Projekto lyginamasis variantas
saugaus eismo automobilių keliais įstatymo
2020 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti
5 dalimi: „
(valdytojas) privalo užtikrinti, kad neeksploatuojama (visiškai ar iš dalies sudegusi, visiškai ar iš dalies išardyta ar turinti kitų akivaizdžių defektų, rodančių, jog transporto priemonė yra neeksploatuotina) ar negalima eksploatuoti (neregistruota ar neatlikta privalomoji techninė apžiūra) transporto priemonė nebūtų laikoma bendrojo naudojimo vietose (keliuose, transporto priemonių stovėjimo aikštelėse, kiemuose ir kitose panašiose vietose). “2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Mykolas Majauskas
Projekto
lyginamasis variantas
saugaus eismo automobilių keliais įstatymo
2021 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti
dalimi: „7. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė).“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 414, 610 ir 611 straipsnių PAKEITIMO ir lietuvos respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nr. viii-2043 20 straipsnio pakeitimo
tikslai ir uždaviniai. 2019 m. Vilniaus miesto savivaldybė gavo 2445 skundus, kuriuose pranešama apie daugiabučių kiemuose, pakelėse ir kitose bendro naudojimo vietose paliekamas neeksploatuojamas, dalyvavimui viešajame eisme netinkamas transporto priemones. Šios apleistos, neregistruotos, privalomosios technikinės apžiūros nepraėjusios transporto priemonės ilgą laiką užima ir taip trūkstamas automobilių statymo vietas, dėl savo prastos būklės kelia grėsmę aplinkinių saugumui ir iššaukia pasipiktinimą aplinkinių gyventojų tarpe. Savivaldybės duomenimis, bendrojo naudojimo vietose, tokiose kaip, pavyzdžiui, daugiabučių kiemai, neeksploatuojamų automobilių gali būti net iki 20 proc. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK)
priemonių laikymą bendrojo naudojimo vietose. Nebenaudojamas transporto priemones daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, gatvėse ir pakelėse palikę asmenys traukiami atsakomybėn tik po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo. A NK nenumato, koks terminas, per kurį būtina pasirūpinti neeksploatuojama transporto priemone, turi būti numatytas perspėjime, o tai sukuria sąlygas piktnaudžiavimui (nustatant nepagrįstai trumpą ar nepagrįstai ilgą terminą). Rašytinis perspėjimas surašomas ir įteikiamas transporto priemonės savininko akivaizdoje arba siunčiamas registruotu paštu. Tačiau transporto priemonės savininkui nepriėmus registruotu paštu išsiųsto perspėjimo, laikoma, jog perspėjimas asmeniui neįteiktas, ir tolimesnių ANK 414 straipsnyje numatytų veiksmų pareigūnai imtis negali.
Rašytinis perspėjimas laikomas neefektyviu, todėl jį siūloma pakeisti į administracinę nuobaudą – įspėjimą. Raštiško įspėjimo asmuo niekaip negali skųsti ar ginčyti, tuo tarpu administracinę nuobaudą (įspėjimą) asmuo galėtų ginčyti ir skųsti teismui, o nutarimo įsigaliojimo ir pasirūpinimo neeksploatuojama transporto priemone terminas būtų visiems aiškus – 20 kalendorinių dienų. Taip pat atsirastų galimybė įspėjimą apie padarytą nusižengimą išsiųsti elektroniniu paštu, jei pažeidimą atlikęs asmuo elektroninio pašto adresą yra nurodęs valstybės informacinėse sistemose ar registruose, o tai pagerintų nusižengimus atlikusių asmenų pasiekiamumą. Nors augant iš gyventojų gaunamų skundų skaičiui savivaldybių dėmesys bendrojo naudojimo vietose paliktoms neeksploatuojamoms transporto priemonėms didėja, o problemos dažnai išsprendžiamos po pirmų pareigūnų veiksmų, egzistuoja piktybinių pažeidėjų grupė, kurių perspėjimai ir piniginės nuobaudos neatbaido. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, po rašytinio pareigūno perspėjimo nesiėmus veiksmų, transporto priemonės savininkui skiriama 70-140 eurų bauda. Atlikus pažeidimą pakartotinai, skiriama 140-300 eurų bauda, taip pat numatant galimybę transporto priemonę konfiskuoti. Dabar įstatyme numatyta galimybė konfiskuoti transporto priemonę yra neįpareigojanti, todėl net ir po pakartotinio pažeidimo transporto priemonė gali išlikti savininko nuosavybėje ir toliau neleisti parkavimo vietose statyti viešajame eisme aktyviai dalyvaujančių automobilių. Kaip prevencinę priemonę, galimai atbaidysiančią nuo sistemingo įstatymų pažeidinėjimo, ANK pakeitimo projekte siūloma numatyti privalomą transporto priemonės konfiskavimą.
Transporto priemonė būtų privalomai konfiskuojama tuo atveju, jei administracinis nusižengimas padaromas trečią kartą (pirmą kartą skyrus administracinę nuobaudą
transporto priemonės ir bendrojo naudojimo vietų apibrėžimus, kuriais remiantis būtų lengviau imtis ANK 414 straipsnyje numatytų veiksmų. 2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektų iniciatoriai ir rengėjai - Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai.
ANK 414 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenį galima traukti atsakomybėn už nusižengimą tik po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo. Po rašytinio perspėjimo nesiėmus priemonių pasirūpinti transporto priemone, jos savininkui skiriama 70-140 eurų bauda. Administracinį nusižengimą atlikus pakartotinai, transporto priemonės savininkui skiriama 140-300 eurų bauda bei gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. SEAKĮ transporto priemonių savininkams (valdytojams) nustatyta bendro pobūdžio pareiga rūpintis savo transporto priemonėmis, tačiau nedetalizuojama, kaip tokia pareiga turėtų būti įgyvendinama. Nors ANK nustatyta atsakomybė už neeksploatuojamų, paliktų be priežiūros transporto priemonių laikymą bendrojo naudojimo vietose, SEAKĮ nedetalizuojama, kas yra laikoma neeksploatuojama transporto priemone, nėra aiškiai nustatyta, ar neregistruotos, be privalomosios techninės apžiūros transporto priemonės yra laikytinos neeksploatuojamomis ir ar tokioms transporto priemonėms už jų palikimą bendrojo naudojimo vietose grėstų ANK 414 straipsnyje numatytos sankcijos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. ANK pakeitimo projektu siūloma atsisakyti rašytinio perspėjimo ir pakeisti jį į administracinę nuobaudą – įspėjimą. Taip būtų nustatytas aiškesnis pasirūpinimo neeksploatuojama transporto priemone terminas - 20 kalendorinių dienų. Taip pat atsirastų galimybė įspėjimą apie padarytą nusižengimą išsiųsti elektroniniu paštu, o tai padidintų nusižengimus atlikusių žmonių pasiekiamumą ir palengvintų svarbiausio tikslo – neeksploatuojamų transporto priemonių patraukimo iš bendrojo naudojimo vietų – siekimą.
Panaikinus perspėjimą, ANK taptų nuoseklesnis, nes rašytinis perspėjimas yra numatytas vieninteliame ANK 414 straipsnyje, kituose ANK straipsniuose tokio ar panašaus pobūdžio perspėjimų nėra. Rašytinį perspėjimą pakeitus į įspėjimą ir, šį gavus, nesiimant priemonių pasirūpinti transporto priemone, pažeidėjui būtų skiriama 70-140 eurų bauda (kaip ir pagal dabar galiojančią tvarką), tačiau kartu su pirma pinigine bauda siūloma numatyti transporto priemonės konfiskavimo galimybę (dabar tokia galimybė numatoma kartu su antra pinigine – 140-300 eurų – baudą), taip sudarant sąlygas kritinės būklės transporto priemones iš bendro naudojimo vietų pašalinti greičiau. Kaip prevencinę priemonę, galimai atbaidysiančią nuo sistemingo įstatymų pažeidinėjimo, ANK pakeitimo projekte siūloma numatyti ir privalomą transporto priemonės konfiskavimą. Transporto priemonė būtų privalomai konfiskuojama tuo atveju, jei administracinis nusižengimas padaromas trečią kartą (pirmą kartą skyrus administracinę nuobaudą – įspėjimą, antrą kartą – 70-140 eurų baudą). Tokios priemonės įvedimas padėtų kovoti su piktybiniais įstatymų pažėidėjais. SEAKĮ pakeitimo projektu siūloma įvesti neeksploatuojamos transporto priemonės ir negalimos eksploatuoti transporto priemonės apibrėžimus. Neeksploatuojama transporto priemone būtų laikoma visiškai ar iš dalies sudegusi, visiškai ar iš dalies išardyta ar kitų akivaizdžių defektų turinti transporto priemonė. Negalima eksploatuoti būtų laikoma neregistruota transporto priemonė arba transporto priemonė, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Priėmus siūlymą, bus mažiau ginčų sprendžiant, ar bendrojo naudojimo vietose laikomos transporto priemonės yra eksploatuojamos, ar ne.
Aiškiai nustačius, jog transporto priemonės, kurios yra neregistruotos ar be atliktos privalomosios techninės apžiūros, yra laikomos negalimomis eksploatuoti, ir numačius, jog už jų laikymą bendro naudojimo vietose gresia ANK 414 straipsnyje numatytos nuobaudos, taps aiškesnė prievolė jomis pasirūpinti. Taip ilgainiui daugiabučių kiemuose, gatvėse ir kitose vietose, tikėtina, atsiras daugiau laisvų, aktyviai naudojamų automobilių statymui skirtų vietų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymai kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus siūlomus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymų projektus, įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymų įgyvendinimui, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų valstybės biudžeto lėšų įstatymų įgyvendinimui nereikės. 13. Įstatymo projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Neeksploatuojamos, negalimos eksploatuoti transporto priemonės.. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo narys Mykolas Majauskas
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 20 straipsnį nauja 5 dalimi, kurioje siūloma įvesti neeksploatuojamos transporto priemonės ir negalimos eksploatuoti transporto priemonės apibrėžimus. Projekto iniciatorių teigimu, neeksploatuojama transporto priemone būtų laikoma visiškai ar iš dalies sudegusi, visiškai ar iš dalies išardyta ar kitų akivaizdžių defektų turinti transporto priemonė, o negalima eksploatuoti būtų laikoma neregistruota transporto priemonė arba transporto priemonė, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Toks siūlomas reglamentavimas kelia abejonių keliais aspektais. Visų pirma, manytina, jog projekte numatomas draudimas bendrojo naudojimo vietose laikyti transporto priemones, kurios yra neregistruotos ar kurioms neatlikta privalomoji techninė apžiūra, yra nepagrįstas, kadangi transporto priemonių laikymas bendrojo naudojimo vietose vien tik dėl to, kad jos yra neregistruotos ar kad joms yra neatlikta privalomoji techninė apžiūra, savaime niekaip nesuvaržo kitų asmenų teisių ar laisvių, nekelia grėsmės kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, aplinkai ar kitiems teisės ginamiems gėriams, taip pat neregistruota ir be privalomosios techninės apžiūros transporto priemonė nepraranda transporto priemonės statuso.
Antra, remiantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 29 dalimi eksploatuoti netinkamos transporto priemonės įvardijamos kaip gaminio atliekos, todėl galima daryti išvadą, jog netinkama eksploatuoti transporto priemonė yra prilyginama atliekai ir turi būti tvarkoma kaip atlieka pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas. Taip pat pabrėžtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytoje įstatymo paskirtyje numatyta, kad šis įstatymas, nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis; atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones; alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas.
Trečia, pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, įstatymo paskirtis yra nustatyti eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas, todėl siūlymas papildyti keičiamo įstatymo 20 straipsnį
neeksploatuojamos transporto priemonės <...> ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės <...> bendrojo naudojimo vietose <...>“ neatitinka įstatymo reguliavimo dalyko.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nors keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis ir numato, kad
„transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės
ar kita teise priklausančią transporto priemonę“, tačiau netinkamą eksploatuoti transporto priemonę kaip gaminio atlieką jis turi tvarkyti remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, todėl manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarautų teisėkūros tikslingumo, efektyvumo ir sistemiškumo principams. 2.
sąvokos „neeksploatuojama transporto priemonė“ ir „negalima eksploatuoti transporto priemonė“ yra nesuderintos su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis su „netinkamomis eksploatuoti transporto priemonėmis“ susijusius klausimus. Taip pat pabrėžtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą, teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, todėl teikiamo projekto 1 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo
junginiai, kurių turinys nėra aiškus turi būti patikslinti ir suderinti su kitais teisės aktuose vartojamomis sąvokomis arba turi būti atkleistas jų turinys („visiškai ar iš dalies sudegusi, visiškai ar iš dalies išardyta“, „turinti akivaizdžių defektų“, „bendro naudojimo vietose“, „kitose panašiose vietose“ ir kt.). 3.
įstatymo 25 straipsnis nustato bendruosius reikalavimus motorinėms transporto priemonėms ir priekaboms, tarp kurių yra keičiamo 25 straipsnio
transporto priemonėms ir (ar) priekaboms yra leidžiama dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje, t. y. toms, kurių:
techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti);
yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;
yra sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Šiame kontekste nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnį pildant 5 dalimi siūloma negalima eksploatuoti laikyti tik tokią transporto priemonę, kuri yra neregistruota ar kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. 4. Pabrėžtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 78 dalyje transporto priemonės savininkas apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise, o pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 84 dalį transporto priemonės valdytojas gali būti asmuo ne tik nuosavybės, bet ir patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio papildymas nustatant pareigą transporto priemonės valdytojui pasirūpinti negalima eksploatuoti transporto priemone yra proporcingas ir ar siūloma nuostata nėra perteklinio pobūdžio. 5. Atsižvelgiant į tai, kad dėl teikiamo projekto nuostatų įgyvendinimo turės būti priimti arba pakeisti ir kiti norminiai teisės aktai, įstatymo projekto 2 straipsnis turėtų būti papildytas atskira dalimi su nuostatomis dėl jo įgyvendinimo. 6.
įstatymo 7 straipsnį valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė, ir į Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą . Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (85) 239 6167, el. p. erika.sadauskiene @lrs.lt
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-04-19 Nr. XIIIP-4533(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. simonas.miksys @lrs.lt E. Sadauskienė, tel. (85) 239 6167, el. p. erika.sadauskiene @lrs.lt
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS saugaus eismo automobilių keliais įstatymo NR. VIII-2043
2021-03-31
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Susisiekimo ministerijos atstovai: viceministras J. Skačkauskas, vyresnysis patarėjas D. Bial, patarėjas G. Pilipavičius, Vidaus reikalų ministerijos patarėja J. Laskevičiūtė, Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovai: viršininkas V. Grašys, vyriausiasis tyrėjas R. Vosylius, Vilniaus miesto savivaldybės skyriaus vedėjas G. Leperskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjai: S. Nekrasova, S. Mikšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-051 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keliais įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 20 straipsnį nauja 5 dalimi, kurioje siūloma įvesti neeksploatuojamos transporto priemonės ir negalimos eksploatuoti transporto priemonės apibrėžimus.
Projekto iniciatorių teigimu, neeksploatuojama transporto priemone būtų laikoma visiškai ar iš dalies sudegusi, visiškai ar iš dalies išardyta ar kitų akivaizdžių defektų turinti transporto priemonė, o negalima eksploatuoti būtų laikoma neregistruota transporto priemonė arba transporto priemonė, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Toks siūlomas reglamentavimas kelia abejonių keliais aspektais. Visų pirma, manytina, jog projekte numatomas draudimas bendrojo naudojimo vietose laikyti transporto priemones, kurios yra neregistruotos ar kurioms neatlikta privalomoji techninė apžiūra, yra nepagrįstas, kadangi transporto priemonių laikymas bendrojo naudojimo vietose vien tik dėl to, kad jos yra neregistruotos ar kad joms yra neatlikta privalomoji techninė apžiūra, savaime niekaip nesuvaržo kitų asmenų teisių ar laisvių, nekelia grėsmės kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, aplinkai ar kitiems teisės ginamiems gėriams, taip pat neregistruota ir be privalomosios techninės apžiūros transporto priemonė nepraranda transporto priemonės statuso. Antra, remiantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 29 dalimi eksploatuoti netinkamos transporto priemonės įvardijamos kaip gaminio atliekos, todėl galima daryti išvadą, jog netinkama eksploatuoti transporto priemonė yra prilyginama atliekai ir turi būti tvarkoma kaip atlieka pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas.
Taip pat pabrėžtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytoje įstatymo paskirtyje numatyta, kad šis įstatymas, nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis; atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones; alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas.
Trečia, pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, įstatymo paskirtis yra nustatyti eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas, todėl siūlymas papildyti keičiamo įstatymo 20 straipsnį 5 dalimi nustatant pareigą nelaikyti „ neeksploatuojamos transporto priemonės <...> ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės <...> bendrojo naudojimo vietose <...>“ neatitinka įstatymo reguliavimo dalyko.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nors keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis ir numato, kad „transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę“, tačiau netinkamą eksploatuoti transporto priemonę kaip gaminio atlieką jis turi tvarkyti remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, todėl manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarautų teisėkūros tikslingumo, efektyvumo ir sistemiškumo principams. Pritarti iš dalies Pritarta Vyriausybės siūlomai redakcijai, kuri yra suderinta ir su Aplinkos ministerija. Patobulintame įstatymo projekte paaiškinta, kas laikytina neeksploatuojamomis ir negalimomis eksploatuoti transporto priemonėmis, atskiriant nuo Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos gaminių atliekos .
Taip pat negalimos eksploatuoti transporto priemonės turinys sietinas su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 str. įtvirtintu reikalavimu nustatyta tvarka registruoti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones ir atvejais, kai transporto priemonėms sustabdomas arba panaikinamas leidimas dalyvauti viešajame eisme, numatant atitinkamą terminą nuo fakto atsiradimo momento. Neeksploatuojamos transporto priemonės turinys atskleidžiamas per sąlygą, susijusią su akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių buvimu, dėl ko transporto priemonė nėra naudojama ar negali būti naudojama pagal savo tikslinę paskirtį, nevardijant galimų atvejų, kurių baigtinio sąrašo nėra galimybės pateikti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
eksploatuoti transporto priemonė“ yra nesuderintos su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis su „netinkamomis eksploatuoti transporto priemonėmis“ susijusius klausimus.
Taip pat pabrėžtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą, teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, todėl teikiamo projekto 1 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatose pateikiamos sąvokos, terminai ir žodžių junginiai, kurių turinys nėra aiškus turi būti patikslinti ir suderinti su kitais teisės aktuose vartojamomis sąvokomis arba turi būti atkleistas jų turinys („visiškai ar iš dalies sudegusi, visiškai ar iš dalies išardyta“, „turinti akivaizdžių defektų“, „bendro naudojimo vietose“, „kitose panašiose vietose“ ir kt.). Pritarti Projektas patikslintas paaiškinant, kas laikytina neeksploatuojamomis ir negalimomis eksploatuoti transporto priemonėmis, atskiriant nuo Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos gaminių atliekos . 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-051 3.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 25 straipsnis nustato bendruosius reikalavimus motorinėms transporto priemonėms ir priekaboms, tarp kurių yra keičiamo 25 straipsnio
sąlygos, kada įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms yra leidžiama dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje, t. y. toms, kurių:
techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti);
yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;
yra sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Šiame kontekste nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnį pildant 5 dalimi siūloma negalima eksploatuoti laikyti tik tokią transporto priemonę, kuri yra neregistruota ar kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Pritarti
4Pabrėžtina,
kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 78 dalyje transporto priemonės savininkas apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise, o pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 84 dalį transporto priemonės valdytojas gali būti asmuo ne tik nuosavybės, bet ir patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio papildymas nustatant pareigą transporto priemonės valdytojui pasirūpinti negalima eksploatuoti transporto priemone yra proporcingas ir ar siūloma nuostata nėra perteklinio pobūdžio.
Nepritarti Saugaus eismo automobilių kelias įstatymo 20 straipsnis vadinasi Reikalavimai transporto priemonių savininkams ir valdytojams. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
į tai, kad dėl teikiamo projekto nuostatų įgyvendinimo turės būti priimti arba pakeisti ir kiti norminiai teisės aktai, įstatymo projekto 2 straipsnis turėtų būti papildytas atskira dalimi su nuostatomis dėl jo įgyvendinimo. Nepritarti Įgyvendinamųjų teisės aktų keisti nereikės. Patikslinta 2 straipsnio redakcija. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnį valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė, ir į Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą . Pritarti Gauta Vyriausybės išvada. 7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2020-03-12 Įvertinę Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020-08-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo 2020 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos savivaldybių asociacijos pavedimu Nr. SAVP-559 (Savivaldybėje registruota 2020 m. rugpjūčio 3 d., reg. Nr. A97-24490/20) persiųstą Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020 m. liepos 23 d. raštą Nr. S-2020-3266, kuriuo prašoma iki 2020 m. rugsėjo 1 d. pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414,
projekto
(toliau – ANK pakeitimo projektas). ANK pakeitimo projektas yra teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu
. Įstatymų projektais siūloma aiškiau nustatyti nuo kurio momento transporto priemonė laikytina neeksploatuojama ar negalima eksploatuoti, įtvirtina pareigą transporto priemonės savininkui (valdytojui) tinkamai rūpintis transporto priemone ir numato adekvačias sankcijas už įstatyme numatytos pareigos nevykdymą. Pritariame įstatymų projektams ir kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo narius kiek galima greičiau pritarti siūlomiems pakeitimams. Atsižvelgti Klausymų metu apsispręsta pritarti Vyriausybės pasiūlytai redakcijai. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-08-261 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio
2020 m. birželio 30 d. sprendimo Nr.
SV-S-1653 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Nepritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414, 610 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4532 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-4532) ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4533 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-4533), įvertinus juose siūlomas teisinio reguliavimo priemones, ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti įstatymų projektus, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus :
iešajame eisme negalinčios dalyvauti transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose neatitiktų tokių bendrojo naudojimo vietų įrengimo tikslų bei varžytų kitų asmenų galimybę pasinaudoti transporto priemonės statymo vieta dalyvaujant viešajame eisme (valstybės ir savivaldybių žemė ir statiniai neturėtų būti naudojami privačios nuosavybės daiktų sandėliavimui). Tačiau į statymo projekte Nr. XIIIP-4533 numatytas draudimas bendrojo naudojimo vietose laikyti transporto priemones, kurios neregistruotos ar kurioms neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nenustatant jokio termino nuo privalomosios techninės apžiūros pasibaigimo, transporto priemonės išregistravimo ar pan., vertintinas kaip nepagrįstas ir neproporcingas tuo aspektu, kad pagal siūlomą nuostatą negalima eksploatuoti transporto priemonė būtų laikoma ir ta transporto priemonė, kuriai jau kitą dieną pasibaigė privalomosios techninės apžiūros terminas. Be to, į statymo projekte Nr.
Be to, į statymo projekte Nr. XIIIP-4533 pateiktas pasiūlymas vertintinas kaip nenuoseklus ir fragmentiškas, nes apima tik dalį transporto priemonės dalyvavimą viešajame eisme lemiančių aplinkybių, o aiškinamajame rašte atitinkamai nenurodoma, kodėl neminimos kitos ne mažiau svarbios transporto priemonės dalyvavimo viešajame eisme sąlygos, susijusios su civilinės atsakomybės privalomojo draudimo galiojimu, valstybės nustatytų su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusių mokesčių sumokėjimu. Manytina, kad s ąvokos „negalima eksploatuoti transporto priemonė“ turinys turėtų būti siejamas su SEAKĮ 27 straipsnyje įtvirtintu reikalavimu nustatyta tvarka registruoti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones ir atvejais, kai transporto priemonėms sustabdomas arba panaikinamas leidimas dalyvauti viešajame eisme, numatant atitinkamą terminą nuo fakto atsiradimo momento. Atitinkamai sąvokos „neeksploatuojama transporto priemonė“ turinį siūlytina atskleisti per sąlygą, susijusią su akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių buvimu, dėl ko transporto priemonė nėra naudojama ar negali būti naudojama pagal savo tikslinę paskirtį, nevardijant galimų atvejų, kurių baigtinio sąrašo nėra galimybės pateikti. Į statymo projekte Nr. XIIIP-4533 siūlomos sąvokos „bendrojo naudojimo vietos“ turinio atskleidimas, vardijant konkrečias vietas ar teritorijas, taip pat neatitinka teisėkūros aiškumo principo ir nesukuria pridėtinės vertės, nes nėra galimybės pateikti baigtinio tokių vietų (teritorijų) sąrašo. Manytina, kad pagrindinis kriterijus, leidžiantis spręsti, ar teritorija yra bendro naudojimo, yra tai, ar šia teritorija naudojasi arba turi teisę naudotis visuomenė, t. y. naudojimasis tokia vieta negali pažeisti bendruomenės viešojo intereso. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūlytina patikslinti įstatymo projekto Nr. XIIIP-4533
išdėstyti taip: „5.
Transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nėra naudojama ar negali būti naudojama pagal savo tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo numatytais pagrindais ilgiau nei tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau nei tris mėnesius neįregistruota ar tokį patį terminą išregistruota transporto priemonė).“ Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr . VIII-204320 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr . XIIIP-4533 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė