Projekto lyginamasis variantas
užimtumo įstatymo NR. XII-2470 25, 37, 41 ir 42 STRAIPSNIų PAKEITIMO
straipsnio pakeitimas Papildyti 25 straipsnį 14 punktu: „14) užimtieji, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Bedarbiams per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama mokymo stipendija atsižvelgiant į lankytas valandas. Mokymo stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,47 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Mokymo stipendijos dydis mažinamas proporcingai numatytų, bet nelankytų valandų skaičiui, išskyrus atvejus, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdoma bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, bedarbiui mokama 0,39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, mokymo stipendijos dydis, atsižvelgiant į bedarbio lankytų profesinio mokymosi valandų skaičių, bedarbio pasirinkimu, yra lygus 0,47 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.“
straipsnio 16 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) bedarbio ar užimto asmens liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo), mirtis, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų atlikimas, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdyta bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla;“. 3 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1-13 punktuose, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti.
Subsidijos darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, dydis negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos (toliau – subsidija darbo užmokesčiui). Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnyje straipsnio 1-13 punktuose nurodyti asmenys, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų lėšų:
1) 75 procentai apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 10 punktuose;
2) 60 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte;
3) 50 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 3–9, 11, 12 ir 13 punktuose.“
straipsnį 2¹dalimi:
„2¹. Darbdaviams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos
ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo
užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtajam priskaičiuoto darbo užmokesčio ir sudaro 60 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jei užimtajam prastova paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimtojo prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio
subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“
straipsnio 5 dalį 8 punktu: „8) Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio straipsnio 2¹ dalyje nustatytu atveju.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„42 straipsnis. Įdarbinimas subsidijuojant
1.
subsidijuojant, kurio tikslas yra įdarbinti Užimtumo tarnybos siųstą asmenį negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų, taip pat išlaikyti užimtųjų, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, darbo vietas, organizuojamas siekiant:
1) šio įstatymo
rinkoje arba įsidarbinti;
2) šio įstatymo
įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiesiems sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje.“
darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams įdarbinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 41 straipsnio 2 ir 2¹dalies dalių nuostatomis. 3. Subsidija darbo užmokesčiui mokama:
1) iki 6 mėnesių, kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 3–9, 11, 12 ir 13 punktuose;
2) iki 24 mėnesių, kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 10 punktuose;
3) neterminuotai per visą darbo laikotarpį, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte.;
4) iki 3 mėnesių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytu atveju.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
užimtumo įstatymo NR. XII-2470 PAPILDYMO 5¹STRAIPSNIU IR 24, 25, 35, 37, 41,
Papildyti įstatymą 5¹straipsniu: ,,5¹ straipsnis. Išmokos iš Garantinio fondo skyrimo ir mokėjimo ypatumai savarankiškai dirbantiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu savarankiškai dirbantis asmuo gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl išmokos iš Garantinio fondo skyrimo ir mokėjimo. Ši išmoka asmeniui kiekvieną mėnesį mokama vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, jei savarankiškai dirbantis asmuo iki kreipimosi gauti išmoką dienos faktiškai vykdė veiklą ir yra sumokėjęs visas privalomas mokėti socialinio draudimo įmokas už ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo dienos ir nedirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisnių santykių pagrindu.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 24 straipsnio 5 dalį 4 punktu: „4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ar karantinas.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 25 straipsnį 14 punktu: „14) užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 35 straipsnį 5 dalimi: „5.
Šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai nėra taikomi darbdaviams teikiantiems pasiūlymus šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytai subsidijai darbo užmokesčiui gauti.“
straipsnio pakeitimas
37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bedarbių ar užimtų asmenų profesinis mokymas vykdomas
profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o kai sudaryta trišalė sutartis, – suderinus su darbdaviu. Užimtumo tarnyba, remdamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytomis sutartimis, išduoda bedarbiui ar užimtam asmeniui dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka bedarbio ar užimto asmens pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą. Tarp pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio ar užimto asmens sudaroma profesinio mokymo sutartis, pagal kurią profesinio mokymo teikėjas kas mėnesį Užimtumo tarnybai teikia informaciją apie bedarbio ar užimto asmens mokymo programos lankomumą. Užimtam asmeniui profesinis mokymas šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis organizuojamas tik tokiu atveju, kai jis planuoja įsidarbinti ne pas tą patį darbdavį, su kuriuo jį sieja darbo teisiniai santykiai, ar planuoja pradėti vykdyti savarankišką veiklą., arba yra įspėtas apie atleidimą, kai jo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytose sutartyse su užimtu asmeniu numatoma sąlyga, kad užimtas asmuo turi įsidarbinti pas kitą darbdavį ar pradėti vykdyti savarankišką veiklą per 6 mėnesius nuo profesinio mokymo pabaigos, išskyrus šioje dalyje nurodytą atvejį, kai užimtas asmuo baigęs dalyvauti profesiniame mokyme, kuomet jo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo pertekline dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, įsidarbina pas tą patį darbdavį trišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Bedarbiams per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama mokymo stipendija atsižvelgiant į lankytas valandas. Mokymo stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,47 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Mokymo stipendijos dydis mažinamas proporcingai numatytų, bet nelankytų valandų skaičiui, išskyrus atvejus, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdoma bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla.
Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, bedarbiui mokama 0,39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija. Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, mokymo stipendijos dydis, atsižvelgiant į bedarbio lankytų profesinio mokymosi valandų skaičių, bedarbio pasirinkimu yra lygus 0,47 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.“
straipsnio 16 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) bedarbio ar užimto asmens liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo), mirtis, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų atlikimas, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdyta bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla;“. 6 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1–13 punktuose, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Subsidijos darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, dydis negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos (toliau – subsidija darbo užmokesčiui). Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnyje straipsnio 1–13 punktuose nurodyti asmenys, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų lėšų:
1) 75 procentai apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 10 punktuose;
2) 60 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte;
3) 50 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 3–9, 11, 12 ir 13 punktuose.“
straipsnį 2¹dalimi:
„2¹. Darbdaviams dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimto asmens priskaičiuoto darbo užmokesčio ir sudaro 60 procentų apskaičiuotų lėšų arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimu nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“
straipsnio 5 dalį 8 punktu: „8) Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio straipsnio 2¹ dalyje nustatytu atveju.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„42 straipsnis. Įdarbinimas subsidijuojant
1.
subsidijuojant, kurio tikslas yra įdarbinti Užimtumo tarnybos siųstą asmenį negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų, taip pat išlaikyti užimtų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, darbo vietas, organizuojamas siekiant:
1) šio įstatymo
rinkoje arba įsidarbinti;
2) šio įstatymo
įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje.“
darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams įdarbinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 41 straipsnio 2 ir 2¹dalies dalių nuostatomis. 3. Subsidija darbo užmokesčiui mokama:
1) iki 6 mėnesių, kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 3–9, 11, 12 ir 13 punktuose;
2) iki 24 mėnesių, kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 10 punktuose;
3) neterminuotai per visą darbo laikotarpį, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte.;
4) iki 3 mėnesių
44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) įdarbinto asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai prastova tęsiasi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino, arba įdarbintas asmuo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 120 dienų iš eilės administracijos leidimu, taip pat jeigu jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS užimtumo įstatymo NR. XII-2470 25, 37, 41 ir 42
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Siekiant sumažinti viruso plitimo šalies viduje pasekmes ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl susidariusios situacijos paskelbus karantiną, kurio metu galioja tokie apribojimai kaip, pvz., uždrausta prekyba parduotuvėse, išskyrus maisto prekių parduotuves, vaistines, specializuotas veterinarijos vaistines, maisto produktais prekiaujančius turgus, uždraudžiama kavinių, barų veikla, vieši renginiai, draudžiama teikti SPA, reabilitacijos paslaugas, kirpyklų, grožio paslaugas ir panašiai, todėl kyla poreikis kompensuoti darbuotojams jų negautą darbo užmokestį ir darbdaviams sudaryti sąlygas išlaikyti darbo vietas. Karantinas galimai palies apie 500 tūkstančių darbuotojų, dirbančių viešbučių ir turizmo, maitinimo, transporto, meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje, įvairių paslaugų teikimo srityse.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant sudaryti prielaidas mažinti verslo subjektams dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo kilusius (galinčius kilti) neigiamus padarinius, taip pat skatinti darbdavius išlaikyti darbuotojų darbo vietas, parengti šie įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – DK projektas);
2) Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1, 2, 11, 13, 14, 15, 16, 19 straipsnių, III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Garantijų projektas);
3) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – UĮ projektas). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 47 straipsnį, prastova skelbiama, jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Už prastovą darbdavys moka: pirmąją prastovos dieną vidutinį darbuotojo darbo užmokestį; už antrąją ir trečiąją dieną – du trečdalius darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio; nuo ketvirtosios prastovos dienos - keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
Kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nuostatas, prastovos laikas nėra apmokamas. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą, bedarbiams, dalyvaujantiems profesiniame mokyme, mokymo stipendija yra mokama atsižvelgiant į lankytas valandas. Stipendijos mokėjimas, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdoma bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla, nėra numatytas. Minėtame įstatyme darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas užimtiesiems, kuriems paskelbta prastova, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo (toliau – užimtieji), subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nėra numatytas. 4.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną būtų sudarytos teisinės prielaidos sumažinti dėl minėtos situacijos darbdaviams kilusius ar galinčius kilti neigiamus padarinius, būtų sumažintas darbuotojų atleidimų skaičius, apdraustiems asmenims kompensuoti dėl prastovos negautas pajamas arba jų dalį:
1) DK ir Garantijų projektais siūloma nustatyti, kad kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir dėl to darbdavys negali duoti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, prastovos laikotarpiu darbdavys, išskyrus biudžetines įstaigas ir Lietuvos banką, darbuotojui mokėtų ne mažiau kaip 40 procentų MMA, taip pat 60 procentų MMA būtų mokama Garantijų įstatymo nustatyta tvarka, minėtame įstatyme įtvirtinant naują finansinę garantiją darbuotojams – išmoką už prastovą. Biudžetinės įstaigos ir Lietuvos bankas darbuotojui (tiek valstybės tarnautojui, valstybės pareigūnui, tiek darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį) jam paskelbtos prastovos laikotarpiu mokėtų ne mažiau kaip MMA;
2) UĮ projektu:
a) siekiant, kad profesiniame mokyme dalyvaujantys bedarbiai neprarastų mokymosi stipendijos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdžius bedarbio profesinio mokymo teikėjo veiklą, siūloma tęsti jos mokėjimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu.
Bedarbiui būtų mokama 0,39 MMA dydžio mokymo stipendija;
b) siekiant užtikrinti, kad, nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, kuriems paskelbta prastova, Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siūloma nustatyti, kad darbdaviams, prastovos metu išlaikantiems darbo vietas užimtiesiems, būtų mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuri sudarytų 60 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip MMA. Jei užimtajam prastova būtų paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis būtų apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimtojo prastovos laikui;
c) siūloma nustatyti, kad subsidija darbo užmokesčiui būtų mokama iki 3 mėnesių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu;
d) siekiant užtikrinti valstybės pagalbos teikimo efektyvumo, siūloma nustatyti, kad darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas užimtiesiems turėtų išlaikyti ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.
Tikimasi, kad priėmus įstatymus bus išvengta tokių ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo sukeltų neigiamų pasekmių kaip didelis darbuotojų atleidimų skaičius, jų negalėjimas užtikrinti savo ir šeimos minimaliųjų poreikių dėl darbo pajamų praradimo paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybės mastu paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, būtina nedelsiant priimti sprendimus, siekiant išvengti minėtos situacijos sukeltų neigiamų padarinių bei sumažinti jau kilusius, įstatymų projektų įsigaliojimo data nenumatoma – jie įsigaliotų iškart nuo jų paskelbimo Teisės aktų registre. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Teigiamos pasekmės (laukiami rezultatai) aptarti šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymus, būtų sudarytos teisinės prielaidos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sumažinti darbdaviams galinčius kilti neigiamus padarinius, tokius kaip negalėjimas išmokėti darbuotojams darbo užmokesčio, darbuotojų praradimas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimtiems įstatymams įgyvendinti kitų įstatymų parengti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengtai laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Garantijų projekte pateikiama nauja „išmokos už prastovą“ sąvoka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ar Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Atsižvelgiant į Garantijų projektu siūlomus pakeitimus, iki įstatymo įsigaliojimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti Ilgalaikio darbo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 576 „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų patvirtinimo“, pakeitimą.
Atsižvelgiant į UĮ projektu siūlomus pakeitimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras priimti Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aptaro patvirtinimo“, pakeitimą. DK įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais įstatymų projektais siūlomiems pakeitimams įgyvendinti kas mėnesį reikės skirti apie 553,412 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų, iš jų:
1) DK ir Garantijų projektais siūlomiems pakeitimams įgyvendinti gali prireikti apie 250 mln. valstybės biudžeto lėšų Eur per mėnesį (skaičiuojant poreikį 0,5 mln. gyventojų mokėti už prastovas 60 proc. nuo MMA dydžio išmokas per mėnesį);
2) UĮ projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikėtų apie 303,412 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų per mėnesį, iš jų:
a) apie 412 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų per mėnesį mokymo stipendijoms mokėti;
b) apie 303 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų per mėnesį subsidijai darbo užmokesčiui mokėti (skaičiuojant, kad 0,5 mln. gyventojų būtų mokama maksimali subsidija darbo užmokesčiui (1 MMA). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų nebuvo gauta, viešosios konsultacijos nevykdytos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „prastova“,
„ekstremalioji situacija“, „karantinas“, „mokymo stipendija“, „subsidija darbo
užmokesčiui“. 15.
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme (toliau–keičiamas įstatymas) yra vartojama sąvoka ,,užimti asmenys“ (pvz. keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas), siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 14 punkte vietoj žodžio ,,užimtieji“ įrašyti žodžius ,,užimti asmenys“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslintinos kitos įstatymo projekto nuostatos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2020-03-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos
D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, padėjėja I. Žukauskaitė; Kviestieji asmenys: V. Čmilytė-Nielsen – Seimo narė, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, K. Maksvytienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-17 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą:
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme (toliau–keičiamas įstatymas) yra vartojama sąvoka ,,užimti asmenys“ (pvz. keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas), siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 14 punkte vietoj žodžio ,,užimtieji“ įrašyti žodžius ,,užimti asmenys“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslintinos kitos įstatymo projekto nuostatos. Pritarti 3.
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Jonas Varkalys, Kęstutis Glaveckas 2020-03-174
Paskelbus valstybės mastu ekstremalią situaciją, universitetai, aukštosios ir bendrojo ugdymo mokyklos prisitaiko prie besikeičiančios situacijos ir tęsia mokymo procesą nuotoliniu būdu. Tačiau šiuo metu įstatymas nenumato galimybės bedarbiams mokytis ir gauti profesinį mokymą nuotoliniu būdu. Pritarus dabar siūlomai įstatymo versijai, bedarbių profesinis ugdymas būtų sustabdomas, jiems tęsiant mokamą valstybės mokymo stipendiją. Šiuo siūlymu sudaroma galimybę nestabdyti bedarbių profesinio mokymo nuotoliniu būdu ir tęsti bedarbių persikvalifikavimą nuotoliniu būdu, jei įstaigos yra tam pasirengusios. Pasiūlymas nereikalauja papildomų biudžeto lėšų, nes bedarbis negaudamas profesinio ugdymo, vis tiek gautų 0,39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendiją. Pasiūlymai:
Pakeisti 37 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Bedarbiams per visą profesinio mokymosi
laikotarpį kartą per mėnesį mokama mokymo stipendija atsižvelgiant į lankytas valandas. Mokymo stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,47 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.
Mokymo stipendijos dydis mažinamas proporcingai numatytų, bet nelankytų valandų skaičiui, išskyrus atvejus, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos sustabdoma bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla ir tiekėjas nesiūlo mokymo paslaugų nuotoliniu būdu. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu, bedarbiui mokama 0,39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija tuo atveju, jei mokymo tiekėjas neturi galimybės vykdyti mokymų nuotoliniu būdu. Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, mokymo stipendijos dydis, atsižvelgiant į bedarbio lankytų profesinio mokymosi valandų skaičių, bedarbio pasirinkimu, yra lygus 0,47 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.“ Nepritarti Argumentai: atsižvelgiant į profesinio mokymo specifiką, kuomet reikia įgyti ir praktinius įgūdžius, nuotolinis būdas profesiniame mokyme nėra paplitęs. Be to, esant galimybėms, profesinio mokymo teikėjui nėra draudžiama profesinį mokymą organizuoti nuotoliniu būdu.
Todėl siūloma, esant dabartinei neeilinei situacijai, neapsunkinti profesinio mokymo teikėjų papildomais reikalavimais. 2. Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Jonas Varkalys, Kęstutis Glaveckas 2020-03-174
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) bedarbio ar užimto asmens liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo), mirtis, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų atlikimas, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdyta bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla ir tiekėjas neteikė mokymo paslaugų nuotoliniu būdu. Nepritarti Argumentai: atsižvelgiant į profesinio mokymo specifiką, kuomet reikia įgyti ir praktinius įgūdžius, nuotolinis būdas profesiniame mokyme nėra paplitęs. Be to, esant galimybėms, profesinio mokymo teikėjui nėra draudžiama profesinį mokymą organizuoti nuotoliniu būdu. Todėl siūloma, esant dabartinei neeilinei situacijai, neapsunkinti profesinio mokymo teikėjų papildomais reikalavimais. 3. Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Jonas Varkalys, Kęstutis Glaveckas 2020-03-17 Argumentai:
Siekiant spręsti situaciją, kuri yra aktuali šiandien ir bus aktuali artimiausius 1-2 mėnesius reikia daugiau dėmesio kreipti į siekius išsaugoti darbo vietas ir užtikrinant minimalias pajamas dėl karantino ir verslo grandinių nutrūkimo. Šio pakeitimo tikslas-parama, kuri priklauso nuo žmogaus gautų pajamų ir sumokėtų mokesčių dydžių. Daugiau prisidėję – gauna daugiau ir tiksliau atspindi prieš tai padarytą indėlį. Taip pat gaunama parama atitinka nedarbingumo gaunamą paramą, kas leis vengti piktnaudžiavimo socialinėmis išmokomis. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
ir ją išdėstyti taip:
„2¹. Darbdaviams dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiesiems, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtajam priskaičiuoto darbo užmokesčio ir sudaro ne mažiau nei 65 procentų asmens paskutinių 6 mėnesių vidutinio atlyginimo vidurkio, iš kurių valstybės dalis ne mažesnė nei 80 procentų. 60 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jei užimtajam prastova paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimtojo prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiesiems, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“ Nepritarti Komitete pritarta projekto iniciatoriaus siūlymui. 3. Seimo nariai Monika Navickienė, Mykolas Majauskas 2020-03-175
Argumentai: Šiuo metu siūlomuose Lietuvos Respublikos Darbo kodekso, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų bei Užimtumo įstatymų pakeitimais siūloma nustatyti, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą ne tik negalėdamas suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojui nesutinkant dirbti kito jam pasiūlyto darbo, tačiau ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdaviui dėl to negalint suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.
Tokiu atveju, išskyrus biudžetines įstaigas ir Lietuvos banką, darbuotojui būtų mokamas ne mažiau kaip 40 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestis, ko pasekoje tokį užmokestį gaunantis darbuotojas dar gautų ir išmoką už prastovą, kuri sudaro 60 procentų asmens gauto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra paskelbusi dviejų savaičių karantiną, tačiau egzistuoja didelė tikimybė, jog pandeminėms sąlygoms artimiausiu metu kintant į blogąją pusę, jis privalės būti pratęstas. Kai kurioms verslo šakoms, tokioms kaip turizmas, apgyvendinimas, maitinimo paslaugos ir pan. paskelbtas karantinas reiškia visiškai arba beveik visiškai sustojusią veiklą, ko pasekoje jų apyvarta pasiekia pavojingai žemą lygį, potencialiai neleidžiantį mokėti ne tik iki tol mokėtų vidutinių atlyginimų savo darbuotojams, tačiau skatinantį darbuotojus išvis atleisti, siekiant išvengti bankroto. Tokiomis aplinkybėmis, net ir 40 proc. MMA mokėjimas darbuotojams paskelbus prastovą neapibrėžtą laiką daliai verslo gali tapti nepakeliama našta, kurią būtų bandoma spręsti ar bent palengvinti darbuotojų atleidimu.
Siekiant išvengti minėto scenarijaus ir išsaugoti darbo vietas, taip garantuojant greitesnį ekonomikos atsigavimą pasibaigus karantinui, yra tikslinga nustatyti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdaviui dėl to negalint suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, darbuotojui būtų mokamas ne mažiau kaip 10 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestis, tokiu atveju gaunamos išmokos dydį kilstelint iki 90 proc., paliekant MMA apribojimą tokioms išmokoms. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Papildyti 41 straipsnį 2¹dalimi:
„2¹. Darbdaviams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios
situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiesiems, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtajam priskaičiuoto darbo užmokesčio ir sudaro 60 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jei užimtajam prastova paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimtojo prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiesiems, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.” Pritarti iš dalies Komitetas siūlo įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,2.
Papildyti 41 straipsnį 2¹dalimi: „2¹. Darbdaviams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo
darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimto asmens priskaičiuoto darbo užmokesčio ir sudaro 60 procentų apskaičiuotų lėšų arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimu nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 6 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“
Monika Navickienė, Mykolas Majauskas 2020-03-175
Argumentai: Siekiame, kad būtų išsaugota kuo daugiau darbo vietų darbdaviams susidūrus su ekonominiais sunkumais ir netekus didžiosios dalies pajamų. Valstybės subsidijų suteikimas turi suteikti didesnes galimybes kuo didesnio skaičiaus darbuotojų išsaugojimui be perteklinių apribojimų.
Pasiūlymas: Darbdaviams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiesiems, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtajam priskaičiuoto darbo užmokesčio ir sudaro 60 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jei užimtajam prastova paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimtojo prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiesiems, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 6 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2020-03-17)1 (5¹) N Argumentai: esant dabartinei neeilinei situacijai šalies ūkyje, siūloma sudaryti galimybę gauti išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims iš Garantinio fondo. Pasiūlymas: Papildyti įstatymą 5¹straipsniu: ,,5¹ straipsnis.
Išmokos iš Garantinio fondo skyrimo ir mokėjimo ypatumai savarankiškai dirbantiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu savarankiškai dirbantis asmuo gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl išmokos iš Garantinio fondo skyrimo ir mokėjimo. Ši išmoka asmeniui kiekvieną mėnesį mokama vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, jei savarankiškai dirbantis asmuo iki kreipimosi gauti išmoką dienos faktiškai vykdė veiklą ir yra sumokėjęs visas privalomas mokėti socialinio draudimo įmokas už ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo dienos ir nedirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisnių santykių pagrindu.“. Atitinkamai siūloma patikslinti įstatymo projekto
į tai, kad paskelbta ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės turės įtakos ne tik užimtiems asmenims, bet bedarbiams, siūloma tikslinti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 24 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatant, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ar karantinas būtų priskiriami svarbioms priežastims, dėl kurių bedarbio statusas nebūtų panaikintas. Pasiūlymas:
Siūloma papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu dėl keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies papildymo 4 punktu, atitinkamai patikslinant straipsnių numeraciją : ,,2 straipsnis.
Papildyti 24 straipsnio 5 dalį 4 punktu:
„4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta
ekstremalioji situacija ar karantinas.“
atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, įdarbinto asmens, kuriam buvo įsteigta ar pritaikyta darbo vieta ir jam įdarbinti skirta valstybės pagalba, darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės gali tęstis ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 44 straipsnio 5 dalies 2 punktu tai būtų laikoma darbo vietos panaikinimu, siūloma tikslinti Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas, numatant išimtį kai prastova tęsiasi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino. Pasiūlymas: siūloma papildyti įstatymo projektą nauju 8 straipsniu dėl keičiamo įstatymo 44 straipsnio pakeitimo: ,,8 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įdarbinto asmens darbo vietoje prastova ne dėl
darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai prastova tęsiasi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino, arba įdarbintas asmuo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 120 dienų iš eilės administracijos leidimu, taip pat jeigu jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis;“
bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.
Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė