Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) bus Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę,. Nepanaudota valstybės garantijos dalis turi būti indeksuojama kiekvienais metais nuo valstybės garantijos išdavimo (patikslinimo) momento, atsižvelgiant į praėjusių metų infliaciją, arba". 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m.
liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Virginija Vingrienė Naglis Puteikis
DĖL
2020 m. d. Nr. Vilnius
ir uždaviniai: Įstatymų projekto parengimą paskatino Kauno miesto gyventojų, kurie buvo iškeldinti iš patalpų, kuriose jie anksčiau gyveno, grąžintų kitiems asmenims įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Atkūrimo įstatymas), šiuo metu nuomojančių savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal valstybės išduotą valstybės garantinį dokumentą (toliau – valstybės garantija), prašymai spręsti klausimą dėl teisinių prielaidų jiems nuosavybės teise įsigyti nuomojamą būstą, išsiperkant šiuo metu nuomojamą savivaldybės būstą lengvatinėmis sąlygomis, sudarymo. Minėti asmenys nurodo, kad nuomoja gyvenamąsias patalpas, priklausančias savivaldybei pakankamai ilgą laikotarpį (nuo 10 iki 20 metų). Daugelis nuomininkų yra ženkliai prisidėję prie savivaldybės būstų pagerinimo, kadangi nuomojami būstai reikalavo didelių investicijų. Šie asmenys nurodo, kad iškeldinimo metu jiems buvo žadėta, kad galės naujuosius butus privatizuoti, todėl jie turi atitinkamą lūkestį ir natūralų saugumo ir žmogiško orumo užtikrinimo poreikį, o taip pat pagrįstai tikisi, kad šiuos poreikius valstybė padės jiems realizuoti sudarydama teisines prielaidas jų teisėms į nuosavybę (nuosavą būstą) atsirasti.
Įvertinus teisinį reguliavimą dėl tokių asmenų galimybių įsigyti būstą nuosavybės teise, įžvelgti tam tikri teisinio reguliavimo nevienodumai, išplaukiantys iš galiojančių Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – Kompensacijų ir garantijų įstatymas, Įstatymas) nuostatų. Šiuo metu galiojančio Kompensacijų ir garantijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad ,,piliečiams neišmokėtos piniginių kompensacijų sumos indeksuojamos kiekvienais metais atsižvelgiant į praėjusių metų infliaciją“. Taigi nuosavybės teisių atkūrimo procese numatytas kompensacijų savininkams už turtą indeksavimas, jei po nuosavybės atkūrimo kompensacija nebūdavo išmokama iš karto. Indeksavimas buvo siejamas su infliacija. Tuo tarpu Įstatymo 9 straipsnis numato valstybės garantijas sugrąžintų natūra gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams, šių garantijų įvykdymo tvarką ir sąlygas, garantijų turėtojų teises ir pareigas. To paties straipsnio 2 dalies 5 punktas reglamentuoja, jog valstybės garantija įsipareigojama, kad nuomininkams per šiame dokumente nurodytą laiką bus ,,Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę“.
Dėl teisinio reguliavimo nevienodumų nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš savininkams grąžintų būstų, turintys pagal Kompensacijų ir garantijų įstatymą išduotą valstybės garantiją, yra atsidūrę nelygiavertėje padėtyje. Taigi analogiškai Įstatymo 8 straipsnio 2 daliai, būtų galima spręsti ir šiuo atveju su išduota garantija nuomininkams, pasirinkusiems nuomos mokesčio įskaičiavimą. Atsižvelgiant į į nurodytas priežastis ir yra parengtas šis Įstatymo projektas. Manytina, kad, nurodytu atveju, siekiant įgyvendinti teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir lygybės principus bei remiantis įstatymo analogija, išduotos garantijos dydis nuomininkams taip pat galėtų būtų indeksuojamas, o būtent – nepanaudota nuomos mokesčio dalis indeksuojama kiekvienais metais nuo valstybės garantijos išdavimo (patikslinimo) momento atsižvelgiant į praėjusių metų infliaciją. Pateikiamas pavyzdinis paskaičiavimas, kaip buvo taikoma Įstatymo 8 str. 2 d.:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad
„piliečiams neišmokėtos piniginių kompensacijų sumos indeksuojamos kiekvienais
metais atsižvelgiant į praėjusių metų infliaciją“, atsižvelgiant į kiekvienų praėjusių metų infliaciją, šiai dienai indeksuojama sekančiai:
1Už 2009 m. –1,3 % pagal 2009 m. infliaciją;
2Už 2010 m. – prie 1-ame punkte gautos sumos pridedama 3,8 % pagal 2010 m.
infliaciją; 3.
Už 2011 m. – prie 2-ame punkte gautos sumos pridedama 3,4 % pagal 2011 m. infliaciją;
4Už 2012 m. – prie 3-ame punkte gautos sumos pridedama 2,8 % pagal 2012 m.
infliaciją
5Už 2013 m. – prie 4-ame punkte gautos sumos pridedama 0,4 % pagal 2013 m.
infliaciją;
6Už 2014 m. – 5 punkte gauta suma 52440,45 Eur neindeksuojama;
7Už 2015 m. – 6 punkte nurodyta suma 52440,45 Eur neindeksuojama. 8. Už 2016 m. – prie 7-ame punkte gautos sumos pridedama 1,7 % pagal 2016 m.
infliaciją;
9Už 2017 m. – prie 8-ame punkte gautos sumos pridedama 3,9 % pagal 2017 m.
infliaciją;
10Už 2018 m. – prie 9-ame punkte gautos sumos pridedama 1,9 % pagal 2018 m.
infliaciją;
11Už 2019 m. – prie 10-ame punkte gautos sumos pridedama 2,7 % pagal 2019 m.
infliaciją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorė - Seimo narė Virginija Vingrienė. Įstatymo projekto rengėja
Piliečių sąrašus kompensacijoms už išperkamus ūkinės komercinės paskirties pastatus, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus tvirtina savivaldybių administracijų direktoriai.“ Tuo tarpu 2 dalyje detalizuojamas kompensacijų sumos apskaičiavimas, o būtent – ,,piliečiams neišmokėtos piniginių kompensacijų sumos indeksuojamos kiekvienais metais atsižvelgiant į praėjusių metų infliaciją.“ Įstatymo
dalių, butų nuomininkams ir savininkams, šių garantijų įvykdymo tvarką ir sąlygas, garantijų turėtojų teises ir pareigas. To paties straipsnio 2 dalies 5 punktas reglamentuoja, jog valstybės garantija įsipareigojama, kad nuomininkams per šiame dokumente nurodytą laiką bus ,,Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę“. Taigi nuomininkams nepanaudota valstybės garantijos dalis nėra indeksuojama. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nepanaudotą valstybės garantijos dalį indeksuoti kiekvienais metais nuo valstybės garantijos išdavimo (patikslinimo) momento, atsižvelgiant į praėjusių metų infliaciją, taip pašalinant esamus nepagrįstus teisinio reguliavimo nevienodumus bei užtikrinant asmenų lygybės principo įgyvendinimą iš esmės analogiškais atvejais. Tuo pačiu valstybė (savivaldybės) greičiau įgyvendins įsipareigojimus pagal išduotas valstybės garantijas (pavyzdžiui, vadovaujantis Kompensacijų ir garantijų įstatymo 9 str. 7¹ d., perkamų gyvenamųjų patalpų kaina būtų sumažinta nepanaudota nuomos mokesčiui padengti valstybės garantijoje nurodytos gyvenamųjų patalpų vertės pinigais dalimi). 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Kriminogeninei situacijai poveikis nenumatomas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Pasiūlyti Vyriausybei iki 2020 m. birželio 30 d. parengti šiam Įstatymui įgyvendinti reikiamus teisės aktus. 12.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projektui įgyvendinti papildomai lėšų iš Valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „Indeksavimas“; ,,Valstybės garantija“; „Nuompinigiai“;
„Nuomininkas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia Seimo nariai: Virginija Vingrienė Naglis Puteikis
2020-03-05
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės garantija įsipareigojama, jog nuomininkams per šiame dokumente nurodytą laiką ,,bus Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Nepanaudota valstybės garantijos dalis turi būti indeksuojama kiekvienais metais nuo valstybės garantijos išdavimo momento, atsižvelgiant į praėjusių metų infliaciją, arba". Taigi projektu siūloma papildyti galiojančiame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, nustatant, kad sąvininkams sugražintų natūra gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams išduotos valstybės garantijos, pagal kurias šiems asmenims yra išnuomojamos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę, nepanaudota dalis kiekvienais metais nuo jos išdavimo momento yra indeksuojama.
Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais: Pirma, atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7¹ dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, vykdant keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą valstybės garantiją išnuomotų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta Civilinio kodekso 6.609 straipsnyje nustatyta tvarka arba mirus vienam gyvenančiam nuomininkui. Tokiais atvejais nepanaudota nuomos mokesčiui padengti valstybės garantijoje nurodyta gyvenamųjų patalpų vertės dalis apskaičiuojama pinigais ir pervedama į nuomininko ar jo paveldėtojo (paveldėtojų) nurodytą sąskaitą. Be to, galimi atvejai, kai nuomininkai, kuriems suteikta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta valstybės garantija, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatyta tvarka bus įsigiję tokias nuomojamas gyvenamąsias patalpas, perkamų gyvenamųjų patalpų kainą sumažinant nepanaudota nuomos mokesčiui padengti valstybės garantijoje nurodyta gyvenamųjų patalpų vertės pinigais dalimi. Taigi galimi atvejai, kai keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta valstybės garantija būtų įvykdyta, atitinkamos valstybės garantijos dalies neindeksavus. Pagal projekto nuostatas valstybės garantijos dalis būtų indeksuojama tik tiems nuomininkams, kurie turi galiojančias gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad projektu nėra siūloma nustatyti indeksavimo kituose keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies atitinkamuose punktuose nurodytų garantijų atvejais. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar tokiu atveju asmenys, kuriems buvo išduota tokios pačios rūšies valstybės garantija, neatsidurtų nevienodoje padėtyje dėl to, kad tik vienai jų grupei nepanaudotos valstybės garantijos dalis būtų indeksuojama. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat tai, kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų. Konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį (inter alia 2008 m. spalio 30 d., 2012 m. liepos 3 d. nutarimai). Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2012 m. vasario 27 d., 2013 m. vasario 22 d., 2016 m. birželio 20 d. nutarimai).
Kyla abejonių, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu visi asmenys, kuriems buvo suteiktos keičiamo įstatymo 9 straipsnio
garantijos sugrąžintų natūra gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams, kuriems suteikta valstybės garantija jiems išnuomojant kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas būtų vertinami vienodai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą asmenų lygiateisiškumo doktriną. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad indeksuoti nepanaudotą valstybės garantijos dalį siūloma atsižvelgiant į tai, kad analogiškas teisinis reguliavimas yra nustatytas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Svarstytina, ar tokia argumentacija yra pagrįsta, nes keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta indeksacija, manytina, nustatyta atsižvelgiant į tai, kad valstybė neturėjo galimybių asmenims iš karto išmokėti visos kompensacijos sumos, todėl ją mokėjo dalimis, nustatytais etapais. Taigi pastarosios indeksacijos pagrindas, mūsų nuomone, yra visai kitas, nei teikiamu įstatymo projektu siūlomas indeksavimas. Kartu atkreipiame dėmesį, kad indeksavimas nesiejamas su nuomininkams išnuomotų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio padidėjimu ar kitomis aplinkybėmis, bet, kaip jau buvo minėta siejama vien tik su tuo, kad toks indeksavimas yra nustatytas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje.
Trečia, projekto nuostatos ,,nepanaudota valstybės garantijos dalis turi būti indeksuojama“ turinys nėra pakankamai aiškus, nes nėra aišku, koks konkrečiai dydis turėtų būti indeksuojamas. Jeigu turimas omenyje nepanaudotų nuompinigių, kurių dydis yra siejamas su savininkams natūra grąžintų nuomotų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų verte, indeksavimas, tai svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad projekto ir jo lyginamojo varianto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto siūlomi pakeitimai išdėstyti skirtingai, todėl nėra aišku, kokį konkrečiai teisinį reguliavimą siūlo projekto iniciatoriai, t. y., neaišku, nuo kurio momento - valstybės garantijos išdavimo ar valstybės garantijos išdavimo (patikslinimo), - būtų indeksuojama nepanaudota valstybės garantijos dalis. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte kalbant apie siūlomą teisinį reguliavimą taip pat vartojama formuluotė „valstybės garantijos išdavimo (patikslinimo)“, tačiau projekto iniciatoriai aiškiai nenurodo, ar, įgyvendinant įstatymą, išduotos valstybės garantijos turėtų būti tikslinamos, ar ne. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto lyginamajame variante bei aiškinamajame rašte vartojamos formuluotės „valstybės garantijos išdavimo (patikslinimo)“ turinys. Jei, vis dėlto, turima omeny, kad nepanaudota valstybės garantijos dalis kiekvienais metais būtų indeksuojama nuo valstybės garantijos išdavimo momento, tai, svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeidžiamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja).
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit) (inter alia 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai). Šis principas reiškia, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurie atsiranda po įstatymų įsigaliojimo (inter alia 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). 2. Įstatymo pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ rašytini atskiros eilutės centre. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 4. Teikiamu įstatymo projektu siūloma kiekvienais metais indeksuoti ,,nepanaudotą valstybės garantijos dalį“. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė kasmet, atsižvelgdama į valstybės finansines išgales, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numato valstybės lėšas valstybės garantijoms įvykdyti ir savivaldybių pagal šio straipsnio 2 dalies punkte nustatytą valstybės garantiją nuomojamoms gyvenamosioms patalpoms įsigyti laikantis Paramos būstui įsigyti ar isšinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto naudingojo ploto normatyvo. Atsižvelgus į tai, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kuri pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]