Projekto lyginamasis variantas
BENDROVIŲ (KOOPERATYVŲ) ĮSTATYMO NR. I-164 3¹, 5, 10, 11, 14, 15, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 3¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 3¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kooperatines bendroves (kooperatyvus) žemės ūkio kooperatinėmis
bendrovėmis (kooperatyvais) pripažįsta Vyriausybės įgaliota institucija pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro teikime pateiktą išvadą dėl pripažinimo ir įgalioja valstybės įmonę Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą išduoti pažymėjimą. Teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro prašymu teikia šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą informaciją. Pripažinimas suteikiamas ir pažymėjimas išduodamas dvejiems kalendoriniams metams. Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) gali iš naujo siekti pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) kitam dvejų kalendorinių metų pripažinimo laikotarpiui.“2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:
3) kooperatinės bendrovės veiklos tikslai;
4) kooperatinės bendrovės veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;
5) stojamojo mokesčio, minimalaus ir maksimalaus pajų dydžiai, stojamojo mokesčio ir pajinio įnašo, papildomų pajinių įnašų įmokėjimo, nepiniginio pajinio įnašo įvertinimo, atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarka;
6) narystės kooperatinėje bendrovėje sąlygos, kooperatinės bendrovės narių teisės ir pareigos, balsų skaičiaus nustatymas, disponavimo pajumi tvarka;
7) kooperatinės bendrovės valdymo, priežiūros ir kontrolės organai, jų kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka, reikalavimai stebėtojų tarybos nariui, jos pirmininkui, valdybos nariui, jos pirmininkui, administracijos vadovui, revizijos komisijos nariui (revizoriui);
8) priėmimo į kooperatinės bendrovės narius, išstojimo ir pašalinimo iš kooperatinės bendrovės narių sąlygos ir tvarka, kooperatinės bendrovės narių registravimo kooperatinės bendrovės narių registre tvarka;
9) kooperatinės bendrovės narių susirinkimo šaukimo ir balsavimo jame tvarka;
10) kooperatinės bendrovės bei jos narių prekių ir paslaugų apyvartos operacijų registravimo ir atlikimo tvarka, kooperatinės bendrovės metinės finansinės atskaitomybės sudarymo ir tvirtinimo tvarka;
11) pelno (nuostolio) paskirstymo ir tvirtinimo tvarka;
12) lėšų skolinimosi iš savo narių tvarka;
13) kooperatinės bendrovės turto ir teikiamų paslaugų naudojimo sąlygos ir tvarka.“
2Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Kooperatinės bendrovės narių susirinkimo kompetencijos ir šaukimo tvarkos, balsų skaičiaus nustatymo, administracijos vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarkos ir jo kompetencijos, atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarkos kooperatinės bendrovės įstatuose nurodyti nereikia, jeigu tai nesiskiria nuo šiame Įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose. Kooperatinės bendrovės įstatuose gali būti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.“3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė
dėl jo išstojimo, pašalinimo ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, kooperatinė bendrovė turi atsiskaityti ne vėliau kaip per metus nuo jos narių susirinkimo, patvirtinusio finansinių metų, kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, atskaitomybę ir pelno (nuostolio) paskirstymą, dienos arba kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytu terminu.“
ją išdėstyti taip:
„6. Mirusio fizinio asmens kooperatinės bendrovės nario
įpėdiniams, likviduoto arba reorganizuoto juridinio asmens kooperatinės bendrovės nario teisių perėmėjams, jeigu jie nėra kooperatinės bendrovės nariai ir per metus nuo šių teisių įgijimo nėra priimti į kooperatinės bendrovės narius jos įstatuose nustatyta tvarka, šio straipsnio 5 dalyje nurodytas už pajų įneštas pajinis įnašas grąžinamas, nariui priskirta turto dalis atlyginama, apyvartai proporcinga išmoka ir dividendas išmokami šiame straipsnyje ir įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.“
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) balsuojant turėti vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio, arba Kkooperatinės bendrovės, kurios daugiau kaip pusę visų narių sudaro kooperatinės bendrovės, įstatuose gali būti nustatyta, kad nario balsų skaičius nustatomas pagal jo dalyvavimą kooperatinės bendrovės veikloje (apyvartą), išskyrus kapitalines investicijas (pajinius įnašus), ir nustatyta tokio balsų skaičiavimo tvarka – vienam nariui gali būti skiriami ne daugiau kaip 5 balsai, tačiau ne daugiau kaip 30 20 procentų visų balsų. Kooperatinės bendrovės įstatuose nustatyta balsavimo pagal dalyvavimą jos veikloje nuostata netaikoma ir kiekvienas kooperatinės bendrovės narys turi vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio, jei kooperatinę bendrovę sudarančių narių – kooperatinių bendrovių skaičius sumažėja iki pusės visų narių ar tampa dar mažesnis. Kooperatinės bendrovės narys turi teisę įstatuose nustatyta tvarka perleisti jam priklausančią balsavimo teisę kitam kooperatinės bendrovės nariui (narių atstovui) ar trečiajam asmeniui arba paskirti įgaliotinį, atstovausiantį jam narių susirinkime. Kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti nustatytas didžiausias vieno įgaliotinio galimų atstovauti narių skaičius.“5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„2. Grynasis pelnas skirstomas šia eilės tvarka:“.
6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kooperatinės bendrovės organai yra narių susirinkimas, valdyba
ir administracijos vadovas. Kooperatinėje bendrovėje gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba. Jeigu kooperatinėje bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, šiame Įstatyme stebėtojų tarybai nustatytos funkcijos kitų kooperatinės bendrovės organų kompetencijai nepriskiriamos.“7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
taip:
„3) renka, atšaukia stebėtojų tarybos narius, kai ji sudaroma,
valdybos narius ir jos pirmininką arba, kai valdyba nėra sudaroma, renka, atšaukia administracijos vadovą; taip pat renka, atšaukia revizijos komisijos narius ir jos pirmininką (revizorių) arba, kai revizijos komisija (revizorius) nėra sudaroma, tvirtina audito įmonę;“;
ir jį išdėstyti taip: „9) tvirtina stebėtojų tarybos narių ir jos pirmininko, valdybos narių ir jos pirmininko, o tuo atveju, kai valdyba nėra sudaroma – administracijos vadovo, taip pat revizijos komisijos (revizoriaus) darbo apmokėjimo tvarką;“. 8 straipsnis. Įstatymo papildymas 16¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 16¹ straipsniu: „16¹ straipsnis. Stebėtojų tarybos sudarymas
atliekantis organas. Stebėtojų tarybai vadovauja jos pirmininkas. 2. Stebėtojų tarybos narių skaičių nustato bendrovės įstatai – turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15 stebėtojų tarybos narių. 3. Stebėtojų tarybą renka kooperatinės bendrovės narių susirinkimas. 4. Stebėtojų taryba renkama kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.
Stebėtojų taryba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta nauja stebėtojų taryba, bet ne ilgiau kaip iki stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio kooperatinės bendrovės narių susirinkimo. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. 5. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. 6. Stebėtojų tarybos nariu negali būti:
1) kooperatinės bendrovės administracijos vadovas;
2) kooperatinės bendrovės valdybos narys;
3) auditorius ar audito įmonės darbuotojas, dalyvaujantis ir (ar) dalyvavęs tikrinant kooperatinės bendrovės ūkinę - finansinę veiklą, nuo tikrinimo atlikimo nepraėjus 2 metų laikotarpiui;
4) asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų. 7. Daugiau kaip pusė stebėtojų tarybos narių turi būti nesusiję darbo santykiais su kooperatine bendrove. 8. Stebėtojų taryba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus stebėtojų tarybą ar jos narius išrinkusiam kooperatinės bendrovės narių susirinkimui. 9. Kai kooperatinės bendrovės įstatai keičiami dėl stebėtojų tarybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti stebėtojų tarybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos. Šiuo atveju sprendimo dėl įstatų pakeitimo priėmimas ir naujų stebėtojų tarybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame kooperatinės bendrovės narių susirinkime, jei tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje. 10. Kooperatinės bendrovės narių susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius, nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. 11. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs kooperatinę bendrovę. 12.
dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir ne mažiau kaip 1/4 kooperatinės bendrovės narių prieštarauja pavienių stebėtojų tarybos narių rinkimui, stebėtojų taryba netenka įgaliojimų ir turi būti renkama visa stebėtojų taryba. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.“9 straipsnis. Įstatymo papildymas 16² straipsniu Papildyti Įstatymą 16² straipsniu: „16² straipsnis. Stebėtojų tarybos kompetencija ir sprendimų priėmimas
1Stebėtojų taryba:
1) svarsto ir teikia siūlymus dėl kooperatinės bendrovės veiklos programos, analizuoja ir vertina informaciją apie kooperatinės bendrovės veiklos programos įgyvendinimą, šią informaciją teikia kooperatinės bendrovės narių susirinkimui;
2) prižiūri valdybos ir administracijos vadovo veiklą;
3) pateikia kooperatinės bendrovės narių susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo ar nuostolių padengimo, apyvartai proporcingų išmokų, dividendų mokėjimo, taip pat valdybos ir administracijos vadovo veiklos;
4) teikia siūlymus valdybai ir administracijos vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, kooperatinės bendrovės įstatams ar kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimams;
5) sprendžia kitus kooperatinės bendrovės įstatuose, kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimuose, jos kompetencijai priskirtus kooperatinės bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. 2. Stebėtojų taryba neturi teisės šio Įstatymo ir kooperatinės bendrovės įstatų jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems kooperatinės bendrovės organams. 3. Stebėtojų taryba turi teisę prašyti kooperatinės bendrovės valdybą ir administracijos vadovą pateikti su kooperatinės bendrovės veikla susijusius dokumentus, duomenis ir kitą informaciją. 4.
komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias jie sužinojo būdami stebėtojų tarybos nariais. 5. Stebėtojų tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Stebėtojų tarybos posėdžiai taip pat gali būti šaukiami ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių sprendimu. 6. Stebėtojų tarybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam tos kooperatinės bendrovės stebėtojų tarybos nariui, kuris atstovautų jam balsuojant kooperatinės bendrovės stebėtojų tarybos posėdyje, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip. 7. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas. 8. Stebėtojų tarybos narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, gali pranešti balsuodamas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti balsavusio asmens tapatybę. 9. Stebėtojų taryba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė stebėtojų tarybos narių. Iš anksto balsavę stebėtojų tarybos nariai laikomi dalyvavusiais posėdyje. Stebėtojų tarybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš, jeigu kooperatinės bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos. 10. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami. 11. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato stebėtojų tarybos priimtas jos darbo reglamentas.“10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2020 m. birželio 30 d priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Andriejus Stančikas
Projekto
lyginamasis variantas
NR. I-164 3¹, 5, 10, 11, 14, 15, 16
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 3¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 3¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kooperatines bendroves (kooperatyvus) žemės ūkio kooperatinėmis
bendrovėmis (kooperatyvais) pripažįsta Vyriausybės įgaliota institucija pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro teikime pateiktą išvadą dėl pripažinimo ir įgalioja valstybės įmonę Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą išduoti pažymėjimą. Teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro prašymu teikia šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą informaciją. Pripažinimas suteikiamas ir pažymėjimas išduodamas dvejiems kalendoriniams metams nuo pažymėjimo išdavimo dienos. Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) gali iš naujo siekti pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) kitam dvejų kalendorinių metų pripažinimo laikotarpiui.“2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:
3) kooperatinės bendrovės veiklos tikslai;
4) kooperatinės bendrovės veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;
5) stojamojo mokesčio, minimalaus ir maksimalaus pajų dydžiai, stojamojo mokesčio ir pajinio įnašo, papildomų pajinių įnašų įmokėjimo, nepiniginio pajinio įnašo įvertinimo, atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarka;
6) narystės kooperatinėje bendrovėje sąlygos, kooperatinės bendrovės narių teisės ir pareigos, kooperatinės bendrovės nario turimų balsų bendrovės narių susirinkime nustatymo taisyklės, disponavimo pajumi tvarka;
7) kooperatinės bendrovės valdymo, priežiūros ir kontrolės organai, jų kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka, reikalavimai stebėtojų tarybos nariui, stebėtojų tarybos pirmininkui, valdybos nariui, jos valdybos pirmininkui, administracijos vadovui, revizijos komisijos nariui (revizoriui);
8) priėmimo į kooperatinės bendrovės narius, išstojimo ir pašalinimo iš kooperatinės bendrovės narių sąlygos ir tvarka, kooperatinės bendrovės narių registravimo kooperatinės bendrovės narių registre tvarka;
9) kooperatinės bendrovės narių susirinkimo šaukimo ir balsavimo jame tvarka;
10) kooperatinės bendrovės bei jos narių prekių ir paslaugų apyvartos operacijų registravimo ir atlikimo tvarka, kooperatinės bendrovės metinės finansinės atskaitomybės sudarymo ir tvirtinimo tvarka;
11) pelno (nuostolio) paskirstymo ir tvirtinimo tvarka;
12) lėšų skolinimosi iš savo narių tvarka;
13) kooperatinės bendrovės turto ir teikiamų paslaugų naudojimo sąlygos ir tvarka.“
2Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Kooperatinės bendrovės narių susirinkimo kompetencijos ir šaukimo tvarkos, kooperatinės bendrovės nario turimų balsų bendrovės narių susirinkime nustatymo taisyklių, administracijos vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarkos ir jo kompetencijos, atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarkos kooperatinės bendrovės įstatuose nurodyti nereikia, jeigu tai nesiskiria nuo šiame Įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose. Kooperatinės bendrovės įstatuose gali būti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.“3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė
dėl jo išstojimo, pašalinimo ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, kooperatinė bendrovė turi atsiskaityti ne vėliau kaip per metus nuo jos bendrovės narių susirinkimo, patvirtinusio finansinių metų, kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, atskaitomybę ir pelno (nuostolio) paskirstymą, dienos arba per kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip penkeri metai.“
ją išdėstyti taip:
„6. Mirusio fizinio asmens kooperatinės bendrovės nario
įpėdiniams, likviduoto arba reorganizuoto juridinio asmens kooperatinės bendrovės nario teisių perėmėjams, jeigu jie nėra kooperatinės bendrovės nariai ir per metus nuo šių teisių įgijimo nėra priimti į kooperatinės bendrovės narius jos įstatuose nustatyta tvarka, šio straipsnio 5 dalyje nurodytas už pajų įneštas pajinis įnašas grąžinamas, nariui priskirta turto dalis atlyginama, apyvartai proporcinga išmoka ir dividendas išmokami šiame straipsnyje ir kooperatinės bendrovės įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.“
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) balsuojant turėti vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio, arba kooperatinės Kooperatinės bendrovės, kurios daugiau kaip pusę visų narių sudaro kooperatinės bendrovės, įstatuose gali būti nustatyta, kad nario turimų balsų skaičius nustatomas pagal jo dalyvavimą kooperatinės bendrovės veikloje (apyvartą), išskyrus kapitalines kapitalo investicijas (pajinius įnašus), ir nustatyta tokio balsų skaičiavimo tvarka – vienam nariui gali būti skiriami ne daugiau kaip 5 balsai, tačiau ne daugiau kaip 30 20 procentų visų balsų, o kooperatinės bendrovės, kurios daugiau kaip pusę visų narių sudaro kooperatinės bendrovės, nariui – ne daugiau kaip 30 procentų visų balsų. Kooperatinės bendrovės įstatuose nustatyta balsavimo pagal dalyvavimą jos veikloje nuostata netaikoma ir kiekvienas kooperatinės bendrovės narys turi vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio, jei kooperatinę bendrovę sudarančių narių
Kai kooperatinės bendrovės, kurios daugiau kaip pusę visų narių sudaro kooperatinės bendrovės, įstatuose nustatyta, kad vienam nariui skiriama daugiau kaip 20 procentų visų balsų, įstatų nustatyta riba netaikoma ir kiekvieno kooperatinės bendrovės nario balsai proporcingai sumažinami, kad būtų skiriama ne daugiau kaip 20 procentų visų balsų, jei kooperatinę bendrovę sudarančių narių – kooperatinių bendrovių skaičius sumažėja iki pusės visų narių ar tampa dar mažesnis. Kooperatinės bendrovės narys turi teisę įstatuose nustatyta tvarka perleisti jam priklausančią balsavimo teisę kitam kooperatinės bendrovės nariui (narių atstovui) ar trečiajam asmeniui arba paskirti įgaliotinį, atstovausiantį jam narių susirinkime. Kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti nustatytas didžiausias vieno įgaliotinio galimų atstovauti narių skaičius.“5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Grynasis pelnas skirstomas šia eilės tvarka:
1) atsargos (rezerviniam) kapitalui papildyti;
2) apyvartai proporcingoms išmokoms mokėti;
3) dividendams mokėti.“6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kooperatinės bendrovės organai yra narių susirinkimas, valdyba
ir administracijos vadovas. Kooperatinėje bendrovėje gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba. Jeigu kooperatinėje bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, šiame Įstatyme nustatytos stebėtojų tarybos funkcijos kitų kooperatinės bendrovės organų kompetencijai nepriskiriamos.“7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas 1.
taip:
„3) renka, atšaukia stebėtojų tarybos narius (kai ji sudaroma),
valdybos narius ir jos pirmininką arba, kai valdyba nėra sudaroma nesudaroma, renka, atšaukia administracijos vadovą; taip pat renka, atšaukia revizijos komisijos narius ir jos pirmininką (revizorių) arba, kai revizijos komisija (revizorius) nėra sudaroma nesudaroma, tvirtina audito įmonę;“
ir jį išdėstyti taip: „9) tvirtina stebėtojų tarybos narių ir jos pirmininko, valdybos narių ir jos pirmininko, o tuo atveju, kai valdyba nėra sudaroma nesudaroma, – administracijos vadovo, taip pat revizijos komisijos (revizoriaus) darbo apmokėjimo tvarką;“. 8 straipsnis. Įstatymo papildymas 16¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 16¹ straipsniu: „16¹ straipsnis. Stebėtojų tarybos sudarymas
priežiūrą atliekantis organas. Stebėtojų tarybai vadovauja tarybos pirmininkas. 2. Stebėtojų tarybos narių skaičius nustatomas kooperatinės bendrovės įstatuose – turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15 stebėtojų tarybos narių. 3. Stebėtojų tarybą renka kooperatinės bendrovės narių susirinkimas. 4. Stebėtojų taryba renkama kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Stebėtojų taryba savo funkcijas atlieka kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol bus išrinkta nauja stebėtojų taryba, bet ne ilgiau kaip iki stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio kooperatinės bendrovės narių susirinkimo. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. 5. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. 6.
6Stebėtojų tarybos nariu negali būti:
1) kooperatinės bendrovės administracijos vadovas;
2) kooperatinės bendrovės valdybos narys;
3) auditorius ar audito įmonės darbuotojas, dalyvaujantis ir (ar) dalyvavęs tikrinant kooperatinės bendrovės ūkinę - finansinę veiklą, nuo tikrinimo atlikimo nepraėjus 2 metams;
4) asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų. 7. Daugiau kaip pusė stebėtojų tarybos narių turi būti nesusiję darbo santykiais su kooperatine bendrove. 8. Stebėtojų taryba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus stebėtojų tarybą ar jos narius išrinkusiam kooperatinės bendrovės narių susirinkimui. 9. Kai kooperatinės bendrovės įstatai keičiami dėl stebėtojų tarybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti stebėtojų tarybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos. Šiuo atveju sprendimo dėl kooperatinės bendrovės įstatų pakeitimo priėmimas ir naujų stebėtojų tarybos narių rinkimai gali vykti tame pačiame kooperatinės bendrovės narių susirinkime, jei tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje. 10. Kooperatinės bendrovės narių susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. 11. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs kooperatinę bendrovę. 12. Jeigu stebėtojų tarybos narys atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir ne mažiau kaip 1/4 kooperatinės bendrovės narių prieštarauja pavienių stebėtojų tarybos narių rinkimui, stebėtojų taryba netenka įgaliojimų ir turi būti renkama visa stebėtojų taryba. Pavieniai stebėtojų tarybos nariai renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.“9 straipsnis. Įstatymo papildymas 16² straipsniu Papildyti Įstatymą 16² straipsniu: „16² straipsnis. Stebėtojų tarybos kompetencija ir sprendimų priėmimas 1.
Stebėtojų taryba:
1) svarsto kooperatinės bendrovės veiklos programą ir teikia siūlymus dėl jos, analizuoja ir vertina informaciją apie kooperatinės bendrovės veiklos programos įgyvendinimą, šią informaciją teikia kooperatinės bendrovės narių susirinkimui;
2) prižiūri valdybos ir administracijos vadovo veiklą;
3) pateikia kooperatinės bendrovės narių susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo ar nuostolio padengimo, apyvartai proporcingų išmokų, dividendų mokėjimo, taip pat valdybos ir administracijos vadovo veiklos;
4) teikia valdybai ir administracijos vadovui siūlymus atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, kooperatinės bendrovės įstatams ar kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimams;
5) sprendžia kitus kooperatinės bendrovės įstatuose, kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimuose jos kompetencijai priskirtus kooperatinės bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. 2. Stebėtojų taryba neturi teisės šio Įstatymo ir kooperatinės bendrovės įstatuose jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti atlikti kitiems kooperatinės bendrovės organams. 3. Stebėtojų taryba turi teisę gauti iš kooperatinės bendrovės valdybos ir administracijos vadovo su kooperatinės bendrovės veikla susijusius dokumentus, duomenis ir kitą informaciją. 4. Stebėtojų tarybos nariai privalo saugoti kooperatinės bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias jie sužinojo būdami stebėtojų tarybos nariais. 5. Stebėtojų tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Stebėtojų tarybos posėdžiai taip pat gali būti šaukiami ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių sprendimu. 6.
formos įgaliojimą kitam tos kooperatinės bendrovės stebėtojų tarybos nariui atstovauti jam balsuojant kooperatinės bendrovės stebėtojų tarybos posėdyje, jeigu kooperatinės bendrovės įstatuose nenustatyta kitaip. 7. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Kai balsai „už“ ir „prieš“ pasiskirsto po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas. 8. Stebėtojų tarybos narys savo valią dėl balsuojamo sprendimo, su kurio projektu jis susipažinęs, gali pranešti balsuodamas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti balsavusio asmens tapatybę. 9. Stebėtojų taryba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė stebėtojų tarybos narių. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytais būdais iš anksto balsavę stebėtojų tarybos nariai laikomi dalyvavusiais posėdyje. Stebėtojų tarybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš, jeigu kooperatinės bendrovės įstatuose nenustatyta didesnė sprendimui priimti reikalinga balsų dauguma. 10. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami. 11. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato stebėtojų tarybos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.“
d. 2. Nauja atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarka taikoma tik tiems asmenims, kurių narystė pasibaigė po šio įstatymo įsigaliojimo, ir kooperatinėms bendrovėms po šio įstatymo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka pakeitus ir įregistravus įstatus.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kooperatinės bendrovės įstatų pakeitimo ir įregistravimo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo iš kooperatinės bendrovės ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, atsiskaitoma pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatas. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2020 m. spalio 31 d priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
3¹,
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 3¹, 5, 10, 11, 14, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16¹ ir 16² straipsniais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant stiprinti žemės ūkio veiklos subjektų derybines galias ir didinti konkurencingumą, labiau įgalinant kooperatines bendroves (kooperatyvus), sudarant patrauklesniu naujų kooperatyvų steigimąsi ir kooperuotų narių skaičiaus didėjimą. Ilgametė kooperatinių įmonių veiklos užsienio šalyse patirtis rodo, kad rinkos ekonomikos sąlygomis kooperatyvai ūkininkams teikia neabejotiną naudą. Kooperacija žemės ūkyje yra ypatingai svarbi smulkiųjų ūkininkų, išlikimui ir jų veiklos konkurencingumo stiprinimui. Nors pastaraisiais metais Lietuvoje žemės ūkio kooperatyvų vaidmuo nuosekliai augo, į kooperatyvų veiklą įsitraukia jau ne tik smulkieji, bet taip pat ir vidutiniai bei stambieji ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, stebimas poreikis tobulinti įstatymines nuostatas, kurios leistų toliau stiprinti kooperatyvus. Apie pusę (47 proc.) Lietuvoje įsteigtų kooperatyvų veikia ilgiau nei 10 m., tačiau į kooperatyvus jungiasi nedaug narių, pvz., po daugiau nei 100 narių turi tik 7 proc. kooperatyvų, o turinčių iki 10 narių – net 72 proc., mažiau kaip penktadalis (17 proc.) kooperatyvų užsiima ž. ū. produkcijos perdirbimu, trečdalis (31 proc.) kooperatyvų realizuoja savo produkciją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Daugiau kaip pusės (53 proc.) kooperatyvų metinė apyvarta – didesnė nei po 200 tūkst. Eur, tačiau beveik trečdalio (28 proc.) kooperatyvų metinė apyvarta yra tik iki 50 tūkst. Eur.
Eur. Tik 37 proc. kooperatyvų daugiau kaip pusę apyvartos sudaro apyvarta iš kooperatyvo narių. Kai kuriose vakarų Europos šalyse kooperatinės įmonės užima 70–90 proc. žaliavinio pieno rinkos ir valdo pieną perdirbančias įmones, į tai reikėtų orientuotis ir Lietuvos žemdirbiams. Lietuvos pieno sektoriuje veikiančių kooperatyvų turima rinkos dalis pastoviai didėja ir 2019 m. jau pasiekė apie trečdalį žaliavinio pieno rinkos šalyje. Pagrindiniai įstatymo projekto tikslai: sumažinti administracinę naštą kooperatyvams, kurie užsiima žemės ūkio veikla ir siekia būti pripažintais žemės ūkio kooperatyvais; suteikti daugiau sprendimų laisvės kooperatyvų nariams, sprendžiant kooperatyvų veiklos ir valdymo klausimus; įteisinti kolegialaus priežiūros organo – stebėtojų tarybos sudarymą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Siūlymus tobulinti įstatymines nuostatas yra išreiškę Žemės ūkio rūmai, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija, Žemės ūkio kooperatyvų sąjunga „Kooperacijos kelias“ ir kiti žemdirbiams atstovaujantys subjektai. Įstatymo projekto nuostatos taip pat yra apsvarstytos Darbo grupėje šalies kooperacijos būklei įvertinti ir pasiūlymams dėl kooperacijos plėtros pateikti, sudarytoje žemės ūkio ministro, vykdant Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 110-S-32 pavedimą. Įstatymo projektą teikia Seimo nariai Andrius Palionis ir Andriejus Stančikas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Įtvirtinta, kad kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pripažįstamos dvejiems kalendoriniams metams.
Imperatyviai nustatyta, kad su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, kooperatinė bendrovė turi atsiskaityti ne vėliau kaip per metus nuo jos narių susirinkimo, patvirtinusio finansinių metų, kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, atskaitomybę ir pelno (nuostolio) paskirstymą, dienos. Imperatyviai nustatyta, kad kooperatinės bendrovės narys balsuojant turi tik vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio. Tik kooperatinės bendrovės, kurių daugiau kaip pusę visų narių sudaro kooperatinės bendrovės, įstatuose gali nusistatyti nario balsų skaičių pagal jo dalyvavimą kooperatinės bendrovės veikloje (apyvartą). Nustatyta privaloma grynojo pelno skirstymo eilės tvarka. Reglamentuota, kad kooperatinės bendrovės organai yra narių susirinkimas, valdyba, administracijos vadovas ir nesuteikta teisė kooperatyvui turėti kitų organų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma nebesieti kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) su kalendoriniais metais – taip bus sumažinta administracinė našta kooperatyvams bei aiškesnis kooperatyvų pripažinimo žemės ūkio kooperatyvais terminas, t. y. dveji metai nuo pripažinimo. Kooperatyvams nereiks kiekvienais metais teikti finansinių ataskaitų, kad pripažinimas galiotų ir laikotarpiu nuo kalendorinių metų pradžios iki finansinių ataskaitų patvirtinimo, pateikimo institucijoms vykdančioms pripažinimą ir pripažinimo įforminimo datos. Taip pat Įstatymo pakeitimu siūloma leisti kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams, tvirtinant įstatus, patiems susitarti: dėl balsų skaičiaus nustatymo.
Šiuo pakeitimu bus įtvirtinta teisė visiems kooperatyvams turėti alternatyvų balsų skaičių, neviršijant 20 procentų visų balsų, kai jų apyvarta su kooperatyvo nariais yra ženkliai svaresnė, lyginant su kitų narių apyvarta; dėl atsiskaitymo su asmenimis, kurių narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, termino. Taip bus užtikrintas kooperatyvo finansinis tvarumas; dėl kolegialaus priežiūros organo – stebėtojų tarybos sudarymo, taip palengvinant nariams kooperatyvo veiklos priežiūrą, taip pat sudarant galimybę pagal poreikį įtraukti į kooperatyvų valdymą nepriklausomus kompetentingus asmenis. Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti stebėtojų tarybos, jeigu tokia būtų sudaroma, sudarymą, kompetenciją ir sprendimų priėmimo tvarką, reikalavimus stebėtojų tarybos nariams. Taip pat siūloma atsisakyti privalomos grynojo pelno skirstymo tvarkos, taip suteikiant sprendimo laisvę kooperatyvų nariams paskirstyti pelną tuo metu svarbiausiems ir aktualiausiems tikslams įgyvendinti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų įstatymo projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priėmus Įstatymo pakeitimo projektą, poveikio korupcijai ir kriminogeninei situacijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priėmus Įstatymo projektą, jo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
Bus sudarytos sąlygos žemės ūkio veiklos subjektų derybinių galių stiprinimui ir konkurencingumo didinimui, naujų kooperatyvų steigimuisi ir kooperuotų narių skaičiaus didėjimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo projektas nereikalauja kitų įstatymų pakeitimų ar naujų priėmimo. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra pateikiama naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Teikiamas Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų reikalavimus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymo projektą, turės būti pakeistas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 3D-435. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Priimtam Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai:
„kooperatyvas“, „kooperatinė bendrovė“, „fizinis asmuo“, „juridinis asmuo“. 15. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Andriejus Stančikas
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamas įstatymas) 3¹ straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad žemės ūkio kooperatinių bendrovių pripažinimo pažymėjimas išduodamas dvejiems metams. Pastebėtina, kad siūloma nuostata stokoja teisinio aiškumo, nes iš nuostatos turinio neaišku, nuo kokio momento skaičiuojamas dvejų metų terminas. Atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto turinį, siūlytina nustatyti, kad „pripažinimas suteikiamas ir pažymėjimas išduodamas dvejiems metams nuo pažymėjimo išdavimo dienos“ arba nustatyti, kad pripažinimas suteikiamas dvejiems metams, o kooperatinės bendrovės pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove pažymėjimas galioja dvejus metus nuo jo išdavimo dienos. 2. Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies
nustatytas ,,balsų skaičiaus nustatymas“. Ši projekto nuostata nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama. Neaišku, ar įstatuose turėtų būti nustatyta bendrovės narių, balsavusių kooperatinės bendrovės narių susirinkime konkrečiu klausimu, balsų skaičiavimo procedūra, ar projektu siekiama, kad įstatuose turi būti įtvirtintos kiekvieno bendrovės nario turimų balsų bendrovės narių susirinkime nustatymo taisyklės. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas. 3. Projekto
straipsniu keičiama įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi siūloma iš esmės pakeisti atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarką, nustatant, kad su tokiu asmeniu turi būti atsiskaitoma per įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą, t. y. ne vėliau kaip per metus nuo jos narių susirinkimo, patvirtinusio finansinių metų, kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, atskaitomybę ir pelno (nuostolio) paskirstymą, dienos „arba kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytu terminu.“ (pabrauktas siūlomas pakeitimas). Toks įstatymo pakeitimas projekto aiškinamajame rašte motyvuojamas teiginiu, kad „Taip bus užtikrintas kooperatyvo finansinis tvarumas.“ Toks pasiūlymo turinys ir jo motyvacija diskutuotini. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad siūlomas keisti reguliavimas yra tiesiogiai susijęs ne tik su kooperatinės bendrovės finansiniu tvarumu, tačiau ir su asmens, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, teisių užtikrinimu. Be to, būtent asmuo, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, šiuo atveju yra „pažeidžiama ir silpnesnė“ šio teisinio santykio pusė, nes jis niekaip negali įtakoti kooperatinės bendrovės įstatų ir atsiskaitymo tvarkos. Šiame kontekste pažymėtina, jog siūlomas įstatymo pakeitimas įgalintų kooperatinių bendrovių įstatuose nustatyti bet kokį atsiskaitymo terminą, pavyzdžiui, „ne ilgiau nei per 25 metus“ ir pan. Akivaizdu, kad tokia situacija pažeistų asmens, su kuriuo atsiskaitoma, teises.
Būtent todėl, siekiant užtikrinti asmenų teises, įstatyme yra nustatytas aiškus ir baigtinis terminas, per kurį su asmeniu turi būti atsiskaitoma, ir kuris, manytina, yra protingai ilgas bei užtikrinantis tiek kooperatinės bendrovės, tiek ir jos buvusio nario teises. Antra, pastebėtina, jog pagal keičiamo įstatymo nuostatas žemės ūkio kooperatinių bendrovių pripažinimo pažymėjimas išduodamas dvejiems metams, kuriems praėjus, pripažinimo siekiama iš naujo arba nesiekiama. Atsižvelgiant į šį įstatyminį ribojimą, teigtina, kad atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė žemės ūkio kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, terminas neturėtų būti lygus dvejiems metams ar ilgesnis, nes toks terminas nebūtų proporcingas veiklos trukmei ir prarastų sąsajas su žemės ūkio kooperatinių bendrovių teisiniu statusu. Trečia, pažymėtina, jog teisėkūroje nėra įprasta ir nėra toleruojama įstatymų leidybos praktika, pagal kurią tam tikri asmenys galėtų savo nuožiūra vykdyti ar nevykdyti įstatymų reikalavimus, arba nusistatyti reguliavimą, konkuruojantį ir paneigiantį įstatyminį reguliavimą, be to, dar ir bloginantį asmenų teisinę padėtį. Toks teisinio reguliavimo pobūdis paneigtų teisės aktų hierarchijos reikalavimą ir neatitiktų teisinės valstybės principo. Be to, pažeistų Konstitucinio Teismo nuolat kartojamą doktrininę nuostatą, jog su asmenų teisių ir pareigų apimtimi susijęs teisinis reguliavimas, gali būti nustatomas tik įstatyme. Atsižvelgiant į šias pastabas teigtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas įstatyme galėtų būti įtvirtintas įstatyme tik vienu atveju – jeigu šiame reguliavime būtų nustatoma, kad kooperatinių bendrovių įstatuose būtų galima nustatyti trumpesnį, nei tai nustato įstatymas, atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, terminą.
Tokio reguliavimo pobūdžio neįtvirtinus, turėtų būti keičiamas įstatyminis reguliavimas, nustatantis konkretų atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, terminą. Tačiau ir tokiu atveju būtų siūlytina įvertinti pateiktas pastabas, susijusias su asmenų teisių užtikrinimu. 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, jog kooperatinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad kooperatinės bendrovės nario balsų skaičius nustatomas pagal jo dalyvavimą kooperatinės bendrovės veikloje (apyvartą), išskyrus kapitalines investicijas (pajinius įnašus), ir nustatyta tokių balsų skaičiavimo tvarka – vienam nariui gali būti skiriami ne daugiau kaip 5 balsai, tačiau ne daugiau kaip 20 procentų visų balsų. Pagal galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą kooperatinių bendrovių įstatuose gali būti nustatyta, kad kooperatinės bendrovės narių balsų skaičius kooperatinės bendrovės narių susirinkime nustatomas pagal jo dalyvavimą kooperatinės bendrovės veikloje (apyvartą), vienam nariui nustatant ne daugiau kaip 30 procentų visų balsų. Taigi, priėmus įstatymą, galimi atvejai, kai kooperatinių bendrovių įstatai neatitiks projektu keičiamame įstatyme siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo, kuriuo sumažinamas įstatuose vienam nariui galimas nustatyti maksimalus balsų skaičius procentais.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta vėlesnė projekto 4 straipsnio įsigaliojimo data tam, kad iki minėtos datos kooperatinės bendrovės galėtų pakeisti savo įstatus taip, kad jos atitiktų įstatymo reikalavimus. Tokiu būdu galėtų būti išspręsti galimi neaiškumai dėl kooperatinių bendrovių narių balsų skaičiaus narių susirinkimuose nustatymo, įsigaliojus įstatymui. 5. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad stebėtojų taryba turi teisę prašyti kooperatinės bendrovės valdybą ir administracijos vadovą pateikti su kooperatinės bendrovės veikla susijusius dokumentus, duomenis ir kitą informaciją. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad stebėtojų tarybai kooperatinės bendrovės valdyba ir administracijos vadovas privalo pateikti jos prašomus su kooperatinės bendrovės veikla susijusius dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, tai nuostatą ,,turi teisę prašyti“ reikėtų pakeisti nuostata ,,turi teisę gauti“. 6. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad balsavimo metu kiekvienas stebėtojų tarybos narys turi vieną balsą. Balsams
„už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko
balsas. To paties straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad stebėtojų tarybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų už negu prieš, jeigu kooperatinės bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos. Nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis, nes pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 162 straipsnio 7 dalies nuostatas stebėtojų tarybos sprendimas galėtų būti priimtas stebėtojų tarybos narių balsams pasidalinus po lygiai, t. y., sprendimą lemtų stebėtojų tarybos pirmininko balsas.
Tuo tarpu pagal to paties straipsnio 9 dalies nuostatas sprendimas būtų laikomas priimtu, kai už jo priėmimą būtų gauta daugiau balsų už negu prieš. Svarstytina, ar minėtas projekto nuostatas nereikėtų suderinti tarpusavyje. 7. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kas turėtų surašyti stebėtojų tarybos posėdžio protokolą, t. y. ar vienas iš stebėtojų tarybos narių, ar stebėtojų tarybos posėdyje pakviestas dalyvauti kooperatinės bendrovės darbuotojas ar kitas asmuo. Taip pat nėra aišku, kurie asmenys turėtų pasirašyti tokį protokolą. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 8. Projekto 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. ir nepateikiama jokių nuostatų, susijusių su įstatymo taikymu. Toks įstatymo įsigaliojimas ir taikymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad įstatymu siūloma iš esmės pakeisti atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarką, nustatant, kad su tokiu asmeniu turi būti atsiskaitoma per įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą, t. y. ne vėliau kaip per metus nuo jos narių susirinkimo, patvirtinusio finansinių metų, kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, atskaitomybę ir pelno (nuostolio) paskirstymą, dienos „arba kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytu terminu.“ (pabrauktas siūlomas pakeitimas).
Darytina prielaida, jog kooperatinės bendrovės galės pakeisti įstatus ir nustatyti naują atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarką, net tuo atveju, jei asmens narystė pasibaigė iki įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo. Tai reikštų, kad įstatymo projektu siūloma nustatyti įstatymo galiojimą atgal ir įsiterpti į jau susiklosčiusius ir jau pasibaigusius teisinius santykius. Tokia teisinė situacija turėtų būti vertinama Konstitucinio Teismo doktrinos kontekste. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime pažymėta, kad „<...> su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą“.
Atsižvelgiant į šias doktrinines nuostatas ir tuo atveju, jei prielaida dėl siekio nustatyti įstatymo galiojimą atgal būtų teisinga, turėtų būti teigiama, kad siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Kitu atveju – jei įstatymo galiojimo atgal nesiekiama, įstatymo projektas turi būti papildytas įstatymo taikymo nuostatomis, nustatančiomis, kad nauja atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarka taikoma tik tiems asmenims, kurių narystė baigėsi įstatymui įsigaliojus ir kooperatinėms bendrovėms po jo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka pakeitus įstatus. Be to, pažymėtina, jog atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių apsaugos principą, asmenims turėtų būti sudaryta galimybė, atsižvelgiant į keičiamą įstatyminį reguliavimą, tinkamai suplanuoti savo pasitraukimo iš kooperatinių bendrovių laiką ir aplinkybes. Šiame kontekste teigtina, kad siūloma įstatymo įsigaliojimo data neatitinka teisėtų lūkesčių apsaugos principo, nes asmenys beveik neturės laiko prisitaikyti prie naujo įstatyminio reguliavimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį „Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.“ Atsižvelgiant į tai, kad kooperatinių bendrovių nariai gali būti ne tik fiziniai, tačiau ir juridiniai asmenys, ir įsigaliojus įstatymui tokių juridinių asmenų teisinė padėtis bus pasunkinta, įstatymo įsigaliojimo data turėtų derinama su minėta Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostata. 9.
projekto teisinę techniką, projekto
į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma keisti kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis teisinį reguliavimą bei į keičiamo įstatymo 3¹ straipsnyje nustatytą Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetenciją kooperatinių bendrovių pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis srityje ir tokių bendrovių veiklos valstybinės priežiūros srityje, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Nauja atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarka taikoma tik tiems asmenims, kurių narystė pasibaigė po šio įstatymo įsigaliojimo, ir kooperatinėms bendrovėms po šio įstatymo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka pakeitus ir įregistravus įstatus. Iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kooperatinės bendrovės įstatų pakeitimo ir įregistravimo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo iš kooperatinės bendrovės ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, atsiskaitoma pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatas“. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas šiais aspektais:
Pirma, nuostata ,,nauja atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarka“ tikslintina nurodant konkretų projekto ir keičiamo įstatymo straipsnį, kuriame nustatoma tokia tvarka. Antra, vertinamosios projekto nuostatos pirmajame sakinyje nustatytos dvi sąlygos. Viena sąlyga, kad narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė po įstatymo įsigaliojimo. Antra – po įstatymo įsigaliojimo kooperatinė bendrovė pakeitė savo įstatus. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar šios sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. turi egzistuoti kartu, ar nauja atsiskaitymo su išstojusiu kooperatinės bendrovės nariu būtų taikoma esant bet kuriai iš nurodytų sąlygų. Projekto nuostatos tikslintinos.
Trečia, atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamame įstatyme nėra siūloma nustatyti pareigos kooperatinėms bendrovėms pakeisti savo įstatus taip, kad jie atitiktų pakeisto keičiamo įstatymo nuostatas, todėl po įstatymo įsigaliojimo kooperatinės bendrovės įstatai neribotą laiką neatitiks įsigaliojusio įstatymo nuostatų. Esant prieštaravimui, būtų taikomos įstatymo nuostatos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad naujoji atsiskaitymo su išstojusiu kooperatinės bendrovės tvarka taikoma tuo atveju, kai kooperatinės bendrovės narys išstoja iš kooperatinės bendrovės po įstatymo įsigaliojimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
DĖL Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 3(1), 5, 10, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(1) ir 16(2) straipsniais įstatymo projektO NR. XIIIP-4642 2020-06-10
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-26. 1 (3¹)
straipsniu siūloma pakeisti Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3¹ straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad žemės ūkio kooperatinių bendrovių pripažinimo pažymėjimas išduodamas dvejiems metams. Pastebėtina, kad siūloma nuostata stokoja teisinio aiškumo, nes iš nuostatos turinio neaišku, nuo kokio momento skaičiuojamas dvejų metų terminas. Atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto turinį, siūlytina nustatyti, kad „pripažinimas suteikiamas ir pažymėjimas išduodamas dvejiems metams nuo pažymėjimo išdavimo dienos“ arba nustatyti, kad pripažinimas suteikiamas dvejiems metams, o kooperatinės bendrovės pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove pažymėjimas galioja dvejus metus nuo jo išdavimo dienos. Pritarti Siūloma pataisyti projektą pagal Teisės departamento pateiktą pirmąją alternatyvą ir Projekto 1 straipsnį dėstyti taip:
Pakeisti 3¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Kooperatines bendroves (kooperatyvus) žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pripažįsta Vyriausybės įgaliota institucija pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro teikime pateiktą išvadą dėl pripažinimo ir įgalioja valstybės įmonę Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą išduoti pažymėjimą. Teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro prašymu teikia šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą informaciją. Pripažinimas suteikiamas ir pažymėjimas išduodamas dvejiems kalendoriniams metams nuo pažymėjimo išdavimo dienos. Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) gali iš naujo siekti pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) kitam dvejų kalendorinių metų pripažinimo laikotarpiui.“2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-26. 2
įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 6 punkte siūloma įtvirtinti, kad kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti nustatytas ,,balsų skaičiaus nustatymas“. Ši projekto nuostata nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama. Neaišku, ar įstatuose turėtų būti nustatyta bendrovės narių, balsavusių kooperatinės bendrovės narių susirinkime konkrečiu klausimu, balsų skaičiavimo procedūra, ar projektu siekiama, kad įstatuose turi būti įtvirtintos kiekvieno bendrovės nario turimų balsų bendrovės narių susirinkime nustatymo taisyklės. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pritarti
1.
išdėstyti taip: „3. Kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:
1) kooperatinės bendrovės pavadinimas;
2) kooperatinės bendrovės buveinės keitimo tvarka;
3) kooperatinės bendrovės veiklos tikslai;
4) kooperatinės bendrovės veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;
5) stojamojo mokesčio, minimalaus ir maksimalaus pajų dydžiai, stojamojo mokesčio ir pajinio įnašo, papildomų pajinių įnašų įmokėjimo, nepiniginio pajinio įnašo įvertinimo, atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarka;
6) narystės kooperatinėje bendrovėje sąlygos, kooperatinės bendrovės narių teisės ir pareigos, kooperatinės bendrovės nario turimų balsų bendrovės narių susirinkime nustatymo taisyklės balsų skaičiaus nustatymas, disponavimo pajumi tvarka;
7) kooperatinės bendrovės valdymo, priežiūros ir kontrolės organai, jų kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka, reikalavimai stebėtojų tarybos nariui, jos pirmininkui, valdybos nariui, jos pirmininkui, administracijos vadovui, revizijos komisijos nariui (revizoriui);
8) priėmimo į kooperatinės bendrovės narius, išstojimo ir pašalinimo iš kooperatinės bendrovės narių sąlygos ir tvarka, kooperatinės bendrovės narių registravimo kooperatinės bendrovės narių registre tvarka;
9) kooperatinės bendrovės narių susirinkimo šaukimo ir balsavimo jame tvarka;
10) kooperatinės bendrovės bei jos narių prekių ir paslaugų apyvartos operacijų registravimo ir atlikimo tvarka, kooperatinės bendrovės metinės finansinės atskaitomybės sudarymo ir tvirtinimo tvarka;
11) pelno (nuostolio) paskirstymo ir tvirtinimo tvarka;
12) lėšų skolinimosi iš savo narių tvarka;
13) kooperatinės bendrovės turto ir teikiamų paslaugų naudojimo sąlygos ir tvarka.“
išdėstyti taip: „4.
Kooperatinės bendrovės narių susirinkimo kompetencijos ir šaukimo tvarkos, kooperatinės bendrovės nario turimų balsų bendrovės narių susirinkime nustatymo taisyklių balsų skaičiaus nustatymo, administracijos vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarkos ir jo kompetencijos, atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarkos kooperatinės bendrovės įstatuose nurodyti nereikia, jeigu tai nesiskiria nuo šiame Įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose. Kooperatinės bendrovės įstatuose gali būti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.“3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamu įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punktu ir projekto 3 straipsniu keičiama įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi siūloma iš esmės pakeisti atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarką, nustatant, kad su tokiu asmeniu turi būti atsiskaitoma per įstatymo
jos narių susirinkimo, patvirtinusio finansinių metų, kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, atskaitomybę ir pelno (nuostolio) paskirstymą, dienos „arba kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytu terminu.“ (pabrauktas siūlomas pakeitimas). Toks įstatymo pakeitimas projekto aiškinamajame rašte motyvuojamas teiginiu, kad „Taip bus užtikrintas kooperatyvo finansinis tvarumas.“ Toks pasiūlymo turinys ir jo motyvacija diskutuotini. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad siūlomas keisti reguliavimas yra tiesiogiai susijęs ne tik su kooperatinės bendrovės finansiniu tvarumu, tačiau ir su asmens, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, teisių užtikrinimu.
Be to, būtent asmuo, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, šiuo atveju yra „pažeidžiama ir silpnesnė“ šio teisinio santykio pusė, nes jis niekaip negali įtakoti kooperatinės bendrovės įstatų ir atsiskaitymo tvarkos. Šiame kontekste pažymėtina, jog siūlomas įstatymo pakeitimas įgalintų kooperatinių bendrovių įstatuose nustatyti bet kokį atsiskaitymo terminą, pavyzdžiui, „ne ilgiau nei per 25 metus“ ir pan. Akivaizdu, kad tokia situacija pažeistų asmens, su kuriuo atsiskaitoma, teises. Būtent todėl, siekiant užtikrinti asmenų teises, įstatyme yra nustatytas aiškus ir baigtinis terminas, per kurį su asmeniu turi būti atsiskaitoma, ir kuris, manytina, yra protingai ilgas bei užtikrinantis tiek kooperatinės bendrovės, tiek ir jos buvusio nario teises. Antra, pastebėtina, jog pagal keičiamo įstatymo nuostatas žemės ūkio kooperatinių bendrovių pripažinimo pažymėjimas išduodamas dvejiems metams, kuriems praėjus, pripažinimo siekiama iš naujo arba nesiekiama. Atsižvelgiant į šį įstatyminį ribojimą, teigtina, kad atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė žemės ūkio kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, terminas neturėtų būti lygus dvejiems metams ar ilgesnis, nes toks terminas nebūtų proporcingas veiklos trukmei ir prarastų sąsajas su žemės ūkio kooperatinių bendrovių teisiniu statusu. Trečia, pažymėtina, jog teisėkūroje nėra įprasta ir nėra toleruojama įstatymų leidybos praktika, pagal kurią tam tikri asmenys galėtų savo nuožiūra vykdyti ar nevykdyti įstatymų reikalavimus, arba nusistatyti reguliavimą, konkuruojantį ir paneigiantį įstatyminį reguliavimą, be to, dar ir bloginantį asmenų teisinę padėtį. Toks teisinio reguliavimo pobūdis paneigtų teisės aktų hierarchijos reikalavimą ir neatitiktų teisinės valstybės principo.
Be to, pažeistų Konstitucinio Teismo nuolat kartojamą doktrininę nuostatą, jog su asmenų teisių ir pareigų apimtimi susijęs teisinis reguliavimas, gali būti nustatomas tik įstatyme. Atsižvelgiant į šias pastabas teigtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas įstatyme galėtų būti įtvirtintas įstatyme tik vienu atveju – jeigu šiame reguliavime būtų nustatoma, kad kooperatinių bendrovių įstatuose būtų galima nustatyti trumpesnį, nei tai nustato įstatymas, atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, terminą. Tokio reguliavimo pobūdžio neįtvirtinus, turėtų būti keičiamas įstatyminis reguliavimas, nustatantis konkretų atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, terminą. Tačiau ir tokiu atveju būtų siūlytina įvertinti pateiktas pastabas, susijusias su asmenų teisių užtikrinimu. Pritarti iš dalies Pirma, asmuo, būdamas kooperatinės bendrovės nariu gali daryti įtaką bendrovės įstatams ir atsiskaitymo tvarkai, realizuodamas savo teisę dalyvauti kooperatinės bendrovės narių susirinkime, tvirtinant, keičiant kooperatinės bendrovės įstatus. Taigi, pats asmuo dalyvaus atsiskaitymo termino nustatymo procese, jei tokį terminą, tvirtinant ar keičiant įstatus, būtų nuspręsta įtvirtinti. Be to, būtent tokiu būdu būtų užtikrinama kooperatinės bendrovės bei visų narių (ne tik išstojančių arba išstojusių) interesų pusiausvyra, nesukeliant grėsmės pačiai kooperatinei bendrovei. Taip pat, Projektu siūlomi pakeitimai sudaro sąlygas užtikrinti smulkesnių kooperatinių bendrovių narių nediskriminavimą. Antra, atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė žemės ūkio kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, terminas visai nesusijęs su kooperatinės bendrovės buvimu ar nebuvimu pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove.
Tiek kooperatinės bendrovės, tiek žemės ūkio kooperatinės bendrovės veiklos trukmė nėra ribojama, nes pasibaigus pripažinimo terminui ir bendrovei nesiekiant pripažinimo kitam laikotarpiui, ji toliau veikia, kaip kooperatinė bendrovė. Atsiskaitymo terminas tiek galiojančiame įstatyme, tiek pakeitimo projekte nesiejamas su žemės ūkio kooperatinių bendrovių teisiniu statusu. Trečia, įvertinus pastabą įstatyme galima riboti maksimalų atsiskaitymo terminą, Projekto 3 straipsnio 1 dalį išdėstant taip:
išdėstyti taip: „4. Su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, kooperatinė bendrovė turi atsiskaityti ne vėliau kaip per metus nuo jos narių susirinkimo, patvirtinusio finansinių metų, kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, atskaitomybę ir pelno (nuostolio) paskirstymą, dienos arba kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytu terminu, kuris negali būti ilgesnis kaip penkeri metai.“4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-26. 4
straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, jog kooperatinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad kooperatinės bendrovės nario balsų skaičius nustatomas pagal jo dalyvavimą kooperatinės bendrovės veikloje (apyvartą), išskyrus kapitalines investicijas (pajinius įnašus), ir nustatyta tokių balsų skaičiavimo tvarka – vienam nariui gali būti skiriami ne daugiau kaip 5 balsai, tačiau ne daugiau kaip 20 procentų visų balsų.
Pagal galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio
įstatuose gali būti nustatyta, kad kooperatinės bendrovės narių balsų skaičius kooperatinės bendrovės narių susirinkime nustatomas pagal jo dalyvavimą kooperatinės bendrovės veikloje (apyvartą), vienam nariui nustatant ne daugiau kaip 30 procentų visų balsų. Taigi, priėmus įstatymą, galimi atvejai, kai kooperatinių bendrovių įstatai neatitiks projektu keičiamame įstatyme siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo, kuriuo sumažinamas įstatuose vienam nariui galimas nustatyti maksimalus balsų skaičius procentais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta vėlesnė projekto 4 straipsnio įsigaliojimo data tam, kad iki minėtos datos kooperatinės bendrovės galėtų pakeisti savo įstatus taip, kad jos atitiktų įstatymo reikalavimus. Tokiu būdu galėtų būti išspręsti galimi neaiškumai dėl kooperatinių bendrovių narių balsų skaičiaus narių susirinkimuose nustatymo, įsigaliojus įstatymui. Pritarti Taisyti Projektą, paliekant šiuo metu galiojančiame įstatyme esančias nuostatas dėl „antro lygio“ kooperatyvų, o projektu, keisti tik „pirmo lygio“ kooperatyvų balsų skaičiaus nustatymą. Taip pat aptariant, kaip bus balsuojama, jei „antro lygio“ kooperatyvo narių sudėtis pasikeičia ir jis patampa „pirmo lygio“ kooperatyvu. Projekto 4 straipsnį išdėstyti taip:
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) balsuojant turėti vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio, Kooperatinės arba kooperatinės bendrovės, kurios daugiau kaip pusę visų narių sudaro kooperatinės bendrovės, įstatuose gali būti nustatyta, kad nario balsų skaičius nustatomas pagal jo dalyvavimą kooperatinės bendrovės veikloje (apyvartą), išskyrus kapitalines investicijas (pajinius įnašus), ir nustatyta tokio balsų skaičiavimo tvarka – vienam nariui gali būti skiriami ne daugiau kaip 5 balsai, tačiau ne daugiau kaip 30 20 procentų visų balsų, o kooperatinės bendrovės, kurios daugiau kaip pusę visų narių sudaro kooperatinės bendrovės, ne daugiau kaip 30 procentų visų balsų. Kooperatinės bendrovės įstatuose nustatyta balsavimo pagal dalyvavimą jos veikloje nuostata netaikoma ir kiekvienas kooperatinės bendrovės narys turi vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio, jei kooperatinę bendrovę sudarančių narių – kooperatinių bendrovių skaičius sumažėja iki pusės visų narių ar tampa dar mažesnis. Kai kooperatinės bendrovės, kurios daugiau kaip pusę visų narių sudaro kooperatinės bendrovės, įstatuose nustatyta, kad vienam nariui skiriama daugiau kaip 20 proc. visų balsų, įstatų nustatyta riba netaikoma ir kiekvieno kooperatinės bendrovės nario balsai proporcingai sumažinami, kad būtų skiriama ne daugiau kaip 20 proc. visų balsų, jei kooperatinę bendrovę sudarančių narių – kooperatinių bendrovių skaičius sumažėja iki pusės visų narių ar tampa dar mažesnis. Kooperatinės bendrovės narys turi teisę įstatuose nustatyta tvarka perleisti jam priklausančią balsavimo teisę kitam kooperatinės bendrovės nariui (narių atstovui) ar trečiajam asmeniui arba paskirti įgaliotinį, atstovausiantį jam narių susirinkime. Kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti nustatytas didžiausias vieno įgaliotinio galimų atstovauti narių skaičius.“5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-26.
9 (16²)
keičiamo įstatymo 16² straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad stebėtojų taryba turi teisę prašyti kooperatinės bendrovės valdybą ir administracijos vadovą pateikti su kooperatinės bendrovės veikla susijusius dokumentus, duomenis ir kitą informaciją. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad stebėtojų tarybai kooperatinės bendrovės valdyba ir administracijos vadovas privalo pateikti jos prašomus su kooperatinės bendrovės veikla susijusius dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, tai nuostatą ,,turi teisę prašyti“ reikėtų pakeisti nuostata ,,turi teisę gauti“. Pritarti Projekto 9 straipsniu papildomo Įstatymo 16²straipsnio 3 dalį dėstyti taip: „3. Stebėtojų taryba turi teisę gauti prašyti iš kooperatinės bendrovės valdybos ir administracijos vadovo pateikti su kooperatinės bendrovės veikla susijusius dokumentus, duomenis ir kitą informaciją.“6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-26. 9 (16²)
straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad balsavimo metu kiekvienas stebėtojų tarybos narys turi vieną balsą. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas. To paties straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad stebėtojų tarybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų už negu prieš, jeigu kooperatinės bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos. Nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis, nes pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 16² straipsnio 7 dalies nuostatas stebėtojų tarybos sprendimas galėtų būti priimtas stebėtojų tarybos narių balsams pasidalinus po lygiai, t. y., sprendimą lemtų stebėtojų tarybos pirmininko balsas.
Tuo tarpu pagal to paties straipsnio 9 dalies nuostatas sprendimas būtų laikomas priimtu, kai už jo priėmimą būtų gauta daugiau balsų už negu prieš. Svarstytina, ar minėtas projekto nuostatas nereikėtų suderinti tarpusavyje. Nepritarti Nuostatos viena kitai neprieštarauja, nes tuo atveju, kai balsai pasiskirsto po lygiai, pirmininko balsui suteikiama daugiau „galių“ ir laikoma, kad yra daugiau balsų už. Akcinių bendrovių įstatyme analogiškai suformuluota ir nekyla praktikoje problemų 32 straipsnio
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-26. 9 (16²)
straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kas turėtų surašyti stebėtojų tarybos posėdžio protokolą, t. y. ar vienas iš stebėtojų tarybos narių, ar stebėtojų tarybos posėdyje pakviestas dalyvauti kooperatinės bendrovės darbuotojas ar kitas asmuo. Taip pat nėra aišku, kurie asmenys turėtų pasirašyti tokį protokolą. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Nepritarti Stebėtojų tarybos posėdžio protokolavimas (kas protokoluoja, kas pasirašo) yra vienas iš stebėtojų tarybos darbo tvarkos elementų ir vadovaujantis įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 11 dalimi bus reglamentuojama tarybos darbo reglamente. Atkreiptinas, dėmesys, kad ir galiojančiuose Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme ar Akcinių bendrovių įstatyme, nėra reglamentuota valdybų ir stebėtojų tarybų posėdžių protokolavimo tvarka. 8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-26. 10 8.
10
straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. ir nepateikiama jokių nuostatų, susijusių su įstatymo taikymu. Toks įstatymo įsigaliojimas ir taikymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad įstatymu siūloma iš esmės pakeisti atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarką, nustatant, kad su tokiu asmeniu turi būti atsiskaitoma per įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą, t. y. ne vėliau kaip per metus nuo jos narių susirinkimo, patvirtinusio finansinių metų, kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, atskaitomybę ir pelno (nuostolio) paskirstymą, dienos „arba kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytu terminu.“ (pabrauktas siūlomas pakeitimas). Darytina prielaida, jog kooperatinės bendrovės galės pakeisti įstatus ir nustatyti naują atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarką, net tuo atveju, jei asmens narystė pasibaigė iki įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo. Tai reikštų, kad įstatymo projektu siūloma nustatyti įstatymo galiojimą atgal ir įsiterpti į jau susiklosčiusius ir jau pasibaigusius teisinius santykius. Tokia teisinė situacija turėtų būti vertinama Konstitucinio Teismo doktrinos kontekste. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime pažymėta, kad „<...> su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius.
Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą“. Atsižvelgiant į šias doktrinines nuostatas ir tuo atveju, jei prielaida dėl siekio nustatyti įstatymo galiojimą atgal būtų teisinga, turėtų būti teigiama, kad siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Kitu atveju – jei įstatymo galiojimo atgal nesiekiama, įstatymo projektas turi būti papildytas įstatymo taikymo nuostatomis, nustatančiomis, kad nauja atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarka taikoma tik tiems asmenims, kurių narystė baigėsi įstatymui įsigaliojus ir kooperatinėms bendrovėms po jo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka pakeitus įstatus. Be to, pažymėtina, jog atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių apsaugos principą, asmenims turėtų būti sudaryta galimybė, atsižvelgiant į keičiamą įstatyminį reguliavimą, tinkamai suplanuoti savo pasitraukimo iš kooperatinių bendrovių laiką ir aplinkybes. Šiame kontekste teigtina, kad siūloma įstatymo įsigaliojimo data neatitinka teisėtų lūkesčių apsaugos principo, nes asmenys beveik neturės laiko prisitaikyti prie naujo įstatyminio reguliavimo.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį „Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.“ Atsižvelgiant į tai, kad kooperatinių bendrovių nariai gali būti ne tik fiziniai, tačiau ir juridiniai asmenys, ir įsigaliojus įstatymui tokių juridinių asmenų teisinė padėtis bus pasunkinta, įstatymo įsigaliojimo data turėtų derinama su minėta Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostata. Pritarti
nuostatomis, nustatančiomis, kad nauja atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarka taikoma tik tiems asmenims, kurių narystė baigėsi įstatymui įsigaliojus ir kooperatinėms bendrovėms po jo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka pakeitus įstatus. 2. Jei įstatymas būtų priimtas pavasario sesijoje, nustatant įsigaliojimą lapkričio 1 d. bus išlaikyti Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimai dėl įsigaliojimo. Projekto 10 straipsnį išdėstyti taip:
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 2. Nauja atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarka taikoma tik tiems asmenims, kurių narystė pasibaigė šiam įstatymui įsigaliojus ir kooperatinėms bendrovėms po jo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka pakeitus ir įregistravus įstatus.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kooperatinės bendrovės įstatų pakeitimo ir įregistravimo, su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, atsiskaitoma pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatas. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2020 m. spalio 31 d priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto teisinę techniką, projekto 6 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Pritarti10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-26. 10. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma keisti kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis teisinį reguliavimą bei į keičiamo įstatymo 3¹ straipsnyje nustatytą Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetenciją kooperatinių bendrovių pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis srityje ir tokių bendrovių veiklos valstybinės priežiūros srityje, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Nepritarti Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės. Be to, kaip ir nurodyta aiškinamajame rašte, Įstatymo projekto nuostatos taip pat yra apsvarstytos Darbo grupėje šalies kooperacijos būklei įvertinti ir pasiūlymams dėl kooperacijos plėtros pateikti, sudarytoje žemės ūkio ministro, vykdant Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr.
110-S-32 pavedimą. 11 Teisingumo ministerija, 2020-04-10. Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 3¹, 5, 10, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16¹ ir 16² straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-4642 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“, 2020-06-02. Atsižvelgiant į teikiamo Projekto svarbą ir tai, kad Projektas teikiamas Seimo narių Asociacija prašo Kaimo reikalų komiteto priimti sprendimą prašyti LR Vyriausybės išvados dėl įstatymo Projekto. Nepritarti Esminė Kooperatinės bendrovės ypatybė, išskirianti ją iš kitų juridinių asmenų formų, yra nario prievolė vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove, nėra keičiama. Taip pat žiūrėti argumentus dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 ir 10 pastabų. Teisingumo ministerija dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturi. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Seimo narių A. Palionio ir A. Stančiko pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 3(1), 5, 10, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(1) ir 16(2) straipsniais įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Patarėjas Rolandas Juknevičius