Projekto lyginamasis variantas
2017
išdėstyti taip:
„6) nustato užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų pranešimo registravimo tvarką prižiūri, kaip viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai laikosi šio įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nustatytų reikalavimų;“
išdėstyti taip: „4) už šio įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams skirti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytas nuobaudas.“
laikyti 5-6 punktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Petras Gražulis Rimas Andrikis Juozas Imbrasas Alfredas Stasys Nausėda Kęstutis Pūkas Algimantas Dumbrava (atsiėmė parašą 2017-03-21) Jaroslav Narkevič
Projekto lyginamasis variantas
2017
1Pakeisti 48 straipsnio 1 dalies 6 punktą:
„6) nustato užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų pranešimo registravimo tvarką prižiūri, kaip viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai laikosi šio įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nustatytų reikalavimų;“
išdėstyti taip: „4) už šio įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjams skirti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytas nuobaudas.“
atitinkamai 5-6 punktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Petras Gražulis
DĖL
ir uždaviniai Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino tai, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) 22 straipsnio 11 dalyje yra nustatyti reikalavimai viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, kurie yra ypatingai svarbūs užtikrinant Konstitucijoje įtvirtintą informacijos laisvę bei visuomenės teisę gauti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją. Pažymėtina, kad minėta nuostata galioja jau eilę metų, tačiau už joje nustatytų reikalavimų nevykdymą nėra nustatyta aiški atsakomybė bei nėra paskirta institucija, kuri vykdytų šios nuostatos laikymosi priežiūrą. Pasikeitusi geopolitinė situacija verčia imtis priemonių, kurios padėtų sustiprinti Lietuvos informacinės erdvės apsaugą nuo bet kokios galimos įtakos. Įstatymo projektu pasiūlytos konkrečios priemonės užtikrina aiškų teisinį reguliavimą, kurio svarbą ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo
atitinkamų reikalavimų nustatymas teisės aktuose dar negarantuoja to, kad visi be išimties geranoriškai jų laikysis. Praktika rodo, kad paprastai nesant teisės aktuose įtvirtintos realios atsakomybės už nustatytų reikalavimų nevykdymą yra sudaromos palankios sąlygos jų iš viso nevykdyti, jeigu tai nėra paranku ūkio subjektams. Tokios nuostatos tampa deklaratyviomis ir neveikiančiomis.
Siekiant Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo ir realių jų užtikrinimo priemonių egzistavimo, Įstatymo projektu siūloma suteikti Komisijai papildomas funkcijas vykdyti Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nustatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą ir, nustačius pažeidimus, taikyti poveikio priemones radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams. Vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais už Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies nuostatų nesilaikymą siūloma Įstatymo projekte numatyti skirti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytas nuobaudas. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo praktinio taikymo metu pastebėta, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (toliau – Komisija) Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta funkcija ,,nustatyti užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų pranešimo registravimo tvarką“ iš esmės prieštarauja nuo 2015 m. spalio 1 d. įsigaliojusiam užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklos teisiniam reguliavimui, nustatytam Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, ir dėl to Įstatymo projekte yra išbraukta. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą, atsižvelgdama į praktines galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo problemas, parengė Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai: 1) skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams.
Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus; 2) privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais; 3) fiksuodami įvairias viešas visuomenės akcijas – mitingus, eitynes, streikus, piketus ir kt. – neturi skatinti imtis neteisėtų ar desperatiškų veiksmų; 4) neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų; 5) privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumą mirties ar ligos atveju, neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti; 6) neturi propaguoti ar patraukliai vaizduoti rūkymo, girtavimo ar narkotikų vartojimo. Rūkymo, girtavimo, narkomanijos vaizdavimas pateisinamas tik kaip kontekstas, siekiant tikroviškumo; 7) neturi skleisti tendencingos ir šališkos informacijos apie religiją, neturi diskriminuoti kitų religijų; 8) turi aiškiai pristatyti religines organizacijas ir jų pažiūras, kad žmonės nebūtų klaidinami; 9) neturi propaguoti žmonių ar jų grupių antgamtinių, nerealių savybių, paranormalių reiškinių, išskyrus atvejus, kai tokia informacija pateikiama pramogai arba kaip tyrimo objektas. Neturi sudaryti įspūdžio, kad astrologai, chiromantai, ekstrasensai, bioenergetikai gali teikti patarimus dėl ateities, sveikatos, pinigų ir panašiai.
Galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrina šių nuostatų veiksmingos priežiūros, nes Visuomenės informavimo įstatyme nėra aiškiai įvardyta konkreti institucija, kompetentinga vykdyti šių nuostatų tinkamą priežiūrą ir taikyti atitinkamas poveikio priemonės jų nevykdantiems radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūlomi šie esminiai pakeitimai:
1) atsisakoma Komisijai nustatytos funkcijos, kuri iš esmės nuo 2015 m. spalio 1 d. prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytam užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklos teisiniam reguliavimui, vietoj jos įrašant naują funkciją Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies nuostatų laikymosi priežiūrą;
dalies nuostatų pažeidimą ir nurodoma konkreti institucija (Komisija) turinti įgaliojimus taikyti poveikio priemones už šių nuostatų pažeidimą, t. y. radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams skirti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytas nuobaudas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos priimto įstatymo pasekmės, susijusios su efektyvia Lietuvos informacinės erdvės ir visuomenės intereso būti teisingai informuota apsauga, veiksminga radijo ir televizijos programų transliuotojų veiklos stebėsena ir priežiūra.
Priimti pakeitimai sudarys prielaidas imtis proporcingų ir objektyviai būtinų poveikio priemonių už Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintų reikalavimų pažeidimą. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai priimtas Įstatymo projektas neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes bus pašalintos galimybės daliai subjektų piktnaudžiauti bei pasinaudoti efektyvių poveikio priemonių nebuvimu tam, kad nesąžiningai konkuruotų nevykdydami Visuomenės informavimo įstatyme šiems subjektams nustatytų pareigų. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, reikia papildyti Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso 548⁽¹⁾ straipsnį ir 589 straipsnį, kuriuose būtų numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimų viešosios informacijos skleidimui radijo ir televizijos programose pažeidimus. 9. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis ,,viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Petras Gražulis Rimas Andrikis Juozas Imbrasas Kęstutis Pūkas Algimantas Dumbrava (atsiėmė parašą 2017-03-21) Jaroslav Narkevič
DĖL
ir uždaviniai Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino tai, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) 22 straipsnio 11 dalyje yra nustatyti reikalavimai viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, kurie yra ypatingai svarbūs užtikrinant Konstitucijoje įtvirtintą informacijos laisvę bei visuomenės teisę gauti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją. Pažymėtina, kad minėta nuostata galioja jau eilę metų, tačiau už joje nustatytų reikalavimų nevykdymą nėra nustatyta aiški atsakomybė bei nėra paskirta institucija, kuri vykdytų šios nuostatos laikymosi priežiūrą. Pasikeitusi geopolitinė situacija verčia imtis priemonių, kurios padėtų sustiprinti Lietuvos informacinės erdvės apsaugą nuo bet kokios galimos įtakos. Įstatymo projektu pasiūlytos konkrečios priemonės užtikrina aiškų teisinį reguliavimą, kurio svarbą ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo
atitinkamų reikalavimų nustatymas teisės aktuose dar negarantuoja to, kad visi be išimties geranoriškai jų laikysis. Praktika rodo, kad paprastai nesant teisės aktuose įtvirtintos realios atsakomybės už nustatytų reikalavimų nevykdymą yra sudaromos palankios sąlygos jų iš viso nevykdyti, jeigu tai nėra paranku ūkio subjektams. Tokios nuostatos tampa deklaratyviomis ir neveikiančiomis.
Siekiant Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo ir realių jų užtikrinimo priemonių egzistavimo, Įstatymo projektu siūloma suteikti Komisijai papildomas funkcijas vykdyti Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nustatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą ir, nustačius pažeidimus, taikyti poveikio priemones radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams. Vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais už Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies nuostatų nesilaikymą siūloma Įstatymo projekte numatyti skirti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytas nuobaudas. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo praktinio taikymo metu pastebėta, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (toliau – Komisija) Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta funkcija ,,nustatyti užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų pranešimo registravimo tvarką“ iš esmės prieštarauja nuo 2015 m. spalio 1 d. įsigaliojusiam užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklos teisiniam reguliavimui, nustatytam Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, ir dėl to Įstatymo projekte yra išbraukta. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą, atsižvelgdama į praktines galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo problemas, parengė Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai: 1) skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams.
Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus; 2) privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais; 3) fiksuodami įvairias viešas visuomenės akcijas – mitingus, eitynes, streikus, piketus ir kt. – neturi skatinti imtis neteisėtų ar desperatiškų veiksmų; 4) neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų; 5) privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumą mirties ar ligos atveju, neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti; 6) neturi propaguoti ar patraukliai vaizduoti rūkymo, girtavimo ar narkotikų vartojimo. Rūkymo, girtavimo, narkomanijos vaizdavimas pateisinamas tik kaip kontekstas, siekiant tikroviškumo; 7) neturi skleisti tendencingos ir šališkos informacijos apie religiją, neturi diskriminuoti kitų religijų; 8) turi aiškiai pristatyti religines organizacijas ir jų pažiūras, kad žmonės nebūtų klaidinami; 9) neturi propaguoti žmonių ar jų grupių antgamtinių, nerealių savybių, paranormalių reiškinių, išskyrus atvejus, kai tokia informacija pateikiama pramogai arba kaip tyrimo objektas. Neturi sudaryti įspūdžio, kad astrologai, chiromantai, ekstrasensai, bioenergetikai gali teikti patarimus dėl ateities, sveikatos, pinigų ir panašiai.
Galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrina šių nuostatų veiksmingos priežiūros, nes Visuomenės informavimo įstatyme nėra aiškiai įvardyta konkreti institucija, kompetentinga vykdyti šių nuostatų tinkamą priežiūrą ir taikyti atitinkamas poveikio priemonės jų nevykdantiems radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūlomi šie esminiai pakeitimai:
1) atsisakoma Komisijai nustatytos funkcijos, kuri iš esmės nuo 2015 m. spalio 1 d. prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytam užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklos teisiniam reguliavimui, vietoj jos įrašant naują funkciją Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies nuostatų laikymosi priežiūrą;
dalies nuostatų pažeidimą ir nurodoma konkreti institucija (Komisija) turinti įgaliojimus taikyti poveikio priemones už šių nuostatų pažeidimą, t. y. radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams skirti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytas nuobaudas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos priimto įstatymo pasekmės, susijusios su efektyvia Lietuvos informacinės erdvės ir visuomenės intereso būti teisingai informuota apsauga, veiksminga radijo ir televizijos programų transliuotojų veiklos stebėsena ir priežiūra.
Priimti pakeitimai sudarys prielaidas imtis proporcingų ir objektyviai būtinų poveikio priemonių už Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintų reikalavimų pažeidimą. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai priimtas Įstatymo projektas neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes bus pašalintos galimybės daliai subjektų piktnaudžiauti bei pasinaudoti efektyvių poveikio priemonių nebuvimu tam, kad nesąžiningai konkuruotų nevykdydami Visuomenės informavimo įstatyme šiems subjektams nustatytų pareigų. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, reikia papildyti Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso 548⁽¹⁾ straipsnį ir 589 straipsnį, kuriuose būtų numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimų viešosios informacijos skleidimui radijo ir televizijos programose pažeidimus. 9. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas buvo pataisytas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo teisės departamento išvadas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis ,,viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Petras Gražulis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-17 Nr. S-2017-2509 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-467 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 548¹ straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-468, informuojame, kad pastabų dėl įstatymų projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Toliau teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų projektų suderinamumo su galiojančio Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis. Įstatymų projektais siūloma suteikti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai papildomas funkcijas vykdyti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) 22 straipsnio 11 dalyje nustatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą ir, nustačius pažeidimus, taikyti poveikio priemones radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams. Norėtume išreikšti abejones dėl siūlomo teisinio reglamentavimo suderinamumo su kitomis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis. Pirma, didžioji dalis Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies nuostatų atkartoja pagrindinius visuomenės informavimo principus ar kitas įstatymo nuostatas.
Pavyzdžiui, Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 1, 2, 7 punktai kartoja įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 3 punkte nustatytos pareigos iš esmės patenka į įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų reguliavimo apimtis, Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 4 punktas atitinka įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją, Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punktas iš esmės patenka į įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimo apimtį, Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 6 punktas taip pat yra perteklinis, kadangi jame nurodyta informacija yra neskelbtina pagal įstatymo 19 straipsnio
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse šiuo metu nėra atskirų nuostatų dėl įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nurodytų pareigų laikymosi užtikrinimo, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai vis tiek privalo jų laikytis pagal kitas įstatymo nuostatas, o už neskelbtinos informacijos ir pagrindinių visuomenės informavimo principų nesilaikymą, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, jau yra nustatyta atsakomybė. Atsižvelgdami į tai, manome, kad įstatymų projektais siūlomas reglamentavimas yra perteklinis, kadangi Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies nuostatos neturėtų būti vertinamos atskirai nuo įstatyme apibrėžtų neskelbtinos informacijos ir pagrindinių visuomenės informavimo principų.
Šiame kontekste siūlytume, esant poreikiui, patikslinti ir papildyti Visuomenės informavimo įstatymo 3 ir 19 straipsnius atskirais Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 9 punkte numatytais neigiamos informacijos požymiais. Be to, šiuo atveju, svarstytina, ar Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalis apskritai tikslinga, kaip savarankiška įstatymo norma. Antra, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad tarp pareigų viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams bei informacijos laisvės privalo būti išlaikyta pusiausvyra. Kitaip tariant, įstatymuose turi būti tik esminiai reikalavimai žiniasklaidos paslaugoms ir tik būtini informacijos laisvės suvaržymai, tokie kaip įtvirtinti Visuomenės informavimo įstatymo 3 ir 19 straipsniuose. Priešingu atveju, plečiant ribojamos informacijos apimtį, ir ypač suteikiant didesnius įgaliojimus valstybinėms įstaigoms vertinti žiniasklaidos paslaugų turinį, galėtų būti pažeisti kiti konstituciniai principai – informacijos laisvės, teisės rinkti ir skelbti informaciją, taip pat Visuomenės informavimo įstatymo 7 ir 10 straipsniuose įtvirtinti principai (draudimas kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį, draudimas daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, skleidėjui). Atsižvelgdami į tai, siūlytume apsvarstyti galimybę Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nustatytas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigas perkelti į Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą, o priežiūrą pavesti vykdyti pačiai žiniasklaidos bendruomenei, pavyzdžiui, Visuomenės informavimo etikos asociacijai.
Trečia, jeigu įstatymo leidėjas manytų, kad įstatymų projektuose pasiūlytos pataisos yra būtinos ir proporcingos, tuomet norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad privalu užtikrinti, jog prieš nustatant Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio
reikalavimų. Pavyzdžiui, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsniu Lietuvos radijo ir televizijos komisija, vykdydama neskelbtinos informacijos, visuomenės informavimo principų ir kitų įstatymų nuostatų laikymosi priežiūrą, privalo laikytis atitinkamų reikalavimų dėl pažeidimo tyrimo (inter alia, leisti pasiaiškinti viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, gauti ekspertinę nuomonę iš žurnalistų etikos inspektoriaus ir pan.). Atitinkamai manytume, kad tų pačių įstatymo nuostatų pažeidimo tyrimo taisyklių turėtų būti laikomasi taip pat vertinant Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies pažeidimus. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnyje turėtų būti apibūdintas minėto tyrimo procesas, kuris privalo būti pagrįstas tokiais pat principais, kuriais remiantis atliekami kiti tyrimai, patenkantys į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kompetenciją. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma išbraukti įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą. Toks pasiūlymas projekto aiškinamajame rašte grindžiamas argumentu, jog braukiama nuostata prieštarauja keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 daliai. Pasiūlymas ir jo argumentavimas nepagrįsti. Pažymėtina, kad įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas imperatyvas, jog užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai prieš pradėdami šią veiklą privalo Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pranešti apie tai Komisijai. Tuo tarpu įstatymo nuostata, kurią projekte siūloma išbraukti, nustato, jog Komisija „nustato užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų pranešimo registravimo tvarką.“ Akivaizdu, jog jokio prieštaravimo tarp minėtų nuostatų nėra, nes siūloma braukti įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata tiesiog nustato įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytos prievolės realizavimo viešojo administravimo institucijoje tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojanti keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakcija buvo priimta būtent tuo pačiu 2015 m. gegužės 21 d. Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1731, kuriuo keičiamame 33 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta prievolė užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjams prieš pradedant veiklą pranešti apie tai Komisijai.
Vienintelė įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos išbraukimo pasekmė būtų tokia, jog buvęs aiškus teisinis reguliavimas dėl pateiktų pranešimų gavimo Komisijoje fakto įteisinimo (jo įregistravimo) taptų neaiškiu, nes įstatyme nebeliktų nuostatos, nustatančios gautų pranešimų apie pradedamą veiklą tvarkymo Komisijoje būdų. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos, numatančios Komisijos funkciją nustatyti užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų pranešimo registravimo tvarką, išbraukimo reikėtų atsisakyti. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimis siūloma įstatymo 48 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 4 punktu ir nustatyti, jog Komisija gali „už šio įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams skirti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytas nuobaudas.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatyta Komisijos teisė skirti nuobaudas esant gana aiškioms aplinkybėms, t.y. kai viešosios informacijos rengėjai ir
(ar) skleidėjai skleidžia informaciją, kuria: raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką; skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę; skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu.
Tuo tarpu pagal siūlomą nuostatą, Komisiją galės skirti nuobaudas dėl subjektyvaus pobūdžio pažeidimų, kurių buvimas, ar nebuvimas priklausys išimtinai nuo vertinančio asmens požiūrio. Pavyzdžiui, 22 straipsnio 11 dalyje viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai įpareigojami „aiškiai pristatyti religines organizacijas ir jų pažiūras, kad žmonės nebūtų klaidinami; privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais“ ir pan. Svarstytina, ar būtų objektyviai pagrįsta už aptariamų įpareigojimų nesilaikymą, pavyzdžiui, nepakankamą nuomonių pateikimą taikyti administracines nuobaudas. Aptartame kontekste pažymėtina, jog teisinis reguliavimas, susijęs su tam tikrų sankcijų taikymu asmenims yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, todėl šio reguliavimo turinys turi būti aiškus ir suprantamas reguliuojamų teisinių santykių subjektams.
Jei būtų nutarta, kad siūlomas reguliavimas dėl administracinių nuobaudų taikymo yra proporcingas siekiamiems tikslams, reguliavimas dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigų turėtų būti patikslintas, kad būtų aiškus kiekvieno konkretaus pažeidimo, už kurį asmenims gali būti taikoma atsakomybė, turinys, pavyzdžiui, koks skaičius nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais, turėtų būti pateiktas, ar nustatytas kitoks kriterijus, leidžiantis konstatuoti, kad įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. 3. Neaišku, kodėl projektu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už šio įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą tik radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams. Manytume, kad pagal vykdomos veiklos pobūdį atsakomybė turėtų kilti ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjams. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kartu teikiamame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 548¹ straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIIP-468) numatyta administracinė atsakomybė ne tik radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjams, tačiau ir visoms kitoms visuomenės informavimo priemonėms. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“;
pakeitimų esmėje prieš skaičių „48“ įrašytinas žodis „Buvusius“, o žodžiai
„atitinkamai“ bei „laikyti“ keistini vietomis.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma išbraukti įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą. Toks pasiūlymas projekto aiškinamajame rašte grindžiamas argumentu, jog braukiama nuostata prieštarauja keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 daliai. Pasiūlymas ir jo argumentavimas nepagrįsti. Pažymėtina, kad įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas imperatyvas, jog užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai prieš pradėdami šią veiklą privalo Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pranešti apie tai Komisijai. Tuo tarpu įstatymo nuostata, kurią projekte siūloma išbraukti, nustato, jog Komisija „nustato užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų pranešimo registravimo tvarką.“ Akivaizdu, jog jokio prieštaravimo tarp minėtų nuostatų nėra, nes siūloma braukti įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata tiesiog nustato įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytos prievolės realizavimo viešojo administravimo institucijoje tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojanti keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakcija buvo priimta būtent tuo pačiu 2015 m. gegužės 21 d. Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1731, kuriuo keičiamame 33 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta prievolė užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjams prieš pradedant veiklą pranešti apie tai Komisijai.
Vienintelė įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos išbraukimo pasekmė būtų tokia, jog buvęs aiškus teisinis reguliavimas dėl pateiktų pranešimų gavimo Komisijoje fakto įteisinimo (jo įregistravimo) taptų neaiškiu, nes įstatyme nebeliktų nuostatos, nustatančios gautų pranešimų apie pradedamą veiklą tvarkymo Komisijoje būdų. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos, numatančios Komisijos funkciją nustatyti užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų pranešimo registravimo tvarką, išbraukimo reikėtų atsisakyti. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimis siūloma įstatymo 48 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 4 punktu ir nustatyti, jog Komisija gali „už šio įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams skirti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytas nuobaudas.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatyta Komisijos teisė skirti nuobaudas esant gana aiškioms aplinkybėms, t.y. kai viešosios informacijos rengėjai ir
(ar) skleidėjai skleidžia informaciją, kuria: raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką; skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę; skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu.
Tuo tarpu pagal siūlomą nuostatą, Komisiją galės skirti nuobaudas dėl subjektyvaus pobūdžio pažeidimų, kurių buvimas, ar nebuvimas priklausys išimtinai nuo vertinančio asmens požiūrio. Pavyzdžiui, 22 straipsnio 11 dalyje viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai įpareigojami „aiškiai pristatyti religines organizacijas ir jų pažiūras, kad žmonės nebūtų klaidinami; privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais“ ir pan. Svarstytina, ar būtų objektyviai pagrįsta už aptariamų įpareigojimų nesilaikymą, pavyzdžiui, nepakankamą nuomonių pateikimą taikyti administracines nuobaudas. Aptartame kontekste pažymėtina, jog teisinis reguliavimas, susijęs su tam tikrų sankcijų taikymu asmenims yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, todėl šio reguliavimo turinys turi būti aiškus ir suprantamas reguliuojamų teisinių santykių subjektams.
Jei būtų nutarta, kad siūlomas reguliavimas dėl administracinių nuobaudų taikymo yra proporcingas siekiamiems tikslams, reguliavimas dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigų turėtų būti patikslintas, kad būtų aiškus kiekvieno konkretaus pažeidimo, už kurį asmenims gali būti taikoma atsakomybė, turinys, pavyzdžiui, koks skaičius nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais, turėtų būti pateiktas, ar nustatytas kitoks kriterijus, leidžiantis konstatuoti, kad įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
pakeitimų esmėje po žodžio „punktą“ įrašytini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“;
pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-05 Nr. S-2017-4535 Lietuvos Respublikos Seimui
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-467(2) IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO papildymo 548¹ straipsniu ir 589 STRAIPSNIo PAKEITIMO įstatymo projekto nr. xiiip-468(2) ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-467(2) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 548(1) straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-468(2) (toliau – Projektai), informuojame, jog nepaisant to, kad šie Projektai yra papildyti, siūlomi keičiamų įstatymų pakeitimai yra iš esmės tapatūs Projektų Nr. XIIIP-467 ir Nr. XIIIP-468 pirminiams variantams. Dėl šios priežasties prašome Europos teisės departamento pateiktas[1] pastabas dėl Projektų Nr. XIIIP-467 ir Nr. XIIIP-468 laikyti aktualiomis taip pat papildytiems Projektams Nr. XIIIP-467(2) ir Nr. XIIIP-468(2). Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected] [1] 2017 m. kovo 23 d. Europos teisės departamento išvada dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-467 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 548(1) straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-468.