Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 6 dalį: „6. Biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri 2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, išskyrus atvejus, nebent kai pateikiama įrodymų, kad tai žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos dirvos. Be to, biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš alyvpalmių aliejų ar jų šalutinių produktų“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. rugsėjo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 6 dalį ir nustatyti, kad „biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš alyvpalmių aliejų ar jų šalutinių produktų“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/30/EB (toliau - Direktyva 2009/30/EB) 7a straipsnį valstybės narės įsipareigoja mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šiam tikslui pasiekti viena iš būtinų priemonių yra biodegalų naudojimas, o Direktyvos 2009/30/EB 7b straipsnyje yra nustatyti biodegalų tvarumo kriterijai, pagal kuriuos biodegalų naudojimo skatinimo priemonės būtų taikomos tik jei galima garantuoti, kad jie nėra kilę iš vietovių, kurioms būdinga didelė biologinė įvairovė, arba jei gamtos apsaugos arba retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių apsaugos tikslais nustatytų vietovių atveju atitinkama kompetentinga institucija įrodo, kad žaliavų gamyba nekliudo siekti tų tikslų. Atsižvelgiant į tai, siūlomame keisti įstatymo straipsnyje yra nustatytos detalios nuostatos, susijusios su minėtoje Direktyvoje 2009/30/EB nustatytais biodegalų tvarumo kriterijais. Tuo tarpu pritarus pasiūlymui biodegalai iš alyvpalmių aliejų ar jų šalutinių produktų Lietuvos Respublikoje negalėtų būti nei gaminami, nei į Lietuvos Respubliką importuojami, neatsižvelgiant į tai, kad jie atitiktų visus tvarios gamybos kriterijus. Toks siūlomo reguliavimo pobūdis reikštų, kad teikiamas pasiūlymas yra nesuderinamas su Direktyvos 2009/30/EB nuostatomis.
Kartu pažymėtina, kad dėl analogiškų priežasčių teikiamas reguliavimas vertintinas kaip nesuderinamas ir su 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją nuostatomis. Antra, atkreipiame dėmesį, kad įstatyme nustačius siūlomą kategorišką draudimą, susijusį su biodegalų iš alyvpalmių aliejų ar jų šalutinių produktų prekyba ir importu, toks reguliavimas turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnio nuostatas, draudžiančias laisvo prekių judėjimo vidaus rinkoje suvaržymus. Pažymime, kad biodegalais, atitinkančiais Direktyvoje 2009/30/EB nustatytus tvarumo kriterijus, turi būti leidžiama prekiauti visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Todėl nustačius siūlomą draudimą, apimantį tik Lietuvos Respublikos teritoriją, vertintina, kad teikiamas reguliavimas yra nesuderinamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnio nuostatomis. Trečia, analizuojama įstatymo nuostata turėtų būti laikoma techniniu reglamentu, kaip tai suprantama pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535. Todėl atsižvelgiant į šios Direktyvos 5 straipsnio nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatas, projektas turėtų būti notifikuojamas Europos Komisijai, atidedant jo priėmimą trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę dėl jo poveikio prekybai vidaus rinkoje.
Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, jog teikiamas siūlymas yra orientuotas išimtinai į vieną biodegalų gamintojų grupę, t. y. tik į tuos gamintojus, kurie biodegalams gaminti naudoja alyvpalmių aliejų ar jų šalutinius produktus. Draudimas susijęs su alyvpalmių aliejų ar jų šalutinių produktų naudojimu būtų absoliutus, todėl tam tikri biodegalų rinkos dalyviai, nepaisant to, kad jų biodegalai atitiktų visus tvarumo kriterijus, kaip ir biodegalai, pagaminti iš kitų produktų, būtų eliminuoti iš rinkos, taip sudarant palankesnes sąlygas kitiems biodegalų rinkos dalyviams ir pašalinant jų konkurentus. Toks absoliutus alyvpalmių aliejų ar jų šalutinių produktų naudojimas biodegalams, svarstytinas Konstitucinio Teismo doktrinos, susijusios su proporcingu teisiniu reguliavimu, ūkinės veiklos laisvės ribojimu ir konkurencijos ribojimo draudimu. Pažymime, kad Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad “<...> ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų. Tačiau nustatomais apribojimais neleistina paneigti tokių esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt.“ Vertinant tokias doktrinines nuostatas pastebėtina, kad teikiamas reguliavimas paneigtų ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą, nes iš rinkos eliminuotų tam tikrą grupę verslo subjektų, neatsižvelgiant į tai, kad jų biodegalai pagaminti laikantis biodegalų tvarumo kriterijų, kaip ir visų kitų gamintojų.
Be to, tokiu reguliavimu būtų pažeistas ir sąžiningos konkurencijos apsaugos principas, nes pašalinti verslo subjektai negalėtų konkuruoti su kitais gamintojais, nors jų biodegalai atitiktų visus Europos Sąjungoje biodegalams keliamus tvarumo reikalavimus. Todėl darytina išvada, jog analizuojamas reguliavimas yra neproporcingas siekiamiems tikslams ir galimai neatitinka Konstitucinio Teismo doktrininių nuostatų. 2. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomas įstatymo pakeitimas yra analogiškas, kuris buvo teikiamas kaip Seimo nario pasiūlymas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 20, 20(1), 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 63(1), 64 straipsnių ir priedo pakeitimo, 11(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 20(2) straipsniu įstatymo projektui, reg Nr.XIIIP-4140[1]. Šis pasiūlymas buvo analizuojamas ir dėl jo Seimo Aplinkos apsaugos komitete buvo gautos suinteresuotų institucijų nuomonės. Pažymėtina, kad Teisingumo ministerijos, Konkurencijos tarybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos raštuose dėl analizuojamo pasiūlymo pateikiamos analogiškai kritiškos pastabos, kaip ir šioje Teisės departamento išvadoje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D.
Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] Prieiga per internetą : https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/f54bbb70201311eaadfcfdb735b57421?positionInSearchResults=10&searchModelUUID=dc2362d4-ea85-4743-a553-76f3ec7a0ac9