Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kredito davėjas privalo kredito gavėjo prašymu, pateiktu raštu popieriuje ar
kitoje patvariojoje laikmenoje, kredito sutarties galiojimo laikotarpiu kredito gavėjui atidėti kredito įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimą kredito gavėjo prašyme nurodytam, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių, laikotarpiui, kai kredito gavėjas nebetenkina pagal šio įstatymo 12 straipsnio 11 dalį priimtame priežiūros institucijos teisės akte nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų, susijusių su kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų pagal kredito ir kitas sutartis vidutinio įmokos dydžio ir pajamų santykiu, ir yra bent viena iš šių aplinkybių:
1) nutrūksta kredito gavėjo santuoka;
2) miršta kredito gavėjo sutuoktinis;
3) kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu arba dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių laikinai netenka didžiosios dalies ar visų pajamų;
4) kredito gavėjas pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta tvarka.“ Teikia Seimo narys Andrius Palionis
Projekto
lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu arba netenka ne mažiau kaip trečdalio pajamų;“. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas Šis įstatymas taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytoms kredito sutartims. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
aiškinamasis raštas
SUSIJUSIO KREDITO ĮSTATYMO IR su juo susijusio LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOJIMO
įstatymŲ projektŲ
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – SNTSKĮ projektas) ir su juo susijusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – VKĮ projektas) tikslas – pagerinti su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito (toliau – NT kredito) ir vartojimo kredito gavėjų (vartotojų) teisių apsaugą, šiems susidūrus su finansiniais sunkumais. Įstatymų projektais siekiama įpareigoti NT kredito ir vartojimo kredito davėjus kredito gavėjo prašymu atidėti kredito įmokų mokėjimą, kai kredito gavėjo finansinė situacija pablogėja dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Andrius Palionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – SNTSKĮ) nuostatas NT kredito davėjas privalo kredito gavėjo prašymu atidėti kredito įmokų (išskyrus palūkanas) mokėjimą, susidarius bet kurioms iš šių aplinkybių:
1) nutrūksta kredito gavėjo santuoka;
2) miršta kredito gavėjo sutuoktinis;
3) kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu;
4) kredito gavėjas pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta tvarka. Kredito davėjas neprivalo atidėjimo taikyti ilgiau nei 3 mėnesius (nors nedraudžiama susitarti ir dėl ilgesnio termino).
SNTSKĮ projektu būtų išplėstas aplinkybių sąrašas, kuomet gali būti nustatomas atidėjimas, t. y. įtraukiami atvejai, kai kredito gavėjas ar jo sutuoktinis netenka dalies ar visų pajamų dėl kitų priežasčių nei darbo netekimas. Tai itin aktualu situacijoms, kai asmuo privalo išeiti nemokamų atostogų, dirbti ne pilna apimtimi, negali vykdyti individualios veikos dėl nuo jo nepriklausančių apribojimų (pvz., karantinas) ir panašiais atvejais. Dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) nėra nuostatų, įpareigojančių konkrečiomis sąlygomis ir konkrečiam laikotarpiui atidėti vartojimo kredito įmokas (įmokų atidėjimo galimybė paliekama kredito davėjo ir gavėjo sutartiniams santykiams), tad VKĮ projektu siūloma į įstatymą įtraukti analogiškas nuostatas, kokios jau dabar galioja SNTSKĮ su naujais siūlomais pakeitimais. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas nustato tvarką tik dėl būsto kredito įmokų atidėjimo, siūlytina VKĮ atitinkamai nustatyti galimybę vartojimo kredito gavėjui, atliekančiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, atidėti įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį vykdymą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
SNTSKĮ projekto 22 straipsnio 1 dalis yra papildoma atvejais, kada kredito gavėjui gali būti suteikiamos „kredito atostogos“. Vartotojas gali susidurti su finansiniais sunkumais laiku mokėti kredito įmokas ne tik netekus darbo, tačiau ir kitomis nuo jo nepriklausančiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, sumažėjus jo pajamoms dėl prastovos, nepriklausančios nuo darbuotojo, nemokamų atostogų atveju ir pan. Analogiškos nuostatos kaip dabar galioja SNTSKĮ su siūlomais pakeitimais įtraukiamos ir į VKĮ. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektus kredito gavėjų interesai bus labiau apsaugoti pablogėjus jų finansinei padėčiai dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti įstatymai tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijos lygiui neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Verslo sąlygoms ir jo plėtrai įstatymo įgyvendinimas neigiamų pasekmių neturės, kadangi kredito davėjai pajamų nepraras, kredito įmokų mokėjimas bus tik atidėtas, kredito gavėjai nuo savo pareigų nebūtų atleidžiami. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Su nekilnojamuoju turtu susijęs kreditas“, „vartojimo kreditas“,
„įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo atidėjimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai“
Nėra. Teikia Seimo narys Andrius Palionis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeisti įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nustatyti, kad kredito davėjas privalo kredito gavėjo prašymu, kredito sutarties galiojimo laikotarpiu kredito gavėjui atidėti kredito įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimą kredito gavėjo prašyme nurodytam, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių, laikotarpiui, kai kredito gavėjas nebetenkina pagal šio įstatymo 12 straipsnio 11 dalį priimtame priežiūros institucijos teisės akte nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų, susijusių su kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų pagal kredito ir kitas sutartis vidutinio įmokos dydžio ir pajamų santykiu, ir „kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu arba dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių laikinai netenka didžiosios dalies ar visų pajamų“ (pabrauktas siūlomas pakeitimas). Pasiūlymas diskutuotinas. Pirma, siūlomos nuostatos laikytinos nederančiomis su keičiamos straipsnio dalies pirmosios pastraipos nuostata, kuri nustato, jog atidėti kredito įmokų mokėjimą gali prašyti kredito gavėjas, kuris nebetenkina pagal šio įstatymo 12 straipsnio 11 dalį priimtame priežiūros institucijos teisės akte nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų, susijusių su kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų pagal kredito ir kitas sutartis vidutinio įmokos dydžio ir pajamų santykiu. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos banko 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimo “Dėl atsakingojo skolinimo nuostatų” Nr.
03-144 19 punktą, kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos pagal visus skolinius įsipareigojimus ir kredito gavėjo mėnesio pajamų santykis turi būti ne didesnis nei 40 procentų, išskyrus Nuostatų 23 ir 24 punktuose nurodytus atvejus. Antra, atkreipiame dėmesį, kad siūlomas nuostatos papildymas sistemiškai nedera su keičiamos straipsnio dalies punktuose dėstomomis aplinkybėmis, dėl kurių kredito davėjas privalo kredito gavėjui atidėti kredito įmokų mokėjimą. Pažymėtina, kad keičiamame ir kituose šios dalies punktuose įvardintos aplinkybės yra aiškios, konkrečios ir lengvai konstatuojamos: santuokos nutrūkimas; sutuoktinio mirtis; bedarbystė; nedarbingumas. Tuo tarpu siūloma aplinkybė yra subjektyvaus ir vertinamojo pobūdžio, nes nėra aišku, koks asmuo ir kokiu būdu turėtų ar galėtų konstatuoti, ar aplinkybės, dėl kurių asmuo neteko didžiosios dalies ar visų pajamų, priklauso nuo asmens, ar jos yra nuo asmens nepriklausančios. Taip pat subjektyvaus ir vertinamojo pobūdžio yra sąvoka „didžioji dalis visų pajamų“ nes neaišku, kokia dalis pajamų turėtų ir galėtų būti laikoma didžiąja dalimi. Todėl teigtina, kad nuostata ne tik sistemiškai nedera su keičiamu reguliavimu, tačiau ir stokoja teisinio aiškumo ir yra sunkiai įgyvendinamo pobūdžio. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutarime aiškiai nurodė atvejus ir kriterijus, kai gali būti taikoma įstatymų priėmimo skubos ar ypatingos skubos tvarka. Tačiau nagrinėjant pateiktą įstatymo projektą pastebėtina, kad teikiamas įstatymo pakeitimas yra bendro pobūdžio ir nei aiškinamajame rašte, nei projekto tekste nesiejamas su ypatingomis aplinkybėmis, kurioms esant, teikiamas įstatymo pakeitimas galėtų būti priimamas skubos ar ypatingos skubos tvarka.
Ketvirta, projektas koreguotinas teisės technikos taisyklių požiūriu:
keičiamo straipsnio numeris, t. y. skaičius 3 keistinas į skaičių 22;
įstatymo 22 straipsnio 1 dalies punktas, įstatymo projekte turėtų būti teikiamas tik įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimas, atsisakant visos dalies dėstymo;
pasirašančio subjekto pareigos. 2. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projektas turėtų būti papildytas antru straipsniu, nustatančiu įstatymo projektu teikiamų nuostatų taikymo tvarką iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms kredito sutartims. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO NR. XIIIP-4633 2020-03-17
Butkevičius, Kęstutis Glaveckas, Mykolas Majauskas, Rasa Budbergytė, Vida Ačienė, Andrius Palionis, Gintarė Skaistė, Juozas Varžgalys, Rita Tamašunienė, Tomas Tomilinas (pav. V. Ąžuolą). Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2020-03-171 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nustatyti, kad kredito davėjas privalo kredito gavėjo prašymu, kredito sutarties galiojimo laikotarpiu kredito gavėjui atidėti kredito įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimą kredito gavėjo prašyme nurodytam, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių, laikotarpiui, kai kredito gavėjas nebetenkina pagal šio įstatymo 12 straipsnio 11 dalį priimtame priežiūros institucijos teisės akte nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų, susijusių su kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų pagal kredito ir kitas sutartis vidutinio įmokos dydžio ir pajamų santykiu, ir „kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tampa arba dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių laikinai netenka didžiosios dalies ar visų pajamų“ (pabrauktas siūlomas pakeitimas). Pasiūlymas diskutuotinas.
Pasiūlymas diskutuotinas. Pirma, siūlomos nuostatos laikytinos nederančiomis su keičiamos straipsnio dalies pirmosios pastraipos nuostata, kuri nustato, jog atidėti kredito įmokų mokėjimą gali prašyti kredito gavėjas, kuris nebetenkina pagal šio įstatymo 12 straipsnio 11 dalį priimtame priežiūros institucijos teisės akte nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų, susijusių su kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų pagal kredito ir kitas sutartis vidutinio įmokos dydžio ir pajamų santykiu. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos banko 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimo “Dėl atsakingojo skolinimo nuostatų” Nr. 03-144 19 punktą, kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos pagal visus skolinius įsipareigojimus ir kredito gavėjo mėnesio pajamų santykis turi būti ne didesnis nei 40 procentų, išskyrus Nuostatų 23 ir 24 punktuose nurodytus atvejus. Antra, atkreipiame dėmesį, kad siūlomas nuostatos papildymas sistemiškai nedera su keičiamos straipsnio dalies punktuose dėstomomis aplinkybėmis, dėl kurių kredito davėjas privalo kredito gavėjui atidėti kredito įmokų mokėjimą. Pažymėtina, kad keičiamame ir kituose šios dalies punktuose įvardintos aplinkybės yra aiškios, konkrečios ir lengvai konstatuojamos: santuokos nutrūkimas; sutuoktinio mirtis; bedarbystė; nedarbingumas. Tuo tarpu siūloma aplinkybė yra subjektyvaus ir vertinamojo pobūdžio, nes nėra aišku, koks asmuo ir kokiu būdu turėtų ar galėtų konstatuoti, ar aplinkybės, dėl kurių asmuo neteko didžiosios dalies ar visų pajamų, priklauso nuo asmens, ar jos yra nuo asmens nepriklausančios. Taip pat subjektyvaus ir vertinamojo pobūdžio yra sąvoka „didžioji dalis visų pajamų“ nes neaišku, kokia dalis pajamų turėtų ir galėtų būti laikoma didžiąja dalimi. Todėl teigtina, kad nuostata ne tik sistemiškai nedera su keičiamu reguliavimu, tačiau ir stokoja teisinio aiškumo ir yra sunkiai įgyvendinamo pobūdžio.
Trečia, atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutarime aiškiai nurodė atvejus ir kriterijus, kai gali būti taikoma įstatymų priėmimo skubos ar ypatingos skubos tvarka. Tačiau nagrinėjant pateiktą įstatymo projektą pastebėtina, kad teikiamas įstatymo pakeitimas yra bendro pobūdžio ir nei aiškinamajame rašte, nei projekto tekste nesiejamas su ypatingomis aplinkybėmis, kurioms esant, teikiamas įstatymo pakeitimas galėtų būti priimamas skubos ar ypatingos skubos tvarka. Ketvirta, projektas koreguotinas teisės technikos taisyklių požiūriu:
Argumentai: Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kreditingumo vertinimas turi būti grindžiamas atsakingojo skolinimo principais, įskaitant tai, kad skolinimas grindžiamas kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų pagal kredito ir kitas sutartis ir pajamų santykio ribojimu. Lietuvos banko 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 19 punkte nustatyta pagrindinė taisyklė, kad kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos pagal visus skolinius įsipareigojimus ir kredito gavėjo mėnesio pajamų santykis turi būti ne didesnis nei 40 procentų. Nuostatų 19 punkto išimtys iš esmės taikomos kredito suteikimo metu, specifiniams atvejams.
Siekiant aiškumo ir ištaisant teisinės technikos trūkumus, siūlytina atsisakyti neapibrėžtų frazių naudojimo. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalįies 3 punktą ir jąį išdėstyti taip: „3) kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu arba dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių laikinai netenka didžiosios dalies ar visųne mažiau kaip trečdalio pajamų;“. 2. Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2020-03-17
turėtų būti papildytas antru straipsniu, nustatančiu įstatymo projektu teikiamų nuostatų taikymo tvarką iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms kredito sutartims. Pritarti Papildyti projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo taikymas Šis įstatymas taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytoms kredito sutartims“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Arvydas Anušauskas, 2020-03-16113 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr.
XII-2769 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) tikslas – pagerinti su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito ir vartojimo kredito gavėjų (vartotojų) teisių apsaugą, šiems susidūrus su finansiniais sunkumais, yra tikslinga keisti Projekto 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą, įtvirtinant, aplinkybę (kuomet kredito davėjas privalo kredito gavėjo prašymu, pateiktu raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje, kredito sutarties galiojimo laikotarpiu kredito gavėjui atidėti kredito įmokų mokėjimą), kai kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu arba dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių laikinai netenka dalies ar visų pajamų. Pažymėtina, kad kreditabilumui reikšminga gali būti ir mažesnė pajamų dalis. Juo labiau, kad tai galiotų pavyzdžiui, sumažėjus jo pajamoms dėl prastovos, nepriklausančios nuo darbuotojo, nemokamų atostogų atveju ir pan. (dėl pvz., karantino) ir tik 3 mėnesių laikotarpiu. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu arba dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių laikinai netenka didžiosios dalies ar visų pajamų;“ Pritarti iš dalies Argumentai: Sutiktina, kad
„didžioji“ dalis pajamų yra vertinamoji frazė ir gali pakankamai neužtikrinti
vartotojų interesų jiems susidūrus su finansiniais sunkumais. Tačiau labai nežymus pajamų sumažėjimas ne visais atvejais įtakoja vartotojo finansinę padėtį ir gali būti piktnaudžiaujama tokia Įstatymo nuostata. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu arba dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių laikinai netenka didžiosios dalies ar visųne mažiau kaip trečdalio pajamų;“.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Nr. XIIIP-4633, Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Varžgalys, K. Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė