Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip :
„2. Valstybės ir savivaldybių institucijos,
įstaigos bei ir įmonės , valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės, viešosios įstaigos, kurių steigėjas yra valstybė ar savivaldybė, pagal privalo sudaryti sąlygas Specialiųjų tyrimų tarnyb ai os prašymą arba pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingus valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją ir netrukdomai naudotis valstybės registrų, kadastrų, klasifikatorių duomenimis ir kitais valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei įmonių duomenų bankais, o kitų įmonių, įstaigų, organizacijų bei fizinių asmenų – pagal sutartis .“
2Papildyti 6 straipsnį 3 dalimi:
„
3. Bankai, finansų ir kredito įmonės bei kredito įstaigos ir kiti juridiniai asmenys pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą . “
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Vytautas Bakas
Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip :
„2. Valstybės ir savivaldybių institucijos,
įstaigos bei ir įmonės , valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės, įmonės, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos, kurių steigėja, savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, pagal privalo sudaryti sąlygas Specialiųjų tyrimų tarnyb ai os prašymą arba pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingus valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją ir netrukdomai naudotis valstybės registrų, kadastrų, klasifikatorių duomenimis ir kitais valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei įmonių duomenų bankais, o kitų įmonių, įstaigų, organizacijų bei fizinių asmenų – pagal sutartis .“
2Papildyti 6 straipsnį 3 dalimi:
„
3. Bankai, finansų ir kredito įmonės bei kredito įstaigos ir kiti juridiniai asmenys pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą . “
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau – STTĮ) 6 straipsnio, kuriame įtvirtinta pareiga teikti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – STT) jos funkcijoms atlikti būtiną informaciją, 2 dalis nustato STT naudojimąsi registrais, kadastrais, klasifikatoriais ir kitais duomenų bankais. Esamas reglamentavimas yra fragmentiškas: jis neapima visų informacijos ir duomenų rinkmenų, kurios gali būti reikalingos STT funkcijoms atlikti, rūšių. Todėl siūloma tikslinti STT funkcijoms atlikti būtinos informacijos teikimo šiai institucijai reglamentavimą. Stambaus masto kyšininkavimo atvejai, o ypač – korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas nuolatos, sistemiškai darančių asmenų sukurtos korupcinės schemos paprastai yra glaudžiai susijusios su atitinkamais nusikalstamu būdu gautų arba nusikaltimams daryti naudojamų piniginių lėšų srautais. Tikrajai šių lėšų kilmei ir jų panaudojimo tikslams nuslėpti pasitelkiami įvairūs juridiniai asmenys, kurių tariama ar iš tiesų vykdoma veikla maskuojami nusikalstami sandoriai. Dėl šios priežasties duomenys apie juridinių asmenų ūkines, finansines operacijas yra būtini siekiant STT pavestų tikslų. Tai ypač svarbu tame STT veiklos etape, kai konkrečių nusikalstamų veikų požymiai dar nėra nustatyti, tačiau, analizuojant socialinius, ekonominius reiškinius bei tam tikrus dėsningumus korupcijos labiausiai paliestose srityse, siekiama tokius požymius apčiuopti. Pirminė projekto siūlytoja – STT. 2.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) tikslas – įtvirtinti tokius informacijos teikimo STT pagrindus ir tvarką, kurie šiai institucijai leistų gauti jos funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją ir taip sudarytų prielaidas efektyvesnei jos veiklai. Projekto uždaviniai yra šie:
pateikti STT, apibrėžimą. 2) Patikslinti STT reikalingos informacijos teikimo ir naudojimosi ja pagrindus ir tvarką. 3) Įtvirtinti specialią, išimtinai juridinių asmenų duomenims taikomą informacijos apie įmonių, įstaigų, organizaciją ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimų priemonių panaudojimą gavimo tvarką. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Esamas reglamentavimas nustato tik ribotas galimybes gauti STT funkcijoms atlikti būtiną informaciją. STTĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta fizinių ir juridinių asmenų pareiga teikti informaciją STT apima tik tokią informaciją, kuri laikytina registrų, kadastrų, klasifikatorių ir kitų duomenų bankų duomenimis, tačiau formaliai neapima tokios informacijos, kuri nėra saugoma, apdorojama registruose ar duomenų bankuose. Praktinių problemų kelia Projektu keičiama minėtos informacijos teikimo tvarka. Šiuo metu yra nustatyta tik atitinkama informacija disponuojančių subjektų pareiga sudaryti sąlygas naudotis jų valdomais, tvarkomais duomenų bankais. Tokia įstatymo formuluotė yra pritaikyta nuolatiniam, ilgalaikiam naudojimuisi registrais ir kitais duomenų bankais iš anksto nustatyta tvarka. Tačiau STT veikloje palyginti dažnos situacijos, kai tam tikros rūšies informacija nėra naudojamasi nuolat, ji gali būti reikalinga tik tam tikroje konkrečioje situacijoje. Nesant nuolatinio atitinkamos informacijos poreikio, nenustatoma ir jos gavimo tvarka, nesudaromi susitarimai dėl jos gavimo.
Todėl, kai tam tikra nuolat neteikiama informacija yra būtina konkrečiam STT atliekamam tyrimui, korupcijos rizikos analizei, antikorupciniam vertimui ar pan., ją gauti remiantis STTĮ 6 straipsnio nuostatomis tampa sudėtinga. Informacija apie juridinių asmenų ūkines, finansines operacijas, finansinių ir mokėjimo priemonių panaudojimą yra specifinė informacija, reikalinga įvairiems STT įstatymuose pavestiems uždaviniams įgyvendinti. Nepaisant to, STT galimybės gauti tokio pobūdžio informaciją yra žymiai prastesnės nei kitų teisėsaugos ir kontrolės institucijų. Pavyzdžiui, mokesčių administratorius, remdamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, gali be jokių apribojimų ar teismo leidimo gauti visą funkcijos vykdyti reikalingą informaciją apie asmenų turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą (33 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsisakymas pateikti šią informaciją negali būti grindžiamas komercine ar banko paslaptimi (49 straipsnio 2 dalis). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisė iš bankų ir kitų kredito bei finansinių įstaigų gauti visą jos funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją įtvirtinta Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatyme (11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, ši institucija duomenis apie įtartinus ir neįprastus sandorius, taip pat – grynųjų pinigų operacijas gauna pagal Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą (14 straipsnio 1 dalis ir 17 straipsnio 1 dalis). STT, skirtingai nei minėtos institucijos, neturi įstatyminio pagrindo iš bankų ir kitų kredito įstaigų bei finansų įmonių gauti jai aktualius duomenis apie ūkines, finansines operacijas. 4.
reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siekiama nustatyti STT teisę iš komercinių bankų, finansų įmonių, kredito įstaigų ir kitų juridinių asmenų gauti jos funkcijoms įgyvendinti reikalingą informaciją apie juridinių asmenų ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą. Duomenys apie išimtinai juridinių asmenų ūkines, finansines operacijas pasirinkti todėl, kad, kaip jau minėta, būtent juridiniai asmenys ir jų tikra ar tariama veikla pasitelkiama stambaus masto korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms dangstyti. Pažymėtina ir tai, kad tokia juridinių asmenų informacija (skirtingai nei analogiški fizinių asmenų duomenys, kurie laikytini informacija apie privatų asmens gyvenimą) pagal savo pobūdį negali būti prilyginama privačiai informacijai, kuriai taikomi griežčiausi konfidencialumo, apsaugos reikalavimai ir atitinkama šios informacijos gavimo tvarka. Visų pirma akcentuotina tai, kad tam tikri verslo subjekto ar kito juridinio asmens veiklos aspektai gali būti laikomi teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą apsaugos objektu (tai ne kartą yra pažymėjęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, pvz., savo sprendimuose bylose Niemietz prieš Vokietiją ir Stes Colas Est ir kiti prieš Prancūziją ). Tai pasakytina apie juridinio asmens buveinę ir korespondenciją ar kitokį susižinojimą. Tačiau duomenų apie juridinio asmens ūkines, finansines operacijas ir jo atliekamus mokėjimus, priešingai, neapima nė vienas keturių iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą aspektų. Būtent tokį informacijos apie juridinio asmens ūkines, finansines operacijas ir atliekamus mokėjimus statusą atspindi ir nacionalinė teisė.
Kaip nustato Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 2 straipsnio 5 dalis, informacija, kuri STT būtų gaunama pagal siūlomą STTĮ 6 straipsnio 3 dalį, yra buhalterinės apskaitos dalykas. BAĮ 4 straipsnyje, nustatančiame reikalavimus apskaitos informacijai, yra nustatyta, kad ši informacija turi būti „naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“. Jau vien šis reikalavimas reiškia, kad apskaitos informacijos (t. y. ir informacijos apie juridinio asmens ūkines, finansines operacijas ir jo atliekamus mokėjimus) fiksavimas orientuotas į išorės vartotojus, todėl šioje srityje neturėtų kilti privatumo lūkesčių. Be to, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 123 straipsnis nustato, kad mokesčių administratorius, atlikdamas mokestinį patikrinimą, turi teisę susipažinti su apskaitos dokumentais, sistemomis ir kitais duomenimis. Juose, kaip jau konstatuota remiantis BAĮ pateiktomis sąvokomis, atsispindi ir informacija apie mokesčių mokėtojo ūkines, finansines operacijas ir jo atliekamus mokėjimus. MAĮ 114 straipsnis mokesčių administratoriui leidžia savo nuožiūra pasirinkti tikrintinus mokesčių mokėtojus ir patikrinimo mastą, o MAĮ 115 straipsnis nustato dvi mokestinio patikrinimo rūšis, kurios nėra siejamos su duomenimis apie mokesčių mokėtojo padarytus pažeidimus. Toks reglamentavimas gali būti traktuojamas kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo poziciją (savo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą apriboja asmuo, darantis pažeidimus, ir būtent toks asmuo turi tikėtis atitinkamų valstybės institucijų reakcijos) tuo atveju, jei apskaitos informacija nelaikytina informacija apie privatų gyvenimą.
Informacija apie juridinio asmens ūkines, finansines, operacijas, jo atliekamus mokėjimus skiriama nuo analogiškos fizinio asmens informacijos dėl to, kad pastaroji be jokių abejonių laikytina duomenimis apie privatų asmens gyvenimą. Šios informacijos gavimo tvarka Projektu nekeičiama – ji ir toliau galės būti gaunama tik esant duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, t. y. tik esant pakankamam pagrindui atlikti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo arba BPK numatytus tyrimo veiksmus ir tik šių teisės aktų nustatyta tvarka. Projekte taip pat siūloma tikslinti pagal tobulinamą straipsnį teikiamos informacijos gavimo pagrindus ir tvarką, t. y. greta šiuo metu įtvirtintos STT teisės netrukdomai naudotis registrais, kadastrais, klasifikatoriais ir kitais duomenų bankais numatoma ir galimybė teikti atskirus paklausimus ir gauti konkrečią tuo metu reikalingą informaciją. Siūloma informacijos gavimo tvarka, kai ji teikiama pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo ar įgaliotų pareigūnų atskirus prašymus arba pagal iš anksto sudarytas duomenų teikimo sutartis, būtų taikoma visiems subjektams, privalantiems teikti STT funkcijoms atlikti būtiną informaciją. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6.
Informacija, kurios gavimo pagrindai, tvarka ir apimtis tikslinama Projekte, yra būtina STT funkcijoms įgyvendinti, t. y. korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jų prevencijai vykdyti, su korupcija susijusiems reiškiniams analizuoti. Neabejotina, kad greitas ir sklandus tokios informacijos gavimas leis veiksmingiau įgyvendinti minėtas funkcijas, o tai prisidės prie korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų paplitimo mažinimo. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ar verslo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus projektus Priėmus Projektą galiojančių įstatymų ar kitų teisės aktų keisti nereikės, tikslinami turės būti nebent STT vidaus teisės aktai. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisei. 11.
kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Įstatymo nuostatų įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Projektą parengė STT. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, reikalingi įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „informacijos teikimas“, „duomenų bankas“, „ūkinės, finansinės operacijos“. Teikia Seimo nariai:
Vytautas Bakas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1649 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-03-21 Nr. XIIIP-465 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog Viešųjų įstaigų įstatyme yra numatyta, kad valstybė ar savivaldybė gali būti ne tik viešosios įstaigos steigėjas, bet ir viešosios įstaigos savininkas ar dalininkas. A tsižvelgiant į tai, siūlytina koreguoti projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R.Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-17 Nr. S-2017-2509 Lietuvos Respublikos Seimui IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1649 6 STRAIPSNIo PAKEITIMO
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-465, informuojame, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1649 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-05-03 Nr. XIIIP-465(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R.Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1649 6 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto Nr. XIIIP-465
posėdyje dalyvavo : Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Audrys Šimas, Komiteto biuro patarėjai: Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, Rasa Šidlauskaitė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos viršininko pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1
departamentas, 2017-03-2111 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog Viešųjų įstaigų įstatyme yra numatyta, kad valstybė ar savivaldybė gali būti ne tik viešosios įstaigos steigėjas, bet ir viešosios įstaigos savininkas ar dalininkas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina koreguoti projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį. Pritarti2 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2017-03-23 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-465, informuojame, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti 3.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-465 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
1 Argumentai: Valstybė ar savivaldybė gali būti ne tik viešosios įstaigos steigėjas, bet ir viešosios įstaigos savininkas ar dalininkas. Taip pat valstybė ar savivaldybė gali būti įmonių akcininkė, nebūdama įmonių valdytoja. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
„2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos
ir įmonės, valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės, įmonės, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė , viešosios įstaigos, kurių steigėja s , savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą arba pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingus valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją.“
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Bakas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-465, 1 lapas.
XIIIP-465, 1 lapas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Šidlauskaitė