Projekto lyginamasis variantas
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO
pakeitimas
išdėstyti taip: „23 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių, kaip juridinio asmens dalyvio, turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimas
1Valstybės ir savivaldybių,
kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės savo dukterinėse bendrovėse, kurių valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė nustato, kokios šio straipsnio 1 dalyje nurodytų Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos taikomos be išimčių (įprastai) arba pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“ valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat visoms kitoms su valstybės ir (ar) savivaldybės valdomomis bendrovėmis per dukterines bendroves susijusioms paskesnių eilių dukterinėms bendrovėms, kaip jos suprantamos Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje (toliau kartu
uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, valdymu susijusias funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos, kurios įgyvendina valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas. Su akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, valdymu susijusias funkcijas atlieka savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kuri įgyvendina savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas. 4.
ir prognozių agentūra“ Valdymo koordinavimo centras, kurios savininkė yra valstybė, atlieka su valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei dukterinių bendrovių valdymo politikos įgyvendinimu susijusias funkcijas, nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, ir turi teisę iš valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių bei dukterinių bendrovių, taip pat Vyriausybės įgaliotų institucijų ir atitinkamai savivaldybių vykdomųjų institucijų, įgyvendinančių valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas valstybės įmonėse, savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse (toliau – valstybei ar savivaldybei atstovaujanti institucija), gauti informaciją apie valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių bei dukterinių bendrovių veiklos rezultatus, valstybei ar savivaldybei atstovaujančių institucijų sprendimus, susijusius su valstybės ar savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimu, o valstybės ir savivaldybės valdomos įmonės bei dukterinės bendrovės, taip pat valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos privalo viešajai įstaigai „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ Valdymo koordinavimo centrui šioje dalyje nurodytą informaciją teikti. 5.
ir prognozių agentūra“ Valdymo koordinavimo centras:
1) kiekvienais metais rengia, teikia Lietuvos Respublikos ūkio ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir skelbia savo interneto svetainėje valstybės valdomų įmonių veiklą apibendrinančias tarpines ataskaitas, taip pat valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių bei jų dukterinių bendrovių veiklą apibendrinančias metines ataskaitas, kurių turinio reikalavimus nustato Vyriausybė;
2) dėl visų valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklos kiekvienais metais rengia apibendrinančią valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių gerojo valdymo indekso ataskaitą ir iki rugpjūčio 30 d. ją pateikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei valstybei atstovaujančioms institucijoms. Gerojo valdymo indekso ataskaitos turinio reikalavimus nustato Vyriausybė, o ji rengiama pagal ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytas rekomendacijas;
kiekvienais metais peržiūri valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių rengiamų veiklos strategijų projektus ir patvirtintas veiklos strategijas, teikia rekomendacijas valstybei atstovaujančioms institucijoms dėl jų veiklos strategijose numatomų tikslų ir jų vertinimo rodiklių nustatymo ir bei valstybei atstovaujančių institucijų nustatytų valstybės tikslų ir lūkesčių valstybės valdomoms įmonėms atitikties, vertina veiklos strategijų įgyvendinimo rezultatus ir teikia Lietuvos Respublikos ūkio Ekonomikos ir inovacijų ministerijai apibendrintas valstybės valdomų įmonių veiklos strategijų įgyvendinimo ataskaitas;
rengia rekomendacijas ir pasiūlymus, teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dėl valstybės tikslų ir lūkesčių valstybės valdomose įmonėse nustatymo.
Valstybės tikslus ir lūkesčius nustato valstybei atstovaujanti institucija rašte dėl valstybės tikslų ir lūkesčių (toliau – raštas), kurio turinio reikalavimus ir rengimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija;
vertina raštų projektus ir teikia valstybei atstovaujančioms institucijoms išvadas dėl valstybei atstovaujančių institucijų rengiamų pateikti raštų;
6) analizuoja pasirinktų valstybei atstovaujančių institucijų sprendimus, susijusius su valstybės turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimu valstybės valdomose įmonėse, ir teikia išvadas valstybei atstovaujančioms institucijoms ir (arba) Ekonomikos ir inovacijų ministerijai;
kiekvienais metais apskaičiuoja ir vertina valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių pelningumo rezultatus atlikdama įmonių individualų vertinimą ir teikia šią informaciją valstybei atstovaujančioms institucijoms, rengia ir valstybei atstovaujančioms institucijoms Ūkio Ekonomikos ir inovacijų ministerijai teikia siūlymus dėl valstybės valdomoms įmonėms ir jų dukterinėms bendrovėms Vyriausybės nustatomų siektinų pelningumo rodiklių.
Individualus įmonės vertinimas suprantamas kaip Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto ir įmonės siektino pelningumo rodiklio padidinimas arba sumažinimas, atsižvelgiant į įmonei iškeltus tikslus, jos veiklos specifiką, rinkos sąlygas, kuriomis veikia įmonė, kitus aktualius veiksnius, kurie gali turėti įtakos įmonės pelningumui;
kiekvienais metais teikia informaciją Finansų ministerijai apie planuojamus valstybės valdomų įmonių dividendus ir pelno įmokas, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dividendų ir pelno įmokų apskaičiavimo klausimais, teikia išvadas Vyriausybei dėl valstybei atstovaujančios institucijos siūlomų mažesnių, negu nustatyta teisės aktuose, dividendų ar pelno įmokų;
skelbia savo interneto svetainėje informaciją apie valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių kolegialių organų narių ir vadovų atrankas, paskirtus kolegialių organų narius jų kadencijos laikotarpiu (vardą, pavardę ir profesinę patirtį), deleguoja savo atstovus dalyvauti šiame punkte nurodytų atrankų komisijų darbe, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dėl kandidatams nustatytinų specialiųjų reikalavimų, kurie nėra nustatyti įstatymuose, kaupia ir atnaujina duomenis apie potencialius kandidatus į valstybės valdomų įmonių kolegialių organų narius;
skelbia ir nuolat atnaujina valstybei atstovaujančių institucijų, ir valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių sąrašą savo interneto svetainėje;
nuolat stebi ir analizuoja, kaip valstybei atstovaujančios institucijos įgyvendina valstybės turtines ir neturtines teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, ir tuo pagrindu Lietuvos Respublikos ūkio Ekonomikos ir inovacijų ministerijai teikia pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo;
teikia metodinę pagalbą savivaldybėms atstovaujančioms institucijoms savivaldybių valdomų įmonių tikslų ir strategijose numatomų vertinimo rodiklių nustatymo, strategijų rengimo, tikslų siekimo vertinimo, nepriklausomų valdybos narių atrankos ir kitais su savivaldybės valdomų įmonių bei dukterinių bendrovių valdymu susijusiais klausimais;
konsultuoja valstybei ir savivaldybei atstovaujančias institucijas, bei valstybės ir savivaldybės valdomas įmones ir jų dukterines bendroves visais su valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių bei dukterinių bendrovių valdymo politikos įgyvendinimu susijusiais klausimais, taip pat konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, šių bendrovių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų klausimais ir teikia rekomendacijas, kaip gerinti šiuos rodiklius.
Individualus įmonės vertinimas suprantamas kaip Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto ir įmonės siektino pelningumo rodiklio padidinimas arba sumažinimas, atsižvelgiant į įmonei iškeltus tikslus, jos veiklos specifiką, rinkos sąlygas, kuriomis veikia įmonė, kitus aktualius veiksnius, kurie gali turėti įtakos įmonės pelningumui;
kiekvienais metais teikia informaciją Finansų ministerijai apie planuojamus valstybės valdomų įmonių dividendus ir pelno įmokas, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dividendų ir pelno įmokų apskaičiavimo klausimais, teikia išvadas Vyriausybei dėl valstybei atstovaujančios institucijos siūlomų mažesnių, negu nustatyta teisės aktuose, dividendų ar pelno įmokų;
skelbia savo interneto svetainėje informaciją apie valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių kolegialių organų narių ir vadovų atrankas, paskirtus kolegialių organų narius jų kadencijos laikotarpiu (vardą, pavardę ir profesinę patirtį), deleguoja savo atstovus dalyvauti šiame punkte nurodytų atrankų komisijų darbe, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dėl kandidatams nustatytinų specialiųjų reikalavimų, kurie nėra nustatyti įstatymuose, kaupia ir atnaujina duomenis apie potencialius kandidatus į valstybės valdomų įmonių kolegialių organų narius;
skelbia ir nuolat atnaujina valstybei atstovaujančių institucijų, ir valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių sąrašą savo interneto svetainėje;
nuolat stebi ir analizuoja, kaip valstybei atstovaujančios institucijos įgyvendina valstybės turtines ir neturtines teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, ir tuo pagrindu Lietuvos Respublikos ūkio Ekonomikos ir inovacijų ministerijai teikia pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo;
teikia metodinę pagalbą savivaldybėms atstovaujančioms institucijoms savivaldybių valdomų įmonių tikslų ir strategijose numatomų vertinimo rodiklių nustatymo, strategijų rengimo, tikslų siekimo vertinimo, nepriklausomų valdybos narių atrankos ir kitais su savivaldybės valdomų įmonių bei dukterinių bendrovių valdymu susijusiais klausimais;
konsultuoja valstybei ir savivaldybei atstovaujančias institucijas, bei valstybės ir savivaldybės valdomas įmones ir jų dukterines bendroves visais su valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių bei dukterinių bendrovių valdymo politikos įgyvendinimu susijusiais klausimais, taip pat konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, šių bendrovių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų klausimais ir teikia rekomendacijas, kaip gerinti šiuos rodiklius. Šiais tikslais rengia pristatymus, organizuoja konsultacijų ir patirties apsikeitimo renginius ir seminarus;
tvirtina savivaldybių viešinamos informacijos apie savivaldybių valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklą ir rezultatus formą;
vertina ir teikia pasiūlymus valstybei atstovaujančioms institucijoms ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vykdomų specialiųjų įpareigojimų, kurie nustatomi pagal ūkio ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas, įtakos valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių šių įmonių veiklos strategijose numatomiems vertinimo rodikliams, specialiųjų įpareigojimų masto, finansavimo, kokybės kriterijų ir teisinio reguliavimo tobulinimo.
Specialieji įpareigojimai suprantami kaip valstybės valdomos įmonės funkcijos, kurias ji įpareigota atlikti pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus, kad būtų užtikrintas konkrečių socialinių, strateginių ir politinių valstybės tikslų įgyvendinimas. Specialiųjų įpareigojimų sąrašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras ir jis skelbiamas Valdymo koordinavimo centro interneto svetainėje;. 14) apskaičiuoja ir įvertina, ar valstybės valdomos įmonės pasiekė joms Vyriausybės nustatytus siektinų vidutinių metinių nuosavo kapitalo kainų ar siektino vidutinio metinio konsoliduoto grynojo pelno rodiklius;
15) atlieka valstybės valdomų įmonių individualų vertinimą. Individualus įmonės vertinimas suprantamas kaip Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto ir valstybės valdomos įmonės siektino pelningumo rodiklio padidinimas arba sumažinimas, atsižvelgiant į valstybės valdomai įmonei iškeltus tikslus, jos veiklos specifiką, rinkos sąlygas, kuriomis veikia valstybės valdoma įmonė, kitus aktualius veiksnius, kurie gali turėti įtakos valstybės valdomos įmonės pelningumui. 6.
ir prognozių agentūra“ Valdymo koordinavimo centro veikla atliekant šio straipsnio 5 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Lietuvos Respublikos ūkio Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 23¹
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių, kaip juridinio asmens dalyvio, turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimas
1Valstybės ir savivaldybių,
kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės savo dukterinėse bendrovėse, kurių valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė nustato, kokios šio straipsnio 1 dalyje nurodytų Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos taikomos be išimčių (įprastai) arba pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“ valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat visoms kitoms su valstybės ir (ar) savivaldybės valdomomis bendrovėmis per dukterines bendroves susijusioms paskesnių eilių dukterinėms bendrovėms, kaip jos suprantamos Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje (toliau kartu
uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, valdymu susijusias funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos, kurios įgyvendina valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas. Su akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, valdymu susijusias funkcijas atlieka savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kuri įgyvendina savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas. 4.
ir prognozių agentūra“ Valdymo koordinavimo centras, kurios savininkė yra valstybė, atlieka su valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei dukterinių bendrovių valdymo politikos įgyvendinimu susijusias funkcijas, nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, ir turi teisę iš valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių bei dukterinių bendrovių, taip pat Vyriausybės įgaliotų institucijų ir atitinkamai savivaldybių vykdomųjų institucijų, įgyvendinančių valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas valstybės įmonėse, savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse (toliau – valstybei ar savivaldybei atstovaujanti institucija), gauti informaciją apie valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių bei dukterinių bendrovių veiklos rezultatus, valstybei ar savivaldybei atstovaujančių institucijų sprendimus, susijusius su valstybės ar savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimu, o valstybės ir savivaldybės valdomos įmonės bei dukterinės bendrovės, taip pat valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos privalo viešajai įstaigai „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ Valdymo koordinavimo centrui šioje dalyje nurodytą informaciją teikti. 5.
ir prognozių agentūra“ Valdymo koordinavimo centras:
1) kiekvienais metais rengia, teikia Lietuvos Respublikos ūkio ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir skelbia savo interneto svetainėje valstybės valdomų įmonių veiklą apibendrinančias tarpines ataskaitas, taip pat valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių bei jų dukterinių bendrovių veiklą apibendrinančias metines ataskaitas, kurių turinio reikalavimus nustato Vyriausybė;
2) dėl visų valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklos kiekvienais metais rengia apibendrinančią valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių gerojo valdymo indekso ataskaitą ir iki rugpjūčio 30 d. ją pateikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei valstybei atstovaujančioms institucijoms. Gerojo valdymo indekso ataskaitos turinio reikalavimus nustato Vyriausybė, o ji rengiama pagal ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytas rekomendacijas;
kiekvienais metais peržiūri valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių rengiamų veiklos strategijų projektus ir patvirtintas veiklos strategijas, teikia rekomendacijas valstybei atstovaujančioms institucijoms dėl jų veiklos strategijose numatomų tikslų ir jų vertinimo rodiklių nustatymo ir bei valstybei atstovaujančių institucijų nustatytų valstybės tikslų ir lūkesčių valstybės valdomoms įmonėms atitikties, vertina veiklos strategijų įgyvendinimo rezultatus ir teikia Lietuvos Respublikos ūkio Ekonomikos ir inovacijų ministerijai apibendrintas valstybės valdomų įmonių veiklos strategijų įgyvendinimo ataskaitas;
rengia rekomendacijas ir pasiūlymus, teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dėl valstybės tikslų ir lūkesčių valstybės valdomose įmonėse nustatymo.
Valstybės tikslus ir lūkesčius nustato valstybei atstovaujanti institucija rašte dėl valstybės tikslų ir lūkesčių (toliau – raštas), kurio turinio reikalavimus ir rengimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija;
vertina raštų projektus ir teikia valstybei atstovaujančioms institucijoms išvadas dėl valstybei atstovaujančių institucijų rengiamų pateikti raštų;
6) analizuoja pasirinktų valstybei atstovaujančių institucijų sprendimus, susijusius su valstybės turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimu valstybės valdomose įmonėse, ir teikia išvadas valstybei atstovaujančioms institucijoms ir (arba) Ekonomikos ir inovacijų ministerijai;
kiekvienais metais apskaičiuoja ir vertina valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių pelningumo rezultatus atlikdama jų individualų vertinimą (toliau – įmonės individualus vertinimas) ir teikia šią informaciją valstybei atstovaujančioms institucijoms, rengia ir valstybei atstovaujančioms institucijoms Ūkio Ekonomikos ir inovacijų ministerijai teikia siūlymus dėl valstybės valdomoms įmonėms ir jų dukterinėms bendrovėms Vyriausybės nustatomų siektinų pelningumo rodiklių.
Individualus įmonės vertinimas suprantamas kaip Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto ir įmonės siektino pelningumo rodiklio padidinimas arba sumažinimas, atsižvelgiant į įmonei iškeltus tikslus, jos veiklos specifiką, rinkos sąlygas, kuriomis veikia įmonė, kitus aktualius veiksnius, kurie gali turėti įtakos įmonės pelningumui;
kiekvienais metais teikia informaciją Finansų ministerijai apie planuojamus valstybės valdomų įmonių dividendus ir pelno įmokas, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dividendų ir pelno įmokų apskaičiavimo klausimais, teikia išvadas Vyriausybei dėl valstybei atstovaujančios institucijos siūlomų mažesnių, negu nustatyta teisės aktuose, dividendų ar pelno įmokų;
skelbia savo interneto svetainėje informaciją apie valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių kolegialių organų narių ir vadovų atrankas, paskirtus kolegialių organų narius jų kadencijos laikotarpiu (vardą, pavardę ir profesinę patirtį), deleguoja savo atstovus dalyvauti šiame punkte nurodytų atrankų komisijų darbe, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dėl kandidatams nustatytinų specialiųjų reikalavimų, kurie nėra nustatyti įstatymuose, kaupia ir atnaujina duomenis apie potencialius kandidatus į valstybės valdomų įmonių kolegialių organų narius;
skelbia ir nuolat atnaujina valstybei atstovaujančių institucijų, ir valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių sąrašą savo interneto svetainėje;
nuolat stebi ir analizuoja, kaip valstybei atstovaujančios institucijos įgyvendina valstybės turtines ir neturtines teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, ir tuo pagrindu Lietuvos Respublikos ūkio Ekonomikos ir inovacijų ministerijai teikia pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo;
teikia metodinę pagalbą savivaldybėms atstovaujančioms institucijoms savivaldybių valdomų įmonių tikslų ir strategijose numatomų vertinimo rodiklių nustatymo, strategijų rengimo, tikslų siekimo vertinimo, nepriklausomų valdybos narių atrankos ir kitais su savivaldybės valdomų įmonių bei dukterinių bendrovių valdymu susijusiais klausimais;
konsultuoja valstybei ir savivaldybei atstovaujančias institucijas, bei valstybės ir savivaldybės valdomas įmones ir jų dukterines bendroves visais su valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių bei dukterinių bendrovių valdymo politikos įgyvendinimu susijusiais klausimais, taip pat konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, šių bendrovių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų klausimais ir teikia rekomendacijas, kaip gerinti šiuos rodiklius.
Individualus įmonės vertinimas suprantamas kaip Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto ir įmonės siektino pelningumo rodiklio padidinimas arba sumažinimas, atsižvelgiant į įmonei iškeltus tikslus, jos veiklos specifiką, rinkos sąlygas, kuriomis veikia įmonė, kitus aktualius veiksnius, kurie gali turėti įtakos įmonės pelningumui;
kiekvienais metais teikia informaciją Finansų ministerijai apie planuojamus valstybės valdomų įmonių dividendus ir pelno įmokas, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dividendų ir pelno įmokų apskaičiavimo klausimais, teikia išvadas Vyriausybei dėl valstybei atstovaujančios institucijos siūlomų mažesnių, negu nustatyta teisės aktuose, dividendų ar pelno įmokų;
skelbia savo interneto svetainėje informaciją apie valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių kolegialių organų narių ir vadovų atrankas, paskirtus kolegialių organų narius jų kadencijos laikotarpiu (vardą, pavardę ir profesinę patirtį), deleguoja savo atstovus dalyvauti šiame punkte nurodytų atrankų komisijų darbe, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dėl kandidatams nustatytinų specialiųjų reikalavimų, kurie nėra nustatyti įstatymuose, kaupia ir atnaujina duomenis apie potencialius kandidatus į valstybės valdomų įmonių kolegialių organų narius;
skelbia ir nuolat atnaujina valstybei atstovaujančių institucijų, ir valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių sąrašą savo interneto svetainėje;
nuolat stebi ir analizuoja, kaip valstybei atstovaujančios institucijos įgyvendina valstybės turtines ir neturtines teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, ir tuo pagrindu Lietuvos Respublikos ūkio Ekonomikos ir inovacijų ministerijai teikia pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo;
teikia metodinę pagalbą savivaldybėms atstovaujančioms institucijoms savivaldybių valdomų įmonių tikslų ir strategijose numatomų vertinimo rodiklių nustatymo, strategijų rengimo, tikslų siekimo vertinimo, nepriklausomų valdybos narių atrankos ir kitais su savivaldybės valdomų įmonių bei dukterinių bendrovių valdymu susijusiais klausimais;
konsultuoja valstybei ir savivaldybei atstovaujančias institucijas, bei valstybės ir savivaldybės valdomas įmones ir jų dukterines bendroves visais su valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių bei dukterinių bendrovių valdymo politikos įgyvendinimu susijusiais klausimais, taip pat konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, šių bendrovių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų klausimais ir teikia rekomendacijas, kaip gerinti šiuos rodiklius. Šiais tikslais rengia pristatymus, organizuoja konsultacijų ir patirties apsikeitimo renginius ir seminarus;
tvirtina savivaldybių viešinamos informacijos apie savivaldybių valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklą ir rezultatus formą;
vertina ir teikia pasiūlymus valstybei atstovaujančioms institucijoms ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vykdomų specialiųjų įpareigojimų, kurie nustatomi pagal ūkio ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas, įtakos valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių šių įmonių veiklos strategijose numatomiems vertinimo rodikliams, specialiųjų įpareigojimų masto, finansavimo, kokybės kriterijų ir teisinio reguliavimo tobulinimo.
Specialieji įpareigojimai suprantami kaip valstybės valdomos įmonės funkcijos, kurias ji įpareigota atlikti pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus, kad būtų užtikrintas konkrečių socialinių, strateginių ir politinių valstybės tikslų įgyvendinimas. Specialiųjų įpareigojimų sąrašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras ir jis skelbiamas Valdymo koordinavimo centro interneto svetainėje;. 14) apskaičiuoja ir įvertina, ar valstybės valdomos įmonės pasiekė joms Vyriausybės nustatytus siektinų vidutinių metinių nuosavo kapitalo kainų ar siektino vidutinio metinio konsoliduoto grynojo pelno rodiklius;
15) atlieka valstybės valdomų įmonių individualų vertinimą. Individualus įmonės vertinimas suprantamas kaip Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto ir valstybės valdomos įmonės siektino pelningumo rodiklio padidinimas arba sumažinimas, atsižvelgiant į valstybės valdomai įmonei iškeltus tikslus, jos veiklos specifiką, rinkos sąlygas, kuriomis veikia valstybės valdoma įmonė, kitus aktualius veiksnius, kurie gali turėti įtakos valstybės valdomos įmonės pelningumui. 6.
ir prognozių agentūra“ Valdymo koordinavimo centro veikla atliekant šio straipsnio 5 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Lietuvos Respublikos ūkio Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“
Papildyti įstatymą 23¹straipsniu: „23¹ straipsnis. Valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės ir jos dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus priežiūros ar valdymo organo sudarymas
renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe turi būti:
1) bent vienas valstybės tarnautojas, atitinkantis šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus;
bendrovės įstatuose nurodyto kolegialaus organo narių skaičiaus), atitinkantys šio straipsnio 5 – 7 dalyse nurodytus bendruosius, specialiuosius ir nepriklausomumo reikalavimus (toliau - kolegialaus organo nepriklausomi nariai). 2. Valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe kolegialaus organo nepriklausomų narių turi būti ne mažiau kaip 1/3 valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės įstatuose nurodyto kolegialaus organo narių skaičiaus. 3. Valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe gali būti ir kiti, nei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti atranką inicijuojančio subjekto pasirinkti asmenys, atitinkantys šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus bei šio straipsnio 7 dalies 3 – 6 punktuose nurodytus nepriklausomumo reikalavimus. 4.
valdybos nariu gali būti skiriamas įmonės vadovas (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą atvejį). 5. Kandidatas į kolegialaus organo narius turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turi turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą;
2) turi būti nesusijęs su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių einant kolegialaus organo nepriklausomo nario pareigas kiltų interesų konfliktas;
3) jam turi būti neatimta ar neapribota teisė eiti atitinkamas pareigas, į kurias pretenduojama, ar atlikti toms pareigoms priskirtas funkcijas;
4) turi nebūti per pastaruosius 5 metus atšauktas iš juridinio asmens vienasmenio ar kolegialaus organo dėl netinkamo pareigų atlikimo. 6. Specialiuosius reikalavimus kolegialaus organo nariui savo sprendimu nustato atranką inicijuojantis subjektas. 7.
nepriklausomumo reikalavimus:
1) turi nebūti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ir su jomis susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės, dalininkės ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susijęs juridinis asmuo), atranką inicijuojančio subjekto ar jam pavaldaus juridinio asmens valstybės tarnautojas ar darbuotojas ir paskutinius vienerius metus turi būti nėjęs tokių pareigų;
2) turi nebūti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės, dalininkės ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susiję juridiniai asmenys), kolegialaus organo narys, vadovas ar darbuotojas ir paskutinius vienerius metus turi būti nėjęs tokių pareigų ir negavęs atlygio iš šių juridinių asmenų, išskyrus atlygį už kolegialaus organo ar komiteto nario pareigas;
bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens dalyvis, šių juridinių asmenų dalyvių atstovas;
kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens dalyvio, vadovo ar kolegialių organų narių artimu asmeniu – sutuoktiniu, sugyventiniu, partneriu, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai;
pretenduoja, jos dukterine arba patronuojančia bendrove ar su susijusiu juridiniu asmeniu nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokių ryšių juridinio asmens dalyvis ar vadovas.
Kandidatas į kolegialaus organo nepriklausomus narius turi atitikti šiuos nepriklausomumo reikalavimus:
1) turi nebūti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ir su jomis susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės, dalininkės ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susijęs juridinis asmuo), atranką inicijuojančio subjekto ar jam pavaldaus juridinio asmens valstybės tarnautojas ar darbuotojas ir paskutinius vienerius metus turi būti nėjęs tokių pareigų;
2) turi nebūti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės, dalininkės ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susiję juridiniai asmenys), kolegialaus organo narys, vadovas ar darbuotojas ir paskutinius vienerius metus turi būti nėjęs tokių pareigų ir negavęs atlygio iš šių juridinių asmenų, išskyrus atlygį už kolegialaus organo ar komiteto nario pareigas;
bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens dalyvis, šių juridinių asmenų dalyvių atstovas;
kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens dalyvio, vadovo ar kolegialių organų narių artimu asmeniu – sutuoktiniu, sugyventiniu, partneriu, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai;
pretenduoja, jos dukterine arba patronuojančia bendrove ar su susijusiu juridiniu asmeniu nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokių ryšių juridinio asmens dalyvis ar vadovas. Turinčiu reikšmingų verslo ryšių laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kurio pajamos iš įmonės, jos dalyvio ar susijusio juridinio asmens per paskutinius 12 mėnesių yra didesnės nei 1000 eurų, išskyrus darbo užmokestį ar atlygį už kolegialaus organo ar komiteto nario pareigas;
bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens, auditą, partneriu, dalyviu, vadovu, kolegialaus organo nariu arba darbuotoju;
dukterinės arba patronuojančios bendrovės, kolegialaus organo nariu ilgiau kaip 10 metų.
Šis laikotarpis apskaičiuojamas prie būsimo kolegialaus organo nario pareigų ėjimo laikotarpio, kuriam kandidatas būtų skiriamas, pridedant praėjusius tos pačios įmonės kolegialaus organo nario pareigų ėjimo laikotarpius, tarp kurių yra ne didesnis kaip vienerių metų laiko tarpas;
kolegialių organų nariu. 8. Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus priežiūros ar valdymo organo nepriklausomo nario pareigas atranką inicijuojantis subjektas ar jo įgaliota perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka įsigyja vadovų ar personalo paieškos (atrankos) paslaugas iš jas teikiančio fizinio arba juridinio asmens, kuris ieško kandidatų į kolegialių organų nepriklausomus narius, vertina jų atitiktį šiame straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir teikia kandidatų sąrašus atrankos komisijai.
Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą, kai kolegialaus organo narius skiria valstybei ar savivaldybei atstovaujanti institucija arba renka valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, tvarką nustato Vyriausybė.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. lapkričio
Vyriausybė iki 2020 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Valstybės ar savivaldybės valdomų bendrovių kolegialūs priežiūros ar valdymo organai pagal šio Įstatymo 23¹ straipsnyje nustatytus reikalavimus turi būti suformuoti artimiausiame po šio įstatymo įsigaliojimo bendrovės eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, bet ne vėliau kaip iki 2021 metų gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai. Parengti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) paskatino siekis, kad valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių per dukterines bendroves susijusioms paskesnių eilių dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms (toliau – paskesnių eilių dukterinė bendrovė), kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, būtų taikomi reikalavimai, kurie yra nustatyti valstybės ir savivaldybių valdomoms bendrovėms ir jų dukterinėms bendrovėms: (1) strategijos rengimo ir ilgalaikių bei trumpalaikių tikslų nustatymo; (2) siektino pelningumo rodiklio nustatymo; (3) kolegialių organų sudarymo; (4) veiksmingos vidaus kontrolės sistemos nuostatų įgyvendinimo; (5) įvertinimo gerojo valdymo indekso ataskaitoje. Todėl parengto Įstatymo projekto tikslas yra:
1Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – Įstatymas) suteiktų teisinį pagrindą Vyriausybei nustatyti, kad Vyriausybės priimtų teisės aktų, pagal kuriuos Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių vykdomosios institucijos įgyvendina valstybės ir savivaldybių, kaip akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas, nuostatos būtų taikomos be išimčių (įprastai) arba pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“ paskesnių eilių dukterinėms bendrovėms. Pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“ nukrypimas nuo Vyriausybės nustatytos tvarkos nuostatų turi būti racionaliai pagrįstas ir paaiškintas. 2.
valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdymo politikos įgyvendinimu susijusias funkcijas, pavadinimą pakeisti į pavadinimą „Valdymo koordinavimo centras“ (toliau – VKC), kuris tiksliau atspindės šios įstaigos paskirtį, jos veiklos tikslus ir jai keliamus uždavinius. 3. Praplėsti viešosios įstaigos Valdymo koordinavimo centro funkcijas ir teises. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Įstatymo projektą parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento (direktorius Vaidotas Rudokas, tel. 8 706 64 742, el. p. [email protected]) Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus (vedėja Laurentina Garbauskienė, tel. 8 706 64 879, el. p. [email protected]) vyriausiasis specialistas Arturas Čaplikas (tel. 8 706 64 838, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių, kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka, o Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės savo dukterinėse bendrovėse, kurių valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės nustatyta tvarka.
Vadovaudamasi pirmiau nurodytu pagrindu, Vyriausybė yra priėmusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 567 „Dėl Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurių nuostatos atitinkamai taikomos valstybės ir savivaldybių valdomoms bendrovėms, kai kurios jų nuostatos mutatis mutandis taikomos jų dukterinėms bendrovėms, tačiau nėra taikomos paskesnių eilių dukterinėms bendrovėms. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos suteiktų teisinį pagrindą Vyriausybei nustatyti, kad pirmiau minėtų Vyriausybės nutarimų nuostatos be išimčių (įprastai) arba pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“ būtų taikomos paskesnių eilių dukterinėms bendrovėms.
Tokio siūlomo teisinio reguliavimo nuostatos grindžiamos tuo, kad tiek dukterinės bendrovės, tiek paskesnių eilių dukterinės bendrovės nėra privataus kapitalo įmonės, todėl valstybės, kaip valstybės valdomų bendrovių akcininkės, įtakos išlaikymas reguliuojant tam tikrus dukterinių bendrovių veiklos aspektus yra pamatinis ir vertybinis. Reikalavimų nustatymas dukterinėms bendrovėms ir paskesnių eilių dukterinėms bendrovėms nepažeidžia teisės aktų, reguliuojančių bendrovių veiklą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo), nustatytų atskaitomybės ir funkcijų pasiskirstymo principų ir nepaneigia korporatyvinio valdymo bei galimybės taikyti gerosios valdysenos principus valstybės valdomose bendrovėse. Pažymėtina, kad tiek dukterinės bendrovės, tiek paskesnių eilių dukterinės bendrovės yra savarankiškai veikiantys ūkio subjektai tiek pagal Civilinį kodeksą, tiek pagal Akcinių bendrovių įstatymą, jos nėra skirstomos į specialaus tikslo įmones ar trumpalaikius projektus, todėl jų rodikliai turi būti vertinami individualiai, nes kiekviena dukterinė bendrovė vykdo veiklą, beveik visais atvejais jos yra pagrindinės įmonių grupės įmonės, kuriančios produktus ar teikiančios paslaugas, jos veiklos yra esminės ir kuriančios pagrindinę valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės naudą (pelną). Patronuojančiosios bendrovės (įmonių grupės), kurių veikla ir rodikliai vertinami šiuo metu, iš esmės atlieka tik dukterinių bendrovių valdymo funkcijas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad patronuojančiosios valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės valdyba ir stebėtojų taryba negali užtikrinti dukterinės bendrovės, o juo labiau paskesnės eilės dukterinės bendrovės valdymo funkcijos, nes nėra tų bendrovių valdymo organas. Įstatymo projekte taip pat siūloma:
„Valdymo koordinavimo centras“, kuris tiksliau
atspindės šios įstaigos paskirtį, jos veiklos tikslus ir jam keliamus uždavinius. VKC jam įstatyme nustatytos funkcijos tiek ankstesniais, tiek šiais siūlomais įstatymo pakeitimais yra plečiamos jam suteikiant vis daugiau teisių ir funkcijų, kurios jau neapsiriboja vien stebėsenos ir prognozių samprata. Valdymo koordinavimo samprata (koordinuoti
Be to, pažymėtina, kad VKC tokiu pavadinimu anksčiau visą laiką veikė būdamas valstybės įmonės Turto banko sudėtyje ir tik vėliau tapo viešąja įstaiga
„Stebėsenos ir prognozių agentūra“ tokiu pavadinimu jau veikusios viešosios
įstaigos pagrindu;
paskesnių eilių dukterinių bendrovių ir jų veiklos VKC kiekvienais metais rengtų apibendrinančią valstybės valdomų įmonių ir dukterinių bendrovių gerojo valdymo indekso ataskaitą ir iki rugpjūčio 30 d. ją pateiktų Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei valstybei atstovaujančioms institucijoms. Gerojo valdymo indekso ataskaitoje būtų pateikiamas įvertinimas, kaip valstybės valdomose įmonėse įgyvendinamos valstybės turtinės ir neturtinės teisės, kaip laikomasi valstybės valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių ir paskesnių eilių dukterinių bendrovių veiklos skaidrumo bei kandidatų į valstybės valdomos įmonės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atranką reguliuojančių teisės aktų nuostatų reikalavimų ir kaip valstybės valdomos įmonės, jos dukterinės bendrovės ir paskesnių eilių dukterinės bendrovės valdymas atitinka AB Nasdaq Vilnius valdybos patvirtinto NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso nuostatas. Gerojo valdymo indekso esminis tikslas – įvertinti, kaip valstybės valdomos įmonės įgyvendina gerąją valdymo praktiką, kuri apima pagrindines Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (toliau – EBPO) rekomendacijas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr.
ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ nuostatas bei kitus valstybės valdomų įmonių veiklą reglamentuojančius dokumentus. Gerojo valdymo indeksas šiuo metu yra vienintelė priemonė, kurios pagrindu vertinama valstybės valdomų įmonių valdymo kokybė. Gerojo valdymo indekso metodika kasmet peržiūrima bei atnaujinama tiek siekiant reaguoti į valstybės valdomų įmonių veiklą reguliuojančių teisės aktų ar besikeičiančios valdysenos praktikos pokyčius, tiek siekiant didinti Gerojo valdymo indekso patikimumą ir pajėgumą kokybiškai atspindėti valstybės valdomų įmonių gerąją valdyseną;
atstovaujančių institucijų sprendimus, susijusius su valstybės turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimu, ir teikti išvadas valstybei atstovaujančioms institucijoms ir (arba) Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, taip pat atitinkamai praplėsti šiuo metu Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatytas VKC teises ir pareigas dukterinių bendrovių ir paskesnių eilių dukterinių bendrovių atžvilgiu. Toks siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų sąlygas VKC visapusiškiau įvertinti valstybės valdomų įmonių valdymo procesą bei gerųjų valdymo praktikų taikymą ir įgyvendinimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priimtas įstatymas prisidės prie valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių ir paskesnių eilių dukterinių bendrovių veiklos efektyvumo ir skaidrumo didinimo. Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Nr.
savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m.
birželio 6 d. nutarimą Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai: „gerojo valdymo indeksas“, „NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksas“, „taisyklė „laikykis arba paaiškink“, „pelningumo rodiklis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2020-03-12
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 23 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Vyriausybė nustato, kokios šio straipsnio 1 dalyje nurodytų Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos taikomos be išimčių (įprastai) arba pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“ valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat visoms kitoms su valstybės ir (ar) savivaldybės valdomomis bendrovėmis per dukterines bendroves susijusioms paskesnių eilių dukterinėms bendrovėms, kaip jos suprantamos Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio
paaiškink“ suprantama taip, kad nukrypimas nuo Vyriausybės nustatytos tvarkos nuostatų turi būti racionaliai pagrįstas ir paaiškintas“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų atrinktos valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinės bendrovės, taip pat paskesnių eilių dukterinės bendrovės, kurioms Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos būtų taikomos ,,be išimčių (įprastai)“, o kurioms būtų taikoma taisyklė ,,laikykis arba paaiškink“.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, pažymėjo, kad ji reiškia, jog reguliuoti valstybės įmonių veiklos, valstybės turimų akcijų akcinėse bendrovėse tvarkymo ir kitus su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo susijusius klausimus yra pavesta įstatymų leidėjui; jis gali pasirinkti šio reguliavimo teisines priemones, kiek tai neprieštarauja Konstitucijai; nustatyti, kaip reguliuoti valstybės turto valdymą, naudojimą ar disponavimą juo, yra Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų leidėjo teisė, ir tik Konstitucija apibrėžia šios teisės ribas (1996 m. sausio 24 d. nutarimas, 2015 m. vasario 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad „santykiai, atsirandantys valdant valstybės turtą, juo naudojantis ir disponuojant, reguliuotini tik įstatymu“ (1996 m. sausio 24 d. nutarimas), kad
„tik įstatymų leidėjas gali nustatyti valstybės lėšų panaudojimo formą“ (1996
m. vasario 28 d. nutarimas), „tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybiniu turtu <...> būdus ir sąlygas“ (1996 m. spalio 22 d. nutarimas). Vyriausybės kompetenciją šioje srityje apibrėžia įstatymai (1997 m. birželio 17 d. nutarimas).
Taigi iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos „valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas, 2015 m. vasario 24 d. nutarimas). Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną, manytina, kad keičiamame įstatyme turėtų būti nustatytos konkrečios išimtys, taip pat valstybės valdomų įmonių dukterinių bendrovių grupės, kurioms tokios išimtys yra taikomos, arba kriterijai, kuriais remiantis tokios įmonių grupės galėtų būti nustatytos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Antra, projektu siūloma iš keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies išbraukti nuostatą, kad valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės savo dukterinėse bendrovėse, kurių valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad išbraukus pastarąją nuostatą lieka neaišku, kokie konkrečiai teisės aktai reglamentuotų valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinių bendrovių dalyvių turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar minėtos įstatymo nuostatos išbraukimo nereikėtų atsisakyti arba aukščiau minėtus subjektus nurodyti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. 2. Tobulinant projekto teisinę techniką, projekto 1 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatų nėra aiškus sąvokos „valstybei atstovaujančios institucijos“ turinys.
Pastebėtina, kad kituose keičiamo įstatymo straipsniuose, reglamentuojant valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių veiklą, naudojama „institucijų, įgyvendinančių valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas“ sąvoka. Svarstytina, ar minėtų sąvokų nereikėtų derinti tarpusavyje. 4. Pastebėtina, kad iš projekto
reguliavimo nėra aišku, ar Valdymo koordinavimo centras vykdytų tik įmonių, ar ne tik įmonių, bet ir jų dukterinių bendrovių individualų vertinimą. Jei siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama individualų įmonių vertinimą atlikti ir dukterinėms bendrovėms, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai tikslinti. 5. Tikslintina projekto 2 straipsnio 1 dalis, dėstant ją taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel (8 5) 239 6165, el.p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies nuostata, kiek joje siūloma nustatyti, kad valstybės įmonių dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas įgyvendina ,,Vyriausybės įgaliotos institucijos“ derintina su Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybės įgaliotą valstybės instituciją. 2. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio
priimtų teisės aktų nuostatos būtų taikomos valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinėms bendrovėms, taip pat visoms kitoms jų paskesnių eilių dukterinėms bendrovėms be išimčių (įprastai), o kurios pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“. Taisyklė „laikykis arba paaiškink“ būtų suprantama taip, kad nukrypimas nuo Vyriausybės nustatytos tvarkos nuostatų turi būti racionaliai pagrįstas ir paaiškintas. Iš šios projekto nuostatos turinio seka, kad Vyriausybė poįstatyminiame akte nustatytų, kurioms valstybės valdomų įmonių dukterinėms bendrovėms ir paskesnės eilės dukterinėms bendrovėms būtų taikoma įstatyme įtvirtinta taisyklė ,,laikykis arba paaiškink“, o kurioms įstatymo nuostatos būtų taikomos pilna apimtimi, t. y. be jokių išimčių.
Siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo keičiamame įstatyme nebūtų nurodyti asmenys, kuriems priimtas įstatymas būtų taikomas, kelia abejonių. Pažymėtina, kad projektu įstatyme siūloma reglamentuoti valstybės netiesiogiai valdomo turto valdymą. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos „valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas, 2015 m. vasario 24 d. nutarimas). Atsižvelgus į tai, manytina, kad subjektai, kuriems taikomos įstatymo nuostatos, turėtų būti nustatyti pačiame įstatyme arba keičiamame įstatyme reikėtų nurodyti kriterijus, kuriais vadovaujantis tokie subjektai būtų detalizuoti Vyriausybė priimtame poįstatyminiame teisės akte. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 3. Projekto
valdomų bendrovių kolegialūs priežiūros ar valdymo organai pagal šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23¹ straipsnyje nustatytus reikalavimus turi būti sudaryti artimiausiame po šio įstatymo įsigaliojimo bendrovės eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 1 d.
Atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 23¹ straipsnyje siūloma nustatyti reikalavimus ne tik valstybės ar savivaldybės valdomų bendrovių, bet ir jų dukterinių bendrovių kolegialių valdymo organų nariams. Tuo tarpu iki
reikalavimu kolegialūs organai būtų sudaromi tik valstybės ar savivaldybės valdomose bendrovėse. Gi valstybės ar savivaldybių valdomų bendrovių dukterinių bendrovių valdymo organai pagal įstatyme siūlomus įtvirtinti naujus reikalavimus būtų sudaromi ne iki 2021 m. gegužės 1 d., bet tik pasibaigus terminui, kuriam jie buvo išrinkti, arba tuo atveju, jeigu tokių valstybės valdomų bendrovių dukterinių bendrovių organų nariai būtų atšaukti anksčiau termino. Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti tokį diferencijuotą teisinį reguliavimą valstybės ir savivaldybės valdomų bendrovių bei jų dukterinių bendrovių atžvilgiu. Svarstytina, ar analogišką teisinį reguliavimą įstatyme nereikėtų nustatyti ir valstybės valdomų bendrovių dukterinių bendrovių atžvilgiu arba nustatyti, kad šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23¹ straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi po šio įstatymo įsigaliojimo sudaromiems valstybės valdomų bendrovių ir jų dukterinių bendrovių kolegialiems valdymo ar priežiūros organams. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M.
Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMIKOS KOMITETAS PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII - 729 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTOXIIIP-4573 2020-06-17 Nr. 108-P-25 Vilnius
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas R. Sinkevičius, pirmininko pavaduotojas D. Kreivys; nariai: A. Baura, E. Gentvilas, Z.Jediskij, A. Kupčinskas, B. Matelis, R.Miliūtė, V.Poderys, J. Razma, R.Žemaitaitis. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento direktorius Vaidotas Rudokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-121 1.
Projekto 1 straipsniu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 23 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Vyriausybė nustato, kokios šio straipsnio 1 dalyje nurodytų Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos taikomos be išimčių (įprastai) arba pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“ valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat visoms kitoms su valstybės ir (ar) savivaldybės valdomomis bendrovėmis per dukterines bendroves susijusioms paskesnių eilių dukterinėms bendrovėms, kaip jos suprantamos Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio
paaiškink“ suprantama taip, kad nukrypimas nuo Vyriausybės nustatytos tvarkos nuostatų turi būti racionaliai pagrįstas ir paaiškintas“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų atrinktos valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinės bendrovės, taip pat paskesnių eilių dukterinės bendrovės, kurioms Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos būtų taikomos ,,be išimčių (įprastai)“, o kurioms būtų taikoma taisyklė ,,laikykis arba paaiškink“.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, pažymėjo, kad ji reiškia, jog reguliuoti valstybės įmonių veiklos, valstybės turimų akcijų akcinėse bendrovėse tvarkymo ir kitus su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo susijusius klausimus yra pavesta įstatymų leidėjui; jis gali pasirinkti šio reguliavimo teisines priemones, kiek tai neprieštarauja Konstitucijai; nustatyti, kaip reguliuoti valstybės turto valdymą, naudojimą ar disponavimą juo, yra Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų leidėjo teisė, ir tik Konstitucija apibrėžia šios teisės ribas (1996 m. sausio 24 d. nutarimas,
konstatavęs, kad „santykiai, atsirandantys valdant valstybės turtą, juo naudojantis ir disponuojant, reguliuotini tik įstatymu“ (1996 m. sausio 24 d. nutarimas), kad „tik įstatymų leidėjas gali nustatyti valstybės lėšų panaudojimo formą“ (1996 m. vasario 28 d. nutarimas), „tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybiniu turtu <...> būdus ir sąlygas“ (1996 m. spalio 22 d. nutarimas). Vyriausybės kompetenciją šioje srityje apibrėžia įstatymai (1997 m. birželio 17 d. nutarimas).
Taigi iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos „valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas,
suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną, manytina, kad keičiamame įstatyme turėtų būti nustatytos konkrečios išimtys, taip pat valstybės valdomų įmonių dukterinių bendrovių grupės, kurioms tokios išimtys yra taikomos, arba kriterijai, kuriais remiantis tokios įmonių grupės galėtų būti nustatytos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Antra, projektu siūloma iš keičiamo įstatymo
savivaldybių valdomos bendrovės savo dukterinėse bendrovėse, kurių valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad išbraukus pastarąją nuostatą lieka neaišku, kokie konkrečiai teisės aktai reglamentuotų valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinių bendrovių dalyvių turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar minėtos įstatymo nuostatos išbraukimo nereikėtų atsisakyti arba aukščiau minėtus subjektus nurodyti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. Nepritarti 1.
siūloma, kad tam tikros Vyriausybės patvirtintų teisės aktų nuostatos galės būti taikomos pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“, jei bendrovei dėl objektyvių priežasčių vieną ar kitą Vyriausybės priimtą nuostatą taikyti netikslinga, neracionalu, ir bendrovė tą galės racionaliai pagrįsti ir paaiškinti. Pvz., jei dukterinė bendrovė yra labai maža, jos personalą sudaro
valdysenos reikalavimo. Projektu nėra siūloma diferencijuoti dukterinių bendrovių, nustatyti jų grupes, kurioms Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos būtų taikomos ,,be išimčių (įprastai)“, o kurioms būtų taikoma taisyklė ,,laikykis arba paaiškink“. 2. Teisės departamento išvadoje teigiama, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Pažymėtina, kad Projekte nėra siūloma pavesti Vyriausybei reglamentuoti valstybės turto valdymo ar bet kokio kito disponavimo juo, o siūloma suteikti teisinį pagrindą, kad Vyriausybės patvirtintų teisės aktų nuostatos, kurios nustato skaidrumo, viešumo ir veiklos efektyvumo reikalavimus valstybės ir savivaldybių valdomoms bendrovėms, būtų taikomos ir dukterinėms bendrovėms. 3. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, kad valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės savo dukterinėse bendrovėse, kurių valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės nustatyta tvarka, priėmus siūlomą minėtos dalies pakeitimą, būtų perteklinė ir klaidinanti, kadangi Projektu nėra siekiama nustatyti, kaip valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina savo dukterinėse bendrovėse.
Tokių teisių įgyvendinimas reglamentuotas Akcinių bendrovių įstatyme. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto teisinę techniką, projekto 1 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėmesys, kad iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatų nėra aiškus sąvokos „valstybei atstovaujančios institucijos“ turinys. Pastebėtina, kad kituose keičiamo įstatymo straipsniuose, reglamentuojant valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių veiklą, naudojama „institucijų, įgyvendinančių valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas“ sąvoka. Svarstytina, ar minėtų sąvokų nereikėtų derinti tarpusavyje. Nepritarti. „Valstybei atstovaujančios institucijos“ sąvokos turinys yra apibrėžtas keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje: Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių vykdomosios institucijos, įgyvendinančios valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas valstybės įmonėse, savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse) ir yra nustatytas jos trumpinys – valstybei ar savivaldybei atstovaujanti institucija. 4.
kanceliarijos Teisės departamentas
4Pastebėtina,
kad iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 7 punktu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar Valdymo koordinavimo centras vykdytų tik įmonių, ar ne tik įmonių, bet ir jų dukterinių bendrovių individualų vertinimą. Jei siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama individualų įmonių vertinimą atlikti ir dukterinėms bendrovėms, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai tikslinti. Pritarti. Siūlome nustatyti
„įmonių individualaus vertinimo“ trumpinį. Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) kiekvienais metais apskaičiuoja valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių pelningumo rezultatus atlikdama įmonių jų individualų vertinimą (toliau – įmonės individualus vertinimas) ir teikia šią informaciją valstybei atstovaujančioms institucijoms, rengia ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai teikia siūlymus dėl valstybės valdomoms įmonėms ir jų dukterinėms bendrovėms Vyriausybės nustatomų siektinų pelningumo rodiklių. Individualus įmonės vertinimas suprantamas kaip Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto ir įmonės siektino pelningumo rodiklio padidinimas arba sumažinimas, atsižvelgiant į įmonei iškeltus tikslus, jos veiklos specifiką, rinkos sąlygas, kuriomis veikia įmonė, kitus aktualius veiksnius, kurie gali turėti įtakos įmonės pelningumui;“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d.“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
institute of corporate governance“, 2020-04-29 Nepritarti įstatymo projektui dėl žemiau dėstomų argumentų: 1.
Privataus juridinio asmens ir jo valdymo organų statuso paneigimas Pagal Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 3 dalį ir LR akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 2 straipsnio 2 dalį, akcinės bendrovės (tiek uždaro, tiek atviro tipo) yra laikomos privačiais juridiniais asmenimis (nepriklausomai nuo to, kas yra jų akcijų valdytojas). Atitinkamais atvejais, kai šios bendrovės turi akcijų kitose bendrovėse, būtent jos yra laikomos tų akcijų savininkėmis – tų akcijų nuosavybės teisė priklauso ne konkrečiai valstybės institucijai, tačiau atitinkamai bendrovei. Bendrovės, kurios yra kitų bendrovių akcijų savininkės, veikia pagal teisės aktų reikalavimus bei juose nustatytus ribojimus, atsižvelgdamos į įmonės statusą ir veiklos pobūdį, tačiau sprendimus dėl akcininko teisių įgyvendinimo, disponavimo akcijomis (nuosavybės perleidimo ar naujų akcijų įsigijimo, įstatinio kapitalo didinimo ir pan.) priima savarankiškai, vadovaudamosi teisės aktais ir jų steigimo dokumentais. EBPO rekomendacijose nustatyta, kad VVĮ valdybai turi būti suteikta atsakomybė už bendrovės veiklą, valstybė turėtų leisti VVĮ kolegialiems organams vykdyti savo pareigas ir privalo gerbti jų nepriklausomumą2. Įmonės valdyba – kolegialus vykdomasis įmonės valdymo organas – atsako už įmonės valdymą, jos tikslų įgyvendinimą, tinkamą komercinę–ūkinę veiklą, taip pat už įmonės valdymo praktiką ir įmonės kontrolę. Atitinkamai, valdymo organai atsako savo asmeniniu turtu už bendrovei padarytus nuostolius. Taigi VVĮ, kurios yra patronuojančios bendrovės, savo, kaip akcininko, teises ir pareigas įgyvendinta teisės aktų nustatyta tvarka, kuri taikoma ir kitiems juridiniams asmenims.
Bet kokie specifiniai reguliavimai, nustatantys, kaip VVĮ turi valdyti jiems priklausančias dukterines bendroves, įskaitant privalomus reikalavimus dėl LRV atstovų dalyvavimo valdyboje, kelia riziką, kad gali būti paneigtas tokių bendrovių, kaip savarankiškų juridinių asmenų, teisinis statusas. Taip pat kyla klausimų, kaip būtų vertinama VVĮ valdybų atsakomybė, kai jų savarankiškumas buvo apribotas specifiniais reikalavimais. Akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės kolegialaus organo nariai turi lygias teises ir pareigas (LR civilinio kodekso 2.86 straipsnis) ir tam tikras kolegialaus organo narys atskirai neatstovauja kuriam nors akcininkui, todėl kolegialaus organo nario išrinkimo pagrindinis kriterijus turėtų būti asmens profesionalumas ir gebėjimai priimti tinkamus sprendimus (G20/EBPO Bendrovių valdysenos principų VI.E principas). Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, siekdamas įgyvendinti gerąsias valdysenos praktikas, akcininkas nėra apribotas į kolegialius organus siūlyti ir tinkamų kompetencijų turinčius valstybės tarnautojus. Nepritarti. 2. Asociacija „Baltic institute of corporate governance“, 2020-04-29
EBPO rekomendacijomis siekiama įtvirtinti, kad VVĮ valdysena, skaidrumo ir kt. reikalavimai atitiktų aukštus reikalavimus tokius, kaip listinguojamoms bendrovėms, jų grupėms keliamus. Tačiau, paneigiant geros valdysenos principus, neatitinkant listinguojamoms bendrovėms keliamų reikalavimų,
Įmonių grupių paneigimas Šiuo metu, atsižvelgiant į siūlomas teisėkūros iniciatyvas, VVĮ ir jų dukterinės bendrovės bei paskesnės eilės bendrovės yra traktuojamos kaip visiškai savarankiški subjektai, paneigiant galimybę joms veikti kaip įmonių grupei, nesilaikant efektyvaus atskyrimo tarp valstybės vaidmens kaip VVĮ savininkės bei reguliatoriaus ir kišantis į VVĮ dukterinės bendrovės bei paskesnės eilės bendrovės valdyseną. Įmonių grupei priklausančios patronuojančioji ir jos patronuojamosios įmonės paprastai vadovaujasi bendra strategija, joms, kaip įmonių grupei, keliami bendri tikslai ir t. t. Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme, kuris nors ir reglamentuoja įmonių grupių finansinių ataskaitų reikalavimus, tačiau jame apibrėžta įmonių grupės sąvoka ir tai turėtų būti įvertinta, svarstant teisėkūros iniciatyvas VVĮ grupės atžvilgiu. Remiantis šiuo įstatymu, įmonių grupe laikomos patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės. Šiame įstatyme taip pat nustatyta, kad patronuojančioji įmonė privalo sudaryti metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį metinį pranešimą, kuriame nurodoma visos įmonių grupės būklė, veiklos ir plėtros apžvalga, įmonių grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė ir t. t. Todėl, remiantis šiame įstatyme nurodytais principais, būtų protinga ir iš VVĮ grupių reikalauti konsoliduotos informacijos, nustatyti visai grupei bendrus veiklos tikslus. Pažymėtina, kad VVĮ dukterinės bendrovės bei paskesnės eilės bendrovės labai skiriasi pagal savo vykdomą veiklą, veiklos apimtis, generuojamą pelną ir kitus rodiklius, pvz., vienos jų gali veikti kaip vidinis grupės įmonių kaštų centras ir generuoti minimalų pelną arba jo negeneruoti visai, tuo metu kitos įmonės gali generuoti ir didesnę grąžą; dukterinės ar paskesnės eilės bendrovės taip pat steigiamos užsienio šalyse, siekiant rinkos plėtros.
Todėl būtų netikslinga tiek mažoms, tiek ir didelėms dukterinėms bendrovėms bei paskesnės eilės bendrovėms nustatyti reikalavimus, identiškus VVĮ, ir visas dukterines bendroves bei paskesnės eilės bendroves prilyginti VVĮ, tokiu būdu paneigiant galimybę joms veikti kaip įmonių grupei ir neproporcingai padidinant naštą tiek joms, tiek ir valstybės institucijoms. Nepritarti. 4. Asociacija „Baltic institute of corporate governance“, 2020-04-29
gali užtikrinti dukterinių bendrovių valdymo funkcijas, priešingai nei teigiama aiškinamajame rašte Aiškinamajame rašte teigiama, kad: „<…> patronuojančiosios valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės valdyba ir stebėtojų taryba negali užtikrinti dukterinės bendrovės, o juo labiau paskesnės eilės dukterinės bendrovės valdymo funkcijos, nes nėra tų bendrovių valdymo organas.“ Tokia aiškinamojo rašto nuostata kritikuotina – būtent patronuojanti bendrovė (konkrečiai jos valdymo organai) galiausiai privalo užtikrinti, kad jų grupės įmonės nepatirtų nuostolių, kad būtų pasiekti joms keliami tikslai, o, jeigu neužtikrina, kaip bus detalizuota toliau, gali būti patraukti atsakomybėn. VVĮ, veikiantys kaip holdingai, vykdo savo dukterinių bendrovių strateginį valdymą Kaip vieną iš svarbiausių holdingo bendrovės valdymo organų tikslų galima išskirti valstybės, kaip akcininko, interesų apsaugą ir jos lūkesčių įgyvendinimą.
Tokį tikslą rodo jau paties holdingo įsteigimas ir jam įstatuose, lūkesčio rašte bei kituose akcininko tvirtinamuose dokumentuose nustatyti tikslai bei veiklos objektas. Holdingą ir jos valdymo organus sieja fiduciariniai santykiai (LR civilinio kodekso 2.87 str.), kurie reiškia, kad vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, konfidencialumo, lojalumo bei interesų konfliktų vengimo principais, valdymo organai turi užtikrinti, kad holdingui nebūtų padaryta žalos. Rizika, su kuria susiduria holdingo valdymo organai – galimi nuostoliai dėl netinkamo dukterinių bendrovių valdymo, kurių gali pareikalauti akcininkai. Holdingo įtaka dukterinėms bendrovėms pirmiausia yra matoma per dukterinės bendrovės visuotinio akcininko susirinkimo kompetencijos įgyvendinimą. Klaidinga nuomonė, kad visuotinis akcininkų susirinkimas neva neturi valdymo funkcijos yra susiformavusi dėl teisės aktuose vartojamų sąvokų, siekiant pabrėžti visai kitus akcininko ir valdymo organų skirtumų aspektus. ABĮ 20 str. 2 d. nustatyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jeigu pagal ABĮ tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei iš esmės tai nėra valdymo organų funkcijos. Taip siekiama pabrėžti, jog bendrovės valdymo organai ir akcininkų susirinkimas yra du skirtingi organai. Tokia nuostata paremta siekiu atriboti akcininkus, kurie turi nuosavybės teisę tik į akcijas, bet ne į juridinio asmens turtą. Teisės teorijoje dažnai akcininkų teisės atskiriamos nuo įmonės valdymo ir pabrėžiamas tam tikros visuotinio akcininkų susirinkimo teisės, susijusios tik su strateginiais bendrovės veiklos klausimais.
Lietuvos teisės aktai ir jurisprudencija nepateikia valdymo funkcijos sampratos, o apsiriboja tik valdymo organų pareigų išvardijimu, todėl valdymo sampratos turinio ieškoma ekonomikos moksle. Ekonomikos mokslas išskiria tris valdymo lygius – strateginį, vadovavimo bei operatyvinį - bei pateikia valdžios lygių organizacijoje piramidę, atitinkamai nuo piramidės viršūnės apačios link nurodydamas akcininkus, valdybą, generalinį direktorių, vadovybę (administraciją) ir darbuotojus3 . Ekonominis valdymo turinys platesnis negu teisinis ir negali būti susiaurintas tik iki stebėtojų tarybos, valdybos bei vadovo vykdomų funkcijų. Tai, jog akcininkų susirinkimas daro įtaką bendrovės veiklai ir vykdo valdymo veiklą ekonomine prasme, įrodo tai, jog visuotiniam akcininkų susirinkimui suteikta kompetencija priimti pačius svarbiausius bendrovei sprendimus (ABĮ 20 str. 1 d.). Tas, kas priima sprendimus akcininkų susirinkimuose, realiai daro lemiamą įtaką bendrovei, nes akcininkai, nors kasdienės bendrovės veiklos kontrolė ir perduota valdymo organams, išlaiko nepanaikinamą teisę kontroliuoti esminius įmonės pokyčius, pirmiausia, rinkdami valdymo organų narius, parduodami akcijas, priimdami sprendimus dėl bendrovės likvidavimo, reorganizavimo, finansinės atskaitomybės tvirtinimo ir kt. Akcininkų susirinkimo įtaką bendrovės veikloje taip pat patvirtina ABĮ 34 str.
numatyta, jog valdyba, prieš priimdama sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos ar sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, ar sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą didesnę nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Taigi akcininkų susirinkimas, nors ir nekontroliuoja kasdienės bendrovės veikos, tačiau neabejotinai daro lemiamą įtaką bendrovės valdymui ir atsako už strateginį bendrovės valdymą. EBPO rekomendacijose aiškiai nurodytos VVĮ valdybos pareigos jos dukterinių bendrovių atžvilgiu, t.y. kad VVĮ valdyba turi įdiegti vidaus kontrolės, etikos ir atitikties programas ir įrankius savo dukterinėse bendrovėse. Patronuojančios bendrovės valdymo organų ir dukterinės bendrovės valdymo organų atsakomybės atskyrimas Nevertinant įmonių grupių su aktyviu holdingu, atsakomybės atribojimo klausimai tarp patronuojančios bendrovės ir dukterinės bendrovės Lietuvoje yra pakankamai aiškiai sureguliuoti5. Esant suformuotai įmonių grupei su aktyviu holdingu, atsakomybės klausimai teisės aktuose nėra sureguliuoti, kaip nėra sureguliuota ir įmonių grupė, korporatyvinės teisės prasme. Visgi, remiantis užsienio teismų praktika bei teisine doktrina, akivaizdu, jog įmonių grupės suformavimas ir aktyvaus holdingo veikimas pakeičia atsakomybių pasiskirstymą tarp grupės įmonių organų. Patronuojančios ir dukterinių bendrovių atsakomybės nustatymui svarbu įvertinti grupės valdyseną, kaip nustatytos atsakomybės bei kokios yra konkrečios situacijos faktinės aplinkybes.
Dažnu atveju, įvairios funkcijos centralizuojamos holdingo bendrovėje, kuriami bendrųjų paslaugų centrai atskirose įmonėse, įgyvendinamas matricinis valdymas, kuriamos politikos, grupės valdyseną reguliuojantys procesai. Jei dukterinė bendrovė patiria nuostolių, turi būti vertinama, kas už tai atsakingas, pavyzdžiui, ar patronuojančios bendrovės sukurti netinkami procesai, politikos, dukterinės bendrovės interesų neatitinkantys patronuojančios bendrovės sprendimai ar jų netinkamas įgyvendinimas dukterinėje bendrovėje. Užsienio valstybių teisinėje praktikoje akcininko atsakomybė už savo valdymo pareigų netinkamą vykdymą yra buvusi ne kartą pritaikyta: pavyzdžiui, grupės patronuojančios bendrovės valdyba buvo pripažinta atsakinga už tai, kad grupės mastu nesukūrė kontrolės ir stebėsenos sistemos, leidžiančios identifikuoti įtartiną grupės bendrovių elgesį6; Chandler v Cape PL byloje buvo pripažinta akcininko atsakomybė už dukterinės bendrovės darbuotojo patirtą žalą vykdant darbo funkcijas, nes akcininkas kontroliavo sveikatos apsaugos klausimus grupėje, geriau suprato rizikas, be akcininko pritarimo dukterinė bendrovė negalėjo keisti produkto gamybos išlaidų. Nepritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
V.Poderys, 2020-06-10 2N Argumentai: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo
savivaldybės įmonės valdybos sudėtis. Valdybos nariais turi būti skiriami valstybės tarnautojai.
Atsižvelgiant į siekį suvienodinti visų teisinių formų valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių valdyseną pagal gerąsias tarptautines praktikas, taip pat siekį užtikrinti viešo intereso gynimą, bei į tai, kad nemaža dalis valstybės valdomų įmonių yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, būtų tikslinga nustatyti valstybės ir savivaldybės valdomų bendrovių visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus priežiūros ar valdymo organo sudėties reikalavimus. Todėl siūlome nustatyti, kad bent vienas valstybės ar savivaldybės valdomos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo narys turi būti valstybės tarnautojas. Pasiūlymas:
1Papildyti Įstatymo projektą nauju 2 straipsniu:
„2 straipsnis. Įstatymo papildymas 23¹straipsniu
Papildyti įstatymą 23¹straipsniu: „23¹ straipsnis. Valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės ir jos dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus priežiūros ar valdymo organo sudarymas
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe turi būti:
1) bent vienas valstybės tarnautojas, atitinkantis šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus;
2) fiziniai asmenys - ne mažiau kaip 1/2 valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės įstatuose nurodyto kolegialaus organo narių skaičiaus - atitinkantys šio straipsnio 5 – 7 dalyse nurodytus bendruosius, specialiuosius ir nepriklausomumo reikalavimus (toliau - kolegialaus organo nepriklausomi nariai). 2. Valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe kolegialaus organo nepriklausomų narių turi būti ne mažiau kaip 1/2 valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės įstatuose nurodyto kolegialaus organo narių skaičiaus. 3.
ir savivaldybių valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe gali būti ir kiti, nei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti atranką inicijuojančio subjekto pasirinkti asmenys, atitinkantys šio straipsnio
straipsnio 7 dalies 3 – 6 punktuose nurodytus nepriklausomumo reikalavimus. 4. Valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės valdybos nariu gali būti skiriamas įmonės vadovas (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą atvejį). 5. Kandidatas į kolegialaus organo narius turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turi turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą;
2) turi būti nesusijęs su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių einant kolegialaus organo nepriklausomo nario pareigas kiltų interesų konfliktas;
3) jam turi būti neatimta ar neapribota teisė eiti atitinkamas pareigas, į kurias pretenduojama, ar atlikti toms pareigoms priskirtas funkcijas;
4) turi nebūti per pastaruosius 5 metus atšauktas iš juridinio asmens vienasmenio ar kolegialaus organo dėl netinkamo pareigų atlikimo. 6. Specialiuosius reikalavimus kolegialaus organo nariui savo sprendimu nustato atranką inicijuojantis subjektas. 7.
į kolegialaus organo nepriklausomus narius turi atitikti šiuos nepriklausomumo reikalavimus:
1) turi nebūti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ir su jomis susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės, dalininkės ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susijęs juridinis asmuo), atranką inicijuojančio subjekto ar jam pavaldaus juridinio asmens valstybės tarnautojas ar darbuotojas ir paskutinius vienerius metus turi būti nėjęs tokių pareigų;
2) turi nebūti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės, dalininkės ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susiję juridiniai asmenys), kolegialaus organo narys, vadovas ar darbuotojas ir paskutinius vienerius metus turi būti nėjęs tokių pareigų ir negavęs atlygio iš šių juridinių asmenų, išskyrus atlygį už kolegialaus organo ar komiteto nario pareigas;
3) paskutinius vienerius metus turi nebūti bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens dalyvis, šių juridinių asmenų dalyvių atstovas;
4) turi nebūti bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens dalyvio, vadovo ar kolegialių organų narių artimu asmeniu – sutuoktiniu, sugyventiniu, partneriu, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai;
5) turi neturėti reikšmingų verslo ryšių su ta bendrove, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterine arba patronuojančia bendrove ar su susijusiu juridiniu asmeniu nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokių ryšių juridinio asmens dalyvis ar vadovas.
Kandidatas į kolegialaus organo nepriklausomus narius turi atitikti šiuos nepriklausomumo reikalavimus:
1) turi nebūti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ir su jomis susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės, dalininkės ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susijęs juridinis asmuo), atranką inicijuojančio subjekto ar jam pavaldaus juridinio asmens valstybės tarnautojas ar darbuotojas ir paskutinius vienerius metus turi būti nėjęs tokių pareigų;
2) turi nebūti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės, dalininkės ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susiję juridiniai asmenys), kolegialaus organo narys, vadovas ar darbuotojas ir paskutinius vienerius metus turi būti nėjęs tokių pareigų ir negavęs atlygio iš šių juridinių asmenų, išskyrus atlygį už kolegialaus organo ar komiteto nario pareigas;
3) paskutinius vienerius metus turi nebūti bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens dalyvis, šių juridinių asmenų dalyvių atstovas;
4) turi nebūti bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens dalyvio, vadovo ar kolegialių organų narių artimu asmeniu – sutuoktiniu, sugyventiniu, partneriu, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai;
5) turi neturėti reikšmingų verslo ryšių su ta bendrove, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterine arba patronuojančia bendrove ar su susijusiu juridiniu asmeniu nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokių ryšių juridinio asmens dalyvis ar vadovas. Turinčiu reikšmingų verslo ryšių laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kurio pajamos iš įmonės, jos dalyvio ar susijusio juridinio asmens per paskutinius 12 mėnesių yra didesnės nei 1000 eurų, išskyrus darbo užmokestį ar atlygį už kolegialaus organo ar komiteto nario pareigas;
6) paskutinius dvejus metus turi nebūti audito įmonės, kuri atlieka ar atliko tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens, auditą, partneriu, dalyviu, vadovu, kolegialaus organo nariu arba darbuotoju;
7) turi nebūti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės, kolegialaus organo nariu ilgiau kaip 10 metų.
Šis laikotarpis apskaičiuojamas prie būsimo kolegialaus organo nario pareigų ėjimo laikotarpio, kuriam kandidatas būtų skiriamas, pridedant praėjusius tos pačios įmonės kolegialaus organo nario pareigų ėjimo laikotarpius, tarp kurių yra ne didesnis kaip vienerių metų laiko tarpas;
8) turi nebūti daugiau nei keturių valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariu.“ Pritarti. Siūloma suderinti įstatymo projekto nuostatas susijusiais, kompleksiškai valstybės valdomų įmonių valdyseną tobulinančiais įstatymų projektais: XIIIP-4241, XIIIP-4240, XIIIP-4573, kurių nuostatos turi tarpusavyje derėti. 2. Seimo narys V.Poderys, 2020-06-103 Projekto 2 straipsnį laikyti 3 straipsniu, papildyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybės ar savivaldybės valdomų bendrovių kolegialūs priežiūros ar valdymo organai pagal šio Įstatymo 23¹ straipsnyje nustatytus reikalavimus turi būti suformuoti artimiausiame po šio įstatymo įsigaliojimo bendrovės eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, bet ne vėliau kaip iki 2021 metų gegužės
Pritarti. 3.
D.Kreivys, 2020-06-092 Argumentai: Lietuvai 2018-07-05 tapus pilnateise Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, pagal narystės joje rekomendacijas Lietuva įsipareigojo įgyvendinti VVĮ pertvarką, remiantis EBPO rekomendacijomis, kurios buvo suformuotos įvertinus Vakarų Europos ir kitų pasaulio šalių patirtį pertvarkant VVĮ sektorių. Lietuva turi ir toliau didinti valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumą, efektyvumą bei toliau nuosekliai laikytis nuo 2015-03-01 taikytos praktikos diegti gero valdymo principus į valstybės valdomų bendrovių kolegialius organus, kai tokiu teisiniu reguliavimu sukuriamos maksimaliai valstybės valdomų įmonių valdymo formavimą depolitizuojančios sąlygos, t. y. nepriklausomų valdybų narių valdybose turi būti daugiau nei pusė. Pasiūlymas:
Pakeisti 5 straipsnio, kuriuo Įstatymas papildomas 23¹straipsniu 1 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:
2) fiziniai asmenys - ne mažiau daugiau kaip 1/2 valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės įstatuose nurodyto kolegialaus organo narių skaičiaus - atitinkantys šio straipsnio 5 – 7 dalyse nurodytus bendruosius, specialiuosius ir nepriklausomumo reikalavimus (toliau - kolegialaus organo nepriklausomi nariai). Nepritarti. Pritarta Seimo nario V.Poderio pasiūlymui, kad kolegialiame priežiūros ar valdymo organe būtų ne mažiau kaip ½ nepriklausomų narių. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, 2020-06-17 2N Argumentai: Siūlome, kad HR agentūros turėtų pristatyti kandidatus, jų stipriąsias ir silpnąsias puses, ypač nepriklausomumo aspektu. Komisijos nariai tuomet galėtų priimti racionalius ir pasvertus sprendimus.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą pildantį naują 2 straipsnį nauja 8 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo papildymas 23¹straipsniu
Papildyti įstatymą 23¹straipsniu: „23¹ straipsnis. Valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės ir jos dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus priežiūros ar valdymo organo sudarymas
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe turi būti:
1) bent vienas valstybės tarnautojas, atitinkantis šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus;
2) fiziniai asmenys - ne mažiau kaip ½ valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės įstatuose nurodyto kolegialaus organo narių skaičiaus - atitinkantys šio straipsnio 5 – 7 dalyse nurodytus bendruosius, specialiuosius ir nepriklausomumo reikalavimus (toliau
jos dukterinės bendrovės valdybos nariu gali būti skiriamas įmonės vadovas (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą atvejį). 5. Kandidatas į kolegialaus organo narius turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turi turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą;
2) turi būti nesusijęs su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių einant kolegialaus organo nepriklausomo nario pareigas kiltų interesų konfliktas;
3) jam turi būti neatimta ar neapribota teisė eiti atitinkamas pareigas, į kurias pretenduojama, ar atlikti toms pareigoms priskirtas funkcijas;
4) turi nebūti per pastaruosius 5 metus atšauktas iš juridinio asmens vienasmenio ar kolegialaus organo dėl netinkamo pareigų atlikimo. 6. Specialiuosius reikalavimus kolegialaus organo nariui savo sprendimu nustato atranką inicijuojantis subjektas. 7.
kolegialaus organo nepriklausomus narius turi atitikti šiuos nepriklausomumo reikalavimus:
kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ir su jomis susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės, dalininkės ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susijęs juridinis asmuo), atranką inicijuojančio subjekto ar jam pavaldaus juridinio asmens valstybės tarnautojas ar darbuotojas ir paskutinius vienerius metus turi būti nėjęs tokių pareigų;
2) turi nebūti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės, dalininkės ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susiję juridiniai asmenys), kolegialaus organo narys, vadovas ar darbuotojas ir paskutinius vienerius metus turi būti nėjęs tokių pareigų ir negavęs atlygio iš šių juridinių asmenų, išskyrus atlygį už kolegialaus organo ar komiteto nario pareigas;
bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens dalyvis, šių juridinių asmenų dalyvių atstovas;
kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens dalyvio, vadovo ar kolegialių organų narių artimu asmeniu – sutuoktiniu, sugyventiniu, partneriu, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai;
organą pretenduoja, jos dukterine arba patronuojančia bendrove ar su susijusiu juridiniu asmeniu nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokių ryšių juridinio asmens dalyvis ar vadovas.
Kandidatas į kolegialaus organo nepriklausomus narius turi atitikti šiuos nepriklausomumo reikalavimus:
kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ir su jomis susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės, dalininkės ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susijęs juridinis asmuo), atranką inicijuojančio subjekto ar jam pavaldaus juridinio asmens valstybės tarnautojas ar darbuotojas ir paskutinius vienerius metus turi būti nėjęs tokių pareigų;
2) turi nebūti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės, dalininkės ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susiję juridiniai asmenys), kolegialaus organo narys, vadovas ar darbuotojas ir paskutinius vienerius metus turi būti nėjęs tokių pareigų ir negavęs atlygio iš šių juridinių asmenų, išskyrus atlygį už kolegialaus organo ar komiteto nario pareigas;
bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens dalyvis, šių juridinių asmenų dalyvių atstovas;
kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens dalyvio, vadovo ar kolegialių organų narių artimu asmeniu – sutuoktiniu, sugyventiniu, partneriu, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai;
organą pretenduoja, jos dukterine arba patronuojančia bendrove ar su susijusiu juridiniu asmeniu nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokių ryšių juridinio asmens dalyvis ar vadovas. Turinčiu reikšmingų verslo ryšių laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kurio pajamos iš įmonės, jos dalyvio ar susijusio juridinio asmens per paskutinius 12 mėnesių yra didesnės nei 1000 eurų, išskyrus darbo užmokestį ar atlygį už kolegialaus organo ar komiteto nario pareigas;
tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens, auditą, partneriu, dalyviu, vadovu, kolegialaus organo nariu arba darbuotoju;
dukterinės arba patronuojančios bendrovės, kolegialaus organo nariu ilgiau kaip 10 metų.
Šis laikotarpis apskaičiuojamas prie būsimo kolegialaus organo nario pareigų ėjimo laikotarpio, kuriam kandidatas būtų skiriamas, pridedant praėjusius tos pačios įmonės kolegialaus organo nario pareigų ėjimo laikotarpius, tarp kurių yra ne didesnis kaip vienerių metų laiko tarpas;
kolegialių organų nariu. 8. Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus priežiūros ar valdymo organo nepriklausomo nario pareigas atranką inicijuojantis subjektas ar jo įgaliota perkančioji organizacija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka įsigyja vadovų ar personalo paieškos (atrankos) paslaugas iš jas teikiančio fizinio arba juridinio asmens, kuris, ieško kandidatų į kolegialių organų nepriklausomus narius, vertina jų atitiktį ir teikia kandidatų sąrašus atrankos komisijai.
Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą, kai kolegialaus organo narius skiria valstybei ar savivaldybei atstovaujanti institucija arba renka valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, tvarką nustato Vyriausybė“ Pritarti. 2. Ekonomikos komitetas, 2020-06-17 2N Argumentai:
EBPO rekomenduoja, kad siekdama užtikrinti dukterinių bendrovių kontrolę, patronuojanti bendrovė skirtų savo atstovus/darbuotojus į jos valdomų dukterinių bendrovių valdybas. Nepriklausomi nariai tokių dukterinių bendrovių kolegialiuose valdymo organuose suteikia reikiamą kompetenciją, susijusią su konkrečios dukterinės bendrovės veika, bei požiūrį iš šono. Kartu pažymėtina, kad visgi daugumą tokių dukterinių bendrovių valdymo organuose turėtų sudaryti patronuojančios bendrovės atstovai, kadangi toks valdymo modelis padeda užtikrinti sklandžią komunikaciją tarp įmonių grupės bendrovių, bendros strategijos įgyvendinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ne mažesnė nei 1/3 nepriklausomų narių riba yra nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme visoms listinguojamoms bendrovėms, kurioms taikomi aukščiausi skaidrumo reikalavimai ir dėl kurių reguliavimo EBPO teikė teigiamą įvertinimą. Taip pat ir šiuo metu Vyriausybė dukterinėms VVĮ yra nustačiusi šią ribą.
Pasiūlymas: Pakeisti Seimo nario V. Poderio teiktą pasiūlymą (Reg. Data: 2020-06-10), kuriuo šis Įstatymo projektas siūlomas papildyti 23¹straipsniu, ir jo 2 dalį išdėstyti ją taip:
„2. Valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės dukterinės bendrovės visuotinio
akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe kolegialaus organo nepriklausomų narių turi būti ne mažiau kaip 1/23 valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės įstatuose nurodyto kolegialaus organo narių skaičiaus.” Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris