Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas. 1. Pakeisti 14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. PVM mokėtojas turi teisę pasirinkti specialią
apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM už jo tiekiamas prekes ar paslaugas, kai sumokamas atlygis už jas - pinigų apskaitos principas. Jeigu atlygis mokamas dalimis, PVM apskaičiuojamas dalimis kiekvienos atlygio dalies sumokėjimo momentu. Pinigų apskaitos principą gal taikyti tik tie PVM mokėtojai, kurių pajamos per paskutinius 3 mokestinius laikotarpius nė per vieną iš jų neviršijo 2 000 000 eurų, taip pat naujai įregistruoti Lietuvos vienetai, kurių pirmojo mokestinio laikotarpio planuojamos pajamos neviršys 2 000 000 eurų per mokestinį laikotarpį. Pasirinkimą taikyti šioje dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką PVM mokėtojas privalo deklaruoti vietos mokesčio administratoriui centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ir ji taikoma apskaičiuojant PVM už prekes ir paslaugas, kurios tiekiamos pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu nuo prašymo pateikimo dienos. PVM mokėtojas turi teisę šio pasirinkimo atsisakyti, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 12 mėnesių nuo to mokestinio laikotarpio, kurį ši tvarka buvo pradėta taikyti, pradžios, o PVM už prekes ar paslaugas, kurios buvo patiektos, bet mokestis nebuvo apskaičiuotas, apskaičiuojamas pirmąjį mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka.“
2Buvusias 14 straipsnio 9, 10, 11,
12,13,14 dalis laikyti atitinkamai 10,11,12,13,14,15 dalimis: 10.9.
PVM mokėtojas, tiekiantis žemės ūkio produkciją, kurios tiekimas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įforminamas žemės ūkio produkcijos pirkėjo išrašoma PVM sąskaita-faktūra, turi teisę pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM už jo tiekiamą žemės ūkio produkciją atsiranda, kai sumokamas atlygis už ją. Jeigu atlygis mokamas dalimis, PVM apskaičiuojamas dalimis kiekvienos atlygio dalies sumokėjimo momentu. Kai už patiektą žemės ūkio produkciją turi būti mokamos subsidijos ar dotacijos, kurios įtraukiamos į apmokestinamąją žemės ūkio produkcijos vertę, PVM nuo šios apmokestinamosios vertės dalies apskaičiuojamas, kai pirkėjas sumoka atitinkamą sumą. Pasirinkimą taikyti šioje dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką PVM mokėtojas privalo deklaruoti vietos mokesčio administratoriui centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ir ji taikoma apskaičiuojant PVM už žemės ūkio produkciją, kuri tiekiama pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu nuo prašymo pateikimo dienos. PVM mokėtojas turi teisę šio pasirinkimo atsisakyti, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 24 mėnesiams nuo to mokestinio laikotarpio, kurį ši tvarka buvo pradėta taikyti, pradžios, o PVM už žemės ūkio produkciją, kuri buvo patiekta, bet mokestis nebuvo apskaičiuotas, apskaičiuojamas pirmąjį mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka. 11.10. Neatsižvelgiant į kitas šio straipsnio nuostatas, prievolė apskaičiuoti PVM už prekių tiekimą į kitą valstybę narę, kuriam taikomos šio Įstatymo VI skyriaus nuostatos, atsiranda, kai išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas toks prekių tiekimas, bet ne vėliau kaip kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prekės buvo išgabentos, 15 dieną. 12. 11.
įsigijimą iš kitos valstybės narės atsiranda, kai šių prekių tiekėjas išrašo PVM sąskaitą-faktūrą, bet ne vėliau kaip kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prekės buvo išgabentos, 15 dieną. 13.12. Prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda, kai prekės ne iš Europos Sąjungos teritorijos įvežamos į šalies teritoriją. Kai įvežtoms į Europos Sąjungos teritoriją prekėms pradedamos taikyti šio Įstatymo 12³ straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytos procedūros ar režimas, prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda, kai prekėms šios procedūros ar režimas nustojami taikyti šalies teritorijoje. 14.13. Prievolė apskaičiuoti importo PVM už prekes, kurioms pagal atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus yra taikomi importo muitai, atsiranda tuo metu, kai pagal minėtus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus. Kai prekėms netaikomi jokie importo muitai, prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda tada, kai pagal atitinkamas Sąjungos muitinės kodekso nuostatas šalies teritorijoje būtų apskaičiuota importo skola muitinei, jeigu prekėms šie muitai būtų taikomi. 15. 14. Atsiradus prievolei apskaičiuoti PVM pagal šio Įstatymo 53 straipsnio 7 dalį, PVM turi būti apskaičiuojamas tame straipsnyje nustatytu momentu. 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas. 1. Pripažinti 19 straipsnio 3 dalies 3 punktą netekusiu galios:
nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms
19 straipsnio 4 dalį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4.
Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas:
1) vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams;
2) neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui;
3) laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto. 4) apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriams“
įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Viktorija Čmilytė- Nielsen Simonas Gentvilas Eugenijus Gentvilas Ričardas Juška Virgilijus Alekna Juozas Baublys Kęstutis Glaveckas Jonas Liesys Gintaras Vaičekauskas Jonas Varkalys
ĮSTATYMo projekto NR. 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu dėl susidariusios Koronaviruso (COVID- 19) situacijos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriai negali vykdyti savo įprastinių veiklų. Dėl šios priežasties norint išvengti kuo didesnių ekonominių padarinių būtina sukurti kuo geresnes verslo veikimo sąlygas. Viešbučių ir restoranų asociacija skelbia, kad Lietuvoje šiuo metu yra uždaryti 93% viešbučių ir restoranų. Dėl didelių apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus praradimų būtina taikyti lengvatinį PVM tarifą, kuris sudarytų palankesnes sąlygas verslui. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad net ir įprastomis veikimo sąlygomis PVM tarifas taikomas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms yra per didelis. 2017 m. duomenimis[1] lengvatinis PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms taikytas 25 iš 28 ES valstybių narių, viešojo maitinimo paslaugoms taikytas 17 iš 28 ES valstybių narių. Lengvatinis apgyvendinimo tarifas ES šalyse siekia nuo 3 proc. Liuksemburge iki 18 proc. Vengrijoje. Tuo tarpu maitinimo įstaigomis taikomas lengvatinis PVM tarifas siekia nuo 3 proc. Liuksemburge iki 12proc. Belgijoje ar Švedijoje. Taip pat lengvatinis PVM tarifas prisideda ir prie naujų darbų kūrimo, kas bus itin aktualu po dėl Koronaviruso paskelbto karantino pabaigos periodo. Pavyzdžiui[2] Švedijoje 2012 sumažinus PVM tarifą maitinimo paslaugoms nuo 25 iki 12 %, užimtumas viešojo maitinimo paslaugų sektoriuje padidėjo iki 8 %. 2016 m. duomenimis, per 6 metus nuo apgyvendinimo sektoriui Vokietijoje taikomo PVM sumažinimo nuo 19 iki 7 %, buvo sukurta 46 666 naujų darbo vietų.
Įstatymo projektu siekiama sukurti palankesnes sąlygas verslo kūrimui bei vystymui, pritraukti didesnių užsienio investicijų bei užsienio kapitalo įmonių steigimo šalyje, todėl šiuo įstatymo projektu yra siūloma taikyti pinigų apskaitos principą įmonėms, kurių pajamos nesiekia 2 000 000 eur. Šis pasiūlymas sumažins administracinę naštą tiek verslui, tiek valstybei. Taigi įstatymo projektu siekiama taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriams bei pinigų apskaitos principą įmonėms, kurių pajamos siekia iki 2 000 000 eur. Visi šie pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas verslo veikimui sunkiu ekonominiu periodu, sudarys sąlygas naujų darbo vietų kūrimui bei mažins administracinę naštą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymas nenurodo kada galima taikyti pinigų apskaitos principą. Įstatymas numato 9 proc. lengvatinį PVM tarifą apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir nenumato jokio lengvatinio PVM tarifo maitinimo paslaugas teikiančioms organizacijoms. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma:
1) numatyti, kad pinigų apskaitos principą galėtų būti taikomas įmonėms, kurių pajamos nesiekia 2 000 000 eur. 2) taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriams. Šios pataisos sumažins verslo administracinį naštą, sudarys palankesnes sąlygas veikimui bei plėtrai. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamą poveikį verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Lengvatinis PVM tarifas“; „pridėtinės vertės mokestis“; „pinigų apskaitos principas“;
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Viktorija Čmilytė- Nielsen Simonas Gentvilas Eugenijus Gentvilas Ričardas Juška Virgilijus Alekna Juozas Baublys Kęstutis Glaveckas Jonas Liesys Gintaras Vaičekauskas Jonas Varkalys [1] Hotrec. Ataskaita apie sumažinto PVM tarifo naudą darbo vietų kūrimui ir konkurencingumui Europos sąjungoje. http://www.lvra.lt/uploads/29092_1216%20-%20HOTREC%20brochure%20VAT%20LT%20doc%20(2)_LT%20(002).pdf [2] Hotrec. Ataskaita apie sumažinto PVM tarifo naudą darbo vietų kūrimui ir konkurencingumui Europos sąjungoje. http://www.lvra.lt/uploads/29092_1216%20-%20HOTREC%20brochure%20VAT%20LT%20doc%20(2)_LT%20(002).pdf
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 14 straipsnį nauja 9 dalimi, joje numatant, kad „PVM mokėtojas turi teisę pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM už jo tiekiamas prekes ar paslaugas, kai sumokamas atlygis už jas - pinigų apskaitos principas. Jeigu atlygis mokamas dalimis, PVM apskaičiuojamas dalimis kiekvienos atlygio dalies sumokėjimo momentu. Pinigų apskaitos principą gali taikyti tik tie PVM mokėtojai, kurių pajamos per paskutinius 3 mokestinius laikotarpius nė per vieną iš jų neviršijo 2 000 000 eurų, taip pat naujai įregistruoti Lietuvos vienetai, kurių pirmojo mokestinio laikotarpio planuojamos pajamos neviršys 2 000 000 eurų per mokestinį laikotarpį. Pasirinkimą taikyti šioje dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką PVM mokėtojas privalo deklaruoti vietos mokesčio administratoriui centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ir ji taikoma apskaičiuojant PVM už prekes ir paslaugas, kurios tiekiamos pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu nuo prašymo pateikimo dienos. PVM mokėtojas turi teisę šio pasirinkimo atsisakyti, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 12 mėnesių nuo to mokestinio laikotarpio, kurį ši tvarka buvo pradėta taikyti, pradžios, o PVM už prekes ar paslaugas, kurios buvo patiektos, bet mokestis nebuvo apskaičiuotas, apskaičiuojamas pirmąjį mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka“. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, 2006 m. lapkričio 28 d.
Tarybos direktyvos 2006/112/EB Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva) 63 straipsnyje yra numatyta, jog „apmokestinimo momentas įvyksta ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda atlikus prekių tiekimą ar paslaugų teikimą“ (analogiškos nuostatos yra ir keičiamo įstatymo 14 straipsnyje). Direktyvos 66 straipsnyje numatyta, jog nukrypdamos nuo 63 straipsnio, valstybės narės gali numatyti, kad tam tikrų sandorių atveju ar tam tikrų kategorijų apmokestinamiesiems asmenims prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda „<...> ne vėliau kaip gavus apmokėjimą“. Tačiau Direktyvos 167 straipsnyje numatyta, jog „teisė į atskaitą atsiranda, atsiradus prievolei apskaičiuoti atskaitytiną PVM“. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus siūlomas įstatymo projekto nuostatas, susidarytų situacija, kai labai mažos įmonės būtų nesumokėjusios PVM, tačiau įgytų teisę į PVM atskaitą. Manytina, kad tokiu atveju turėtų būti numatoma išimtis dėl negalimumo traukti šių sumų į atskaitą. Priešingu atveju, tokia mokestinė lengvata galėtų būti prilyginama valstybės pagalbai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio nuostatas, apie kurios taikymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas turi būti informuojama Europos Komisija. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 84 straipsnį, PVM mokestinis laikotarpis gali būti mėnuo, kalendorinis ketvirtis, kalendorinis pusmetis ir pan. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti projekto nuostatas. Trečia, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto formuluotes „pajamos per paskutinius 3 mokestinius laikotarpius“ bei
„pirmojo mokestinio laikotarpio planuojamos pajamos“ papildyti formuluote
„prieš pasirinkimą taikyti šioje dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo
momento nustatymo tvarką deklaruojant vietos mokesčių administratoriui“.
Ketvirta, atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus, projekto 3 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl šio straipsnio nuostatų taikymo. Penkta, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl siūlomu pinigų apskaitos principu galėtų pasinaudoti tik tie pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojai, kurių pajamos per paskutinius 3 mokestinius laikotarpius nė per vieną iš jų neviršijo 2 000 000 eurų, taip pat naujai įregistruoti Lietuvos vienetai, kurių pirmojo mokestinio laikotarpio planuojamos pajamos neviršys 2
aiškinamąjį raštą. Šešta, projekto 1 straipsnio 1 dalimi papildant keičiamo įstatymo 14 straipsnį nauja 9 dalimi atitinkamai reikia keisti ir įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje, 64 straipsnio 10 dalyje bei 81 straipsnyje esančias nuorodas į keičiamo įstatymo 14 straipsnio dalis. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma lengvatinį 5 procentų PVM tarifą taikyti „apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriams“. Siūloma nuostata diskutuotina. Atkreipiame dėmesį, kad 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva) III priede, kuriame yra nustatomas sąrašas prekių ir paslaugų, kurias tiekiant ir teikiant gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, yra numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas viešbučių ir panašių įstaigų teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms bei maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugoms, numatant galimybę neįtraukti (alkoholinių ir (arba) nealkoholinių) gėrimų tiekimo.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti projektu siūlomą nuostatą, nes projektu siūloma formuluotė „apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriams“ nėra aiški ir praktikoje gali kelti taikymo problemų. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog yra subjektų, kurie vykdo ne tik paslaugų teikimą, bet ir prekių tiekimą, pavyzdžiui, didieji prekybos centrai taip pat tiekia maistą bei gėrimus. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip keičiamo įstatymo prasme reikėtų atskirti tiekiamas prekes nuo paslaugų. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. 3. Atsižvelgus į tai, kad dėl įstatymo įgyvendinimo turės būti priimti šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo, nustatant ne vėlesnį negu įstatymo įsigaliojimo terminą, iki kurio Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 5.1. po straipsnių pavadinimų taškai nerašytini;
dalies pakeitimo esmė dėstytina taip: „Papildyti 14 straipsnį nauja 9 dalimi:“;
įstatymo 14 straipsnio 9 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „paslaugos“ įrašytinas žodis „atsiranda“; 5.4. siekiant suvienodinti vartojamas sąvokas, siūlytina projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalies trečiajame sakinyje vietoje formuluotės „Lietuvos vienetas“ vartoti formuluotę „Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo“, o tekste „Pinigų apskaitos principą gal taikyti tik tie PVM mokėtojai“ žodis „gal“ keistinas žodžiu „gali“;
pernumeravimo rodyti projekte nereikia, tą reikia daryti tik projekto lyginamajame variante, be to, šio straipsnio dalių tekstas dėstytinas kabutėse;
taškas;
perteklinio žodžio „nauja“, vietoje žodžio „dalimi“ rašytinas žodis „punktu“, be to, siūlytina dėstyti tik šį naująjį punktą – tokiu atveju pakeitimo esmė dėstytina taip: „Papildyti 19 straipsnio 4 dalį 4 punktu:“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]