1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1998 m. Protokolo dėl patvariųjų organinių teršalų pakeitimų ratifikavimo“ projektas (toliau – projektas) parengtas, siekiant ratifikuoti ir įgyvendinti 2009 m. gruodžio 18 d. 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos (toliau – Konvencija) vykdomosios institucijos (toliau – vykdomoji institucija) 27-os sesijos metu priimtus 1998 m. Protokolo dėl patvariųjų organinių teršalų pakeitimus (toliau – Protokolas), kuriam įsigaliojus Protokolo pakeitimus ratifikavusios šalys (toliau – Šalys) sieks atnaujinti patvariųjų organinių teršalų, kuriems taikomas Protokolas, sąrašą, padaryti Protokolą labiau pritaikomą prie būsimos geriausių prieinamų būdų (toliau – GPB) raidos ir palengvinti prisijungimą prie Protokolo Šalims, kurios yra pereinamosios ekonomikos šalys. Protokolo pakeitimai Šalių bendru sutarimu priimtas Sprendimais 2009/1, 2009/2, 2009/3 ir 2009/4. Pagal Protokolo 13 straipsnio 3 dalį Šalys turi ratifikuoti Sprendimus 2009/1 ir 2009/2, kuriais iš dalies pakeistas protokolo tekstas ir priedai. 2016 m. balandžio 21 d. Europos Taryba sprendimu (ES) 2016/769 priėmė Protokolo pakeitimus (toliau – Tarybos sprendimas dėl Protokolo pakeitimų priėmimo) Europos Sąjungos (toliau – ES) vardu.
Protokolo pakeitimais įtrauktos naujos gamyboje ir (ar) naudoti draudžiamos ar ribojamos medžiagos ir atnaujinti tam tikrų patvariųjų organinių teršalų draudimo ar ribojimo įgyvendinimo reikalavimai; sugriežtintos iš atliekų deginimo įrenginių ir naujai įtrauktos iš aglomeravimo įrenginių ir lankinių elektrinių krosnių išmetamų teršalų kiekio ribinės vertės; atnaujintas teršalų, kurių nacionaliniu mastu išmetamas metinis kiekis turi būti mažesnis už atskaitiniais metais išmestą kiekį, sąrašas (III priedas); pakeitimu panaikintos rekomenduotos taršos iš mobilių taršos šaltinių mažinimo priemonės (VII priedas); Protokolas papildytas dviem naujomis stacionarių šaltinių kategorijomis. Protokolo pakeitimais nustatyti reikalavimai perkelti į ES teisę: Protokolo reikalavimai, įskaitant patvariųjų organinių junginių medžiagų gamybos ir naudojimo apribojimus, nustatyti 2004 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiančiame Direktyvą 79/117/EEB, kuris iš dalies pakeistas 2010 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos reglamentais (ES) Nr. 756/2010 ir (ES) Nr. 757/2010 ir 2012 m. birželio 19 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 519/2012 (toliau – POT reglamentas 850/2004); Protokolo pakeitimu atnaujinti konkrečių pramonės sektorių GPB, taikomi įgyvendinant 2010 m. lapkričio 24 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (toliau – TIPK direktyva) ir pagal ją priimtus Komisijos įgyvendinimo sprendimus, kuriuose pateiktos geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) išvados, kurios taikytinos įvairiems pramonės sektoriams, įskaitant ir Protokolo VIII priede nurodytus stacionarius taršos šaltinius (pvz., atliekų deginimo įrenginiai, kokso, geležies, plieno ir aliuminio gamybos įrenginiai). Konkrečios ir tam tikromis sąlygomis taikomos trumposios grandinės chlorintų parafinų (SCCP) ir perfluoroktano sulfonato (PFOS) gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo išimtys, nustatytos ES teisės aktuose, atitinka iš dalies pakeistame Protokole nustatytas leidžiamas išimtis. Paminėtina, kad ES siekiant visiškai įgyvendinti pakeistų protokolų nuostatas, Europos Parlamentas ir Taryba 2016 m. gruodžio 14 d. patvirtino direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB bei kuria panaikinama Direktyva 2001/81/EB, kurios nuostatos (tarp jų ir nacionalinės išmetamų teršalų kiekių apskaitos vykdymas ir ataskaitų teikimas ES institucijoms) privalės būti perkeltos į nacionalinius teisės aktus, turės būti parengtas ir patvirtintas oro taršos valdymą nacionaliniu lygiu reglamentuojantis dokumentas, į kurį prireikus bus įtrauktos protokolų reguliuojamų patvariųjų organinių teršalų išmetamo kiekio mažinimo priemonės.
Po pastarosios direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę Lietuvos Respublika privalės paruošti oro taršos valdymą nacionaliniu lygiu reglamentuojantį dokumentą siekiant įgyvendinti direktyvoje nurodytų teršalų kiekio mažinimo, palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu, 2020 ir 2030 metams tikslus ir mažinti oro taršą kitais teršalais, reglamentuojamais Konvencijos protokolais, tarp jų ir protokolu dėl patvariųjų organinių teršalų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamentas (direktorius Vitalijus Auglys, tel. 8 7066 3651, Aplinkos oro skyriaus vedėja Elena Auglienė, tel. 8 7066 3497. Pagrindinis rengėjas Aplinkos oro skyriaus vyriausiais specialistas Paulius Žvirblis, tel. 8 7066 3507). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Europos ekonominės bendrijos vardu Konvencija pasirašyta 1979 m. lapkričio 14 d., o patvirtinta 1981 m. birželio 11 d. Tarybos sprendimu 81/462/EEB. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. potvarkiu Nr.
737p „Dėl prisijungimo prie 1979 m. konvencijos „Dėl tolimų atmosferos teršalų pernašų“ buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos prisijungimas prie Konvencijos. Prisijungimas prie Protokolo ES vardu patvirtintas 2004 m. vasario 19 d. Tarybos sprendimu 2004/259/EB. Protokolas įsigaliojo 2003 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas Protokolą ratifikavo 2006 m. gegužės 9 d. įstatymu Nr. X-600 „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl patvarių organinių ratifikavimo“. Protokolas perkeltas į ES teisę keliomis priemonėmis. POT reglamentas 850/2004 įgyvendina didžiąją dalį Protokolo reikalavimų, susijusių su Protokole įvardintų cheminių medžiagų tiekimo į rinką ir naudojimo draudimu, išleidžiamo kiekio mažinimu, atliekų, turinčių Protokole nurodytų medžiagų, tvarkymo reikalavimais ir ataskaitų teikimu Konvencijos sekretoriatui. Protokole rekomenduojami GPB ir nustatytos ribinės vertės iš atliekų deginimo įrenginių yra perkeltos į TIPK direktyvą. Protokole rekomenduojamos išmetamų patvarių organinių teršalų kiekio mažinimo iš mobiliųjų taršos šaltinių priemonės įgyvendinamos ES teisės aktais, nustatančiais išmetamų teršalų kiekio standartus transporto priemonėms. Mobiliose transporto priemonėse naudojamo kuro rekomenduojami kokybės rodikliai, įskaitant ribinį policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH) kiekį jame, perkelti į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/30/EB, iš dalies keičiančią Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinančią Direktyvą 93/12/EEB (toliau – degalų kokybės rodiklių direktyva 2009/30/EB).
Protokolą įgyvendinantys ES teisės aktai perkelti į šiuos Lietuvos Respublikos teisės aktus:
1Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo,
pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528. Perkeltos TIPK direktyvos nuostatos, susijusios su Protokolo reikalavimu taikyti GPGB atskiriems pramonės sektoriams. 2. Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699. Perkeltos TIPK direktyvos nuostatos, susijusios su Protokole nustatytomis ribinėmis vertėmis atliekų deginimo įrenginiams. 3. Patvariųjų organinių teršalų tvarkymo 2010–2015 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-1034. Įgyvendintas POT reglamento 850/2004 nacionalinio įgyvendinimo plano parengimo reikalavimas, susijęs su Protokole nustatyto įpareigojimo Šalims parengti programas, skirtas įgyvendinti Protokolo įsipareigojimus. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 239
„Dėl 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiančio direktyvą
79/117/EEB įgyvendinimo“. Nacionalinėms institucijoms suteikti įgaliojimai, susiję su POT reglamento 850/2004 įgyvendinimu. 5.
skystojo kuro privalomieji kokybės rodikliai, patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos ministro ir Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742. Perkeltos degalų kokybės rodiklių direktyvos 2009/30/EB nuostatos, susijusios su Protokole rekomenduojamais dyzelinio kuro kokybės reikalavimais. 6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. D1-85 „Dėl į atmosferą išmetamų teršalų apskaitos ir ataskaitų pagal Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją ir jos protokolus rengimo ir teikimo“. Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – Agentūra) pavesta vykdyti Konvencija ir jos protokolais reguliuojamų į atmosferą išmetamų teršalų apskaitą, rengti išmetamų teršalų kiekio prognozes ir teikti ataskaitas Konvencijos sekretoriatui jo nustatyta tvarka ir terminais, o Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamentui – teikti Konvencijos sekretoriatui jo nustatyta tvarka ir terminais ataskaitas dėl Konvencijos ir jos protokolų nuostatų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje. 7. Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“.
Strategijoje numatytas valstybinio ir savivaldybių aplinkos oro monitoringo sistemos tobulinimas ir palaikymas daugiau dėmesio skiriant patvariųjų organinių teršalų stebėsenos plėtrai; įtvirtinta, kad turi būti užtikrinta veiklos, kurią vykdant į aplinkos orą išmetami aplinkai ir žmonių sveikatai ypač pavojingi PAH ir viršijamos ar gali būti viršijamos jų normos aplinkos ore, sričių darni plėtra, daugiausia dėmesio skiriant taršos mažinimui kelių transporto ir šilumos energijos gamybos sektoriuose, įskaitant ir šilumos gamybą namų ūkiuose, nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų, jų dalių arba šių augalų ar jų dalių atliekų bei kitų atliekų deginimo lauke kontrolės sugriežtinimui, energijos vartojimo efektyvumo didinimui, kuris sudarys sąlygas mažėti energijos gamybai sunaudojamam kuro kiekiui; numatyta tobulinti nacionalinės aplinkos oro taršos ir kokybės valdymo sistemas siekiant įgyvendinti ES Teminėje oro taršos strategijoje nustatytus tikslus; pagal tarptautinius ir ES reikalavimus vertinti šalyje į aplinkos orą išmetamą tarptautiniais ir ES teisės aktais reglamentuojamą teršalų, tarp jų ir PAH, kiekį ir aplinkos oro užterštumo jais lygį (oro kokybę); viešinti informaciją apie aplinkos oro kokybę, aplinkos oro taršą ir jos mažinimo galimybes. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. ES lygmenyje Protokolo reikalavimai, susiję su informacijos teikimu Konvencijos vykdomajai institucijai, galutinai įgyvendinti patvirtinus oro taršos limitų direktyvą, nustatančią tam tikrų į atmosferą išmetamų teršalų (patvariųjų organinių teršalų nėra) kiekių sumažinimo, palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu,
išmetamų teršalų (tarp jų patvariųjų organinių teršalų) kiekių apskaitos ataskaitas.
Iš esmės Lietuvos Respublikai Protokolo pakeitimų ratifikavimas neturės papildomos įtakos, kadangi pakeitimų nuostatos, kurios yra įtvirtintos ES teisės aktuose, jau yra perkeltos į nacionalinius teisės aktus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Pakeistame protokole nustatyta, kad ateityje naujiems privalomų taikyti Protokolo priedų (I, II, III, IV, VI ir VIII) pakeitimams vykdomoji institucija galės taikyti naują pakeitimų priėmimo tvarką. Pagal šią tvarką priimti priedų pakeitimai Šalims įsigalios po vienerių metų po to, kai Komisijos vykdomasis sekretorius visoms Šalims praneš apie pakeitimus, t. y. pakeitimų nereikės Šalims ratifikuoti; taip pat nustatyta, kad Šalys, deponuojant Protokolo šių pakeitimų ratifikavimo dokumentus, gali nurodyti, kad nesutinka taikyti naują Protokolo priedų priėmimo tvarką. Svarbu pažymėti, kad Šalis, deponuojant Protokolo šių pakeitimų ratifikavimo dokumentus nenurodžiusi, kad nesutinka taikyti naują Protokolų priedų priėmimo tvarką, gavusi Komisijos vykdomojo sekretoriato pranešimą apie pakeitimus, bet tuo metu neturėdama priemonių (galimybių) juos įgyvendinti, galės raštu pranešti depozitarui, kad negali priimti pakeitimo. Tokiu atveju tai Šaliai priedo pakeitimai įsigaliotų tik tada, kai ji depozitarui deponuos savo dokumentą, kuris patvirtina pakeitimų priėmimo Šalyje faktą.
Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos sprendime dėl Protokolo pakeitimų priėmimo nepareikšta prieštaravimo taikyti naują Protokolo pakeitimų ratifikavimo tvarką, Lietuvos Respublika, siekdama suderinti veiksmus su ES, taipogi sutinka būti saistoma šia tvarka ir nemato būtinybės į įstatymo projektą įtraukti pareiškimo dėl naujos tvarkos netaikymo. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas neigiamos įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Atsižvelgiant į tai, kad Protokolo pakeitimų nuostatos jau įgyvendinamos įgyvendinant ES reikalavimus perkeliančius nacionalinius teisės aktus ir tiesiogiai taikomus ES teisės aktus, įstatymas verslo sąlygoms ir plėtrai papildomo poveikio neturės. Paminėtina, kad ES siekiant visiškai įgyvendinti pakeisto Protokolo nuostatas, 2016 m. gruodžio 14 d. buvo patvirtinta oro taršos limitų direktyva, kurios nuostatos (tarp jų ir patvariųjų organinių teršalų) kiekio apskaitos vykdymas ir ataskaitų teikimas) privalės būti perkeltos į nacionalinius teisės aktus, turės būti parengtas ir patvirtintas oro taršos valdymą nacionaliniu lygiu reglamentuojantis dokumentas, į kurį prireikus bus įtrauktos Protokolu reguliuojamų patvariųjų organinių teršalų išmetamo kiekio mažinimo priemonės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Projektą parengti naujų teisės aktų, pakeisti galiojančių ar pripažinti juos netekusiais galios nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Nauji terminai nenustatomi. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės priimti. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymui įgyvendinti nereikės papildomų investicinių lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metų gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: patvarieji organiniai teršalai, ratifikavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamu projektu siekiamų tikslų, vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomuose ratifikuoti 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos (toliau – Konvencija) 1998 metų Protokolo dėl patvariųjų organinių teršalų (toliau – Protokolas) pakeitimuose yra nustatoma nauja Protokolo I, II, III, IV, VI ir VIII priedų pakeitimų tvarka, pagal kurią priimti Protokolo priedų pakeitimai Šalims įsigaliotų po vienerių metų po to, kai Komisijos vykdomasis sekretorius visoms Šalims praneš apie kurio nors priedo pakeitimą (pagal šiuo metu galiojančią tvarką Protokolo pakeitimai įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo dienos, kai du trečdaliai Šalių deponavo pakeitimo priėmimo dokumentus). Ši Protokolo pakeitimų tvarka galiotų ir Lietuvai, atsižvelgiant į tai, kad teikiamame ratifikavimo įstatyme nesiūloma nustatyti, jog Lietuva nesutinka taikyti naujosios Protokolo priedų pakeitimų tvarkos. Tai iš esmės reiškia, kad priėmus teikiamą įstatymą, nurodytųjų Protokolo priedų pakeitimai nebebūtų ratifikuojami. Pažymėtina, kad šiuo metu siūlomus ratifikuoti Konvencijos Protokolo pakeitimus yra ratifikavusios septynios Europos Sąjungos valstybės narės. 2. Projekto 1 straipsnio pavadinime, atsižvelgiant į ratifikuojamo dokumento pavadinimą žodis
„pakeitimo“ keistinas žodžiu „pakeitimų“. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el.p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL 1979 METŲ TOLIMŲ TARPVALSTYBINIŲ ORO TERŠALŲ PERNAŠŲ KONVENCIJOS 1998 METŲ PROTOKOLO DĖL PATVARIŲJŲ ORGANINIŲ TERŠALŲ PAKEITIMŲ RATIFIKAVIMO 2017-04-24 Nr. XIIIP-460 (2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el.p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
KONVENCIJOS 1998 METŲ PROTOKOLO DĖL PATVARIŲJŲ ORGANINIŲ TERŠALŲ PAKEITIMŲ RATIFIKAVIMO PROJEKTO nr. XIIIP-460
dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, Aplinkos oro skyriaus vyr. specialistas Paulius Žvirblis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomuose ratifikuoti 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos (toliau – Konvencija) 1998 metų Protokolo dėl patvariųjų organinių teršalų (toliau – Protokolas) pakeitimuose yra nustatoma nauja Protokolo I, II, III, IV, VI ir VIII priedų pakeitimų tvarka, pagal kurią priimti Protokolo priedų pakeitimai Šalims įsigaliotų po vienerių metų po to, kai Komisijos vykdomasis sekretorius visoms Šalims praneš apie kurio nors priedo pakeitimą (pagal šiuo metu galiojančią tvarką Protokolo pakeitimai įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo dienos, kai du trečdaliai Šalių deponavo pakeitimo priėmimo dokumentus).
Ši Protokolo pakeitimų tvarka galiotų ir Lietuvai, atsižvelgiant į tai, kad teikiamame ratifikavimo įstatyme nesiūloma nustatyti, jog Lietuva nesutinka taikyti naujosios Protokolo priedų pakeitimų tvarkos. Tai iš esmės reiškia, kad priėmus teikiamą įstatymą, nurodytųjų Protokolo priedų pakeitimai nebebūtų ratifikuojami. Pažymėtina, kad šiuo metu siūlomus ratifikuoti Konvencijos Protokolo pakeitimus yra ratifikavusios septynios Europos Sąjungos valstybės narės. Nepritarti Šalys, pasirinkusios taikyti naują Protokolo priedų priėmimo tvarką, t.y. kurios ratifikuodamos šiuos Protokolo pakeitimus nenurodo, kad nesutinka taikyti naujosios Protokolo priedų pakeitimų tvarkos, ateityje gavusios JT Europos Ekonominės Komisijos Vykdomojo sekretoriaus pranešimą apie naujus Protokolo priedų pakeitimus, bet jų negalinčios priimti (įgyvendinti), turės teisę raštu per metus nuo dienos, kai tokie pakeitimai buvo priimti, pranešti depozitarui, kad pakeitimų negali priimti. Tokiu atveju tai Šaliai Protokolo priedo pakeitimai įsigaliotų tik tada, kai ji depozitarui deponuos savo dokumentą, kuris patvirtina Protokolo priedų pakeitimų priėmimo (ratifikavimo) Šalyje faktą.
Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos Tarybos sprendime dėl Protokolo pakeitimų priėmimo ES lygiu nepareikštas prieštaravimas taikyti naują Protokolo priedų pakeitimų ratifikavimo tvarką, tikslinga taikyti naują tvarką ir Lietuvoje, siekiant suderinti veiksmus su ES, t. y. siūloma pritarti pateiktam svarstyti projektui. 2. Projekto 1 straipsnio pavadinime, atsižvelgiant į ratifikuojamo dokumento pavadinimą žodis „pakeitimo“ keistinas žodžiu „pakeitimų“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui pritarti įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Bacvinka. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja Rasa Matusevičiūtė
Užsienio reikalų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Įstatymo
2017-04-21
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Rūta Miliūtė, Žygimantas Pavilionis, Mindaugas Puidokas, Dovilė Šakalienė. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Inga Milašiūtė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras Martynas Norbutas, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės skyriaus vedėja Liucija Schulte-Ebbert. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Nekvestionuojant teikiamu projektu siekiamų tikslų, vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomuose ratifikuoti 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos (toliau – Konvencija) 1998 metų Protokolo dėl patvariųjų organinių teršalų (toliau – Protokolas) pakeitimuose yra nustatoma nauja Protokolo I, II, III, IV, VI ir VIII priedų pakeitimų tvarka, pagal kurią priimti Protokolo priedų pakeitimai Šalims įsigaliotų po vienerių metų po to, kai Komisijos vykdomasis sekretorius visoms Šalims praneš apie kurio nors priedo pakeitimą (pagal šiuo metu galiojančią tvarką Protokolo pakeitimai įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo dienos, kai du trečdaliai Šalių deponavo pakeitimo priėmimo dokumentus). Ši Protokolo pakeitimų tvarka galiotų ir Lietuvai, atsižvelgiant į tai, kad teikiamame ratifikavimo įstatyme nesiūloma nustatyti, jog Lietuva nesutinka taikyti naujosios Protokolo priedų pakeitimų tvarkos. Tai iš esmės reiškia, kad priėmus teikiamą įstatymą, nurodytųjų Protokolo priedų pakeitimai nebebūtų ratifikuojami. Pažymėtina, kad šiuo metu siūlomus ratifikuoti Konvencijos Protokolo pakeitimus yra ratifikavusios septynios Europos Sąjungos valstybės narės. Nepritarti Šalys, pasirinkusios taikyti naują Protokolo priedų priėmimo tvarką, t.y. kurios ratifikuodamos šiuos Protokolo pakeitimus nenurodo, kad nesutinka taikyti naujosios Protokolo priedų pakeitimų tvarkos, ateityje gavusios JT Europos Ekonominės Komisijos Vykdomojo sekretoriaus pranešimą apie naujus Protokolo priedų pakeitimus, bet jų negalinčios priimti (įgyvendinti), turės teisę raštu per metus nuo dienos, kai tokie pakeitimai buvo priimti, pranešti depozitarui, kad pakeitimų negali priimti.
Tokiu atveju tai Šaliai Protokolo priedo pakeitimai įsigaliotų tik tada, kai ji depozitarui deponuos savo dokumentą, kuris patvirtina Protokolo priedų pakeitimų priėmimo (ratifikavimo) Šalyje faktą. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos Tarybos sprendime dėl Protokolo pakeitimų priėmimo ES lygiu nepareikštas prieštaravimas taikyti naują Protokolo priedų pakeitimų ratifikavimo tvarką, tikslinga taikyti naują tvarką ir Lietuvoje, siekiant suderinti veiksmus su ES. 2. Projekto 1 straipsnio pavadinime, atsižvelgiant į ratifikuojamo dokumento pavadinimą žodis „pakeitimo“ keistinas žodžiu „pakeitimų“. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas, 2017-04-05
įstatymo projektui. Pritarti
komiteto patobulintam Įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rūta Miliūtė, Aušrinė Armonaitė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-460(2). Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė