Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbuotojai tam laikui, kai teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo arba dalyvauja vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne mažesne kaip 24 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos ir ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.“
papildymas 32¹straipsniu Papildyti Įstatymą 32¹straipsniu: „32¹ straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, darbo užmokesčio didinimas ir su tuo susijusių sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų apmokėjimas 1.
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai (biudžetinių įstaigų darbuotojams) arba mėnesinė alga (viešųjų įstaigų darbuotojams) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo vykdomų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą. 2. Nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, turinčių asmens sveikatos priežiūros įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio
apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis neturinčių įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams darbo užmokestis perskaičiuojamas ir mokamas pagal šio įstatymo 2 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32¹ straipsnio 1 dalies nuostatas už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Asta Kubilienė Darius Kaminskas
Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbuotojai tam laikui, kai teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo arba dalyvauja vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne mažesne kaip 24 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos ir ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.“
papildymas 32¹straipsniu Papildyti Įstatymą 32¹straipsniu: „32¹ straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, darbo užmokesčio didinimas ir su tuo susijusių sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų apmokėjimas 1.
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai (biudžetinių įstaigų darbuotojams) arba mėnesinė alga (viešųjų įstaigų darbuotojams) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo vykdomų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2.
Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, turinčių asmens sveikatos priežiūros įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis neturinčių įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. balandžio 9 d. 2. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams darbo užmokestis perskaičiuojamas ir mokamas pagal šio įstatymo 2 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32¹ straipsnio 1 dalies nuostatas už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo dienos. 3.
iki 2020 m. balandžio 8 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Asta Kubilienė Darius Kaminskas
Projekto Nr. XIIIP-4686(3) lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbuotojai tam laikui, kai teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo arba dalyvauja vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne mažesne kaip 24 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžių ir ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžių.“
papildymas 32¹straipsniu Papildyti Įstatymą 32¹straipsniu: „32¹ straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, įskaitant gydytojus rezidentus, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, darbo užmokesčio didinimas ir su tuo susijusių sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų apmokėjimas 1.
Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientai arba mėnesinė alga (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2. Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, patirtos išlaidos, susijusios su šių įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų, nesudariusių sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, patirtos išlaidos, susijusios su šių įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai nepriklausančių sveikatos priežiūros įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu, nustatomos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų su šiomis įstaigomis Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromose sutartyse numatytomis sąlygomis.“
Įstatymo taikymas Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams darbo užmokestis perskaičiuojamas ir mokamas pagal šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32¹ straipsnio 1 dalies nuostatas karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės
teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
DĖL Lietuvos Respublikos ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1553 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ir įstatymo papildymo 32¹STRAIPSNIU
ir uždaviniai: Įstatymo projekto (toliau - Projekto) rengimą paskatino siekis pašalinti įstatyme numatytų socialinių garantijų spragas. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme numatomos socialinės garantijos asmenims dirbantiems ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose. Deja dabartinis reguliavimas sudaro sąlygas tam tikrai grupei darbuotojų likti be socialinių garantijų netekto darbingumo atveju, jeigu jie neturi galimybės apskaičiuoti pastarųjų trijų mėnesių darbo užmokesčio vidurkio, kuris yra pagrindas nustatyti netekto darbingumo draudimo sumos dydžiui pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio
pat, šis įstatymas, teikėjų nuomone, nenumato pakankamų socialinių garantijų (darbo užmokesčio padidinimo) šalyje paskelbto karantino atveju. Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) (toliau - COVID-19) plitimo, kuris jau pasiekė pandemijos lygį pasaulyje, galima konstatuoti, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino metu, organizuojantys ir teikiantys asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems ar įtariamiems, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), neabejotinai dirba pavojingų veiksnių veikiamose darbo vietose. Pažymėtina, kad šios ligos sustabdymui yra reikalingas profesionalus, motyvuotas ir socialinėmis garantijomis apsaugotas sveikatos priežiūros įstaigų personalas. Todėl teikiamu Projektu siekiama pagerinti šių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų socialines garantijas ir jų užtikrinimo praktiką šalyje paskelbtos ekstremalios padėties metu. 2.
atstovai) ir rengėjai:
projektą inicijavo ir parengė Seimo nariai Asta Kubilienė, Darius Kaminskas
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalis, numatanti specialią netekto darbingumo socialinę garantiją, nustato, kad ,, Darbuotojai tam laikui, kai teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo arba dalyvauja vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos“. Taigi, galima konstatuoti, kad draudimas netekto darbingumo atvejams yra susietas su paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio vidurkiu, todėl asmuo nedirbęs Lietuvoje pastaruosius tris mėnesius, arba dirbęs sumažintu krūviu, bet atitinkantis kitas įstatyme numatytas sąlygas, negalėtų pasinaudoti šia socialine garantija arba jam suteikiama garantija būtų neproporcingai maža ir todėl įstatymas negalėtų pasiekti šiomis specialiomis garantijomis keliamo tikslo. Taip pat pabrėžtina, kad tarp aštuntajame skirsnyje įtvirtintų socialinių garantijų nėra numatytas darbo užmokesčio padidinimas ir su tuo susijusių sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų apmokėjimas karantino laikotarpiu. Pagal šiuo metu galiojantį Sveikatos priežiūros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu nr.
V-281 „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų dėl koronaviruso (covid-19) organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 20 punktą ,,Nuo karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidos darbuotojams, organizuojantiems ir teikiantiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems COVID 19 liga (koronaviruso infekcija), mokamam 15 proc. pastoviosios darbo užmokesčio dalies priedui (įskaitant ir nuo jo darbdavio mokamus mokesčius), apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis pagal išlaidų straipsnį ,,Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms“, pagal pateiktą lėšų paraišką ir šias faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus.“ Pažymėtina, kad atsižvelgiant į COVID-19 kaip ypač pavojingos ligos pobūdį ir į dėl jos išplitimo pasaulyje paskelbtą pandemiją, būtina optimizuoti ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams numatytas socialines garantijas įtvirtintas įstatymuose. 4.
rezultatų laukiama: Todėl šiuo Projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 straipsnio1 dalį ir numatyti, kad ,, Darbuotojai tam laikui, kai teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo arba dalyvauja vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne mažesne kaip 24 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos ir ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.“ Taip pat papildyti Lietuvos Respublikos žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą 32¹ straipsniu ir numatyti, kad ,,Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai (biudžetinių įstaigų darbuotojams) arba mėnesinė alga (viešųjų įstaigų darbuotojams) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo vykdomų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą.“ Kartu nustatyti, kad ,,Nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, turinčių asmens sveikatos priežiūros įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Todėl šiuo Projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 straipsnio1 dalį ir numatyti, kad ,, Darbuotojai tam laikui, kai teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo arba dalyvauja vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne mažesne kaip 24 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos ir ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.“ Taip pat papildyti Lietuvos Respublikos žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą 32¹ straipsniu ir numatyti, kad ,,Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai (biudžetinių įstaigų darbuotojams) arba mėnesinė alga (viešųjų įstaigų darbuotojams) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo vykdomų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą.“ Kartu nustatyti, kad ,,Nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, turinčių asmens sveikatos priežiūros įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis neturinčių įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Tokiu būdu siekiama optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų socialines garantijas susiduriant su ypatingai pavojingais išoriniais veiksniais.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Vyriausybė ir jos įgaliota institucija turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Darbo užmokesčio didinimui reikės Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir valstybės bei savivaldybių biudžetų lėšų, kurių tikslaus poreikio šiuo metu nustatyti neįmanoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „socialinės garantijos karantino metu“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Asta Kubilienė Darius Kaminskas
DĖL Lietuvos Respublikos ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1553 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ir įstatymo papildymo 32¹STRAIPSNIU
ir uždaviniai: Įstatymo projekto (toliau - Projekto) rengimą paskatino siekis pašalinti įstatyme numatytų socialinių garantijų spragas. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme numatomos socialinės garantijos asmenims dirbantiems ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose. Deja dabartinis reguliavimas sudaro sąlygas tam tikrai grupei darbuotojų likti be socialinių garantijų netekto darbingumo atveju, jeigu jie neturi galimybės apskaičiuoti pastarųjų trijų mėnesių darbo užmokesčio vidurkio, kuris yra pagrindas nustatyti netekto darbingumo draudimo sumos dydžiui pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio
pat, šis įstatymas, teikėjų nuomone, nenumato pakankamų socialinių garantijų (darbo užmokesčio padidinimo) šalyje paskelbto karantino atveju. Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) (toliau - COVID-19) plitimo, kuris jau pasiekė pandemijos lygį pasaulyje, galima konstatuoti, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino metu, organizuojantys ir teikiantys asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems ar įtariamiems, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), neabejotinai dirba pavojingų veiksnių veikiamose darbo vietose. Pažymėtina, kad šios ligos sustabdymui yra reikalingas profesionalus, motyvuotas ir socialinėmis garantijomis apsaugotas sveikatos priežiūros įstaigų personalas. Todėl teikiamu Projektu siekiama pagerinti šių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų socialines garantijas ir jų užtikrinimo praktiką šalyje paskelbtos ekstremalios padėties metu. 2.
atstovai) ir rengėjai: Šį projektą inicijavo ir parengė Seimo nariai Asta Kubilienė ir Darius Kaminskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalis, numatanti specialią netekto darbingumo socialinę garantiją, nustato, kad ,, Darbuotojai tam laikui, kai teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo arba dalyvauja vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos“. Taigi, galima konstatuoti, kad draudimas netekto darbingumo atvejams yra susietas su paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio vidurkiu, todėl asmuo nedirbęs Lietuvoje pastaruosius tris mėnesius, arba dirbęs sumažintu krūviu, bet atitinkantis kitas įstatyme numatytas sąlygas, negalėtų pasinaudoti šia socialine garantija arba jam suteikiama garantija būtų neproporcingai maža ir todėl įstatymas negalėtų pasiekti šiomis specialiomis garantijomis keliamo tikslo. Taip pat pabrėžtina, kad tarp aštuntajame skirsnyje įtvirtintų socialinių garantijų nėra numatytas darbo užmokesčio padidinimas ir su tuo susijusių sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų apmokėjimas karantino laikotarpiu. Pagal šiuo metu galiojantį Sveikatos priežiūros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu nr.
V-281 „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų dėl koronaviruso (covid-19) organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 20 punktą ,,Nuo karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidos darbuotojams, organizuojantiems ir teikiantiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems COVID 19 liga (koronaviruso infekcija), mokamam 15 proc. pastoviosios darbo užmokesčio dalies priedui (įskaitant ir nuo jo darbdavio mokamus mokesčius), apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis pagal išlaidų straipsnį ,,Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms“, pagal pateiktą lėšų paraišką ir šias faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus.“ Pažymėtina, kad atsižvelgiant į COVID-19 kaip ypač pavojingos ligos pobūdį ir į dėl jos išplitimo pasaulyje paskelbtą pandemiją, būtina optimizuoti ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams numatytas socialines garantijas įtvirtintas įstatymuose. 4.
rezultatų laukiama: Todėl šiuo Projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 straipsnio1 dalį ir numatyti, kad ,, Darbuotojai tam laikui, kai teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo arba dalyvauja vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne mažesne kaip 24 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos ir ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.“ Taip pat papildyti Lietuvos Respublikos žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą 32¹ straipsniu ir numatyti, kad ,,Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai (biudžetinių įstaigų darbuotojams) arba mėnesinė alga (viešųjų įstaigų darbuotojams) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo vykdomų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Kartu nustatyti, kad ,,Nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, turinčių asmens sveikatos priežiūros įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Todėl šiuo Projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 straipsnio1 dalį ir numatyti, kad ,, Darbuotojai tam laikui, kai teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo arba dalyvauja vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne mažesne kaip 24 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos ir ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.“ Taip pat papildyti Lietuvos Respublikos žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą 32¹ straipsniu ir numatyti, kad ,,Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai (biudžetinių įstaigų darbuotojams) arba mėnesinė alga (viešųjų įstaigų darbuotojams) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo vykdomų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Kartu nustatyti, kad ,,Nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, turinčių asmens sveikatos priežiūros įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis neturinčių įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio
nustatyta tvarka.“ Tokiu būdu siekiama optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų socialines garantijas susiduriant su ypatingai pavojingais išoriniais veiksniais.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Vyriausybė ir jos įgaliota institucija turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Darbo užmokesčio didinimui reikės Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir valstybės bei savivaldybių biudžetų lėšų, kurių tikslaus poreikio šiuo metu nustatyti neįmanoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „socialinės garantijos karantino metu“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Asta Kubilienė Darius Kaminskas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Pažymėtina, kad Teisės departamentas laikosi savo nuomonės, išdėstytos 2020 m.
kovo 17 d. išvadoje Nr. XIIIP-4631(2), kad Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo aštuntame skirsnyje, kuriame yra ir įstatymo projektu 1 straipsniu keičiamas 32 straipsnis, nustatytas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir nedera su Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu, kad jis galimai pažeidžia dvigubo draudimo valstybės lėšomis dėl to paties draudžiamojo įvykio bei dvigubų išmokų jam įvykus mokėjimo vengimo principą, kad visi draudiminių įvykių atvejai, draudimo išmokų dydžiai bei jų mokėjimo tvarka turėtų būti nustatyti įstatyme, bet ne poįstatyminiuose teisės aktuose. 2. Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 32¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai (biudžetinių įstaigų darbuotojams) arba mėnesinė alga (viešųjų įstaigų darbuotojams) didinami nuo 60 iki 100 procentų. Nors įstatyme ir nurodomi kriterijai, kurie turėtų lemti darbo užmokesčio pakėlimo dydį, tai neužkerta galimybės sveikatos priežiūros įstaigos vadovui savo subjektine nuožiūra spręsti ir nustatyti jo vadovaujamos įstaigos darbuotojų algos priedą intervalo ribose. Tai gali sąlygoti nevienodą ir netinkamą įstatymo taikymą visų Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų mastu.
Atsižvelgiant į tai, siūlome arba įstatyme aiškiai nurodyti didinamos algos pakėlimą procentais pagal tam tikrus kriterijus, arba įgalioti sveikatos apsaugos ministrą nustatyti tvarką, kuri pagal įstatyme nustatytus kriterijus aiškiai diversifikuotų algos kėlimo dydžius nurodyto intervalo ribose. 3. Atsižvelgiant į tai, kad sveikatos priežiūros įstaigos, neturinčios sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, dažniausiai yra ne viešosios ar biudžetinės įstaigos, o privatūs juridiniai asmenys, kuriuose taikomos kitokios darbo apmokėjimo sąlygos, manytume, kad jų darbuotojų darbo apmokėjimas turėtų būti didinamas ne pagal 32¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas, o pagal su šiais privačiais subjektais Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromose sutartyse numatytas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 32¹ straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka“ siūlome įrašyti žodžius „darbo užmokesčio padidinamu nustatomos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų su šiomis įstaigomis Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromose sutartyse numatytomis sąlygomis“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
laikosi savo nuomonės, išdėstytos 2020 m. kovo 17 d. išvadoje Nr. XIIIP-4631(2), kad Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo aštuntame skirsnyje, kuriame yra ir įstatymo projektu 1 straipsniu keičiamas 32 straipsnis, nustatytas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir nedera su Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu, kad jis galimai pažeidžia dvigubo draudimo valstybės lėšomis dėl to paties draudžiamojo įvykio bei dvigubų išmokų jam įvykus mokėjimo vengimo principą, kad visi draudiminių įvykių atvejai, draudimo išmokų dydžiai bei jų mokėjimo tvarka turėtų būti nustatyti įstatyme, bet ne poįstatyminiuose teisės aktuose. 2. Atsižvelgiant į tai, kad sveikatos priežiūros įstaigos, neturinčios sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, dažniausiai yra ne viešosios ar biudžetinės įstaigos, o privatūs juridiniai asmenys, kuriuose taikomos kitokios darbo apmokėjimo sąlygos, manytume, kad jų darbuotojų darbo apmokėjimas turėtų būti didinamas ne pagal 32¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas, o pagal su šiais privačiais subjektais Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromose sutartyse numatytas sąlygas.
Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 32¹ straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka“ siūlome įrašyti žodžius „darbo užmokesčio padidinamu nustatomos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų su šiomis įstaigomis Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromose sutartyse numatytomis sąlygomis“. 3. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. balandžio 9 d. Atsižvelgiant į įstatymo projekto priėmimo, įstatymo pateikimo pasirašymui, jo pasirašymo bei paskelbimo procedūrų trukmę, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą arba jos atsisakyti (įsigaliotų nuo paskelbimo Teisės aktų registre dienos). Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas straipsnio pavadinimas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.Pažymėtina, kad Teisės departamentas laikosi savo nuomonės, išdėstytos 2020 m. kovo 17 d. išvadoje Nr. XIIIP-4631(2), kad Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo aštuntame skirsnyje, kuriame yra ir įstatymo projektu 1 straipsniu keičiamas 32 straipsnis, nustatytas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir nedera su Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu, kad jis galimai pažeidžia dvigubo draudimo valstybės lėšomis dėl to paties draudžiamojo įvykio bei dvigubų išmokų jam įvykus mokėjimo vengimo principą, kad visi draudiminių įvykių atvejai, draudimo išmokų dydžiai bei jų mokėjimo tvarka turėtų būti nustatyti įstatyme, bet ne poįstatyminiuose teisės aktuose. 2. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 32¹turinį, siūlytina 32¹ straipsnio pavadinime išbraukti žodžius ,,įskaitant gydytojus rezidentus“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Martinėlis, komiteto nariai A. Armonaitė, K. Bartkevičius, I Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis,
L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai A. Astrauskas, K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėjos D. Jonelytė, M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, sveikatos apsaugos ministro patarėja L. Bušinskaitė, Lietuvos Respublikos valstybinės ligonių kasos direktorius G. Kacevičius, Seimo nariai J. Džiugelis, J. Razma, D. Šakalienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-04-061 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
departamentas laikosi savo nuomonės, išdėstytos 2020 m. kovo 17 d. išvadoje Nr.
XIIIP-4631(2), kad Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo aštuntame skirsnyje, kuriame yra ir įstatymo projektu 1 straipsniu keičiamas 32 straipsnis, nustatytas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir nedera su Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu, kad jis galimai pažeidžia dvigubo draudimo valstybės lėšomis dėl to paties draudžiamojo įvykio bei dvigubų išmokų jam įvykus mokėjimo vengimo principą, kad visi draudiminių įvykių atvejai, draudimo išmokų dydžiai bei jų mokėjimo tvarka turėtų būti nustatyti įstatyme, bet ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Nepritarti
užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 aštuntojo skirsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2811, kuriuo buvo nustatytos specialios nuostatos (normos) dėl darbuotojų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, ar vykdančių arba dalyvaujančių vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, draudimo. Šio minėto įstatymo specialios nuostatos (normos), esant konkurencijai su Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo normomis, turi viršenybę. Projekto 1 straipsniu esamas reguliavimas nėra siūlomas keisti iš esmės, o siūloma tik nustatyti mažiausią sumą, kuria darbingumo netekimo atvejais valstybės biudžeto lėšomis būtų draudžiami jau minėti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-04-062 2.
Atsižvelgiant į tai, kad sveikatos priežiūros įstaigos, neturinčios sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, dažniausiai yra ne viešosios ar biudžetinės įstaigos, o privatūs juridiniai asmenys, kuriuose taikomos kitokios darbo apmokėjimo sąlygos, manytume, kad jų darbuotojų darbo apmokėjimas turėtų būti didinamas ne pagal 32(1) straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas, o pagal su šiais privačiais subjektais Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromose sutartyse numatytas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 32(1) straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka“ siūlome įrašyti žodžius „darbo užmokesčio padidinimu nustatomos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų su šiomis įstaigomis Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromose sutartyse numatytomis sąlygomis“. Pritarti iš dalies Argumentai: komiteto patobulintu įstatymo projektu siūloma aiškiai išskirti sveikatos priežiūros įstaigų grupes ir nustatyti, kad su darbo užmokesčio padidinimu susijusios išlaidos nustatomos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų su šiomis įstaigomis Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromose sutartyse numatytomis sąlygomis toms įstaigoms, kurios nepriklauso LNSS. Pasiūlymas: pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 32(1) straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo papildymas 32(1) straipsniu Papildyti Įstatymą 32(1) straipsniu: „32(1) straipsnis.
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, darbo užmokesčio didinimas ir su tuo susijusių sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų apmokėjimas
sistemai priklausančių Ssveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientai (biudžetinių įstaigų darbuotojams) arba mėnesinė alga (viešųjų įstaigų darbuotojams) (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinami nuo
darbuotojo vykdomų atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2.
Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, turinčių asmens sveikatos priežiūros įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros šių įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų, nesudariusių Sutarčių sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, neturinčių įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros šių įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos valstybės ir savivaldybių biudžetų biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. 3.
nepriklausančių sveikatos priežiūros įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu nustatomos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų su šiomis įstaigomis Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromose sutartyse numatytomis sąlygomis.“
siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. balandžio 9 d. Atsižvelgiant į įstatymo projekto priėmimo, įstatymo pateikimo pasirašymui, jo pasirašymo bei paskelbimo procedūrų trukmę, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą arba jos atsisakyti (įsigaliotų nuo paskelbimo Teisės aktų registre dienos). Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas straipsnio pavadinimas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas. Pritarti Pasiūlymas: pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2020 m. balandžio 9 d. 2. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams darbo užmokestis perskaičiuojamas ir mokamas pagal šio įstatymo 2 straipsniu dėstomo straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 dalies nuostatas už laikotarpį karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo dienos. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. balandžio 8 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ 3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2020-04-07 Įvertinę Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 32 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP4686(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo narys J.
Seimo narys J. Džiugelis, 2020-04-071 Argumentai: Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad sveikatos priežiūros įstaigos, jos padalinių (filialų) darbuotojams, nepriklausomai nuo to ar jie turi kvalifikaciją, suteikiančią teisę vykdyti asmens sveikatos priežiūros paslaugą, bet faktiškai vykdantiems jiems pavestas darbo funkcijas, dėl kurių tiesiogiai dalyvaujant susiduria su asmenimis, įtariamais užsikrėtus ypač pavojinga užkrečiama liga ar infektuotais ja ligoniais, būtų suteikiami įstatymo projekte numatyti priedai, t.y. kad priedą gautų ne tik gydytojai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, teikiantys asmens sveikatos priežiūros paslaugą pacientui, bet ir rezidentai, gydytojai – internai, valytojos, kurios faktiškai užtikrina patalpų, kuriuose yra infekcijos židinys ar slaugomas infekcine liga užsikrėtęs pacientas, valymą ir nukenksminimą (dezinfekciją), taip pat greitosios medicinos pagalbos brigados darbuotojai, įskaitant vairuotojus, kurie tiesiogiai kontaktuoja su galimai infektuotu asmeniu, bet neteikia asmens sveikatos priežiūros paslaugos, ir kasdien kelia riziką savo ir savo šeimos sveikatai. Pažymėtina, kad šios ligos sustabdymui yra reikalingas profesionalus, motyvuotas ir socialinėmis garantijomis apsaugotas sveikatos priežiūros įstaigų personalas, todėl teikiamu pasiūlymu siekiama pagerinti šių sveikatos priežiūros įstaigų ir jos padalinių darbuotojų socialines garantijas ir jų užtikrinimo praktiką šalyje paskelbtos ekstremalios padėties metu. Pasiūlymas: “Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Darbuotojai tam laikui, kai teikia ir (ar) dalyvauja teikiant sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, įtariamiems sergant ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis ar ja sergantiems pacientams, ar vykdo arba dalyvauja vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne mažesne kaip 24 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos ir ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.“ Nepritarti Manytina, kad siūlomos nuostatos perteklinės ir gali kelti teisės akto taikymo problemų dėl sąvokos
„dalyvavimas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas“ neapibrėžtumo ir
daugiaprasmiškumo. 2. Seimo narys J.
Seimo narys J. Džiugelis, 2020-04-072 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte buvo numatyta suteikti socialines garantijas ne tik teikiantiems asmens sveikatos priežiūros paslaugą darbuotojams, bet ir jos teikime dalyvaujančiam personalui, atitinkamai šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti tinkamą šio įstatymo projekto įgyvendinimą, t.y. kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos, jos padalinių (filialų) darbuotojams, nepriklausomai nuo to ar jie turi kvalifikaciją, suteikiančią teisę vykdyti asmens sveikatos priežiūros paslaugą, bet faktiškai vykdantiems jiems pavestas darbo funkcijas, dėl kurių tiesiogiai dalyvaujant susiduria su asmenimis, įtariamais užsikrėtus ypač pavojinga užkrečiama liga ar infektuotais ja ligoniais, būtų suteikiami įstatymo projekte numatyti priedai, t.y. kad priedą gautų ne tik gydytojai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, teikiantys asmens sveikatos priežiūros paslaugą pacientui, bet ir rezidentai, gydytojai
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, karantino metu organizuojančių, dalyvaujančių teikiant ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems ir (ar) įtariamiems sergant pacientams, ar vykdančių arba dalyvaujančių vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, darbo užmokesčio didinimas ir su tuo susijusių sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų apmokėjimas
įstaigų ir (ar) jų padalinių (filialų) darbuotojams nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja, ir (ar) teikia ir
(ar) dalyvauja teikiant sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, įtariamiems sergant ir (ar) sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis pacientams, ar vykdo arba dalyvauja vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai (biudžetinių įstaigų darbuotojams) arba mėnesinė alga (viešųjų įstaigų darbuotojams) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo vykdomų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2.
Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, turinčių asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir (ar) jos padalinių (filialų) patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros įstaigų ir (ar) jos padalinių (filialų) darbuotojų, organizuojančių, ir
(ar) teikiančių ir (ar) dalyvaujančių teikiant sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, įtariamiems sergant ir
(ar) sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis pacientams ar vykdančių arba dalyvaujančių vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis neturinčių įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros įstaigų ir (ar) jos padalinių (filialų) darbuotojų, organizuojančių, ir (ar) teikiančių ir (ar) dalyvaujančių teikiant sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, įtariamiems sergant ir (ar) sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių arba dalyvaujančių vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti Manytina, kad siūlomos nuostatos perteklinės ir gali kelti teisės akto taikymo problemų. dėl sąvokų „dalyvavimas teikiant“, „dalyvavimas vykdant“ neapibrėžtumo ir daugiaprasmiškumo.
Sveikatos priežiūros įstaiga Siūlymas atskirai išskirti ir sveikatos priežiūros įstaigų padalinius (filialus) yra perteklinis, jie patenka į šių nuostatų taikymo sritį – sąvoka „sveikatos priežiūros įstaiga“ apima ir jos struktūrinius padalinius. 3. Seimo nariai M. Majauskas, R. Martinėlis, I. Šimonytė, 2020-04-072 Argumentai: Projekto iniciatoriai išreiškė abejones dėl to, ar šiuo įstatymo projektu bus nustatomi priedai gydytojams rezidentams. Todėl teikiamas pasiūlymas, kuriuo būtų aiškiai įvardinta, kad šis įstatymo pakeitimas apima ir gydytojus rezidentus, kad jiems taip pat būtų nustatyti priedai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Papildyti Įstatymą 32¹straipsniu: „32¹ straipsnis.
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, įskaitant gydytojus rezidentus, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, darbo užmokesčio didinimas ir su tuo susijusių sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų apmokėjimas
darbuotojams nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai (biudžetinių įstaigų darbuotojams) arba mėnesinė alga (viešųjų įstaigų darbuotojams) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo vykdomų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2.
Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, turinčių asmens sveikatos priežiūros įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis neturinčių įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“
nariai R. Žemaitaitis, K. Bartkevičius, 2020-04-072 Argumentai: Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad didėtų visų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, darbo užmokestis. Pasiūlymas: Pakeisti 32¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir
(ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai (biudžetinių įstaigų darbuotojams) arba mėnesinė alga (viešųjų įstaigų ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių privačių įmonių darbuotojams) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo vykdomų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Argumentai: komiteto patobulintu įstatymo projektu siūloma aiškiai apibrėžti sveikatos priežiūros įstaigų grupes ir patikslinti su darbo užmokesčio padidėjimu susijusių išlaidų finansavimo šaltinius, išskiriant ir Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai nepriklausančias sveikatos priežiūros įstaigas. Pasiūlymas: papildyti keičiamo įstatymo 32(1) straipsnį 3 dalimi: „3. Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai nepriklausančių sveikatos priežiūros įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir
(ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu, nustatomos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų su šiomis įstaigomis Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromose sutartyse numatytomis sąlygomis.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4686(3) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2020-04-082 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūloma nustatyti, kad su darbo užmokesčio padidinimu susijusios išlaidos nustatomos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų su šiomis įstaigomis Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromose sutartyse numatytomis sąlygomis toms įstaigoms, kurios nepriklauso LNSS. Pasiūlymas: pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 32(1) straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo papildymas 32(1) straipsniu Papildyti Įstatymą 32(1) straipsniu: „32(1) straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, įskaitant gydytojus rezidentus, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, darbo užmokesčio didinimas ir su tuo susijusių sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų apmokėjimas 1.
Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių Ssveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientai (biudžetinių įstaigų darbuotojams) arba mėnesinė alga (viešųjų įstaigų darbuotojams) (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo vykdomų atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2.
Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, turinčių asmens sveikatos priežiūros įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros šių įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų, nesudariusių Sutarčių sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, neturinčių įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros šių įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos valstybės ir savivaldybių biudžetų biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. 3.
nepriklausančių sveikatos priežiūros įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu nustatomos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų su šiomis įstaigomis Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromose sutartyse numatytomis sąlygomis.“
Sveikatos reikalų komitetas, 2020-04-083 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslintinos projekto 3 straipsnio nuostatos. Pasiūlymas: pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2020 m. balandžio 9 d. 2. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams darbo užmokestis perskaičiuojamas ir mokamas pagal šio įstatymo 2 straipsniu dėstomo straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 dalies nuostatas už laikotarpį karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo dienos. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. balandžio 8 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
pranešėjai: A.Kubilienė, R. Martinėlis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4686 (3) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Vesta Valainytė