Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „4. Kai teisės aktų nustatyta tvarka švietimo įstaigose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ligos išmoka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), jei abiems tėvams (įtėviams) arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems (jam) darbdavys nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Kai švietimo įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ar karantinas tęsiasi ilgiau kaip
ilgiau kaip iki atitinkamai atšaukiamas švietimo įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną arba sueina jų paskelbimo terminas. Šiame straipsnyje nurodytu atveju ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui mokama, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl vaiko priežiūros, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos.“
2Papildyti 11 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdytos nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veiklos asmeniui su negalia, kuriam minėtoje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), globėjui (rūpintojui), atitinkančiam šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir prižiūrinčiam šioje dalyje nurodytą asmenį su negalia, ligos išmoka mokama šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.“
3Papildyti 11 straipsnį 6 dalimi:
„6. Kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino savarankiškai dirbantis asmuo, atitinkantis šio įstatymo 8 straipsnio
Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu mokama 1 praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, ligos išmoka.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 14 straipsnį 3¹ dalimi: „3¹. Ligos išmoka asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje susirgo liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių lėtinių ligų sąrašą, ir dėl to tapo laikinai nedarbingas, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.“
1.
profesinės veiklos funkcijas, iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės metu susirgo naujuoju koronavirusu (COVID-19), įsigaliojus šiam įstatymui, paskirta ligos išmoka perskaičiuojama ir nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 2. Įsigaliojus šiam įstatymui, asmenims, nurodytiems šio įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 4 ir 5 dalyse, dėl karantino visos Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo prižiūrėjusiems atitinkamai pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką ar asmenį su negalia, kuriam nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) įstaigoje, kurios veiklos dėl karantino paskelbimo buvo sustabdytos, buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduoti ir ligos išmoka išmokėta už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-4625(2) lyginamasis variantas
MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 papildymo 11¹ straipsniu
Papildyti Įstatymą 11¹ straipsniu: „11¹ straipsnis. Ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną
asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ar karantiną, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nurodytų aplinkybių buvimas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, darbdaviui pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį. 2. Ligos išmoka asmeniui, kuris serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių lėtinių ligų sąrašą, ir kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas turi riziką susirgti užkrečiamąja liga ir dėl to tapti laikinai nedarbingas, ir jam nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jam darbdavys nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 3.
prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, taip pat pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų, ligos išmoka vaiko motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), jeigu abiem tėvams (įtėviams) arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems
(jam) darbdavys nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos. Šioje dalyje nustatytos ligos išmokos dydis yra lygus 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 4. Kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, asmeniui su negalia, kuriam toje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo motinai (tėvui), įmotinei (įtėviui), globėjui (rūpintojui), atitinkančiam šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir prižiūrinčiam šioje dalyje nurodytą asmenį su negalia, mokama 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka. 5. Kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, pensinį amžių sukakusiam asmeniui, kuriam toje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo sutuoktiniui, dukrai (sūnui), įdukrai (įsūniui), globėjui (rūpintojui), atitinkančiam šio įstatymo 8 straipsnio
amžių sukakusį asmenį, mokama 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka.
šiame straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims skiriamos ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo dienos ir mokamos ne ilgau kaip iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos. 7. Asmenys, kuriems ligos išmokos mokėjimas nutrauktas vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies
šiuo straipsniu, sumą.“
šiam įstatymui, asmenims, kurie, vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas, iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės metu susirgo naujuoju koronavirusu (COVID-19), įsigaliojus šiam įstatymui, paskirta ligos išmoka perskaičiuojama ir nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 2. Įsigaliojus šiam įstatymui, asmenims, nurodytiems šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 11¹ straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, laikinojo nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduoti ir ligos išmoka išmokėta už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr.
Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičūtė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo
paskelbimo“ paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Koronavirusu sergantiems asmenims išduodami nedarbingumo pažymėjimai vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-238/A1-170 „Dėl Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir jiems mokama ligos išmoka. Nors iki šiol Lietuva dar nėra ženkliau paveikta COVID-19 pandemijos, tačiau modeliuojant net optimistiškiausius scenarijus, reikšmingo COVID-19 išplitimo Lietuvoje atmesti negalima. Dalis Lietuvos sveikatos priežiūros darbuotojų jau dirba pavojingomis sąlygomis ir neišvengiamai tokių darbuotojų bus vis daugiau.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai ir valstybės pareigūnai (pvz., policininkai), kurie, vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas, negali išvengti COVID-19 sergančių žmonių, privalo tiesiogiai kontaktuoti su sunkiausiai sergančiais ir labiausiai užkrečiamais pacientais, bent keletą valandų per dieną praleisti infekuotose patalpose, transportuoti infekuotus asmenis. Dėl susidariusios situacijos kyla poreikis nustatyti, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ir valstybės pareigūnams, kuriems laikiną nedarbingumą sukėlė priežastys, susijusios su profesinių pareigų atlikimu, besirūpinant COVID-19 infekuotais asmenimis, laikinojo nedarbingumo metu būtų mokama maksimalaus nustatyto dydžio – 77,58 proc. asmens kompensuojamojo darbo užmokesčio – ligos socialinio draudimo išmoka (toliau – ligos išmoka). Taip pat svarbu paminėti, kad, kol yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir karantinas, turi būti užtikrintos ligos išmokų mokėjimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, parengtas ir teikiamas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyrius (vedėjas
teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyta, kad asmenims, kurie gauna jiems priklausančias ligos išmokas, ligos išmokos dydis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto yra 62,02 proc. asmens kompensuojamojo darbo užmokesčio. Įstatyme taip pat nėra detaliai nustatytas, o kai kuriais atvejais – iš viso nenustatytas ligos išmokų mokėjimas, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad ligos išmoka asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje susirgo liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių lėtinių ligų sąrašą, ir dėl to tapo laikinai nedarbingas, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti kad:
1) siekiant užtikrinti vaikų priežiūrą, kai švietimo įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną, ligos išmoka būtų mokama tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) ir seneliui (senelei), jei abiems tėvams (įtėviams) arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems (jam) darbdavys nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju.
Kartu pratęsiamas ligos išmokos mokėjimo terminas – ligos išmoką Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju būtų galima mokėti ne tik 14 kalendorinių dienų, bet iki atšaukiamas švietimo įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina jos paskelbimo terminas;
2) kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdytos nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veiklos asmeniui su negalia, kuriam minėtoje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), globėjui (rūpintojui), atitinkančiam įstatymo nustatytas sąlygas ir prižiūrinčiam nurodytą asmenį su negalia, ligos išmoka mokama bendra tvarka;
3) kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino savarankiškai dirbantis asmuo (kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme) negalės toliau vykdyti savo veiklos, jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu būtų mokama
užtikrinant minėtų asmenų dėl ekstremaliosios situacijos valstybės mastu paskelbimo sukeltų neigiamų padarinių visišką ar dalinį netektų pajamų kompensavimą ir minimalių poreikių užtikrinimą, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes;
4) Įstatymo projekto 3 straipsnyje, siekiant užtikrinti jau susirgusių COVID-19 asmenų, tiesiogiai dirbantiems su užkrėstaisiais teises, nustatoma, kad jiems paskirta ligos išmoka būtų perskaičiuota ir mokama maksimalaus dydžio, t. y.
Kartu pratęsiamas ligos išmokos mokėjimo terminas – ligos išmoką Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju būtų galima mokėti ne tik 14 kalendorinių dienų, bet iki atšaukiamas švietimo įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina jos paskelbimo terminas;
2) kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdytos nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veiklos asmeniui su negalia, kuriam minėtoje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), globėjui (rūpintojui), atitinkančiam įstatymo nustatytas sąlygas ir prižiūrinčiam nurodytą asmenį su negalia, ligos išmoka mokama bendra tvarka;
3) kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino savarankiškai dirbantis asmuo (kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme) negalės toliau vykdyti savo veiklos, jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu būtų mokama
užtikrinant minėtų asmenų dėl ekstremaliosios situacijos valstybės mastu paskelbimo sukeltų neigiamų padarinių visišką ar dalinį netektų pajamų kompensavimą ir minimalių poreikių užtikrinimą, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes;
4) Įstatymo projekto 3 straipsnyje, siekiant užtikrinti jau susirgusių COVID-19 asmenų, tiesiogiai dirbantiems su užkrėstaisiais teises, nustatoma, kad jiems paskirta ligos išmoka būtų perskaičiuota ir mokama maksimalaus dydžio, t. y. 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
5) siekiant užtikrinti ikimokyklinukus, priešmokyklinukus ir pradinukus Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju prižiūrinčių asmenų teises, siūloma nustatyti, kad ligos išmoka jiems būtų mokama nuo karantino visoje Lietuvos teritorijoje paskelbimo momento, t. y., nuo
paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, būtina nedelsiant priimti sprendimus, siekiant suvaldyti COVID-19 keliamas grėsmes ir užtikrinti tai atliekančių asmenų socialinę apsaugą, Įstatymo projekte įsigaliojimo data nenumatoma – priimtas įstatymas įsigaliotų iškart nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygų neįtakos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimtam įstatymui įgyvendinti kitų įstatymų parengti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ar Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą:
1) sveikatos apsaugos ministras turės patvirtinti sunkių ligų sąrašą;
2) sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ministras turės priimti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-533/A1-189 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ pakeitimą. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikės apie 250 mln. Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų per metus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų nebuvo gauta, viešosios konsultacijos nevykdytos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „ligos išmoka“,
„valstybės lygio ekstremalioji situacija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
terminas ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, jeigu antrajame šios dalies sakinyje, esant toms pačioms sąlygoms, šios ligos mokėjimo trukmė yra siejama su tam tikrais įvykiais, t.y iki atitinkamai atšaukiamas švietimo įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną arba sueina jų paskelbimo terminas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ekstremalios situacijos ir karantino terminai gali nesutapti, pvz., atšaukus karantiną, ekstremali situacija gali tęstis. Manytume, kad reikėtų nustatyti, kaip tokiu atveju reikėtų taikyti nuostatas dėl ligos išmokos mokėjimo. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje reikėtų numatyti, kaip dažnai savarankiškai dirbantiems asmenims būtų mokama 1 praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio ligos išmoka – kas mėnesį ar kitokiais intervalais. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2020-03-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas,
T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, padėjėja I. Žukauskaitė; Kviestieji asmenys: L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, K. Maksvytienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-161 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Tikslintina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 4 dalis, kadangi neaišku, kodėl nustatomas ligos išmokos mokėjimo terminas ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, jeigu antrajame šios dalies sakinyje, esant toms pačioms sąlygoms, šios ligos mokėjimo trukmė yra siejama su tam tikrais įvykiais, t.y iki atitinkamai atšaukiamas švietimo įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną arba sueina jų paskelbimo terminas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ekstremalios situacijos ir karantino terminai gali nesutapti, pvz., atšaukus karantiną, ekstremali situacija gali tęstis. Manytume, kad reikėtų nustatyti, kaip tokiu atveju reikėtų taikyti nuostatas dėl ligos išmokos mokėjimo. Pritarti. Žr. Komiteto patobulinto projekto 1 straipsnį. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 6 dalyje reikėtų numatyti, kaip dažnai savarankiškai dirbantiems asmenims būtų mokama 1 praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio ligos išmoka – kas mėnesį ar kitokiais intervalais. Nepritarti. Pastaba neaktuali Komiteto patobulintame projekte atsisakyta nuostatos dėl ligos išmokos mokėjimo savarankiškai dirbantiems asmenims (nustatant jiems išmokos mokėjimą kartu teikiamame projekte Nr. XIIIP-4628(2). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai D. Šakalienė, R. Budvergytė, 2020-03-161 (11¹)
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, atitinkamai sustabdžius ugdymo procesą darželiuose, mokyklose, dienos ir užimtumo centruose vaikų priežiūros būtinybė, negalint vaikų palikti vienų namuose, atsiranda ne tik mažus vaikus auginantiems tėvams ir globėjams, bet ir tiems, kurie augina vyresnius ugdymo įstaigas lankiusius neįgalius vaikus, siūloma analogišką teisinį režimą taikyti ir ligos išmoką mokėti ne tik mažus, bet ir vyresnius neįgalius, vaikus prižiūrintiems tėvams ar globėjams. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai švietimo įstaigose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas arba
Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ligos išmoka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), jei abiems tėvams (įtėviams) arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems (jam) darbdavys nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, taip pat budinčiam globotojui ar globėjui, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
Kai švietimo įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija tęsiasi ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, pagal šią dalį paskirta ir mokėta ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip iki atitinkamai atšaukiamas švietimo įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją arba sueina jos paskelbimo terminas. Šiame straipsnyje nurodytu atveju ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui mokama, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl vaiko priežiūros, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos.“ Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl keičiamo įstatymo papildymo 11¹straipsniu 3 dalies (projekto 1 straipsnis), kuriame numatytas ligos išmokos mokėjimas atsiradus būtinybei prižiūrėti pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų. 2. Seimo nariai V. Čmilytė- Nielsen, J.
Čmilytė- Nielsen, J. Varkalys, 2020-03-171 (11¹)
saugios ir prarandamos pajamos neskatintų pažeidinėti karantino ir laikini suvaržymai mažiau atsilieptų krintančiai visuotinei vartojimui ateityje. Išmokų padidinimas būtų taikomas laikinai kol yra taikomi ribojimai. Prisidėtų prie greitesnio verslo atsistatymo krizei pasibaigus. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 11 straipsnį 5 dalimi:
ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdytos nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veiklos asmeniui su negalia, kuriam minėtoje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), globėjui (rūpintojui), atitinkančiam šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir prižiūrinčiam šioje dalyje nurodytą asmenį su negalia, ligos išmoka, kurios dydis ne mažesnis nei negu 90 procentų išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka, mokama šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.“ Nepritarti. Nekeisti ligos išmokų procentinių dydžių. 3. Seimo nariai V. Čmilytė- Nielsen, J. Varkalys, 2020-03-171 (11¹) Argumentai: kaip ir prie Seimo narių V. Čmilytės- Nielsen, J. Varkalio pasiūlymo dėl ankstesnio projekto straipsnio. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino savarankiškai dirbantis asmuo, atitinkantis šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, negali toliau vykdyti savo veiklos, jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu mokama 1 praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, ligos išmoka, kurios dydis nemažesnis nei šalies MMA.“ Nepritarti. Projekte atsisakyta nuostatų dėl ligos socialinio draudimo išmokos mokėjimo savarankiškai dirbantiems asmenims (nustatant jiems išmokos mokėjimą kartu teikiamame projekte Nr. XIIIP-4628(2). 4. Seimo nariai V. Čmilytė- Nielsen, J. Varkalys, 2020-03-171 (11¹)
Asmenys, kurie Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ar karantino metu dėl savo profesinės veiklos dirba užkrečiamos ligos židinyje ir tampa laikinai nedarbingi, privalo gauti didesnę, nei šiuo metu įstatymas numato, išmoką dėl patirtos rizikos ir jos padarinių. Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 3¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „3¹. Ligos išmoka asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje susirgo liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių lėtinių ligų sąrašą, ir dėl to tapo laikinai nedarbingas, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 77,58 90 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.“ Nepritarti. Nekeisti ligos išmokų procentinių dydžių. 5. Seimo nariai V. Čmilytė- Nielsen, J.
