Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21,
Projekto lyginamasis variantas
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO Nr. VIII-729 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas
ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus atvejus, kai įstatymai, tarptautinės sutartys ar tarptautiniai susitarimai nustato kitaip, taip pat atvejus, kai valstybės ar savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant valstybei svarbius ekonominius projektus, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į projekto investicijų grąžą ir projekto veiklos pobūdį . , o taip pat atvejus, kai valstybės ar savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant bent vieną iš 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiklos tikslų nuomininkui investuojant lėšas , nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į investicijų grąžą. Valstybės ir savivaldybės trumpalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas kartu su valstybės ar savivaldybės ilgalaikiu materialiuoju turtu, jeigu tuo siekiama užtikrinti efektyvią valstybės ar savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos, taip pat
savivaldybių tarybos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Smirnovas
Projekto
lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis
turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus atvejus, kai įstatymai, tarptautinės sutartys ar tarptautiniai susitarimai nustato kitaip, taip pat atvejus, kai valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant valstybei svarbius ekonominius arba regioninės svarbos projektus, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į projekto investicijų grąžą ir projekto veiklos pobūdį. Valstybės ir savivaldybės trumpalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas kartu su valstybės ar savivaldybės ilgalaikiu materialiuoju turtu, jeigu tuo siekiama užtikrinti efektyvią valstybės ar savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą.“
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos, taip pat savivaldybių tarybos iki
teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto vardu Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė
DĖL
Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Teikiamo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Įstatymo projektas) tikslas – praplėsti atvejų, kuomet valstybės ir savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti nuomojamas ilgesniam negu 10 metų terminui, sąrašą. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 straipsnio 5 dalis nustato, kad valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus atvejus, kai įstatymai, tarptautinės sutartys ar tarptautiniai susitarimai nustato kitaip, taip pat atvejus, kai valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant valstybei svarbius ekonominius projektus, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į projekto investicijų grąžą ir projekto veiklos pobūdį. Šioje straipsnio dalyje yra nustatyta galimybė valstybės ir savivaldybės ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoti ilgesniam negu 10 metų terminui tik įgyvendinant valstybei svarbius ekonominius projektus. Tačiau savivaldybės disponuoja ilgalaikiu materialiuoju turtu, kuris gali būti išnuomotas įgyvendinat svarbius, visuomenei socialiai reikšmingus, ilgalaikius ir nuomininko finansinių investicijų reikalaujančius projektus, kurių investicijų atsipirkimas viršija Įstatyme numatytą 10 metų nuomos terminą.
Įstatyme visuomenei socialiai reikšmingi veiklos tikslai yra nustatyti Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1-9 papunkčiuose, kurie apima socialiai reikšmingas veiklos sritis, tokias kaip užtikrinimą vaiko ir (ar) šeimos gerovės ir (arba) vaiko teisių apsaugą, tenkinimą žmonių fizinio aktyvumo poreikių per kūno kultūros ir sporto veiklos skatinimą ir kitas. Savivaldybės nuosavybės teise valdo stadionus, aikštynus ir kitokį ilgalaikį, fiziškai ir technologiškai nusidėvėjusį materialųjį turtą, kuris gali būti naudojamas tik jį atnaujinus, t.y. investavus į šį turtą lėšas. Toks nusidėvėjęs turtas gali būti pritaikomas jį išnuomojant tenkinti kuriam nors iš Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies papunkčiuose nurodytų socialiai reikšmingų veiklos tikslų, nuomininkui investuojant lėšas į išnuomojamo turto atnaujinimą. Pavyzdžiui, blogos būklės sporto salė gali būti išnuomota tenkinti žmonių fizinio aktyvumo poreikiams (14 str. 2 d. 8 p.), nuomos sutartyje numatant nuomininko pareigą atnaujinti sporto salę iki jai keliamų reikalavimų atitikimo, atitinkamai nustatant nuomos sutarties terminą iki investicijų atsipirkimo. Iki Įstatymo 15 straipsnio pakeitimo savivaldybės tokį turtą ir išnuomodavo terminui iki nuomininko investicijų atsipirkimo, kuris galėjo būti ilgesnis nei 10 metų, t.y. ilgalaikį materialųjį turtą išnuomodavo ilgesniam nei 10 metų terminui. Įsigaliojus dabartiniu metu galiojantiems Įstatymo pakeitimams, savivaldybės nebeturi galimybės tokių objektų išnuomoti ilgesniam nei 10 metų terminui, o tai sąlygoja potencialių nuomininkų nebuvimą dėl per trumpo 10 metų termino investuotų lėšų atsipirkimui.
Todėl yra tikslinga ir reikalinga Įstatyme numatyti galimybę valstybės ir savivaldybės ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoti ilgesniam negu 10 metų terminui Įstatyme išskirtiems socialiai reikšmingiems veiklos tikslams tenkinti, su sąlyga, kad nuomininkas turto nuomos sutartyje įsipareigotų investuoti savo lėšas į nuomojamo turto atnaujinimą. Nuomos sutarties termino pabaiga turėtų būti susieta su nuomininko į nuomojamą turtą investuotuotų lėšų atsipirkimu. Siūlomu Įstatymo projektu taip pat kaip ir Įstatyme yra nustatomas abibrėžtas valstybės ar savivaldybės ilgalaikio materialaus turto nuomos terminas, t.y. Įstatymo 15 straipsnio nuostata dėl valstybės ar savivaldybės ilgalaikio materialaus turto terminuotos nuomos sutarties sudarymo yra nekeičiama. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio
materialųjį turtą ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą) tik atvejais, kai tai nustato įstatymai, tarptautinės sutartys ar tarptautiniai susitarimai, o taip pat su išimtiniais atvejais, kai valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant valstybei svarbius ekonominius projektus, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į projekto investicijų grąžą ir projekto veiklos pobūdį.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis nenumato galimybės nusidėvėjusį ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoti ilgesniam negu 10 metų terminui įgyvendinant kurį nors iš Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies papunkčiuose išvardintų veiklos tikslų, nuomininkui investuojant lėšas į išnuomoto turtą atnaujinimą. Didesnių objektų renovacijai mažesnis nei 10 metų laikotarpis paprastai yra per trumpas investicijoms susigrąžinti, todėl nebūna norinčių tokį turtą išnuomoti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma Įstatymo 15 straipsnio 5 dalies naujo teisinio reguliavimo nuostata išplečiami atvejai, kai valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialus turtas gali būti išnuomojamas ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Tai atvejai, kai valstybės ar savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant bent vieną iš 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiklos tikslų nuomininkui investuojant lėšas, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į investicijų grąžą.
Nauja teisinio reguliavimo nuostata sudaroma galimybė savivaldybėms išnuomoti apleistą, investicijų reikalaujantį turtą, ilgesniam nei Įstatyme numatytam 10 metų terminui socialiai jautrioms veiklos sritims, jei įsipareigojama investuoti ir atnaujinti nuomojamą turtą, o taip pat, sudaroma galimybė asmenims užsiimti socialiai jautriomis veiklos sritimis investojant į išnuomojamą apleistą turtą, turint galimybę nuomos laikotarpiu susigrąžinti investuotas lėšas. Savivaldybėse atsiras daugiau atnaujintų sporto bei kitai veiklai skirtų stadionų, aikštynų ir kitų vietų, kuriuose visuomenės turės galimybę dalyvauti fizinio aktyvo ir kitose socialiai reikšmingose veiklose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamos priimto įstatymo pasekmės yra nenumatomos. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtu įstatymu neigiama įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Bus sudarytos didesnės galimybės vystyti socialiai jautrias veiklos sritis. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas paskatins verslo subjektus dalyvauti skelbiamuose ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkursuose. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymas inkorporuojamas į teisės sistemą įstatyminiu lygmeniu nepriimant, nekeičiant ir nepripažįstant netekusiais galios kitų teisės aktų (įstatymų). Priėmus Įstatymo projektą reikės pakeisti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos, taip pat savivaldybių tarybų priimtus teisės aktus, reglamentuojančius turto nuomos tvarką. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymo projektą Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos, taip pat savivaldybių tarybos iki Įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
Savivaldybėms atsiras didesnės galimybės išnuomoti nenaudojamą ilgalaikį materialųjį turtą ir gauti papildomų pajamų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: "valdymas", "valstybės nuosavybė", "valstybės turtas", "savivaldybė", viešoji nuosavybė",
"nuosavybė", "naudojimasis teisėmis". 15. Kiti
, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo narys Parašas Kęstutis Smirnovas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus atvejus, ,,kai valstybės ar savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant bent vieną iš 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiklos tikslų nuomininkui investuojant lėšas, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgiant į investicijų grąžą“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, projekto nuostata ,,išnuomojamas įgyvendinant bent vieną iš 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiklos tikslų“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar ilgesniam kaip 10 metų terminui valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas galėtų būti išnuomojamas su sąlyga, kad išsinuomotą turtą nuomininkas galės naudoti tik keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytiems tikslams, ar be nurodytų tikslų išnuomotas turtas galėtų būti naudojamas ir kitiems tikslams. Taikant įstatymą, minėtoji nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Atsižvelgus į tai, ją reikėtų patikslinti taip, kad būtų pašalintas aukščiau minėtas neaiškumas. Antra, nėra aišku, į kokį konkrečiai objektą turėtų būti investuojamos nuomininko lėšos. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad nuomininkas investuoja į išsinuomotą valstybės ar savivaldybių ilgalaikį materialųjį turtą, projekto nuostatas reikėtų patikslinti.
Be to, svarstytina, ar, siekiant aiškumo bei vengiant galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, nereikėtų nustatyti investavimo į išsinuomotą ilgalaikį materialųjį turtą būdo. Trečia, nuomininko investicijų į išsinuomotą ilgalaikį materialųjį valstybės ar savivaldybės turtą grąža, priklausomai nuo investicijų dydžio, gali trukti santykinai ilgą laiko tarpą. Tai atitinkamai sąlygotų ir galimai labai ilgą valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialaus turto nuomos terminą. Civilinio kodekso 6.497 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip 100 metų. Pastarojo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymai gali nustatyti kitokius daikto, kuris yra valstybės nuosavybė, nuomos terminus. Pastebėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už turto pagerinimą neatlyginama. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatytas maksimalus valstybių ar savivaldybių ilgalaikio turto nuomos terminas. Kitu atveju kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nustatytus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Ketvirta, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar įstatymo nuostatos būtų taikomos tik toms valstybės ar savivaldybių ilgalaikio turto nuomos sutartims, kurios būtų sudaromoms po įstatymo įsigaliojimo, ar ir iki įstatymo įsigaliojimo sudarytoms nuomos sutartims, kai nuomininkas lėšas investuotų jau įsigaliojus įstatymui. Pastaruoju atveju nuomos sutarčių terminas būtų pratęsiamas.
Svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriomis būtų pašalintas šis neaiškumas. Penkta, vertinamojoje projekto nuostatoje prieš skaičių ir žodį ,,14 straipsnio” įrašytini žodžiai ,,šio įstatymo“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nėra siūloma reglamentuoti įstatymo taikymo, projekto 2 straipsnio pavadinime išbrauktinas žodis ,,taikymas“ arba šį projekto straipsnį reikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis. 3. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu – valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė įgyvendina valstybės turto savininko funkcijas, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 4. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės (savivaldybių) turto nuomą privatiems asmenims, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el.p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII - 729 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-
22 Nr. XIIIP-4597(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
16
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos Prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03 -231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus atvejus, ,,kai valstybės ar savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant bent vieną iš 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiklos tikslų nuomininkui investuojant lėšas, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgiant į investicijų grąžą“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, projekto nuostata ,,išnuomojamas įgyvendinant bent vieną iš 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiklos tikslų“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar ilgesniam kaip
galėtų būti išnuomojamas su sąlyga, kad išsinuomotą turtą nuomininkas galės naudoti tik keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytiems tikslams, ar be nurodytų tikslų išnuomotas turtas galėtų būti naudojamas ir kitiems tikslams. Taikant įstatymą, minėtoji nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Atsižvelgus į tai, ją reikėtų patikslinti taip, kad būtų pašalintas aukščiau minėtas neaiškumas. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-03-231 Antra, nėra aišku, į kokį konkrečiai objektą turėtų būti investuojamos nuomininko lėšos. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad nuomininkas investuoja į išsinuomotą valstybės ar savivaldybių ilgalaikį materialųjį turtą, projekto nuostatas reikėtų patikslinti.
Be to, svarstytina, ar, siekiant aiškumo bei vengiant galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, nereikėtų nustatyti investavimo į išsinuomotą ilgalaikį materialųjį turtą būdo. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-03-231 Trečia, nuomininko investicijų į išsinuomotą ilgalaikį materialųjį valstybės ar savivaldybės turtą grąža, priklausomai nuo investicijų dydžio, gali trukti santykinai ilgą laiko tarpą. Tai atitinkamai sąlygotų ir galimai labai ilgą valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialaus turto nuomos terminą. Civilinio kodekso
būti ilgesnis kaip 100 metų. Pastarojo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymai gali nustatyti kitokius daikto, kuris yra valstybės nuosavybė, nuomos terminus. Pastebėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už turto pagerinimą neatlyginama. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatytas maksimalus valstybių ar savivaldybių ilgalaikio turto nuomos terminas. Kitu atveju kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nustatytus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Pritarti 4.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-03-231 Ketvirta, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar įstatymo nuostatos būtų taikomos tik toms valstybės ar savivaldybių ilgalaikio turto nuomos sutartims, kurios būtų sudaromoms po įstatymo įsigaliojimo, ar ir iki įstatymo įsigaliojimo sudarytoms nuomos sutartims, kai nuomininkas lėšas investuotų jau įsigaliojus įstatymui. Pastaruoju atveju nuomos sutarčių terminas būtų pratęsiamas. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriomis būtų pašalintas šis neaiškumas. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-03-23 Penkta, vertinamojoje projekto nuostatoje prieš skaičių ir žodį ,,14 straipsnio” įrašytini žodžiai ,,šio įstatymo“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nėra siūloma reglamentuoti įstatymo taikymo, projekto 2 straipsnio pavadinime išbrauktinas žodis ,,taikymas“ arba šį projekto straipsnį reikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu – valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė įgyvendina valstybės turto savininko funkcijas, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti
Nutarimas Nr. 797 Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4597 8.
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės (savivaldybių) turto nuomą privatiems asmenims, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti 2020 m. rugpjūčio5 d. Antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-6135
įstatymo Nr. VIII-729 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4597
ministerijos Europos teisės departamentas, 2020-03-02 Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-07-161 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. SV-S-1637 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-4597 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – išplėsti atvejus, kad savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas galėtų būti išnuomotas ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, siekiant įgyvendinti svarbius, visuomenei socialiai reikšmingus, ilgalaikius projektus, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui svarstant Įstatymo projekte numatytas tikslo pasiekimo priemones įvertinti šias aplinkybes ir pasiūlymus:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybes ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui išnuomoti valstybės arba savivaldybės ilgalaikį materialųjį turtą tais atvejais, kai šis turtas išnuomojamas įgyvendinant bent vieną iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas)
dalyje nustatytų veiklos tikslų, nuomininkui investuojant lėšas ir nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į investicijų grąžą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama sudaryti galimybes išnuomoti apleistą, investicijų reikalaujantį savivaldybių nekilnojamąjį turtą, kuris būtų naudojamas socialiai jautrioms veiklos sritims. Nuomininkui būtų sudaromos galimybės susigrąžinti investuotas lėšas, kurių nepavyksta padengti per 10 metų laikotarpį, taip paskatinant verslo subjektus dalyvauti valstybės ir savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkursuose. Pažymėtina, kad Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 6 punktu pelno nesiekiantiems subjektams, kurių pagrindinis veiklos tikslas atitinka bent vieną Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiklos tikslų, sudarytos galimybės valstybės arba savivaldybės ilgalaikį materialųjį turtą išsinuomoti be nuomos konkurso.
Subjektai, kurie vykdo Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytas veiklas, dažniausiai yra viešosios naudos siekiančios nevyriausybinės organizacijos (asociacijos, labdaros ir paramos fondai, viešosios įstaigos), kurių veiklos tikslai nėra pelno siekimas, o vykdomos veiklos nėra komercinio pobūdžio veiklos, galinčios generuoti investuotų lėšų grąžą. Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tokių subjektų finansinių pajėgumų ne tik investuoti dideles, neatsiperkančias per 10 metų laikotarpį, lėšų sumas, bet ir ilgesnį nei 10 metų laikotarpį mokėti nuompinigius ir kitus valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartyse nustatytus mokėjimus. Kadangi už valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto būklės pagerinimą nuomininkui neatlyginama, nuomininko siekis bent per nuomos laikotarpį iš savo ekonominės veiklos susigrąžinti investicijas abejonių nekelia. Tačiau savivaldybių praktika rodo, kad poreikis nustatyti ilgesnį nei 10 metų nuomos laikotarpį nesiejamas su realiu laikotarpiu, per kurį nuomininkas pagrįstai gali tikėtis atgauti savo investicijas (ir pradines, ir vėlesnes), panaudotas konkretiems savo ekonominės veiklos tikslams pasiekti. Išimtis dėl ilgesnio nei 10 metų valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos laikotarpio, be kitų Įstatymo 15 straipsnyje nustatytų valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos termino išimčių, sietina tik su valstybei svarbių ekonominių projektų, kuriuose aiškiai pagrindžiamas investicijų grąžos laikotarpis, įgyvendinimu.
Atsižvelgiant į savivaldybių poreikio specifiškumą, siūlytina apsvarstyti galimybę Įstatymo projekte nustatyti, kad ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas tais atvejais, kai šis turtas išnuomojamas įgyvendinant projektus, kuriems suteiktas regioninės svarbos projekto statusas. Pritarti
2Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2020-08-051 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto prašymu atliko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4597 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus minėto teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siūlomos nuostatos gali būti suvokiamos ir taikomos dviprasmiškai. Be to, tikėtina rizika, kad dėl šių Projekto nuostatų valstybės arba savivaldybės turto nuomos laikotarpiu (kuris gali būti itin ilgas) gali susidaryti prielaidų neįgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnyje nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų.
Siekiant išvengti ydingo Projekto nuostatų interpretavimo Projektas turėtų būti tobulinamas atskleidžiant nuomininko „investavimo“ į valstybės ar savivaldybės turtą esmę, o užkertant kelią nesąžiningam nuomininkų elgesiui Projekte gali būti nustatomi papildomi saugikliai. Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Projektu siūloma Įstatymo 15 straipsnio 5 dalį papildyti nuostatomis, kad „valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus atvejus, kai įstatymai, tarptautinės sutartys ar tarptautiniai susitarimai nustato kitaip, taip pat atvejus, kai valstybės ar savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant valstybei svarbius ekonominius projektus, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į projekto investicijų grąžą ir projekto veiklos pobūdį, taip pat atvejus, kai valstybės ar savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant bent vieną iš 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiklos tikslų nuomininkui investuojant lėšas, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į investicijų grąžą. Valstybės ir savivaldybės trumpalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas kartu su valstybės ar savivaldybės ilgalaikiu materialiuoju turtu, jeigu tuo siekiama užtikrinti efektyvią valstybės ar savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą“ (Projektu siūlomos nuostatos išskirtos pasviruoju šriftu). Pritardama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2020-03-19 išvadoje Nr.
XIIIP-4597 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ (toliau – Išvada) pateiktoms pastaboms [1] , Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį į papildomus su Projektu teikiamu teisiniu reglamentavimu susijusius aspektus:
siejamos su Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų socialinio pobūdžio tikslų, kurie nesusiję su pelno siekimu , įgyvendinimu. Projektu siūloma nuostata, kad turto nuomos laikotarpis bus nustatomas atsižvelgus į investicijų grąžą , suponuoja nuomonę, kad turtas nuomininkui bus išnuomojamas laikotarpiui, per kurį nuomininkas susigrąžins į turtą investuotas lėšas. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, aplinkybė, kad turtas išnuomojamas su pelno siekimu nesusijusiai veiklai, gali lemti, kad investicijų susigrąžinimo terminas gali būti itin ilgas arba investicijos gali būti nesusigrąžinamos. Taigi, Projekto priėmimas gali lemti, kad turtas bus išnuomojamas itin ilgam laikotarpiui. Šiuo atveju egzistuoja galimybė, kad minėtu laikotarpiu gali susiklostyti situacija, kai turtas kitiems asmenims gali būti išnuomotas valstybei ar savivaldybei naudingesnėmis sąlygomis; be to, yra rizikos tikimybė, kad nuomininko vykdoma veikla turto nuomos laikotarpiu gali prarasti aktualumą. Dėl minėtų priežasčių Projekto siūlymai svarstytini jų tikslingumo aspektu, kadangi įgyvendinant Projekto nuostatas valstybės arba savivaldybės turto nuomos laikotarpiu gali susidarytų prielaidų Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų neįgyvendinimui ar net pažeidimams
3Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2020-08-051 2.
Nors galiojantis Įstatymas to nedetalizuoja [3] , pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas)
tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą (jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis). Pagal Įstatymo 15 straipsnio 9 dalies nuostatas nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už turto pagerinimą neatlyginama. Šių nuostatų kontekste svarbu yra tai, kaip turėtų būti interpretuojamos Projektu siūlomos nuostatos ir kas būtų (priėmus Projektą) laikytina nuomininko investicijomis (Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, su Civilinio kodekso 6.493 straipsnyje nustatytų pareigų įgyvendinimu susijusios ir nuomininko turėtos išlaidos neturėtų būti laikomos investavimu). Siekiant teisinio aiškumo ir norint išvengti dviprasmiškumų siūlytina Projekte atskleisti investavimą Projekto nuostatų kontekste. Atsižvelgti
4Specialiųjų tyrimų tarnyba,
tikslų siekiantiems asmenims valstybės ir savivaldybių turtas išnuomojamas be konkurso. Kadangi pagal Projektą šiems asmenims nebūtų taikomas galiojančiame Įstatyme nustatytas ne ilgesnis negu 10 metų turto nuomos laikotarpio kriterijus, Projektu tokiems asmenims išplečiamas lengvatinių sąlygų išsinuomoti valstybės ar savivaldybės turtą turinys. Šiuo aspektu Projekto siūlymai gali būti vertinami kaip naudingi atskiroms interesų grupėms ar atskiriems asmenims. Atsižvelgti
5Specialiųjų tyrimų tarnyba,
straipsnio 2 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos, taip pat savivaldybių tarybos iki Projektu siūlomo įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti teisės aktus, reglamentuojančius Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo tvarką.
Šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą antrąją pastabą, taip pat Teisės departamento Išvados 1 pastaboje nurodytus aspektus, galima daryti išvadą, kad Projektu siūlomų nuostatų dviprasmiškumai ir teisiniai neaiškumai gali lemti, kad kai kurios savivaldybės savaip interpretuos ir skirtingai (galimai ydingai) reglamentuos
gali būti laikoma papildomu korupcijos rizikos veiksniu. Atsižvelgti
6Specialiųjų tyrimų tarnyba,
nuostatų įgyvendinimas bus detalizuotas poįstatyminiuose teisės aktuose, objektyviai antikorupciniu požiūriu įvertinti Projektu siūlomas nuostatas bus galima tik parengus šių teisės aktų projektus. Manome, jog įvertinus Projektu teikiamų nuostatų dviprasmiškumus ir teisinius neaiškumus, galimą riziką, Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimą detalizuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose bus nustatomos papildomos sąlygos, mažinančios nesąžiningo elgesio rizikas. Kadangi tokių sąlygų nustatymas vėliau, t. y. poįstatyminiuose teisės aktuose, gali sukelti diskusijas, siūlome apsvarstyti Projekto tobulinimo tikslingumą ir papildomas sąlygas identifikuoti ir reglamentuoti įstatymo lygmeniu.
Pavyzdžiui, siekiant išvengti nuomininkų nesąžiningo elgesio (situacijos, kai nuomininkas siekdamas kuo ilgiau išlaikyti teisę disponuoti išsinuomotu turtu dels investuoti į išsinuomotą turtą), Projekte tikslinga nustatyti išimtį dėl Projekto nuostatų taikymo ir nurodyti, kad išnuomojus valstybės ar savivaldybių turtą, tačiau per atitinkamą laikotarpį (pavyzdžiui, per 10 metų) nuomininkui neinvestavus į turtą, nepaisant sutarties sąlygų laikoma, kad turtas išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Atsižvelgti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4597 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Ričardas Juška. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė [1] Sutinkame su Teisės departamento nuomone, kad iš Projekto neaišku:1) ar išnuomojamas turtas gali būti naudojamas tik įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytais tikslais, ar ir kitiems tikslams; 2) ar nuomininkas turėtų investuoti į išsinuomotą turtą, ar galėtų investuoti ir į kitą (pavyzdžiui, kartu išnuomotą valstybės ir savivaldybės trumpalaikį materialųjį turtą); 3) neaišku, ar Projekto nuostatos bus taikomos tik naujai sudaromoms sutartims, ar galės būti taikomos ir jau sudarytų sutarčių atžvilgiu.
Dėl minėtų priežasčių Projekto nuostatos gali būti suvokiamos ir taikomos dviprasmiškai ir yra svarstytinos teisinio aiškumo aspektu. [2] Įstatymo 9 straipsnis nustato, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: visuomeninės naudos ( valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą), efektyvumo (sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei), racionalumo (valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas) ir viešosios teisės (sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir
(ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais). [3] Atitinkamas turto naudotojo pareigas Įstatymas nustato tik panaudos pagrindais valstybės ar savivaldybės turtą naudojantiems asmenims.
Audito komitetas
2020-09-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Audronė Jankuvienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, vyresnioji specialistė Diana Andriūnaitė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-191
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus atvejus, ,,kai valstybės ar savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant bent vieną iš 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiklos tikslų nuomininkui investuojant lėšas, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgiant į investicijų grąžą“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, projekto nuostata ,,išnuomojamas įgyvendinant bent vieną iš 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiklos tikslų“ nėra pakankamai aiški.
Neaišku, ar ilgesniam kaip
galėtų būti išnuomojamas su sąlyga, kad išsinuomotą turtą nuomininkas galės naudoti tik keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytiems tikslams, ar be nurodytų tikslų išnuomotas turtas galėtų būti naudojamas ir kitiems tikslams. Taikant įstatymą, minėtoji nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Atsižvelgus į tai, ją reikėtų patikslinti taip, kad būtų pašalintas aukščiau minėtas neaiškumas. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-03-191
Antra, nėra aišku, į kokį konkrečiai objektą turėtų būti investuojamos nuomininko lėšos. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad nuomininkas investuoja į išsinuomotą valstybės ar savivaldybių ilgalaikį materialųjį turtą, projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Be to, svarstytina, ar, siekiant aiškumo bei vengiant galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, nereikėtų nustatyti investavimo į išsinuomotą ilgalaikį materialųjį turtą būdo. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-03-191
Trečia, nuomininko investicijų į išsinuomotą ilgalaikį materialųjį valstybės ar savivaldybės turtą grąža, priklausomai nuo investicijų dydžio, gali trukti santykinai ilgą laiko tarpą. Tai atitinkamai sąlygotų ir galimai labai ilgą valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialaus turto nuomos terminą. Civilinio kodekso 6.497 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip 100 metų. Pastarojo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymai gali nustatyti kitokius daikto, kuris yra valstybės nuosavybė, nuomos terminus. Pastebėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už turto pagerinimą neatlyginama.
Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatytas maksimalus valstybių ar savivaldybių ilgalaikio turto nuomos terminas. Kitu atveju kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nustatytus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-03-191 (15),2
reguliavimo nėra aišku, ar įstatymo nuostatos būtų taikomos tik toms valstybės ar savivaldybių ilgalaikio turto nuomos sutartims, kurios būtų sudaromoms po įstatymo įsigaliojimo, ar ir iki įstatymo įsigaliojimo sudarytoms nuomos sutartims, kai nuomininkas lėšas investuotų jau įsigaliojus įstatymui. Pastaruoju atveju nuomos sutarčių terminas būtų pratęsiamas. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriomis būtų pašalintas šis neaiškumas. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-03-191
Penkta, vertinamojoje projekto nuostatoje prieš skaičių ir žodį ,,14 straipsnio” įrašytini žodžiai
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-03-192 Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nėra siūloma reglamentuoti įstatymo taikymo, projekto 2 straipsnio pavadinime išbrauktinas žodis ,,taikymas“ arba šį projekto straipsnį reikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis. Pritarti Argumentai: Pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, kuria siūloma iš svarstomo įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimo išbraukti žodį „taikymas“. Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr.
XIIIP-4597(2). 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-19 * Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu – valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė įgyvendina valstybės turto savininko funkcijas, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Argumentai:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. liepos 16 d. priėmė nutarimą Nr. 797 „ Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4597“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-19 * Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio
akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės (savivaldybių) turto nuomą privatiems asmenims, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti Argumentai:
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2020 m. rugpjūčio 5 d. pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą „ Dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4597“. 9. Teisingumo ministerijos Europos Teisės departamentas, 2020-03-19 * Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr.
VIII-729 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP‑4597 atitiktį Europos Sąjungos teisei, informuojame, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-08-051
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto prašymu atliko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4597 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus minėto teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siūlomos nuostatos gali būti suvokiamos ir taikomos dviprasmiškai. Be to, tikėtina rizika, kad dėl šių Projekto nuostatų valstybės arba savivaldybės turto nuomos laikotarpiu (kuris gali būti itin ilgas) gali susidaryti prielaidų neįgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnyje nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų. Siekiant išvengti ydingo Projekto nuostatų interpretavimo Projektas turėtų būti tobulinamas atskleidžiant nuomininko „investavimo“ į valstybės ar savivaldybės turtą esmę, o užkertant kelią nesąžiningam nuomininkų elgesiui Projekte gali būti nustatomi papildomi saugikliai.
Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: Projektu siūloma Įstatymo 15 straipsnio 5 dalį papildyti nuostatomis, kad „valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus atvejus, kai įstatymai, tarptautinės sutartys ar tarptautiniai susitarimai nustato kitaip, taip pat atvejus, kai valstybės ar savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant valstybei svarbius ekonominius projektus, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į projekto investicijų grąžą ir projekto veiklos pobūdį, taip pat atvejus, kai valstybės ar savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant bent vieną iš 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiklos tikslų nuomininkui investuojant lėšas, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į investicijų grąžą. Valstybės ir savivaldybės trumpalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas kartu su valstybės ar savivaldybės ilgalaikiu materialiuoju turtu, jeigu tuo siekiama užtikrinti efektyvią valstybės ar savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą“ (Projektu siūlomos nuostatos išskirtos pasviruoju šriftu). Pritardama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2020-03-19 išvadoje Nr. XIIIP-4597 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ (toliau – Išvada) pateiktoms pastaboms [1] , Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį į papildomus su Projektu teikiamu teisiniu reglamentavimu susijusius aspektus: 1.
Projektu siūlomos nuostatos siejamos su Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų socialinio pobūdžio tikslų, kurie nesusiję su pelno siekimu , įgyvendinimu. Projektu siūloma nuostata, kad turto nuomos laikotarpis bus nustatomas atsižvelgus į investicijų grąžą , suponuoja nuomonę, kad turtas nuomininkui bus išnuomojamas laikotarpiui, per kurį nuomininkas susigrąžins į turtą investuotas lėšas. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, aplinkybė, kad turtas išnuomojamas su pelno siekimu nesusijusiai veiklai, gali lemti, kad investicijų susigrąžinimo terminas gali būti itin ilgas arba investicijos gali būti nesusigrąžinamos. Taigi, Projekto priėmimas gali lemti, kad turtas bus išnuomojamas itin ilgam laikotarpiui. Šiuo atveju egzistuoja galimybė, kad minėtu laikotarpiu gali susiklostyti situacija, kai turtas kitiems asmenims gali būti išnuomotas valstybei ar savivaldybei naudingesnėmis sąlygomis; be to, yra rizikos tikimybė, kad nuomininko vykdoma veikla turto nuomos laikotarpiu gali prarasti aktualumą. Dėl minėtų priežasčių Projekto siūlymai svarstytini jų tikslingumo aspektu, kadangi įgyvendinant Projekto nuostatas valstybės arba savivaldybės turto nuomos laikotarpiu gali susidarytų prielaidų Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų neįgyvendinimui ar net pažeidimams
2Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2020-08-051
nedetalizuoja [3] , pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas)
tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą (jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis).
Pagal Įstatymo 15 straipsnio 9 dalies nuostatas nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už turto pagerinimą neatlyginama. Šių nuostatų kontekste svarbu yra tai, kaip turėtų būti interpretuojamos Projektu siūlomos nuostatos ir kas būtų (priėmus Projektą) laikytina nuomininko investicijomis (Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, su Civilinio kodekso 6.493 straipsnyje nustatytų pareigų įgyvendinimu susijusios ir nuomininko turėtos išlaidos neturėtų būti laikomos investavimu). Siekiant teisinio aiškumo ir norint išvengti dviprasmiškumų siūlytina Projekte atskleisti investavimą Projekto nuostatų kontekste. Pritarti
3Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2020-08-051
siekiantiems asmenims valstybės ir savivaldybių turtas išnuomojamas be konkurso. Kadangi pagal Projektą šiems asmenims nebūtų taikomas galiojančiame Įstatyme nustatytas ne ilgesnis negu 10 metų turto nuomos laikotarpio kriterijus, Projektu tokiems asmenims išplečiamas lengvatinių sąlygų išsinuomoti valstybės ar savivaldybės turtą turinys. Šiuo aspektu Projekto siūlymai gali būti vertinami kaip naudingi atskiroms interesų grupėms ar atskiriems asmenims. Pritarti
4Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2
dalies nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos, taip pat savivaldybių tarybos iki Projektu siūlomo įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti teisės aktus, reglamentuojančius Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo tvarką.
Šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą antrąją pastabą, taip pat Teisės departamento Išvados 1 pastaboje nurodytus aspektus, galima daryti išvadą, kad Projektu siūlomų nuostatų dviprasmiškumai ir teisiniai neaiškumai gali lemti, kad kai kurios savivaldybės savaip interpretuos ir skirtingai (galimai ydingai) reglamentuos Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo tvarką. Mūsų nuomone, tokia situacija gali būti laikoma papildomu korupcijos rizikos veiksniu. Pritarti
5Specialiųjų tyrimų tarnyba,
įgyvendinimas bus detalizuotas poįstatyminiuose teisės aktuose, objektyviai antikorupciniu požiūriu įvertinti Projektu siūlomas nuostatas bus galima tik parengus šių teisės aktų projektus. Manome, jog įvertinus Projektu teikiamų nuostatų dviprasmiškumus ir teisinius neaiškumus, galimą riziką, Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimą detalizuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose bus nustatomos papildomos sąlygos, mažinančios nesąžiningo elgesio rizikas. Kadangi tokių sąlygų nustatymas vėliau, t. y. poįstatyminiuose teisės aktuose, gali sukelti diskusijas, siūlome apsvarstyti Projekto tobulinimo tikslingumą ir papildomas sąlygas identifikuoti ir reglamentuoti įstatymo lygmeniu.
Pavyzdžiui, siekiant išvengti nuomininkų nesąžiningo elgesio (situacijos, kai nuomininkas siekdamas kuo ilgiau išlaikyti teisę disponuoti išsinuomotu turtu dels investuoti į išsinuomotą turtą), Projekte tikslinga nustatyti išimtį dėl Projekto nuostatų taikymo ir nurodyti, kad išnuomojus valstybės ar savivaldybių turtą, tačiau per atitinkamą laikotarpį (pavyzdžiui, per 10 metų) nuomininkui neinvestavus į turtą, nepaisant sutarties sąlygų laikoma, kad turtas išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-07-161
Argumentai: Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. SV-S-1637 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
(toliau – Įstatymo projektas) tikslui – išplėsti atvejus, kad savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas galėtų būti išnuomotas ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, siekiant įgyvendinti svarbius, visuomenei socialiai reikšmingus, ilgalaikius projektus, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui svarstant Įstatymo projekte numatytas tikslo pasiekimo priemones įvertinti šias aplinkybes ir pasiūlymus:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybes ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui išnuomoti valstybės arba savivaldybės ilgalaikį materialųjį turtą tais atvejais, kai šis turtas išnuomojamas įgyvendinant bent vieną iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas)
dalyje nustatytų veiklos tikslų, nuomininkui investuojant lėšas ir nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į investicijų grąžą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama sudaryti galimybes išnuomoti apleistą, investicijų reikalaujantį savivaldybių nekilnojamąjį turtą, kuris būtų naudojamas socialiai jautrioms veiklos sritims. Nuomininkui būtų sudaromos galimybės susigrąžinti investuotas lėšas, kurių nepavyksta padengti per 10 metų laikotarpį, taip paskatinant verslo subjektus dalyvauti valstybės ir savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkursuose. Pažymėtina, kad Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 6 punktu pelno nesiekiantiems subjektams, kurių pagrindinis veiklos tikslas atitinka bent vieną Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiklos tikslų, sudarytos galimybės valstybės arba savivaldybės ilgalaikį materialųjį turtą i šsinuomoti be nuomos konkurso.
Subjektai, kurie vykdo Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytas veiklas, dažniausiai yra viešosios naudos siekiančios nevyriausybinės organizacijos (asociacijos, labdaros ir paramos fondai, viešosios įstaigos), kurių veiklos tikslai nėra pelno siekimas, o vykdomos veiklos nėra komercinio pobūdžio veiklos, galinčios generuoti investuotų lėšų grąžą. Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tokių subjektų finansinių pajėgumų ne tik investuoti dideles, neatsiperkančias per 10 metų laikotarpį, lėšų sumas, bet ir ilgesnį nei 10 metų laikotarpį mokėti nuompinigius ir kitus valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartyse nustatytus mokėjimus. Pritarti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2020-07-161
Kadangi už valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto būklės pagerinimą nuomininkui neatlyginama, nuomininko siekis bent per nuomos laikotarpį iš savo ekonominės veiklos susigrąžinti investicijas abejonių nekelia. Tačiau savivaldybių praktika rodo, kad poreikis nustatyti ilgesnį nei 10 metų nuomos laikotarpį nesiejamas su realiu laikotarpiu, per kurį nuomininkas pagrįstai gali tikėtis atgauti savo investicijas (ir pradines, ir vėlesnes), panaudotas konkretiems savo ekonominės veiklos tikslams pasiekti. Išimtis dėl ilgesnio nei 10 metų valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos laikotarpio, be kitų Įstatymo 15 straipsnyje nustatytų valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos termino išimčių, sietina tik su valstybei svarbių ekonominių projektų, kuriuose aiškiai pagrindžiamas investicijų grąžos laikotarpis, įgyvendinimu.
Atsižvelgiant į savivaldybių poreikio specifiškumą, siūlytina apsvarstyti galimybę Įstatymo projekte nustatyti, kad ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas tais atvejais, kai šis turtas išnuomojamas įgyvendinant projektus, kuriems suteiktas regioninės svarbos projekto statusas. Pritarti Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-09-16 * Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui
ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas. Pritarti iš dalies Argumentai:
komitetas nepritaria įstatymo projekto iniciatorių siūlymui nustatyti galimybes ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui išnuomoti valstybės arba savivaldybės ilgalaikį materialųjį turtą tais atvejais, kai šis turtas išnuomojamas įgyvendinant bent vieną iš Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Turto įstatymas) 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiklos tikslų, nuomininkui investuojant lėšas ir nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į investicijų grąžą. 2.
komitetas pritaria Vyriausybės siūlymui Turto įstatyme nustatyti, kad ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui valstybės ir savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas tais atvejais, kai šis turtas išnuomojamas įgyvendinant regioninės svarbos projektus. Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą ir pateiktus argumentus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti Seimo Audito komiteto patobulintam Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4597(2) ir Seimo Audito komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Audito komitetas, 2020-09-301
Argumentai:
projektu siekiama nustatyti išimtį dėl ilgesnio nei 10 metų (įskaitant nuomos termino pratęsimą) valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos laikotarpio, tais atvejais kai valstybės ar savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant bent vieną iš Turto įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiklos tikslų nuomininkui investuojant lėšas, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į investicijų grąžą. Atkreiptinas dėmesys, kad subjektai, kurie vykdo Turto įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytas veiklas, dažniausiai yra viešosios naudos siekiančios nevyriausybinės organizacijos (asociacijos, labdaros ir paramos fondai, viešosios įstaigos), kurių veiklos tikslai nėra pelno siekimas, o vykdomos veiklos nėra komercinio pobūdžio veiklos, galinčios generuoti investuotų lėšų grąžą. Pažymėtina, kad išimtis dėl ilgesnio nei 10 metų valstybės ar savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos laikotarpio turėtų būti siejama tik su veikla, kurią vykdant būtų galima objektyviai pagrįsti investicijų grąžos laikotarpį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritariant Vyriausybės pozicijai, Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, siūlytina nepritarti iniciatorių siūlomai išimčiai dėl ilgesnio nei 10 metų (įskaitant nuomos termino pratęsimą) valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos laikotarpio. 2. Galiojančiame Turto įstatyme numatyta, kad išimtis dėl ilgesnio nei 10 metų valstybės ar savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos laikotarpio taikoma įgyvendinant valstybei svarbius ekonominius projektus, kuriuose aiškiai pagrindžiamas investicijų grąžos laikotarpis. Investicijų grąžos laikotarpis taip pat gali būti pagrindžiamas įgyvendinant regioninės svarbos projektus, t. y. ilgalaikius projektus, kuriančius esminę teigiamą įtaką regiono ekonominei, socialinei, demografinei ar aplinkos būklei ir (ar) atskiros ūkio šakos (sektoriaus) būklei . Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat pritariant Vyriausybės pasiūlymui, siūlytina išimtį dėl ilgesnio nei 10 metų valstybės ar savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos laikotarpio taikyti įgyvendinant regioninės svarbos projektus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5.
Valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus atvejus, kai įstatymai, tarptautinės sutartys ar tarptautiniai susitarimai nustato kitaip, taip pat atvejus, kai valstybės ar savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant valstybei svarbius ekonominius arba regioninės svarbos projektus, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į projekto investicijų grąžą ir projekto veiklos pobūdį , o taip pat atvejus, kai valstybės ar savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant bent vieną iš 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiklos tikslų nuomininkui investuojant lėšas , nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į investicijų grąžą . Valstybės ir savivaldybės trumpalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas kartu su valstybės ar savivaldybės ilgalaikiu materialiuoju turtu, jeigu tuo siekiama užtikrinti efektyvią valstybės ar savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą.“
8Balsavimo rezultatai:
už – 4, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Bilotaitė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4597(2);
Nr. VIII-729 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4597(2) lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėja (ES) Laura Pranaitytė) [1] Sutinkame su Teisės departamento nuomone, kad iš Projekto neaišku:1) ar išnuomojamas turtas gali būti naudojamas tik įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytais tikslais, ar ir kitiems tikslams; 2) ar nuomininkas turėtų investuoti į išsinuomotą turtą, ar galėtų investuoti ir į kitą (pavyzdžiui, kartu išnuomotą valstybės ir savivaldybės trumpalaikį materialųjį turtą); 3) neaišku, ar Projekto nuostatos bus taikomos tik naujai sudaromoms sutartims, ar galės būti taikomos ir jau sudarytų sutarčių atžvilgiu. Dėl minėtų priežasčių Projekto nuostatos gali būti suvokiamos ir taikomos dviprasmiškai ir yra svarstytinos teisinio aiškumo aspektu. [2] Įstatymo 9 straipsnis nustato, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: visuomeninės naudos ( valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą), efektyvumo (sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei), racionalumo (valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas) ir viešosios teisės (sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais). [3] Atitinkamas turto naudotojo pareigas Įstatymas nustato tik panaudos pagrindais valstybės ar savivaldybės turtą naudojantiems asmenims.