Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo NR. I-1336 10 STRAIPSNIO Pakeitimo įstatymas 2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 10 straipsnio 7 dalies pakeitimas Papildyti 10 straipsnio 7 dalį 6 punktu:
„6) buvo apdrausti, tačiau mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga darbo užmokestis buvo apskaičiuotas, tik pagal nenustatytos apimties darbo sutartis.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Viktorija Čmilytė- Nielsen Simonas Gentvilas Eugenijus Gentvilas Ričardas Juška Virgilijus Alekna Juozas Baublys Kęstutis Glaveckas Jonas Liesys Gintaras Vaičekauskas Jonas Varkalys
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos darbo kodekso 6, 66, 67, 85, 86, 87 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) inicijavimą paskatino šiuo metu susidariusi Koronaviruso (COVID-19) situacija ekonomikoje bei siekis sudaryti palankesnes įdarbinimo ir įsidarbinimo sąlygas darbuotojams bei darbdaviams įteisinant nenustatytos apimties darbo sutartis. Įstatymo projekte numatoma, kad pagal nenustatytos apimties darbo sutartis darbuotojai gali būti samdomi be įsipareigojimo tam tikram darbo valandų skaičiui. Tai reiškia, kad konkrečios užduoties atlikimo arba darbo funkcijų vykdymo maksimali trukmė nėra iš anksto apibrėžiama. Darbuotojai savo funkcijas vykdo tik atskiru darbdavio pavedimu ir už šį darbą jiems atlyginama pagal faktiškai dirbtą laiką. Pagal nenustatytos apimties darbo sutartis darbdavys įsipareigotų suteikti minimalų kiekį darbo per mėnesį, o darbuotojas dirbtų darbdavio kvietimu, susitariant dėl to iš anksto. Darbuotojas galėtų be trukdžių dirbti pas kitus darbdavius, taip pat atsisakyti dirbti pagal kvietimą. Remiantis EBPO duomenimis, Lietuva yra viena iš valstybių, turinčių mažiausiai ne visą darbo laiką dirbančiųjų darbuotojų (EBPO, 2018). Tokia situacija susiklosto ne tik dėl gyventojų preferencijų, bet ir dėl to, kad Lietuvos teisinis reguliavimas neatliepia modernios darbo rinkos poreikių: nėra užtikrinamas pakankamas darbo santykių lankstumas ir sudaroma per mažai galimybių rinktis alternatyvias darbo sutartis. Nenustatytos apimties darbo sutartys patrauklios jauniems, besimokantiems asmenims, norintiems derinti studijas ir darbinę veiklą, norintiems įgyti darbo patirties.
Taip pat nenustatytos apimties darbo sutarčių įteisinimas sudarytų galimybę potencialiems darbuotojams lengviau patekti į darbo rinką, pavyzdžiui, žemą kvalifikaciją turintiems arba ilgą laiką be darbo esantiems asmenims. Taip pat dėl susidariusios COVID-19 situacijos darbdaviams sunku įvertinti reikiama darbuotojų kiekį dėl neaiškios ir nestabilios ekonominės padėties. Nenustatytos apimties sutarčių sudarymo galimybė sukurtų sąlygas darbdaviams efektyviai paskirstyti darbo jėgą pagal veiklos ypatumus, o darbuotojams užtikrintų galimybę papildomai užsidirbti ir geriau derinti darbą ir laisvą laiką. Darbuotojas, žinodamas nenustatytos apimties darbo sutarties ypatumus, gali racionaliai planuoti savo laiką: užsiimti kita veikla, dirbti pas kitus darbdavius. O jei darbuotojas kitų pragyvenimo šaltinių neturi ir darbas pagal nenustatytos apimties darbo sutartis jo netenkina, jis galėtų tokio pasiūlymo nepriimti. 2013 m. vasario 10 – kovo 4 d. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ užsakymu atlikta reprezentatyvi dirbančiųjų apklausa parodė, kad 83,1 proc. darbuotojų neturėdami darbo sutiktų dirbti „pagal poreikį“. Atsakomybė planuoti kiekvieno darbuotojo pajamas turėtų būti paties darbuotojo atsakomybė, o prisidengiant darbuotojų apsauga neturėtų būti varžoma darbuotojų ir darbdavių galimybė pasirinkti tinkamas darbo sutartis.
Dėl to, kad nenustatytos apimties darbo atveju, darbdavys turi galimybę lanksčiai nustatinėti darbuotojo darbo apimtį, tokios sutartys yra viena efektyviausių priemonių (kartu su kitomis lanksčių darbo santykių formomis) išlaikyti verslo ir ekonomikos tvarumą sunkmečio metu, nes dėl nenustatytos apimties darbo sutarčių sudaromų galimybių tolygiai sumažinti darbo krūvį visiems darbuotojams, sumažėja atleidimų skaičius[1] Taigi Įstatymo projekto įgyvendinimas padėtų užtikrinti verslo ir ekonomikos tvarumą sunkiu šaliai ekonominiu periodu bei sudarytų palankias įsidarbinimo ir darbo sąlygas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 67 straipsnio pakeitimo inicijavimą paskatino ne tik COVID-19 situacija, tačiau ir šiuo metu galiojančio terminuotų darbo sutarčių teisinio reguliavimo neigiami padariniai darbuotojams, darbdaviams ir valstybės ekonomikai. Dėl galiojančio terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams skaičiaus ribojimo (jų negali būti daugiau negu 20 procentų visų darbdavio sudarytų sutarčių) 65 procentai Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų tokių sutarčių išvis negali sudaryti. Galiojančiu ribojimu sukuriamos nevienodos galimybės smulkioms, iki 5 darbuotojų turinčioms įmonėms, vystyti savo veiklą. Dėl galiojančio terminuotų sutarčių skaičiaus ribojimo nėra skatinamas naujų darbo vietų kūrimas, mažinamos asmenų galimybės įsidarbinti, taip pat yra didesnė nelegalaus darbo rizika. Darbo kodekso 67 straipsnio pakeitimo tikslas yra pritaikyti terminuotų darbo sutarčių teisinį reguliavimą prie darbo rinkos poreikių ir pokyčių tobulinant terminuotų darbo sutarčių teisinį reguliavimą. Priėmus Įstatymo projektą būtų sudaromos sąlygos efektyviam darbo rinkos funkcionavimui ir būtų pašalintos neigiamas esamo reguliavimo rizikos.
Įstatymo projektu siūloma panaikinti terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbui skaičiaus ribojimą. Priėmus Įstatymo projektą, smulkioms įmonėms, turinčioms iki 5 darbuotojų, būtų sudaromos geresnės sąlygos vystyti veiklą, prisitaikyti prie darbo jėgos ir ekonominių pokyčių, būtų skatinamas naujų darbo vietų kūrimas. Nedirbantiems asmenims būtų sudaromos sąlygos greičiau patekti į darbo rinką, mažiau kvalifikuotiems asmenims - įgyti reikalingų profesinių kompetencijų. Taip pat dirbantys „šešėlyje” būtų skatinami pereiti į legalią darbo rinką, taip pat būtų didinamas Lietuvos konkurencingumas. Įstatymo projektas sudarys palankias sąlygas šiuo sunkiu šaliai periodu lanksčiau grįžti į normalų ekonominių ritmą sudarant lanksčius veikimo principus tiek darbdaviui planuojant darbo apimtis, tiek darbuotojui siekiančiam legaliai maksimizuoti savo pajamas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal Darbo kodekso 67 straipsnio 4 dalį, terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip 20 procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus. Nei teisės aktuose, nei Lietuvos teismų praktikoje nėra pateikiamas aiškus nuolatinio pobūdžio darbų apibrėžimas. Tai kuria teisinį neaiškumą, iškreipimas darbuotojų ir darbdavių teisinis statusas, mažinamos darbuotojų galimybes derėtis dėl konkretaus darbo. Be to, netiesioginis galiojančio reguliavimo padarinys yra mažesnės galimybės darbuotojams tartis dėl jų interesus geriausiai atitinkančių darbo sąlygų. Darbuotojai ir darbdaviai gali būti atgrasomi nuo terminuotų darbo sutarčių nuolatiniams darbams sudarymo, nes šių darbų kvalifikavimas priklauso nuo teismo sprendimo.
Dėl galiojančio teisinio reguliavimo, ribojančio terminuotų darbo sutarčių skaičių, darbuotojai ir darbdaviai yra verčiami išvengti Darbo kodekso reguliavimo ir ieškoti kitų teisinių priemonių formalizuoti savo profesinius santykius, kai yra poreikis įsidarbinti terminuotam laikotarpiui ir tai atitinka darbuotojo interesus. Tai iš dalies atliepia globalias Gig Economy tendencijas, tačiau Darbo kodekso numatytas reguliavimas neatspindi šių pokyčių. Pavyzdžiui, iki 5 darbuotojų turinčiai įmonei nusprendus išbandyti naują veiklos sritį, kuriai reikia savo esme „nuolatinio” pobūdžio darbų (pavyzdžiui, duomenų analitikas), ji veikiau ieškos freelancer’io veikiančio pagal individualią veiklą, kuris sutartą laiką atliktų sutartus darbus, negu bandys formalizuoti santykius pagal Darbo kodekso nuostatas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tais atvejais, kai terminuotos sutarties nuolatinio pobūdžio darbams nėra galimybės sudaryti, sudaromos paslaugų sutartys, kurios nors ir atliepia darbo rinkos pokyčius, nesudaro galimybių darbo funkcijas pritaikyti prie darbo rinkos pokyčių. Be to, mokami mažesni mokesčiai negu įdarbinant darbuotoją, atitinkamai samdomam personalui neužtikrinama lygiavertė socialinė apsauga. Pagal galiojančią terminuotų darbo sutarčių kvotą, terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui įmanoma sudaryti tik turint 5 arba daugiau darbuotojų. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2019 m. Lietuvoje veikė 105 093 ūkio subjektai, kurie galėtų įdarbinti asmenis. 68 516 iš jų turėjo nuo 1 iki 4 darbuotojų. Taigi 65 procentai visų Lietuvoje veikiančių darbdavių išvis negali įdarbinti darbuotojų pagal terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui. Galiojančiu reguliavimu diskriminuojamos smulkios, mažiau kaip 5 darbuotojus turinčios įmonės.
Atitinkamai ribojamos verslo plėtros galimybės, nėra skatinamas naujų darbo vietų kūrimas, žmonėms apribojama galimybė įsidarbinti. Kai poreikis dirbti pagal terminuotą darbo sutartį egzistuoja ir tai atitinka darbuotojo interesus, tačiau formaliai darbo santykių sudaryti nėra įmanoma dėl terminuotų darbo sutarčių skaičiaus ribojimo, darbuotojai gali būti priversti dirbti „šešėlyje“. Nenustatytos apimties darbo sutartys šiuo metu nėra reglamentuojamos. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma įteisinti nenustatytos apimties darbo sutartis apibrėžiant jų turinį bei veikimo principus. Siekiant užtikrinti tokio darbo pobūdžio skaidrumą, Įstatymo projektu apibrėžiama nenustatyto darbo sutarties principas bei funkcijos:
apimties darbo sutartis – tai tokia darbo sutartis, pagal kurią darbo sutartyje darbo funkcijos atlikimo laikas iš anksto nenustatytas, tačiau darbuotojas įsipareigoja darbo funkciją atlikti darbdavio kvietimu, o darbdavys įsipareigoja darbuotojui sumokėti už jo atliktą darbą. 2) Be kitų numatytų darbo kodekse nustatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, nenustatytos apimties darbo sutartyje turi būti susitarta dėl kvietimo darbuotojui dirbti formos ir įteikimo tvarkos. 3) Nenustatytos apimties darbo sutartis gali būti terminuota ir neterminuota, tačiau negali apsiriboti tik vienu kvietimu dirbti. 4) Darbo užmokestis darbuotojui mokamas tik už laiką, kurį darbuotojas turėjo vykdyti darbo funkciją pagal darbdavio kvietimą dirbti, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą atvejį. Darbo užmokestis sumokamas sutartyje nustatytais terminais, tačiau ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, jei tą mėnesį buvo dirbama pagal darbdavio kvietimą. 5) Minimalioji darbo trukmė, kurią turi išdirbti darbuotojas, yra aštuonios valandos per kalendorinį mėnesį.
Jei darbuotojas nėra pakviestas dirbti tokios minimaliosios trukmės darbo arba jo neišdirba, jam turi būti sumokėtas atlyginimas už aštuonių darbo valandų darbą. Kadangi pagal šio tipo darbo sutartis, darbas nėra nuolatinis, Įstatymo projektu apibrėžiamos kvietimui dirbti sąlygos:
1) Darbo veiklos apimtis darbo valandomis nustatoma darbdaviui pateikus darbuotojui kvietimą dirbti. Jame nurodomas darbo valandų per pamainą (darbo dieną) skaičius, darbo režimas, darbo pradžia ir pabaiga ar darbo dienų skaičius. 2) Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti pagal kvietimą, jei jis pareiškiamas vėliau kaip penkios kalendorinės dienos iki darbo pradžios. Toks atsisakymas nelaikomas darbo pareigų pažeidimu. 3) Darbuotojui pradėjus dirbti, kvietime dirbti nustatytą darbo valandų per darbo dieną (pamainą) skaičių, darbo režimą, darbo pabaigą darbdavys turi teisę vienašališkai pakeisti, įspėjęs darbuotoją prieš vieną darbo dieną, nebent darbo sutartyje nustatytas kitas terminas. Darbuotojui nesutikus dirbti darbdavio pakeistomis kvietime sąlygomis, darbo funkcijos vykdymas baigiasi pagal darbuotojui įteiktame pirminiame kvietime nustatytas sąlygas. Toks nesutikimas nelaikomas darbo pareigų pažeidimu. Siekiant užtikrinti tinkamą darbuotojų apsaugą ir interesų pusiausvyrą , Įstatymo projektu apibrėžiami draudimai darbdaviui:
Darbdaviui draudžiama:
1) trukdyti darbuotojui nenustatytos apimties darbo sutarties metu dirbti kitam darbdaviui pagal darbo sutartį, nepriklausomai nuo jos rūšies;
2) bloginti darbuotojo darbo sąlygas dėl to, kad jis atsisakė priimti kvietimą ar keisti kvietime nurodytą darbo funkcijos apimtį.
Siekiant užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama nenustatytos darbo apimties sutartimis dirbant nuolatinį darbą bei kad būtų aiškios tokio tipo darbo pasibaigimo pagrindai, Įstatymo projektu numatomos nenustatytos apimties darbo sutarties pasibaigimo sąlygos:
darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, nenustatytos apimties darbo sutartis taip pat pasibaigia:
1) darbuotojui vienašališkai nutraukus sutartį raštu įspėjus darbdavį prieš penkias darbo dienas;
2) darbdaviui vienašališkai nutraukus sutartį raštu įspėjus darbuotoją prieš penkias darbo dienas ir sumokėjus pusės mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką;
3) darbdaviui vienašališkai nutraukus sutartį dėl to, kad darbuotojas atsisakė priimti laiku pateiktą kvietimą dirbti daugiau kaip du kartus per pastaruosius tris mėnesius. Tokiu atveju darbuotojas įspėjamas raštu prieš penkias darbo dienas ir atleidžiamas sumokėjus penkių darbo dienų vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. 2. Jei darbuotojas pagal vieną kvietimą dirba ilgiau negu aštuonias savaites, tokia darbo sutartis tampa neterminuota su ta darbo funkcijos atlikimo apimtimi, kuri buvo per paskutinį kvietimą. Įstatymo projektu taip pat siūloma panaikinti Darbo kodekso 67 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatomas terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbui skaičiaus ribojimas.
Panaikinus terminuotų darbo sutarčių skaičiaus ribojimą, smulkioms įmonėms, turinčioms iki 5 darbuotojų, būtų sudaromos geresnės sąlygos plėstis ir konkuruoti su stambesnėmis įmonėmis, būtų sudaromos geresnės galimybės pritaikyti darbo jėgos paklausos poreikį prie veiklos pokyčių, taip pat būtų skatinamas naujų darbo vietų kūrimas. Nedirbantiems asmenims Įstatymo projektas sudarytų galimybes greičiau patekti į darbo rinką, įgyti specifinių profesinių kompetencijų. Lankstesnis terminuotų darbo sutarčių reguliavimas būtų naudingas, sprendžiant ilgalaikio nedarbo ir užimtumo problemas. 2015 metais Lietuvoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 79 proc. respondentų dirbtų pagal terminuotas darbo sutartis, jei neturėtų darbo, taip pat 79 proc. Lietuvos gyventojų sutiktų dirbti sezoninį ar laikiną darbą, jei tai sudarytų galimybes užsidirbti. Taip pat didesnis terminuotų darbo sutarčių lankstumas sudarytų sąlygas nedirbantiems asmenims patekti į darbo rinką legaliai, o dirbančiuosius
„šešėlyje“ paskatintų pereiti į formalų sektorių. Taip būtų efektyviau
užtikrinama šių asmenų socialinė apsauga. Panaikinus terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams skaičiaus ribojimą būtų gerinamos verslo sąlygos, dėl to gali didėti Lietuvos konkurencingumas. Tai reikšminga siekiant pritraukti vietos ir užsienio investuotojus, atitinkamai būtų skatinamas ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas ir atlyginimų didėjimas. Bendrame ES kontekste pažymėtina, kad absoliučioje daugumoje ES valstybių narių terminuotų darbo sutarčių skaičius nėra ribojamas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Priėmus Įstatymo projektą būtų sumažintos paskatos korupcijai, nes darbuotojai būtų skatinami darbintis legaliai, nes būtų sudarytos patogios darbo sąlygos kai nėra įmanoma nustatyti tikslios darbo apimties bei kai terminuotos darbo sutarties poreikis egzistuoja ir atitinka darbuotojo interesus, tačiau jos sudaryti nėra galimybės dėl teisinio reguliavimo. Taip būtų skatinamas legalus įsidarbinimas ir atitinkamai užtikrinama didesnė darbuotojų apsauga. 7. Kaip Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai, nes skatins legalų įsidarbinimą užtikrinant lanksčias darbo galimybes darbuotojams bei lankstų darbo planavimą darbdaviams, kuris yra itin reikalingas, kai šalies ekonomika nestabili. Taip pat terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negalinčios sudaryti įmonės (65 procentai visų Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų), turinčios iki 5 darbuotojų, galės lanksčiau pritaikyti savo darbo jėgą prie veiklos ypatumų. Šioms įmonėms bus sudaromos geresnės sąlygos vystyti veiklą, planuoti įmonės procesus, Įstatymo projekto priėmimas turėtų teigiamą įtaką naujų darbo vietų kūrimui. Taip pat priėmus Įstatymo projektą padidės Lietuvos konkurencingumas, tai skatins vietos ir užsienio investicijas, atitinkamai sudaromos prielaidos augti ekonomikai, kurti darbo vietas ir didinti atlyginimus. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Reikės papildyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo NR.
I-1336 10 straipsnio 7 dalį, numatant išimtį, kad kai darbuotojas dirbo pagal nenustatytos darbo apimties sutartį ir jo mėnesinė alga buvo mažesnė negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, darbdavys neturės savo lėšomis padengti mokesčio skirtumo. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės. Priėmus Įstatymo projektą būtų sumažintos prielaidos korupcijai, taip pat būtų sudaromos prielaidos sutaupyti valstybės lėšų nedarbo socialinėms išmokoms ir didinti surenkamus mokesčius. 2015 metais Lietuvoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 79 proc. respondentų dirbtų pagal terminuotas darbo sutartis, jei neturėtų darbo. 2012 metais vykdytos studijos metu nustatyta, kad dauguma apklaustų darbdavių terminuotą darbo sutartį vertina kaip labai reikalingą veiklai vystyti.
Šie duomenys sudaro prielaidas prognozuoti, kad priėmus Įstatymo projektą daugiau nedirbančių asmenų patektų į darbo rinką, taip pat dirbantieji „šešėlyje” būtų skatinami pereiti į legalią darbo rinką. Taip būtų sutaupoma valstybės biudžeto lėšų nedarbo socialinio draudimo išmokoms, taip pat galimai padidėtų valstybės surenkami mokesčiai. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „Nenustatytos apimties darbo sutartis“;
„darbuotojas“; „darbdavys“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai
ir paaiškinimai Įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su Lietuvos laisvosios rinkos institutu. Teikia Seimo nariai Viktorija Čmilytė- Nielsen Simonas Gentvilas Eugenijus Gentvilas Ričardas Juška Virgilijus Alekna Juozas Baublys Kęstutis Glaveckas Jonas Liesys Gintaras Vaičekauskas Jonas Varkalys [1] http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2015/10/Pasiulymai-Socialinio-modelio-projektui_Ignas_Rubikas.pdf
DĖL Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo NR. I-133610 STRAIPSNIO Pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 7 dalį siūloma papildyti 6 punktu ir nustatyti išimtį, pagal kurią reikalavimas, kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, netaikomas, kai jie atitinkamą mėnesį „buvo apdrausti, tačiau mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga darbo užmokestis buvo apskaičiuotas, tik pagal nenustatytos apimties darbo sutartis“. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 6 punkto formuluotę siūlytina tikslinti. Neaišku, kokią teisinę reikšmę turi formuluotė „buvo apdrausti“, o formuluotėje „darbo užmokestis buvo apskaičiuotas, tik pagal nenustatytos apimties darbo sutartis“ – žodelis „tik“. Iš teikiamos keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 6 punkto redakcijos galima preziumuoti, kad formuluotė „buvo apdrausti“ nustato sąlygą, jog pagal nenustatytos apimties darbo sutartį dirbantis asmuo turėtų būti apdraustas ir kitu pagrindu (t. y. būti sudaręs kitą darbo sutartį, būti savarankiškai dirbančiu asmeniu ar pan.).
Tokią prezumpciją sustiprina kitoje cituotoje formuluotėje jau minėtas žodelis „tik“. Tačiau šios dalies 1 punkte jau nustatyta, kad šios dalies reikalavimas netaikomas kai asmenys buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis arba dėl jų socialinio statuso ypatybių draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis pagal šio įstatymo 6 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatytos išimtys siejamos su tam tikru draudžiamųjų asmenų teisiniu statusu, o ne su tuo, kokiu teisiniu pagrindu jie dirba ar gauna draudžiamąsias pajamas, todėl neaišku, kaip aptariamo punkto taisyklę reikėtų taikyti asmeniui, kuris yra draudžiamas kitais pagrindais, todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo nuostatas siūlytina tikslinti. 2. Įstatymo projekto
m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu teikiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 6, 66, 67, 85, 86, 87 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-4731) nenustatytos apimties darbo sutartys būtų įtvirtintos 2020 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į tai, bei į teisėkūros procedūrų trukmę, turėtų būti numatytas vėlesnis įstatymo įsigaliojimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.XIIIP-4734), kuriame siūloma šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalį pripažinti netekusia galios 2020 m. birželio 1 d.
Atsižvelgiant į tai aptariamame įstatymo projekte naujas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 6 punktas galiotų tik iki 2020 m. birželio 1 d. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) tikslintinas įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas (turėtų būti „1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas“);
2) įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimas tarpusavyje derintinas su jo turiniu, nes šiame straipsnyje įstatymo įgyvendinimo ir taikymo reguliuoti nesiūloma; Šiame kontekste siūlytina papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį 2 dalimi ir nustatyti šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo subjektus bei terminus, atitinkamai patikslinus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą įstatymo įsigaliojimo normą. 3) įstatymo projekto 2 straipsnyje vienintelė jo dalis nenumeruotina. 4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas padidintų Valstybinio socialinio draudimo fondo deficitą, manytina, kad reikėtų gauti Vyriausybės, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto planuotojos, išvadą. Be to, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto
direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8
5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]