Projekto lyginamasis variantas Projektas
Pakeisti 72¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pareiginės algos koeficientai yra šie:
1) instituto direktoriaus – 10,010,81–17,8319,28;
2) instituto mokslinio sekretoriaus – 7,518,12–14,3515,52;
3) vyriausiojo mokslo darbuotojo – 8,619,31–15,516,76;
4) vyresniojo mokslo darbuotojo – 7,518,12–12,0413,02;
5) mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 7,518,12–9,169,90;
6) jaunesniojo mokslo darbuotojo – 5,05,41–6,326,83.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. rugsėjo 1 dieną. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-4724(2) lyginamasis variantas Projektas
Pakeisti 72¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pareiginės algos koeficientai yra šie:
1) instituto direktoriaus – 10,010,81–17,8319,28;
2) instituto mokslinio sekretoriaus – 7,518,12–14,3515,52;
3) vyriausiojo mokslo darbuotojo – 8,619,31–15,516,76;
4) vyresniojo mokslo darbuotojo – 7,518,12–12,0413,02;
5) mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 7,518,12–9,169,90;
6) jaunesniojo mokslo darbuotojo – 5,05,41–6,326,83.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS mokslo ir studijų ĮSTATYMO Nr. XI-242 72¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTo
priežastys, įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai. Įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Programa), 141 punkto nuostatas dėl mokslininko karjeros patrauklumo didinimo, talentų pritraukimo, taip pat Programos 128.6 papunktyje numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimus dėl dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimo didinimo. Dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai ilgą laiką buvo nedidinami. 2017 m. pirmą kartą nuo 2009 m. didėjo mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai, tam papildomai skirta 3,1 mln. Eur valstybės biudžeto asignavimų. Nuo 2018 m. vykdant švietimo ir mokslo sistemos struktūrinę reformą, siekiama dėstytojams ir mokslininkams sudaryti palankias darbo sąlygas, užtikrinti stabilų jų darbo užmokesčio augimą. Tai vykdoma palaipsniui, atlyginimus didinant etapais: 2018 m. dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai vidutiniškai padidinti 20 proc. (tam skirta 23 mln. Eur), 2019 m. – vidutiniškai 16 proc. (tam skirta dar 23,1 mln. Eur). Bendras vidutinis dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokesčio padidinimas per dvejus metus (palyginti su 2017 m.) – apie 40 proc. Sparčiai didėjant atlyginimams Lietuvos darbo rinkoje (visų sektorių darbuotojams), akademinių darbuotojų darbo užmokesčio augimas nėra pakankamas. Dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai vis dar išlieka nekonkurencingi tiek šalies, tiek tarptautinėje darbo rinkoje ir neatitinka akademinės bendruomenės lūkesčių. Dėl nekonkurencingų atlyginimų dėstytojo bei mokslininko karjera Lietuvoje nėra patraukli, todėl dažnai gabus jaunimas jos Lietuvoje nesirenka.
Maži atlyginimai yra viena esminių protų nutekėjimo priežasčių, stabdančių Lietuvos mokslo ir studijų sistemos kokybinę pažangą. Atsižvelgiant į šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimą ir aukščiau išdėstytas priežastis, siekiama ir toliau didinti atlyginimus akademinei bendruomenei. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje sutarta pasiekti, kad 2025 m. dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. šalies VDU. 2020 m. dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimus sutarta didinti nuo rugsėjo 1 d., palyginti su iki 2019 m. gruodžio 31 d. nustatytu darbo užmokesčiu, vidutiniškai 10 proc. (įskaitant nuo 2020 m. sausio 1 d. padidintą pareiginės algos bazinį dydį nuo 173 Eur iki 176 Eur). Siekiant sudaryti teisines prielaidas darbo užmokesčiui didinti biudžetinėse įstaigose valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, parengtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72¹straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas). Įstatymo projekto tikslas – nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 72¹ straipsnio 5 dalyje nustatytų pareiginės algos koeficientų apatines ir viršutines ribas (,,šakutes“) visoms pareigybių grupėms padidinti 8,125 proc. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas.
Nuo 2017 m. birželio 20 d. valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, administracijos (instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, mokslinio sekretoriaus), mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygas ir socialines garantijas reglamentuoja Įstatymo 72¹ straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje visoms pareigybių grupėms (jų yra 6) nustatytos pareiginės algos koeficientų dydžių apatinės ir viršutinės ribos (,,šakutės“). 4. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Numatoma Įstatymo 72¹ straipsnio 5 dalyje numatytoms visoms pareigybių grupėms 8,125 proc. padidinti pareiginės algos koeficientų dydžių apatines ir viršutines ribas (,,šakutes“). Atlyginimai šių pareigybių darbuotojams, palyginti su 2019 m., padidėtų vidutiniškai 10 proc. (vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga galėtų kilti 149–268 Eur, vyresniojo mokslo darbuotojo – 130–209 Eur, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 130–158 Eur, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 87–109 Eur). Tikslas – palaipsniui pasiekti, kad 2025 m. šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Tik nuoseklus ir akademinės bendruomenės lūkesčius atitinkantis atlyginimų didinimas paskatins jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą, padidins šiuo metu Lietuvoje dirbančių mokslininkų motyvaciją, o tai sudarys sąlygas siekti aukštos mokslo ir studijų sistemos kokybės, didinti šalies mokslinį produktyvumą ir konkurencingumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
jo plėtrai. Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą. Kitų norminių teisės aktų keisti nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nevartojamos naujos sąvokos. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Kitų norminių teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas. Įstatymo projektui įgyvendinti 2020 m. (4 mėnesiams) reikės 0,6 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų, kurios numatytos 2020 m. valstybės biudžete. Tai leis mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestį, palyginti su iki 2019 m. gruodžio 31 d. nustatytu darbo užmokesčiu, valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose padidinti vidutiniškai 10 proc. Papildomų lėšų poreikis įstatymo projektui įgyvendinti 2021 m. (8 mėnesiams) – 1,2 mln. Eur. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Su visuomene konsultuojamasi, įstatymo projektą skelbiant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: valstybinis mokslinių tyrimų institutas, darbo užmokestis, pareiginės algos koeficientas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad teikiamas įstatymo projektas susijęs tik su valstybinių mokslinių tyrimų institutų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, mokslininkų ir kitų tyrėjų darbo užmokesčio didinimu. Aukštosios mokyklos pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Įstatymo 8 straipsnį turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų, aukštosios mokyklos pačios nustato savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 72¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTO 2020-04-17 Nr. XIIIP-4724 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 72¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTO 2020-06-10 Nr. XIIIP-4724(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo komitetas
DĖL
2020-05-27
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, Komiteto nariai: Liudas Jonaitis, Dainius Kepenis, Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, mentoriai Kęstutis Kaminskas, Rūta Norkienė, patarėjos Justina Paukštė, Aistė Kairienė, Rūta Steponėnienė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-04-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra
komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8 , prieš – 0 , susilaikė – 1 ,
Staniuvienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Mokslo ir studijų įstatymo projektas XIIIP-4724(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro patarėja Rūta Steponėnienė