Projekto lyginamasis variantas
ATSTOVAVIMO VALSTYBEI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI ĮSTATYMO NR. IX-895 1, 3 STRAIPSNIŲ
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas nustato žalos kompensavimą ne teismo tvarka asmenims, kuriems buvo pritaikytas suėmimas, tačiau įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jie buvo išteisinti, asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto bei kitų tarptautinių institucijų, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika (toliau – tarptautinės institucijos), sprendimų vykdymą, taip pat valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką ir atstovavimą valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.“2 straipsnis. Įstatymo papildymas 2¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 2¹ straipsniu: „2¹ straipsnis. Kompensavimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo 1.
Asmuo turi teisę gauti iki 50 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginę kompensaciją ne teismo tvarka, siekiant atlyginti dėl suėmimo pritaikymo patirtą realią turtinę žalą, t. y. turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas, negautas pajamas (negautą darbo užmokestį ar kitas darbines pajamas atskaičius mokesčius ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas; socialines ir kitas išmokas), kai asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo išteisintas. Asmuo turi teisę ne vėliau kaip per vienus metus nuo išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Teisingumo ministerijai pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamos formos prašymą skirti piniginę kompensaciją. Kartu su prašymu teikiami dokumentai, patvirtinantys prašomos piniginės kompensacijos dydį ir asmens tapatybę, taip pat pridedama įsiteisėjusi teismo nutartis taikyti suėmimą ir įsiteisėjęs išteisinamasis nuosprendis. 3. Teisingumo ministerija, nagrinėdama prašymą skirti piniginę kompensaciją, turi teisę iš valstybės institucijų, įstaigų, kitų juridinių bei fizinių asmenų gauti informaciją, reikalingą šiai kompensacijai apskaičiuoti. 4. Teisingumo ministerija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens prašymo skirti piniginę kompensaciją ir visų jai apskaičiuoti reikalingų dokumentų gavimo dienos turi šiam asmeniui pateikti motyvuotą rašytinį sprendimą dėl piniginės kompensacijos skyrimo ar atsisakymo ją skirti. Atsisakyti skirti piniginę kompensaciją Teisingumo ministerija gali tik tuo atveju, jeigu nėra pateikti visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai arba žala jau buvo atlyginta ne teismo tvarka pagal šio įstatymo 3 straipsnį, arba asmuo kreipėsi į teismą šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 5.
su Teisingumo ministerijos sprendimu dėl kompensacijos ar jos atsisako, turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Asmuo, gavęs piniginę kompensaciją ne teismo tvarka, turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jeigu šiuo atveju teismas priteisia žalos atlyginimą, jos suma yra mažinama atžvelgiant į asmeniui jau išmokėtos kompensacijos dydį.“
straipsnio pakeitimas
3 straipsnio 2 dalį nauju 1 punktu:
„1) kuriam paskirta piniginė kompensacija 2¹ straipsnyje
nustatyta tvarka;“. 2. Buvusius 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus laikyti atitinkamai 2 ir 3 punktais. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija iki 2020 m. gruodžio
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4604(2) lyginamasis variantas
ATSTOVAVIMO VALSTYBEI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI ĮSTATYMO NR. IX-895 1, 3 STRAIPSNIŲ
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas nustato žalos kompensavimą ne teismo tvarka asmenims, kuriems buvo pritaikytas suėmimas, tačiau kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo išteisinti, arba kuriems įsiteisėjusia nutartimi ar nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto bei kitų tarptautinių institucijų, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika (toliau – tarptautinės institucijos), sprendimų vykdymą, taip pat valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką ir atstovavimą valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.“2 straipsnis. Įstatymo papildymas 2¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 2¹ straipsniu: „2¹ straipsnis. Žalos dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo kompensavimas 1.
Teisę ne teismo tvarka gauti iki 50 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginę kompensaciją, skirtą atlyginti dėl suėmimo pritaikymo patirtą realią turtinę žalą, t. y. turto netekimą arba sugadinimą, turėtas išlaidas, negautas pajamas (negautą darbo užmokestį ar kitas darbines pajamas atskaičius mokesčius ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat negautas socialines ir kitas išmokas),turi asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo išteisintas arba kuriam priimta nutartis ar nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, išskyrus atvejus, kai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui arba atsisakyta asmenį persekioti baudžiamąja tvarka Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatytais pagrindais. Asmuo turi teisę ne vėliau kaip per vienus metus nuo nutarties ar nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą arba išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Teisingumo ministerijai pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos formos prašymą skirti šioje dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Kartu su prašymu turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys prašomos piniginės kompensacijos dydį ir asmens tapatybę, taip pat pridedama įsiteisėjusi teismo nutartis skirti suėmimą ir įsiteisėjęs nutarimas, nutartis ar išteisinamasis nuosprendis. 2. Teisingumo ministerija, nagrinėdama prašymą skirti piniginę kompensaciją, turi teisę gauti iš valstybės institucijų, įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, reikalingą šiai kompensacijai apskaičiuoti. 3.
kompensaciją ir visų jai apskaičiuoti reikalingų dokumentų gavimo dienos turi šiam asmeniui pateikti motyvuotą rašytinį sprendimą dėl piniginės kompensacijos skyrimo ar atsisakymo ją skirti. Atsisakyti skirti piniginę kompensaciją Teisingumo ministerija gali tik tuo atveju, kai pateikti ne visi šio straipsnio
šio įstatymo 3 straipsnį, arba asmuo kreipėsi į teismą šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 4. Asmuo, kuris nesutinka su Teisingumo ministerijos sprendimu dėl kompensacijos ar jos atsisako, turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Asmuo, ne teismo tvarka gavęs piniginę kompensaciją, turi teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jeigu šiuo atveju teismas priteisia žalos atlyginimą, jis mažinamas atžvelgiant į asmeniui jau išmokėtos piniginės kompensacijos dydį.“
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 3 straipsnio 2 dalį nauju 1 punktu:
„1) kuriam šio įstatymo 2¹ straipsnyje nustatyta tvarka paskirta
piniginė kompensacija;“. 2. Buvusius 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus laikyti atitinkamai 2 ir 3 punktais. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 STRAIPSNIo PAKEITIMO, LIETUVOS
KOMPENSAVIMO ĮSTATYMO NR. X-296 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽALOS, ATSIRADUSIOs DĖL VALDŽIOS INSTITUCIJŲ NETEISĖTŲ
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 (toliau – ŽKĮ) 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ŽKĮ projektas), Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 (toliau
ŽAĮ įtvirtinti piniginio kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, tačiau jų atžvilgiu priimtas galutinis išteisinamasis nuosprendis;
laike nuostatas, įtvirtinant, kad nukentėjusiems nuo sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų po 2000 m. rugsėjo 26 d., taip pat būtų sukurtas teisinis pagrindas skirti kompensaciją ŽKĮ nustatyta tvarka;
nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis) minimalias ir maksimalias ribas, išplečiant galimybę teismui teisingai individualizuoti skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės dydį, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės (grupės vadovė Simona Mesonienė, tel. (8 5) 2662873, el. p. [email protected]) patarėjas
yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
pati griežčiausia kardomoji priemonė, kuri gali būti taikoma tik visiškai įsitikinus, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XI skyriuje, nėra įmanoma pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje[1]. Šiuo aspektu pažymėtina, kad suėmimas, yra vienintelė kardomoji priemonė, kurią pritaikius baudžiamojo proceso metu, asmeniui visiškai atimama laisvė. Taigi, aptariama kardomoji priemonė maksimaliai apriboja asmens turimas teises bei laisves, kas neabejotinai suponuoja itin neigiamų išgyvenimų atsiradimą.
Dėl šios priežasties, aptariamų intensyvių suvaržymų patyrimas dar labiau kvestionuotinas tampa tuo atveju, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu baudžiamojoje byloje asmuo yra išteisinimas t. y. konstatuojama, kad asmuo nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos arba nusikalstama veika apskritai padaryta nebuvo. Teisingumo ministerijos vertinimu, tokiais atvejais asmuo turi pagrįstą lūkestį, kad jam bus teisingai atlyginta už patirtus išgyvenimus ir nuostolius, kadangi aptariamo teismo sprendimo priėmimas kartu sukuria realias prielaidas abejoti ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, pagrįstumu. Pažymėtina, kad galiojantis teisinis reguliavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje numato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarkos, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Ši nuostata atskleidžia tai, kad esamas teisinis reguliavimas sukuria prielaidas žalos atlyginimui už suėmime išbūtą laiką tik tuo atveju, jeigu asmuo patyrė žalą dėl neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo) pritaikymo. Dėl esamo teisinio reguliavimo, asmeniui, siekiančiam gauti žalos atlyginimą už suėmime išbūtą laiką, yra įtvirtinta prievolė įrodyti, kad kardomoji priemonė – suėmimas, ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo taikyta neteisėtai, kartu pagrįsti, kad dėl neteisėto suėmimo jis patyrė žalą.
Teisingumo ministerijos vertinimu, toks teisinis reguliavimas nepagrįstai užkrauna asmenims, patyrusiems intensyviausius laisvės suvaržymus, papildomą įrodinėjimo naštą, kuri yra vertintina skeptiškai teisėtų lūkesčių bei proporcingumo principų kontekste. Kartu, galiojančiame teisiniame reguliavime nėra įtvirtintos nuostatos, kuriomis būtų išreikštas valstybės solidarumas asmenims, kurie patyrė pačius griežčiausius laisvės suvaržymus, nors CK 6.246 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais t. y. valstybė gali numatyti įstatymuose pagrindus, kuriais vadovaujantis asmeniui galima suteikti piniginę kompensaciją, nepriklausomai nuo valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų teisėtumo. Galiojančio teisinio reguliavimo analizė suponuoja išvadą, kad šiuo metu ŽAĮ nuostatos ne tik, kad nepalengvina galimai nepagrįstai praeityje suimtų asmenų teisinės padėties, bet ir nustato papildomas teisines kliūtis gauti žalos atlyginimą, kurios įveikiamos pasitelkiant sudėtingus teisinius procesus (kreipimąsi į teismą dėl suėmimo neteisėtumo vertinimo ir kt.), o šių teisinių procesų rezultatas taip pat nėra nuspėjamas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nacionalinėje teisėje turi būti įtvirtintos nuostatos, kuriose būtų numatytas pagrindas išmokėti asmenims pinginę kompensaciją už suėmime išbūtą laiką, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu asmuo yra išteisinamas, nepriklausomai nuo to, ar griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, buvo taikyta teisėtai, ar ne.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublika galiojančiu teisiniu reguliavimu išsiskiria ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių, kurių didžioji dauguma turi specialiuose įstatymuose įtvirtinę nuostatas, kuriose numatyta galimybė gauti asmenims kompensaciją už suėmime išbūtą laiką, jeigu jų atžvilgiu yra priimamas išteisinamas nuosprendis, nevertinant paskirtos kardomosios priemonės taikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pavyzdžiui, Estijoje galioja įstatymas dėl kompensacijos už žalą, padarytą vykdant nusikalstamos veikos tyrimą[2]. Laisvės atėmimo atvejais turtinė ir neturtinė žala atlyginama pagal dienos normą už kiekvieną kalendorinę dieną, kuri prasidėjo taip, kad kompensacijos reikalaujančiam asmeniui buvo atimta laisvė, nepriklausomai nuo to ar laisvė jam atimta buvo pagrįstai ar ne, tačiau jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Taip pat Slovakijoje numatyta, kad valstybė yra atsakinga už žalą, padarytą neteisėtu areštu, sulaikymu, įkalinimu ir pan. reikalaujamą kompensaciją gali sudaryti turtinė (reali turtinė žala, teismo mokesčiai, prarastos pajamos ir kt.), vienintelė sąlyga gauti kompensaciją yra ta, kad asmuo buvo galutiniu teismo nuosprendžiu išteisintas, taigi Slovakijoje suimtiems asmenims, kurie galutiniu teismo sprendimu buvo išteisinti, nereikia įrodinėti suėmimo skyrimo neteisėtumo fakto. Švedijoje[3] numatyta, kad piniginė ir neturtinė žalos atlyginama visiems asmenims, sulaikytiems įtariant nusikaltimo padarymu ir vėliau išteisintiems, asmenys turi teisę į kompensaciją nepriklausomai nuo to ar suėmimas jiems buvo taikytas teisėtai.
Atsižvelgiant į pateiktus Europos Sąjungos valstybių teisinio reguliavimo pavyzdžius, konstatuotina, kad dabartinis nacionalinis teisinis reguliavimas atsilieka nuo progresyvių Europos Sąjungos valstybių, kadangi nacionalinė teisėje nėra įtvirtintas tokio pobūdžio kompensavimo mechanizmas. 2. ŽKĮ 20 straipsnyje yra įtvirtinta šio įstatymo galiojimo laike taisyklė, kurioje numatyta, kad pagal šį įstatymą kompensuojama tik dėl po 2005 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala. Tačiau Teisingumo ministerijos vertinimu, priimant aptariamą teisės aktą nebuvo visapusiškai įvertintos viso tokio pobūdžio įstatymo galiojimo laike taisyklės įtvirtinimo pasekmės. Pažymėtina, kad aptariamas teisinis reguliavimas sukūrė tokią situaciją, kad asmenims, kuriems žala smurtiniais nusikaltimai buvo padaryta iki 2005 m. liepos 1 d., negalėjo gauti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensacijos, nors galutinis teismo sprendimas, kuriuo asmenys buvo neginčijami pripažinti kaltais dėl padaryto smurtinio nusikaltimo, buvo priimtas po 2005 m. liepos 1 d. Manytina, kad KŽĮ 20 straipsnyje buvo ydingai suformuluota galiojimo laike taisyklė, kadangi įstatyme įtvirtintų teisių atsiradimas buvo susietas ne su teisiškai reikšmingu faktu – galutiniu ir neskundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriuo asmuo yra pripažįstamas padaręs nusikalstamą veiką, o su formaliu faktiniu smurtinės nusikalstamos veikos padarymo laiku. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant dėl teisės į kompensaciją dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos, turėjo būti akcentuojamas ne faktinis žalos padarymo momentas, kuris gali kisti net baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, o galutinis teismo sprendimas.
Pažymėtina, kad tik įsiteisėjęs teismo sprendimas yra teisiškai reikšmingas faktas, kuris asmenims sukuria atitinkamas teises bei pareigas. Nagrinėjamo teisinio reguliavimo kontekste yra svarbu tai, kad tik galutiniu ir neskundžiamu teismo nuosprendžiu yra konstatuojama, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, bei nustatoma tuo nusikaltimu nukentėjusiems asmenims padaryta žala. Dėl šios priežasties, esamas teisinis reguliavimas nepagrįstai užkirto kelią nukentėjusiems, kurių nuosprendžiai nebuvo įsiteisėję KŽĮ įstatymo priėmimo metu, gauti valstybės kompensaciją KŽĮ tvarka, kas neabejotinai prieštarauja teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principams. 3. BK 71 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tačiau Teisingumo ministerijos vertinimu, šiuo metu nustatytos asmeniui skirtinos įmokos dydžio ribos yra per siauros, siekiant užtikrinti tinkamą skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
naują piniginės kompensacijos ne teismo tvarka rūšį, kuri galėtų būti skiriama asmenims, kuriems ikiteisminio tyrimo ir (ar) baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o jų atžvilgiu baudžiamojoje byloje buvo priimtas galutinis (įsiteisėjęs) teismo išteisinamasis nuosprendis.
Šios kompensacijos tikslas yra kompensuoti asmens patirtą realią turtinę žalą, dėl jam pritaikytos pačios griežčiausios kardomosios priemones, nevertinant ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos metu taikyto suėmimo teisėtumo. Siūlomame ŽAĮ projekte numatoma, kad asmuo turės teisę gauti iki 50 bazinių socialinių išmokų dydžio (1900 Eur) kompensaciją ne teismo tvarka, suėmimo pritaikymo patirtiems padariniams kompensuoti (negautas darbo užmokestis ar kitos darbinės pajamos atskaičius mokesčius ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas; socialines ir kitas išmokas). Šis dydis pasirinktas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kompensacijos dydį (50 BSI), kuri skirta kompensuoti pranešėjo patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl jo pateikto pranešimo. Taip pat į tai, kad ŽAĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta 2900 Eurų dydžio suma, kuri gali būti ne teismo išmokėta asmenims, siekiant atlyginti patirtą turtinę žalą, tuo atveju, jeigu valstybė pripažįsta, kad asmens atžvilgiu suėmimas buvo taikytas neteisėtai. Kadangi siūlomais pakeitimais yra siekiama kompensuoti patirtą turtinę žalą nepriklausomai nuo kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo teisėtumo, siūloma įtvirtinti suma yra adekvačiai mažesnė.
Manytina, kad tokio dydžio kompensacija, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad suėmimo paskyrimo teisėtumo klausimas nėra vertinamas, yra pakankama asmens patirtiems suėmimo padariniams atlyginti, kadangi visuomet yra rizika, jog net ir asmens atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį, suėmimas taikymas gali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu, ir teisė į žalos atlyginimą toks asmuo apskritai neįgytų. ŽAĮ projekte taip pat įtvirtinamos formalios sąlygos, kurios turės būti įgyvendintos, siekiant gauti kompensaciją. Pažymėtina, kad asmuo turės teisę pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos formos prašymą skirti kompensaciją Teisingumo ministerijai ne vėliau kaip per vienerius metus nuo to laiko, kai buvo priimtas galutinis išteisinamasis nuosprendis. Prie prašymo privalomai pridedami dokumentai, patvirtinantys prašomos, kompensacijos dydį, asmens tapatybę, taip pat įsiteisėjusi teismo nutartis taikyti suėmimą ir galutinis išteisinamasis nuosprendis. Teisingumo ministerija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo skirti kompensaciją ir visų jai apskaičiuoti reikalingų dokumentų gavimo turės pateikti asmeniui motyvuotą rašytinį sprendimą dėl kompensacijos skyrimo, arba motyvuotą rašytinį atsisakymą ją skirti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsisakyti skirti kompensaciją Teisingumo ministerija galės tik tuo atveju, jeigu nėra pateikti visi aukščiau nurodyti dokumentai arba žala jau buvo atlyginta ne teismo tvarka, arba asmuo kreipėsi į teismą šio Įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Šiomis nuostatomis yra užtikrinama, kad asmuo neturėtų teisės gauti pakartotinės išmokos t. y. tuo atveju, jeigu asmeniui ne teismo tvarka atlyginama žala už neteisėtą suėmimą ar asmuo yra kreipęsis į teismą CPK tvarka dėl didesnės žalos, negu numatyta ŽAĮ, atlyginimo. Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad kompensacijos dėl suėmimo paskyrimas neužkerta kelio asmeniui kreiptis į teismą CPK tvarka, kur jis galės įrodinėti suėmimo neteisėtumo faktą ir prašyti atlyginti patirtą žalą, tačiau galutinė priteistina suma privalės būti mažintina ta dalimi, kuria išmokėta kompensacija siūlomo ŽAĮ projekto 2 straipsnio tvarka. Atžvelgiant į visą tai, konstatuotina, kad siūlomu ŽAĮ projektu nacionalinėje teisė bus įtvirtintas progresyvus kompensavimo mechanizmas, kuris užtikrintų valstybės solidarumą asmenims, kuriems ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo pritaikyta pati griežčiausia kardomoji priemonė, bet galutiniu teismo sprendimu kaltinimai, pateikti šiems asmenims, nepasitvirtino. Taip pat pažymėtina, kad šio mechanizmo įtvirtinimas nacionalinėje teisėje atitiks Europos Sąjungos valstybių narių įstatymus, kurie jau ilgą laiką numato galimybė asmenims suteikti kompensacija už atimtą laisvę, nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų ar institucijų veiksmų teisėtumo. Taip pat, atsižvelgiant į papildomų biudžeto lėšų poreikį, siūlome nustatyti vėlesnę ŽAĮ įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2021 m. sausio 1 d. 2.
ŽKĮ 20 straipsnyje įtvirtintą įstatymo galiojimo laike taisyklę, numatant, kad dėl nuo 2000 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. liepos 1 d. padarytų sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala kompensuojama, jeigu galutinis sprendimas baudžiamajame procese priimtas po 2005 m. liepos 1 d. Kartu įtvirtinant, kad dėl siūlomų pakeitimų asmenys turėtų teisę kreiptis dėl žalos kompensavimo į kompetentingą instituciją per dešimt metų, nuo siūlomų ŽKĮ projekto įsigaliojimo dienos. Atsižvelgiant į tai, bus įtvirtinta galimybė asmenims, nukentėjusiems nuo sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų, gauti kompensaciją, tuo atveju, jeigu įstatymo priėmimo metu baudžiamasis procesas dėl aptariamų nusikaltimų dar nebuvo pasibaigęs. Tokiu būdu bus užtikrintas teisinio tikrumo principas nukentėjusiems, kurie dėl ydingo teisinio reguliavimo, negavo kompensacijos už žalą, padarytą sunkiais ar labai sunkiais smurtiniais nusikaltimais. Pažymėtina, kad ŽKĮ projektu siūlomą kompensuoti tik sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais padarytą žalą todėl, kad įstatymo priėmė metu teisę į kompensaciją galėjo įgyvendinti tik nuo aptariamo sunkumo smurtinių nusikalstamų veikų nukentėję asmenys. Taip pat, atsižvelgiant į papildomų biudžeto lėšų poreikį, siūlome nustatyti vėlesnę ŽKĮ įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2021 m. sausio 1 d. 3. BK projektu siūloma išplėsti baudžiamojo poveikio priemonės - įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis), dydžio ribas, numatant, kad asmeniui teismas galėtų paskirti nuo 10 iki 250 MGL (galiojantis reguliavimas nustato įmoko ribas nuo 5 iki 125 MGL) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pažymėtina, kad šių pakeitimų esmė yra pakankamai padidinti viršutines įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo ribas, siekiant sukurti prielaidas teismams turėti platesnę diskreciją skiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę.
Siūlomi pakeitimai užtikrins, kad teismas galės paskirti adekvataus dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri labiau atitiks asmens turtinę padėtį, taip pat padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei pavojingumą bei kitas, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui reikšmingas, aplinkybes. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisinio reguliavimo, kuris suteikia platesnę diskreciją teismui atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes, įtvirtinimas, padeda užtikrinti teisingo sprendimo baudžiamojoje byloje priėmimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas esminės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siekiant įgyvendinti siūlomas ŽKĮ projekto nuostatas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtins prašymo skirti kompensaciją už suėmime išbūtą laiką formą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti reikės iki 70 tūkst. Eur papildomų valstybės biudžeto lėšų įgyvendinti siūlomo ŽAĮ projekto 2 straipsnyje įtvirtintą kompensavimo ne teismo tvarka mechanizmą. Pažymėtina, kad lėšų poreikis apskaičiuotas įvertinus 2017 – 2019 m. suėmimų taikymo ir išteisinamų nuosprendžių santykio statistiką, kuri atskleidė, kad
išteisintas 471 asmuo, iš jų 25 buvo suimti; 2019 m. – 302 išteisinti asmenys, iš jų 10 buvo suimti. Taigi prognozuotina, kad per metus gali tekti suteikti iki 1900 Eur kompensaciją vidutiniškai 32 asmenims, kas per metus sudaro 60,8 tūkst.
Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra aiškus asmenų, kurie kreipsis dėl sunkiais ir labai sunkiais smurtiniais nusikaltimai padarytos žalos kompensavimo už 2000-2005 m. laikotarpį, skaičius, galima daryti tik preliminarias prognozes dėl papildomų išlaidų, kurių reikės įstatymo projekto įgyvendinimui. Kadangi planuojama pakeisti Baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 dalį, dvigubai padidinant baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (toliau – NNNAF) dydį nuo 10 iki 250 MGL, kurios yra pagrindinis lėšų šaltinis kompensacijoms išmokėti, planuojama, kad atitinkamai išaugs įplaukos į NNNAF. 2018 m. į NNNAF surinkta 726 tūkst. Eur, 2019 m. 733 tūkst. Eur, per pastaruosius trejus metus kasmet iš NNNAF išmokama vidutiniškai apie 700 tūkst. Eur. Todėl preziumuotina, kad Įstatymo projekto įgyvendinimui gali papildomai reikėti nuo 188 tūkst. iki 700 tūkst. Eur, priklausomai nuo konkretaus asmenų skaičiaus ir šios išlaidos būtų apmokamos iš esamų NNNAF lėšų bei nurodytų papildomų finansinių įplaukų į jį. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „kompensavimas“, „baudžiamojo poveikio priemonė“, „smurtiniai nusikaltimai“, „nusikaltimas“. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. [2] Süüteomenetluses tekitatud kahju hüvitamise seadus [3] Lagen om ersättning vid frihetsberövanden och andra tvångsåtgärder,Swedish Code of Statutes 1998:714
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tvarka asmenims, kuriems buvo pritaikytas suėmimas, siejamas tik su atvejais, kai tokių asmenų atžvilgiu buvo priimtas ir įsiteisėjo išteisinamasis teismo nuosprendis. 1.1. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“. Ši nuostata, be kita ko, reiškia ir tai, kad asmenys laikomi vienodai nekaltais ir tada, kai jų atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis, ir tada, kai baudžiamasis procesas buvo nutrauktas dar iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (pavyzdžiui, kai ikiteisminį tyrimą nutraukė prokuroras nutarimu). Manytina, kad tarp šių dviejų asmenų grupių nėra tokių teisinės padėties skirtumų, kurie pateisintų diferencijuotą teisinį reguliavimą projektu keičiamo įstatymo kontekste priklausomai nuo to, koks subjektas ir kokiu dokumentu užbaigė baudžiamąjį procesą. 1.2. Taip pat pastebėtina, jog tais atvejais, kai kaltinamasis yra kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl vienos iš jų yra išteisinamas, o dėl kitos pripažįstamas kaltu, tuomet teismas priima tik vieną nuosprendį, kuris yra laikomas apkaltinamuoju.
Įmanomos situacijos, kai asmuo pripažįstamas kaltu dėl tokios nusikalstamos veikos padarymo, dėl kurios suėmimas nebuvo taikomas (pavyzdžiui, dėl baudžiamojo nusižengimo), o išteisinamas dėl tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios suėmimas buvo taikomas. Manytina, jog tokiu atveju suimto asmens teisė į kompensaciją ne teismo tvarka būtų apribota nepagrįstai, kadangi vien tik nuosprendžio rūšis (apkaltinamasis ar išteisinamasis) savaime neparodo, ar asmuo dėl konkrečios nusikalstamos veikos buvo pripažintas kaltu, ar išteisintas. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnyje vartojama formuluotė „dokumentai, patvirtinantys prašomos piniginės kompensacijos dydį“ iš esmės apima visus dokumentus, rodančius realią suėmimo trukmę, svarstytina, ar yra prasmė įstatyme atskirai paminėti reikalavimą pridėti įsiteisėjusią teismo nutartį taikyti suėmimą. Pažymėtina, jog nutartyje paskirti suėmimą nurodytas suėmimo terminas nebūtinai reiškia, kad suėmimas realiai truko visą laikotarpį, kadangi asmuo iš suėmimo anksčiau laiko gali būti paleistas ir prokuroro nutarimo pagrindu, be to, realų suėmime išbūtą laiką rodo ir nutartis pratęsti suėmimo terminą. 3. Taip pat pastebėtina, jog formuluotė „teismo nutartis taikyti suėmimą“ yra nesuderinta su BPK nuostatomis, kuriose atitinkamos nutartys įvardijamos kaip „nutartys skirti suėmimą“. 4. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje reikia įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2021 m. balandžio 28 d. Nr. 102-P-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja
Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Andrius Navickas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Martynas Dobrovolskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-23 1,2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tvarka asmenims, kuriems buvo pritaikytas suėmimas, siejamas tik su atvejais, kai tokių asmenų atžvilgiu buvo priimtas ir įsiteisėjo išteisinamasis teismo nuosprendis. 1.1. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“.
Ši nuostata, be kita ko, reiškia ir tai, kad asmenys laikomi vienodai nekaltais ir tada, kai jų atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis, ir tada, kai baudžiamasis procesas buvo nutrauktas dar iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (pavyzdžiui, kai ikiteisminį tyrimą nutraukė prokuroras nutarimu). Manytina, kad tarp šių dviejų asmenų grupių nėra tokių teisinės padėties skirtumų, kurie pateisintų diferencijuotą teisinį reguliavimą projektu keičiamo įstatymo kontekste priklausomai nuo to, koks subjektas ir kokiu dokumentu užbaigė baudžiamąjį procesą. Pritarti Teisingumo ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad praplėtus kompensacijos už suėmimą taikymo apimtį, būtina įvertinti papildomas reikalingas valstybės biudžeto lėšas. Atsižvelgiant į tai, būtina numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą (ne ankščiau, kaip 2022 m. sausio
nustatyta 2022 m. sausio 1 d. Teikiama 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 1 d. patobulinta redakcija: „1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas nustato žalos kompensavimą ne teismo tvarka asmenims, kuriems buvo pritaikytas suėmimas, tačiau kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo išteisinti, arba kuriems įsiteisėjusia nutartimi ar nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto bei kitų tarptautinių institucijų, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika (toliau – tarptautinės institucijos), sprendimų vykdymą, taip pat valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką ir atstovavimą valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 2¹ straipsniu: „2¹ straipsnis. Žalos dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo kompensavimas 1.
Teisę ne teismo tvarka gauti iki 50 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginę kompensaciją, skirtą atlyginti dėl suėmimo pritaikymo patirtą realią turtinę žalą, t. y. turto netekimą arba sugadinimą, turėtas išlaidas, negautas pajamas (negautą darbo užmokestį ar kitas darbines pajamas atskaičius mokesčius ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat negautas socialines ir kitas išmokas), turi asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo išteisintas arba, kuriam priimta nutartis ar nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, išskyrus atvejus, kai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui arba atsisakyta asmenį persekioti baudžiamąja tvarka Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatytais pagrindais. Asmuo turi teisę ne vėliau kaip per vienus metus nuo nutarties ar nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, arba išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Teisingumo ministerijai pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos formos prašymą skirti šioje dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Kartu su prašymu turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys prašomos piniginės kompensacijos dydį ir asmens tapatybę, taip pat pridedama įsiteisėjusi teismo nutartis skirti suėmimą ir įsiteisėjęs nutarimas, nutartis ar išteisinamasis nuosprendis.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-23 1,2
kelių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl vienos iš jų yra išteisinamas, o dėl kitos pripažįstamas kaltu, tuomet teismas priima tik vieną nuosprendį, kuris yra laikomas apkaltinamuoju.
Įmanomos situacijos, kai asmuo pripažįstamas kaltu dėl tokios nusikalstamos veikos padarymo, dėl kurios suėmimas nebuvo taikomas (pavyzdžiui, dėl baudžiamojo nusižengimo), o išteisinamas dėl tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios suėmimas buvo taikomas. Manytina, jog tokiu atveju suimto asmens teisė į kompensaciją ne teismo tvarka būtų apribota nepagrįstai, kadangi vien tik nuosprendžio rūšis (apkaltinamasis ar išteisinamasis) savaime neparodo, ar asmuo dėl konkrečios nusikalstamos veikos buvo pripažintas kaltu, ar išteisintas. Nepritarti Įstatymo projekto tikslas yra užtikrinti, kad kompensaciją ne teismo tvarka galėtų gauti asmenys, kuriems buvo taikytas suėmimas, bet jų atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, t. y. asmuo pripažįstamas nekaltu padarius visas nusikalstamas veikas, kurios jam buvo inkriminuotos. Aptariama kompensacija nėra siejama su konkrečiomis nusikalstamomis veikomis, dėl kurių buvo taikytas suėmimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad priėmus išteisinamąjį nuosprendį, kyla abejonė dėl baudžiamojo persekiojimo pagrįstumo ir ypatingai dėl suėmimo taikymo tokioje baudžiamojoje byloje. Tuo atveju, jeigu priimamas apkaltinamasis nuosprendis, bent dėl dalies galimai padarytų nusikalstamų veikų, toks baudžiamasis procesas sukelia mažiau abejonių tiek dėl jo pagrįstumo, tiek dėl procesinių privartos priemonių taikymo jo metu. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas (nors ir ne dėl visų nusikalstamų veikų), yra pakankamas pagrindas netaikyti kompensacijos už suėmime išbūtą laiką ne teismo tvarka.
Kartu pažymėtina ir tai, kad aptariamas asmuo nepraranda teisės kreiptis į teismą dėl suėmimo pripažinimo neteisėtu bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnyje vartojama formuluotė „dokumentai,
patvirtinantys prašomos piniginės kompensacijos dydį“ iš esmės apima visus dokumentus, rodančius realią suėmimo trukmę, svarstytina, ar yra prasmė įstatyme atskirai paminėti reikalavimą pridėti įsiteisėjusią teismo nutartį taikyti suėmimą. Pažymėtina, jog nutartyje paskirti suėmimą nurodytas suėmimo terminas nebūtinai reiškia, kad suėmimas realiai truko visą laikotarpį, kadangi asmuo iš suėmimo anksčiau laiko gali būti paleistas ir prokuroro nutarimo pagrindu, be to, realų suėmime išbūtą laiką rodo ir nutartis pratęsti suėmimo terminą. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dokumentai, patvirtinantys prašomos piniginės kompensacijos dydį yra susiję su patirtos realios žalos įrodymu, t. y. turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, negautomis pajamomis (negautas darbo užmokestis ar kitos darbinės pajamos atskaičius mokesčius ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas; socialinės ir kitos išmokos), o ne su taikyto suėmimo ir išteisinamojo nuosprendžio buvimo fakto patvirtinimu. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti, kad Teisingumo ministerija galėtų priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą, manome, kad būtina aptariamam asmeniui pateikti tiek suėmimo taikymo faktą patvirtinančias nutartis, tiek galutinį išteisinamąjį nuosprendį.
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu kompensacijos prašantis asmuo turėtų pateikti tik išteisinamąjį nuosprendį, kyla rizika, kad dėl elementarios teismo techninės klaidos (nuosprendyje pamiršta įvertinti taikytą suėmimą bei jo trukmę), asmuo gali nepagrįstai netekti teisės į kompensaciją. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
yra nesuderinta su BPK nuostatomis, kuriose atitinkamos nutartys įvardijamos kaip „nutartys skirti suėmimą“. Pritarti
sakinio redakcija patikslinta pagal pastabą:
„Kartu su prašymu turi būti pateikti dokumentai,
patvirtinantys prašomos piniginės kompensacijos dydį ir asmens tapatybę, taip pat pridedama įsiteisėjusi teismo nutartis skirti suėmimą ir įsiteisėjęs nutarimas, nutartis ar išteisinamasis nuosprendis.“
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalį“. Pritarti Teikiama patobulinta 4 straipsnio redakcija: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
ministerija iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-4604(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė