priskiriamos darbo rinkoje papildomai saugomai darbuotojų kategorijai, o tai reiškia, kad jos gali būti atleidžiamos tik Darbo kodekso 61 straipsnyje numatytais pagrindais. Taigi Darbo kodeksas nustato ypatingas garantijas ir apsaugą moterims, auginančioms vaikus iki 3 metų, kiek tai susiję su jų galimu atleidimu. Antra, pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, į motinystės socialinio draudimo stažą yra įskaičiuojami tik tie laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos motinystės socialiniam draudimui, todėl neaišku, kokią taisyklę siekiama nustatyti, nurodant, kad motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iki atleidimo iš darbo dienos.
Trečia, pagal siūlomą reguliavimą neįskaičiavus į motinystės socialinio draudimo stažą prastovos laikotarpio, galima situacija, kad moterys praras teisę gauti motinystės išmoką, kadangi remiantis keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies
mėnesių per paskutinius 24 mėnesius. Pritarti. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti (žr. sprendimą išvados 7 punkte). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys
(palengvinti nėščiųjų finansinę padėtį susidariusios ekstremalios situacijos ir/ar karantino metu), neatsispindi pateiktame įstatymo projekte. Pažymėtina, kad taisyklės, pagal kurias nustatomas motinystės išmokos dydis, yra nustatytas keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Todėl siekiant, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies
draudžiamosios pajamos nebūtų įskaitomos į per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį, turėtų būti keičiama keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis. Pritarti. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti (žr. sprendimą išvados 7 punkte). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-04-22 * 3.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas padidintų Valstybinio socialinio draudimo fondo deficitą, manytina, kad reikėtų gauti Vyriausybės, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto planuotojos, išvadą. Be to, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti. Vyriausybė 2020 m. birželio 3 d. priėmė nutarimą Nr. 552. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2020-05-04 * Įvertinę Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP4740 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė D. Čibirienė, 2020-04-28 Nr. g-2020-35191
Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame savo nuomonę dėl projekto Nr. XIIIP-4740. Pačiai projekto įdėjai pritariame, tačiau manome, kad nebuvo įvertintos neigiamos pasekmės, kurios būtų, jei būtų pritarta projektui. Argumentai: Kadangi siūloma prastovos laiką neįtraukti į draudiminį stažą, tai reiškia, kad jei moteriai iki išmokos gavimo trūks draudiminio stažo, kuris yra lygus prastovos periodui, ji negaus išmokos. Jei įstatymas nebūtų keičiamas, tokia moteris galėtų gauti išmoką, kurios dydžio nustatyme dalyvauja ir prastovos darbo užmokesčio pajamos. Pasiūlymas:
Siūlome koreguoti įstatymo keitimo projektą, numatant jame galimybę pačiai moteriai pasirinkti ar į jos draudiminį stažą turėtų būti įskaitomas prastovos periodas ir prastovos metu mokėtas darbo užmokestis. ,,1 straipsnis.
pakeitimas Papildyti 16 straipsnį 6 dalimi:
socialinio draudimo stažo skaičiavimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos darbo kodekso
atleista iš darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir/ar karantino, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas motinystės socialinio draudimo stažas gali būti skaičiuojamas iki atleidimo iš darbo dienos, o prastovos atveju išskaičiuojant iš motinystės socialinio draudimo stažo prastovos laikotarpį, jei taip pasirinko pats apdraustasis asmuo.“ Atsižvelgti. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti (žr. sprendimą išvados 7 punkte). 2. Indrė, 2020-04-28 Nr. g-2020-3071 Suprantu, kad šiuo metu yra daug klausimų ir galvosūkių, kuriuos reikia išspręsti LR Valstybės ir jos piliečių gerovei užtikrinti, esant paskelbtam karantinui dėl Coronaviruso. Tačiau turiu klausimą, kuris, mano nuomone, yra aktualus daugeliui besilaukiančiųjų. Pastojau mėnuo prieš karantiną. Kadangi dirbu odontologijos srityje - mūsų veikla buvo sustabdyta vyriausybės įsakymu. Visi išvaryti prastovų. Šiuo metu planuojate geriausiu atveju odontologijos klinikoms leisti dirbti nuo birželio 3 d. Geriausiu atveju. Tai paskaičiavus - keli mėn iš 7, kuriuos dirba besilaukianti moteris prieš išeidama dekretinių. Mažiausiai ketvirtadalis pajamų niekinės, pagal kurias skaičiuojama motinystės pašalpa. Dirbti negalime vyriausybės nurodymu, tai kaip tuomet man, sąžiningai gavusiai padorų (tris kart didesnį nei pašalpa) atlyginimą ir mokėjus mokesčius bus skaičiuojama motinystės išmoka? Viename straipsnyje gerb.
Viename straipsnyje gerb. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė informavo, kaip bus skaičiuojamos išmokos ir teigė, kad didelės įtakos karantinas joms neturės. AR TIKRAI??? Mano skaičiavimais netenku ko ne 30% pajamų, kurios būtu skaičiuojamos jei ne priverstinis klinikų uždarymas. (Suprantu, kad taip turėjome pasielgi ir izoliuotis, viskas puiku. Man rūpi saugi ir sveika Lietuva!). Aš bijau pagalvoti jei karantinas prasitęs ir dar vėliau bus atidaromos klinikos, tai tuomet nusispjaut kiek dirbai metų - imk augink vaiką už nieką??? Ar abortą darytis, nes bijai kad negalėsi išėjus motinystės atostogų išlaikyti vaiko ir jis negalės augti pilnavertiškai aprūpintas viskuo. O kiek kainuoja auginti vaiką, manau, visi žinote! Ir negalvokite, dėl mėnesio laiko prastovos, tikrai nesiskųsčiau ir nepergyvenčiau.. Nerimą pajutau supratusi, kad geriausiu atveju neteksiu 30%, bet jei bus toliau karantinas... Juk taip skatinama kurti šeimas, gimdyti vaikus - tai dabar labai laukiam pagalbos kai yra tokia situacija. Palaikykite jaunas šeimas, kad jie išsaugotų šį ir gal Lietuvai pagimdytų dar naujų dorų piliečių - skaičiuokite 12 mėn. eliminuodami nepaprastosios padėties/karantino dienas (mėnesius). Labai lauksime informacijos! Atsižvelgti. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti (žr. sprendimą išvados 7 punkte). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2020-06-16 Nr. G-2020-5368 *
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įvertinusi Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2020 m. birželio
draudimo įstatymo Nr. IX-110 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-4740, siūlo nekeisti galiojančios motinystės ir vaiko priežiūros išmokų apskaičiavimo tvarkos dėl toliau nurodytų priežasčių. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną ar ekstremalią situaciją ne visos ūkio šakos buvo paveiktos Covid19 pandemijos. Vyriausybė ėmėsi žingsnių, kad svyravimai darbo rinkoje būtų minimalūs. Reikia pripažinti, kad pandemijos metu tiek prastovose esantys asmenys, tiek asmenys, nutraukę darbo santykius, tiek dalis savarankiškai dirbančių asmenų, socialiniu draudimu buvo draudžiami nuo mažesnių pajamų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmenų pajamos galėjo sumažėti ir dėl kitų objektyvių priežasčių, pavyzdžiui sumažintas darbo krūvis, pradėta dirbti kitame darbe už mažesnį atlyginimą, pasinaudota nemokamomis arba tikslinėmis atostogomis, gautos ligos išmokos už save ar už prižiūrimus ikimokyklinukus ir pradinukus ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad per metus į Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigas dėl motinystės išmokų kreipiasi apie 20 tūkst. moterų, rankiniu būdu atliekamas aplinkybių, dėl kurių sumažėja darbo užmokestis, vertinimas ženkliai padidins minėtų įstaigų bei darbdavių, kurie turės paaiškinti kodėl mažėjo asmens atlyginimas, administracinę naštą. 2. Pastebėtina, kad atsižvelgiant į praėjusių mėnesių pajamas apskaičiuojamos ir mokamos ne tik ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos, tačiau ir kitos išmokos, pvz., nedarbo socialinio draudimo išmokos, socialinė pašalpa, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos ir kt. Išskyrus vieną ar kelias išmokų rūšis iš visų išmokų, mokamų atsižvelgiant į pajamas, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas ir išbalansuotos socialinio draudimo ir socialinės paramos sistemos. Be to, nuo mažesnio darbo užmokesčio mokamos socialinio draudimo įmokos, atitinkami turi įtakos ir valstybinėms socialinio draudimo pensijoms.
į tai, kad keliamas susirūpinimas dėl galimo asmenims skiriamų motinystės išmokų, mokamų atitinkamas socialinio draudimo įmokas mokėjusiems asmenims, sumažėjimo dėl Vyriausybės paskelbto karantino sumažėjus jų pajamoms, atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog socialinio draudimo paskirtis – teikti asmenims gyvenimui reikalingas lėšas ir paslaugas, jei jie negali dėl įstatyme numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl įstatyme numatytų priežasčių turi papildomų išlaidų. Sukurtos socialinio draudimo sistemos paskirtis – ne vien išmokėti socialinio draudimo pensijas ir pašalpas, bet pirmiausia surinkti visas įstatymo numatytas lėšas (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 52 straipsnio nuostatos, laiduojančios piliečiams teisę į pensinį aprūpinimą ir socialinę paramą, suponuoja įstatymų leidėjo pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas valstybei įgyvendinti jos konstitucinę priedermę laiduoti piliečiams teisę į socialinę apsaugą, užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms bei socialinei paramai, sukaupimą ir šių pensijų mokėjimą bei socialinės paramos teikimą (Konstitucinio Teismo
d. sprendimas). Kitaip nebūtų realizuota valstybei tenkanti pareiga nustatyti pakankamas Konstitucijoje įtvirtintų teisių įgyvendinimo ir teisinio gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio nuostata
„kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“ reiškia
objektyvizuotą (įstatymo laiduojamą) galimybę savo nuožiūra, t. y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai). 4. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnį, ligos ir motinystės socialinio draudimo paskirtis – įstatymų nustatytais atvejais kompensuoti šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių ar jų šeimos narių arba budinčio globotojo, globėjo ar rūpintojo prižiūrimų vaikų ligos ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje prarastas ar negautas pajamas arba jų dalį; motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį. Taigi įstatymų leidėjas nustatė, kad, mokant atitinkamas socialinio draudimo išmokas, asmeniui kompensuojamos visos arba dalis jo prarastų ar negautų pajamų.
Įgyvendinant minėtąjį Ligos ir motinystės socialinio draudimo straipsnį, jei būtų priimtas sprendimas užtikrinti/sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas į Sodros biudžetą (skirtumą tarp dėl karantino sumažėjusių pajamų ir prieš tai buvusių pajamų), teoriškai būtų galima išmokėti motinystės (ar kitų rūšių draudimo) išmokas. Šiam tikslui Vyriausybė turėtų skolintis, o tai taptų našta mokesčių mokėtojams ateityje, vadinasi toks sprendimas gali bendrą visuotinį (apimantį ateities kartas) gėrį sumažinti. Kitas finansavimo šaltinis galėtų būti padidintos socialinio draudimo įmokos. Paminėtina, kad Vyriausybė jau pasiskolino prastovų kompensacijoms (kas sušvelnino darbuotojų pajamų sumažėjimą, vidutiniškai kompensuojant 70 proc. šito sumažėjimo). Todėl manytina, kad teisinga mintis, kad karantino ir su juo susijusio laikino ekonomikos nuosmukio pasekmes turi pasidalinti visi – ir gyventojai, ir verslai, ir valdžia. Iš praktinės pusės paminėtinas administravimo sudėtingumas. Papildomai informuojame, kad Vyriausybė deda maksimalias pastangas padėti kiekvienam Lietuvos Respublikos gyventojui: tiek dirbančiam, tiek atleistam iš darbo ar turinčiam prastovą, tiek sergančiam, tiek auginančiam vaikus ar prižiūrinčiam neįgaliuosius ar senyvo amžiaus asmenis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, paskelbusi karantiną, ėmėsi aktyvių veiksmų ir kartu su Lietuvos Banku paskelbė apie 5 mlrd. Eur, arba 10 proc. bendrojo vidaus produkto, sudarantį ekonominių ir finansinių priemonių planą. Šiame pakete numatyta po 500 mln. Eur skirti efektyviai sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklai užtikrinti, darbo vietoms ir gyventojų pajamoms bei verslo likvidumui išsaugoti. Dvigubai didesnė suma (1 mlrd. Eur) numatyta ekonomikai skatinti, sudarant palankesnes sąlygas valdžios ir privačiojo sektorių investicijoms.
Lietuvos banko priemonių paketą, kurio vertė – taip pat apie 2,5 mlrd. Eur, sudaro kredito įstaigų kapitalo pakankamumo reikalavimų, likvidumo rezervų sumažinimas ir kt., Eurosistemos skatinamosios pinigų politikos priemonių taikymas. Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytos priemonės paskatins ekonomikos augimą 1,1 procentinio punkto 2020 m. ir 1,5 procentinio punkto 2021 m. Kaip minėta, siekiant suvaldyti dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo kilusius ir galinčius kilti neigiamus padarinius, buvo patvirtintas visas paketas priemonių. Pvz., siekiant skatinti darbdavius išlaikyti darbuotojų darbo vietas, buvo priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais nustatyta, kad, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino darbdavys darbuotojui paskelbia prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju, jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu, mokama subsidija darbo užmokesčiui, taip pat vadovaujantis minėtu įstatymu ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu mokama išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui. Paminėtinas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtas bei Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. kovo 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 papildymo 11¹ straipsniu įstatymas Nr.
XIII-2824, kuriuo dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino buvo pakeista ligos išmokų mokėjimo tvarka: nustatyti nauji atvejai, kai mokama ligos išmoka (pradėta mokėti ligos išmoka prižiūrintiesiems asmenis, turinčius negalią, ar pensinį amžių sukakusius asmenis, kai sustabdoma dienos centrų veikla, taip pat pradėta mokėti ligos išmoka sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims), nustatyta ilgesnė ligos išmokos vaikams prižiūrėti mokėjimo trukmė, kai dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino buvo uždarytos mokyklos ir darželiai, įteisinti didesni ligos išmokų dydžiai darbuotojams, kurie užsikrėtė liga, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija, vykdydami profesines funkcijas, taip pat padidintas ligos išmokų gavėjų skaičius (ligos išmoka pradėta mokėti ir seneliams, prižiūrintiems anūkus, kai dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino buvo uždarytos mokyklos ir darželiai). Siekdami užtikrinti, kad asmenims būtų suteiktos profesinės reabilitacijos paslaugos, kurių teikimas karantino laikotarpiu negali būti užtikrintas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. kovo 31 d. priėmė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 22 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII‑2835. Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 7 d. priimtu Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 8 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2844 nustatyta, kad asmenys esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtai ekstremaliajai situacijai ir karantino metu turi teisę privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėti (nurodyta, kad šiuo laikotarpiu jie bus laikomi apdraustais) ir tai padaryti per 2 metus pasibaigus minėtam laikotarpiui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomone, šiuo metu netikslinga nustatyti išimtis dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu asmens gautų pajamų neįtraukimo apskaičiuojant motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas bei kitas socialinio draudimo išmokas (nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe išmokas ar socialinio draudimo pensijas). Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-06-03 nutarimas Nr. 552 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. SV-S-1619 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4740 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad moteriai, kuriai motinystės socialinio draudimo stažo skaičiavimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paskelbta prastova (toliau – prastova) arba ji atleista iš darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino, Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iki jos atleidimo iš darbo dienos, o prastovos atveju iš motinystės socialinio draudimo stažo išskaičiuojamas prastovos laikotarpis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų išskirta viena asmenų grupė – moterys, kurioms paskelbta prastova arba kurios atleistos iš darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino, numatant išimtį ne tik motinystės, bet ir visoje valstybinio socialinio draudimo sistemoje, ir taip būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, nes motinystės socialinio draudimo įmokas moka ir vyrai, kurie pagal Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą turi teisę gauti tėvystės išmokas, minėta išimtis taip pat nebūtų taikoma apskaičiuojant kitas valstybinio socialinio draudimo išmokas, pvz., ligos, profesinės reabilitacijos, vaiko priežiūros. 2. Pritarus Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms, nebus pasiektas Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas – „palengvinti nėščiųjų finansinę padėtį susidariusios ekstremalios situacijos ir /ar karantino metu“, nes:
laikotarpio, dalis nėščių darbuotojų praras teisę gauti motinystės išmoką, nes neturės Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto motinystės socialinio draudimo stažo, t. y.
siekiant įgyti teisę gauti motinystės išmoką;
motinystės socialinio draudimo stažas yra viena iš sąlygų gauti motinystės išmoką, tačiau jo trukmė neturi įtakos motinystės išmokos dydžiui. Nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu gaunamos motinystės išmokos dydis, pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, priklauso nuo kompensuojamojo uždarbio, o kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimo tvarkos, nustatytos Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, Įstatymo projektu nesiūloma keisti. Pažymėtina, kad, pagal Įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, į motinystės socialinio draudimo stažą įskaičiuojami tie laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos motinystės socialiniam draudimui, todėl, jei darbdavys prastovos laikotarpiu nėščiai darbuotojai mokės darbo užmokestį, ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (kai jos darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma), prastovos laikotarpiu nėščiai darbuotojai bus skaičiuojamas motinystės socialinio draudimo stažas. 3. Įstatymo projekto nuostatos neatitinka Darbo kodekso nuostatų, nes jame neįtvirtintas darbuotojo atleidimo iš darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino pagrindas.
Pažymėtina, kad Darbo kodekse įtvirtinta papildoma nėščių ir vaikus (įvaikius) iki 3 metų auginančių darbuotojų teisių apsauga, nes darbo sutartys su nėščiomis darbuotojomis jų nėštumo laikotarpiu ir iki jų kūdikiams sukaks keturi mėnesiai, taip pat darbuotojais, auginančiais vaiką (įvaikį) iki 3 metų, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, gali būti nutrauktos tik laikantis Darbo kodekso 61 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų darbo sutarties nutraukimo apribojimų. Pritarti. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti (žr. sprendimą išvados 7 punkte). 2. Seimo narė P. Kuzmickienė, 2020-06-04 I Argumentai Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles. Pasiūlymas Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Nepritarti. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti (žr. sprendimą išvados 7 punkte). 3. Seimo narė P. Kuzmickienė, 2020-06-041
Argumentai Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą motinystės išmokos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu yra apskaičiuojamos iš pajamų, gautų už laikotarpius, kurie numatyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme. Įstatymas numato, kad motinystės išmoka skaičiuojama iš pajamų, gautų per paeiliui einančių 12 mėnesių laikotarpį. Todėl dėl karantino darbdaviams paskelbus prastovą – šie negauna dalies pajamų, o tai daro didelę įtaką motinystės išmokos apskaičiavimui. Todėl, siekiant palengvinti nėščiųjų finansinę padėtį susidariusios ekstremalios situacijos ir/ar karantino metu, buvo parengtas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr.
IX-110 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP4740. Šiuo įstatymo projektu siekiama numatyti, kad moteriai, turinčiai teisę gauti motinystės išmoką ir iš dalies netekusiai draudžiamųjų pajamų dėl to, kad darbdavys paskelbė prastovą Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, kompensuojamasis uždarbis būtų apskaičiuojamas, neįskaitant prastovos laikotarpiu gautų draudžiamųjų pajamų. Tačiau taisyklės, pagal kurias nustatomas motinystės išmokos dydis, yra nustatytas keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Todėl siekiant, kad Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paskelbtos prastovos laikotarpiu apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos nebūtų įskaitomos į per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį, turėtų būti keičiama keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 16 6 straipsnio pakeitimas Papildyti 16 straipsnį 6 dalimi Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Moteriai, kuriai motinystės socialinio draudimo
stažo skaičiavimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paskelbta prastova arba ji yra atleista iš darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir/ar karantino, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iki atleidimo iš darbo dienos, o prastovos atveju išskaičiuojant iš motinystės socialinio draudimo stažo prastovos laikotarpį.“ „2.
Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį. Jeigu apdraustasis asmuo, turintis teisę gauti motinystės išmoką, per šioje dalyje nurodytą laikotarpį iš dalies neteko draudžiamųjų pajamų dėl to, kad darbdavys paskelbė prastovą Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas, neįskaitant prastovos laikotarpiu gautų draudžiamųjų pajamų. Jeigu apdraustasis asmuo, turintis teisę gauti motinystės išmoką, per šioje dalyje nurodytą laikotarpį draudžiamųjų pajamų neturėjo iš viso ar iš dalies dėl to, kad dirbo užsienyje, motinystės išmokos dydis apskaičiuojamas iš paskutinių kalendorinių mėnesių, kuriais apdraustasis asmuo dirbo Lietuvoje, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti motinystės išmoką atsiradimo mėnesį, Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.““ Nepritarti. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti (žr. sprendimą išvados 7 punkte). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7.
projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 3 d. nutarime Nr. 552 išdėstytus argumentus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė –0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė