Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Prastova
1Darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai:
1) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar ir karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju:
1) kai darbdavys paskelbia prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje;
2) kai darbdavys paskelbia prastovą ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio;
3) kai darbdavys paskelbia prastovą neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo.
Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio;
4) kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma;
5) darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Dalinės prastovos laikotarpiais, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokamas darbo užmokestis šios dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta tvarka. 3. Paskelbus prastovą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju:
Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui;1
2) iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę;2
3) prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.
Darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas, darbdavį, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka;3
4) darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama šios dalies 2 3 punkte nustatyta tvarka proporcingai.“2 straipsnis. Įstatymo taikymas Darbdaviai, iki šio įstatymo įsigaliojimo paskelbę darbuotojams prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šio įstatymo įsigaliojimo informuoja Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie prastovos paskelbimą darbuotojams vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punktu nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Projekto Nr.XIIIP-4657(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Prastova
darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai:
1) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar ir karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju:
1) kai darbdavys paskelbia prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje;
2) kai darbdavys paskelbia prastovą ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio;
3) kai darbdavys paskelbia prastovą neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo.
Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio;
4) kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma;
5) darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Dalinės prastovos laikotarpiais, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokamas darbo užmokestis šios dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta tvarka. 3. Paskelbus prastovą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju:
1) ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui;
darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę;
prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka darbo užmokestį, ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintosa minimaliosios minimalioji mėnesinės algosa darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.
Darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas, darbdavį, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka;
dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama šios dalies 2
straipsnis. Įstatymo taikymas Darbdaviai, iki šio įstatymo įsigaliojimo paskelbę darbuotojams prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo informuoja Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie prastovos paskelbimą darbuotojams, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus šio įstatymo
dalies 1 punkte nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Siekiant sumažinti viruso plitimo šalies viduje pasekmes ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl susidariusios situacijos paskelbus karantiną, kurio metu galioja tokie apribojimai kaip, pvz., uždrausta prekyba parduotuvėse, išskyrus maisto prekių parduotuves, vaistines, specializuotas veterinarijos vaistines, maisto produktais prekiaujančius turgus, uždraudžiama kavinių, barų veikla, vieši renginiai, draudžiama teikti SPA, reabilitacijos paslaugas, kirpyklų, grožio paslaugas ir panašiai, todėl kyla poreikis kompensuoti darbuotojams jų negautą darbo užmokestį ir darbdaviams sudaryti sąlygas išlaikyti darbo vietas.
Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. kovo 17 d. priėmė įstatymus, skirtus sudaryti prielaidas mažinti verslo subjektams dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo kilusius (galinčius kilti) neigiamus padarinius, taip pat skatinti darbdavius išlaikyti darbuotojų darbo vietas. Išanalizavus galiojantį teisinį reguliavimą, siekiant detaliau sureguliuoti priemonių, skirtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sukeltiems padariniams šalinti, įgyvendinimą bei nustatyti papildomas priemones minėtiems padariniams šalinti, parengti šie įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Darbo kodekso projektas);
2) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5¹, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Užimtumo įstatymo projektas);
3) Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 13, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2427 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Socialinių įmonių įstatymo projektai; toliau kartu
2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo:
1) 5¹straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu savarankiškai dirbantis asmuo gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl išmokos skyrimo ir mokėjimo. Nustatytas šios išmokos dydis ir sąlygos, kokiais atvejais savarankiškai dirbančiam asmeniui ši išmoka gali būti skiriama ir mokama;
2) 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kokie darbdaviai gali teikti pasiūlymus dėl remiamojo įdarbinimo įgyvendinimo ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, vienas iš jų (Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 5 punktas), kad darbdaviai nėra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, profesinė sąjunga, religinė bendruomenė (bendrija) ar asociacija;
4) 41 straipsnio 2¹dalyje nustatyta, kad darbdaviams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio;
5) 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta sankcija darbdaviams, kad baigus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemones ir per 6 mėnesius atleidus iš darbo bent vieną darbuotoją, dėl kurio buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, pakartotinai dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių;
6) 41 straipsnio 5 dalyje nurodomi subsidijos darbo užmokesčiui nutraukimo atvejai;
7) 44 straipsnio 9 dalyje, nurodyta kaip vienu metu gali būti taikomos paramos darbo vietoms steigti priemonės.
Nustatytas šios išmokos dydis ir sąlygos, kokiais atvejais savarankiškai dirbančiam asmeniui ši išmoka gali būti skiriama ir mokama;
2) 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kokie darbdaviai gali teikti pasiūlymus dėl remiamojo įdarbinimo įgyvendinimo ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, vienas iš jų (Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 5 punktas), kad darbdaviai nėra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, profesinė sąjunga, religinė bendruomenė (bendrija) ar asociacija;
4) 41 straipsnio 2¹dalyje nustatyta, kad darbdaviams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio;
5) 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta sankcija darbdaviams, kad baigus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemones ir per 6 mėnesius atleidus iš darbo bent vieną darbuotoją, dėl kurio buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, pakartotinai dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių;
6) 41 straipsnio 5 dalyje nurodomi subsidijos darbo užmokesčiui nutraukimo atvejai;
7) 44 straipsnio 9 dalyje, nurodyta kaip vienu metu gali būti taikomos paramos darbo vietoms steigti priemonės. Be to, numatyta, kad darbdavys negali į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinti asmens pagal remiamojo įdarbinimo priemones.
Užimtumo įstatyme neapibrėžtos naujų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygos Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, t. y. nėra aiškiai nustatyta išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo tvarka, nenustatytos už šių išmokų mokėjimą ir skyrimą atsakingos institucijos ir išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindai. Taip pat nebuvo nustatytos aiškios nuostatos, kurie atvejai taikytini, kada darbdaviams subsidija darbo užmokesčiui mokama dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos, aiškiai neįvardyti šios subsidijos mokėjimo nutraukimo pagrindai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso:
1) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyti 2 prastovos skelbimo pagrindai. Vienas iš jų – kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo. Galiojantis reguliavimas nenumato, kad prastova skelbiama tik tuo atveju, jeigu darbas negali būti dirbamas nuotoliniu būdu ir nėra numatyta, kad prastova neskelbiama darbuotojui, jeigu jis sutinka dirbti kitą darbą;
2) 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad subsidiją daliai darbo užmokesčio už prastovą kompensuoti galės gauti visi darbdaviai, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas. 3) 47 straipsnio 3 dalyje nenustatyta, kad apie prastovos paskelbimą darbdavys turi informuoti kokią nors valstybės instituciją ar įstaigą.
Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbo vieta laikoma panaikinta, kai įdarbinto tikslinei grupei priklausančio asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės ar pravaikšta trunka ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės arba jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2020 m. liepos 1 d. įsigaliosiančioje Socialinių įmonių įstatymo redakcijoje. Socialinių įmonių įstatyme nėra nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui tikslinei grupei priklausantiems darbuotojams mokėjimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos teisinio reguliavimo nuostatos ir nenumatyta išimtis, kai paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, darbo vieta laikoma panaikinta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Užimtumo įstatymo projektas Užimtumo įstatymo projektu siūloma pakeisti Užimtumo įstatymo 5¹straipsnį:
reikalavimai savarankiškai dirbančiam asmeniui, norinčiam gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui:
kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos; b. Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių;
valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
įmonės statuso.
kreipimosi gauti išmoką dienos faktiškai vykdyti savarankišką veiklą;
dėl išmokos mokėjimo priimtų Užimtumo tarnyba, o ją mokėtų ir išieškotų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga;
dirbančiam asmeniui būtų mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas truktų trumpiau negu kalendorinis mėnuo, ji būtų proporcingai mažinama;
išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui Užimtumo tarnyba turėtų priimti per 3 darbo dienas, o sprendimą nutraukti – per 1 darbo dieną;
dirbančiam asmeniui mokėjimo nutraukimo pagrindai;
socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patiriamų išlaidų mokant ir išieškant išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims kompensavimo mechanizmas.
Užimtumo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui, subsidija darbo užmokesčiui užimtiesiems, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, yra skiriamos ir mokamos, o profesinis mokymas – organizuojamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, todėl atitinkamai patikslinamas Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 4 punktas,
dalies 4 punktas, 44 straipsnio 5 dalies 2 punktas. Patikslinamas Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies
pasiūlymus dėl remiamojo įdarbinimo įgyvendinimo.
Nustatoma, kad anksčiau minėtų pasiūlymų negalės teikti biudžetinės įstaigos tuo sudarant teisines prielaidas minėtą subsidiją gauti platesniam subjektų ratui, palyginus su nustatytu galiojančiame teisiniame reguliavime. Atsižvelgiant į tai, kad darbdaviams taikoma sąlyga -
„išlaikantiems darbo vietas“, laikytina deklaratyvia teisės norma be aiškaus
teisinio taikymo, patikslinama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹dalis nustatant, kad subsidija darbo užmokesčiui mokama darbdaviams, kurie paskelbė prastovą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino bet neatleido darbuotojų pagal Darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems ilgiau negu vieną darbo dieną (pamainą) trunkančių nemokamų atostogų darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu Darbo kodekso nustatyta tvarka. Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹dalyje siūloma nustatyti didesnį subsidijos darbo užmokesčiui dydį – 70 procentų vietoj šiuo metu nustatytų 60 procentų, kuris negalės būti didesnis negu 1,5 MMA (šiuo metu nustatyta - 1 MMA). Kartu nurodoma, kad apskaičiuotos sumos negalės būti didesnės negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, o subsidijos dydį (70 arba 90 procentų) pasirinktų pats darbdavys. Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2² dalyje nustatoma, kad darbdaviams, kurie iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos dalyvavo remiamojo įdarbinimo priemonėse, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos metu subsidija darbo užmokesčiui bus mokama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹dalyje nurodyta tvarka.
Tai sudarys prielaidas išvengti subsidijų dubliavimo. Atsižvelgiant į tai, kad Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta sankcija darbdaviams dėl pakartotinio dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse, Užimtumo įstatymo straipsnio 4¹dalyje taip pat nustatomos sankcijos darbdaviams, kurių darbuotojams buvo mokama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹punkte nustatyta subsidija darbo užmokesčiui. Darbdaviui, kuriam 70 procentų apskaičiuotų lėšų dydžio subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas, ir jis per 6 mėnesius atleido anksčiau minėtą darbuotoją, nustatoma galimybė remiamojo įdarbinimo priemonėse dalyvauti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, o darbdaviui, kuriam 90 procentų apskaičiuotų lėšų dydžio subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas, ir jis per 3 mėnesius atleido anksčiau minėtą darbuotoją, nustatoma galimybė remiamojo įdarbinimo priemonėse dalyvauti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių. Siekiant užtikrinti darbuotojų, kuriems paskelbta prastova, teises, Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 4³ dalyje numatoma sankcija darbdaviams, kuriems subsidija darbo užmokesčiui nutraukiama dėl to, kad šios subsidijos gavimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) nustatė, jog darbuotojas, dėl kurio ji mokama Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte paskelbtos prastovos metu, dirba, t. y. vykdo pareigas.
Darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sprendimo nutraukti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą priėmimo privalėtų grąžinti visą gautos subsidijos darbo užmokesčiui sumą. Siekiant nustatyti aiškias nuostatas, kurie atvejai taikytini, kada darbdaviams subsidija darbo užmokesčiui mokama dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos, Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 5 ir 5¹ dalyse patikslinami ir nustatomi nauji subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo atvejai. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalyje patikslinama, kiek valstybės paramos būdų gali būti taikoma darbdaviui vienu metu. Nustatoma išimtis, kad darbdavys į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą darbo vietą gali įdarbinti asmenį pagal remiamojo įdarbinimo priemonę, Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodytu atveju, kai darbo vietos yra išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims.
Priėmus Užimtumo įstatymo pakeitimus bus išvengta ne tik ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo sukeltų neigiamų pasekmių, tokių kaip didelis darbuotojų atleidimų ar išleidimo nemokamų atostogų skaičius, jų negalėjimas užtikrinti savo ir šeimos minimaliųjų poreikių dėl darbo pajamų praradimo paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, bet ir aiškiai nustatytas keičiamų Užimtumo įstatymo nuostatų teisinis reguliavimas, numatant sankcijas nesilaikantiems Užimtumo įstatyme nustatytų atitikimo sąlygų ir įpareigojimų. Darbo kodekso projektas Siekiant teisinio aiškumo, taip pat užtikrinti darbuotojų teises, kai jiems prastova būtų skelbiama išnaudojus visas įmanomas darbo organizavimo formas bei būdus, Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas patikslinamas, numatant, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, darbdavys skelbia prastovą, jeigu dėl šių priežasčių negali duoti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, ir nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo. Taip pat Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad subsidiją daliai darbo užmokesčio už prastovą galės gauti visi darbdaviai, išskyrus biudžetines įstaigas, tuo sudarant teisines prielaidas Užimtumo įstatyme nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui gauti platesniam subjektų ratui.
Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kuomet darbuotojui paskelbiama prastova, bet jis vis tiek dirba, taip tikintis dalį darbdavio išlaidų padengti gavus Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui, Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalyje numatomas saugiklis – pareiga darbdaviui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo apie šį faktą informuoti Valstybinę darbo inspekciją Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka. Taip pat darbdaviams nustatoma pareiga apie iki įstatymo įsigaliojimo paskelbtą prastovą Valstybinę darbo inspekciją informuoti per vieną darbo dieną nuo įstatymo įsigaliojimo. Socialinių įmonių įstatymo projektai Socialinių įmonių įstatyme siūloma nustatyti naują valstybės pagalbos rūšį – subsidiją darbo užmokesčiui dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino bei papildyti Socialinių įmonių įstatymą 15¹straipsniu, kuriame nustatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu socialinei įmonei tikslinei grupei priklausantiems darbuotojams paskelbus prastovą, skiriama subsidija tikslinei grupei priklausančių darbuotojų darbo užmokesčiui. Neįgaliesiems, turintiems sunkų neįgalumo lygį, arba kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, skiriama subsidija darbo užmokesčiui sudaro 75 procentus priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. minėto dydžio subsidija būtų skiriama neįgaliesiems, turintiems sunkų neįgalumo lygį, arba neįgaliesiems, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis, registruotiems Užimtumo tarnyboje bedarbiais. Neįgaliesiems, turintiems vidutinį neįgalumo lygį, arba kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir neįgaliesiems, turintiems lengvą neįgalumo lygį, arba kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis bei vyresniems kaip 50 metų asmenims ir ilgalaikiams bedarbiams, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 2 metai, skiriama subsidija darbo užmokesčiui sudaro 60 procentų priskaičiuoto darbo užmokesčio. Nuo 2020 m. liepos 1 d. minėto dydžio subsidija būtų skiriama Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruotiems neįgaliesiems, turintiems vidutinį neįgalumo lygį, arba neįgaliesiems, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, registruoti, taip pat neįgaliesiems, turintiems lengvą neįgalumo lygį, arba neįgaliesiems, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis. Taip pat siūloma Socialinių įmonių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti, kad darbo vieta nelaikoma panaikinta, jei įdarbinto tikslinei grupei priklausančio asmens darbo vietoje prastova dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino tęsiasi ilgiau kaip 30 darbo dienų. Užimtumo įstatymo projekte ir Darbo kodekso projekte nurodoma, kad juose nustatytomis teisėmis asmenys turės teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybės mastu paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, būtina nedelsiant priimti sprendimus, siekiant išvengti minėtos situacijos sukeltų neigiamų padarinių bei sumažinti jau kilusius, įstatymo projekto įsigaliojimo data nenumatoma – jie įsigaliotų iškart nuo jų paskelbimo Teisės aktų registre. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Siūlomas teisinis reguliavimas, siekiant teigiamų pasekmių (laukiami rezultatai) aptartas šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymus, būtų sudarytos teisinės prielaidos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sumažinti darbdaviams, taip pat ir socialinėms įmonėms, galinčius kilti neigiamus padarinius, tokius kaip neturėjimas pajamų pragyvenimui savarankišką veiklą vykdantiems asmenims, negalėjimas išmokėti darbuotojams darbo užmokesčio, darbuotojų praradimas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimtiems įstatymams įgyvendinti kitų įstatymų parengti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
9Ar įstatymų projektai parengtai laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų
įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų nepateikiama. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ar Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Atsižvelgiant į Užimtumo įstatymo projektu siūlomus pakeitimus:
1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras priimti Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimą;
2) Užimtumo tarnyba turės parengti ir, suderinus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Užimtumo tarnybos direktorius turės patvirtinti Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatus. Atsižvelgiant į Socialinių įmonių įstatymo projektais siūlomus pakeitimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras priimti Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A1-135 „Dėl Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimą.
Atsižvelgiant į Darbo kodekso projektu siūlomus pakeitimus, Valstybinė darbo inspekcija turės parengti ir Lietuvos Respublikos vyriausiasis darbo inspektorius patvirtinti Valstybinės darbo inspekcijos informavimo apie paskelbtą prastovą tvarką. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, Užimtumo įstatymo siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikėtų:
1) apie 1,236 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų mokymo stipendijoms mokėti;
2) apie 370 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų subsidijai darbo užmokesčiui mokėti;
3) apie 36 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų kas mėnesį išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti. Socialinių įmonių įstatymų projektais siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikalingo lėšų poreikio šiuo metu neįmanoma apskaičiuoti, nes neįmanoma įvertinti, kurios socialinės įmonės paskelbs prastovą. Darbo kodekso projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti lėšų neprireiks. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų nebuvo gauta, viešosios konsultacijos nevykdytos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui“, „subsidija darbo užmokesčiui“,
„ekstremalioji situacija“, „karantinas“, „prastova“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad ,,darbdaviai, iki šio įstatymo įsigaliojimo paskelbę darbuotojams prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šio įstatymo įsigaliojimo informuoja Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie prastovos paskelbimą darbuotojams vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punktu nustatyta tvarka“. Svarstytina, ar siūlome nuostatoje nustatytas informavimo terminas yra proporcingas ir realus, kadangi Lietuvos Respublikos vyriausiasis darbo inspektorius priimto įstatymo pagrindu turės patvirtinti Valstybinės darbo inspekcijos informavimo apie paskelbtą prastovą tvarką, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, įsigalios kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL
2020-03-31
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė,
V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: M. Majauskas – Seimo narys, E. Jovaiša – Seimo narys, G. Skaistė – Seimo narė, R. Žemaitaitis – Seimo narys, I. Segalovičienė – Prezidento patarėja, L. Kukuariatis – socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-272 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad ,,darbdaviai, iki šio įstatymo įsigaliojimo paskelbę darbuotojams prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šio įstatymo įsigaliojimo informuoja Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie prastovos paskelbimą darbuotojams vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punktu nustatyta tvarka“.
Svarstytina, ar siūlome nuostatoje nustatytas informavimo terminas yra proporcingas ir realus, kadangi Lietuvos Respublikos vyriausiasis darbo inspektorius priimto įstatymo pagrindu turės patvirtinti Valstybinės darbo inspekcijos informavimo apie paskelbtą prastovą tvarką, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, įsigalios kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Pritarti. Siūlome Įstatymo projekto 2 straipsnį patikslinti ir išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo taikymas Darbdaviai, iki šio įstatymo įsigaliojimo paskelbę darbuotojams prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, ne vėliau kaip per vieną tris darbo dieną dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo informuoja Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie prastovos paskelbimą darbuotojams, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punktue nustatyta tvarka. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys M. Majauskas 2020-03-311 Argumentai: Siekiant amortizuoti karantino sukeltą ekonominę žalą ir padėti išsaugoti darbo vietas, valstybė yra įsipareigojusi kompensuoti didžiąją darbdavių darbuotojams prastovos metu mokamo darbo užmokesčio dalį. Tai motyvuoja net ir sunkiausiomis sąlygomis neatleisti darbuotojų ir išlaikyti darbo vietas. Nors ši parama yra labai svarbi darbdaviui, ji neužtikrina darbuotojų motyvacijos tęsti esamus darbo santykius. Darbo kodekse (toliau - DK) numatyta, jog ekstremalios padėties ir karantino sąlygomis darbuotojui paskelbus prastovą, jos metu darbuotojui turi būti mokamas ne mažesnis nei minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio darbo užmokestis, kuris šiuo metu yra lygus €607 prieš mokesčius arba €437 “į rankas”. Tuo tarpu vidutinį darbo užmokestį (bruto €1346 2019 m. IV ketv.) gaunančiam darbuotojui, nedarbo išmoka pirmus tris mėnesius lygi €663. Darbuotojo požiūriu susidaro esminis skirtumas tarp prastovos išmokos, gaunamos atskaičius mokesčius, ir nedarbo išmokos, kuris gali tapti rimta paskata darbuotojams palikti darbo vietas ir kreiptis į Užimtumo tarnybą. Svarbu atkreipti dėmesį, jog nedarbo išmoka būtų mokama iš valstybės biudžeto, todėl ji yra ne tik ekonomiškai, bet ir finansiškai motyvuota paskatinti tiek darbdavį, tiek darbuotoją išlaikyti darbo santykius. Todėl valstybei yra tikslinga užtikrinti didesnį prastovos metu gaunamą darbo užmokestį ir kartu valstybės subsidiją darbdaviui taip, jog darbo užmokesčio prastovos metu atotrūkis nuo nedarbo išmokos būtų ne toks reikšmingas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūloma nustatyti, jog pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą prastovos metu mokamas darbo užmokestis nebūtų apmokestintas Gyventojų pajamų mokesčiu, taip padidinant darbuotojų faktiškai gaunamą išmoką ir kartu sumažinant skirtumą nuo atitinkamos nedarbo išmokos. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 1 straipsnio 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, neapmokestinamą Gyventojų pajamų mokesčiu, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviui, išskyrus darbdavį, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir tvarka;“ Nepritarti. Komitetas nepritaria pasiūlymui, kadangi pasiūlymu siekiama keisti galiojantį Gyventojų pajamų mokesčio taikymą, o darbo užmokesčio apmokestinimo klausimai nėra Darbo kodekso taikymo sritis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 663 eurų nedarbo išmoką, jei išeitų iš darbo, gautų pakankamai nedidelė grupė darbuotojų, kadangi dauguma jų nedarbo išmoka „į rankas“ būtų ženkliai mažesnė nei 437 eurai, kurie bus mokami esant prastovai. 2. Seimo nariai S. Gentvilas, V.Čmilytė- Nielsen, E. Gentvilas, J.Varkalys ir kt. 2020-03-311 Argumentai:
Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nauja prastovos rūšis, t. y. prastova ne dėl darbdavio kaltės, o prastova dėl valstybės veiksmų.
Šiuo Darbo kodekso pakeitimu, įstatymų leidėjas siekia išlaikyti darbo vietas, pasiūlant valstybės pagalbą darbdaviams, tačiau sistemiškai vertinant Darbo kodeksą susidaro įspūdis, kad darbdaviams nepalengvėja, nes darbo kodekso 56 straipsnis reglamentuoja, kad prastovai užsitęsus ilgiau nei 30 neatsižvelgiant, į tai dėl ko ji paskelbta, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį ir gauti 2 VDU dydžio išeitinę kompensaciją, kas praktiškai sudaro aplinkybės, kad darbdaviui net ir gavus kompensacijas už išlaikomas darbo vietas bus priversti jas grąžinti, nes nesugebės išlaikyti darbuotojų ilgiau nei 30 dienų. Siekdami, kad būtų įgyvendinti įstatymo leidėjo siekiai, išsaugoti darbo vietas ir pagelbėti nuo valstybės veiksmų nukentėjusiems darbdaviams, teikiame pasiūlymą, kad darbuotojas negalėtų pretenduoti į dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, jei darbo sutartį nutraukiama jiems prašant, kai prastova paskelbta dėl LR Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ar karantino. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį ir ji išdėstyti taip: „47 straipsnis. Prastova
prastovą, kai:
1) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. 2.
2Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju:
1) kai darbdavys paskelbia prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje;
2) kai darbdavys paskelbia prastovą ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio;
3) kai darbdavys paskelbia prastovą neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio;
4) kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma;
5) darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Dalinės prastovos laikotarpiais, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokamas darbo užmokestis šios dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta tvarka. 3.
atveju:
1) ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui;
2) iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę;
3) prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviui, išskyrus darbdavį, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir tvarka;
4) darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama šios dalies 3 punkte nustatyta tvarka proporcingai. 5) darbuotojui nutraukiančiam darbo sutartį 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu 56 straipsnio 2 dalyje numatyta išeitinė išmoka, mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.“ Nepritarti. Komitetas nepritaria pasiūlymui, kadangi Ilgalaikio darbo išmokų fondas turi labai ribotą kiekį lėšų, kurių, pritarus šiam siūlymui, būtų nepakankama. Be to, Vyriausybė siekia kitais būdais padėti verslui išsilaikyti šiuo sudėtingu metu, ne tik per socialinės paramos sistemą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijos pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4657 ir Komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantė Šalaševičiūtė. 10.
narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė