Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Draudžiamos ir ribojamos zonoje kapitalo investavimo ir veiklos sritys
1.
Zonoje įmonėms draudžiamos šios kapitalo investavimo ir veiklos sritys:
1) ūkinė komercinė veikla, susijusi su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu, kenksmingu poveikiu aplinkai;
2) pavojingų ir radioaktyviųjų medžiagų gamyba, perdirbimas, laikymas, nukenksminimas; ūkinė komercinė veikla, susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, kai dėl tokios veiklos, taikomų teisės aktų nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą, yra priimamas sprendimas, kad veika neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir/ar civilinės saugos teisės aktų reikalavimų;
3) aplinkai pavojingų medžiagų gamyba, deginimas;
4) 3) narkotikų, narkotinių, stipriai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų, išskyrus vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, įrašytų į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, gamyba, pardavimas ir laikymas;
5) 4) kultūrų, kuriose yra narkotinių, stipriai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų, perdirbimas, pardavimas ir laikymas;
6) 5) degtinės, likerio ir kitų spiritinių gėrimų gamyba;
7) 6) tabako gaminių gamyba;
8) 7) vertybinių popierių, piniginių ženklų ir monetų, pašto ženklų gamyba;
9) 8) lošimo namų (kazino) steigimas ir laikymas;
10) 9) loterijų organizavimas;
11) 10) radijo ir televizijos laidų rengimas ir transliavimas, išskyrus spaustuvių, radijo ir televizijos techninį aptarnavimą;
12) 11) ligonių, sergančių pavojingomis ir ypač pavojingomis infekcinėmis, tarp jų ir venerinėmis bei užkrečiamosiomis odos ligomis, agresyvios formos psichinėmis ligomis, gydymas;
13) 12)gyvulių, sergančių ypač pavojingomis ligomis, gydymas;
14) 13) darbo migracijos klausimų tvarkymas. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. birželio1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai Irena Šiaulienė Rimantas Sinkevičius Simonas Gentvilas Kęstutis Bartkevičius Rasa Petrauskienė Julius Sabatauskas Algirdas Butkevičius
Projekto lyginamasis variantas
1straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas. „1.
„1. Zonoje įmonėms draudžiamos šios kapitalo investavimo ir veiklos sritys:
1) ūkinė komercinė veikla, susijusi su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu, kenksmingu poveikiu aplinkai;
2) pavojingų ir radioaktyvių medžiagų gamyba, perdirbimas, laikymas, nukenksminimas; ūkinė komercinė veikla, susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, kai dėl tokios veiklos, taikomų teisės aktų nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą, yra priimamas sprendimas, kad veikla neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir/ar civilinės saugos teisės aktų reikalavimų;
nuodingųjų medžiagų, išskyrus vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, įrašytų į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, gamyba, pardavimas ir laikymas;
veikiančių ir nuodingųjų medžiagų perdirbimas, pardavimas ir laikymas;
gamyba;
radijo ir televizijos techninį aptarnavimą;
tarp jų ir venerinėmis bei užkrečiamosiomis odos ligomis, agresyvios formos psichinėmis ligomis, gydymas;
straipsnio pakeitimas. Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Statiniai ir infrastruktūros objektai, esantys valstybės (savivaldybės) nuosavybe, gali būti išnuomoti arba parduoti zonos valdymo bendrovei. Zonoje esantys infrastruktūros objektai zonos valdymo bendrovės prašymu gali būti perduodami valstybės (savivaldybės) ar atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančių įmonių nuosavybei ar priežiūrai.“
įstatymas įsigalioja 2020 m. birželio1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo nariai Irena Šiaulienė Rimantas Sinkevičius Simonas Gentvilas Kęstutis Bartkevičius Rasa Petrauskienė Julius Sabatauskas Algirdas Butkevičius Valius Ąžuolas
Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Zonoje įmonėms draudžiamos šios kapitalo investavimo ir veiklos
sritys:
taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu, kenksmingu poveikiu aplinkai;
2) pavojingų ir radioaktyviųjų medžiagų gamyba, perdirbimas, laikymas, nukenksminimas cheminių medžiagų, įrašytų į autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą, nurodytą 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos reglamentu (ES) 2021/1297, (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006) XIV priede, ar į kandidatinį labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų autorizacijos sąrašą pagal Reglamento (EB) Nr.
1907/2006 59 straipsnį, gamyba ir laikymas, išskyrus atvejus, kai šios medžiagos laikomos prieš panaudojant jas gaminių gamyboje;
atliekų tvarkymas, išskyrus pavojingųjų atliekų paruošimą naudoti ir perdirbimą, mokslinę ir techninę pažangą atitinkančiomis technologijomis ir (ar) geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB), taip nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų šalinimas;
medžiagų gamyba ir naudojimas, radioaktyviųjų atliekų tvarkymas;
3) aplinkai pavojingų medžiagų gamyba, deginimas; 4 5) narkotikų, narkotinių, stipriai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų, išskyrus vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, įrašytų į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, gamyba, pardavimas ir laikymas;
kultūrų, kuriose yra narkotinių, stipriai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų, perdirbimas, pardavimas ir laikymas;
degtinės, likerio ir kitų spiritinių gėrimų gamyba;7
8) tabako gaminių gamyba;
vertybinių popierių, piniginių ženklų ir monetų, pašto ženklų gamyba;
| 9 | 10) lošimo namų (kazino) steigimas ir laikymas; | ||
| 10 | 11) loterijų organizavimas; | ||
| 11 | 12) radijo ir televizijos laidų rengimas ir transliavimas, išskyrus | spaustuvių, radijo ir televizijos techninį aptarnavimą; | |
| 12 | 13) ligonių, sergančių pavojingomis ir ypač pavojingomis infekcinėmis, | tarp jų ir venerinėmis bei užkrečiamosiomis odos ligomis, agresyvios formos | psichinėmis ligomis, gydymas; |
| 13 | 14) gyvulių, sergančių ypač pavojingomis ligomis, gydymas; | ||
| 14 | 15) darbo migracijos klausimų tvarkymas.“ |
Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 8 STRAIPSNIo PAKEITIMO
PROJEKTO NR. 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme 8 straipsnio 1-3 punktuose numatoma draudžiama veikla susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai ar kitomis aplinkai pavojingomis medžiagomis, tačiau nėra nurodoma aiški tokios veiklos apibrėžtis, nes šios sąvokos naudojamos skirtinguose kontekstuose. Atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytomis medžiagomis tinkamomis priemonėmis užtikrinus žmonių sveikatos ir aplinkos saugumą, panaikinus ar sumažinus rizikas dėl neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai, daugelis šių medžiagų ir mišinių gali būti saugiai gaminami, apdirbami, laikomi ir saugomi. Minėtojo įstatymo punkto 1-3 dalys nėra pakitusios nuo originalios įstatymo versijos, tai yra, nėra pakitusios nuo 1995 m. nors pramoniniai procesai nuo to laiko yra labai patobulėję. Šiuose procesuose naudojamos medžiagos, kurios pagal įstatymą laikytinos pavojingomis, naujų procesų dėka nebekelia grėsmės visuomenei ar gamtinei aplinkai. Dėl procesų modernizavimo būtina įgyvendinti įstatymo projekte numatytus pakeitimus, kurie leistų anksčiau laikytinas pavojingas medžiagas aplinkai ar žmonių sveikatai, naudoti laisvųjų ekonominių zonų įmonių veikiančiuose procesuose, jei yra įvertinama, kad galima užtikrinti visišką pavojaus panaikinimą. Tokiu būdu bus užtikrintinas naujų technologijų naudojimas įvairiuose laisvųjų ekonominių zonų veikiančių įmonių procesuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu laisvųjų ekonominių zonų įstatymo 8 straipsnyje 1 dalies 1-3 punktuose nurodoma: 1.
Zonoje įmonėms draudžiamos šios kapitalo investavimo ir veiklos sritys:
1) ūkinė komercinė veikla, susijusi su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu, kenksmingu poveikiu aplinkai;
2) pavojingų ir radioaktyviųjų medžiagų gamyba, perdirbimas, laikymas, nukenksminimas;
3) aplinkai pavojingų medžiagų gamyba, deginimas;
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu yra numatoma, kad laisvųjų ekonominių zonose gali būti draudžiama ūkinė komercinė veikla, susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, kai dėl tokios veiklos taikomų teisės aktų nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą, yra priimamas sprendimas, kad veika neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir/ar civilinės saugos teisės aktų reikalavimų; . 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas sudarys palankesnes sąlygas verslo veiklai bei plėtrai užtikrindamas galimybę naujų technologijų pagalba naudoti medžiagas, kurios anksčiau buvo laikytinos pavojingomis. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
pakeisti nereikės
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
nereikės
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Laisvoji ekonominė zona;
ir paaiškinimai Įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su Laisvųjų ekonominių zonų asociacija Seimo nariai Irena Šiaulienė Rimantas Sinkevičius Simonas Gentvilas Kęstutis Bartkevičius Rasa Petrauskienė Julius Sabatauskas Algirdas Butkevičius
laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 8 ir 21 STRAIPSNIų PAKEITIMO
PROJEKTO NR. 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme 8 straipsnio 1-3 punktuose Laisvosioms ekonominės zonoms (LEZ) numatoma draudžiama veikla susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai ar kitomis aplinkai pavojingomis medžiagomis, tačiau nėra nurodoma aiški tokios veiklos apibrėžtis, nes šios sąvokos naudojamos skirtinguose kontekstuose. Atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytomis medžiagomis tinkamomis priemonėmis užtikrinus žmonių sveikatos ir aplinkos saugumą, panaikinus ar sumažinus rizikas dėl neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai, daugelis šių medžiagų ir mišinių gali būti saugiai gaminami, apdirbami, laikomi ir saugomi. Minėtojo įstatymo punkto 1-3 dalys nėra pakitusios nuo originalios įstatymo versijos, tai yra, nėra pakitusios nuo 1995 m. nors pramoniniai procesai nuo to laiko yra labai patobulėję. Šiuose procesuose naudojamos medžiagos, kurios pagal įstatymą laikytinos pavojingomis, naujų procesų dėka nebekelia grėsmės visuomenei ar gamtinei aplinkai. Dėl procesų modernizavimo būtina įgyvendinti įstatymo projekte numatytus pakeitimus, kurie leistų anksčiau laikytinas pavojingas medžiagas aplinkai ar žmonių sveikatai, naudoti laisvųjų ekonominių zonų įmonių veikiančiuose procesuose, jei yra įvertinama, kad galima užtikrinti visišką pavojaus panaikinimą. Tokiu būdu bus užtikrintinas naujų technologijų naudojimas įvairiuose laisvųjų ekonominių zonų veikiančių įmonių procesuose. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad yra vykdomas poveikio aplinkai vertinimo procedūros, kurios nustato ar veikla yra pavojinga, žalinga, kenksminga ir negali būti vykdoma, todėl 1-3 punktuose nurodytos sąlygos yra perteklinės ir nebėra aktualios.
Taip pat pagal dabartinį reglamentavimą bei nusistovėjusią tvarką už infrastruktūros įrengimą, priežiūrą ir vystymą yra atsakingos LEZ valdymo bendrovės. Infrastruktūra yra skirta aptarnauti Zonoje įsikuriančių investuotojų (toliau – Zonos Įmonė) naudojamus žemės sklypus, bei sudaryti galimybę Zonos Įmonių naudojamuose žemės sklypuose įrengtus inžinerinius tinklus prijungti prie infrastruktūros, taip pat Zonos Įmonėms patekti į LEZ teritoriją (įrengiami, remontuojami ir prižiūrimi keliai, kitos susisiekimo komunikacijos). Tačiau reikia pastebėti, kad dažnu atveju infrastruktūra naudojasi ne tik Zonos Įmonės, bet ir kiti tretieji asmenys, kadangi infrastruktūros, pavyzdžiui susisiekimo kelių (kurie kartu yra ir pravažiuojamieji keliai ir jais naudojasi į šalia LEZ esančias aplinkines gyvenvietes patekti siekiantys asmenys), neįmanoma atskirti ir atriboti vien tik Zonos Įmonių naudojimui, ar uždrausti tretiesiems asmenims ja naudotis. LEZ valdytojai yra suinteresuoti ir jų tikslas yra tenkinti LEZ investuotojų bei įsikūrusių Zonos Įmonių poreikius bei kurti ir plėtoti jiems reikalingą aplinką, infrastruktūros kontekste, tad tą dalį infrastruktūros, kuria naudojasi ne tik Zonos Įmonės, bet ir kiti tretieji asmenys, būtų tikslinga perleisti savivaldybių ar savivaldybių įmonių, faktiškai teikiančių paslaugas, priežiūrai. Nuo į valstybės biudžetą sumokamo kuro akcizo sumos, didelė dalis yra skiriama būtent kelių priežiūrai ir patenka į savivaldybių biudžetus. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybei yra skiriami finansai būtent šiems darbams atlikti, šis subjektas ir turėtų turėti pareigą prižiūrėti ir vystyti kelius iš minėtų lėšų.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė (ir savivaldybės) jau gauna tikslines pajamas būtent kelių priežiūrai, taip pat dalimi infrastruktūros neatsiejamai naudojasi ir tretieji asmenys, LEZ valdytojams įrengus tą infrastruktūros dalį, kuria naudojasi ir tretieji asmenys, galėtų būti perleista savivaldybei ar savivaldybės įmonių, teikiančių komunalines bei kitas paslaugas, priežiūrai. Perleidus nurodytą infrastruktūrą, LEZ valdytojai turėtų galimybę minėtos Infrastruktūros priežiūrai bei vystymui skiriamas lėšas investuoti į naujos infrastruktūros vystymą, taip sukuriant LEZ teritoriją dar palankesnę verslo aplinkai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu laisvųjų ekonominių zonų įstatymo 8 straipsnyje 1 dalies 1-3 punktuose nurodoma:
šios kapitalo investavimo ir veiklos sritys:
1) ūkinė komercinė veikla, susijusi su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu, kenksmingu poveikiu aplinkai;
2) pavojingų ir radioaktyviųjų medžiagų gamyba, perdirbimas, laikymas, nukenksminimas;
3) aplinkai pavojingų medžiagų gamyba, deginimas; Įstatymo 21 straipsnis šiuo metu numato, kad statiniai ir infrastruktūros objektai, esantys valstybės (savivaldybės) nuosavybe, gali būti išnuomoti arba parduoti zonos valdymo bendrovei. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu yra numatoma, kad laisvųjų ekonominių zonose gali būti draudžiama ūkinė komercinė veikla, susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, kai dėl tokios veiklos taikomų teisės aktų nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą, yra priimamas sprendimas, kad veika neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir/ar civilinės saugos teisės aktų reikalavimų. Taip pat numatoma, kad laisvojoje ekonominėje zonoje esantys infrastruktūros objektai zonos valdymo bendrovės prašymu gali būti perduodami valstybės (savivaldybės) ar atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančių įmonių nuosavybei ar priežiūrai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas sudarys palankesnes sąlygas verslo veiklai bei plėtrai užtikrindamas galimybę naujų technologijų pagalba naudoti medžiagas, kurios anksčiau buvo laikytinos pavojingomis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų teisės aktų priimti ar pakeisti nereikės 9.
Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
nereikės
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Laisvoji ekonominė zona; Infrastruktūra;
paaiškinimai Įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su Laisvųjų ekonominių zonų asociacija Teikia Seimo nariai Irena Šiaulienė Rimantas Sinkevičius Simonas Gentvilas Kęstutis Bartkevičius Rasa Petrauskienė Julius Sabatauskas Algirdas Butkevičius Valius Ąžuolas
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu iš Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies siūloma išbraukti nuostatas, kad laisvosiose ekonominėse zonose įmonėms yra draudžiama ūkinė komercinė veikla, susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, pavojingų ir radioaktyviųjų medžiagų gamyba, perdirbimas, laikymas, nukenksminimas, taip pat aplinkai pavojingų medžiagų gamyba, deginimas. Vietoj išbraukiamų nuostatų keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad zonose draudžiama tik tokia ūkinė komercinė veikla, kuri susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, kai dėl tokios veiklos, taikomų teisės aktų nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą, yra priimamas sprendimas, kad veika neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir/ar civilinės saugos teisės aktų reikalavimų. Projektu siūlomas teisinis svarstytinas šiais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad keičiamo įstatymo pakeitimai reikalingi atsižvelgiant į tai, kad galiojančio keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų nuostatos ,,nėra pakitusios nuo originalios įstatymo versijos, tai yra, nėra pakitusios nuo 1995 m. nors pramoniniai procesai nuo to laiko yra labai patobulėję. Šiuose procesuose naudojamos medžiagos, kurios pagal įstatymą laikytinos pavojingomis, naujų procesų dėka nebekelia grėsmės visuomenei ar gamtinei aplinkai.
Dėl procesų modernizavimo būtina įgyvendinti įstatymo projekte numatytus pakeitimus, kurie leistų anksčiau laikytinas pavojingas medžiagas aplinkai ar žmonių sveikatai, naudoti laisvųjų ekonominių zonų įmonių veikiančiuose procesuose, jei yra įvertinama, kad galima užtikrinti visišką pavojaus panaikinimą“. Pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą laisvosiose ekonominėse zonose veikiančioms įmonėms gali būti taikomos įvairios pelno mokesčio, dividendų apmokestinimo, kitos mokesčių lengvatos remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė garantuoja ekonominės veiklos ūkio subjektams teisę be apribojimų įvežti į zoną ir išvežti už zonos ribų bei Lietuvos Respublikos ribų kapitalą ir pelną. Atkreipiame dėmesį, kad valstybė, teisės aktuose įtvirtindama atitinkamas lengvatas ir garantijas laisvosiose ekonominėse zonose ūkinę veiklą vykdantiems subjektams, turi teisę nustatyti ir veiklos sritis, į kurias tokiose zonose negalėtų būti investuojamas kapitalas ar tokias investicijas riboti. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar pavojingų medžiagų ir panašiai gamyba yra prioritetinės veiklos rūšys, kad tokios veiklos rūšims būtų taikomos įvairios mokesčių lengvatos bei kitos įstatyme nustatytos garantijos. Taip pat svarstytina, ar pavojingų medžiagų gamyba, perdirbimas, laikymas, nukenksminimas ir panašiai prisidėtų prie naujų investuotojų į tas laisvąsias ekonomines zonas, kuriose tokia veikla būtų vykdoma, pritraukimo.
Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad laisvosiose ekonominėse zonose nuo pat jų įkūrimo buvo draudžiama ūkinė komercinė veikla, susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, pavojingų ir radioaktyviųjų medžiagų gamyba, perdirbimu, laikymu, nukenksminimu, taip pat aplinkai pavojingų medžiagų gamyba, deginimu. Todėl teigtina, jog šių zonų teritorija buvo parenkama, zonos projektuojamos, infrastruktūra įrengiama atsižvelgiant į tai, kad tam tikra ypač pavojinga veikla, zonose yra ir bus draudžiama (pavyzdžiui, Kauno laisvoji ekonominė zona yra išsidėsčiusi visiškai greta gyvenamųjų vietovių). Todėl teikiant analizuojamo pobūdžio pasiūlymus turėtų būti įvertinama, ar zonos turi reikalingą infrastruktūrą, susijusią tiek su zonos įmonių, tiek su visuomenės saugumo užtikrinimu, ar zonose, atsižvelgiant į jų buvimo vietą turėtų ir galėtų būti leidžiama pavojinga veikla. Be to, turėtų būti įvertinta, kaip siūlomų pavojingų veiklų leidimas paveiks šiuo metu zonose veikiančius verslus. Pastebėtina, jog šiuo metu laisvosiose ekonominėse zonose veikia objektai, susiję su maisto pramone, todėl turėtų būti svarstoma, ar, pavyzdžiui, pavojingų medžiagų deginimo įteisinimas zonose nepadarytų neigiamos įtakos tokiems maisto pramonės objektams, ar tokie objektai apskritai galėtų veikti vienas šalia kito. Antra, nuostata ,,ūkinė komercinė veikla, kuri susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas yra atliekamas planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas, bet ne veiklos, kuri susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, vertinimas. Pagal pastarojo įstatymo 7 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą gali būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, kurios tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas tikslintinos, atsižvelgiant į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą. Trečia, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme sąvoka ,,ūkinė komercinė veikla“ nėra vartojama. Pagal minėto įstatymo nuostatas atliekamas atitinkamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte vartojamas sąvokas nereikėtų suderinti su Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme vartojamomis sąvokomis. Ketvirta, keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje steigiamoje laisvojoje ekonominėje zonoje gali būti plėtojama prekybos, gamybos, importo ir eksporto, verslo ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiama veikla. Veiklos rūšis nustato atskiras įstatymas dėl konkrečios zonos steigimo. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad zonoje plėtojama transporto ir tarptautinio krovinių vežimo, prekybos, gamybos bei verslo veikla. Zonos veikla yra detalizuojama zonos statute. Analogiškas teisinis reguliavimas yra nustatytas ir kitų ekonominių zonų įsteigimo Lietuvos Respublikoje įstatymuose.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, manytina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta veikla Lietuvos Respublikoje įsteigtose ekonominėse zonose galėtų būti vykdoma tuo atveju, jeigu ji būtų nustatyta konkrečios laisvosios ekonominės zonos statute, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Todėl svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo įgyvendinimą reglamentuojančiomis nuostatomis, pasiūlant Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Tobulintina projekto teisinė technika:
Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu iš Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies siūloma išbraukti nuostatas, kad laisvosiose ekonominėse zonose įmonėms yra draudžiama ūkinė komercinė veikla, susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, pavojingų ir radioaktyviųjų medžiagų gamyba, perdirbimas, laikymas, nukenksminimas, taip pat aplinkai pavojingų medžiagų gamyba, deginimas. Vietoj išbraukiamų nuostatų keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad zonose draudžiama tik tokia ūkinė komercinė veikla, kuri susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, kai dėl tokios veiklos, taikomų teisės aktų nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą, yra priimamas sprendimas, kad veika neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir/ar civilinės saugos teisės aktų reikalavimų. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad keičiamo įstatymo pakeitimai reikalingi atsižvelgiant į tai, kad galiojančio keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų nuostatos ,,nėra pakitusios nuo originalios įstatymo versijos, tai yra, nėra pakitusios nuo 1995 m. nors pramoniniai procesai nuo to laiko yra labai patobulėję. Šiuose procesuose naudojamos medžiagos, kurios pagal įstatymą laikytinos pavojingomis, naujų procesų dėka nebekelia grėsmės visuomenei ar gamtinei aplinkai.
Dėl procesų modernizavimo būtina įgyvendinti įstatymo projekte numatytus pakeitimus, kurie leistų anksčiau laikytinas pavojingas medžiagas aplinkai ar žmonių sveikatai, naudoti laisvųjų ekonominių zonų įmonių veikiančiuose procesuose, jei yra įvertinama, kad galima užtikrinti visišką pavojaus panaikinimą“. Pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą laisvosiose ekonominėse zonose veikiančioms įmonėms gali būti taikomos įvairios pelno mokesčio, dividendų apmokestinimo, kitos mokesčių lengvatos remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė garantuoja ekonominės veiklos ūkio subjektams teisę be apribojimų įvežti į zoną ir išvežti už zonos ribų bei Lietuvos Respublikos ribų kapitalą ir pelną. Atkreipiame dėmesį, kad valstybė, teisės aktuose įtvirtindama atitinkamas lengvatas ir garantijas laisvosiose ekonominėse zonose ūkinę veiklą vykdantiems subjektams, turi teisę nustatyti ir veiklos sritis, į kurias tokiose zonose negalėtų būti investuojamas kapitalas ar tokias investicijas riboti. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar pavojingų medžiagų ir panašiai gamyba yra prioritetinės veiklos rūšys, kad tokios veiklos rūšims būtų taikomos įvairios mokesčių lengvatos bei kitos įstatyme nustatytos garantijos. Taip pat svarstytina, ar pavojingų medžiagų gamyba, perdirbimas, laikymas, nukenksminimas ir panašiai prisidėtų prie naujų investuotojų į tas laisvąsias ekonomines zonas, kuriose tokia veikla būtų vykdoma, pritraukimo.
Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad laisvosiose ekonominėse zonose nuo pat jų įkūrimo buvo draudžiama ūkinė komercinė veikla, susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, pavojingų ir radioaktyviųjų medžiagų gamyba, perdirbimu, laikymu, nukenksminimu, taip pat aplinkai pavojingų medžiagų gamyba, deginimu. Todėl teigtina, jog šių zonų teritorija buvo parenkama, zonos projektuojamos, infrastruktūra įrengiama atsižvelgiant į tai, kad tam tikra ypač pavojinga veikla, zonose yra ir bus draudžiama (pavyzdžiui, Kauno laisvoji ekonominė zona yra išsidėsčiusi visiškai greta gyvenamųjų vietovių). Todėl teikiant analizuojamo pobūdžio pasiūlymus turėtų būti įvertinama, ar zonos turi reikalingą infrastruktūrą, susijusią tiek su zonos įmonių, tiek su visuomenės saugumo užtikrinimu, ar zonose, atsižvelgiant į jų buvimo vietą turėtų ir galėtų būti leidžiama pavojinga veikla. Be to, turėtų būti įvertinta, kaip siūlomų pavojingų veiklų leidimas paveiks šiuo metu zonose veikiančius verslus. Pastebėtina, jog šiuo metu laisvosiose ekonominėse zonose veikia objektai, susiję su maisto pramone, todėl turėtų būti svarstoma, ar, pavyzdžiui, pavojingų medžiagų deginimo įteisinimas zonose nepadarytų neigiamos įtakos tokiems maisto pramonės objektams, ar tokie objektai apskritai galėtų veikti vienas šalia kito. Antra, nuostata ,,ūkinė komercinė veikla, kuri susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas yra atliekamas planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas, bet ne veiklos, kuri susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, vertinimas. Pagal pastarojo įstatymo 7 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą gali būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, kurios tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas tikslintinos, atsižvelgiant į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą. Trečia, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme sąvoka ,,ūkinė komercinė veikla“ nėra vartojama. Pagal minėto įstatymo nuostatas atliekamas atitinkamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte vartojamas sąvokas nereikėtų suderinti su Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme vartojamomis sąvokomis. Ketvirta, keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje steigiamoje laisvojoje ekonominėje zonoje gali būti plėtojama prekybos, gamybos, importo ir eksporto, verslo ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiama veikla. Veiklos rūšis nustato atskiras įstatymas dėl konkrečios zonos steigimo. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad zonoje plėtojama transporto ir tarptautinio krovinių vežimo, prekybos, gamybos bei verslo veikla. Zonos veikla yra detalizuojama zonos statute. Analogiškas teisinis reguliavimas yra nustatytas ir kitų ekonominių zonų įsteigimo Lietuvos Respublikoje įstatymuose.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, manytina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta veikla Lietuvos Respublikoje įsteigtose ekonominėse zonose galėtų būti vykdoma tuo atveju, jeigu ji būtų nustatyta konkrečios laisvosios ekonominės zonos statute, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Todėl svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo įgyvendinimą reglamentuojančiomis nuostatomis, pasiūlant Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Statiniai ir infrastruktūros objektai, esantys valstybės (savivaldybės) nuosavybe, gali būti išnuomoti arba parduoti zonos valdymo bendrovei. Zonoje esantys infrastruktūros objektai zonos valdymo bendrovės prašymu gali būti perduodami valstybės (savivaldybės) ar atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančių įmonių nuosavybei ar priežiūrai.“ (pažymėtas siūlomas pakeitimas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog pagal siūlomo pakeitimo dėstymo vietą, galima daryti išvadą, jog pakeitime kalbama apie infrastruktūros objektus, kurie yra išnuomoti arba parduoti zonos valdymo bendrovei. Pastebėtina, jog tiek nuoma, tiek ir pardavimas yra dvišaliai sutartiniai santykiai, be to, pardavimo teisiniai santykiai dar yra ir pasibaigę. Todėl nėra aišku kokiu būdu į tokius teisinius santykius galėtų įsiterpti vieno iš subjektų prašymas ir koks būtų tokio prašymo teisinis statusas, kokios teisinės pasekmės galėtų ir turėtų kilti tokį prašymą gavus tam tikroje institucijoje ar įmonėje.
Antra, atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte yra pateikti tik argumentai, kuriais remiantis zonoje esantys infrastruktūros objektai, kurie, kaip seka iš pirmojo sakinio nuostatų, galėtų būti valstybės ar savivaldybės nuosavybe, turėtų būti perduoti aukščiau nurodytų subjektų priežiūrai. Tuo tarpu tiek iš projekto, tiek iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kuo remiantis tokie infrastruktūros objektai turėtų būti perduoti valstybės (savivaldybės) ar atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms nuosavybės teise. Neaišku ir tai, ar tokie infrastruktūros objektai būtų parduoti aukščiau nurodytiems subjektams, ar perduoti nuosavybėn neatlygintinai. Be to, nėra aišku, kuriais atvejais infrastruktūros objektai būtų perduoti nuosavybėn, o kuriais tik priežiūrai. Kartu atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kokia tvarka infrastruktūros objektai būtų perduodami ir kurios valstybės (savivaldybių) institucijos turėtų įgaliojimus tokį perdavimą atlikti. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (2007 m. gegužės 23 d., 2009 m. kovo 2 d.,
siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną.
Trečia, pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte, argumentuojant siūlomą pakeitimą, kalbama apie „dalį infrastruktūros, kuria naudojasi ne tik Zonos Įmonės, bet ir kiti tretieji asmenys“, tačiau iš projekto teksto toks projekto tikslas nėra matomas, nes projekte kalbama apie bet kurią zonos infrastruktūrą. Todėl teigtina, kad projekto turinys neatitinka projekto tikslo ir nepagrįstai išplečia reguliavimo sritį, kuria zonos valdymo įmonėms sudaroma galimybė piktnaudžiauti neaiškiu teisiniu reguliavimu. 3. Tobulintina projekto teisinė technika:
Vyriausybės išvada. 5. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymo ar nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims.
Atsižvelgus į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės (savivaldybių) turto valdymo ir nuosavybės teisės perdavimą viešąsias paslaugas teikiantiems subjektams, kuriais gali būti ir privatūs juridiniai asmenys, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma keisti Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, nustatančius zonose įmonėms draudžiamą kapitalo investavimo ir veiklos sritis. Pagal projekto siūlymą įmonėms bus draudžiamas kapitalo investavimo ir veiklos sritys, kiek tai susiję su cheminių medžiagų, įrašytų į autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą, nurodytą 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos reglamentu (ES) 2021/1297, (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006) XIV priede, ar į kandidatinį labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų autorizacijos sąrašą pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 59 straipsnį, išskyrus atvejus, kai šios medžiagos laikomos prieš panaudojant jas gaminių gamyboje. Be to, laisvosiose ekonominėse zonose siūloma leisti pavojingųjų atliekų paruošimą naudoti ir perdirbimą mokslinę ir techninę pažangą atitinkančiomis technologijomis ir (ar) geriausiais prieinamais gamybos būdais.
Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais: Pirma, atsižvelgiant į siūlomų nuostatų formulavimo būdą, teigtina, kad nepaisant to, jog veiklos, susijusios su išvardintomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis, nurodomos kaip draudžiamos, nuostatose siūlomos išimtys - „išskyrus atvejus, kai šios medžiagos laikomos prieš panaudojant jas gaminių gamyboje“ ir „išskyrus pavojingųjų atliekų paruošimą naudoti ir perdirbimą, mokslinę ir techninę pažangą atitinkančiomis technologijomis ir
(ar) geriausiais prieinamais gamybos būdai“ – iš esmės reiškia, jog įmonės zonose galės vykdyti bet kokią veiklą, susijusią su nurodomomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis, nes pavojingos cheminės medžiagos daugiausiai ir naudojamos tik gamybai ir perdirbimui. Todėl, kvestionuotinas siūlomo teisinio reguliavimo įtvirtinimo modelis ir esmė, kai nuostatos pateikiamos kaip draudimai, tačiau iš esmės, tai yra tiesioginis leidimas užsiimti veiklomis, susijusiomis su pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Antra, pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą laisvosiose ekonominėse zonose veikiančioms įmonėms gali būti taikomos įvairios pelno mokesčio, dividendų apmokestinimo, kitos mokesčių lengvatos remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė garantuoja ekonominės veiklos ūkio subjektams teisę be apribojimų įvežti į zoną ir išvežti už zonos ribų bei Lietuvos Respublikos ribų kapitalą ir pelną.
Atkreipiame dėmesį, kad valstybė, teisės aktuose įtvirtindama atitinkamas lengvatas ir garantijas laisvosiose ekonominėse zonose ūkinę veiklą vykdantiems subjektams, turi teisę nustatyti ir veiklos sritis, į kurias tokiose zonose negalėtų būti investuojamas kapitalas ar tokias investicijas riboti. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar cheminių medžiagų, tame tarpe įrašytų į labai didelį susirūpinimą keliančių autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 59 straipsnį, laikymas laisvosiose ekonominėse zonose ir jų naudojimas gamyboje, taip pat pavojingų atliekų paruošimas ir tvarkymas yra prioritetinės veiklos rūšys, kad tokioms veiklos rūšims būtų taikomos įvairios mokesčių lengvatos bei kitos keičiamame įstatyme nustatytos garantijos. Trečia, atkreipiame dėmesį į tai, kad laisvosiose ekonominėse zonose nuo pat jų įkūrimo buvo draudžiama ūkinė komercinė veikla, susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, pavojingų medžiagų gamyba, perdirbimu, laikymu, nukenksminimu, taip pat aplinkai pavojingų atliekų paruošimu naudojimui ir perdirbimu. Todėl teigtina, jog šių zonų teritorija buvo parenkama, zonos projektuojamos, infrastruktūra įrengiama atsižvelgiant į tai, kad tam tikra ypač pavojinga veikla, zonose yra ir bus draudžiama (pavyzdžiui, Kauno laisvoji ekonominė zona yra išsidėsčiusi visiškai greta gyvenamųjų vietovių).
Atsižvelgiant į tai, teikiant projekto siūlymus kartu turėtų būti įvertinama, ar zonos turi reikalingą infrastruktūrą, susijusią tiek su zonos įmonių, tiek su visuomenės sveikatos apsaugos, taip pat su aplinkos apsaugos reikalavimų užtikrinimu, ar zonose, atsižvelgiant į jų buvimo vietą, turėtų ir galėtų būti leidžiamas cheminių medžiagų laikymas, jų panaudojimas gamyboje, taip pat pavojingų atliekų tvarkymas. Manytina, kad pavojingųjų atliekų paruošimas naudoti ir jų perdirbimas nors ir geriausiais prieinamais gamybos būdais, savaime nereiškia, kad būtų aukščiau minėti reikalavimai užtikrinti. Ketvirta, svarstytina, ar, neturėtų būti įvertinta, kaip projektu siūlomų veiklų leidimas paveiks šiuo metu zonose veikiančius verslus. Pastebėtina, jog šiuo metu laisvosiose ekonominėse zonose veikia objektai, susiję su maisto pramone, todėl turėtų būti svarstoma, ar, pavyzdžiui, cheminių medžiagų laikymo ir jų naudojimo gamyboje įteisinimas zonose nepadarytų neigiamos įtakos tokiems maisto pramonės objektams, ar tokie objektai apskritai galėtų veikti vienas šalia kito.
Penkta, jei būtų neatsižvelgta į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant, kad šiuose punktuose nurodytas laisvosiose ekonominėse zonose leidžiamas veiklas, kiek jos susiję su cheminių medžiagų gamyba ir laikymu, pavojingų atliekų paruošimą naudojimu ir perdirbimu, galima vykdyti tik Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatyme nustatyta tvarka atlikus privalomą ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, arba teikiami atitinkamai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo pakeitimai, įtraukiant laisvosiose ekonominėse zonose siūlomas leisti vykdyti naujas veiklas į ūkinės veiklos, kurioms privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, sąrašus. 2. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos ,,išskyrus atvejus, kai šios medžiagos laikomos prieš panaudojant jas gaminių gamyboje“ nereikėtų patikslinti, nes pagal ją laisvojoje ekonominėje zonoje laikyti atitinkamas chemines medžiagas galėtų ir įmonės, nenaudojančios tokių medžiagų savo gaminių gamyboje, bet tiekianti jas kitoms įmonėms. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad tokias medžiagas laisvojoje ekonominėje zonoje galėtų laikyti tik tokia įmonė, kuri jas pati naudoja savo gaminių gamyboje, tai, svarstytina, ar vietoj aukščiau minėtos nuostatos nereikėtų įrašyti nuostatą ,,išskyrus atvejus, kai šias medžiagas laiko įmonės, naudojančios jas savo gaminių gamyboje“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D.
Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
aPLINKOS APSAUGOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė,
komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę). Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos grupės vyresnioji patarėja Beata Vilimaitė Šilobritienė, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė, EIM Investicijų politikos skyriaus patarėja Laura Daukšienė, Ekonomikos plėtros departamento vyr. patarėja Gina Jaugielavičienė, STT Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistas Gintas Kerbelis. 2021-11-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė,
komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę). Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos grupės vyresnioji patarėja Beata Vilimaitė Šilobritienė, Cheminių medžiagų grupės vyr.patarėja Donata Pipiraitė-Vališkienė; Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento vyr. patarėja Gina Jaugielavičienė, STT Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistas Gintas Kerbelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-03-211 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies siūloma išbraukti nuostatas, kad laisvosiose ekonominėse zonose įmonėms yra draudžiama ūkinė komercinė veikla, susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, pavojingų ir radioaktyviųjų medžiagų gamyba, perdirbimas, laikymas, nukenksminimas, taip pat aplinkai pavojingų medžiagų gamyba, deginimas. Vietoj išbraukiamų nuostatų keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad zonose draudžiama tik tokia ūkinė komercinė veikla, kuri susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, kai dėl tokios veiklos, taikomų teisės aktų nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą, yra priimamas sprendimas, kad veika neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir/ar civilinės saugos teisės aktų reikalavimų. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad keičiamo įstatymo pakeitimai reikalingi atsižvelgiant į tai, kad galiojančio keičiamo įstatymo
įstatymo versijos, tai yra, nėra pakitusios nuo 1995 m. nors pramoniniai procesai nuo to laiko yra labai patobulėję. Šiuose procesuose naudojamos medžiagos, kurios pagal įstatymą laikytinos pavojingomis, naujų procesų dėka nebekelia grėsmės visuomenei ar gamtinei aplinkai.
Dėl procesų modernizavimo būtina įgyvendinti įstatymo projekte numatytus pakeitimus, kurie leistų anksčiau laikytinas pavojingas medžiagas aplinkai ar žmonių sveikatai, naudoti laisvųjų ekonominių zonų įmonių veikiančiuose procesuose, jei yra įvertinama, kad galima užtikrinti visišką pavojaus panaikinimą“. Pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą laisvosiose ekonominėse zonose veikiančioms įmonėms gali būti taikomos įvairios pelno mokesčio, dividendų apmokestinimo, kitos mokesčių lengvatos remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė garantuoja ekonominės veiklos ūkio subjektams teisę be apribojimų įvežti į zoną ir išvežti už zonos ribų bei Lietuvos Respublikos ribų kapitalą ir pelną. Atkreipiame dėmesį, kad valstybė, teisės aktuose įtvirtindama atitinkamas lengvatas ir garantijas laisvosiose ekonominėse zonose ūkinę veiklą vykdantiems subjektams, turi teisę nustatyti ir veiklos sritis, į kurias tokiose zonose negalėtų būti investuojamas kapitalas ar tokias investicijas riboti. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar pavojingų medžiagų ir panašiai gamyba yra prioritetinės veiklos rūšys, kad tokios veiklos rūšims būtų taikomos įvairios mokesčių lengvatos bei kitos įstatyme nustatytos garantijos. Taip pat svarstytina, ar pavojingų medžiagų gamyba, perdirbimas, laikymas, nukenksminimas ir panašiai prisidėtų prie naujų investuotojų į tas laisvąsias ekonomines zonas, kuriose tokia veikla būtų vykdoma, pritraukimo.
Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad laisvosiose ekonominėse zonose nuo pat jų įkūrimo buvo draudžiama ūkinė komercinė veikla, susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, pavojingų ir radioaktyviųjų medžiagų gamyba, perdirbimu, laikymu, nukenksminimu, taip pat aplinkai pavojingų medžiagų gamyba, deginimu. Todėl teigtina, jog šių zonų teritorija buvo parenkama, zonos projektuojamos, infrastruktūra įrengiama atsižvelgiant į tai, kad tam tikra ypač pavojinga veikla, zonose yra ir bus draudžiama (pavyzdžiui, Kauno laisvoji ekonominė zona yra išsidėsčiusi visiškai greta gyvenamųjų vietovių). Todėl teikiant analizuojamo pobūdžio pasiūlymus turėtų būti įvertinama, ar zonos turi reikalingą infrastruktūrą, susijusią tiek su zonos įmonių, tiek su visuomenės saugumo užtikrinimu, ar zonose, atsižvelgiant į jų buvimo vietą turėtų ir galėtų būti leidžiama pavojinga veikla. Be to, turėtų būti įvertinta, kaip siūlomų pavojingų veiklų leidimas paveiks šiuo metu zonose veikiančius verslus. Pastebėtina, jog šiuo metu laisvosiose ekonominėse zonose veikia objektai, susiję su maisto pramone, todėl turėtų būti svarstoma, ar, pavyzdžiui, pavojingų medžiagų deginimo įteisinimas zonose nepadarytų neigiamos įtakos tokiems maisto pramonės objektams, ar tokie objektai apskritai galėtų veikti vienas šalia kito. Antra, nuostata ,,ūkinė komercinė veikla, kuri susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas yra atliekamas planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas, bet ne veiklos, kuri susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, vertinimas. Pagal pastarojo įstatymo 7 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą gali būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, kurios tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas tikslintinos, atsižvelgiant į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą. Trečia, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme sąvoka ,,ūkinė komercinė veikla“ nėra vartojama. Pagal minėto įstatymo nuostatas atliekamas atitinkamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte vartojamas sąvokas nereikėtų suderinti su Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme vartojamomis sąvokomis. Ketvirta, keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje steigiamoje laisvojoje ekonominėje zonoje gali būti plėtojama prekybos, gamybos, importo ir eksporto, verslo ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiama veikla. Veiklos rūšis nustato atskiras įstatymas dėl konkrečios zonos steigimo. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad zonoje plėtojama transporto ir tarptautinio krovinių vežimo, prekybos, gamybos bei verslo veikla. Zonos veikla yra detalizuojama zonos statute. Analogiškas teisinis reguliavimas yra nustatytas ir kitų ekonominių zonų įsteigimo Lietuvos Respublikoje įstatymuose.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, manytina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta veikla Lietuvos Respublikoje įsteigtose ekonominėse zonose galėtų būti vykdoma tuo atveju, jeigu ji būtų nustatyta konkrečios laisvosios ekonominės zonos statute, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Todėl svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo įgyvendinimą reglamentuojančiomis nuostatomis, pasiūlant Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Statiniai ir infrastruktūros objektai, esantys valstybės (savivaldybės) nuosavybe, gali būti išnuomoti arba parduoti zonos valdymo bendrovei. Zonoje esantys infrastruktūros objektai zonos valdymo bendrovės prašymu gali būti perduodami valstybės (savivaldybės) ar atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančių įmonių nuosavybei ar priežiūrai.“ (pažymėtas siūlomas pakeitimas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog pagal siūlomo pakeitimo dėstymo vietą, galima daryti išvadą, jog pakeitime kalbama apie infrastruktūros objektus, kurie yra išnuomoti arba parduoti zonos valdymo bendrovei. Pastebėtina, jog tiek nuoma, tiek ir pardavimas yra dvišaliai sutartiniai santykiai, be to, pardavimo teisiniai santykiai dar yra ir pasibaigę. Todėl nėra aišku kokiu būdu į tokius teisinius santykius galėtų įsiterpti vieno iš subjektų prašymas ir koks būtų tokio prašymo teisinis statusas, kokios teisinės pasekmės galėtų ir turėtų kilti tokį prašymą gavus tam tikroje institucijoje ar įmonėje.
Antra, atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte yra pateikti tik argumentai, kuriais remiantis zonoje esantys infrastruktūros objektai, kurie, kaip seka iš pirmojo sakinio nuostatų, galėtų būti valstybės ar savivaldybės nuosavybe, turėtų būti perduoti aukščiau nurodytų subjektų priežiūrai. Tuo tarpu tiek iš projekto, tiek iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kuo remiantis tokie infrastruktūros objektai turėtų būti perduoti valstybės (savivaldybės) ar atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms nuosavybės teise. Neaišku ir tai, ar tokie infrastruktūros objektai būtų parduoti aukščiau nurodytiems subjektams, ar perduoti nuosavybėn neatlygintinai. Be to, nėra aišku, kuriais atvejais infrastruktūros objektai būtų perduoti nuosavybėn, o kuriais tik priežiūrai. Kartu atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kokia tvarka infrastruktūros objektai būtų perduodami ir kurios valstybės (savivaldybių) institucijos turėtų įgaliojimus tokį perdavimą atlikti. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (2007 m. gegužės 23 d., 2009 m. kovo 2 d., 2014 m. spalio 9 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną.
Trečia, pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte, argumentuojant siūlomą pakeitimą, kalbama apie „dalį infrastruktūros, kuria naudojasi ne tik Zonos Įmonės, bet ir kiti tretieji asmenys“, tačiau iš projekto teksto toks projekto tikslas nėra matomas, nes projekte kalbama apie bet kurią zonos infrastruktūrą. Todėl teigtina, kad projekto turinys neatitinka projekto tikslo ir nepagrįstai išplečia reguliavimo sritį, kuria zonos valdymo įmonėms sudaroma galimybė piktnaudžiauti neaiškiu teisiniu reguliavimu. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma atsisakyti šių nuostatų, išbraukiant
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3Tobulintina projekto teisinė technika:
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniuose nustatytą Vyriausybės kompetenciją laisvųjų ekonominių zonų Lietuvos Respublikoje steigimo, jų veiklos valstybinės priežiūros srityse bei į tai, kad Vyriausybė atlieka valstybės turto savininko funkcijas, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Atsižvelgti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-03-21 5.
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymo ar nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės (savivaldybių) turto valdymo ir nuosavybės teisės perdavimą viešąsias paslaugas teikiantiems subjektams, kuriais gali būti ir privatūs juridiniai asmenys, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Atsižvelgti
teisės departamentas 2020-04-09 Įvertinę Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976
teisei, informuojame, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2020-04-23 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo valdybos prašymu atliko Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4636(2) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siūlomos nuostatos gali būti suvokiamos dviprasmiškai, todėl siekiant teisinio aiškumo turėtų būti tobulinamos.
Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: Projekto 2 straipsnyje siūloma papildyti[¹] galiojančio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad „Statiniai ir infrastruktūros objektai, esantys valstybės (savivaldybės) nuosavybe, gali būti išnuomoti arba parduoti zonos valdymo bendrovei. Zonoje esantys infrastruktūros objektai zonos valdymo bendrovės prašymu gali būti perduodami valstybės (savivaldybės) ar atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančių įmonių nuosavybei ar priežiūrai.“ Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini šiais aspektais:
susijusios su Laisvosiose ekonominėse zonose (toliau – LEZ) esančių infrastruktūros objektų (kaip pavyzdys nurodomi LEZ esantys pravažiuojamieji keliai), kuriais naudojasi ne tik LEZ įmonės, bet ir kiti tretieji asmenys, perleidimu atitinkamas paslaugas teikiančių savivaldybių ar savivaldybės įmonių priežiūrai. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog Projekto nuostatos neatspindi, kad paslaugas teikiančių savivaldybių ar savivaldybės įmonių priežiūrai galėtų būtų perduodami būtent tokie infrastruktūros objektai, kuriais naudojasi ir tretieji asmenys, todėl priėmus Projektą galėtų būti perduodami bet kokie kiti infrastruktūros objektai. Be to, pagal Projektą infrastruktūros objektai galėtų būti perduodami ne tik priežiūrai, bet ir nuosavybėn, taip pat perduodami valstybei ar atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms.
Siekdami teisinio aiškumo, manome, kad Projekte tikslinga atskleisti infrastruktūros objektų (kurie galėtų būti perduodami) kriterijus arba nustatyti jų sąrašą (tikėtina, kad Projektu siekiama spręsti su šalyje esančių LEZ veikla susijusias problemas, todėl nėra sudėtinga identifikuoti, kokie konkretūs infrastruktūros objektai Projekto siūlomų nuostatų pagrindu galėtų būti perduodami valstybės (savivaldybės) ar atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančių įmonių nuosavybei ar priežiūrai). Taip pat siūlome apsvarstyti Projekto tobulinimo tikslingumą ir atskleisti, kokių paslaugų teikimui LEZ infrastruktūros objektai galėtų būti perduodami atitinkamas paslaugas teikiantiems asmenims, t. y. valstybės, savivaldybių įmonėms ar kitiems viešąsias paslaugas teikiantiems asmenims. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
atsisakyti šių nuostatų, išbraukiant 2 straipsnį
tarnyba 2020-04-23
dalies nuostatas kyla klausimų dėl jų taikymo ir padarinių, t. y. kaip pirmojo ir antrojo sakinio nuostatos turėtų būti įgyvendinamos priėmus Projektą, kadangi Projekto nuostatos gali būti suvokiamos, kad LEZ valdymo bendrovei išnuomoti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys infrastruktūros objektai galės būti perduodami valstybės, savivaldybės ar atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančių įmonių nuosavybei ar priežiūrai.
Šiuo atveju nėra aišku, ar Projektu siekiama išplėsti nuosavybės teisių santykių dėl LEZ esančių infrastruktūros objektų ribas, pavyzdžiui, kad LEZ valdymo bendrovei išnuomotas, tačiau valstybei nuosavybės teise priklausantis infrastruktūros objektas LEZ valdymo bendrovės iniciatyva galėtų būti perleidžiamas savivaldybės ar atitinkamas paslaugas teikiančių asmenų nuosavybėn; ar Projektu tokių tikslų nesiekiama, o siūlomos nuostatos turėtų būti įgyvendinamos atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti Projekto nuostatų konkretinimo tikslingumą, pavyzdžiui: patikslinti, kad valstybės (savivaldybės) ar atitinkamas paslaugas teikiančių įmonių nuosavybėn gali būti perduodami tik LEZ valdymo bendrovės nuosavybe esantys infrastruktūros objektai, o valstybės (savivaldybės) nuosavybe esantys ir LEZ valdymo bendrovei išnuomoti infrastruktūros objektai paslaugas teikiančių asmenų priežiūrai gali būti perleidžiami tik nuomotojo sutikimu. Remdamiesi pateiktais argumentais, siūlome apsvarstyti minėtų Projekto nuostatų konkretinimo tikslingumą. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
atsisakyti šių nuostatų, išbraukiant 2 straipsnį
tarnyba 2020-04-23
nuostatas, t. y.
LEZ teritorijose perleidus infrastruktūrą atitinkamas paslaugas teikiančioms įmonėms, LEZ valdytojai turėtų galimybę infrastruktūros priežiūrai bei vystymui skiriamas lėšas investuoti į naujos infrastruktūros vystymą ir taip padaryti LEZ teritoriją dar palankesnę verslo aplinkai. Nėra aišku, kaip priėmus Projektą būtų užtikrinamas šių tikslų įgyvendinimas, kaip būtų apskaičiuojama, kokia lėšų dalis turėjo būti skirta infrastruktūros priežiūrai ir atitinkamai kiek lėšų turėtų būti investuojama į naujos infrastruktūros vystymą, užuot panaudojus kitiems tikslams (pavyzdžiui, paskirstoma kaip LEZ valdymo bendrovės pelnas). Pritarti Komiteto pasiūlymas:
atsisakyti šių nuostatų, išbraukiant 2 straipsnį
tarnyba 2020-04-23
punkto nuostatas LEZ valdymo bendrovė turi teisę kooperuoti lėšas bendriems zonos infrastruktūros plėtojimo ir aplinkotvarkos reikalams. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, pagal minėtas nuostatas LEZ infrastruktūros objektų plėtrai LEZ valdymo bendrovė gali investuoti ne tik savo asmenines lėšas, bet ir šiam tikslui panaudoti LEZ įmonių lėšas (ar jų dalį). Šiuo atveju Projekto siūlomos nuostatos svarstytinos ir tuo aspektu, kad LEZ valdymo bendrovės ir LEZ įmonių bendromis lėšomis įrengta infrastruktūra galės būti perduodama tik LEZ valdymo bendrovės prašymu (galimai neatsižvelgiant į LEZ įmonių, kurių lėšos investuojamos, nuomonę). Pritarti Komiteto pasiūlymas:
atsisakyti šių nuostatų, išbraukiant 2 straipsnį
tarnyba 2020-04-23
grupė, laimėjusi zonos verslo plano ir statuto rengimo bei steigėjų grupės parinkimo konkursą.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, zonos verslo plano (savo turiniu taip pat apimančio ir LEZ infrastruktūros objektų plėtrą) įgyvendinimas yra vienas iš LEZ valdymo bendrovės veiklą atspindinčių rodiklių. Šiuo atveju svarstytina, ar Projekto nuostatų priėmimas, t. y. galimybė LEZ valdymo bendrovei infrastruktūros objektus (už kurių plėtrą ir įrengimą pagal zonos verslo planą ji yra atsakinga) ar jų priežiūros funkcijas perleisti kitiems asmenims, nepakeis veikiančių LEZ valdymo bendrovių prisiimtų įsipareigojimų (nors, galimai, tokie įsipareigojimai susiję su konkrečios LEZ valdymo bendrovės įsteigimu) ir jų veiklos vertinimo rezultatų turinio, pavyzdžiui, kad įsipareigojimus dėl infrastruktūros objektų priežiūros kitiems asmenims perdavusios LEZ valdymo bendrovės veiklos rezultatai gali būti vertinami blogiau. Siekiant išvengti nepagrįstų diskusijų, kad šiuo Projektu valstybė nepagrįstai palengvina LEZ valdymo bendrovių veiklos sąlygas, siūlytina tobulinti Projektą. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
atsisakyti šių nuostatų, išbraukiant 2 straipsnį
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-1614
„Dėl įstatymo projekto išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4636(2) (toliau – projektas) dėl šių priežasčių: 1.
LEZ veikiančioms įmonėms mokesčių teisės aktuose nustatytos išskirtinės mokesčių, valstybės rinkliavų ir kitų įmokų LEZ sąlygos, t. y. nustatomos valstybės paramos ir lengvatų priemonės, o įstatymo
LEZ įmonėms. Įvertinus LEZ teritorijose esantį išvystytų sklypų trūkumą (VšĮ
„Investuok Lietuvoje“ atliktos Laisvųjų ekonominių zonų Lietuvoje stebėsenos
LEZ ploto tiesioginė LEZ veikla nėra galima, 2018 m. analizės rezultatai taip pat rodo, kad investuotojų poreikius atitinkančių sklypų skaičius nepakankamas), investicijos LEZ turėtų būti prioriterizuotos, atsižvelgiant į ribotas valstybės galimybes taikyti lengvatas bei suteikti išvystytus valstybinės žemės sklypus investuotojams, todėl LEZ teritorijose turėtų būti skatinamos į aukštą pridėtinę vertę ir integralią ekonomiką orientuotos netaršios investicijos. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės išvada buvo teikta projektui Nr. XIIIP-4636(2), tačiau patobulinus jį pagal Seimo narių ir AAK pasiūlymus, siūloma jam pritarti. Siūloma išbraukti neaiškias ir ginčytinas 2 straipsnio nuostatas, o 1 straipsnyje nurodytas draudžiamas veiklas LEZ konkretizuoti ir nurodyti aiškias tokios veiklos apibrėžtis. ir Seimo narių ir AAK pasiūlyme siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas ir siūlomi nustatyti ribojimai ūkinei komercinei veiklai yra proporcingi tiek LEZ steigimo tikslams, tiek visuomeniniams ir valstybės aplinkosauginiams tikslams
įtvirtindama lengvatas ir garantijas LEZ ūkinę veiklą vykdantiems subjektams, turi teisę nustatyti ir veiklos sritis, į kurias tokiose LEZ negalėtų būti investuojamas kapitalas, ar tokias investicijas riboti.
Atkreiptinas dėmesys, kad LEZ nuo pat jų įkūrimo buvo draudžiama ūkinė komercinė veikla, susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, pavojingų ir radioaktyviųjų medžiagų gamyba, perdirbimu, laikymu, nukenksminimu, taip pat aplinkai pavojingų medžiagų gamyba, deginimu. LEZ teritorija buvo parenkama, LEZ projektuojamos, infrastruktūra įrengiama atsižvelgiant į tai, kad tam tikra, ypač pavojinga, veikla LEZ yra ir bus draudžiama. Pažymėtina, kad Kauno ir Klaipėdos LEZ yra išsidėsčiusios visiškai greta gyvenamųjų vietovių, todėl gyventojai, kurie įsikūrė netoli LEZ, turėjo teisėtų lūkesčių, susijusių su šiose teritorijose galiojančiais draudimais vykdyti tam tikrą veiklą. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės išvada buvo teikta projektui Nr. XIIIP-4636(2), tačiau patobulinus jį pagal Seimo narių ir AAK pasiūlymus, siūlomajam pritarti, išbraukus ginčytinas 2 straipsnio nuostatas, o 1 straipsnį konkretizuojant ir susiaurinant LEZ leistinas veiklas. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-05-27
planuojant teritorijas kartu su teritorijų planavimo procedūromis atliekamas ir strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, t. y. planuojant, kokios ūkinės veiklos konkrečioje teritorijoje galėtų būti vystomos, atsižvelgiama tiek į savivaldybės planuojamas vystymo kryptis, tiek į nustatytas galimas pasekmes aplinkai, tiek į konsultacijų su valstybės ir savivaldybių institucijomis, visuomene rezultatus.
Kad būtų konsultuojamasi su visuomene, reikalauja ir Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencijos) 8 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad turi būti užtikrinamas efektyvus visuomenės dalyvavimas privalomųjų teisės normų, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai, rengimo etape. O, šiuo konkrečiu atveju, dėl projektu numatomų įgyvendinti nuostatų, nėra konsultuotasi su visuomene ir savivaldybėmis. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės išvada buvo teikta projektui Nr. XIIIP-4636(2), tačiau patobulinus jį pagal Seimo narių ir AAK pasiūlymus, siūlomajam pritarti, išbraukus ginčytinas 2 straipsnio nuostatas, o 1 straipsnį konkretizuojant ir susiaurinant LEZ leistinas veiklas. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-05-27
siūloma įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotė dubliuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) 2 straipsnio 12 dalies nuostatas. Analogiškų nuostatų dubliavimas keliuose įstatymuose laikytinas neigiama praktika, sunkinančia teisėkūros procesą ir didinančia kolizinių normų atsiradimo galimybę. Atkreiptinas dėmesys, kad PAV įstatymas planuojamoms ūkinėms veikloms taikomas vienodai nepriklausomai nuo to, kokioje teritorijoje ūkinė veikla yra planuojama: LEZ ar bet kokioje kitoje teritorijoje.
Pritarti Komiteto pasiūlymas:
teisinio reguliavimo pakeitimas grindžiamas tik dalies infrastruktūros, kuria naudojasi ir LEZ įmonės, ir tretieji asmenys, perdavimo poreikiu, tačiau teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti LEZ esančių infrastruktūros objektų perdavimą valstybės (savivaldybės) ar atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančių įmonių nuosavybei ar priežiūrai, t. y. tokie reikalavimai galėtų būti taikomi bet kokių, ne tik bendro naudojimo infrastruktūros objektų perdavimui. Todėl projekto turinys neatitinka projekto tikslo ir nepagrįstai išplečia reguliavimo sritį ir LEZ bendrovės galimybes. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
atsisakyti 2 straipsnio nuostatų
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, atsižvelgus į viešosios paslaugos sąvoką, įtvirtintą Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje, LEZ esantys infrastruktūros objektai galėtų būti perduoti tiek valstybės (savivaldybės) kontroliuojamiems juridiniams asmenims, tiek kitiems viešąsias paslaugas teikiantiems asmenims įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Taip pat dažnu atveju viešosios paslaugos gali būti teikiamos įstatymų nustatytų sutarčių pagrindu, vadovaujantis įstatymuose nustatytais valstybinio turto naudojimo teisiniais santykiais, kurie gali prieštarauti projekte numatytam LEZ esančių infrastruktūros objektų perdavimui valstybės (savivaldybės) ar atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančių įmonių nuosavybėn.
Pavyzdžiui, vienas iš sutartinių viešosios paslaugos teikimo atvejų yra koncesijos sutartis, pagal kurią esama valstybės ar savivaldybės infrastruktūra gali būti perduota koncesininkui sutartyje nustatytomis teisėmis. Kita vertus, koncesininkas gali sukurti ir naują infrastruktūrą, ir tik sutartis nustato, ar ji gali priklausyti nuosavybės teise koncesininkui, ar sutarties galiojimo pabaigoje bus perduota valstybės ir (arba) savivaldybės nuosavybėn. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
atsisakyti 2 straipsnio nuostatų
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Simonas Gentvilas, Kazys Starkevičius, Kęstutis Mažeika, Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius 2021-09-141 Argumentai: Siekiant užtikrinti saugią aplinką Laisvose ekonominėse zonose, tačiau neapriboti ūkinės veiklos, kurią saugu eksploatuoti, tikslinamas draudžiamų veiklų sąrašas. Siūloma tikslinti veiklas, kurių draudimas susijęs su aplinkosauginiais kriterijais, todėl atsižvelgiant į valstybės prioritetus aplinkos apsaugos srityje, siūloma kaip LEZ teritorijoje draudžiamas nustatyti tik tas veiklas, kurių metu naudojamos ypatingai pavojingos medžiagos ir (ar) žemiausią prioritetą turinčios veiklos, siekiama skatinti žiedinę ekonomiką ir inovatyvių veiklų vystymą. Siūloma drausti cheminių medžiagų, įrašytų į autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
1907/2006 XIV priede bei į kandidatinį labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų autorizacijos sąrašą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 59 straipsnį, gamybą ir laikymą, nes šios cheminės medžiagos yra ypač pavojingos dėl savo savybių (kancerogeninės, mutageninės ir toksiškos reprodukcijai 1A arba 1B kategorija, patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos arba labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos arba cheminės medžiagos, keliančios tokį patį susirūpinimą) ir siekiant aukštesnių žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų, turėtų būti keičiamos mažiau pavojingomis medžiagomis ar technologijomis. Šių cheminių medžiagų gamyba ir laikymas (įskaitant ilgalaikį didelių kiekių sandėliavimą) gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, todėl išimtį siūloma numatyti tik šių medžiagų laikymui, prieš panaudojant gaminių gamyboje, t.y., LEZ teritorijoje veiklą vykdantys subjektai galės laikyti minėtas chemines medžiagas tik jei jas panaudos savo gaminių gamyboje. Taip pat siekiama drausti žemiausio prioriteto atliekų tvarkymo veiklas, tokias kaip atliekų šalinimas ir apriboti potencialiai pavojingas veiklas, susijusias su pavojingų atliekų tvarkymu, išskyrus pavojingų atliekų paruošimą naudoti ir perdirbimą, naudojant pažangias technologijas, ir radioaktyviosiomis medžiagomis bei atliekomis. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Zonoje įmonėms draudžiamos šios kapitalo investavimo ir veiklos sritys:
taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu;
tokios veiklos, taikomų teisės aktų nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą, yra priimamas sprendimas, kad veikla neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir/ar civilinės saugos teisės aktų reikalavimų; cheminių medžiagų, įrašytų į autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XIV priede bei į kandidatinį labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų autorizacijos sąrašą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
1907/2006 59 straipsnį, gamyba ir laikymas, išskyrus kai laikoma prieš panaudojant gaminių gamyboje;
perdirbimą, naudojant mokslinę-techninę pažangą atitinkančias technologijas ir (ar) taikant geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB); atliekų šalinimas;
tvarkymas;
3) 5) narkotikų, narkotinių, stipriai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų, išskyrus vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, įrašytų į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, gamyba, pardavimas ir laikymas;
4) 6) kultūrų, kuriose yra narkotinių, stipriai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų, perdirbimas, pardavimas ir laikymas;
5) 7) degtinės, likerio ir kitų spiritinių gėrimų gamyba;
6) 8) tabako gaminių gamyba;
7) 9) vertybinių popierių, piniginių ženklų ir monetų, pašto ženklų gamyba;
8) 10) lošimo namų (kazino) steigimas ir laikymas;
9) 11) loterijų organizavimas;
10) 12) radijo ir televizijos laidų rengimas ir transliavimas, išskyrus spaustuvių, radijo ir televizijos techninį aptarnavimą;
11) 13) ligonių, sergančių pavojingomis ir ypač pavojingomis infekcinėmis, tarp jų ir venerinėmis bei užkrečiamosiomis odos ligomis, agresyvios formos psichinėmis ligomis, gydymas;
12) 14) gyvulių, sergančių ypač pavojingomis ligomis, gydymas;
13) 15) darbo migracijos klausimų tvarkymas.“
pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4636(2) ir komiteto išvadoms, siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti jį pagal LRSK Teisės departamento pastabas, Seimo narių ir Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymus. 6.2.
6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2021-11-102 Argumentai: Atsižvelgiant į LRSK Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir LR Vyriausybės išvadą, siūloma atsisakyti 2 straipsniu dėstomų nuostatų. Dėl jų siūloma apsispręsti, priimant naujos redakcijos Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą. Pasiūlymas:
Siūloma išbraukti projekto 2 straipsnį:2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Statiniai ir infrastruktūros objektai, esantys
valstybės (savivaldybės) nuosavybe, gali būti išnuomoti arba parduoti zonos valdymo bendrovei. Zonoje esantys infrastruktūros objektai zonos valdymo bendrovės prašymu gali būti perduodami valstybės (savivaldybės) S atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančių įmonių nuosavybei ar priežiūrai.“
2021-11-10 Argumentai: Užsitęsus įstatymo projekto svarstymo procedūroms, tikslinga numatyti naują įsigaliojimo datą Pasiūlymas: Siūloma pakeisti straipsnio numerį, įsigaliojimo datą ir jį išdėstyti taip:
įsigaliojimas ir taikymas. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. birželio1 2022 m. sausio 1 d. Pritarti
Gedvilienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė
2021-12-08
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas
G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, A.Kupčinskas, L.Mogenienė, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, J.Pinskus, L.Savickas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Aplinkos ministerijos atstovė Beata Vilimaitė Šilobritienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-31
įstatymo projekto 1 straipsniu iš Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies siūloma išbraukti nuostatas, kad laisvosiose ekonominėse zonose įmonėms yra draudžiama ūkinė komercinė veikla, susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, pavojingų ir radioaktyviųjų medžiagų gamyba, perdirbimas, laikymas, nukenksminimas, taip pat aplinkai pavojingų medžiagų gamyba, deginimas. Vietoj išbraukiamų nuostatų keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad zonose draudžiama tik tokia ūkinė komercinė veikla, kuri susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, kai dėl tokios veiklos, taikomų teisės aktų nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą, yra priimamas sprendimas, kad veika neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir/ar civilinės saugos teisės aktų reikalavimų. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais.
Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad keičiamo įstatymo pakeitimai reikalingi atsižvelgiant į tai, kad galiojančio keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų nuostatos ,,nėra pakitusios nuo originalios įstatymo versijos, tai yra, nėra pakitusios nuo 1995 m. nors pramoniniai procesai nuo to laiko yra labai patobulėję. Šiuose procesuose naudojamos medžiagos, kurios pagal įstatymą laikytinos pavojingomis, naujų procesų dėka nebekelia grėsmės visuomenei ar gamtinei aplinkai. Dėl procesų modernizavimo būtina įgyvendinti įstatymo projekte numatytus pakeitimus, kurie leistų anksčiau laikytinas pavojingas medžiagas aplinkai ar žmonių sveikatai, naudoti laisvųjų ekonominių zonų įmonių veikiančiuose procesuose, jei yra įvertinama, kad galima užtikrinti visišką pavojaus panaikinimą“. Pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą laisvosiose ekonominėse zonose veikiančioms įmonėms gali būti taikomos įvairios pelno mokesčio, dividendų apmokestinimo, kitos mokesčių lengvatos remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė garantuoja ekonominės veiklos ūkio subjektams teisę be apribojimų įvežti į zoną ir išvežti už zonos ribų bei Lietuvos Respublikos ribų kapitalą ir pelną. Atkreipiame dėmesį, kad valstybė, teisės aktuose įtvirtindama atitinkamas lengvatas ir garantijas laisvosiose ekonominėse zonose ūkinę veiklą vykdantiems subjektams, turi teisę nustatyti ir veiklos sritis, į kurias tokiose zonose negalėtų būti investuojamas kapitalas ar tokias investicijas riboti. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar pavojingų medžiagų ir panašiai gamyba yra prioritetinės veiklos rūšys, kad tokios veiklos rūšims būtų taikomos įvairios mokesčių lengvatos bei kitos įstatyme nustatytos garantijos.
Taip pat svarstytina, ar pavojingų medžiagų gamyba, perdirbimas, laikymas, nukenksminimas ir panašiai prisidėtų prie naujų investuotojų į tas laisvąsias ekonomines zonas, kuriose tokia veikla būtų vykdoma, pritraukimo. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad laisvosiose ekonominėse zonose nuo pat jų įkūrimo buvo draudžiama ūkinė komercinė veikla, susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, pavojingų ir radioaktyviųjų medžiagų gamyba, perdirbimu, laikymu, nukenksminimu, taip pat aplinkai pavojingų medžiagų gamyba, deginimu. Todėl teigtina, jog šių zonų teritorija buvo parenkama, zonos projektuojamos, infrastruktūra įrengiama atsižvelgiant į tai, kad tam tikra ypač pavojinga veikla, zonose yra ir bus draudžiama (pavyzdžiui, Kauno laisvoji ekonominė zona yra išsidėsčiusi visiškai greta gyvenamųjų vietovių). Todėl teikiant analizuojamo pobūdžio pasiūlymus turėtų būti įvertinama, ar zonos turi reikalingą infrastruktūrą, susijusią tiek su zonos įmonių, tiek su visuomenės saugumo užtikrinimu, ar zonose, atsižvelgiant į jų buvimo vietą turėtų ir galėtų būti leidžiama pavojinga veikla. Be to, turėtų būti įvertinta, kaip siūlomų pavojingų veiklų leidimas paveiks šiuo metu zonose veikiančius verslus. Pastebėtina, jog šiuo metu laisvosiose ekonominėse zonose veikia objektai, susiję su maisto pramone, todėl turėtų būti svarstoma, ar, pavyzdžiui, pavojingų medžiagų deginimo įteisinimas zonose nepadarytų neigiamos įtakos tokiems maisto pramonės objektams, ar tokie objektai apskritai galėtų veikti vienas šalia kito. Antra, nuostata ,,ūkinė komercinė veikla, kuri susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas yra atliekamas planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas, bet ne veiklos, kuri susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, vertinimas. Pagal pastarojo įstatymo 7 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą gali būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, kurios tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas tikslintinos, atsižvelgiant į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą. Trečia, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme sąvoka ,,ūkinė komercinė veikla“ nėra vartojama. Pagal minėto įstatymo nuostatas atliekamas atitinkamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte vartojamas sąvokas nereikėtų suderinti su Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme vartojamomis sąvokomis. Ketvirta, keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje steigiamoje laisvojoje ekonominėje zonoje gali būti plėtojama prekybos, gamybos, importo ir eksporto, verslo ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiama veikla. Veiklos rūšis nustato atskiras įstatymas dėl konkrečios zonos steigimo. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad zonoje plėtojama transporto ir tarptautinio krovinių vežimo, prekybos, gamybos bei verslo veikla. Zonos veikla yra detalizuojama zonos statute. Analogiškas teisinis reguliavimas yra nustatytas ir kitų ekonominių zonų įsteigimo Lietuvos Respublikoje įstatymuose.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, manytina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta veikla Lietuvos Respublikoje įsteigtose ekonominėse zonose galėtų būti vykdoma tuo atveju, jeigu ji būtų nustatyta konkrečios laisvosios ekonominės zonos statute, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Todėl svarstytina, ar projekto
nuostatomis, pasiūlant Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti. 2
2 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Statiniai ir infrastruktūros objektai, esantys valstybės (savivaldybės) nuosavybe, gali būti išnuomoti arba parduoti zonos valdymo bendrovei. Zonoje esantys infrastruktūros objektai zonos valdymo bendrovės prašymu gali būti perduodami valstybės (savivaldybės) ar atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančių įmonių nuosavybei ar priežiūrai.“ (pažymėtas siūlomas pakeitimas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog pagal siūlomo pakeitimo dėstymo vietą, galima daryti išvadą, jog pakeitime kalbama apie infrastruktūros objektus, kurie yra išnuomoti arba parduoti zonos valdymo bendrovei. Pastebėtina, jog tiek nuoma, tiek ir pardavimas yra dvišaliai sutartiniai santykiai, be to, pardavimo teisiniai santykiai dar yra ir pasibaigę. Todėl nėra aišku kokiu būdu į tokius teisinius santykius galėtų įsiterpti vieno iš subjektų prašymas ir koks būtų tokio prašymo teisinis statusas, kokios teisinės pasekmės galėtų ir turėtų kilti tokį prašymą gavus tam tikroje institucijoje ar įmonėje.
Antra, atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte yra pateikti tik argumentai, kuriais remiantis zonoje esantys infrastruktūros objektai, kurie, kaip seka iš pirmojo sakinio nuostatų, galėtų būti valstybės ar savivaldybės nuosavybe, turėtų būti perduoti aukščiau nurodytų subjektų priežiūrai. Tuo tarpu tiek iš projekto, tiek iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kuo remiantis tokie infrastruktūros objektai turėtų būti perduoti valstybės (savivaldybės) ar atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms nuosavybės teise. Neaišku ir tai, ar tokie infrastruktūros objektai būtų parduoti aukščiau nurodytiems subjektams, ar perduoti nuosavybėn neatlygintinai. Be to, nėra aišku, kuriais atvejais infrastruktūros objektai būtų perduoti nuosavybėn, o kuriais tik priežiūrai. Kartu atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kokia tvarka infrastruktūros objektai būtų perduodami ir kurios valstybės (savivaldybių) institucijos turėtų įgaliojimus tokį perdavimą atlikti. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (2007 m. gegužės 23 d., 2009 m. kovo 2 d., 2014 m. spalio 9 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną.
Trečia, pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte, argumentuojant siūlomą pakeitimą, kalbama apie „dalį infrastruktūros, kuria naudojasi ne tik Zonos Įmonės, bet ir kiti tretieji asmenys“, tačiau iš projekto teksto toks projekto tikslas nėra matomas, nes projekte kalbama apie bet kurią zonos infrastruktūrą. Todėl teigtina, kad projekto turinys neatitinka projekto tikslo ir nepagrįstai išplečia reguliavimo sritį, kuria zonos valdymo įmonėms sudaroma galimybė piktnaudžiauti neaiškiu teisiniu reguliavimu. Pritarti. Siūloma išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnį. 3
projekto teisinė technika:
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-31
straipsniuose nustatytą Vyriausybės kompetenciją laisvųjų ekonominių zonų Lietuvos Respublikoje steigimo, jų veiklos valstybinės priežiūros srityse bei į tai, kad Vyriausybė atlieka valstybės turto savininko funkcijas, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti. Išvada gauta. 5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-31 5.
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymo ar nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės (savivaldybių) turto valdymo ir nuosavybės teisės perdavimą viešąsias paslaugas teikiantiems subjektams, kuriais gali būti ir privatūs juridiniai asmenys, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti. Išvada gauta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Teisingumo ministerija, 2020-04-20 Įvertinę Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976
Nr. XIIIP‑4636(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, informuojame, kad pastabų neturime. Susipažinta. 2 Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-04-23 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo valdybos prašymu atliko Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976
Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siūlomos nuostatos gali būti suvokiamos dviprasmiškai, todėl siekiant teisinio aiškumo turėtų būti tobulinamos.
Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: Projekto
dalį ir nustatyti, kad „Statiniai ir infrastruktūros objektai, esantys valstybės (savivaldybės) nuosavybe, gali būti išnuomoti arba parduoti zonos valdymo bendrovei. Zonoje esantys infrastruktūros objektai zonos valdymo bendrovės prašymu gali būti perduodami valstybės (savivaldybės) ar atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančių įmonių nuosavybei ar priežiūrai.“ Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini šiais aspektais:
aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu siūlomos nuostatos susijusios su Laisvosiose ekonominėse zonose (toliau – LEZ) esančių infrastruktūros objektų (kaip pavyzdys nurodomi LEZ esantys pravažiuojamieji keliai), kuriais naudojasi ne tik LEZ įmonės, bet ir kiti tretieji asmenys, perleidimu atitinkamas paslaugas teikiančių savivaldybių ar savivaldybės įmonių priežiūrai. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog Projekto nuostatos neatspindi, kad paslaugas teikiančių savivaldybių ar savivaldybės įmonių priežiūrai galėtų būtų perduodami būtent tokie infrastruktūros objektai, kuriais naudojasi ir tretieji asmenys, todėl priėmus Projektą galėtų būti perduodami bet kokie kiti infrastruktūros objektai. Be to, pagal Projektą infrastruktūros objektai galėtų būti perduodami ne tik priežiūrai, bet ir nuosavybėn, taip pat perduodami valstybei ar atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms.
Siekdami teisinio aiškumo, manome, kad Projekte tikslinga atskleisti infrastruktūros objektų (kurie galėtų būti perduodami) kriterijus arba nustatyti jų sąrašą (tikėtina, kad Projektu siekiama spręsti su šalyje esančių LEZ veikla susijusias problemas, todėl nėra sudėtinga identifikuoti, kokie konkretūs infrastruktūros objektai Projekto siūlomų nuostatų pagrindu galėtų būti perduodami valstybės (savivaldybės) ar atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančių įmonių nuosavybei ar priežiūrai). Taip pat siūlome apsvarstyti Projekto tobulinimo tikslingumą ir atskleisti, kokių paslaugų teikimui LEZ infrastruktūros objektai galėtų būti perduodami atitinkamas paslaugas teikiantiems asmenims, t. y. valstybės, savivaldybių įmonėms ar kitiems viešąsias paslaugas teikiantiems asmenims. 2. Vertinant galiojančio įstatymo ir Projekte siūlomas įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas kyla klausimų dėl jų taikymo ir padarinių, t. y. kaip pirmojo ir antrojo sakinio nuostatos turėtų būti įgyvendinamos priėmus Projektą, kadangi Projekto nuostatos gali būti suvokiamos, kad LEZ valdymo bendrovei išnuomoti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys infrastruktūros objektai galės būti perduodami valstybės, savivaldybės ar atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančių įmonių nuosavybei ar priežiūrai.
Šiuo atveju nėra aišku, ar Projektu siekiama išplėsti nuosavybės teisių santykių dėl LEZ esančių infrastruktūros objektų ribas, pavyzdžiui, kad LEZ valdymo bendrovei išnuomotas, tačiau valstybei nuosavybės teise priklausantis infrastruktūros objektas LEZ valdymo bendrovės iniciatyva galėtų būti perleidžiamas savivaldybės ar atitinkamas paslaugas teikiančių asmenų nuosavybėn; ar Projektu tokių tikslų nesiekiama, o siūlomos nuostatos turėtų būti įgyvendinamos atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti Projekto nuostatų konkretinimo tikslingumą, pavyzdžiui: patikslinti, kad valstybės (savivaldybės) ar atitinkamas paslaugas teikiančių įmonių nuosavybėn gali būti perduodami tik LEZ valdymo bendrovės nuosavybe esantys infrastruktūros objektai, o valstybės (savivaldybės) nuosavybe esantys ir LEZ valdymo bendrovei išnuomoti infrastruktūros objektai paslaugas teikiančių asmenų priežiūrai gali būti perleidžiami tik nuomotojo sutikimu. Remdamiesi pateiktais argumentais, siūlome apsvarstyti minėtų Projekto nuostatų konkretinimo tikslingumą. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įgyvendinus Projektu siūlomas nuostatas, t. y.
LEZ teritorijose perleidus infrastruktūrą atitinkamas paslaugas teikiančioms įmonėms, LEZ valdytojai turėtų galimybę infrastruktūros priežiūrai bei vystymui skiriamas lėšas investuoti į naujos infrastruktūros vystymą ir taip padaryti LEZ teritoriją dar palankesnę verslo aplinkai. Nėra aišku, kaip priėmus Projektą būtų užtikrinamas šių tikslų įgyvendinimas, kaip būtų apskaičiuojama, kokia lėšų dalis turėjo būti skirta infrastruktūros priežiūrai ir atitinkamai kiek lėšų turėtų būti investuojama į naujos infrastruktūros vystymą, užuot panaudojus kitiems tikslams (pavyzdžiui, paskirstoma kaip LEZ valdymo bendrovės pelnas). 4. Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas LEZ valdymo bendrovė turi teisę kooperuoti lėšas bendriems zonos infrastruktūros plėtojimo ir aplinkotvarkos reikalams. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, pagal minėtas nuostatas LEZ infrastruktūros objektų plėtrai LEZ valdymo bendrovė gali investuoti ne tik savo asmenines lėšas, bet ir šiam tikslui panaudoti LEZ įmonių lėšas (ar jų dalį). Šiuo atveju Projekto siūlomos nuostatos svarstytinos ir tuo aspektu, kad LEZ valdymo bendrovės ir LEZ įmonių bendromis lėšomis įrengta infrastruktūra galės būti perduodama tik LEZ valdymo bendrovės prašymu (galimai neatsižvelgiant į LEZ įmonių, kurių lėšos investuojamos, nuomonę). 5. Pagal galiojančio įstatymo 9 straipsnio 4 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas LEZ valdymo bendrovę įsteigia zonos steigimo grupė, laimėjusi zonos verslo plano ir statuto rengimo bei steigėjų grupės parinkimo konkursą. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, zonos verslo plano (savo turiniu taip pat apimančio ir LEZ infrastruktūros objektų plėtrą) įgyvendinimas yra vienas iš LEZ valdymo bendrovės veiklą atspindinčių rodiklių.
Šiuo atveju svarstytina, ar Projekto nuostatų priėmimas, t. y. galimybė LEZ valdymo bendrovei infrastruktūros objektus (už kurių plėtrą ir įrengimą pagal zonos verslo planą ji yra atsakinga) ar jų priežiūros funkcijas perleisti kitiems asmenims, nepakeis veikiančių LEZ valdymo bendrovių prisiimtų įsipareigojimų (nors, galimai, tokie įsipareigojimai susiję su konkrečios LEZ valdymo bendrovės įsteigimu) ir jų veiklos vertinimo rezultatų turinio, pavyzdžiui, kad įsipareigojimus dėl infrastruktūros objektų priežiūros kitiems asmenims perdavusios LEZ valdymo bendrovės veiklos rezultatai gali būti vertinami blogiau. Siekiant išvengti nepagrįstų diskusijų, kad šiuo Projektu valstybė nepagrįstai palengvina LEZ valdymo bendrovių veiklos sąlygas, siūlytina tobulinti Projektą. Pritarti visoms pastaboms. Siūloma atsisakyti šių nuostatų, išbraukiant įstatymo projekto 2 straipsnį. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 LR Vyriausybė, 2020-05-27 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-1614
„Dėl įstatymo projekto išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4636(2) (toliau – projektas) dėl šių priežasčių: 1.
LEZ veikiančioms įmonėms mokesčių teisės aktuose nustatytos išskirtinės mokesčių, valstybės rinkliavų ir kitų įmokų LEZ sąlygos, t. y. nustatomos valstybės paramos ir lengvatų priemonės, o įstatymo
LEZ įmonėms. Įvertinus LEZ teritorijose esantį išvystytų sklypų trūkumą (VšĮ
„Investuok Lietuvoje“ atliktos Laisvųjų ekonominių zonų Lietuvoje stebėsenos
LEZ ploto tiesioginė LEZ veikla nėra galima, 2018 m. analizės rezultatai taip pat rodo, kad investuotojų poreikius atitinkančių sklypų skaičius nepakankamas), investicijos LEZ turėtų būti prioriterizuotos, atsižvelgiant į ribotas valstybės galimybes taikyti lengvatas bei suteikti išvystytus valstybinės žemės sklypus investuotojams, todėl LEZ teritorijose turėtų būti skatinamos į aukštą pridėtinę vertę ir integralią ekonomiką orientuotos netaršios investicijos. 2. Valstybė, teisės aktuose įtvirtindama lengvatas ir garantijas LEZ ūkinę veiklą vykdantiems subjektams, turi teisę nustatyti ir veiklos sritis, į kurias tokiose LEZ negalėtų būti investuojamas kapitalas, ar tokias investicijas riboti. Atkreiptinas dėmesys, kad LEZ nuo pat jų įkūrimo buvo draudžiama ūkinė komercinė veikla, susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, pavojingų ir radioaktyviųjų medžiagų gamyba, perdirbimu, laikymu, nukenksminimu, taip pat aplinkai pavojingų medžiagų gamyba, deginimu. LEZ teritorija buvo parenkama, LEZ projektuojamos, infrastruktūra įrengiama atsižvelgiant į tai, kad tam tikra, ypač pavojinga, veikla LEZ yra ir bus draudžiama. Pažymėtina, kad Kauno ir Klaipėdos LEZ yra išsidėsčiusios visiškai greta gyvenamųjų vietovių, todėl gyventojai, kurie įsikūrė netoli LEZ, turėjo teisėtų lūkesčių, susijusių su šiose teritorijose galiojančiais draudimais vykdyti tam tikrą veiklą. 3.
teritorijų planavimo procedūromis atliekamas ir strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, t. y. planuojant, kokios ūkinės veiklos konkrečioje teritorijoje galėtų būti vystomos, atsižvelgiama tiek į savivaldybės planuojamas vystymo kryptis, tiek į nustatytas galimas pasekmes aplinkai, tiek į konsultacijų su valstybės ir savivaldybių institucijomis, visuomene rezultatus. Kad būtų konsultuojamasi su visuomene, reikalauja ir Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencijos) 8 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad turi būti užtikrinamas efektyvus visuomenės dalyvavimas privalomųjų teisės normų, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai, rengimo etape. O, šiuo konkrečiu atveju, dėl projektu numatomų įgyvendinti nuostatų, nėra konsultuotasi su visuomene ir savivaldybėmis. 4. Projekto 1 straipsniu siūloma įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotė dubliuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) 2 straipsnio 12 dalies nuostatas. Analogiškų nuostatų dubliavimas keliuose įstatymuose laikytinas neigiama praktika, sunkinančia teisėkūros procesą ir didinančia kolizinių normų atsiradimo galimybę. Atkreiptinas dėmesys, kad PAV įstatymas planuojamoms ūkinėms veikloms taikomas vienodai nepriklausomai nuo to, kokioje teritorijoje ūkinė veikla yra planuojama: LEZ ar bet kokioje kitoje teritorijoje. 5.
pakeitimas grindžiamas tik dalies infrastruktūros, kuria naudojasi ir LEZ įmonės, ir tretieji asmenys, perdavimo poreikiu, tačiau teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti LEZ esančių infrastruktūros objektų perdavimą valstybės (savivaldybės) ar atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančių įmonių nuosavybei ar priežiūrai, t. y. tokie reikalavimai galėtų būti taikomi bet kokių, ne tik bendro naudojimo infrastruktūros objektų perdavimui. Todėl projekto turinys neatitinka projekto tikslo ir nepagrįstai išplečia reguliavimo sritį ir LEZ bendrovės galimybes. 6. Pažymėtina, kad pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, atsižvelgus į viešosios paslaugos sąvoką, įtvirtintą Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje, LEZ esantys infrastruktūros objektai galėtų būti perduoti tiek valstybės (savivaldybės) kontroliuojamiems juridiniams asmenims, tiek kitiems viešąsias paslaugas teikiantiems asmenims įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Taip pat dažnu atveju viešosios paslaugos gali būti teikiamos įstatymų nustatytų sutarčių pagrindu, vadovaujantis įstatymuose nustatytais valstybinio turto naudojimo teisiniais santykiais, kurie gali prieštarauti projekte numatytam LEZ esančių infrastruktūros objektų perdavimui valstybės (savivaldybės) ar atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančių įmonių nuosavybėn. Pavyzdžiui, vienas iš sutartinių viešosios paslaugos teikimo atvejų yra koncesijos sutartis, pagal kurią esama valstybės ar savivaldybės infrastruktūra gali būti perduota koncesininkui sutartyje nustatytomis teisėmis. Kita vertus, koncesininkas gali sukurti ir naują infrastruktūrą, ir tik sutartis nustato, ar ji gali priklausyti nuosavybės teise koncesininkui, ar sutarties galiojimo pabaigoje bus perduota valstybės ir (arba) savivaldybės nuosavybėn. Nepritarti.
Nepritarti. Siūloma įstatymo projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių ir Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymus. Siūloma išbraukti neaiškias ir ginčytinas 2 straipsnio nuostatas, o 1 straipsnyje nurodytas draudžiamas veiklas LEZ konkretizuoti ir nurodyti aiškias tokios veiklos apibrėžtis. 2 Seimo nariai:
Simonas Gentvilas, Kazys Starkevičius, Algirdas Butkevičius, Kęstutis Mažeika Valius Ąžuolas, 2021-09-14 Argumentai: Siekiant užtikrinti saugią aplinką Laisvose ekonominėse zonose, tačiau neapriboti ūkinės veiklos, kurią saugu eksploatuoti, tikslinamas draudžiamų veiklų sąrašas. Siūloma tikslinti veiklas, kurių draudimas susijęs su aplinkosauginiais kriterijais, todėl atsižvelgiant į valstybės prioritetus aplinkos apsaugos srityje, siūloma kaip LEZ teritorijoje draudžiamas nustatyti tik tas veiklas, kurių metu naudojamos ypatingai pavojingos medžiagos ir (ar) žemiausią prioritetą turinčios veiklos, siekiama skatinti žiedinę ekonomiką ir inovatyvių veiklų vystymą. Siūloma drausti cheminių medžiagų, įrašytų į autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XIV priede bei į kandidatinį labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų autorizacijos sąrašą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 59 straipsnį, gamybą ir laikymą, nes šios cheminės medžiagos yra ypač pavojingos dėl savo savybių (kancerogeninės, mutageninės ir toksiškos reprodukcijai 1A arba 1B kategorija, patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos arba labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos arba cheminės medžiagos, keliančios tokį patį susirūpinimą) ir siekiant aukštesnių žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų, turėtų būti keičiamos mažiau pavojingomis medžiagomis ar technologijomis.
Šių cheminių medžiagų gamyba ir laikymas (įskaitant ilgalaikį didelių kiekių sandėliavimą) gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, todėl išimtį siūloma numatyti tik šių medžiagų laikymui, prieš panaudojant gaminių gamyboje, t.y., LEZ teritorijoje veiklą vykdantys subjektai galės laikyti minėtas chemines medžiagas tik jei jas panaudos savo gaminių gamyboje. Taip pat siekiama drausti žemiausio prioriteto atliekų tvarkymo veiklas, tokias kaip atliekų šalinimas ir apriboti potencialiai pavojingas veiklas, susijusias su pavojingų atliekų tvarkymu, išskyrus pavojingų atliekų paruošimą naudoti ir perdirbimą, naudojant pažangias technologijas, ir radioaktyviosiomis medžiagomis bei atliekomis. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Zonoje įmonėms draudžiamos šios kapitalo investavimo ir veiklos sritys:
taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu;
2) ūkinė komercinė veikla, susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, kai dėl tokios veiklos, taikomų teisės aktų nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą, yra priimamas sprendimas, kad veikla neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir/ar civilinės saugos teisės aktų reikalavimų; cheminių medžiagų, įrašytų į autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XIV priede bei į kandidatinį labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų autorizacijos sąrašą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
1907/2006 59 straipsnį, gamyba ir laikymas, išskyrus kai laikoma prieš panaudojant gaminių gamyboje;
perdirbimą, naudojant mokslinę-techninę pažangą atitinkančias technologijas ir (ar) taikant geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB); atliekų šalinimas;
tvarkymas;
3) 5) narkotikų, narkotinių, stipriai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų, išskyrus vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, įrašytų į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, gamyba, pardavimas ir laikymas;
4) 6) kultūrų, kuriose yra narkotinių, stipriai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų, perdirbimas, pardavimas ir laikymas;
5) 7) degtinės, likerio ir kitų spiritinių gėrimų gamyba;
6) 8) tabako gaminių gamyba;
7) 9) vertybinių popierių, piniginių ženklų ir monetų, pašto ženklų gamyba;
8) 10) lošimo namų (kazino) steigimas ir laikymas;
9) 11) loterijų organizavimas;
10) 12) radijo ir televizijos laidų rengimas ir transliavimas, išskyrus spaustuvių, radijo ir televizijos techninį aptarnavimą;
11) 13) ligonių, sergančių pavojingomis ir ypač pavojingomis infekcinėmis, tarp jų ir venerinėmis bei užkrečiamosiomis odos ligomis, agresyvios formos psichinėmis ligomis, gydymas;
12) 14) gyvulių, sergančių ypač pavojingomis ligomis, gydymas;
13) 15) darbo migracijos klausimų tvarkymas.“ Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Aplinkos apsaugos komitetas, 2021-11-10 Pritarti įstatymo projektui Nr.
XIIIP-4636(2) ir komiteto išvadoms, siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti jį pagal LRSK Teisės departamento pastabas, Seimo narių ir Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymus. Pritarti. 2 Aplinkos apsaugos komitetas, 2021-11-102 Argumentai: Atsižvelgiant į LRSK Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir LR Vyriausybės išvadą, siūloma atsisakyti 2 straipsniu dėstomų nuostatų. Dėl jų siūloma apsispręsti, priimant naujos redakcijos Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą. Pasiūlymas:
Siūloma išbraukti projekto 2 straipsnį: 2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Statiniai ir infrastruktūros objektai, esantys
valstybės (savivaldybės) nuosavybe, gali būti išnuomoti arba parduoti zonos valdymo bendrovei. Zonoje esantys infrastruktūros objektai zonos valdymo bendrovės prašymu gali būti perduodami valstybės (savivaldybės) S atitinkamas viešąsias paslaugas teikiančių įmonių nuosavybei ar priežiūrai.“ Pritarti. 3 Aplinkos apsaugos komitetas, 2021-11-10 Argumentai:
Užsitęsus įstatymo projekto svarstymo procedūroms, tikslinga numatyti naują įsigaliojimo datą Pasiūlymas: Siūloma pakeisti straipsnio numerį, įsigaliojimo datą ir jį išdėstyti taip:
įsigalioja 2020 m. birželio1 2022 m. sausio 1 d. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendrui sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Starkevičius, J.Pinskus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris