Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Asmens teisių ir laisvių apribojimai užtikrinant civilinę saugą
Vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai – ir ūkinės veiklos laisvė.“2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 9 straipsnį nauju 18 punktu:
„18) paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas bei kitus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo būtinus apribojimus;“. 2. Buvusį 9 straipsnio 18 punktą laikyti 19 punktu. 3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) teikia Vyriausybei siūlymus dėl valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų naudojimo ekstremaliųjų situacijų metu, taip pat poreikio nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas bei kitus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo būtinus apribojimus.“4 straipsnis. Įstatymo papildymas 30¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 30¹ straipsniu: „30¹ straipsnis. Prekybos ir paslaugų teikimo reguliavimas susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai 1.
Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija turi teisę nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą ir pavesti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai stebėti šių priekių ir paslaugų kainų bei prieinamumo pokyčius. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi šių prekių ir (ar) paslaugų trūkumą ir (ar) jų gamintojų, pardavėjų ar teikėjų piktnaudžiavimą nustatant šių prekių ir (ar) paslaugų kainas, nedelsdama informuoja apie tai Vyriausybės ekstremalių situacijų komisiją. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, atsižvelgdama į gautą informaciją, gali teikti siūlymą Vyriausybei spręsti dėl poreikio nustatyti prekių ir (ar) paslaugų, būtinų gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas, taip pat kitus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo būtinus apribojimus. Teikiant šį siūlymą turi būti pagrįsta, kad prekių ir (ar) paslaugų trūkumo ir
(ar) jų gamintojų, pardavėjų ar teikėjų piktnaudžiavimo negalima išvengti kitomis įstatymuose numatytomis priemonėmis. 2.
Konkurencijos tarybos nuomonę, turi teisę, susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir institucijoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų didmenines ir (ar) mažmenines kainas, taip pat kitus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo būtinus apribojimus (parduodamų prekių kiekio ribojimus, pardavimo ar paslaugų teikimo vietas, prekių išvežimo ir (ar) eksporto iš Lietuvos Respublikos laikinus draudimus, subjektus, kurie turi pirmenybę įsigyti šias prekes ir (ar) paslaugas ir panašiai). 3. Nustatydama šio straipsnio 2 dalyje nurodytų prekių ir (ar) paslaugų maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas ir (ar) kitus apribojimus, Vyriausybė turi laikytis proporcingumo principo, nepažeisti sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo bei nurodyti maksimalų ribojimų taikymo terminą, kuris negali būti ilgesnis už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos trukmę. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją nustatytas prekių ir (ar) paslaugų, būtinų gyventojams, valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir institucijoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas ir (ar) kitus šių prekių pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo apribojimus Vyriausybė turi atšaukti nedelsdama, išnykus priežastims, dėl kurių jie buvo nustatyti. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo nuostatų laikymosi priežiūrą vydo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-971 8, 9, 11 straipsnio pakeitimo ir ĮSTATYMO
ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 28 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo I-657
1.Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Įstatymų projektų rengimą paskatino siekis sudaryti įstatymines prielaidas priimti laikinus sprendimus dėl kainų ribojimo ar tam tikrų kitų prekybos sąlygų, jeigu ekstremaliosios situacijos metu kiltų poreikis tokius sprendimus priimti. Pažymėtina, kad jau šiuo metu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gauna vartotojų paklausimus (skundus/prašymus) dėl galimai padidėjusių maisto ir ne maisto produktų kainų (pvz., dėl padidėjusios konkretaus dezinfekcinio skysčio kainos ar respiratorių kainų), dėl pasiūlymų ar reklamos, kurie kelia paniką ir skatina gyventojus be rimtos priežasties įsigyti didesnius nei reikalinga būtiniausių prekių kiekius, tokiu būdu didindami konkrečių prekių paklausą rinkoje. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas (Seimas) turi teisę suteikti Vyriausybei arba kitai institucijai teisę reguliuoti kainas tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, toks įgaliojimas turi būti suteiktas įstatymu, aiškiai apibrėžiant kainų reguliavimo atvejus, sąlygas, subjektus bei kainų reguliavimo tvarką, su sąlyga, kad būtų laikomasi proporcingumo principo (t. y. kainos turi būti reguliuojamas tik tiek, kiek būtina, nepažeidžiant sąžiningos konkurencijos ir pan.).
Tačiau kadangi nei Civilinės saugos įstatymas, nei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas šiuo metu įstatyminio pagrindo kainų reguliavimui aiškiai nesuteikia, būtinas įstatyminio reguliavimo šiuo aspektu tobulinimas suteikiant reikiamus įgaliojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms. Įstatymų projektų tikslas – sudaryti prielaidas reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o taip pat – apsaugoti vartotojų interesus bei suteikti Vyriausybei teisę prireikus nustatyti valstybės lygio ekstremalioje situacijoje gyventojams, valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir institucijoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas, taip pat kitus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo būtinus apribojimus (parduodamų prekių vienetų skaičius, pardavimo ar paslaugų teikimo vietas, prekių išvežimo/eksporto iš Lietuvos Respublikos laikinus draudimus ir pan.). Šiuo metu kai kurios Europos Sąjungos valstybės narės jau ėmęsi panašių priemonių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje Prekybos kodekso pagrindu, numatančiu galimybę krizės atveju laikinai reguliuoti kainas, siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir užtikrinti vartotojų pasitikėjimą, buvo priimtas Ministro Pirmininko dekretas, kuriuo reglamentuojamos maksimalios dezinfekcinio skysčio kainos. Čekija nustatė kainas respiratoriams. Rumunija, Kipras, Ispanija teisės aktuose numatė galimybę reguliuoti kainas. Lenkija, Vengrija ir Italija atlieka kainų stebėseną.
Poreikį keisti įstatyminį reguliavimą Vyriausybei, Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijoms savo 2020 m. kovo 20 d. raštu Nr. NVK03/20 išreiškė ir Nacionalinė vartotojų konfederacija. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorius Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu galiojančios Civilinės saugos įstatymo, Nepaprastosios padėties įstatymo nuostatos nenumato galimybės reguliuoti prekių ar paslaugų kainų ekstremaliosios situacijos metu, nustačius pardavėjų ar paslaugų tiekėjų piktnaudžiavimą staigiai išaugusios paklausos atveju ar esant prekių ar paslaugų trūkumui. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei nesuteikti įgaliojimai vykdyti prekių ir (ar) paslaugų kainų ir prieinamumo priežiūrą ir reguliavimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymų projektais siūloma numatyti valstybės lygio ekstremaliojoje situacijoje gyventojams, institucijoms ar ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų kainų ir prieinamumo monitoringą. Šių prekių ir paslaugų kainų ir prieinamumo monitoringą vykdytų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsižvelgdama į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos nustatytą gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą.
Nustačius valstybės lygio ekstremalioje situacijoje gyventojams, institucijoms ar ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų trūkumą ir (ar) šių prekių ar paslaugų gamintojų, pardavėjų ar paslaugų teikėjų piktnaudžiavimą susiklosčiusia ekstremalia situacija (pvz., siekiant gauti nepagrįstų pajamų ar pelno iš šių prekių pardavimo ar paslaugų tiekimo), apie tai būtų informuojama Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, kuri galėtų siūlyti Vyriausybei priimti sprendimą dėl tam tikrų kainų reguliavimo ir pardavimo sąlygų ir kitų ribojimų nustatymo. Bet kuriuo atveju tokių priemonių kaip kainų, parduodamų produktų kiekių reguliavimas ar eksporto draudimas, turėtų būti imamasi tik kaip kraštutinės priemonės – tik tuo atveju, jei stebint rinką, vertinant pasikeitusią prekybos praktiką būtų nustatyti ūkio subjektų piktnaudžiavimo atvejai ir valstybė neturėtų kitų galimybių užtikrinti kainų stabilumo ir tuo pačiu savo piliečių apsaugos ir jų interesų tenkinimo. Šie apribojimai turėtų būti nustatomi laikantis proporcingumo principo, nepažeidžiant sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo bei nustatant maksimalų ribojimų taikymo terminą, kuris negali būti ilgesnis už ekstremaliosios situacijos trukmę. Be to, šie apribojimai turėtų būti atšaukiami nedelsiant, išnykus jų įvedimo priežastims. Vyriausybei dėl numatomų kainos ir kitų apribojimų gavus Konkurencijos tarybos nuomonę ir reglamentavus kainas (nustačius kitus apribojimus), Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vykdytų reguliuotų kainų laikymosi priežiūrą ir taikytų atsakomybę nesilaikymo atvejais.
Siekiant sudaryti galimybę Civilinės saugos įstatyme numatomas priemones taikyti ir nepaprastosios padėties metu, Nepaprastosios padėties įstatymo 28 straipsnis pildomas 17 punktu. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas pildomas galimybe skirti šiame įstatyme numatytas baudas ir už pagal Civilinės saugos įstatymą numatytų reikalavimų nesilaikymą. Atsižvelgiant į šiuo metu jau paskelbtą ekstremaliąją situaciją pakeitimai įsigaliotų nuo paskelbimo Teisės aktų registre momento ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Vyriausybė, esant poreikiui, galėtų nedelsdami imtis atitinkamų veiksmų ir sprendimų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, suteikus galimybę Vyriausybei valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu, nustačius piktnaudžiavimo atvejus, laikinai reguliuoti atskirų produktų kainas, būtų numatytas instrumentas, užkertantis galimybę verslo subjektams pasinaudoti susidariusia situacija savo asmeniniams interesams – t. y. pasipelnymui naudojantis smarkiai išaugusiu tam tikrų prekių poreikiu ir paklausa. Be to, pačio reguliavimo buvimas veiktų kaip prevencinė priemonė, skatinanti gamintojus ir (ar) pardavėjus vykdyti atsakingą kainų politiką. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priklausomai nuo nustatytų kainų dydžio ir kitų ribojimų apimties, gali būti ribojama kainų nustatymo laisvė, parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų kiekiai ir jų išvežimo ar eksporto galimybės. Visgi, įvertinant tai, kad ribojimai būtų taikomi itin didelės paklausos prekėms, kurios pilnai galės būti realizuojamos vidaus rinkoje, ūkio subjektų veikla negalėtų dėl to tapti nuostolinga, o būtų tik apribota galimybė, vartotojų sąskaita ir pasinaudojus ekstremaliosios situacijos aplinkybėmis, gauti papildomo, nepagrįstai didelio pelno. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymų projektus kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus Įstatymo projektą, Civilinės saugos įstatyme numatyti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai būtų priimami pagal poreikį. 12.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Ekstremalioji
situacija“, „būtinos prekės ir (ar) paslaugos“, „kainos“, „reguliavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius
2020-03-27 Nr. XIIIP-4664 (taisyta) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje vietoje formuluotės „stebėti šių priekių” įrašytina formuluotė “stebėti šių prekių”. 2. Projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „<...> Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją nustatytas prekių ir (ar) paslaugų, būtinų gyventojams, valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir institucijoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas ir (ar) kitus šių prekių pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo apribojimus Vyriausybė turi atšaukti nedelsdama, išnykus priežastims, dėl kurių jie buvo nustatyti.“ Projekto nuostatos tobulintinos. Iš projekto nuostatų neaišku, kas turėtų būti atsakingas už nustatytų prekių pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo apribojimų atšaukimo inicijavimą. Pastebėtina, kad kai kurios priežastys, dėl kurių buvo nustatyti nurodyti apribojimai, gali išnykti ir iki ekstremaliosios situacijos atšaukimo, pvz. patiekus į rinką pakankamą kiekį prekių. Be to, vietoj žodžio „Paskelbus“ įrašytinas žodis „Paskelbtus“. 3. Projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30¹ straipsnyje siūlytina įtvirtinti nuostatą, kad apribojimai netenka galios Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją. 4. Projekto
vietoje žodžio „vydo“ įrašytinas žodis „vykdo“. 5. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 papildymo 31(1) straipsniu įstatymo projektas (Reg. Nr.
Nr. XIIIP-4562), kurio pateikimas yra įtrauktas į 2020 m. kovo 31 d. į Seimo nenumatyto posėdžio darbotvarkę. Šiame projekte siūlomas įtvirtinti kitoks teisinis reguliavimas skiriasi nuo siūlomo įtvirtinti vertinamajame projekte (Reg. Nr XIIIP-4664), taip pat įregistruotas Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 8, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 22, 25, 26, 27, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-4555), kurio 1 straipsniu taip pat siūloma keisti 8 straipsnį, tačiau teikiama kitokia šio straipsnio redakcija. Pagal projekto XIIIP-4555 14 straipsnio 1 dalį jis turėtų įsigalioti 2020 m. rugsėjo 1 d. Be to, Seime įregistruotas ir Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-4661), kurio 2 straipsniu taip pat siūloma keisti 8 straipsnį (teikiama redakcija skiriasi nuo šio projekto ir projekto XIIIP-4555). Be to, projekto XIIIP-4661. Šio projekto 2 straipsniu siūloma papildyti 9 straipsnį nauju 18 punktu, o buvusį 9 straipsnio 18 punktą laikyti 19 punktu, projekto XIIIP-4661 3 straipsnio 2 dalimi teikiamas analogiškas pasiūlymas, tačiau teikiamos 9 straipsnio 18 punkto redakcijos skiriasi. Nurodyti projektai (XIIIP-4555, XIIIP-4661 ir šis XIIIP-4664) turi būti suderinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 2396160, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje vietoje formuluotės „stebėti šių priekių” įrašytina formuluotė “stebėti šių prekių”. 2. Projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „<...> Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją nustatytas prekių ir (ar) paslaugų, būtinų gyventojams, valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir institucijoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas ir (ar) kitus šių prekių pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo apribojimus Vyriausybė turi atšaukti nedelsdama, išnykus priežastims, dėl kurių jie buvo nustatyti.“ Projekto nuostatos tobulintinos. Iš projekto nuostatų neaišku, kas turėtų būti atsakingas už nustatytų prekių pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo apribojimų atšaukimo inicijavimą. Pastebėtina, kad kai kurios priežastys, dėl kurių buvo nustatyti nurodyti apribojimai, gali išnykti ir iki ekstremaliosios situacijos atšaukimo, pvz., patiekus į rinką pakankamą kiekį prekių. Be to, vietoj žodžio „Paskelbus“ įrašytinas žodis „Paskelbtus“. 3. Projekto
vietoje žodžio „vydo“ įrašytinas žodis „vykdo“. 4. Pažymėtina, kad Seime yra įregistruotas Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 8, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 22, 25, 26, 27, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-4555), kurio 1 straipsniu taip pat siūloma keisti 8 straipsnį, tačiau teikiama kitokia šio straipsnio redakcija.
Pagal projekto XIIIP-4555 14 straipsnio 1 dalį jis turėtų įsigalioti 2020 m. rugsėjo 1 d. Be to, Seime įregistruotas ir Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-4661), kurio 2 straipsniu taip pat siūloma keisti 8 straipsnį (teikiama redakcija skiriasi nuo šio projekto ir projekto XIIIP-4555). Be to, projekto XIIIP-4661. Šio projekto 2 straipsniu siūloma papildyti 9 straipsnį nauju 18 punktu, o buvusį 9 straipsnio 18 punktą laikyti 19 punktu, projekto XIIIP-4661 3 straipsnio 2 dalimi teikiamas analogiškas pasiūlymas, tačiau teikiamos 9 straipsnio 18 punkto redakcijos skiriasi. Nurodyti projektai (XIIIP-4555, XIIIP-4661 ir šis XIIIP-4664) turi būti suderinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 2396160, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Arūnas Gumuliauskas, Gediminas Kirkilas, Jonas Jarutis, Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Dovilė Šakalienė, Audrys Šimas. Komiteto biuras: vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai: Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius. Kviestieji asmenys: teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-274 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje vietoje formuluotės
„stebėti šių priekių” įrašytina formuluotė “stebėti šių prekių”. Pritarti
Teisės departamentas,
dalyje siūloma nustatyti: „<...> Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją nustatytas prekių ir (ar) paslaugų, būtinų gyventojams, valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir institucijoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas ir (ar) kitus šių prekių pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo apribojimus Vyriausybė turi atšaukti nedelsdama, išnykus priežastims, dėl kurių jie buvo nustatyti.“ Projekto nuostatos tobulintinos.
Iš projekto nuostatų neaišku, kas turėtų būti atsakingas už nustatytų prekių pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo apribojimų atšaukimo inicijavimą. Pastebėtina, kad kai kurios priežastys, dėl kurių buvo nustatyti nurodyti apribojimai, gali išnykti ir iki ekstremaliosios situacijos atšaukimo, pvz. patiekus į rinką pakankamą kiekį prekių. Be to, vietoj žodžio „Paskelbus“ įrašytinas žodis „Paskelbtus“. Nepritarti Civilinės saugos įstatymo 30¹ straipsnio 3 dalyje Vyriausybei jau nustatyta pareiga atšaukti ribojimus nedelsiant, išnykus jų įvedimo priežastims, o įstatymas neturėtų nustatyti pernelyg sudėtingo atšaukimo mechanizmo arba riboti Vyriausybės kompetenciją nustatant papildomus subjektus, kurie galėtų teikti tokį siūlymą Vyriausybei. Ribojimų atšaukimo klausimas galėtų būti sprendžiamas Vyriausybei formuluojant ad hoc pavedimus atitinkamoms institucijoms stebėti situaciją ir apie pokyčius nedelsiant informuoti Vyriausybę. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30¹ straipsnyje siūlytina įtvirtinti nuostatą, kad apribojimai netenka galios Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją. Nepritarti 30¹ str.
Nepritarti 30¹ str. 3 d. pasakyta, kad "Vyriausybė turi (...) nurodyti maksimalų jų taikymo terminą, ne ilgesnį už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos trukmę." Taigi Vyriausybė nustatydama maksimalias kainas ar kitus apribojimus kiekvienu atveju turės nurodyti jų taikymo momento pabaigą bei jis negalės būti ilgesnis negu ekstremalios situacijos trukmė. Jeigu ekstremalioji situacija bus atšaukta anksčiau - automatiškai bus atšaukiami ir apribojimai. 30¹ str. 3 d. taip pat nurodoma, kad „Vyriausybė turi nedelsdama atšaukti, kai išnyksta priežastys, dėl kurių jie buvo nustatyti“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 4 dalyje vietoje žodžio „vydo“ įrašytinas žodis „vykdo“. Pritarti
Teisės departamentas,
dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 papildymo 31(1) straipsniu įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-4562), kurio pateikimas yra įtrauktas į 2020 m. kovo 31 d. į Seimo nenumatyto posėdžio darbotvarkę. Šiame projekte siūlomas įtvirtinti kitoks teisinis reguliavimas skiriasi nuo siūlomo įtvirtinti vertinamajame projekte (Reg. Nr XIIIP-4664), taip pat įregistruotas Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 8, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 22, 25, 26, 27, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-4555), kurio 1 straipsniu taip pat siūloma keisti 8 straipsnį, tačiau teikiama kitokia šio straipsnio redakcija. Pagal projekto XIIIP-4555 14 straipsnio 1 dalį jis turėtų įsigalioti 2020 m. rugsėjo 1 d. Be to, Seime įregistruotas ir Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-4661), kurio 2 straipsniu taip pat siūloma keisti 8 straipsnį (teikiama redakcija skiriasi nuo šio projekto ir projekto XIIIP-4555). Be to, projekto
Be to, projekto XIIIP-4661. Šio projekto 2 straipsniu siūloma papildyti 9 straipsnį nauju 18 punktu, o buvusį 9 straipsnio 18 punktą laikyti 19 punktu, projekto XIIIP-4661 3 straipsnio 2 dalimi teikiamas analogiškas pasiūlymas, tačiau teikiamos 9 straipsnio 18 punkto redakcijos skiriasi. Nurodyti projektai (XIIIP-4555, XIIIP-4661 ir šis XIIIP-4664) turi būti suderinti tarpusavyje. Pritarti iš dalies Įstatymo projektas XIIP-4664 apjungiamas su įstatymo projektu Nr. XIIP-4661 atitinkamai jį patikslinant. Įstatymo projekto XIIIP-4555 įsigaliojimas numatomas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., todėl būtent jo nuostatos turėtų būti suderintos su įstatymų projektų XIIP-4664 ir XIIP-4661 nuostatomis. Kadangi įstatymo projektui XIIIP-4555 nesiūloma ypatingos skubos tvarka, jis nesprendžia šiuo metu susidariusios ekstremalios situacijos problemų, jis turėtų būti svarstomas vėliau. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Emanuelis Zingeris, 2020-03-314 Argumentai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pastebi, šiuo valstybės lygio ekstremalios situacijos metu ypač reikalingų prekių – dezinfekcinių priemonių, respiratorių ar medicininių kaukių – kainos galimai didinamos be jokios priežasties, siekiant pasipelnyti esama situacija. Kainos didinamos net dešimtimis kartų, lyginant su ankstesnėmis kainomis. Tuo tarpu verslo subjektų bandymų nepagrįstai didinti būtiniausių paslaugų kainas nėra užfiksuota. Be to, kai kurie šalies mažmeninės prekybos tinklai pareiškė, jog įsipareigoja nedidinti kainų karantino metu.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti įstatymo projektą ir susiaurinti prekių, kurių kainas Vyriausybė galėtų laikinai reguliuoti, spektrą. Būtų apsiribojama vaistiniais preparatais ir medicinos pagalbos priemonėmis. Verta atkreipti dėmesį, kad kai kurios Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės jau ėmėsi panašių kainų ribojimo priemonių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje Prekybos kodekso pagrindu, numatančiu galimybę krizės atveju laikinai reguliuoti kainas, siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir užtikrinti vartotojų pasitikėjimą, buvo priimtas Ministro Pirmininko dekretas, kuriuo reglamentuojamos maksimalios dezinfekcinio skysčio kainos. Pažymėtina, kad ES teisės požiūriu ekstremalios situacijos atveju, valstybė, siekdama viešųjų interesų apsaugos, inter alia visuomenės saugumo, vartotojų apsaugos, gali prireikus imtis pagrįstų, proporcingų ir nediskriminuojančių kainų reguliavimo priemonių. Pasiūlymas
1Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Įstatymo papildymas 31¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 31¹ straipsniu:
„31¹ straipsnis. Prekybos ir paslaugų teikimo reguliavimas susidarius valstybės lygio
ekstremaliajai situacijai
valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija turi teisę nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą ir pavesti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai stebėti šių priekių ir paslaugų kainų bei prieinamumo pokyčius. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi šių prekių ir (ar) paslaugų trūkumą ir (ar) jų gamintojų, pardavėjų ar teikėjų piktnaudžiavimą nustatant šių prekių ir (ar) paslaugų kainas, nedelsdama informuoja apie tai Vyriausybės ekstremalių situacijų komisiją.
Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, atsižvelgdama į gautą informaciją, gali teikti siūlymą Vyriausybei spręsti dėl poreikio nustatyti prekių ir (ar) paslaugų, būtinų gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas, taip pat kitus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo būtinus apribojimus. Teikiant šį siūlymą turi būti pagrįsta, kad prekių ir
(ar) paslaugų trūkumo ir (ar) jų gamintojų, pardavėjų ar teikėjų piktnaudžiavimo negalima išvengti kitomis įstatymuose numatytomis priemonėmis. 2. Vyriausybė, gavusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymą ir Konkurencijos tarybos nuomonę, turi teisę, susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir institucijoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir
(ar) paslaugų didmenines ir (ar) mažmenines kainas, taip pat kitus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo būtinus apribojimus (parduodamų prekių kiekio ribojimus, pardavimo ar paslaugų teikimo vietas, prekių išvežimo ir
(ar) eksporto iš Lietuvos Respublikos laikinus draudimus, subjektus, kurie turi pirmenybę įsigyti šias prekes ir (ar) paslaugas ir panašiai). 3. Nustatydama šio straipsnio 2 dalyje nurodytų prekių ir (ar) paslaugų maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas ir (ar) kitus apribojimus, Vyriausybė turi laikytis proporcingumo principo, nepažeisti sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo bei nurodyti maksimalų ribojimų taikymo terminą, kuris negali būti ilgesnis už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos trukmę.
Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją nustatytas prekių ir (ar) paslaugų, būtinų gyventojams, valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir institucijoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas ir (ar) kitus šių prekių pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo apribojimus Vyriausybė turi atšaukti nedelsdama, išnykus priežastims, dėl kurių jie buvo nustatyti. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo nuostatų laikymosi priežiūrą vykdo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai: siūlome palikti platesnį reguliavimą t.y galimybę esant poreikiui riboti ne tik prekių, bet ir paslaugų teikimo kainas. Balsavimo rezultatai:
nariai Simonas Gentvilas, Viktorija Čmilytė- Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Ričardas Juška, Virgilijus Alekna, Juozas Baublys, Kęstutis Glaveckas, Jonas Liesys, Gintaras Steponavičius, Gintaras Vaičekauskas, Jonas Varkalys, 2020-03-311 Argumentai: Nors susidariusi COVID-19 situacija kelia grėsmę ekonominiam šalies stabilumui, kainų reguliavimas šalyje neišspręs ekonominių problemų bei sudarys prielaidas kapitalinės rinkos griuvimui. Visų pirma kainų reguliavimas turės neigiamą poveikį kainų konkurencijai. Nustačius maksimalią kainą prekybininkai neturės intereso parduoti prekę už žemesnę kainą, todėl net pasikeitus situacijai kainos nežemės. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kainų nustatymas darys neigiamą poveikį produkto kokybei.
Dėl kainų reguliavimo prekės bus parduodamos už tą pačią kainą nors jų kokybė bei žaliavos iš ko tos prekės bus pagamintos –skirsis. Ilgainiui aukštesnės kokybės produkcija išnyks, nes nebus galima padengti gamybos kaštų. Dėl šios priežasties nukentės gyventojai, kurie neturės galimybės įsigyti aukštesnės kokybės prekių. Taip pat ilgainiui kainų reguliavimas gali lemti prekių deficitą, nes produkcijos gamintojai nebus pajėgūs gaminti už valstybės nustatytus įkainius ypač esant karantino sąlygoms kai gali pritrūkti žaliavų produkcijos gamybai, o įsivežti prekių iš užsienio gali būti sudėtinga dėl išaugusios pasaulio paklausos. Taip pat kainų reguliavimas yra perteklinė administracinė našta valstybei bei didelės jos sąnaudos. Taip pat kainų reguliavimas stabdys inovatyvių prekių kūrimą dėl šalies nestabilumo ir perteklinio reguliavimo. Tai sudarys mažesnį naujų ūkinės veiklos vienetų įsitraukimą į rinką. Taigi kainų reguliavimas sumažins produkcijos kokybę bei jos įvairovę, sumažės naujų bei esamų rinkos dalyvių skaičius, nebus įmanoma pritraukti užsienio investicijų bei sumažės inovacijų kiekį. Taigi kainų reguliavimas ilgainiui ne tik neigiamai paveiks vartotojų patirtis, bet sumenkins šalies įvaizdį pasaulio kontekste bei iš esmės paveiks kapitalo rinkos veikimo principą šalyje. Pasiūlymas:
8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Asmens teisių ir laisvių apribojimai užtikrinant civilinę saugą Vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai – ir ūkinės veiklos laisvė.“ 2.
Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnio 18 punktą: „18) paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas bei kitus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo būtinus apribojimus;“. 2. Buvusį 9 straipsnio 18 punktą laikyti 19 punktu. 3. Pakeisti 11 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) teikia Vyriausybei siūlymus dėl valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų naudojimo ekstremaliųjų situacijų metu, taip pat poreikio nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas bei kitus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo būtinus apribojimus.“
netekusiu galios 30 ¹straipsnį:
„30¹ straipsnis. Prekybos ir paslaugų teikimo reguliavimas susidarius valstybės lygio
ekstremaliajai situacijai
valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija turi teisę nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą ir pavesti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai stebėti šių priekių ir paslaugų kainų bei prieinamumo pokyčius.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi šių prekių ir (ar) paslaugų trūkumą ir (ar) jų gamintojų, pardavėjų ar teikėjų piktnaudžiavimą nustatant šių prekių ir (ar) paslaugų kainas, nedelsdama informuoja apie tai Vyriausybės ekstremalių situacijų komisiją. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, atsižvelgdama į gautą informaciją, gali teikti siūlymą Vyriausybei spręsti dėl poreikio nustatyti prekių ir (ar) paslaugų, būtinų gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas, taip pat kitus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo būtinus apribojimus. Teikiant šį siūlymą turi būti pagrįsta, kad prekių ir (ar) paslaugų trūkumo ir (ar) jų gamintojų, pardavėjų ar teikėjų piktnaudžiavimo negalima išvengti kitomis įstatymuose numatytomis priemonėmis. 2. Vyriausybė, gavusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymą ir Konkurencijos tarybos nuomonę, turi teisę, susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir institucijoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų didmenines ir (ar) mažmenines kainas, taip pat kitus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo būtinus apribojimus (parduodamų prekių kiekio ribojimus, pardavimo ar paslaugų teikimo vietas, prekių išvežimo ir (ar) eksporto iš Lietuvos Respublikos laikinus draudimus, subjektus, kurie turi pirmenybę įsigyti šias prekes ir (ar) paslaugas ir panašiai). 3.
maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas ir (ar) kitus apribojimus, Vyriausybė turi laikytis proporcingumo principo, nepažeisti sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo bei nurodyti maksimalų ribojimų taikymo terminą, kuris negali būti ilgesnis už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos trukmę. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją nustatytas prekių ir (ar) paslaugų, būtinų gyventojams, valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir institucijoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas ir (ar) kitus šių prekių pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo apribojimus Vyriausybė turi atšaukti nedelsdama, išnykus priežastims, dėl kurių jie buvo nustatyti. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo nuostatų laikymosi priežiūrą vydo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai: pritarus pasiūlymui, būtų paliktas šiuo metu egzistuojantis reglamentavimas. Balsavimo rezultatai:
sprendimai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4664 ir sujungti jį su Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4661 (laikyti pagrindiniu). 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 5. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arvydas Anušauskas, Jonas Jarutis. PRIDEDAMA. Suredaguotas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4661(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėja Vilma Kaminskienė