Čmilytė- Nielsen, J. Varkalys,
1 Argumentai: Asmenys, kurie šiuo metu dėl ypač užkrečiamo ir pavojingo koronaviruso (COVID-19) rizikuoja savo sveikata atlikdami savo profesines funkcijas ir tampa laikinai nedarbingi, privalo gauti didesnę, nei šiuo metu įstatymas numato, išmoką dėl patirtos rizikos ir jos padarinių. Pasiūlymas
taip:
funkcijas, iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės metu susirgo naujuoju koronavirusu (COVID-19), įsigaliojus šiam įstatymui, paskirta ligos išmoka perskaičiuojama ir nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos mokama 77,58 90 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nepritarti. Nekeisti ligos išmokų procentinių dydžių. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-03-171 Argumentai: Tikslinga keičiamą įstatymą papildyti nauju 11¹ straipsniu (atsisakant įstatymo 11 ir
Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną. Pasiūlymai: 1.Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Kai švietimo įstaigose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ligos išmoka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), jei abiems tėvams (įtėviams) arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems (jam) darbdavys nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, taip pat budinčiam globotojui ar globėjui, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Kai švietimo įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ar karantinas tęsiasi ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, pagal šią dalį paskirta ir mokėta ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip iki atitinkamai atšaukiamas švietimo įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną arba sueina jų paskelbimo terminas. Šiame straipsnyje nurodytu atveju ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui mokama, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl vaiko priežiūros, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos.“
2Papildyti 11 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdytos nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veiklos asmeniui su negalia, kuriam minėtoje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), globėjui (rūpintojui), atitinkančiam šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir prižiūrinčiam šioje dalyje nurodytą asmenį su negalia, ligos išmoka mokama šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.“
3Papildyti 11 straipsnį 6 dalimi:
„6. Kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino savarankiškai dirbantis asmuo, atitinkantis šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, negali toliau vykdyti savo veiklos, jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu mokama 1 praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, ligos išmoka.“
Papildyti 14 straipsnį 3¹ dalimi: „3¹. Ligos išmoka asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje susirgo liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių lėtinių ligų sąrašą, ir dėl to tapo laikinai nedarbingas, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. 1 straipsnis. Įstatymo papildymas 11¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 11¹ straipsniu „11¹ straipsnis. Ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną 1.
Ligos išmoka asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ar karantiną, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nurodytų aplinkybių buvimas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, darbdaviui pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį. 2. Ligos išmoka asmeniui, kuris serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių lėtinių ligų sąrašą, ir kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas turi riziką susirgti užkrečiamąja liga ir dėl to tapti laikinai nedarbingas, ir jam nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jam darbdavys nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 3.
3Atsiradus būtinybei prižiūrėti pagal ikimokyklinio,
priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, taip pat pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų, ligos išmoka vaiko motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), jeigu abiem tėvams (įtėviams) arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems (jam) darbdavys nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, taip pat budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos. Šioje dalyje nustatytos ligos išmokos dydis yra lygus 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 4. Kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, asmeniui su negalia, kuriam toje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo motinai (tėvui), įmotinei (įtėviui), globėjui (rūpintojui), atitinkančiam šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir prižiūrinčiam šioje dalyje nurodytą asmenį su negalia, mokama 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka. 5. Kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, pensinį amžių sukakusiam asmeniui, kuriam toje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo sutuoktiniui, dukrai (sūnui), įdukrai (įsūniui), globėjui (rūpintojui), atitinkančiam šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir prižiūrinčiam šioje dalyje nurodytą pensinį amžių sukakusį asmenį, mokama 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka.
asmenims skiriamos ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo dienos ir mokamos ne ilgau kaip iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos. 7. Asmenys, kuriems ligos išmokos mokėjimas nutrauktas vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies 3 punktu, privalo grąžinti visą gautą ligos išmokos, išmokėtos vadovaujantis šiuo straipsniu, sumą.“
pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 11 ir 14 straipsnių pakeitimo papildymo 11¹ straipsniu
projekto 3 straipsnį laikyti 2 straipsniu. Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-03-172 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 (buvusį 3) straipsnį ir jį išdėstyti taip:
,,1.
Įstatymo taikymas ,,1. Asmenims, kurie, vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas, iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės metu susirgo naujuoju koronavirusu (COVID-19), įsigaliojus šiam įstatymui, paskirta ligos išmoka perskaičiuojama ir nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 2. Įsigaliojus šiam įstatymui, asmenims, nurodytiems šio įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 4 ir 5 dalyse, dėl karantino visos Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo prižiūrėjusiems atitinkamai pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką ar asmenį su negalia, kuriam nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) įstaigoje, kurios veiklos dėl karantino paskelbimo buvo sustabdytos, buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduoti ir ligos išmoka išmokėta už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo. 1. Įsigaliojus šiam įstatymui, asmenims, kurie, vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas, iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės metu susirgo naujuoju koronavirusu (COVID-19), įsigaliojus šiam įstatymui, paskirta ligos išmoka perskaičiuojama ir nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 2.
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 11¹ straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, laikinojo nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduoti ir ligos išmoka išmokėta už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė