Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMo NR. XIII-1414 14 IR 21 straipsniŲ pakeitimo Įstatymas 2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 14 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) administruoja Inovacijų skatinimo fondą šio fondo veiklą reguliuojančių
teisės aktų nustatyta tvarka atlieka su Inovacijų skatinimo fondu susijusias funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatyme ir kituose šio fondo veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose;“. 2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį į ir ją išdėstyti taip: „3. Nacionalinės mokslo ir technologijų programos – konkursinės programos, kuriomis, sutelkus Lietuvos mokslo, technologijų ir verslo potencialą bei kryptingai naudojant valstybės finansinius išteklius, inicijuojamas valstybės, verslo ir visuomenės poreikius tenkinančių naujų sprendinių kūrimas pasirinktose srityse. Nacionalinių mokslo ir technologijų programų projektus įgyvendina konkurso būdu atrinktos valstybės mokslo ir studijų institucijos ir ūkio subjektai. Kiekvienos nacionalinės mokslo ir technologijų programos nuostatus rengia valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojanti ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o tvirtina Vyriausybė. Nacionalinės mokslo ir technologijų programos gali būti finansuojamos iš valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kitų ministerijų, šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos, Lietuvos mokslo tarybos valstybės biudžeto asignavimų, Inovacijų skatinimo fondo ir kitų šaltinių. Nacionalines mokslo ir technologijų programas gali įgyvendinti šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos mokslo taryba.
Konkrečios nacionalinės mokslo ir technologijų programos finansavimo šaltinis arba šaltiniai ir programą įgyvendinanti institucija nurodomi tos programos nuostatuose.“
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4531(2) lyginamasis variantas
NR. XIII-1414 14, 21 IR 26 straipsniŲ pakeitimo Įstatymas
pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) administruoja Inovacijų skatinimo fondą šio fondo veiklą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atlieka su Inovacijų skatinimo fondu susijusias funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatyme ir kituose šio fondo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose;“. 2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį į ir ją išdėstyti taip: „3. Nacionalinės mokslo ir technologijų programos – konkursinės programos, kuriomis, sutelkus Lietuvos mokslo, technologijų ir verslo potencialą bei kryptingai naudojant valstybės finansinius išteklius, inicijuojamas valstybės, verslo ir visuomenės poreikius tenkinančių naujų sprendinių kūrimas pasirinktose srityse. Nacionalinių mokslo ir technologijų programų projektus įgyvendina konkurso būdu atrinktos valstybės mokslo ir studijų institucijos ir ūkio subjektai. Kiekvienos nacionalinės mokslo ir technologijų programos nuostatus rengia valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojanti ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o tvirtina Vyriausybė. Nacionalinės mokslo ir technologijų programos gali būti finansuojamos iš valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kitoms ministerijoms, šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, Lietuvos mokslo tarybai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, Inovacijų skatinimo fondo ir kitų šaltinių. Nacionalines mokslo ir technologijų programas gali įgyvendinti šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos mokslo taryba.
Konkrečios nacionalinės mokslo ir technologijų programos finansavimo šaltinis arba šaltiniai ir programą įgyvendinanti institucija nurodomi tos programos nuostatuose.“3 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyta biudžetinė įstaiga gali būti pertvarkoma į viešąją įstaigą Inovacijų agentūrą. Pertvarkius šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytą biudžetinę įstaigą į viešąją įstaigą Inovacijų agentūrą, visas šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytas Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas atlieka ši viešoji įstaiga Inovacijų agentūra ir šių funkcijų atlikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“
įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys:
skatinimo fondo (toliau – Fondas) sukūrimas, parengiant Inovacijų skatinimo fondo įstatymą (toliau – ISFĮ), yra numatytas Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme (toliau – TIĮ). TIĮ 25 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybė iki 2020 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateikia Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymo projektą (toliau – Projektas). Projekto priėmimu taip pat įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 4.1.3 darbo „Motyvacinės sistemos įmonėms investuoti į MTEP[1] sukūrimas“ 2 dalies „Viešųjų lėšų reinvestavimo MTI[2] srityje tvarkos nustatymas ir taikymas“ užduotis. Viešųjų lėšų reinvestavimo mokslo, technologijų ir inovacijų srityse tvarkos nustatymas, parengiant Projektą, taip pat padeda įgyvendinti valstybės vykdomos inovacijų reformos projekto „Inovacijų sistemos sąrangos pertvarka bei įrodymais grįsto inovacijų strategijos valdymo modelio kūrimas /diegimas“ gairę „Nustatyta viešųjų lėšų reinvestavimo technologijų ir inovacijų srityje tvarka, parengiant Inovacijų skatinimo fondo (ISFĮ) įstatymą“. Įstatymu reglamentuoti skatinamąjį finansavimą mokslo, technologijų ir inovacijų srityse iš tiesų yra svarbu, nes šių sričių plėtra valstybės raidai, konkurencingumui ir kartu visuomenės gerovei yra labai reikšminga. Mokslo, technologijų ir inovacijų sritys yra priskiriamos prie Nacionalinės pažangos plano 2021–2030 m. projekte nustatomų horizontalių prioritetų.
Įgyvendinant Seimo nutarimą dėl Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių patvirtinimo (Seimas, 2016[3]) ir Seimo rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo (Seimas, 2018[4]), į inovacijų politiką turi būti įtrauktos visos valstybės politikos kryptys, inovacijos turi būti kuriamos ir diegiamos, taip pat ir skatinamos, kaip horizontalusis valstybės strateginių tikslų įgyvendinimo prioritetas. 2. ISFĮ siekiama sudaryti ilgalaikes prielaidas subjektų, vykdančių fundamentinius mokslinius tyrimus ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, ir (arba) eksperimentinę plėtra, ir (arba) inovacinę veiklą (toliau – subjektai), efektyviam skatinamajam finansavimui užtikrinti. Siekiant spręsti valstybei aktualią, nepakankamų, netolygių srautų, netvarių, neoptimalių, neefektyvių ir labai priklausomų nuo Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšų, investicijų į MTEP ir inovacijų (toliau – MTEPI) veiklų plėtrą,problemą.Skiriant santykinai didesnį viešąjį finansavimą efektyvesnėms už neatlygintinas subsidijas skatinamosioms finansinėms priemonėms5 (rizikos kapitalo investicijos į įmonių kapitalą, paskolos, garantijos ir kt., toliau – ir SFP) įgyvendinti. Taip pat Fonde, telkiant visų asignavimų valdytojų lėšas, skirtas subjektų MTEPI veikloms SFP bei dotacijomis ir (ar) subsidijomis, kurios prisideda prie skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo, skatinti. 2.1. MTEP veiklos finansavimo ir investicijų į technologijų ir inovacijų plėtrą nepakankamumas. Europos Komisijos 2019 m. semestro Lietuvai skirtoje ataskaitoje pažymima, kad „investicijos į MTEP nesiekia ES vidurkio ir vis dar labai priklauso nuo ESI fondų. 2017 m. visos MTEP investicijos sudarė tik 0,9 % BVP, palyginti su 2,1 % ES vidurkiu, ir gerokai atsiliko nuo 2020 m. pasiektino 1,9 % tikslo.
Didžiąją MTEP investicijų dalį, 0,6 % BVP, sudarė viešosios investicijos, daugiausia finansuojamos iš ES lėšų. Privačiosios MTEP investicijos pasiekė tik 0,3 % BVP, tai yra penktadalis ES vidurkio ir vienas iš mažiausių privačiųjų investicijų ES lygio rodiklių.“6 Pagal išlaidų MTEP veikloms verslo sektoriuje BVP dalį tarp 28 ES šalių Lietuva yra 4-a nuo galo – lenkia tik Latviją, Kiprą ir Rumuniją7. 2017 m. duomenimis, vienam Lietuvos gyventojui tenkančios verslo sektoriaus išlaidos MTEP buvo beveik 10 kartų mažesnės nei ES vidurkis (atitinkamai 46 Eur ir 409 Eur)8. Finansų ministerijos užsakytos studijos „Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: mokslas, technologijos ir inovacijos“ 2019 m. įmonių „ESTEP“ ir „PricewaterhouseCoopers“ (toliau – PwC) pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad „MTEP veiklos finansavimas Lietuvoje nėra pakankamas“ ir kad „stokojama tiek tvarių viešojo sektoriaus investicijų, tiek pakankamo privataus sektoriaus finansavimo“; pažymima, kad Lietuva yra iškėlusi tikslą iki 2020 m. padidinti išlaidas MTEP iki 1,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iš kurių 0,9 proc. sudarytų verslo išlaidos, tačiau naujausi turimi išlaidų MTEP duomenys rodo, kad „bus sudėtinga pasiekti užsibrėžtus tikslus“9 (2018 m. bendrosios Lietuvos MTEP išlaidos sudarė 0,88 proc. BVP10). Europos Komisijos 2019 m. semestro Lietuvai skirtoje ataskaitoje taip pat nurodoma, kad „privačiosios investicijos į MTEP yra vienos mažiausių ES“11, kad šalies „ekonomikai reikalingos papildomos investicijos į inovacijas“12 ir kad didesnės investicijos į inovatyvias mažąsias ir vidutines įmones (toliau – MVĮ) padėtų joms pereiti prie aukštųjų technologijų ir didesnės pridėtinės vertės produktų kūrimo13. 2019 m. rugsėjo–spalio mėn.
analizės centras kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, EIM) atliko inovacijų skleidimo trukdžių analizę14, kurioje buvo apibendrinti 2017–2019 metų laikotarpiu tarptautinių institucijų ir Lietuvos ekspertų atlikti tyrimai, vertinimai, pastabos ir rekomendacijos. Šioje analizėje konstatuojamas
„pakankamo ir tvaraus inovacijų finansavimo srauto nebuvimas (netolygus
finansavimas)“ ir pažymima, kad „MTEP veiklos finansavimas Lietuvoje nėra pakankamas“; cituojama ES Tarybos rekomendacijoje Lietuvai 2019 m. pateikta išvada, kad „reikia didesnių investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas, visų pirma privačiajame sektoriuje. Tai padidintų našumą, kuris, nors pastaruoju metu ir didėja, tebėra gerokai žemesnis už Sąjungos lygį.“15
verslo sektoriuje finansavimo priklausomybė nuo ES fondų lėšų. 2019 m. Europos semestro ataskaitoje Lietuvai pažymima, kad „investicijos į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas (MTEPI) nesiekia ES vidurkio ir vis dar labai priklauso nuo ESI fondų.“16 Finansų ministerijos užsakymu atlikto Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 metų vertinimo ataskaitoje pažymima, kad „investicijų į MTEPI sritį dydį daugiausiai lėmė Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšos.“17 Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu
veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ poveikio vertinimo ataskaitoje pažymima, kad skiriant ateinančio 2021–2027 m.
ES finansinio laikotarpio MTEPI18 skatinimo priemones būtina atsižvelgti į galimybes mažinti priklausomybę nuo ESIF lėšų, atsižvelgiant į mažėjantį finansavimo intensyvumą ir didelę ES investicinių fondų finansuojamų verslo MTEPI projektų administravimo naštą19; „mažinti priklausomybę nuo ES struktūrinių fondų subsidijų, pereinant prie finansinių priemonių ir reinvestuojamų lėšų“; „svarbu didinti grįžtančių ir reinvestuojamų lėšų apimtis ir didesnę dalį inovacijų politikos finansuoti kitais finansiniais instrumentais, o ne subsidijomis“; „užtikrinti finansavimo tvarumą per grįžtančias ir reinvestuojamas lėšas bei sumažinti ES struktūrinių fondų administravimo sistemos lemiamą aukštą administracinę naštą“; nurodoma, kad „numatoma įkurti Inovacijų skatinimo fondą (ES lėšos, nacionalinės lėšos, grįžtančiosios lėšos iš finansinių priemonių), leisiantį užtikrinti tęstinį valstybės finansavimą inovacijoms“; siekiant didinti verslo investicijų į MTEP mastą vien ES fondų priemonių nepakanka20.
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, MTEP veiklos verslo sektoriuje iki šiol buvo finansuojamos naudojant daugiausia ES struktūrinės paramos lėšas, tiesioginių valstybės biudžeto asignavimų nebuvo skiriama:21 MTEP išlaidos verslo sektoriuje 2013 2014 2015 2016 2017 2018 Iš viso išlaidų mln. eurų, iš jų pagal finansavimo šaltinius: 84,6 116,3 106,7 114,6 139,5 148,8 Verslo lėšos 53,1 88,1 77,3 100,5 112,5 112,7 Valdžios lėšos, iš jų tiesioginiai valstybės biudžeto asignavimai 2,4 2,1 2,4 1,7 - 1,7 - 2,8 Aukštojo mokslo lėšos 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 Ne pelno institucijų lėšos 2,0 0,3 0,4 0,0 0,0 0,0 Užsienio lėšos (daugiausia ES) 27,0 25,7 26,5 12,3 25,1 33,1 Iš viso MTEP išlaidos verslo sektoriuje, palyginti su BVP, % 0,24 0,32 0,29 0,30 0,33 0,33 Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014–2016 m. valstybės biudžeto lėšos padėjo vykdyti inovacinę veiklą tik 5,7 proc. technologines inovacijas įdiegusių įmonių, t. y. tik 0,37 proc. visų šalies įmonių, daugiausia lėšų skirta naujai įrangai pirkti; palyginti su 2012–2014 m., valstybės biudžeto paramą gavusių tokių įmonių dalis sumažėjo 4,7 procentinio punkto22.
EIM duomenimis, 2014–2020 m. ES investicijų iki 2019 m. pradžios pagal EIM administruojamas priemones – bendrai MTEPI, verslo, energetikos, turizmo ir žmogiškųjų išteklių plėtros srityse – pasirašytų sutarčių dėl lėšų panaudojimo vertė sudarė iš viso 609,9 mln. eurų, o buvo išmokėta 252,8 mln. eurų; iš jų MTEPI plėtrai sudaryta 170,6 mln. eurų vertės sutarčių – 28 proc. visose minėtose srityse sudarytų sutarčių vertės, o išmokėta 54,9 mln. eurų – 21,7 proc. visose minėtose srityse išmokėtų lėšų.
Minėtoje PwC
ne tik skiriamo finansavimo pakankamumas, bet ir jo tolygumo užtikrinimas, tačiau ES SF23 finansavimas (statistikos tikslais laikomas užsienio finansavimu) šiai sričiai stipriai svyruoja ir daro ženklią neigiamą įtaką MTEP veiklos planavimui tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuose“. Ataskaitoje pateikiami duomenys rodo, kad kasmetinės MTEP išlaidų sumos iš ES lėšų 2007–2013 m. laikotarpiu buvo labai netolygios, svyravo nuo 29,1 iki 123,3 mln. eurų, o 2014–2017 m. nuo 62,9 iki 133,9 mln. eurų24. Tai matoma iš Lietuvos statistikos departamento duomenų.
Bendrosios MTEP išlaidos pagal finansavimo šaltinius:25 Bendrosios MTEP išlaidos 2013 2014 2015 2016 2017 2018 Iš viso, mln. eurų, iš jų pagal finansavimo šaltinius: 332,4 376,8 389,7 327,6 378,9 396,8 Verslo lėšos 91,3 123,3 111,2 127,7 134,2 132,8 Valdžios lėšos 114,9 124,7 137,7 128,4 137,8 138,1 Aukštojo mokslo sektoriaus lėšos 0,4 0,6 5,7 8,0 13,8 13,9 Ne pelno institucijų lėšos 2,5 0,7 1,2 0,7 0,5 0,6 Užsienio lėšos (daugiausia ES) 123,3 127,5 133,9 62,9 92,6 111,4 Bendrosios MTEP išlaidos, palyginti su BVP, % 0,95 1,03 1,04 0,85 0,90 0,88 Ekspertai rekomenduoja, skatinant verslo MTEPI veiklas, mažinti priklausomybę nuo ES investicinių lėšų, atsižvelgiant į mažėjantį finansavimo intensyvumą ir didelę tokiomis lėšomis finansuojamų verslo MTEPI projektų administravimo naštą, ir pažymi, kad „priklausomybės nuo ES fondų mažinimo strategija (angl. exit-strategy) turėtų svarbias implikacijas ES struktūrinių fondų administravimo ir paslaugų verslui sistemai, kuri šiuo metu daugiausia yra pritaikyta SF priemonėms administruoti, o ne teikti paslaugas verslui“; ir kad „inovacijos šiuo metu daugiausia skatinamos ES fondų subsidijų lėšomis. ES fondų lėšos Lietuvai artimiausiu metu mažės, o ilgesnėje perspektyvoje apskritai inovacijoms gali būti neskiriamos.
Dėl šių priežasčių ypač svarbu mažinti priklausomybę nuo ES fondų lėšų.“26 Finansų ministerijos užsakymu konsultantų atliekamo verslo finansavimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis išankstinio poreikio vertinimo preliminariose išvadose (pateiktose 2019 m. spalio 25 d.), vertinant MTEPI veiklų finansavimo situaciją Lietuvoje, nurodoma, kad bankai neinvestuoja į MTEPI veiklas, laikydami tai rizikos kapitalo sritimi; rizikos kapitalas labai retai investuojamas į MTEPI veiklą, kadangi tai yra per daug rizikinga27; rinkos dalyviai palaiko valstybės siekį sukurti inovacijų skatinimo fondą ir pritraukti dalį privataus kapitalo inovatyviam verslui Lietuvoje vystyti. 2.3. Finansavimo trūkumas inovatyvaus verslo pradžiai ir plėtrai bei inovacijoms diegti rinkoje. Daugelio Lietuvos ir užsienio ekspertų vertinimais, rinkoje trūksta skatinamojo finansavimo (rizikos kapitalo, paskolų, garantijų) inovatyviems, tačiau įprastai pasižymintiems didesne rizika verslo projektams, ypač dėl jų neapibrėžtumo pradiniuose ir ankstyvuosiuose etapuose, taip pat dėl jų dažnai ilgos – 7 metų ir ilgesnės
Minėtoje Vyriausybės strateginės analizės centro kartu su EIM 2019 m. rugsėjo–spalio mėn. atliktoje inovacijų skleidimo trukdžių analizėje taip pat nurodoma, kad „nors startuolių skaičius auga, investicijų į tarptautiniu mastu konkurencingus technologinius startuolius vis dar trūksta“ ir „startuoliams skirtame priemonių rinkinyje trūksta finansinių ir nefinansinių priemonių, skirtų ankstyvosios stadijos startuoliams“, nes „didžioji dalis rizikos kapitalo fondų investuoja į įmonių plėtrą“. 2017 m. Finansų ministerijos užsakymu atliekant „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis išankstinį vertinimą“ atliktoje apklausoje respondentai, kurie komercino MTEPI rezultatus, atsakė, kad dažniausia susidūrė su sunkumais gauti finansavimą. Tik 17,4 proc. respondentų atsakė, kad kreipėsi į finansuotojus siekdami gauti papildomą finansavimą MTEPI veiklų rezultatams komercinti ir gavo tiek, kiek buvo prašyta, ir net 87 proc. respondentų atsakė, kad MTEPI veiklos rezultatų komercinimą finansavo nuosavomis lėšomis29. Europos Komisijos Lietuvai skirtoje 2019 m. ataskaitoje pažymima, kad sunkumai gauti finansavimą trukdo MVĮ diegti inovacijas ir augti. Tokį trukdį kaip pagrindinį inovacijoms diegti ir augti nurodė daugiau kaip viena iš aštuonių Lietuvos MVĮ, o tai yra vienas didžiausių skaičių ES ir jis dvigubai didesnis už ES vidurkį. Šioje ataskaitoje taip pat pažymima, kad „verslo finansavimo rinkoje nepakankamumas sudaro 660 milijonų eurų ir didėja. Ypač didelis buvo rizikos kapitalo ir ypač startuoliams teikiamo finansavimo nepakankamumas ir jis dar didėja (Finansų ministerija, 2019).
Šie sunkumai neigiamai veikia verslumo ekosistemą ir inovacinį pajėgumą.“30 Praktikoje daugeliu atvejų bankai ir privatūs fondai nėra pasirengę finansuoti potencialiai inovatyvių verslo projektų jų pradiniuose ir ankstyvuosiuose etapuose be pakankamų verslininkų nuosavo kapitalo įnašų, užstatų ir laidavimo. Dėl didesnės rizikos ir rezultatų neapibrėžtumo rinkoje taip pat nepakankamai finansuojami labai ilgos, 10–15 metų, trukmės verslo projektai, pavyzdžiui, kuriant naujus vaistų, biotechnologijų ar medicininės įrangos produktus, susijusius su ilgais tyrimais, bandymais ir licencijavimu. Privačių fondų atstovai neformaliai pripažįsta, kad subjektų, ypač jauno verslo pradedamų „nuo nulio“ naujų produktų ir sprendinių kūrimo projektų, viršijančių 7–8 metų trukmę, bankai ir privatūs rizikos kapitalo fondai nefinansuoja arba finansuoja nepakankamai. Ne tik pradedantieji, bet ir reikšminga dalis technologinę bei inovacinę plėtrą vykdančių ilgiau veikiančių įmonių (vadinamieji „brandūs inovatoriai“) taip pat pasigenda finansavimo santykinai didesnės rizikos naujų produktų kūrimo ir diegimo rinkoje projektams. Statistikos departamento atlikto tyrimo metu 31,5 proc. apklaustų didelių įmonių (turinčių
kliudė išorinio kapitalo (paskolų ar privačių investicijų) trūkumas31. 2018 m., palyginti su 2017 m., MTEP veiklų finansavimas verslo lėšomis neaugo ir sudarė atitinkamai 132,8 mln. eurų ir 134,2 mln. eurų32. Paskutiniais turimais atitinkamais duomenimis, pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos įmonėse MTEP išlaidos 2016 m., palyginti su 2015 m., sumažėjo 3,2 mln. eurų ir sudarė 21,4 proc. visų MTEP išlaidų verslo sektoriuje (2015 m. sudarė 29,4 proc.)33.
Nepakankamas ir netolygus subjektų inovacinės veiklos finansavimas galėjo būti vienu veiksnių, nulėmusių sukauptų tiesioginių užsienio investicijų sumažėjimą pažangiųjų technologijų sektoriuje: 2012–2016 m. laikotarpiu jos susitraukė nuo 382,6 iki 136,2 mln. eurų, t. y. beveik 3 kartus, o pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų bendra dalis sukauptose tiesioginėse užsienio investicijose sumažėjo nuo 9,0 iki 6,7 proc.34 Europos Komisijos 2018 m. Europos semestras – Lietuvos ataskaitoje pažymėta, kad „Lietuva gana sėkmingai pritraukia tiesiogines užsienio investicijas, tačiau į sektorius, kurie mažiau orientuoti į inovacijas.“35
finansavimo neoptimalumas. Ekspertai nurodo, kad viešos investicijos į MTEP plėtrą yra neefektyvios ir kad „svarbiose srityse trūksta aiškumo dėl to, kokios intervencijos gali padėti pasiekti keliamų tikslų – geri pavyzdžiai yra inovacijos, ypač konkretus tikslas paskatinti verslo investicijas į MTEP.“36 Viešasis technologijų ir inovacijų sričių projektų finansavimas iki šiol nebuvo optimalus, nes didžioji dalis lėšų (tiek iš ES fondų, tiek ir iš valstybės biudžeto) buvo teikiama dotacijų ir neatlygintinių subsidijų, o ne skatinamųjų finansinių priemonių (rizikos kapitalo investicijos į įmonių kapitalą, paskolos, garantijos), kurios, ekspertų nuomone, yra finansiškai gyvybingesnės dėl dalies investuotų viešųjų lėšų grįžimo, forma. EIM 2014–2020 m. laikotarpiu administruoja apie 396 mln. eurų MTEPI skatinimo lėšų, o Švietimo, sporto ir mokslo ministerija – apie 283 mln. eurų. SPF įgyvendinimui skatinant būtent MTEPI veiklas numatyta skirti iš viso 22,64 mln. eurų, t. y. tik apie 5 proc.
EIM administruojamų MTEPI veikloms skatinti numatytų lėšų panaudojant ES struktūrinės paramos lėšas37, o iš valstybės biudžeto tokioms priemonėms įgyvendinti lėšų iš viso nebuvo skiriama. Poreikis didinti skatinamųjų finansinių priemonių dalį MTEPI veikloms finansuoti yra paremtas ES ir kitų ekspertų vertinimais, kad tokios priemonės yra efektyvesnės už dotacijas ir neatlygintas, negrąžinamąsias subsidijas. ES dokumentuose pažymima, kad „finansinės priemonės – tai efektyvus sanglaudos politikos išteklių naudojimo būdas“;
„akivaizdžiais lėšų panaudojimo ilgalaikiams tikslams pranašumais pasižyminčios
finansinės priemonės taip pat padeda mobilizuoti papildomas viešąsias ir privačias bendras investicijas, siekiant reaguoti į rinkos sutrikimus pagal strategijos „Europa 2020“ ir sanglaudos politikos prioritetus. Jų įgyvendinimo struktūros turi papildomų ekspertinių žinių ir pažangiosios patirties, tai padeda efektyviau ir veiksmingiau skirstyti viešuosius išteklius. Be to, šios priemonės įvairiais būdais skatina tobulinti pačią veiklą, pavyzdžiui, vykdant finansuojamus projektus laikytis didesnės finansinės drausmės38. Ekspertų vertinimu, skatinamųjų finansinių priemonių (dar vadinamų finansų inžinerijos priemonėmis ar finansinėmis priemonėmis) sąnaudos naujoms darbo vietoms kurti yra perpus mažesnės nei subsidijų atveju, o poveikis investicijoms – net 5 kartus didesnis38. Ekspertai rekomenduoja „didesnę dalį inovacijų politikos finansuoti finansinėmis priemonėmis, įgyvendinant planuojamą Inovacijų fondą, taip užtikrinant spartesnį „atsijungimą“ nuo ESIF lėšų.“39 Iki šiol tiesioginiai valstybės biudžeto asignavimai MTEP veikloms buvo skiriami beveik išimtinai tik mokslo įstaigoms. Lietuvos statistikos departamento leidinyje „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Lietuvoje.
MTEP veiklai skiriama per aukštojo mokslo įstaigas.“40 Tai patvirtina ir 2018 m. statistiniai duomenys: valdžios lėšų išlaidos MTEP veikloms finansuoti aukštojo mokslo sektoriuje sudarė 98,8 mln. eurų, valdžios sektoriuje – 39,6 mln. eurų, o verslo sektoriuje – tik 2,8 mln. eurų41. Pirmiau pateikti duomenys bei vertinimai parodo tiek privačių, tiek ir skatinamųjų viešųjų investicijų verslo sektoriuje trūkumą MTEP veiklų ir jų rezultatų komercinimui skatinti ir viešojo finansavimo neoptimalumą. Pakankamo ir tvaraus viešojo finansavimo srauto nebuvimas ekspertų yra nurodomas kaip pirmutinė nepakankamų investicijų šioms veikloms skatinti priežastis ir siūloma didinti finansavimą užtikrinant tolygų finansavimo srautą42. ISFĮ projekto tikslai ir uždaviniai:
Pagrindinis Inovacijų skatinimo fondo įstatymo ir Fondo sukūrimo tikslas – paskatinti didesnes subjektų investicijas į MTEPI veiklas, užtikrinant, kad Fondo investicijos būtų efektyvios, paveikios ir tvarios. ISFĮ paskirtis – sudaryti ilgalaikes prielaidas fundamentinių mokslinių tyrimų ir (arba) taikomųjų mokslinių tyrimų, ir arba eksperimentinės plėtros, ir (arba) inovacinės veiklos bei jos plėtros skatinamajam finansavimui užtikrinti ir, įgyvendinant Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymą, įsteigti inovacijų skatinimo fondą.
ISFĮ tikslas – įtvirtinti nuostatas, skatinančias subjektų ir jų grupių investicijas į fundamentinius mokslinius tyrimus ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, ir (arba) eksperimentinę plėtrą, ir (arba) inovacinę veiklą, kurios leistų užtikrinti:
1) tvarų skatinamąjį finansavimą nuo Fondo veikimo pradžios ir ne trumpiau negu iki 2040 m. gruodžio 31 d. subjektams inovacinei veiklai vykdyti, įskaitant ekonominių sunkumų šalyje laikotarpius;
2) nuoseklų tokio finansavimo priklausomumo nuo Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšų mažėjimą iki ne daugiau kaip 20 procentų Fondo įplaukų
nuostata dėl nuoseklaus Fondo finansavimo priklausomumo nuo ES fondų lėšų, – kurių skyrimo ir naudojimo tvarka neužtikrina tolygių finansavimo srautų, yra apsunkinta įvairių lėšų investavimo ir administracinių ribojimų, – mažinimo, siekiama ilgalaikio inovacijų skatinamojo finansavimo iš kitų šaltinių tvarumo ir santykinai mažesnės tokio finansavimo administravimo naštos. Šis tikslas bus pasiektas didinant į Fondą grįšiančių lėšų mastą iš Fondo investicijų ir reinvesticijų, taip pat nukreipiant į Fondą grįšiančias lėšas iš EIM įgyvendinamų kitų priemonių, taip pat, Vyriausybės nustatyta tvarka, galbūt iš kitų institucijų įgyvendinamų skatinamųjų finansinių priemonių. Siekiant minėtų tikslų, kitos esminės ISFĮ projekto nuostatos yra šios:
Kaip minėta pirmiau, ekspertų vertinimu, SFP yra efektyvesnės už neatlygintiną finansavimą: jų sąnaudos naujoms darbo vietoms kurti yra perpus mažesnės nei subsidijų atveju, o poveikis investicijoms – net 5 kartus didesnis;
ir (ar) subsidijomis44; taip atsižvelgiama į ekspertų rekomendacijas supaprastinti investicijų „teikimą derinant skirtingas jų formas (pvz., subsidijas ir paskolas arba rizikos kapitalą)“; derinti subsidijas ir finansines priemones vienam ar susijusiems inovaciniams projektams finansuoti45. Taip bus užtikrinamas didesnis įvairių inovacijų skatinimo priemonių tarpusavio papildomumas ir kompleksiškumas;
įgyvendinančios institucijos46 dalyvavimas Fondo priežiūros komiteto veikloje, taip pat atliekant skatinamojo finansavimo subjektų fundamentiniams moksliniams tyrimams ir (arba) taikomiesiems moksliniams tyrimams, ir (arba) eksperimentinei plėtrai, ir (arba) inovacinei veiklai skatinti poreikio vertinimus. Fondo lėšų investicijos padidins skatinamųjų finansinių priemonių santykinę dalį (svorį) pagal bendrą subjektams skiriamą MTEPI veikloms vykdyti viešąjį finansavimą. Taip šis finansavimas taps finansiškai gyvybingesnis dėl Fondo investuotų lėšų grįžimo ir reinvestavimo.
investicijų rodikliai turės būti nustatyti Fondo steigimo ir finansavimo sutartyje:
vertės, darbo našumo, sukuriamų inovatyvių produktų kiekio ir įvairovės, jų pardavimo ir tokių produktų eksporto prieaugis;
subjektus, Fondo investicijas naudojant kaip svertą privačioms investicijoms pritraukti. Teigiamas specializuoto Inovacijų skatinimo fondo veikimo poveikis pasireikš ir tuo, kad jo investicijomis bus skatinami būtent inovatyvieji subjektai, kurie sukuria santykinai didesnę už vidutinę šalies ūkyje pridėtinę vertę, daugiau darbo vietų, yra palyginti našesni, pelningesni47. Fondo investicijos paskatins tiek pačių inovatyvių subjektų, tiek išorės privačias investicijas į tokių subjektų inovacinės veiklos projektus. Fondo investicijomis bus dalijamasi inovacinių projektų įgyvendinimo rizika, kurios dažnai neprisiima patys tokius projektus svarstantys įgyvendinti subjektai, taip pat privatūs investuotojai, rizikos kapitalo fondai ir finansų tarpininkai. ISFĮ projekto rengėjų vertinimu, Fondo investicijų mastas ir poveikis bus ženkliai didesni, palyginti su iki šiol vykdytu skatinamuoju finansavimu inovacijų plėtrai. Fondo investicijos ir pritrauktos privačios investicijos bei jų sąveikos efektas ilgainiui darys reikšmingą poveikį tiek išlaidų MTEPI veikloms, ypač verslo sektoriuje, didėjimui, tiek ir sukuriamos pridėtinės vertės bei šalies BVP augimui. Fondo investicijų metinė suma laikotarpiu iki 2040 m. pabaigos gali siekti vidutiniškai maždaug 50 milijonų eurų.
Kartu su paskatintomis ir pritrauktomis į inovatyvų verslą bent tokiomis pat privačiomis investicijomis bendras Fondo veikimo poveikis gali siekti vidutiniškai 0,14 procento šalies BVP48. Fondo paveikumą taip pat užtikrins Projekto nuostata dėl Fondo finansavimo ir investicijų vykdymo tvarumo, taip pat ir galimų ekonominių sunkumų šalyje laikotarpiais. 3) Fondo investicijų tvarumą užtikrinančios nuostatos:
subjektų MTEPI veikloms skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis skatinti; iš Fondo investicijų grįšiančios lėšos; iš EIM grąžinamųjų subsidijų forma įgyvendinamų priemonių grįšiančios lėšos. EIM sprendimu į Fondą galės būti nukreipiamos EIM įgyvendinamų kitų skatinamųjų finansinių priemonių grįšiančios lėšos. Be to, Vyriausybės nustatyta tvarka, jos nutarimu49 į Fondą galės būti nukreipiamos kitų, nei EIM, institucijų įgyvendinamų skatinamųjų finansinių priemonių grįšiančios lėšos. Taip pat pagal poreikį galės būti nukreipiamos ir valstybės biudžeto lėšos. 4) Nustatoma, kad Fondas nėra juridinis asmuo ir veikia kaip fondų fondas50. Ši nuostata leis Fondo valdytojui Fondo lėšomis įgyvendinti kelias skatinamąsias priemones (pagal poreikį paskolų, garantijų teikimo, obligacijų pirkimo, investicijų į akcinį kapitalą formomis), tiek pasitelkiant finansų tarpininkus, tiek ir be jų.
subjektų MTEPI veiklas pagal jos turinį bei pobūdį, o ne pagal tokias veiklas vykdančių subjektų nuosavybės ar teisinę formą. Tokia nuostata leis investuoti Fondo lėšas tiek į verslo įmonių, tiek ir į mokslo ir studijų įstaigų ar bet kurių kitų subjektų MTEPI veiklų projektus, sudarys prielaidas padidinti mokslo srities subjektų ekonomine nauda grįstą indėlį į technologijų ir inovacijų plėtrą. 6) Projektu siekiama užtikrinti viešųjų investicijų į visus inovacinės veiklos ciklo etapus vientisumą, jų tarpusavio papildomumą ir suderinamumą. ISFĮ nuostata dėl subjektų MTEPI veiklų skatinimo įvairiuose jų etapuose sudarys prielaidas finansavimo rinkoje užpildyti vadinamąjį „mirties slėnį“, – mažai finansuojamą subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros zoną tarp fundamentinių mokslinių tyrimų ir (arba) taikomųjų mokslinių tyrimų zonos ir vėlesnės naujų produktų diegimo į rinką zonos, kurioje į projektų finansavimą jau labiau įsitraukia bankai ir privatūs rizikos kapitalo fondai. Atsižvelgiant į rinkos poreikius, Fondo lėšos galės būti investuojamos visais inovacinės veiklos ciklo etapais – nuo pradinių ir ankstyvųjų – naujų produktų koncepcijos sukūrimo, jos įvertinimo ir patvirtinimo, techninių galimybių studijų parengimo, iki produktų prototipų ir jų bandomųjų partijų gamybos, testavimo bei įvertinimo ir diegimo rinkoje. Teikiant Fondo finansavimą konkrečiam subjektui, skatinamosios finansinės priemonės ir prie jų prisidedančios dotacijos ir (ar) subsidijos bus nuosekliai tarpusavyje suderinamos ir viena kitą papildančios – pagal jų taikymo tinkamumą tam tikram inovacinės veiklos ciklo etapui.
Fondo valdytojui51 keičiantis informacija su kitomis institucijomis, teikiančiomis inovacinę veiklą vykdantiems subjektams finansavimą tik subsidijų bei dotacijų forma, bus užtikrinamas viso konkrečiam subjektui šiai veiklai skiriamo viešojo finansavimo įvairiomis formomis integralumas. 7) Projektu siekiama užtikrinti Fondo investicijas į inovacijų plėtrą visame verslo sektoriuje. ISFĮ nuostatos dėl visų subjektų inovacinės veiklos skatinimo suteiks galimybę investuoti Fondo lėšas į įvairios brandos bei dydžio inovatyvų verslą – tiek į startuolius, tiek ir į brandesnius inovatorius. Didelės įmonės galės būti finansuojamos ta Fondo lėšų dalimi, kuri bus sudaroma ne iš ES fondų lėšų, o iš grįžusių lėšų ar, pagal poreikį, iš tiesioginių valstybės biudžeto asignavimų. Kartu su ISFĮ projektu teikiamas TIĮ 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. TIĮ
(Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 982 įgaliota Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra) su Fondo veikimu susijusios funkcijos. TIĮ
nacionalinės mokslo ir technologijų programos, nes iš Fondo bus finansuojamos ne pačios programos, o teikiamas finansavimas MTEPI veiklas vykdantiems subjektams. 2. Įstatymo projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė ir rengėja – Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Siekiant parengti Projektą, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. liepos 31 d. įsakymu Nr.
4–489 „Dėl darbo grupės dėl inovacijų skatinimo fondo kūrimo ir finansinių lengvatų teikimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikloms sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė (toliau – Darbo grupė), jos pirmininkas buvo ekonomikos ir inovacijų viceministras. EIM pasiūlytos Projekto esminės nuostatos 2018–2019 m. buvo aptariamos trijuose Darbo grupės posėdžiuose, taip pat atskiruose susitikimuose su Finansų ministerijos, Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūros, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovais ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto specialistais, konsultuotasi su Lietuvos inovacijų centro ekspertais. Apie Projekto rengimą buvo informuoti Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos atstovai. Projektas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), kur su juo gali susipažinti suinteresuotos institucijos ir visuomenė. Projektų derinimą su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene koordinuoja EIM Inovacijų ir pramonės departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus patarėjas Rimantas Šegžda, tel. 8 706 64 726, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Iki šiol nebuvo įstatymo, sisteminiu požiūriu reguliuojančio valstybės skatinamojo finansavimo veiklą bei intervencijas MTI srityse, skirtas subjektų vykdomoms MTEPI veikloms skatinti. Projekto nuostatomis įgyvendinamos TIĮ nuostatos dėl ISFĮ parengimo. Nustatant galimybę Fondo lėšas investuoti skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis ir prie jų įgyvendinimo prisidedančiomis dotacijomis ir (ar) subsidijomis, vadovautasi Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme apibrėžta tokių priemonių sąvoka, taip pat kitomis minėto įstatymo nuostatomis.
Pagal TIĮ 14 straipsnio 2 dalies 11 punktą, Fondo administravimo funkciją atlieka Vyriausybės įgaliota institucija „šio fondo veiklą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka“. TIĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ši „Vyriausybės įgaliota institucija yra biudžetinė įstaiga“, kuri, pagal TIĮ 26 straipsnio 1 dalį, „gali būti pertvarkoma į viešąją įstaigą Inovacijų agentūrą“. TIĮ 13 straipsnyje nustatyta, kad „valstybės technologijų ir inovacijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją“ gali įgyvendinti ir „kitos Vyriausybės, valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos ministro įgaliotos institucijos arba įstaigos“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 982 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymą“ nutarė „įgalioti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą atlikti Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies
buvo apsispręsta, kad Fondo investicijas būtų tikslinga vykdyti taikant skatinamąsias finansines priemones bei dotacijas ir (ar) subsidijas, kurios prisideda prie skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo. SFP vykdymas sudaro skatinamojo finansavimo veiklą, kurią pagal Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymą (toliau – NPĮĮ) gali vykdyti nacionalinė plėtros įstaiga (toliau – NPĮ).
3 straipsnyje nustatyta, kad „NPĮ teisinė forma gali būti tik akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurios buveinė yra Lietuvos Respublikoje. Visos NPĮ akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.“ TIĮ įstatyme ir minėtame Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarime Nr. 982 nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) yra biudžetinė įstaiga, neturinti finansų įstaigos ir NPĮ statuso. NPĮĮ įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad finansų įstaigoms vykdyti NPĮ veiklą, kuri apima skatinamojo finansavimo veiklą, paveda Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1046 pavedė „vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ – smulkiojo ir vidutinio verslo ir subjektų veiklos pradžios, vykdymo ir plėtros srityse, įskaitant inovacijas“. Atsižvelgiant į tai, teikiamame ISFĮ projekte įrašyta atitinkama nuostata dėl Fondo valdytojo. TIĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „pertvarkius šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytą biudžetinę įstaigą į viešąją įstaigą Inovacijų agentūra, visas šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytas Vyriausybės įgaliotas funkcijas atlieka viešoji įstaiga Inovacijų agentūra“. Tačiau MITA, tiek likdama biudžetine įstaiga, tiek pertvarkyta į viešąją įstaigą Inovacijų agentūrą, nebūdama akcine bendrove arba uždarąja akcine bendrove, negalėtų įgyti finansų įstaigos bei NPĮ statuso ir vykdyti skatinamąsias finansines priemones.
Todėl kartu su Projektu teikiamas TIĮ 14 straipsnio
patikslinama, kad Vyriausybės įgaliota institucija „atlieka su Inovacijų skatinimo fondu susijusias funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatyme ir kituose šio fondo veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose“. Kartu su Projektu dar yra teikiamas TIĮ 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. TIĮ 21 straipsnyje išbraukiama nuostata, kad iš Fondo gali būti finansuojamos nacionalinės mokslo ir technologijų programos, nes iš Fondo bus finansuojamos ne pačios programos, o teikiamas finansavimas fundamentinius mokslinius tyrimus ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, ir (arba) eksperimentinę plėtrą, ir (arba) inovacinę veiklą vykdantiems subjektams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama ISFĮ projekte siūlomos šios naujos teisinio reguliavimo nuostatos:
šalies ekonomikai ir jos konkurencingumui, šiuo specialiuoju įstatymu bus pirmą kartą įstatymo lygmeniu reglamentuojamos sisteminiu požiūriu valstybės intervencijos, siekiant skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis skatinti visų subjektų MTEPI veiklas. ISFĮ nustato Fondo, kaip šių intervencijų tikslinės ir pagrindinės priemonės, paskirtį, Fondo lėšų investavimo tikslus, Fondo steigimą ir valdymą, Fondo lėšų šaltinius, su Fondo veikimu susijusias Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas (šiuo metu jas atlieka MITA), Fondo veikimo terminą ir uždarymą.
Nustatomas konkrečiai apibrėžtas, ilgalaikis Inovacijų skatinimo fondo įstatymo tikslas – įtvirtinti nuostatas, skatinančias subjektų investicijas į fundamentinius mokslinius tyrimus ir taikomuosius mokslinius tyrimus, ir (arba) eksperimentinę plėtrą, ir (arba) inovacinę veiklą, kurios leistų užtikrinti:
1) tvarų skatinamąjį finansavimą nuo Fondo veikimo pradžios ir ne trumpiau negu iki 2040 m. gruodžio 31 d. subjektams inovacinei veiklai vykdyti, įskaitant ekonominių sunkumų šalyje laikotarpius;
2) nuoseklų tokio finansavimo priklausomumo nuo ES fondų lėšų mažėjimą iki ne daugiau kaip 20 procentų Fondo įplaukų 2040 metais. 2. Nustatoma, kad nuo Fondo veikimo pradžios į Fondą bus nukreipiamos asignavimų valdytojų lėšos, skirtos subjektų fundamentiniams moksliniams tyrimams ir (arba) taikomiesiems moksliniams tyrimams, ir (arba) eksperimentinei plėtrai, ir
(arba) inovacinei veiklai skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis bei dotacijomis ir (ar) subsidijomis, kurios prisideda prie skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo, skatinti. Šia esmine nuostata siekiama sumažinti subjektų MTEPI veiklų skatinamojo finansavimo fragmentaciją per skirtingas institucijas ir fondus bei žinybiškumą, kai labiau skatinamas vienos ar kitos viešojo valdymo srities plėtojimasis, o ne pačių subjektų inovacinės veiklos plėtra, kad ir kurioje srityje jie veiktų, o kartu ir jų ilgalaikio konkurencingumo augimas. 3. Nustatoma, kad į Fondą bus nukreipiamos įgyvendinant ar įgyvendinus EIM tvirtinamas priemones, finansuojamas grąžinamųjų subsidijų forma, grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos.
Remiantis šia nuostata, į Fondą pateks lėšos, grįžusios ir dar grįšiančios iš 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos EIM administruojamų 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimo“ lėšomis finansuotų priemonių52; taip pat ir iš EIM tvirtinamų skatinamųjų finansinių priemonių, kurios bus pradėtos įgyvendinti nuo ISFĮ įsigaliojimo 2021 m. ir vėliau. 4.
šaltinių bei atitinkama Fondo investicijų apimtis padės sumažinti ekspertų įvardijamos nepakankamų investicijų į MTI problemos pagrindinės priežasties –
„pakankamo ir tvaraus finansavimo srauto nebuvimas (netolygus finansavimas)“
pasekmes – „mažas šalies konkurencingumas ir žemas pragyvenimo lygis.“53 Šiomis nuostatomis atsižvelgiama į pirma minėtą ekspertų vertinimą, kad „siekiant didinti verslo investicijų į MTEP apimtį vien ES fondų priemonių nepakanka.“54 Jos padės įgyvendinti ekspertų siūlymą „didinti finansavimą MTEP užtikrinant tolygų finansavimo srautą“ bei rekomendaciją „ypač didelį dėmesį skirti stabiliam ir tvariam šios srities finansavimui, taip sudarant stabilią aplinką viešųjų investicijų atžvilgiu MTEP veiklų vykdytojams planuoti investicijas ir priimti strateginius, ilgalaikius sprendimus.“55
projekto rengėjų prognoze, 2022−2040 m. lėšų įplaukos į Fondą ir jo investicijos sieks iš viso maždaug 908 mln. eurų; Fondo įplaukas sudarys: iki 496 mln. eurų naujų ES fondų lėšų įplaukos; maždaug 17 mln. eurų iš kitų EIM administruojamų priemonių grįšiančių lėšos; iki 371 mln. eurų iš Fondo investicijų ir reinvesticijų grįžusios lėšos; taip pat pagal poreikį, − jei trūktų ES fondų lėšų, iš Fondo investicijų grįžusių lėšų bei lėšų iš kitų galimų šaltinių, gali prireikti iš viso iki 24 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų laikotarpiu nuo 2035 iki 2040 metų. Pažymėtina, kad didžiąją dalį Fondo lėšų sudarys ES struktūrinių fondų lėšos, todėl nuostatos ir sąlygos, susijusios su šių lėšų investavimu (skyrimu), įskaitant reikalavimus subjektams, siekiantiems gauti finansavimą, bus nustatomi ES reglamentuose. Šiuo metu naujam finansavimo periodui (2021-2027 m.) šie reglamentai yra rengiami.
Be to, fondas veiks ne trumpiau nei iki 2040 m. gruodžio 31 d. tad pasibaigus 2021-2027 m. laikotarpiui, bus kitas finansavimo laikotarpis, kurio įgyvendinimas, taip pat ir sąlygos, ir reikalavimai, bus nustatomi kituose reglamentuose. Atsižvelgiant į tai, ISFĮ projekte nėra nustatomi reikalavimai subjektams, siekiantiems gauti finansavimą iš Fondo. 5. Kaip jau minėta, pagal TIĮ 14 straipsnio 2 dalies 11 punktą, Fondo administravimo funkciją „šio fondo veiklą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka“ atlieka TIĮ 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, kuri yra biudžetinė įstaiga ir pagal TIĮ 26 straipsnio 1 dalį „gali būti pertvarkoma į viešąją įstaigą Inovacijų agentūrą“. TIĮ įstatyme ir minėtame Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarime Nr. 982 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymą“ nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija
Vyriausybė nesuteikė MITAI įgaliojimų administruoti Fondą. TIĮ 13 straipsnyje nustatyta, kad
„valstybės technologijų ir inovacijų politiką pagal šiame ir kituose
įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją“ gali įgyvendinti ir „kitos Vyriausybės, valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos ministro įgaliotos institucijos arba įstaigos“. NPĮĮ įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad finansų įstaigoms vykdyti NPĮ veiklą, kuri apima skatinamojo finansavimo veiklą, paveda Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr.
1046 pavedė „vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ – smulkiojo ir vidutinio verslo ir subjektų veiklos pradžios, vykdymo ir plėtros srityse, įskaitant inovacijas“. Atsižvelgiant į tai, teikiamame ISFĮ projekte įrašyta atitinkama nuostata, kad Fondą valdo NPĮ, kuriai Vyriausybės yra pavesta vykdyti NPĮ veiklą smulkiojo ir vidutinio verslo ir subjektų veiklos pradžios, vykdymo ir plėtros srityse, įskaitant inovacijas. 6. ISFĮ projekte nustatomos su Fondo veikimu susijusios Inovacijų agentūros (kaip minėta, Vyriausybės yra pavesta MITAI atlikti jos funkcijas) atliekamos funkcijos: ji teiks pasiūlymus rengiant Seimo ir (ar) Vyriausybės priimamų teisės aktų projektus, kuriuose nustatomi mokslo, technologijų ir inovacijų sričių plėtros tikslai, prioritetai ir uždaviniai, kuriais vadovaujantis bus rengiama Fondo investavimo strategija; dalyvaus atliekant skatinamojo finansavimo subjektų fundamentiniams moksliniams tyrimams ir (arba) taikomiesiems moksliniams tyrimams, ir (arba) eksperimentinei plėtrai, ir (arba) inovacinei veiklai skatinti poreikio vertinimus; jos atstovas (-ai) dalyvaus stebėtojo teisėmis Fondo priežiūros komitete. Inovacijų agentūros, kaip pagrindinės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančios institucijos, Inovacijų skatinimo fondo įstatyme nustatomos minėtosios funkcijos užtikrins Fondo veiklos sąveiką su kitomis inovacijų plėtros priemonėmis, kurias ši agentūra įgyvendins subsidijų ir (ar) dotacijų forma ir kurios bus finansuojamos ne iš šio Fondo lėšų, o iš kitų šaltinių.
Be to, pagal galiojančias finansų ministro patvirtintas Finansinių priemonių įgyvendinimo taisykles, Fondą valdysianti NPĮ ir kitos įgyvendinančios institucijos, vykdančios tiek skatinamųjų finansinių priemonių, tiek negrąžinamųjų subsidijų finansavimo forma įgyvendinamas priemones, privalo bendradarbiauti, keistis tarpusavyje informacija, siekdamos užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 nustatytų reikalavimų, kad, kartu sudėjus visas subjektams teikiamo finansavimo formas, konkrečioms išlaidoms finansuoti negali būti skirta daugiau nei 100 procentų šių išlaidų dydžio sumos ir kad turi būti nepažeidžiami valstybės pagalbos taisyklėse nustatyti reikalavimai, įgyvendinimą56. Taip subjektų MTEPI veiklas skatinančių priemonių įgyvendinimas bus sutelktas dviejose institucijose – Inovacijų agentūroje (teiks subsidijas, dotacijas) ir Fondą valdančioje finansų įstaigoje, turinčioje NPĮ statusą bei Vyriausybės pavedimą skatinti inovacijas skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis (rizikos kapitalo investicijomis, paskolomis, garantijomis ir kt.) ir prie jų prisidedančiomis dotacijomis ir (ar) subsidijomis.
Inovacijų agentūrai priskiriant ISFĮ nustatytas su Fondo veikimu susijusias minėtas funkcijas iš dalies bus įgyvendinamos ekspertų rekomendacijos „finansinių priemonių paskirstymą sukoncentruoti vienoje institucijoje“, „kuri naudotų visus prieinamus finansavimo šaltinius (ES struktūriniai fondai, vyriausybės biudžetas, privatūs fondai) ir MTEPI veikla užsiimančioms įmonėms siūlytų finansavimą visiems etapams, sumažinant administracinę naštą ir supaprastinant finansavimo procesą, o tuo pačiu metu užtikrinant finansavimo srautą nuolat, o ne tik atskirų programų metu“57; ir „visų verslo paramos priemonių konsolidavimas, siekiant panaikinti persidengimus ir labiau pritaikyti verslo poreikiams.“58 Pažymėtina, kad siekiant visiškai įgyvendinti minėtas ekspertų rekomendacijas, visų inovacijų skatinimo funkcijų konsoliduoti vienoje organizacijoje teisiškai neįmanoma, nes finansų įstaiga, turinti teisę įgyvendinti skatinamąsias finansines priemones ir vykdyti NPĮ veiklą, gali būti tik akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė (NPĮĮ 3 str.), o Inovacijų agentūra yra biudžetinė įstaiga, kuri pagal TIĮ gali būti pertvarkoma į viešąją įstaigą. Siekiant skirtingų subjektų MTEPI veiklų skatinimo priemonių tarpusavio papildomumo bei integralumo, bus būtinas Inovacijų agentūros ir Fondą valdančios NPĮ bendradarbiavimas bei tokių priemonių ir veiksmų derinimas. 7. ISFĮ projekte nustatoma, kad Fondo lėšos yra atskirtos nuo Fondo valdytojo turto ir jų apskaita tvarkoma atskirai.
Fondo valdytojas turi laikyti Fondo lėšas atskiroje (-ose) banko sąskaitoje (-ose). Šios nuostatos užtikrins aiškią Fondo lėšų apskaitą. 8. TIĮ 21 straipsnio pakeitimo projekte taip pat išbraukiama nuostata, kad iš Fondo gali būti finansuojamos nacionalinės mokslo ir technologijų programos, nes iš Fondo bus finansuojamos ne pačios programos, o teikiamas finansavimas fundamentinius mokslinius tyrimus ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, ir arba eksperimentinę plėtrą, ir (arba) inovacinę veiklą vykdantiems subjektams. 9. ISFĮ projekte nurodomas jo įsigaliojimo terminas – 2021 m. sausio 1 diena. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta 5.1. Poveikis valstybės finansams. ISFĮ projekte nustatoma, kad Fondo lėšas sudaro:
moksliniams tyrimams ir (arba) taikomiesiems moksliniams tyrimams, ir (arba) eksperimentinei plėtrai, ir (arba) inovacinei veiklai skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis bei dotacijomis ir (ar) subsidijomis, kurios prisideda prie skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo, skatinti;
ministerijos (EIM) tvirtinamas priemones, finansuojamas grąžinamųjų subsidijų forma, grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos;
2022−2040 m. lėšų įplaukos į Fondą ir jo investicijos sieks iš viso maždaug 908 mln. eurų.
Pagrindinę dalį įplaukų į Fondą – iš viso iki 496 mln. eurų turėtų sudaryti ES fondų lėšos; iki 371 mln. eurų − iš Fondo investicijų ir reinvesticijų grįžusios lėšos; maždaug 17 mln. eurų iš kitų EIM administruojamų priemonių grįšiančios lėšos. Jei Fondo investicijoms trūktų lėšų iš pirmiau įvardytų bei kitų galimų šaltinių, gali prireikti skirti iš viso iki 24 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų laikotarpiu nuo 2035 iki 2040 metų. Viešosios investicijos per Fondą į subjektų inovacinės veiklos skatinimą atsipirks, nes turės tokių investicijų kompensavimo poveikį dėl šių priežasčių:
Pirma, tikslinės Fondo investicijos, kartu su pritrauktomis privačiomis investicijomis, į MTEPI veiklas vykdančius subjektus teigiamai paveiks valstybės finansus dėl spartesnio negu status quo atveju BVP augimo, kurį lems didėsiantis inovatyvių produktų pardavimas. Fondo investicijomis bus dar sparčiau didinamas jau ir dabar daug greičiau už bendrą produktų pardavimą augantis naujų produktų pardavimas. EIM iš Statistikos departamento gautais duomenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2016 m., šalies įmonių naujų produktų apyvarta (pardavimas) išaugo nuo 2,04 iki 6,61 mlrd. eurų, t. y. 3,24 karto (324 proc.). Palyginimui: šalies BVP, atspindintis visos (naujos ir nenaujos) produkcijos pardavimo dinamiką, per tą laikotarpį padidėjo daug mažiau – 22,5 procento59. Akivaizdu, kad naujų produktų pardavimas minėtu laikotarpiu augo 16 kartų sparčiau už visą šalies ūkį. Todėl darytina prielaida, kad kartu su labai sparčiu pajamų už parduotus naujus produktus augimu, taip pat sparčiau, palyginti su visais pardavimais, didėjo ir iš naujų produktų pardavimo pajamų į biudžetą sumokamas apyvartos mokestis (pridėtinės vertės mokestis – toliau PVM). Statistiniai duomenys patvirtina, kad inovacinių įmonių apyvarta auga sparčiau, palyginti su neinovacinių60.
Statistiniais duomenimis, 2016 m. inovacinę veiklą vykdė maždaug 46,6 proc. įmonių (gamybos ir paslaugų įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų)61, o jų apyvarta sudarė 77 proc. visų įmonių apyvartos62. Todėl tikėtina, kad inovacinės įmonės sumoka santykinai daugiau PVM (pagal koeficientą 1,65 = 77 proc.: 46,6 proc.). Pažangiųjų technologijų gamybos sektoriaus produkcija ir sukuriama pridėtinė vertė nuo
566,3 mln. eurų ir nuo 108,6 iki 216,1 mln. eurų, o vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriaus pridėtinė vertė – daugiau kaip du kartus – nuo 394,3 iki 808,1 mln. eurų63. Palyginimui: per šį laikotarpį, šalies BVP didėjo daug mažesniu tempu – 20,8 proc.64, t. y. minėtoji produkcija ir pridėtinė vertė augo maždaug 5 kartus greičiau už BVP. Antra, pažangių įmonių pelningumas faktiškai yra daug didesnis už nepažangių. Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis, pažangiųjų technologijų gamybos sektoriaus bendrasis pelningumas 2017 m. buvo 2,05 karto didesnis už vidutinį visų nefinansinių įmonių bendrąjį pelningumą, pelningumas
taip pat ženkliai didesni už nefinansinių įmonių sektoriaus rodiklius65. Todėl darytina išvada, kad skatinti naujų produktų kūrimą ir jų diegimą rinkoje valstybei apsimoka, nes inovatyvios įmonės sumoka santykinai daugiau pelno mokesčio.
Trečia, skatinti inovacines įmones valstybei apsimoka ir dėl to, kad jos ne tik kuria santykinai didesnę apyvartos dalį, bet ir įdarbina daugiau darbuotojų ir yra našesnės: 2016 m. inovacinę veiklą vykdė maždaug 46,6 proc. įmonių (gamybos ir paslaugų įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų), jose dirbo daugiau kaip 68 proc. visų įmonių darbuotojų66. Todėl tikėtina, kad inovatyvios įmonės sumoka santykinai daugiau gyventojų pajamų mokesčio (pagal koeficientą 1,46 = 68 proc.: 46,6 proc.). Ketvirta, nukreipiant santykinai daugiau viešųjų investicijų į skatinamojo finansavimo priemones, o ne į neatlygintinas subsidijas ar dotacijas naudosiantį Fondą, viešosios investicijos į subjektų MTEPI veiklų skatinimą taps finansiškai tvaresnės, nes didelė dalis Fondo investuotų lėšų grįš. ISFĮ projekto rengėjų vertinimu, ilguoju laikotarpiu turėtų grįžti maždaug 90 proc. Fondo lėšų, naudojamų paskoloms, ir visos lėšos, investuotos į inovatyvių subjektų akcinį kapitalą. Penkta, skatinamųjų finansinių priemonių naudojimas Fondo investicijoms padės pritraukti daugiau privataus, taip pat ir užsienio kapitalo investicijų į inovatyvų verslą šalyje, todėl ši sąveika turės teigiamą poveikį valstybės finansams. 5.2. Poveikis ekonomikai. Ilgalaikis ir tvarus ekonomikos augimas, aukštesnis produktyvumo lygis gali būti užtikrinami tik aktyviai skatinant inovatyvų verslą ir visų subjektų inovatyvėjimą, vis naujų, konkurencingesnių produktų kūrimą. Todėl valstybės įsikišimas į inovacinės veiklos skatinimą yra iš principo būtinas. Teigiamą poveikį ekonomikai lems veiksniai, pirmiau išdėstyti poveikio valstybės finansams aprašyme.
Padidinus valstybės skatinamąjį finansavimą subjektų MTEPI veikloms vykdyti, valstybei daugiau dalijantis su verslu naujų produktų kūrimo ir diegimo rinkoje finansine rizika, ypač jų kūrimo ankstyvuose etapuose, taip pat įgyvendinant ilgos trukmės inovatyvius projektus, verslas ir MSI, matydamos kryptingą ir ilgalaikę valstybės investavimo šioje srityje ir dalijimosi rizika politiką, bus paskatinti drąsiau investuoti savo lėšas. Per laikotarpį nuo 2022 m. iki 2040 m. Fondui kasmet atliekant augsiančias, kaip prognozuojama, vidutiniškai apie 48 mln. eurų viešųjų lėšų investicijas, ir didinant šią sumą du kartus (siektinai pritraukus dar tiek pat privataus kapitalo investicijų), susidarys bendra vidutinė 96 mln. eurų metinių investicijų suma. Šalies BVP 2018 m. siekė 45,3 mlrd. eurų67. Darant prielaidą, kad BVP augs vidutiniškai
minėtomis prielaidomis ir ISFĮ projekto rengėjų prognoze paremti orientaciniai skaičiavimai, iliustruojantys galimą Fondo investicijų poveikį išlaidoms MTEP verslo sektoriuje ir BVP, pateikiami šioje lentelėje:
į Nacionalinės pažangos programos 2030 m. projekte numatomus siekti rodiklius ar prognozuojama išlaidų MTEP verslo sektoriuje BVP dalis:
Galimos /prognozuojamos
Fondo investicijų kartu su pritrauktomis privačiomis investicijomis bendra vidutinė 96 mln. eurų suma 2022–2040 m. laikotarpiu sudarytų vidutiniškai maždaug 0,14 proc. metinio šalies BVP68.
Faktinės Fondui skiriamų lėšų sumos ir atitinkamai jo investicijų mastas bus nustatomi atsižvelgiant į išankstinio MTEPI skatinamojo finansavimo poreikio vertinimo rezultatus, MTI sričių strateginio ir programavimo lygmens dokumentuose nustatomus uždavinius ir jų įgyvendinimo rodiklius. Teikiamo ISFĮ nuostatų įtaka šalies ekonomikai per Fondo investicijas pasireikš ir naujų didesnės pridėtinės vertės produktų dalies tolesniu augimu pagal įmonių apyvartą (pardavimą)69. Be to, Fondo investicijomis bus siekiama paskatinti potencialiai radikaliąsias (dar vadinamas virsmo ar proveržio) inovacijas70, kurių kūrimo ir diegimo rezultatų bei sėkmės neapibrėžtumo lygis yra aukštas, tačiau tokių inovacijų svarba ir indėlis į valstybės konkurencingumą gali būti reikšmingi. Visos šios dedamosios didins Lietuvos tarptautinį konkurencingumą. 5.3. Poveikis verslui. 5.3.1.
5.3.1. ISFĮ nuostata dėl Fondo investavimo tikslų – didinti MTEPI veiklas vykdančių subjektų sukuriamą pridėtinę vertę, darbo našumą, sukuriamų inovatyvių produktų pardavimą ir tokių produktų eksportą bei pritraukti didesnes privačias investicijas į tokius subjektus – lemia būtinus apibrėžti uždavinius ir konkrečių skatinamojo finansavimo priemonių, kurios bus finansuojamos Fondo lėšomis, rodiklius. 5.3.2. ĮSFĮ nuostata dėl ilgalaikio Fondo veikimo ir nuoseklaus viešųjų lėšų investavimo į subjektų inovacinę veiklą skatins privataus sektoriaus investicijas į šios veiklos plėtrą ir leis pritraukti išorinio kapitalo, taip pat ir užsienio. 5.3.3. Fondo investicijos paskatins daugiau inovacinių startuolių projektų. 5.3.4. Fondo investicijos paskatins daugiau ilgos, 10–15 metų, trukmės naujų produktų kūrimo ir diegimo rinkoje projektų vadovaujantis sumaniosios specializacijos prioritetais, įskaitant gyvybės mokslų industrijos sritį, leidžiančių kurti biotechnologijų, farmacinius, medicininės įrangos ir kitus, reikalaujančius ilgo kūrimo bei testavimo laiko inovatyvius produktus. 5.3.5. Fondo investicijos skatins ir brandžių pramonės ir paslaugų įmonių inovacinės veiklos, ypač eksperimentinės plėtros etapuose, projektus. 5.4. Poveikis mokslui. 5.4.1. Fondo lėšos galės būti investuojamos tiesiogiai į mokslo srities subjektų, įgyvendinamus inovatyvius komerciškai gyvybingus projektus, atžalines įmones. Taip bus sudaroma potenciali galimybė gauti papildomą projektinį finansavimą bei pajamas šalies mokslo ir studijų institucijoms, taip pat ir mokslinių tyrimų institutams. 5.4.2. Mokslo ir studijų institucijos, įskaitant institutus, taip pat galės ir netiesiogiai gauti pajamų iš Fondo lėšų, teikdamos paslaugas kitiems subjektams, verslo įmonėms pastarosioms įgyvendinant Fondo lėšomis finansuojamus inovacinius projektus.
Taip Fondo investicijos sudarys motyvuojančias ekonomines paskatas mokslo organizacijoms pačioms inicijuoti arba prisidėti prie verslo įgyvendinamų inovacinės veiklos projektų. Taigi bus paskatintas praktinis mokslo ir verslo bendradarbiavimas, mokslo sukurtas žinias pritaikant naujiems, paklausiems rinkoje įdiegiamiems produktams kurti. 6. Kokią įtaką priimtas ISFĮ turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Projektą ir įgyvendinamuosius teisės aktus, inovacinės veiklos finansinio skatinimo procesas per tikslinį Inovacijų skatinimo fondą bus aiškesnis ir skaidresnis, taip pat patogesnis subjektams. ISFĮ priėmimu ir Fondo sukūrimu siekiama santykinai didinti skatinamųjų finansinių priemonių skatinant inovacijas svorį, palyginti su neatlygintinu finansavimu. Tai turėtų apskritai mažinti korupciją, nes Finansų ministerijos užsakymu atlikto Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 metų vertinimo ataskaitoje pažymima, kad „didesnis finansinių priemonių naudojimo mastas <...> mažina ir galimus konkurencijos iškraipymus.“71 7.
Kaip ĮSFĮ įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes:
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios ISFĮ įtraukti į teisinę sistemą, kartu su Projektu, yra teikiamas TIĮ 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas:
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos teisės aktus Įstatymo projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti ISFĮ projekte nustatoma, kad Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Projekto 3 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad Fondas steigiamas ir valdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Todėl Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės patvirtinti tokią naują tvarką, pakeisiančią šiuo metu galiojančias finansų ministro įsakymu patvirtintas Finansinių priemonių įgyvendinimo taisykles, taikomas 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programai įgyvendinti72. Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu reikės sudaryti Fondo priežiūros komitetą po to, kai bus sudaryta sutartis dėl Fondo steigimo ir finansavimo ir jos priedu patvirtinta Fondo investavimo strategija73, Fondo valdytojo parengta atsižvelgiant į skatinamojo finansavimo subjektų inovacinės veiklos plėtrai poreikio vertinimą bei Vyriausybės ir Seimo nustatomus technologijų ir inovacijų plėtros tikslus ir uždavinius. Po Fondo įsteigimo, atsižvelgiant į išankstinio vertinimo dėl subjektų inovacinės veiklos skatinamojo finansavimo poreikio rezultatus, Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu reikės pakeisti ar patvirtinti naujus teikimo verslui Fondo lėšomis garantijų, paskolų teikimo bei palūkanų kompensavimo nuostatus74, taip pat, kai skatinamosios finansinės priemonės atliekant Fondo investicijas bus naudojamos pasitelkiant finansų tarpininkus, reikės patvirtinti atitinkamos valstybės pagalbos schemas. Teisiniu požiūriu papildomai įvertinus atitinkamų įgyvendinamųjų teisės aktų poreikį, gali reikėti parengti ir priimti naujus ar pakeisti šiuos teisės aktus, susijusius su šio įstatymo įgyvendinimu:
priemonėms ES fondų lėšų administravimo 2021–2027 m. laikotarpiu, priimti Vyriausybės nutarimą, kuriuo INVEGAI būtų pavedama valdyti Fondą (priklausomai nuo teisininkų vertinimo, gali pakakti ISFĮ nuostatos dėl Fondo valdytojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 17 d. nutarimo Nr.
1046, kuriuo INVEGAI jau yra pavesta vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą
„smulkiojo ir vidutinio verslo ir subjektų veiklos pradžios, vykdymo ir plėtros
srityse, įskaitant inovacijas“). Turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 982 ir jame atsisakyta išimties, pagal kurią Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra negali atlikti TIĮ 14 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytos Fondo administravimo funkcijos, nes teikiamame Projekte yra nustatomos kitokios negu TIĮ
susijusios funkcijos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) ISFĮ projektas nenustato valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų poreikio einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais, taip pat ir vėlesniais metais. Dėl ES struktūrinių fondų lėšų Fondui skyrimo. 2022–2027 m. laikotarpiu subjektų MTEPI veiklų skatinimo priemonėms per Fondą finansuoti būtų galima, EIM specialistų prognoze, numatyti iš viso maždaug 246 mln. eurų.
Fondui skirtinų ES struktūrinių fondų lėšų dydis bus nustatomas atsižvelgiant į skatinamojo finansavimo poreikio vertinimus bei MTI sričių plėtros tikslus ir uždavinius, nustatomus Vyriausybės tvirtinamuose strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentuose, taip pat įvertinus jau patvirtintų ir Fondo lėšomis įgyvendinamų priemonių rezultatus; ir atsižvelgiant į praktines galimybes naudoti ES struktūrinę paramą tikslinėms MTI sričių priemonėms finansuoti, su Europos Komisija suderinus atitinkamas veiksmų programas. Fondo investicijoms naudojant ES struktūrinių fondų lėšas, bus laikomasi Vyriausybės ir Finansų ministerijos nustatytos projektų finansavimo ir administravimo tvarkos. Dar vienu Fondo lėšų šaltiniu – pradžioje nedideliu, mažiau svarbiu, o vėlesniais metais didėsiančiu – taps įgyvendinant EIM administruojamas skatinamąsias finansines priemones grįžusios ir grįšiančios lėšos bei grąžinamųjų subsidijų grįžusios ir grįšiančios lėšos. EIM specialistų vertinimu, jas gali sudaryti:
a) panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas grįžusios ir grįšiančios į Fondą iš 2014–2020 m. ir ankstesnio laikotarpio INVEGOS įgyvendinamų finansinių priemonių lėšos; šių lėšų įplaukų 2024–2031 m. į Fondą prognozuojama suma 14,9 mln. eurų;
b) panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas, kai įgyvendinamos 2014–2020 m. laikotarpio priemonės, Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) suteiktų grąžinamųjų subsidijų grįžusios lėšos; šių lėšų įplaukų 2025–2029 m. į Fondą prognozuojama suma – 2,26 mln. eurų;
c) grįšiančios į Fondą naujų nuo 2021 m. jo lėšomis numatomų pradėti įgyvendinti skatinamųjų finansinių priemonių lėšos. Šių lėšų grįžimas, prognozuojama, prasidės 2029–2030 m.
Prognozuojama, kad 2022–2027 m. laikotarpiu bendros įplaukos į Fondą iš visų šaltinių galėtų siekti iš viso apie 253 mln. eurų, iš jų apie 246 mln. eurų – iš ES fondų, ir apie 7 milijonų eurų
900 mln. eurų, iš šios sumos daugiau kaip pusė – maždaug 52 proc. galėtų būti skirta paskoloms, apie 34 proc. – rizikos kapitalo investicijoms į inovatyvių subjektų kapitalą, 9 proc. – garantijoms teikti,
tarpininkams). Tačiau šios prognozės dėl Fondo lėšų paskirstymo tarp finansinių instrumentų bus tikslinamos, atsižvelgiant skatinamojo finansavimo subjektų MTEPI veikloms išankstinio vertinimo rezultatus. Negrįžtamai patirtas Fondo išlaidas sudarytų jo valdymo išlaidos, taip pat negrąžintos paskolos (jų dalis gali siekti iki 10 proc. išduotų paskolų sumų) ir, tikėtina, atskiros nesėkmingos rizikos kapitalo investicijos; taip pat dotacijos (pvz., palūkanų daliniam kompensavimui), kuriomis gali būti prisidedama prie skatinamųjų finansinių priemonių. Būtent negrįžtamai patirtoms Fondo išlaidoms dengti, taip pat Fondui papildyti naujomis lėšomis mažėsiančiai ateityje ES paramai ir Fondo įplaukų priklausomybei nuo ES fondų lėšų kompensuoti, bus naudojamos grįšiančios ir grįžusios lėšos. Pagal poreikį Fondui gali būti skiriamos ir valstybės biudžeto lėšos. 13.
vertinimai ir išvados Rengiant projektą įvertinti tarpinstitucinės darbo grupės ir tarpinstitucinio pasitarimo po oficialaus išsiuntimo derinti narių teikti vertinimai ir pasiūlymai, taip pat VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pristatyme „Inovacijų skatinimo finansavimo priemonės verslui. 2019 m. balandis“ pateikta informacija, įskaitant apie sėkmingą užsienio šalių praktiką. Atsižvelgta į Lietuvos inovacijų centro, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto specialistų pateiktus vertinimus bei įžvalgas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis
„Inovacijų skatinimo fondas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. [1] MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. [2] MTI – mokslas, technologijos ir inovacijos. [3] 2016 m. rugsėjo 27 d. Nr. XII-2654, žr. p.14. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ee181db0861211e6a0f68fd135e6f40c?jfwid=q8i88ls5l. [4] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/5c4c5840cb8b11e8a82fc67610e51066?jfwid=-35aaxip3i. 5 Skatinamųjų finansinių priemonių sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme. 6 Žr. https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/2019-european-semester-country-report-lithuania_lt.pdf, p. 37. 7 Žr. https://ec.europa.eu/docsroom/documents/35947, p. 14. 8 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//2014-2020-m-europos-sajungos-fondu-investiciju-veiksmu-programos-prioriteto-moksliniu-tyrimu-eksperimentines-pletros-ir-inovaciju-skatinimas-poveikio-vertinimas, p. 24. 9 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//lietuvos-ukio-sektoriu-finansavimo-po-2020-metu-vertinimas, 5 priedas: Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: Mokslas, technologijos ir inovacijos (Galutinės vertinimo ataskaitos 5 priedas).
2019 m. vasario 1 d. (2019 m. gegužės 20 d. redakcija), p. 19. 10 Žr. https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=199611&fbclid=IwAR18CTY8kJ-EX-naDnG0v4QBMXm5YpL2HJ6-tMicY__TLdE8bIsEEIetiSA 11 Žr. https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/2019-european-semester-country-report-lithuania_lt.pdf, p. 6. 12 Žr. ten pat, p. 35. 13 Žr. ten pat, p. 38. 14 Ši analizė pristatyta tarpinstitucinės Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos prioritetų įgyvendinimo koordinavimo grupės posėdyje Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje 2019 m. rugsėjo 17 d. 15 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/uploads/main/documents/files/Post%202020/Šalies%20ataskaita%2BCSR/2019%20CSR%20Lietuviskai.pdf, p. 4. 16 Žr. https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/2019-european-semester-country-report-lithuania_lt.pdf, p. 37. 17 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//lietuvos-ukio-sektoriu-finansavimo-po-2020-metu-vertinimas, 5 priedas: Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: Mokslas, technologijos ir inovacijos (Galutinės vertinimo ataskaitos 5 priedas). 2019 m. vasario 1 d. (2019 m. gegužės 20 d. redakcija), p. 19. 18 MTEPI – moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos. 19 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//2014-2020-m-europos-sajungos-fondu-investiciju-veiksmu-programos-prioriteto-moksliniu-tyrimu-eksperimentines-pletros-ir-inovaciju-skatinimas-poveikio-vertinimas, p. 50. 20 Ten pat, p. 55 ir 56. 21 Žr. https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=31864, p.
8 ir 15, ir https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=199611&fbclid=IwAR18CTY8kJ-EX-naDnG0v4QBMXm5YpL2HJ6-tMicY__TLdE8bIsEEIetiSA. 22 Žr. https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=29662, p. 20, 68 ir 75. 23 ES SF – Europos Sąjungos struktūriniai fondai. 24 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//lietuvos-ukio-sektoriu-finansavimo-po-2020-metu-vertinimas, 5 priedas: Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: Mokslas, technologijos ir inovacijos (Galutinės vertinimo ataskaitos 5 priedas). 2019 m. vasario 1 d. (2019 m. gegužės 20 d. redakcija), p. 21; ir Lietuvos statistikos departamentas. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Lietuvoje 2017, Vilnius, 2018, p. 7. 25 Lietuvos statistikos departamentas. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Lietuvoje 2017, Vilnius, 2018, p. 7, ir https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=199611&fbclid=IwAR18CTY8kJ-EX-naDnG0v4QBMXm5YpL2HJ6-tMicY__TLdE8bIsEEIetiSA. 26 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//2014-2020-m-europos-sajungos-fondu-investiciju-veiksmu-programos-prioriteto-moksliniu-tyrimu-eksperimentines-pletros-ir-inovaciju-skatinimas-poveikio-vertinimas, p. 50, 55 ir 60. 27 Šie teiginiai atkartoja 2017 m. atlikto MTEP finansavimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis išankstiniame vertinime pateiktą išvadą, kad „rizikos ir privataus kapitalo fondų, kurie investuotų į ankstyvos plėtros stadijos verslą, o tuo labiau į MTEPI veiklos pagrindu kuriamą verslą, yra labai mažai“, žr. https://www.esinvesticijos.lt/docview/?id=11007&h=62aa2&t=MTEP%20exante%2020170929, p. 38. 28 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//lietuvos-ukio-sektoriu-finansavimo-po-2020-metu-vertinimas, 5 priedas: Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: Mokslas, technologijos ir inovacijos (Galutinės vertinimo ataskaitos 5 priedas).
2019 m. vasario 1 d. (2019 m. gegužės 20 d. redakcija), p. 22. 29 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/docview/?id=11007&h=62aa2&t=MTEP%20exante%2020170929, p. 46. 30 Žr. https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/2019-european-semester-country-report-lithuania_lt.pdf, p. 22. 31 Žr. https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=29662, p. 104. 32 Žr. https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=199611&fbclid=IwAR18CTY8kJ-EX-naDnG0v4QBMXm5YpL2HJ6-tMicY__TLdE8bIsEEIetiSA 33 Žr. https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=27980, p. 60. 34 Žr. https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=27980, p. 54 ir 55. 35 Žr. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52018SC0213, p.39. 36 Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: galutinė vertinimo ataskaita. Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//lietuvos-ukio-sektoriu-finansavimo-po-2020-metu-vertinimas, p. 5 ir 11. 37 EIM valdomos valstybės kapitalo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) nuo
kapitalo priemonei „Ko-investicinis fondas MTEPI“ numatoma skirti iš viso 5 mln. eurų, vienai įmonei – iki 1 mln. eurų; pareiškėjomis gali būti tik tos labai mažos arba mažos įmonės, kurių viena iš akcininkių yra mokslo ir studijų institucija. „Ko-investicinis fondas II“ iš 11,6 mln. eurų 50 proc. turi investuoti į MTEPI. „Ankstyvos stadijos ir plėtros fondas I“ iš 14,8 mln. eurų dalį lėšų turi investuoti į įmones, veikiančias aukštųjų technologijų sektoriuose. „Ankstyvos stadijos ir plėtros fondas II“ iš 14,8 mln. eurų, 80 proc. turės investuoti į įmonių MTEP projektus sumaniosios specializacijos srityse.
38 Žr. https://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/informat/2014/financial_instruments_lt.pdf, p. 2. 38 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/docview/?id=11007&h=62aa2&t=MTEP%20exante%2020170929, p. 10. 39 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//2014-2020-m-europos-sajungos-fondu-investiciju-veiksmu-programos-prioriteto-moksliniu-tyrimu-eksperimentines-pletros-ir-inovaciju-skatinimas-poveikio-vertinimas, p. 60. 40 Žr. https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=27980, p. 29. 41 Žr. https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=199611&fbclid=IwAR18CTY8kJ-EX-naDnG0v4QBMXm5YpL2HJ6-tMicY__TLdE8bIsEEIetiSA 42 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//lietuvos-ukio-sektoriu-finansavimo-po-2020-metu-vertinimas, 5 priedas: Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: Mokslas, technologijos ir inovacijos (Galutinės vertinimo ataskaitos 5 priedas). 2019 m. vasario 1 d. (2019 m. gegužės 20 d. redakcija), p. 32. 44 Nuostata dėl SPF derinimo su prie jų prisidedančiomis dotacijomis ir (ar) subsidijomis yra Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo 6 str. 1 dalies 2 punkte. 45 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//2014-2020-m-europos-sajungos-fondu-investiciju-veiksmu-programos-prioriteto-moksliniu-tyrimu-eksperimentines-pletros-ir-inovaciju-skatinimas-poveikio-vertinimas, p. 49, 60. 46 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 982 tokias institucijos funkcijas atlikti buvo įgaliota Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). 47 Šiuos teiginius patvirtinantys duomenys ir platesni numatomo Fondo investicijų poveikio paaiškinimai yra pateikiami toliau šio rašto 5 dalyje. 48 Išsamesnė informacija apie Fondo investicijų poveikį pateikiama šio rašto 5 dalyje. 49 Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr.
metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansines priemones grįžusių ir grįšiančių lėšų panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ punktus 6.2, 10, 11. 50 Fondų fondo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme. 51 ISFĮ projekte nustatoma, kad Fondą valdys nacionalinė plėtros įstaiga, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra pavesta vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą smulkiojo ir vidutinio verslo ir ūkio subjektų veiklos pradžios, vykdymo ir plėtros srityse, įskaitant inovacijas. Vyriausybė 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1046 tokią veiklą pavedė vykdyti valstybės kapitalo įmonei UAB „Invega“. 52 Įstatymo projekto rengėjų prognozė, kad iš UAB „INVEGA“ iki 2022 m. atliktų investicijų ir suteiktų paskolų grįšiančių lėšų į Fondą 2024–2031 m. gali būti nukreipta 14,9 mln. eurų, o iš Lietuvos verslo paramos agentūros administruojamos priemonės „Regio potencialas LT“ grąžinamųjų subsidijų 2025–2029 m. – 2,3 mln. eurų. 53 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//lietuvos-ukio-sektoriu-finansavimo-po-2020-metu-vertinimas, 5 priedas: Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: Mokslas, technologijos ir inovacijos (Galutinės vertinimo ataskaitos 5 priedas). 2019 m. vasario 1 d. (2019 m. gegužės 20 d. redakcija), p. 23. 54 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//2014-2020-m-europos-sajungos-fondu-investiciju-veiksmu-programos-prioriteto-moksliniu-tyrimu-eksperimentines-pletros-ir-inovaciju-skatinimas-poveikio-vertinimas, p. 56. 55 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//lietuvos-ukio-sektoriu-finansavimo-po-2020-metu-vertinimas, 5 priedas: Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: Mokslas, technologijos ir inovacijos (Galutinės vertinimo ataskaitos 5 priedas). 2019 m. vasario 1 d. (2019 m. gegužės 20 d. redakcija), p. 31, 32, 53 ir 54. 56 Žr.
taisyklių 50 punktą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a4f50120589c11e49df480952cc07606/asr. 57 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//lietuvos-ukio-sektoriu-finansavimo-po-2020-metu-vertinimas, 5 priedas: Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: Mokslas, technologijos ir inovacijos (Galutinės vertinimo ataskaitos 5 priedas). 2019 m. vasario 1 d. (2019 m. gegužės 20 d. redakcija), p. 56. 58 VšĮ
„Investuok Lietuvoje“ informacinė apžvalga „Inovacijų skatinimo finansavimo
priemonės verslui. 2019 m. balandis“. 59 https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=File:Real_GDP_growth,_ 2006-2016_(% 25_change_compared_with_the_previous_year;_%25_per_annum)_YB17.png 60 Žr. https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=29662, p. 13. 61 Žr. https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5552549. 62 Žr. https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=29662, p. 13. 63 Žr. https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=31864, p. 37. 64 Žr. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=23cdba2d-8828-4ae3-8965-11fd8538260d#/ 65 Žr. https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=31864, p. 48. 66 Žr. https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5552549 ir https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//2014-2020-m-europos-sajungosfondu-investiciju-veiksmu-programos-prioritetomoksliniu-tyrimu-eksperimentines-pletros-irinovaciju-skatinimas-poveikio-vertinimas, p. 51. 67 Žr. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=23cdba2d-8828-4ae3-8965-11fd8538260d#/
m. prognozuojamas vidutinis aritmetinis metinis BVP dydis 68,9 mlrd. eurų; atitinkamai 96 mln. eurų numatomų siektinų Fondo investicijų kartu su pritrauktomis privačiomis investicijomis sudarytų vidutiniškai maždaug 0,14 proc. metinio BVP.
departamento pateiktais EIM duomenimis, naujų produktų dalis visų įmonių bendroje apyvartoje nuo 2010 iki 2016 m. išaugo daugiau kaip du kartus – nuo 6,2 procento iki 14,7 procento. 70 Tai yra iš esmės naujų produktų, paradigmų kūrimas ar taikymas rinkose, kurių arba nebėra, arba jos reikalauja esminių esamos rinkos atžvilgiu elgsenos pokyčių. 71 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//lietuvos-ukio-sektoriu-finansavimo-po-2020-metu-vertinimas, p. 32. 72 Žr. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a4f50120589c11e49df480952cc07606/uZDiEycjvn. 73 Kadangi Fondo finansavimui bus naudojamos ES fondų lėšos, tikėtina, bus sudaroma Fondo steigimo ir finansavimo sutartis tarp EIM, Finansų ministerijos ir Fondo valdytojo, vadovaujantis būsima Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytina nauja tvarka. 74 Žr. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/734182c007ac11e4879d8f5e8fec0fdf/YesFyquCis.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ
2020-02-27 Nr. XIIIP-4531 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2020-06-16
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
“formuojančios” įrašytinas žodis „formuojančiai“. 2. Projekto
3 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyta biudžetinė įstaiga gali būti pertvarkoma ne į konkrečią viešąją įstaigą - Inovacijų agentūrą, o į neapibrėžtą viešąją įstaigą apskritai. Svarstytina, ar toks siūlymas dera su imperatyvia Viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami tik įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodoma konkreti veikianti ar numatoma steigti viešoji įstaiga (jos pavadinimas, prireikus santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo:
Komiteto pirmininkas – Rimantas Sinkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas – Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Andrius Kupčinskas, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, Komiteto padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: l. e.
Kviestieji asmenys: l. e. Ekonomikos ir inovacijos ministro pareigas – Žygimantas Vaičiūnas, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė – Jekaterina Rojaka, Ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas - Kęstutis Šetkus, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorė – Rita Armonienė, Šegžda Rimantas - Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus patarėjas - Rimantas Šegžda, - Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus patarėja – Skirmantė Šlivinskienė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento Eksporto politikos skyriaus patarėjas – Remigijus Kabečius, , Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos sąjungos investicijų koordinavimo departamento Finansinių priemonių skyriaus vedėja- Laura Sosunovičienė, INVEGA direktorius – Kęstutis Motiejūnas, INVEGA direktoriaus pavaduotoja - Beiliūnienė Inga, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas - Romas Baronas, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja – Justina Poškienė, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas
Lietuvos pramoninkų konfederacijos inovacijų ekspertas - Gintaras Vilda, Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius – Andrius Nikitinas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-02-271 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų/komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2020-06-103 N Argumentai: Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu, nes Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 26 straipsnyje yra nustatyta, kad „26. Šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyta biudžetinė įstaiga gali būti pertvarkoma į viešąją įstaigą Inovacijų agentūrą. <....>“, bet šiuo metu toks pavadinimas yra užimtas, t.y jau egzistuoja tokia VšĮ Inovacijų agentūra. Todėl būtina koreguoti įstatymo 26 straipsnį, išbraukiant iš jo konkretų viešosios įstaigos pavadinimą, nes šiuo metu negalima atlikti numatytos reorganizacijos. Pasiūlymas:
Įstatymo 26 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas „26 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyta biudžetinė įstaiga gali būti pertvarkoma į viešąją įstaigą Inovacijų agentūrą. Pertvarkius šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytą biudžetinę įstaigą į viešąją įstaigą Inovacijų agentūrą, visas šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytas Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas atlieka ši viešoji įstaiga Inovacijų agentūra ir šių funkcijų atlikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“ Pritarti 2.
Ekonomikos komitetas, 2020-06-104 Pasiūlymas: Papildžius įstatymo projektą nauju 3 straipsniu, buvusį 3 straipsnį laikyti 4 straipsniu iš jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.“
3Ekonomikos komitetas,
2020-06-10 Pasiūlymas: Papildžius įstatymo projektą nauju 3 straipsniu, atitinkamai būtina pakoreguoti ir įstatymo projekto pavadinimą. ir jį išdėstyti taip:
NR. XIII-1414 14, 21 IR 26 straipsniŲ pakeitimo Įstatymas „
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė:. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Nr. XIIIP- 4531(2). Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė