244 Įstatymo projektas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Jonas Jarutis, Seimo narys Tomas Tomilinas XIIIP-4558 2020-03-02 Registruotas

Lithuania · XIIIP-4558 · 2020-03-02 · LT_SEIMAS

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Lyginamasis variantas · 2020-03-02
  2. Aiškinamasis raštas · 2020-03-02
  3. Teisės departamento išvada · 2020-03-02

Lyginamasis variantas

2020-03-02 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ TURTO DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1338 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalies 27 punktą ir jį išdėstyti taip:

27) asmenys, aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos nariai, išskyrus asmenis, kurių auka (aukų suma) vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją neviršija 12 eurų Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymu nustatyto Mažos aukos dydžio; Teikia:

Seimo nariai: Jonas Jarutis Tomas Tomilinas

Aiškinamasis raštas

2020-03-02 · the official register ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO IR FINANSAVIMO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-2428 10,

11 ir 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ TURTO DEKLARAVIMO

ĮSTATYMO NR. I-1338 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ

NUSIŽENGIMŲ KODEKSO NR. XII-1869 93 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios

priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Teisės akto projektu siekiama patobulinti politinių kampanijų finansavimo tvarką. Tuo tikslu siūloma atsisakyti fiksuotais rodikliais paremtų slenkstinių minimalios aukos, kurią politinės kampanijos rėmėjas privalo aukoti banko pavedimu bei maksimalios aukos, kurią gali skirti fizinis asmuo, dydžių. Taikant fiksuotus dydžius dėl infliacijos jų vertė pastoviai mažėja ir per keletą metų šis sumažėjimas jaučiamas pakankamai smarkiai – pvz. 40 litų 2012 m. vertė buvo gerokai didesnė nei 12 eurų 2020 m., nors pagal valiutos keitimo kursą šie dydžiai atrodo beveik lygiaverčiai. Siekiant ištaisyti šią padėtį, siūloma šiuos dydžius susieti su gyventojų perkamosios galios rodikliais. Siekiant supaprastinti šių ribinių dydžių taikymą, siūloma numatyti pareigą Vyriausiajai rinkimų komisijai prieš kiekvienus rinkimus patikslinti abu šiuos aukų dydžius atsižvelgiant į ankstesnių metų darbo užmokesčio rodiklius. Kartu teikiami susijusių teisės aktų

  • Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (Nr. IX-2428) 10, 11 ir 19 straipsnių, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (Nr. I-1338) 2 straipsnio, Administracinių nusižengimų kodekso (NR. XII-1869)

93 straipsnio redakciniai pakeitimai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai

(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Jarutis. Jo nuostatos derintos su Vyriausiąja rinkimų komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.

Konkretūs aukas politinėms kampanijoms reglamentuojantys dydžiai sudaro:

  • suma,

už kurią didesnės aukos gali būti aukojamos tik banko pavedimu - 290 eurų. Šis dydis nustatytas 2004 m. Lietuvos Respublikos Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymu (Nr. IX-2428). To meto valiuta šis dydis sudarė 1000 litų.

  • didžiausias

aukos dydis, kurią gali skirti fizinis asmuo – 12 eurų. Nustatytas 2012 m. birželio 21 d. priimtais Lietuvos Respublikos Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimais (Nr. XI-2099). To meto valiuta šis dydis sudarė 40 litų. Tuo metu, kai buvo priimtas sumos už kurią didesnės aukos gali būti aukojamos tik banko pavedimu reglamentavimas, (2004 m.) vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje atskaičius mokesčius (neto) siekė 835,58 Lt arba 242,0 euro. Atitinkamai, mažos aukos dydį nustačiusių įstatymo pakeitimų priėmimo metu (2012 m.) vidutinis neto darbo (po mokesčių) užmokestis Lietuvoje siekė 1 651,4 lito arba 478,28 euro. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Per nuo minėtų įstatymų įsigaliojimo praėjusį laiko tarpą dėl infliacijos šios sumos prarado ženklią dalį savo vertės. Siekiant ir ateityje išvengti jų vertės mažėjimo, siūloma minimas ribines vertes nustatyti ne kaipo fiksuotus, bet kaip dinaminius dydžius, juos susiejant su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. Vėliausiais turimais oficialiai duomenis

2019 m. (III ketvirtis) vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje siekė: bruto – 1317,6

euro, neto – 834,3 euro. Atitinkamai, galima teigti, jog šalies gyventojų atlyginimai nuo įstatymo priėmimo padidėjo daugiau nei 3 kartus, o nekeičiant maksimalaus mažos aukos dydžio jų galimybės paremti politines partijas sumažėjo daugiau nei 3 kartus.

Siekiant išvengti ir tolimesnio dėl natūralių priežasčių (visų pirma – infliacija) gyventojų galimybių remti politines kampanijas mažėjimo, siūloma susieti mažos aukos dydį su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. Siekiant išlaikyti pirminę įstatymo dvasią, siūloma nustatyti tokį pat mažos aukos santykį su vidutiniu bruto atlyginimu šalyje, koks ir buvo įstatymo pirminio varianto priėmimo metu – t.y. 40:1651,40 arba, suapvalinus, - 2 proc. Siekiant išlaikyti pirminę įstatymo dvasią, siūloma nustatyti iki patogaus dydžio suapvalintą sumos, kurią viršijus aukos politinėms kampanijoms turi būti aukojamos tik bankiniu pavedimu santykį su vidutiniu bruto atlyginimu šalyje artimą tam, koks buvo įstatymo pirminio varianto priėmimo metu. Kadangi įstatymo pirminio varianto priėmimo metu, 2004 m. šis santykis buvo 1000:835,58, todėl paprastumo dėlei siūloma nustatyti, jog bankiniu pavedimu turi būti aukojamos visos aukos, kurios viršija vieną vidutinį mėnesinį darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Priėmus šiuos pakeitimus bus įtvirtinta stabilesnė politinių partijų ir judėjimų finansavimo tvarka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtos įstatymo projekto nuostatos neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtos įstatymo projekto nuostatos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę

sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti priimtą įstatymo projektą į teisinę sistemą, galiojančių įstatymų keisti, panaikinti ar priimti naujų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Siūlomiems pakeitimams įgyvendinti Vyriausioji rinkimų komisija kasmet turės apskaičiuoti ir paskelbti naujus ribinius paramos politinių partijų ir judėjimų kampanijoms dydžius. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Siūlomų pakeitimų įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.

Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai:

„rinkimai“, „Seimo rinkimai“, „savivaldybių tarybų rinkimai“, „Europos Parlamento

rinkimai“, „politinės partijos ir judėjimai“, „finansinės aukos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Jonas Jarutis Tomas Tomilinas

Teisės departamento išvada

2020-03-02 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ TURTO

DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1338 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-04-17 Nr. XIIIP-4558

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su projektu teikiamu Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 10, 11 ir

19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-4557) keičiama

Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 11 straipsnio

1 dalis, joje nustatant, kad fizinio asmens auka laikoma maža auka, kai jos

dydis neviršija 2 procentų nuo VMDU. Atsižvelgus į tai, kad konkretų dydį eurais pagal minėtą projektą nustatytų Vyriausioji rinkimų komisija, teikiamo projekto formuluotė „Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymu nustatyto Mažos aukos dydžio“ atitinkamai tikslintina. 2. Projekto lyginamasis variantas neatitinka Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 113.4 papunkčio reikalavimų - naujos redakcijos straipsnio ar punkto ir (ar) jų sudedamųjų dalių tekste daromi pakeitimai paryškinami, o ne pabraukiami. 3. Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 27 punktas turi būti dėstomas kabutėse. 4. Projekte įvardinama „maža auka“ rašytina mažąja raide. 5. Projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 10, 11 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr.

Nr. XIIIP-4557) pildoma Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nauju 9¹ punktu ir jame nustatoma, jog Vyriausioji rinkimų komisija tam tikrus aukų dydžius nustato ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 1 dienos. Tuo atveju, jei nebūtų nustatyta projekto nuostatų įsigaliojimo data, būtų neaišku, kaip būtų taikomos projektu keičiamo įstatymo nuostatos 2020 metais, nes nuostatos dėl aukų dydžio pakeitimo įsigaliotų, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. sausio 1 d. nebūtų nustačiusi konkrečių aukų dydžių. Atkreiptinas dėmesys, jog įgyvendinant projektu teikiamas nuostatas bus reikalinga pakeisti įgyvendinamuosius šio įstatymo teisės aktus (priimtus Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos). Atsižvelgus į tai, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo. Pastebėtina, jog nuostatos dėl projekto įgyvendinimo turėtų būti suformuluotos taip, kad institucijos priimtų reikalingus teisės aktus ne vėliau negu iki įstatymo įsigaliojimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]