Projekto lyginamasis variantas
kaupimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Pensijų išmokos
rūšys, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra šios:
1) pensijų anuitetas, kurį remdamasi draudimo principais ir šiame įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka įsigijusiam dalyviui (toliau – pensijų anuiteto gavėjas) moka VSDF administravimo įstaiga valdyba (toliau – pensijų anuiteto anuitetų mokėtojas);
2) vienkartinė pensijų išmoka;
3) periodinės pensijų išmokos. 2. Pensijų anuiteto anuitetų rūšys yra šios:
1) atidėtasis pensijų anuitetas. Pensijų anuiteto anuitetų mokėtojas pensijų išmokų gavėjui pensijų anuiteto gavėjui, sukakusiam 85 metus metų amžių, pradeda mokėti ir iki gyvos galvos periodiškai moka vienodo dydžio pensijų anuiteto sumas anuitetą,. kurių Jo mokėjimas nutrūksta, pensijų anuiteto gavėjui mirus. Atidėtasis pensijų anuitetas nepaveldimas;
2) standartinis pensijų anuitetas. Pensijų anuiteto anuitetų mokėtojas pensijų išmokų pensijų anuiteto gavėjui iki gyvos galvos periodiškai moka vienodo dydžio pensijų išmokas anuitetą,. kurių Jo mokėjimas nutrūksta, pensijų anuitetą įsigijusiam dalyviui pensijų anuiteto gavėjui mirus. Pensijų anuitetų mokėtojas gali siūlyti standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu.
Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas, išskyrus atvejus, kai standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirinkęs pensijų anuiteto gavėjas miršta, nesibaigus sprendime dėl standartinio pensijų anuiteto mokėjimo numatytam garantuojamam mokėjimo laikotarpiui (standartinio pensijų anuiteto su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu gavėjui dėl jo mirties neišmokėtų pensijų anuitetų už likusį garantuojamą mokėjimo laikotarpį suma paveldima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka). 3. Kai Jei dalyvio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra mažesnis arba lygus 3 000
įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka mokama vienkartinė pensijų išmoka. 4. Kai Jei dalyvio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 3 000
straipsnyje nustatyta tvarka mokamos periodinės pensijų išmokos. 5. Kai Jei dalyvio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip
su pensijų anuitetų mokėtoju sudaryti pensijų anuiteto sutartį jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo. Standartinis pensijų anuitetas privalo būti įsigytas įsigyjamas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą išimtį atvejį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, kurią apskaičiuoja nustato pensijų anuiteto anuitetų mokėtojas, pateikdamas dalyviui pasiūlymą šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Likusi pensijų turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka. 6.
fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka. 7. Asmuo, įgijęs teisę į vienkartinę pensijų išmoką ar periodines pensijų išmokas pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis, gali vietoj vienkartinės pensijų išmokos ar periodinių pensijų išmokų šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka įsigyti pensijų anuitetą. 8. Šio straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto dydžiai kas 5 metus indeksuojami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skaičiuojamo Lietuvos suderinto vartotojų kainų indekso ir mirtingumo kitimo tendencijas vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 5 paskutinių metų rodiklį. Euro tikslumu suapvalintus naujus dydžius, pradedant
prieš taikymo metus, lapkričio 30 d. savo interneto svetainėse paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas.“
kaupimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Pensijų išmokos sutartis
tvarka dalyvis ir pensijų kaupimo bendrovė sudaro pensijų išmokos sutartį dėl šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų pensijų išmokų mokėjimo. 2. Dalyvis, įgijęs teisę gauti pensijų išmoką, pensijų kaupimo bendrovei pateikia rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos mokėjimo sutarties sudarymo. Pensijų kaupimo bendrovė dalyviui informaciją apie jo vardu sukauptą pensijų turtą ir mokėtinos pensijų išmokos rūšį pateikia, remdamasi paskutine paskelbta pensijų fondo vieneto verte.
Dalyviui mokėtina pensijų išmokų rūšis nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 3–7 dalimis. Dalyviui pasirinkus mokėtinos pensijų išmokos rūšį ir nurodžius ją prašyme dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšis nebegali būti keičiama, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį. 3. Pensijų išmokos sutartis sudaroma ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dalyvio prašymo gavimo. šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dalyvio prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo pagrindu, pensijų kaupimo bendrovei pateikiant dalyviui pasirašytą pensijų išmokos sutartį. Jei dalyvis įsigyja pensijų anuitetą, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas prašymas dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo pateikiamas ir pensijų išmokos sutartis sudaroma tik tuo atveju, jei yra pateiktas ir šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas dėl pensijų anuiteto įsigijimo. 4. Pensijų išmokos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Pensijų išmokos sutartis laikoma pasirašyta, jei yra dalyvio parašas dalyvio prašyme dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo ir pensijų kaupimo bendrovės atstovo parašas arba parašo faksimilė pensijų išmokos sutartyje. Įsigaliojus pensijų išmokos sutarčiai, pensijų kaupimo bendrovė apie pensijų išmokos sutarties sudarymo faktą privalo per 3 darbo dienas pranešti VSDF valdybai su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka. Šis terminas gali būti pratęstas tiek dienų, kiek šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju VSDF valdyba yra sustabdžiusi pensijų kaupimo sutarčių įregistravimą ar išregistravimą, bet ne ilgiau kaip 4 darbo dienoms. 5.
kaupimo bendrove sudarytą pensijų išmokos sutartį ir dalyvio sudarytą pensijų anuiteto sutartį registruoja VSDF valdyba Dalyvių ir sutarčių registre. Pensijų kaupimo bendrovės atsako už VSDF valdybai pateiktų duomenų teisingumą. VSDF valdyba, sužinojusi apie pensijų išmokų gavėjo mirtį, su pensijų kaupimo bendrovėmis suderinta informacijos pateikimo tvarka ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos apie pensijų išmokų gavėjo mirtį gavimo apie tai praneša pensijų kaupimo bendrovei, su kuria yra sudaryta atitinkamų duomenų teikimo sutartis. 6. Pensijų išmokos sutartį sudariusio dalyvio vardu negali būti mokamos pensijų įmokos, išskyrus atvejį, kai po pensijų išmokos sutarties sudarymo dalyvio vardu pervedamos pensijų įmokos už laikotarpius, buvusius iki sutarties sudarymo. Paskutinis mėnuo, už kurį apskaičiuojamos ir į pensijų fondo, kuriame dalyvis kaupė pensijų įmokas iki pensijų išmokos sutarties sudarymo, sąskaitą pervedamos pensijų įmokos, yra kalendorinis mėnuo prieš kalendorinį mėnesį, kurį sudaryta pensijų išmokos sutartis. Pensijų turtas, susidaręs iš lėšų, dalyvio vardu pervestų pensijų fondui po pensijų išmokos sutarties su dalyviu sudarymo, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka turi būti išmokamas dalyviui (jeigu vienkartinė pensijų išmoka jau išmokėta) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tų lėšų gavimo dienos arba pridedamas prie mokėtinų pensijų išmokų (jeigu jos dar neišmokėtos). Tokiais atvejais pensijų išmokų rūšis nesikeičia. 7. Pensijų kaupimo bendrovė, su kuria dalyvis ketina sudaryti pensijų išmokos sutartį, turi teisę VSDF valdybos nustatyta tvarka pateikti užklausą VSDF valdybai, ar už šį dalyvį VSDF valdyboje bus apskaičiuojamos ir pervedamos pensijų įmokos. VSDF valdyba, gavusi tokią užklausą, atsako raštu arba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrove, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo užklausos gavimo dienos. 8.
gali būti nutraukta sutarties šalių susitarimu, jeigu dalyviui nėra išmokėta pensijų išmoka (jos dalis) ir (arba) jeigu pensijų išmoka (jos dalis) nėra pervesta pensijų anuiteto mokėtojui, su kuriuo dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį. Dalyvis, sudaręs pensijų išmokos sutartį, per 10 darbo dienų nuo pensijų išmokos sutarties įsigaliojimo, o pensijų anuiteto gavėjas – per 10 darbo dienų nuo dienos, kai pensijų anuitetų mokėtojas pateikia (išsiunčia) jam sprendimą dėl pensijų anuiteto mokėjimo, turi teisę vienašališkai jos atsisakyti, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei. Dalyviui vienašališkai atsisakius pensijų išmokos sutarties, jam ir pensijų kaupimo bendrovei neatsiranda pareigų, susijusių su pensijų išmokos sutarties vykdymu. Pensijų kaupimo bendrovė apie vienašališko pensijų išmokos sutarties nutraukimo atsisakymo faktą privalo per 3 darbo dienas pranešti VSDF valdybai tarpusavyje su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka. Jei pensijų išmokos sutarties su pensijų kaupimo bendrove atsisakyti pageidauja dalyvis, pasirinkęs gauti pensijų anuitetą, jos jis vienašališkai atsisako šio įstatymo 33 straipsnio
įsigyja pensijų anuitetą – per
(išsiunčia) jam sprendimą dėl pensijų anuiteto mokėjimo, jo sukauptas pensijų turtas paveldimos Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 9. Pensijų kaupimo bendrovė atsako už laiku vykdomą ir teisingą pensijų išmokų mokėjimą laiku, laikantis pensijų išmokos sutartyje nustatytų sąlygų. Pensijų išmokos sutarčių vykdymą prižiūri priežiūros institucija. 10. Pensijų kaupimo bendrovė atsako už vienkartinių įmokų iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto pervedimą į Pensijų anuitetų fondą laiku.
Pensijų kaupimo bendrovė, laiku nepervedusi Pensijų anuitetų fondui pagal šį įstatymą mokėtinų sumų, už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos Pensijų anuitetų fondui moka delspinigius pagal finansų ministro nustatytą normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą. 11. Priežiūros institucija nustato pensijų išmokos sutarties sudarymo ir informacijos apie pensijų išmokas pateikimo dalyviui tvarką.“
kaupimo įstatymo 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Dalyvio, įgijusio teisę į vienkartinę pensijų išmoką, pensijos sąskaitoje
esantys pensijų fondo vienetai jo rašytinio prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje darbo dienos verte konvertuojami į pinigines lėšas kitos kitą darbo dienos dieną, einančios einančią po jo rašytinio prašymo dėl pensijų išmokos mokėjimo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos, pensijų fondo vienetų verte. Jeigu dalyvis, pateikęs rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos mokėjimo, nepasirašo parengtos pensijų išmokos sutarties, pensijų kaupimo bendrovė, pasibaigus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui, dalyviui mokėtinas pinigines lėšas konvertuoja atgal į pensijų fondo vienetus paskutinės termino, per kurį turi būti pasirašyta pensijų išmokos sutartis, dienos pensijų fondo vienetų verte.“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Periodinės pensijų išmokos pradedamos mokėti nuo pensijų išmokos sutartyje nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip per 30 31 kalendorinių dienų kalendorinę dieną nuo pensijų išmokos sutarties sudarymo šio įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje nustatyto termino vienašališkai atsisakyti pensijų išmokos sutarties pabaigos. Pensijų išmokos sutartyje turi būti nurodyta mėnesio diena, kurią pensijų kaupimo bendrovė mokės dalyviui periodinę pensijų išmoką, bei mokėjimo periodiškumas. Pensijų išmokos yra mokamos dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Pensijų išmokos yra pervedamos į pensijų išmokos sutartyje nurodytą asmeninę šių išmokų gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. Jeigu dalyvio pageidavimu pensijų išmoka pervedama į sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, esančioje ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokėjimo pavedimo išlaidas padengia dalyvis.“5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Pensijų anuiteto įsigijimas ir
mokėjimas
straipsnio 5 dalį pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas arba kuris pensijų anuitetą įsigyja savo iniciatyva pagal šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalį, su pensijų anuitetų mokėtoju sudaro pensijų anuiteto sutartį. Pensijų anuitetas mokamas šios sutarties, apmokėtos vienkartine įmoka iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto, pagrindu. Šią vienkartinę įmoką pensijų anuitetų mokėtojui perveda pensijų kaupimo bendrovė su dalyviu sudarytos pensijų išmokos sutarties pagrindu.
Jei dalyvis pageidauja įsigyti vieną iš pensijų anuitetų mokėtojo siūlomų pensijų anuitetų, jis pensijų anuitetų mokėtojui pateikia pensijų anuitetų mokėtojo nustatytos formos prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo. Prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo dalyvis gali pateikti tiesiogiai pensijų anuitetų mokėtojui arba per pensijų kaupimo bendrovę. Jei prašymas dėl pensijų anuiteto įsigijimo pateikiamas per pensijų kaupimo bendrovę, ji informaciją apie gautą dalyvio prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo per 3 darbo dienas pateikia pensijų anuitetų mokėtojui jo nustatyta informacijos pateikimo tvarka ir saugo gauto dalyvio prašymo dėl pensijų anuiteto įsigijimo originalą arba perduoda jį saugoti pensijų anuitetų mokėtojui su juo suderinta tvarka. Pensijų anuitetų mokėtojas apie jo tiesiogiai gautą dalyvio prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo per 3 darbo dienas praneša pensijų kaupimo bendrovei su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka. 2. Dalyvis, kuriam pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas arba kuris pensijų anuitetą įsigyja savo iniciatyva šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, turi teisę pasirinkti vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų pensijų anuiteto rūšių. Pensijų anuitetas mokamas pensijų anuitetų mokėtojo sprendimo dėl pensijų anuiteto mokėjimo pagrindu. Pensijų anuitetas apmokamas vienkartine įmoka iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto, kurią į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovė su dalyviu sudarytos pensijų išmokos sutarties pagrindu, jei dalyvis nepasinaudoja šio straipsnio 8 dalyje numatyta teise vienašališkai atsisakyti įsigyti pensijų anuitetą. 3.
pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai jo prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje darbo dienos verte konvertuojami į pinigines lėšas kitą darbo dieną, einančią po jo prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos. 4. Dalyviui mokėtino pensijų anuiteto dydis apskaičiuojamas ir pensijų anuitetų mokėtojo sprendime dėl pensijų anuiteto mokėjimo nurodomas šio įstatymo 35² straipsnyje nurodyto pensijų anuitetų mokėtojo valdančiojo komiteto (toliau – Komitetas) patvirtinta tvarka. Pensijų anuitetas negali būti mažėjantis. 5. Pensijų anuitetų mokėtojo sprendimas dėl pensijų anuiteto mokėjimo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dalyvio prašymo dėl pensijų anuiteto įsigijimo pagrindu priimamas ir pensijų anuiteto gavėjui jo prašyme dėl pensijų anuiteto įsigijimo pasirinktu vienu iš pensijų anuitetų mokėtojo nustatytų būdų pateikiamas (išsiunčiamas) per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka gaunama informacija apie dalyvio sudarytą pensijų išmokos sutartį. Pensijų anuitetų mokėtojo sprendimas dėl pensijų anuiteto mokėjimo registruojamas Dalyvių ir sutarčių registre. 3. Pensijų anuiteto mokėtojui mutatis mutandis taikomi Draudimo įstatymo reikalavimai, reglamentuojantys aktuarinę funkciją, techninius atidėjinius, jų skaičiavimą, turto, dengiančio techninius atidėjinius, investavimą. Priežiūros institucija nustato draudimo techninių atidėjinių skaičiavimo, atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal pensijų anuitetų sutartis, tvarką ir metodiką. Turtas, dengiantis techninius atidėjinius, turi būti atskirtas, valdomas ir saugomas atskirai nuo kito pensijų anuiteto mokėtojo turto ir gali būti naudojamas tik įsipareigojimams pagal pensijų anuiteto sutartis vykdyti. Priežiūros institucija mutatis mutandis vykdo šių reikalavimų laikymosi priežiūrą Draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 6.
sudaryti ar kitaip vengti sudaryti pensijų anuiteto sutartį su dalyviu, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusiu teisę į pensijų išmoką Sudarant pensijų anuiteto sutartį, Pensijų anuitetų mokėtojui priimant sprendimą dėl pensijų anuiteto mokėjimo, draudžiama bet kokia forma reikalauti dalyvio sveikatos patikrinimo duomenų ir juos naudoti. Apskaičiuodamas pensijų anuiteto dydį, pensijų anuitetų mokėtojas neturi teisės atsižvelgti į pensijų anuiteto gavėjo lytį. 57. Pensijų anuiteto sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu, Draudimo įstatymu ir priežiūros institucijos patvirtintomis standartinėmis pensijų anuitetų draudimo taisyklėmis Pensijų anuitetų mokėtojas sprendimą dėl pensijų anuiteto mokėjimo priima ir pensijų anuitetą moka vadovaudamasis šiuo įstatymu ir laikydamasis Komiteto patvirtintos tvarkos. 68. Pensijų anuiteto mokėtojas, su kuriuo dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį apie sutarties sudarymą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną raštu (ar, tarpusavyje suderinus informacijos pateikimo tvarką, elektroniniu būdu) turi pranešti pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde yra sukauptas dalyvio pensijų turtas. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi pranešimą apie pensijų anuiteto sutarties sudarymą, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka perveda dalyviui priklausančias lėšas (ar jų dalį) kaip vienkartinę įmoką į pensijų anuiteto mokėtojo nurodytą sąskaitą. Pensijų anuiteto gavėjas turi teisę vienašališkai atsisakyti įsigyti pensijų anuitetą apie tai raštu pranešęs pensijų anuitetų mokėtojui per
anuiteto mokėjimo.
Pensijų anuitetų mokėtojui per 10 darbo dienų nuo dienos, kai pensijų anuiteto gavėjui šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pateiktas (išsiųstas) sprendimas dėl pensijų anuiteto mokėjimo, negavus pensijų anuiteto gavėjo atsisakymo įsigyti pensijų anuitetą, laikoma, kad pensijų anuiteto gavėjas nepasinaudojo teise vienašališkai atsisakyti įsigyti pensijų anuitetą. Pensijų anuiteto gavėjui vienašališkai atsisakius įsigyti pensijų anuitetą, pensijų anuitetų mokėtojui neatsiranda pareigų, susijusių su jo priimto sprendimo dėl pensijų anuiteto mokėjimo vykdymu. Jei pensijų anuiteto gavėjas atsisako įsigyti pensijų anuitetą, jis vienašališkai atsisako ir pensijų išmokos sutarties su pensijų kaupimo bendrove. Vienašališkai atsisakęs pensijų anuiteto, asmuo tęsia dalyvavimą pensijų kaupime tol, kol jo dalyvavimas baigsis šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytais pagrindais. Pensijų anuitetų mokėtojas per 3 darbo dienas nuo šioje dalyje nustatyto vienašališko atsisakymo įsigyti pensijų anuitetą termino pabaigos praneša pensijų kaupimo bendrovei su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka apie dalyvio vienašališką atsisakymą arba neatsisakymą įsigyti pensijų anuitetą. 79. Pensijų anuitetas mokamas buvusiam dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius iki gyvos galvos kas mėnesį. Pensijų anuitetas pervedamas į pensijų anuiteto sutartyje nurodytą asmeninę pensijų išmokos gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje arba, pensijų anuiteto gavėjui pasirinkus, jis gali būti pristatomas kitu VSDF valdybos nustatytu būdu. Pensijų anuitetas į pensijų anuitetų gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje pervedamas nemokamai.
Jeigu pensijų anuiteto gavėjas pasirenka gauti pensijų anuitetą kitu VSDF valdybos nustatytu būdu, jis padengia su pensijų anuiteto mokėjimu susijusias išlaidas. 810. Pensijų Standartinis pensijų anuitetas pradedamas mokėti pensijų anuiteto sutartyje nurodytą dieną mokamas nuo tos dienos, kurią gautas dalyvio prašymas dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo. Pensijų anuiteto anuitetų sutarties vykdymą mokėjimą prižiūri priežiūros institucija. 9. Pensijų anuiteto sutarčiai mutatis mutandis taikomos Draudimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutarties nutraukimą lengvatinėmis sąlygomis.“6 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 34 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 34 straipsnį. 34 straipsnis. Pensijų anuiteto rūšies pasirinkimas
duomenis, reikalingus pensijų anuiteto rūšiai pasirinkti ir pensijų anuiteto dydžiui apskaičiuoti. Teiktinų duomenų turinį, jų pateikimo formą ir sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Pensijų anuiteto mokėtojas per 3 darbo dienas nuo informacijos apie dalyvio ketinimą įsigyti pensijų anuitetą gavimo dienos dalyvio nurodytu būdu ir adresu pateikia pasiūlymą dėl dalyviui mokėtino pensijų anuiteto dydžio pagal kiekvieną pensijų anuiteto rūšį, taip pat nurodo datą, iki kurios pasiūlymas galioja. Pasiūlymo galiojimo terminas yra 30 kalendorinių dienų. Pensijų anuiteto mokėtojo pasiūlymų, teikiamų dalyviams, ketinantiems įsigyti pensijų anuitetą, turinį, formą ir jų pateikimo sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 3.
pensijų anuiteto mokėtojo pasiūlymą, turi pasirinkti pensijų anuiteto rūšį ir iki pasiūlymo galiojimo laikotarpio pabaigos kreiptis į pensijų anuiteto mokėtoją dėl pensijų anuiteto sutarties sudarymo. 4. Dalyvis, per numatytą pasiūlymo galiojimo terminą nesudaręs pensijų anuiteto sutarties arba sudarytą pensijų anuiteto sutartį nutraukęs lengvatinėmis sąlygomis Draudimo įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę sudaryti sutartį vėliau šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 7 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo papildymas V¹ skyriumi Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą V¹ skyriumi:
straipsnis. Pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslas ir funkcijos
užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir Pensijų anuitetų fondo lėšas valdant skaidriai, tvariai. 2.
veikla susijusias funkcijas:
1) valdo šio įstatymo nustatyta tvarka Pensijų anuitetų fondą – atskirai apskaitomus ir valdomus finansinius ir materialinius išteklius, naudojamus pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti, užtikrina šio fondo lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą ir rezultatyvumą;
2) rengia ir teikia Komitetui Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektą, rengia Pensijų anuitetų fondo metinę veiklos ataskaitą, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyta tvarka rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui metinių ir tarpinių ataskaitų rinkinius, taip pat bent septynerių ateinančių metų veiklos rezultatų ir pensijų anuitetų techninių atidėjinių (toliau – techniniai atidėjiniai) padengimo turtu prognozę;
3) turi teisę perduoti pensijų anuitetų mokėtojo funkcijas, susijusias su tiesioginiu klientų aptarnavimu ir konsultavimu, kitoms VSDF administravimo įstaigoms ir sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėtojo veikla, vykdymo. Įgyvendindamas šiame punkte nurodytą teisę deleguoti dalį pensijų anuitetų mokėtojo funkcijų VSDF administravimo įstaigoms ir sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, pensijų anuitetų mokėtojas privalo jam pavestų funkcijų perdavimą organizuoti konkurencingos procedūros būdu;
4) tvarko su pensijų anuitetų mokėjimu susijusius dokumentus ir duomenis (įskaitant asmens duomenis);
5) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl pensijų anuitetų veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;
6) vykdo kitas šiame įstatyme ir VSDF valdybos nuostatuose nustatytas funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla. 35² straipsnis. Komitetas 1.
sprendimus, kurie užtikrina pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslo įgyvendinimą, skaidrų, finansiškai tvarų, patikimą, apdairų ir geriausiai pensijų anuiteto gavėjų interesus atitinkantį Pensijų anuitetų fondo valdymą. Komitetas yra viešojo administravimo institucija, priimanti norminius administracinius aktus ir pensijų anuitetų mokėtojui privalomus administracinius sprendimus pensijų anuitetų mokėjimo veiklos klausimais. 2. Komitetą sudaro penki nariai: keturi nepriklausomi nariai ir VSDF valdybos direktorius. Nepriklausomais Komiteto nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, atitinkantys Vyriausybės patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Kiekvienas komiteto narys kuruoja jam pavestą pensijų anuitetų mokėjimo veiklos sritį. Pensijų anuitetų mokėjimo veiklos – investicijų valdymo, rizikų valdymo, aktuarinė, finansų ir produktų valdymo. 3. Nepriklausomų Komiteto narių ir iš jų skiriamo Komiteto pirmininko atranką vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka. Atrinktų kandidatų eiti Komiteto narių pareigas reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį šio įstatymo 35³ straipsnio nustatyta tvarka vertina priežiūros institucija. Gavus šios institucijos pritarimą, nepriklausomus Komiteto narius socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu skiria ir šio straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais atleidžia Vyriausybė. 4. Nepriklausomi Komiteto nariai skiriami penkerių metų nario kadencijai. Tas pats asmuo nepriklausomu Komiteto nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem nario kadencijoms iš eilės. VSDF valdybos direktoriaus kadencijos trukmė ir kadencijų skaičius neribojamas. 5. Už darbą nepriklausomiems Komiteto nariams atlygį moka pensijų anuitetų mokėtojas iš šio įstatymo 35¹² straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų, skirtų pensijų anuitetų mokėjimo veiklai finansuoti.
Nepriklausomo Komiteto nario atlygio dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nepriklausomo Komiteto nario sudaromoje Komiteto nario veiklos sutartyje. Komiteto nario atlygis negali viršyti vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. Sutartyje nustatyta tvarka nepriklausomam Komiteto nariui pensijų anuitetų mokėtojas gali kompensuoti kelionės (transporto) išlaidas, patirtas vykdant nepriklausomo Komiteto nario veiklą. 6.
6. Komitetas:
1) nustato pensijų anuitetų mokėjimo veiklos strateginius tikslus, priemones jiems pasiekti ir tvirtina strateginių pensijų anuitetų mokėjimo veiklos tikslų pasiekimo vertinimo ir kontrolės procedūras;
2) tvirtina veiklos planą, apimantį bent septynerių ateinančių metų veiklos rezultatų ir techninių atidėjinių padengimo turtu prognozę bei techninių atidėjinių neapibrėžtumo vertinimą;
3) tvirtina sprendimų dėl pensijų anuitetų mokėjimo priėmimo tvarkos aprašą;
4) tvirtina pensijų anuiteto dydžio apskaičiavimo metodiką pagal kiekvieną pensijų anuitetų rūšį;
5) tvirtina pensijų anuitetų mokėjimo tvarkos aprašą;
6) tvirtina turto investavimo strategiją ir investavimo politiką;
grupių steigimo, jų įgaliojimų ir nustato jų veiklos procedūras;
10) priima sprendimus dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims;
11) tvirtina pelno paskirstymo pensijų anuitetų gavėjams tvarkos aprašą;
12) priima sprendimą dėl ataskaitiniais metais pensijų anuitetų gavėjams skiriamos pelno dalies;
13) tvirtina Pensijų anuitetų fondo biudžetą;
14) tvirtina Pensijų anuitetų fondo metinę veiklos ataskaitą, ketvirtines finansines ataskaitas ir metinių ataskaitų rinkinį;
15) tvirtina vyriausiojo aktuaro metinę ataskaitą;
16) tvirtina Pensijų anuitetų fondo padėties atkūrimo planą;
17) kreipiasi į Finansų ministeriją dėl paskolos, reikalingos Pensijų anuitetų fondo veiklai finansuoti ir įsipareigojimams, susijusiems su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, dengti;
18) priima sprendimus ir kitais šioje dalyje neišvardytais klausimais, turinčiais įtakos pensijų anuitetų mokėjimo veiklos organizavimui ir jos rezultatams. 7. Komitetas veikia pagal savo paties patvirtintą darbo reglamentą.
Komiteto sprendimai priimami Komiteto narių balsų dauguma, posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip keturiems Komiteto nariams. Komiteto priimti norminiai administraciniai aktai skelbiami Teisės aktų registre. 8. Komiteto narys atleidžiamas iš pareigų:
1) pasibaigus Komiteto nario kadencijai;
2) jo paties prašymu;
valdybos direktorius - nustojęs eiti pareigas;
4) dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;
5) pažeidęs šiame įstatyme ir (ar) Komiteto darbo reglamente nustatytas Komiteto nario pareigas;
6) paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos;
7) atsiradus interesų konfliktui, kurio negalima išspręsti vienkartiniu nusišalinimu nuo konkretaus sprendimo priėmimo. 35³ straipsnis. Asmens, pretenduojančio tapti nepriklausomu Komiteto nariu, reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimas
1Priežiūros institucija asmens,
pretenduojančio tapti nepriklausomu Komiteto nariu, reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį vertina savo pačios nustatyta tvarka, atsižvelgdama į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus kriterijus. 2.
nepriklausomu Komiteto nariu, reputacija vertinama atsižvelgiant į:
1) vykdytus ar vykdomus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus nusikalstamos veikos padarymu arba asmens nuteisimą, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;
2) taikytas administracines nuobaudas arba kitas poveikio priemones (sankcijas), nepaisant to, kada jos taikytos;
3) priežiūros ar kitų institucijų vykdytus arba vykdomus patikrinimus dėl teisės aktų pažeidimo;
4) taikytas drausmines, tarnybines nuobaudas, darbo pareigų pažeidimus, nušalinimą arba atleidimą iš skiriamų ar renkamų pareigų, nepaisant to, kada tai taikyta;
5) atsisakymą išduoti leidimą (licenciją) arba kitaip nesuteiktą teisę atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla, taip pat išduoto leidimo (licencijos) ar kitaip suteiktos teisės atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla sustabdymą ar panaikinimą;
6) tai, ar buvo atvejų, kai asmuo nevykdė pareigos gauti teisės aktuose nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus, pritarimus, neprieštaravimus arba laiku nevykdė pareigos teikti informaciją priežiūros institucijoms, pateikė joms ne visą būtiną informaciją arba pateikta informacija buvo neteisinga;
7) tai, kaip asmuo vykdė ir vykdo pinigines ar kitas prievoles, įskaitant duomenis apie jo atžvilgiu vykdomus arba vykdytus restruktūrizavimo, bankroto procesus, pareikštus ieškinius civilinėse bylose;
8) šios dalies 1–7 punktuose nurodytus duomenis apie juridinį asmenį, kurio vadovu asmuo buvo ar yra arba kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) įstatinio kapitalo dalį jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė. 3. Asmens, pretenduojančio tapti nepriklausomu Komiteto nariu, kvalifikacija ir patirtis vertinama atsižvelgiant į jo išsilavinimą, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo pobūdį, trukmę, kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos jo kvalifikacijai ir patirčiai. 4.
reputacijos, turinčiu tinkamos kvalifikacijos, patirties ir skiriamas Komiteto nariu, jeigu:
1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
2) jis yra pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, Baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 3 metai;
3) buvo nušalintas ar atleistas iš pareigų ar darbo arba praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams arba dėl valstybės tarnybą, draudimą ar finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nuo nušalinimo ar atleidimo iš pareigų ar darbo arba teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
4) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu;
5) priežiūros institucija pripažįsta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės apie asmens reputaciją yra reikšmingos arba pateikta informacija apie kvalifikaciją ir patirtį leidžia pagrįstai abejoti asmens gebėjimu užtikrinti šio įstatymo 35² straipsnio 1 dalyje nurodytą pensijų anuiteto fondo valdymą arba tinkamą šio įstatymo 35² straipsnio 6 dalyje nustatytų funkcijų atlikimą. 35⁴ straipsnis. Pensijų anuitetų mokėjimo veiklos rizikos valdymas Pensijų anuitetų mokėtojas turi nustatyti rizikos, kylančios iš pensijų anuitetų mokėtojo veiklos, valdymo sistemą.
Rizika turi būti valdoma vadovaujantis šio įstatymo 35² straipsnio 6 dalies 7 punkte nurodytomis rizikos valdymo strategija ir politika bei vidaus dokumentuose aprašytais procesais, skirtais nuolat nustatinėti, vertinti, stebėti ir valdyti kylančią ar galinčią kilti ilgaamžiškumo, investavimo ir operacinę riziką (tiek individualiu, tiek agreguotu lygiu) ir pranešti apie ją Komitetui. 35⁵ straipsnis. Pensijų anuitetų mokėtojo funkcijų perdavimas
mokėtojas, vykdydamas pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, negali perduoti su šia veikla susijusių funkcijų juridiniam ir (ar) fiziniam asmeniui, jeigu dėl to atsirastų bent viena iš šių aplinkybių:
1) nepagrįstai padidėtų pensijų anuitetų mokėjimo veiklos rizika;
2) pablogėtų priežiūros institucijos galimybės vykdyti pensijų anuitetų mokėjimo veiklos priežiūrą;
3) būtų pažeisti pensijų anuitetų gavėjų interesai. 2. Priimant sprendimą dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo, turi būti įvertintos potencialaus paslaugų teikėjo finansinės galimybės vykdyti perduodamas funkcijas, jo veiklos tęstinumo galimybės ir įvertinta, ar jis, jo darbuotojai, kurie vykdys perduodamas funkcijas, yra nepriekaištingos reputacijos ir ar turi kvalifikaciją, reikalingą pensijų anuitetų mokėtojo pavestoms funkcijoms vykdyti. Vertinant šių asmenų reputaciją, vadovaujamasi šio įstatymo 35³straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis. Asmenų, kurie vykdys funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, kvalifikacijos reikalavimus nustato Komitetas, priimdamas šio įstatymo 35²straipsnio 6 dalies 10 punkte nurodytus sprendimus dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. 3.
funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo, be konkrečių funkcijų vykdymo, turi būti numatytos visos šioje dalyje nurodytos sąlygos:
1) paslaugų teikėjo įsipareigojimas laikytis šio įstatymo reikalavimų ir bendradarbiauti su pensijų anuitetų mokėtojo priežiūros institucija, kiek tai susiję su perduotų funkcijų vykdymu;
2) paslaugų teikėjo įsipareigojimas teikti pensijų anuitetų mokėtojui informaciją apie perduotos funkcijos vykdymą ir jo rezultatus;
3) reikalavimas, kad paslaugų teikėjas saugotų konfidencialią informaciją, susijusią su pensijų anuitetų mokėtoju ir pensijų anuiteto gavėjais, jų asmens duomenis tvarkytų tik sutartyje dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo, nurodytu tikslu;
4) reikalavimas, kad pensijų anuitetų mokėtojas, priežiūros institucija ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė turėtų prieigą prie visos informacijos, susijusios su sutarties dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo, vykdymu, įskaitant galimybę atlikti paslaugų teikėjo veiklos patikrinimus jo patalpose. 4. Pensijų anuitetų mokėtojas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų informuoja priežiūros instituciją apie priimtą sprendimą dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo juridiniam ir (ar) fiziniam asmeniui, priimtą sprendimą deleguoti funkcijas VSDF administravimo įstaigoms, su juridiniu ir (ar) fiziniu asmeniu sudarytą sutartį dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo. 5. Pensijų anuitetų mokėtojas atsako už pensijų anuitetų mokėjimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nepaisydamas sudarytų sutarčių, kuriomis yra perduotas funkcijų vykdymas, ar priimtų sprendimų dėl funkcijų delegavimo.
Priimdamas sprendimą dėl funkcijų perdavimo, pensijų anuitetų mokėtojas taip pat užtikrina, kad VSDF administravimo įstaigos ir kiti paslaugų teikėjai, kuriems pavesta vykdyti funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, laikytųsi šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų. 35⁶ straipsnis. Pensijų anuitetų fondo lėšos
fondo lėšos turi būti saugomos ir valdomos atskirai nuo kitų pensijų anuitetų mokėtojo lėšų. 2. Pensijų anuitetų fondo lėšas sudaro:
1) vienkartinės įmokos, kurias pensijų kaupimo bendrovės su dalyviais sudarytų pensijų išmokos sutarčių pagrindu perveda Pensijų anuitetų fondui;
2) pajamos už investuotas Pensijų anuitetų fondo lėšas;
3) skolintos lėšos;
4) kitos teisėtai gautos lėšos. 3. Pensijų anuitetų fondo lėšos kaupiamos kredito įstaigos sąskaitose atskirai nuo kitų VSDF valdybos ir VSDF administravimo įstaigų valdomų lėšų. Į šias lėšas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal prievoles, nesusijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, ir bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. 4. Pensijų anuitetų fondo lėšos gali būti naudojamos tik:
1) įsipareigojimams pagal pensijų anuitetų mokėtojo priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo vykdyti;
2) Pensijų anuitetų fondo valdymo ir administravimo sąnaudoms, susijusioms su Pensijų anuitetų fondo biudžete numatomomis išlaidomis, patiriamomis vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, padengti, skiriant ne daugiau kaip 3 procentus vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės.
Jei
Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės, nepakanka Pensijų anuitetų fondo valdymo ir administravimo sąnaudoms padengti, likusi administravimo sąnaudų dalis dengiama skolintomis lėšomis, kaip tai numatyta šio įstatymo 35¹²straipsnyje;
3) investicinei veiklai vykdyti;
4) kitiems su Pensijų anuitetų fondo veikla susijusiems teisėtiems mokėjimams, numatytiems Komiteto patvirtintuose teisės aktuose, atlikti. 35⁷ straipsnis. Pensijų anuitetų fondo techninių atidėjinių skaičiavimas
mokėtojas privalo sudaryti pakankamus techninius atidėjinius, atsižvelgdamas į visus įsipareigojimus pagal priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo, ir užtikrinti, kad pensijų anuitetų mokėtojo valdomas Pensijų anuitetų fondo turtas, skirtas techniniams atidėjiniams padengti, nebūtų mažesnės vertės nei suformuotų techninių atidėjinių suma. 2. Techniniai atidėjiniai privalo būti skaičiuojami, vadovaujantis priežiūros institucijos nustatytais reikalavimais, laikantis apdairumo, patikimumo ir objektyvumo principų, vertinant informaciją ir duomenis apie prisiimamą riziką pagal priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo. 3. Už techininių atidėjinių skaičiavimą atsakingas Pensijų anuitetų mokėtojo vyriausiąsis aktuaras, kurio kandidatūrai turi pritarti Komitetas.
Vyriausiuoju aktuaru gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą matematikos ar aktuarinių mokslų studijų krypties išsilavinimą, žinių ir patirties finansų ir aktuarinės analizės srityse. Vertinant vyriausiojo aktuaro reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį, vadovaujamasi šio įstatymo 35³straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis. 4. Vyriausiasis aktuaras privalo:
1) užtikrinti, kad pensijų anuitetų mokėtojo taikoma pensijų anuitetų kainodara būtų pagrįsta perspektyvine ir retrospektyvine duomenų analize;
2) užtikrinti, kad Pensijų anuitetų fondo techniniai atidėjiniai būtų skaičiuojami pagal šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus ir Komiteto patvirtintą techninių atidėjinių apskaičiavimo metodiką;
3) vertinti duomenų, naudojamų skaičiuojant techninius atidėjinius, tinkamumą ir kokybę;
4) atlikti techninių atidėjinių ir patirties palyginimą;
5) vertinti techninių atidėjinių padengimo Pensijų anuitetų fondo turtu atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams;
6) teikti pasiūlymus Komitetui dėl pelno paskirstymo dalyviams;
7) ne rečiau kaip kartą per ketvirtį Komitetui pateikti jo nustatyto turinio ataskaitą;
8) kartą per metus teikti priežiūros institucijai vyriausiojo aktuaro veiklos ataskaitą;
9) vykdyti kitas Komiteto deleguotas užduotis, susijusias su jo veiklos sritimi. 5. Nustatęs, kad pensijų anuitetų mokėtojas nevykdo techninių atidėjinių sudarymo ir jų padengimo turtu reikalavimų, vyriausiasis aktuaras privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią nustatė nevykdymo faktą, apie tai pranešti Komitetui.
Jei pensijų anuitetų mokėtojas nesiima priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti, vyriausiasis aktuaras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią nustatė faktą, kad pensijų anuitetų mokėtojas nesiima priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai. 35⁸ straipsnis. Pensijų anuitetų fondo turto valdymas ir investavimas
negali būti skolinamas ar įkeičiamas, išskyrus atvejį, kai jis skolinamas ar įkeičiamas likvidumo valdymo tikslais iki trijų mėnesių, juo negalima garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti kitų asmenų įsipareigojimų vykdymo. 2. Pensijų anuitetų mokėtojas visą Pensijų anuitetų fondo turtą investuoja, vadovaudamasis Komiteto patvirtinta investavimo strategija ir politika. Pensijų anuitetų fondo turtą jis investuoja tik į Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nustatytus objektus, jei gali nustatyti, vertinti, stebėti ir valdyti investavimo riziką. 3. Pensijų anuitetų mokėtojas visą Pensijų anuitetų fondo turtą turi investuoti, užtikrindamas viso investicinių priemonių portfelio saugumą, kredito kokybę, likvidumą ir pelningumą. Pensijų anuitetų fondo turtas laikomas taip, kad būtų užtikrinamas jo prieinamumas. 4. Techninius atidėjinius dengiantį Pensijų anuitetų fondo turtą pensijų anuitetų mokėtojas turi investuoti, atsižvelgdamas į įsipareigojimų, kylančių iš pensijų anuitetų, pobūdį ir trukmę, užtikrindamas, kad investicijos geriausiai atitiktų dalyvių interesus. 5. Pensijų anuitetų mokėtojas gali naudoti išvestines finansines priemones, siekdamas mažinti investicijų riziką ir užtikrinti efektyvų investicinių priemonių portfelio valdymą. 6.
užtikrinti, kad investicijos ir Pensijų anuitetų fondo turtas, kuriuo neprekiaujama reguliuojamose finansų rinkose, neviršytų apdairaus lygio. 7. Pensijų anuitetų mokėtojas turi diversifikuoti Pensijų anuitetų fondo turtą, kad išvengtų per didelės priklausomybės nuo bet kurios turto rūšies, emitento ar įmonių grupės, sandorio šalies arba geografinės teritorijos ir pernelyg didelės viso investicinių priemonių portfelio rizikos. Pensijų anuitetų fondo turto diversifikacija užtikrinama atsižvelgiant į investicinių priemonių portfelio dydį ir riziką. 35⁹ straipsnis. Techninių atidėjinių padengimo turtu reikalavimų nevykdymas
anuitetų mokėtojo valdomo Pensijų anuitetų fondo turto, dengiančio pensijų anuitetų techninius atidėjinius, vertė tampa mažesnė nei pensijų anuitetų mokėtojo suformuotų pensijų anuitetų techninių atidėjinių suma, pensijų anuitetų mokėtojas privalo parengti padėties atkūrimo planą priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais. 2. Jei pagal parengtą padėties atkūrimo planą prognozuojamas padėties ištaisymas, pensijų anuitetų mokėtojas privalo įgyvendinti padėties atkūrimo plane numatytas priemones. Padėties atkūrimo planas ir informacija apie jo vykdymą teikiami priežiūros institucijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Finansų ministerijai. 3. Jei pagal parengtą padėties atkūrimo planą neprognozuojamas padėties ištaisymas, pensijų anuitetų mokėtojas privalo pateikti priežiūros institucijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Finansų ministerijai padėties atkūrimo planą, jame nurodydamas lėšų techniniams atidėjiniams padengti poreikį. Lėšos, reikalingos techniniams atidėjiniams padengti, numatomos artimiausių biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. 35¹⁰ straipsnis. Pensijų anuitetų fondo atskaitomybė 1.
Pensijų anuitetų mokėtojas privalo tvarkyti Pensijų anuitetų fondo buhalterinę apskaitą ir sudaryti Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinį pasibaigus kiekvienam finansinių metų ketvirčiui ir finansiniams metams, vadovaudamasis Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, priežiūros institucijos nustatyta techninių atidėjinių apskaičiavimo tvarka. 2. Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinį kasmet audituoja Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir parengia Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinio audito ataskaitą. 35¹¹ straipsnis. Informacijos apie pensijų anuitetų mokėjimo veiklą atskleidimas visuomenei ir priežiūros institucijai
ataskaitų rinkinys kartu su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto nurodyto ataskaitų rinkinio audito ataskaita paskelbiami pensijų anuitetų mokėtojo interneto svetainėje ne vėliau kaip iki kitų ataskaitinių metų birželio 1 d. ir viešinami ne trumpiau negu penkerius metus po jų paskelbimo pensijų anuitetų mokėtojo interneto svetainėje. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinyje pateikiama informacija apie pagrindinius pensijų anuitetų mokėjimo veiklos uždavinius ir jų vykdymą, Pensijų anuitetų fondo veiklos rezultatus ir finansinę būklę, techninių atidėjinių pakankamumą ir jų padengimą turtu. 2. Priežiūros institucija nustato informacijos, kurią pensijų anuitetų mokėtojas teikia priežiūros institucijai, pobūdžio, apimties, formos ir pateikimo termino reikalavimus. 3. Pensijų anuitetų mokėtojas finansų ministro nustatyta tvarka teikia Finansų ministerijai Pensijų anuitetų fondo einamųjų
(t) ir vidutinio laikotarpio (t + 1, t + 2, t + 3) metų finansų rodiklius ir su jais susijusią informaciją. 35¹² straipsnis. Pensijų anuitetų mokėjimo veiklos finansavimas 1.
Pensijų anuitetų mokėjimo veikla finansuojama iš pensijų anuitetų mokėjimo veiklai finansuoti skirto atskaitymo iš vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės, ir skolintomis lėšomis. Atskaitymo iš vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės, dydį nustato Komitetas. 2. VSDF valdyba pensijų anuitetų mokėjimo funkcijoms vykdyti reikalingas lėšas Komiteto sprendimu gali skolintis iš Finansų ministerijos.“8 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo papildymas nauju 39¹ straipsniu Papildyti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą 39¹straipsniu: „39¹ straipsnis. Pensijų anuitetų mokėtojui taikomos poveikio priemonės ir privalomi nurodymai
mokėtojui taiko šias poveikio priemones:
1) viešai paskelbia apie pensijų anuitetų mokėtojo, padariusio šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, pažeidimą (tipą ir pobūdį) ir pritaikytą poveikio priemonę;
2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;
3) reikalauja, kad per priežiūros institucijos nustatytą terminą pensijų anuitetų mokėtojas atleistų vyriausiąjį aktuarą ar kreiptųsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl siūlymo Vyriausybei atleisti Komiteto pirmininką ar narį nepasibaigus nario kadencijai pateikimo. 2.
yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) pažeisti šio įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, reikalavimai;
2) pensijų anuitetų mokėjimo veikla gali pažeisti pensijų anuitetų gavėjų interesus ar kyla tokio pažeidimo grėsmė;
3) šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, nustatytais terminais nepateikiama juose nurodyta ar priežiūros institucijos pakartotinai pareikalauta pateikti informacija arba pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija;
4) nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos duoti privalomi nurodymai;
5) trukdoma priežiūros institucijai atlikti Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytus pensijų anuitetų mokėtojo patikrinimus;
6) padaroma kitų šio įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, pažeidimų. 3. Priežiūros institucija, nustačiusi ar turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus ar pensijų anuitetų mokėjimo veiklos trūkumus, taip pat, jeigu kyla grėsmė pensijų anuitetų gavėjų interesams, duoda pensijų anuitetų mokėtojui šiuos privalomus nurodymus:
1) per jos nustatytą terminą pašalinti nustatytą teisės akto pažeidimą ir (ar) veiklos trūkumus;
2) per jos nustatytą terminą atkurti iki nustatyto teisės aktų pažeidimo buvusią padėtį;
3) pateikti jai jos vykdomoms priežiūros funkcijoms atlikti reikalingą papildomą informaciją arba ją teikti dažniau, nei nustatyta teisės aktuose iki pašalinamas nustatytas teisės akto pažeidimas ar jo sukeltos neigiamos pasekmės;
4) viešai atskleisti papildomą informaciją;
5) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 29, 30, 31, 32, 33, ir 34, 35¹, 35², 35³, 35⁴, 35⁵, 35⁶, 35⁷, 35⁸, 35⁹, 35¹⁰, 35¹¹, 35¹²ir 39¹ straipsnius ir šio straipsnio 2, 5, 6, 7 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 29, 30, 31, 32, 33, ir 34, 35¹, 35², 35³, 35⁴, 35⁵, 35⁶, 35⁷, 35⁸, 35⁹, 35¹⁰, 35¹¹, 35¹²ir 39¹ straipsniai įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.“
ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos bankas iki 2018 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 29, 30, 31, 32, 33, ir 34, 35¹, 35², 35³, 35⁴, 35⁵, 35⁶, 35⁷, 35⁸, 35⁹, 35¹⁰, 35¹¹, 35¹²ir 39¹ straipsnių nuostatoms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos bankas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 29, 30, 31, 32, 33, ir 34, 35¹, 35², 35³, 35⁴, 35⁵, 35⁶, 35⁷, 35⁸, 35⁹, 35¹⁰, 35¹¹, 35¹²ir 39¹ straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus priima iki 2020 m. kovo gegužės
2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) prašymą sustabdyti pensijų įmokų pervedimą pateikusių pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos lieka jų pensijos sąskaitoje iki tol, kol baigiasi jų pensijų kaupimas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais, netaikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų, išskyrus atvejį, kai dalyvavimas pensijų kaupime atnaujinamas šiame punkte nustatyta tvarka.
Šiems asmenims, neatsižvelgiant į jų amžių, ne daugiau kaip 3 kartus taikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta įtraukimo į pensijų kaupimą procedūra. Jeigu įtraukimo į pensijų kaupimą procedūros metu asmuo nepareiškia noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pensijų įmokų pervedimas į šio pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitą atnaujinamas. Sustabdę įmokų pervedimą asmenys bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą. Pensijų įmokų pervedimas už šiuos asmenis atnaujinamas nuo trečio kito mėnesio, skaičiuojant nuo einančio po prašymo atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre mėnesio, pirmos dienos. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime arba savo iniciatyva pateikę prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą asmenys tęsia dalyvavimą pensijų kaupime iki tol, kol jų pensijų kaupimas baigiasi šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais.“
4Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi:
„13.
Iki bus paskirti pensijų anuitetų mokėtojo valdančiojo komiteto (toliau – Komitetas) nariai ir Komitetas priims šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 35² straipsnio 6 dalyje nurodytus sprendimus, patvirtins minėtoje dalyje nurodytų tvarkų aprašus, laikinus sprendimus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 35² straipsnio
socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius (toliau – Direktorius), prieš tai juos suderinęs su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Šioje dalyje nurodyti laikini Direktoriaus sprendimai netenka galios praėjus 2 mėnesiams nuo dienos, kurią patvirtinti visi Komiteto nariai, jei Komitetas jų neperžiūri šio straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka ir nepripažįsta jų netekusiais galios anksčiau. Jei per šioje dalyje nurodytą 2 mėnesių terminą Komitetas patvirtina laikinus Direktoriaus sprendimus, jie laikomi Komiteto sprendimais ir galioja neterminuotai – tol, kol Komitetas jų nepakeičia ar nepripažįsta netekusiais galios.“
straipsnį 14 dalimi: „14.
Komitetui priėmus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 35² straipsnio 6 dalyje nurodytus sprendimus ir patvirtinus minėtoje dalyje nurodytų tvarkų aprašus, pensijų anuitetų mokėtojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtų Komiteto sprendimų priėmimo dienos privalo peržiūrėti visus savo priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo, pakeisti juos pagal Komiteto sprendimus ir, jei pensijų anuitetų dydžiai pagal juos būtų buvę nustatyti pensijų anuitetų gavėjams palankesnėmis sąlygomis, negu šie dydžiai buvo nustatyti vadovaujantis laikinais Direktoriaus sprendimais, išmokėti pensijų anuitetų gavėjams susidariusį pensijų anuitetų dydžių skirtumą (nepriemoką) už laikotarpį nuo pensijų anuitetų mokėtojo sprendime dėl pensijų anuiteto mokėjimo nurodytos dienos. Jei, Komitetui priėmus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 35² straipsnio
palankiau gauti pagal laikinus Direktoriaus sprendimus jiems nustatytų dydžių pensijų anuitetus, tokių pensijų anuitetų gavėjų atžvilgiu priimti pensijų anuitetų mokėtojo sprendimai dėl pensijų anuiteto mokėjimo nėra keičiami ir lieka galioti.“
straipsnį 15 dalimi: „15. Pirmą kartą skiriant nepriklausomus Komiteto narius, vienam iš jų nustatoma dvejų metų, vienam
Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti, nurodo kiekvieno Komiteto nario kadencijos trukmę.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4522(2) lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Pensijų išmokos
dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra šios:
1) pensijų anuitetas, kurį remdamasi draudimo principais ir šiame įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka moka VSDF administravimo įstaiga (toliau – pensijų anuiteto mokėtojas);
2) vienkartinė pensijų išmoka;
3) periodinės pensijų išmokos. 2. Pensijų anuiteto anuitetų rūšys yra šios:
1) atidėtasis pensijų anuitetas. Pensijų anuiteto anuitetų mokėtojas pensijų išmokų anuiteto gavėjui, sukakusiam 85 metų amžių, pradeda mokėti ir iki gyvos galvos periodiškai moka vienodo dydžio pensijų išmokas anuitetą,. kurių Jo mokėjimas nutrūksta, pensijų anuitetą įsigijusiam dalyviui anuiteto gavėjui mirus. Atidėtasis pensijų anuitetas nepaveldimas;
2) standartinis pensijų anuitetas. Pensijų anuiteto anuitetų mokėtojas pensijų išmokų anuiteto gavėjui iki gyvos galvos periodiškai moka vienodo dydžio pensijų išmokas anuitetą,. kurių Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuitetą įsigijusiam dalyviui anuiteto gavėjui mirus. Pensijų anuitetų mokėtojas gali siūlyti standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu. Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas, išskyrus atvejus, kai standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirinkęs pensijų anuiteto gavėjas miršta nesibaigus sprendime dėl standartinio pensijų anuiteto mokėjimo numatytam garantuojamam mokėjimo laikotarpiui.
Už standartinio pensijų anuiteto su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu gavėjui dėl mirties neišmokėtų pensijų anuitetų už likusį garantuojamą mokėjimo laikotarpį sumą priklausanti vienkartinė pensijų anuiteto išmoka paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vienkartinė išmoka apskaičiuojama šio įstatymo 35²straipsnyje nurodyto Pensijų anuitetų mokėtojo valdymo komiteto (toliau – Komitetas) patvirtinta tvarka. 3. Kai dalyvio Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra mažesnis arba lygus 3 000
įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka mokama vienkartinė pensijų išmoka. 4. Kai dalyvio Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 3 000
įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka mokamos periodinės pensijų išmokos. 5. Kai dalyvio Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip 10 000 eurų, dalyvis privalo su pensijų anuiteto mokėtoju sudaryti pensijų anuiteto sutartį jis dalyviui išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo. Standartinis pensijų anuitetas privalo būti įsigytas įsigyjamas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą išimtį atvejį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, kurią apskaičiuoja jų dydį nustato pensijų anuiteto anuitetų mokėtojas, pateikdamas dalyviui pasiūlymą šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka.
Likusi pensijų turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Dalyvis, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka. 7. Asmuo, įgijęs teisę į vienkartinę pensijų išmoką ar periodines pensijų išmokas pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis, gali vietoj vienkartinės pensijų išmokos ar periodinių pensijų išmokų šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka įsigyti pensijų anuitetą. 8. Šio straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dydžiai, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, kas 5 metus indeksuojami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skaičiuojamo Lietuvos suderinto vartotojų kainų indekso ir mirtingumo kitimo tendencijas vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 5 paskutinių metų rodiklį. Euro tikslumu suapvalintus naujus dydžius, pradedant 2025 metais taikomais dydžiais, ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš taikymo metus, lapkričio 30 dienos savo interneto svetainėse paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas. 9. Priežiūros institucija nustato periodinių pensijų išmokų dydžio apskaičiavimo tvarką ir metodiką. Pensijų anuitetų mokėtojas yra VSDF valdyba ar kita jos paskirta VSDF administravimo įstaiga. Vienkartines ir periodines išmokas jų gavėjams moka pensijų kaupimo bendrovės.“
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Pensijų išmokos sutartis
tvarka dalyvis ir pensijų kaupimo bendrovė sudaro pensijų išmokos sutartį dėl šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų pensijų išmokų mokėjimo. 2. Dalyvis, įgijęs teisę gauti pensijų išmoką, pensijų kaupimo bendrovei pateikia rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos mokėjimo sutarties sudarymo. Pensijų kaupimo bendrovė dalyviui informaciją apie jo vardu sukauptą pensijų turtą ir mokėtinos pensijų išmokos rūšį pateikia remdamasi paskutine paskelbta pensijų fondo vieneto verte. Dalyviui mokėtina pensijų išmokų rūšis nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 3–7 dalimis. Dalyviui pasirinkus mokėtinos pensijų išmokos rūšį (įsigyjančiam pensijų anuitetą – pensijų anuiteto rūšį) ir nurodžius ją prašyme dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšis nebegali būti keičiama, išskyrus atvejį, kai dalyvis vienašališkai atsisako pensijų išmokos sutarties. 3. Pensijų išmokos sutartis sudaroma ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dalyvio prašymo gavimo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo pagrindu. Pensijų kaupimo bendrovė pateikia dalyviui pasirašytą pensijų išmokos sutartį. Jeigu dalyvis įsigyja pensijų anuitetą, prašymas dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo pateikiamas ir pensijų išmokos sutartis sudaroma tik tuo atveju, kai yra pateiktas ir prašymas dėl pensijų anuiteto įsigijimo. 4. Pensijų išmokos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento.
Pensijų išmokos sutartis laikoma pasirašyta ir sudaryta, kai dalyvis pasirašo prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, o pensijų kaupimo bendrovės atstovas pasirašo pensijų išmokos sutartį arba uždeda parašo faksimilę. Įsigaliojus pensijų išmokos sutarčiai, pensijų kaupimo bendrovė apie pensijų išmokos sutarties sudarymo faktą privalo per 3 darbo dienas pranešti VSDF valdybai su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka. Šis terminas gali būti pratęstas tiek dienų, kiek šio įstatymo 12 straipsnio
įregistravimą ar išregistravimą, bet ne ilgiau kaip 4 darbo dienoms. 5. Dalyvio su pensijų kaupimo bendrove sudarytą pensijų išmokos sutartį ir dalyvio sudarytą pensijų anuiteto sutartį registruoja VSDF valdyba Dalyvių ir sutarčių registre. Pensijų kaupimo bendrovės atsako už VSDF valdybai pateiktų duomenų teisingumą. VSDF valdyba, sužinojusi apie pensijų išmokų gavėjo mirtį, su pensijų kaupimo bendrovėmis suderinta informacijos pateikimo tvarka ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos apie pensijų išmokų gavėjo mirtį gavimo apie tai praneša pensijų kaupimo bendrovei, su kuria yra sudaryta atitinkamų duomenų teikimo sutartis miręs dalyvis buvo sudaręs pensijų išmokos sutartį. 6. Pensijų išmokos sutartį sudariusio dalyvio vardu negali būti mokamos pensijų įmokos, išskyrus atvejį, kai po pensijų išmokos sutarties sudarymo dalyvio vardu pervedamos pensijų įmokos už laikotarpius, buvusius iki pensijų išmokos sutarties sudarymo. Paskutinis mėnuo, už kurį apskaičiuojamos ir į pensijų fondo, kuriame dalyvis kaupė pensijų įmokas iki pensijų išmokos sutarties sudarymo, sąskaitą pervedamos pensijų įmokos, yra kalendorinis mėnuo prieš kalendorinį mėnesį, kurį sudaryta pensijų išmokos sutartis.
Pensijų turtas, susidaręs iš lėšų, dalyvio vardu pervestų pensijų fondui po pensijų išmokos sutarties su dalyviu sudarymo, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka turi būti išmokamas dalyviui (jeigu vienkartinė pensijų išmoka jau išmokėta) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tų lėšų gavimo dienos arba pridedamas prie mokėtinų pensijų išmokų (jeigu jos dar neišmokėtos). Tokiais atvejais pensijų išmokų rūšis nekeičiama. 7. Pensijų kaupimo bendrovė, su kuria dalyvis ketina sudaryti pensijų išmokos sutartį, turi teisę VSDF valdybos nustatyta tvarka pateikti užklausą VSDF valdybai, ar šio dalyvio vardu VSDF valdyboje bus apskaičiuojamos ir pervedamos pensijų įmokos. VSDF valdyba, gavusi tokią užklausą, atsako raštu arba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrove, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo užklausos gavimo dienos. 8. Pensijų išmokos sutartis gali būti nutraukta sutarties šalių susitarimu, jeigu dalyviui nėra išmokėta pensijų išmoka (jos dalis) ir (arba) jeigu pensijų išmoka (jos dalis) nėra pervesta pensijų anuiteto mokėtojui, su kuriuo dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį. Dalyvis, sudaręs pensijų išmokos sutartį, per 10 darbo dienų nuo pensijų išmokos sutarties įsigaliojimo, o pensijų anuiteto gavėjas – per 10 darbo dienų nuo dienos, kai pensijų anuitetų mokėtojas pateikia (išsiunčia) jam sprendimą dėl pensijų anuiteto mokėjimo, turi teisę vienašališkai jos atsisakyti, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei. Dalyviui vienašališkai atsisakius pensijų išmokos sutarties, jam ir pensijų kaupimo bendrovei neatsiranda pareigų, susijusių su pensijų išmokos sutarties vykdymu.
Pensijų kaupimo bendrovė apie vienašališko pensijų išmokos sutarties nutraukimo atsisakymo faktą privalo per 3 darbo dienas pranešti VSDF valdybai tarpusavyje su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka. Jeigu pensijų išmokos sutarties su pensijų kaupimo bendrove atsisakyti prašo dalyvis, pasirinkęs gauti pensijų anuitetą, jos jis turi teisę vienašališkai atsisakyti šio įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu pensijų išmokos sutartį sudaręs dalyvis miršta per 10 darbo dienų nuo pensijų išmokos sutarties įsigaliojimo, o pensijų anuitetą įsigijęs dalyvis miršta per
(išsiunčia) jam sprendimą dėl pensijų anuiteto mokėjimo, jo sukauptas pensijų turtas paveldimas Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 9. Pensijų kaupimo bendrovė atsako už laiku vykdomą ir teisingą pensijų išmokų mokėjimą laiku, laikantis pensijų išmokos sutartyje nustatytų sąlygų. Pensijų išmokos sutarčių vykdymą prižiūri priežiūros institucija. 10. Pensijų kaupimo bendrovė atsako už vienkartinių įmokų iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto pervedimą į Pensijų anuitetų fondą laiku. Pensijų kaupimo bendrovė, nepervedusi Pensijų anuitetų fondui pagal šį įstatymą mokėtinų sumų per priežiūros institucijos nustatytą terminą, už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos Pensijų anuitetų fondui moka delspinigius pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytą normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą. 11. Priežiūros institucija nustato pensijų išmokos sutarties sudarymo ir informacijos apie pensijų išmokas pateikimo dalyviui tvarką.“
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Dalyvio, įgijusio teisę į vienkartinę pensijų išmoką, pensijos sąskaitoje
esantys pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigines lėšas kitos darbo dienos, einančios po jo rašytinio prašymo dėl pensijų išmokos mokėjimo sutarties sudarymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje darbo dienos verte konvertuojami į pinigines lėšas kitą darbo dieną, einančią po jo rašytinio prašymo dėl pensijų išmokos mokėjimo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos, pensijų fondo vienetų verte. Jeigu dalyvis, pateikęs rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos mokėjimo, nepasirašo parengtos pensijų išmokos sutarties, pensijų kaupimo bendrovė, pasibaigus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui, dalyviui mokėtinas pinigines lėšas konvertuoja atgal į pensijų fondo vienetus paskutinės termino, per kurį turi būti pasirašyta pensijų išmokos sutartis, dienos pensijų fondo vienetų verte.“
Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Periodinės pensijų išmokos pradedamos mokėti nuo pensijų išmokos sutartyje nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip per 30 31 kalendorinių dienų kalendorinę dieną nuo pensijų išmokos sutarties sudarymo šio įstatymo 30 straipsnio
sutarties pabaigos. Pensijų išmokos sutartyje turi būti nurodyta mėnesio diena, kurią pensijų kaupimo bendrovė mokės dalyviui periodinę pensijų išmoką, bei ir mokėjimo periodiškumas.
Pensijų išmokos yra mokamos dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Pensijų išmokos yra pervedamos į pensijų išmokos sutartyje nurodytą asmeninę šių išmokų gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. Jeigu dalyvio pageidavimu prašymu pensijų išmoka pervedama į sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, esančioje ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokėjimo pavedimo išlaidas padengia dalyvis.“5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Pensijų anuiteto įsigijimas
ir mokėjimas
įsigijimas yra privalomas arba kuris pensijų anuitetą įsigyja savo iniciatyva pagal šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalį, su pensijų anuiteto mokėtoju sudaro pensijų anuiteto sutartį. Pensijų anuitetas mokamas šios sutarties, apmokėtos vienkartine įmoka iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto, pagrindu. Šią vienkartinę įmoką pensijų anuiteto mokėtojui perveda pensijų kaupimo bendrovė su dalyviu sudarytos pensijų išmokos sutarties pagrindu. Pensijų anuitetų mokėtojo nustatytos formos prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo dalyvis gali pateikti tiesiogiai pensijų anuitetų mokėtojui arba per pensijų kaupimo bendrovę. Jeigu prašymas dėl pensijų anuiteto įsigijimo pateikiamas per pensijų kaupimo bendrovę, ji informaciją apie gautą dalyvio prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo per 3 darbo dienas pateikia pensijų anuitetų mokėtojui jo nustatyta informacijos pateikimo tvarka ir saugo gauto dalyvio prašymo dėl pensijų anuiteto įsigijimo originalą arba perduoda jį saugoti pensijų anuitetų mokėtojui su juo suderinta tvarka.
Pensijų anuitetų mokėtojas apie jo tiesiogiai gautą dalyvio prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo per 3 darbo dienas praneša pensijų kaupimo bendrovei su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka. 2. Dalyvis, kuriam pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas arba kuris pensijų anuitetą įsigyja savo iniciatyva šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, turi teisę pasirinkti vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų pensijų anuiteto rūšių.Pensijų anuitetas mokamas pensijų anuitetų mokėtojo sprendimo dėl pensijų anuiteto mokėjimo pagrindu. Pensijų anuitetas apmokamas vienkartine įmoka iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto. Šią įmoką į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovė su dalyviu sudarytos pensijų išmokos sutarties pagrindu, jeigu dalyvis nepasinaudoja šio straipsnio 8 dalyje numatyta teise vienašališkai atsisakyti įsigyti pensijų anuitetą. 3. Pensijų anuiteto mokėtojui mutatis mutandis taikomi Draudimo įstatymo reikalavimai, reglamentuojantys aktuarinę funkciją, techninius atidėjinius, jų skaičiavimą, turto, dengiančio techninius atidėjinius, investavimą. Priežiūros institucija nustato draudimo techninių atidėjinių skaičiavimo, atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal pensijų anuitetų sutartis, tvarką ir metodiką. Turtas, dengiantis techninius atidėjinius, turi būti atskirtas, valdomas ir saugomas atskirai nuo kito pensijų anuiteto mokėtojo turto ir gali būti naudojamas tik įsipareigojimams pagal pensijų anuiteto sutartis vykdyti.
Priežiūros institucija mutatis mutandis vykdo šių reikalavimų laikymosi priežiūrą Draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pensijų anuitetą įsigyjančio dalyvio pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai jo prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje darbo dienos verte konvertuojami į pinigines lėšas kitą darbo dieną, einančią po jo prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos. 4. Dalyviui mokėtino pensijų anuiteto dydis apskaičiuojamas ir pensijų anuitetų mokėtojo sprendime dėl pensijų anuiteto mokėjimo nurodomas vadovaujantis Komiteto patvirtintais pensijų anuitetų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašu, sprendimų dėl pensijų anuitetų mokėjimo priėmimo tvarkos aprašu ir pensijų anuiteto dydžio apskaičiavimo metodika. Pensijų anuitetas negali būti mažėjantis. 5. Pensijų anuitetų mokėtojo sprendimas dėl pensijų anuiteto mokėjimo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dalyvio prašymo dėl pensijų anuiteto įsigijimo pagrindu priimamas ir pensijų anuiteto gavėjui jo prašyme dėl pensijų anuiteto įsigijimo pasirinktu vienu iš pensijų anuitetų mokėtojo nustatytų būdų pateikiamas (išsiunčiamas) per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka gaunama informacija apie dalyvio sudarytą pensijų išmokos sutartį. Pensijų anuitetų mokėtojo sprendimas dėl pensijų anuiteto mokėjimo registruojamas Dalyvių ir sutarčių registre. 4. 6. Pensijų anuiteto anuitetų mokėtojui draudžiama atsisakyti sudaryti ar kitaip vengti sudaryti pensijų anuiteto sutartį su dalyviu, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusiu teisę į pensijų išmoką.
Sudarant pensijų anuiteto sutartį, priimant sprendimą dėl pensijų anuiteto mokėjimo, draudžiama bet kokia forma reikalauti dalyvio sveikatos patikrinimo duomenų ir juos naudoti. Apskaičiuojant pensijų anuiteto dydį, draudžiama atsižvelgti į pensijų anuiteto gavėjo lytį. 5. 7. Pensijų anuiteto sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu, Draudimo įstatymu ir priežiūros institucijos patvirtintomis standartinėmis pensijų anuitetų draudimo taisyklėmis. anuitetų mokėtojas sprendimą dėl pensijų anuiteto mokėjimo priima ir pensijų anuitetą moka vadovaudamasis šiuo įstatymu ir laikydamasis Komiteto nustatytos tvarkos. 6. 8. Pensijų anuiteto mokėtojas, su kuriuo dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį, apie sutarties sudarymą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną raštu (ar, tarpusavyje suderinus informacijos pateikimo tvarką, elektroniniu būdu) turi pranešti pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde yra sukauptas dalyvio pensijų turtas. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi pranešimą apie pensijų anuiteto sutarties sudarymą, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka perveda dalyviui priklausančias lėšas (ar jų dalį) kaip vienkartinę įmoką į pensijų anuiteto mokėtojo nurodytą sąskaitą. gavėjas turi teisę vienašališkai atsisakyti įsigyti pensijų anuitetą apie tai raštu pranešęs pensijų anuitetų mokėtojui per
anuiteto mokėjimo.
Jeigu pensijų anuitetų mokėtojas per 10 darbo dienų nuo dienos, kai pensijų anuiteto gavėjui šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pateikiamas (išsiunčiamas) sprendimas dėl pensijų anuiteto mokėjimo, negauna pensijų anuiteto gavėjo atsisakymo įsigyti pensijų anuitetą, laikoma, kad pensijų anuiteto gavėjas nepasinaudojo teise vienašališkai atsisakyti įsigyti pensijų anuitetą. Pensijų anuiteto gavėjui vienašališkai atsisakius įsigyti pensijų anuitetą, pensijų anuitetų mokėtojui neatsiranda pareigų, susijusių su jo priimto sprendimo dėl pensijų anuiteto mokėjimo vykdymu. Jeigu pensijų anuiteto gavėjas atsisako įsigyti pensijų anuitetą, jis vienašališkai atsisako ir pensijų išmokos sutarties su pensijų kaupimo bendrove. Vienašališkai atsisakęs pensijų anuiteto, asmuo tęsia dalyvavimą pensijų kaupime tol, kol jo dalyvavimas baigsis šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytais pagrindais. Pensijų anuitetų mokėtojas per
pensijų anuitetą termino pabaigos praneša pensijų kaupimo bendrovei su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka apie dalyvio vienašališką atsisakymą arba neatsisakymą įsigyti pensijų anuitetą. 7. 9. Pensijų anuitetas mokamas buvusiam dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius iki gyvos galvos kas mėnesį.
Pensijų anuitetas pervedamas į pensijų anuiteto sutartyje nurodytą asmeninę pensijų išmokos gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje prašyme dėl pensijų anuiteto įsigijimo nurodytą asmeninę pensijų išmokos gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje arba pensijų anuiteto gavėjo pasirinkimu jis gali būti pristatomas kitu VSDF valdybos nustatytu būdu. Pensijų anuitetas į pensijų anuitetų gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje pervedamas nemokamai. Jeigu pensijų anuiteto gavėjas pasirenka gauti pensijų anuitetą kitu VSDF valdybos nustatytu būdu, jis padengia su pensijų anuiteto mokėjimu susijusias išlaidas. 8. 10. Pensijų Standartinis pensijų anuitetas pradedamas mokėti pensijų anuiteto sutartyje nurodytą dieną nuo sprendime dėl pensijų anuiteto mokėjimo nurodytos dienos, kurią gautas dalyvio prašymas dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo. Pensijų anuiteto sutarties vykdymą anuitetų mokėjimą prižiūri priežiūros institucija. 9. Pensijų anuiteto sutarčiai mutatis mutandis taikomos Draudimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutarties nutraukimą lengvatinėmis sąlygomis. 11. Pensijų anuitetų mokėjimas stabdomas ir pensijų anuitetai nemokami, jeigu pensijų anuiteto gavėjas įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas nežinia kur esančiu arba gaunami duomenys apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad pensijų anuiteto gavėjas prarado teisę gauti pensijų anuiteto išmokas. Pensijų anuiteto mokėjimas sustabdomas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado šioje dalyje nurodytos aplinkybės, pirmos dienos. Išnykus šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, pensijų anuiteto mokėjimas pratęsiamas nuo jo mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu pensijų anuiteto gavėjo teisė gauti pensijų anuitetą buvo išlikusi.
Jeigu paaiškėja, kad pensijų anuiteto gavėjas, kuriam pensijų anuiteto mokėjimas buvo sustabdytas, yra miręs (paskelbtas mirusiu), mirusiam (paskelbtam mirusiu) pensijų anuiteto gavėjui iki mirties priklausiusios neišmokėtos pensijų anuiteto išmokos paveldimos Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 12. Pensijų anuitetų gavėjas, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, kiekvienų metų pabaigoje VSDF administravimo įstaigai privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad jis gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje. Nepateikus šio dokumento iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos, pensijų anuiteto mokėjimas sustabdomas nuo kitų metų sausio 1 dienos, o šį dokumentą pateikus, pensijų anuiteto mokėjimas atnaujinamas nuo mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu teisė gauti pensijų anuitetą yra išlikusi. Jeigu VSDF administravimo įstaiga duomenis apie tai, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, iš kitos valstybės kompetentingos įstaigos gauna tiesiogiai (arba asmuo atvyksta į VSDF administravimo įstaigą ir pateikia galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą), ji privalo informuoti pensijų anuitetų gavėją, kad jam nereikia pateikti dokumento, jog jis gyvena užsienio valstybėje arba kad gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.“6 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 34 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 34 straipsnį. 7 straipsnis.
7 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo papildymas V¹ skyriumi Papildyti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą V¹ skyriumi:
anuitetų mokėtojo veiklos tikslas – užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir Pensijų anuitetų fondo lėšas valdant skaidriai, tvariai. 2. Pensijų anuitetų mokėtojas atlieka šias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla susijusias funkcijas:
1) valdo šio įstatymo nustatyta tvarka Pensijų anuitetų fondą – atskirai apskaitomus ir valdomus finansinius ir materialinius išteklius, naudojamus pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti, užtikrina šio fondo lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą ir rezultatyvumą;
2) rengia ir teikia Komitetui:
a) Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektą,
b) Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatytus metinių ir tarpinių ataskaitų rinkinius;
c) bent septynerių ateinančių metų veiklos rezultatų ir pensijų anuitetų techninių atidėjinių (toliau – techniniai atidėjiniai) padengimo turtu prognozę;
d) šio įstatymo 35² straipsnio 6 dalies 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 11 punktuose nurodytų dokumentų projektus;
3) turi teisę perduoti pensijų anuitetų mokėtojo funkcijas, susijusias su tiesioginiu klientų aptarnavimu ir konsultavimu, kitoms VSDF administravimo įstaigoms ir sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėtojo veikla, atlikimo.
Įgyvendindamas šiame punkte nurodytą teisę perduoti dalį pensijų anuitetų mokėtojo funkcijų VSDF administravimo įstaigoms ir sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, pensijų anuitetų mokėtojas privalo jam pavestų funkcijų perdavimą organizuoti konkurencingos procedūros būdu;
4) tvarko su pensijų anuitetų mokėjimu susijusius dokumentus ir duomenis (įskaitant asmens duomenis);
5) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl pensijų anuitetų veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;
6) užtikrina Komiteto veiklos materialinį ir techninį aprūpinimą;
7) atlieka kitas šiame įstatyme ir VSDF valdybos nuostatuose nustatytas funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla. 35² straipsnis. Pensijų anuitetų mokėtojo valdymo komitetas 1.
Komitetas yra kolegialus pensijų anuitetų mokėtojo organas, priimantis sprendimus, užtikrinančius pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslo įgyvendinimą, skaidrų, finansiškai tvarų, patikimą, apdairų ir geriausiai pensijų anuiteto gavėjų interesus atitinkantį Pensijų anuitetų fondo valdymą. Komitetas yra viešojo administravimo institucija, priimanti norminius administracinius aktus ir pensijų anuitetų mokėtojui privalomus administracinius sprendimus pensijų anuitetų mokėjimo veiklos klausimais. 2. Komitetą sudaro penki nariai: keturi nepriklausomi nariai ir VSDF valdybos direktorius. Nepriklausomais Komiteto nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, atitinkantys Vyriausybės patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Komiteto narių kvalifikacija, patirtis ir žinios vertinamos kiekvieno atskirai ir visų kartu bei turi apimti šias sritis: investicijų valdymo, rizikų valdymo, aktuarinę, finansų ir produktų valdymo. 3. Nepriklausomų Komiteto narių ir iš jų skiriamo Komiteto pirmininko atranką vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną komiteto narį bendru sutarimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atrankai turi teisę siūlyti Lietuvos Respublikos trišalė taryba. Jeigu kandidatas į nepriklausomus Komiteto narius yra pensijų anuitetų mokėtojo darbuotojas, kitų VSDF administravimo įstaigų darbuotojas, taip pat anuitetų mokėtojo savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto darbuotojas ar asmuo, kuris turi verslo ryšių ar gauna pajamų iš anuitetų mokėtojo, jis privalo iki savo kadencijos Komitete pradžios nutraukti tokios su Komiteto nario veikla nesuderinamos veiklos vykdymą ar pajamų gavimą. Atrinktų kandidatų eiti Komiteto narių pareigas reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį šio įstatymo 35³ straipsnyje nustatyta tvarka vertina priežiūros institucija.
Gavus šios institucijos pritarimą, nepriklausomus Komiteto narius Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu skiria ir šio straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais atleidžia Vyriausybė. 4. Nepriklausomi Komiteto nariai skiriami penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo nepriklausomu Komiteto nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. VSDF valdybos direktoriaus kadencijos trukmė ir kadencijų skaičius neribojamas. 5. Už darbą nepriklausomiems Komiteto nariams atlygį moka pensijų anuitetų mokėtojas iš šio įstatymo 35¹² straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų, skirtų pensijų anuitetų mokėjimo veiklai finansuoti. Nepriklausomo Komiteto nario atlygio dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nepriklausomo Komiteto nario sudaromoje Komiteto nario veiklos sutartyje. Komiteto nario atlygis negali viršyti vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. Sutartyje nustatyta tvarka nepriklausomam Komiteto nariui pensijų anuitetų mokėtojas gali kompensuoti kelionės (transporto) išlaidas, patirtas vykdant nepriklausomo Komiteto nario veiklą. 6.
6. Komitetas:
1) nustato pensijų anuitetų mokėjimo veiklos strateginius tikslus, priemones jiems pasiekti ir tvirtina strateginių pensijų anuitetų mokėjimo veiklos tikslų pasiekimo vertinimo ir kontrolės procedūras;
2) tvirtina veiklos planą, apimantį bent septynerių ateinančių metų veiklos rezultatų ir techninių atidėjinių padengimo turtu prognozę bei techninių atidėjinių neapibrėžtumo vertinimą;
3) tvirtina sprendimų dėl pensijų anuitetų mokėjimo priėmimo tvarkos aprašą;
4) tvirtina pensijų anuiteto dydžio apskaičiavimo metodiką pagal kiekvieną pensijų anuitetų rūšį;
5) tvirtina pensijų anuitetų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą;
6) tvirtina turto investavimo strategiją ir investavimo politiką;
rizikos, kylančios vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, valdymo strategiją ir politiką;
grupių steigimo, jų įgaliojimų ir nustato jų veiklos procedūras;
10) priima sprendimus dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims;
11) tvirtina pelno paskirstymo pensijų anuitetų gavėjams tvarkos aprašą;
12) priima sprendimą dėl ataskaitiniais metais pensijų anuitetų gavėjams skiriamos pelno dalies;
13) tvirtina Pensijų anuitetų fondo biudžetą;
14) svarsto tarpinių ataskaitų rinkinius ir teikia pastabas Fondo valdybai dėl informacijos atskleidimo juose, svarsto bendrąjį metinių ataskaitų rinkinį ir kartu su išvada ar pasiūlymais teikia jį Lietuvos Respublikos Seimui Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyta tvarka;
15) tvirtina vyriausiojo aktuaro metinę ataskaitą;
16) tvirtina Pensijų anuitetų fondo padėties atkūrimo planą;
17) priima sprendimą dėl valstybės perskolinamos paskolos, reikalingos Pensijų anuitetų fondo veiklos valdymo ir administravimo sąnaudoms dengti, reikalingumo;
18) priima sprendimus ir kitais šioje dalyje nenurodytais klausimais, turinčiais įtakos pensijų anuitetų mokėjimo veiklos organizavimui ir jos rezultatams.
Komitetas:
1) nustato pensijų anuitetų mokėjimo veiklos strateginius tikslus, priemones jiems pasiekti ir tvirtina strateginių pensijų anuitetų mokėjimo veiklos tikslų pasiekimo vertinimo ir kontrolės procedūras;
2) tvirtina veiklos planą, apimantį bent septynerių ateinančių metų veiklos rezultatų ir techninių atidėjinių padengimo turtu prognozę bei techninių atidėjinių neapibrėžtumo vertinimą;
3) tvirtina sprendimų dėl pensijų anuitetų mokėjimo priėmimo tvarkos aprašą;
4) tvirtina pensijų anuiteto dydžio apskaičiavimo metodiką pagal kiekvieną pensijų anuitetų rūšį;
5) tvirtina pensijų anuitetų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą;
6) tvirtina turto investavimo strategiją ir investavimo politiką;
rizikos, kylančios vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, valdymo strategiją ir politiką;
grupių steigimo, jų įgaliojimų ir nustato jų veiklos procedūras;
10) priima sprendimus dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims;
11) tvirtina pelno paskirstymo pensijų anuitetų gavėjams tvarkos aprašą;
12) priima sprendimą dėl ataskaitiniais metais pensijų anuitetų gavėjams skiriamos pelno dalies;
13) tvirtina Pensijų anuitetų fondo biudžetą;
14) svarsto tarpinių ataskaitų rinkinius ir teikia pastabas Fondo valdybai dėl informacijos atskleidimo juose, svarsto bendrąjį metinių ataskaitų rinkinį ir kartu su išvada ar pasiūlymais teikia jį Lietuvos Respublikos Seimui Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyta tvarka;
15) tvirtina vyriausiojo aktuaro metinę ataskaitą;
16) tvirtina Pensijų anuitetų fondo padėties atkūrimo planą;
17) priima sprendimą dėl valstybės perskolinamos paskolos, reikalingos Pensijų anuitetų fondo veiklos valdymo ir administravimo sąnaudoms dengti, reikalingumo;
18) priima sprendimus ir kitais šioje dalyje nenurodytais klausimais, turinčiais įtakos pensijų anuitetų mokėjimo veiklos organizavimui ir jos rezultatams. 7.
reglamentą. Komiteto sprendimai priimami Komiteto narių balsų dauguma, posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip keturiems Komiteto nariams. Komiteto priimti norminiai administraciniai aktai skelbiami Teisės aktų registre. 8. Komiteto narys atleidžiamas iš pareigų:
1) pasibaigus Komiteto nario kadencijai;
2) jo paties prašymu;
valdybos direktorius – nustojęs eiti pareigas;
4) dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;
5) pažeidęs šiame įstatyme ir (ar) Komiteto darbo reglamente nustatytas Komiteto nario pareigas;
6) paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos;
7) atsiradus interesų konfliktui, kurio negalima išspręsti vienkartiniu nusišalinimu nuo konkretaus sprendimo priėmimo. 35³ straipsnis. Asmens, pretenduojančio tapti nepriklausomu Komiteto nariu, reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimas
tapti nepriklausomu Komiteto nariu, reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį vertina savo pačios nustatyta tvarka, atsižvelgdama į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus kriterijus. 2.
nariu, reputacija vertinama atsižvelgiant į:
1) vykdytus ar vykdomus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus nusikalstamos veikos padarymu arba asmens nuteisimą, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;
2) taikytas administracines nuobaudas arba kitas poveikio priemones (sankcijas), nepaisant to, kada jos taikytos;
3) priežiūros ar kitų institucijų vykdytus arba vykdomus patikrinimus dėl teisės aktų pažeidimo;
4) taikytas drausmines, tarnybines nuobaudas, darbo pareigų pažeidimus, nušalinimą arba atleidimą iš skiriamų ar renkamų pareigų, nepaisant to, kada tai taikyta;
5) atsisakymą išduoti leidimą (licenciją) arba kitaip nesuteiktą teisę atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla, taip pat išduoto leidimo (licencijos) ar kitaip suteiktos teisės atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla sustabdymą ar panaikinimą;
6) tai, ar buvo atvejų, kai asmuo nevykdė pareigos gauti teisės aktuose nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus, pritarimus, neprieštaravimus arba laiku nevykdė pareigos teikti informaciją priežiūros institucijoms, pateikė joms ne visą būtiną informaciją arba pateikta informacija buvo neteisinga;
7) tai, kaip asmuo vykdė ir vykdo pinigines ar kitas prievoles, įskaitant duomenis apie jo atžvilgiu vykdomus arba vykdytus restruktūrizavimo, bankroto procesus, pareikštus ieškinius civilinėse bylose;
8) šios dalies 1–7 punktuose nurodytus duomenis apie juridinį asmenį, kurio vadovu asmuo buvo ar yra arba kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) įstatinio kapitalo dalį jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė. 3. Asmens, pretenduojančio tapti nepriklausomu Komiteto nariu, kvalifikacija ir patirtis vertinama atsižvelgiant į jo išsilavinimą, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo pobūdį, trukmę, kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos jo kvalifikacijai ir patirčiai. 4.
reputacijos, turinčiu tinkamos kvalifikacijos, patirties ir skiriamas Komiteto nariu, jeigu:
1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
2) jis yra pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, Baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo treji metai;
3) buvo nušalintas ar atleistas iš pareigų ar darbo arba praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams arba dėl valstybės tarnybą, draudimą ar finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nuo nušalinimo ar atleidimo iš pareigų ar darbo arba teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
4) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu;
5) priežiūros institucija pripažįsta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės apie asmens reputaciją yra reikšmingos arba pateikta informacija apie kvalifikaciją ir patirtį leidžia pagrįstai abejoti asmens gebėjimu užtikrinti šio įstatymo 35² straipsnio 1 dalyje nurodytą pensijų anuiteto fondo valdymą arba tinkamą šio įstatymo 35² straipsnio 6 dalyje nustatytų funkcijų atlikimą. 35⁴ straipsnis. Rizikos, kylančios vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, valdymas
turi nustatyti rizikos, kylančios iš pensijų anuitetų mokėtojo veiklos, valdymo sistemą.
Rizika turi būti valdoma vadovaujantis šio įstatymo 35² straipsnio 6dalies 7 punkte nurodytomis rizikos valdymo strategija ir politika bei vidaus dokumentuose aprašytais procesais, skirtais nuolat nustatyti, vertinti, stebėti ir valdyti kylančią ar galinčią kilti ilgaamžiškumo, investavimo ir operacinę riziką (tiek individualiu, tiek agreguotu lygiu) ir pranešti apie ją Komitetui. 2. Rizikos valdymo sistema privalo apimti bent šią riziką:
1) investavimo (rinkos, likvidumo, kredito, koncentracijos ir kita) riziką;
2) ilgaamžiškumo riziką;
3) operacinę riziką. 35⁵ straipsnis. Funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimas juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims
sprendimų dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, jeigu dėl to atsirastų bent viena iš šių aplinkybių:
1) iš esmės pablogėtų pensijų anuitetų mokėtojo veiklos valdymo sistemos kokybė;
2) nepagrįstai padidėtų pensijų anuitetų mokėjimo veiklos rizika;
3) pablogėtų priežiūros institucijos galimybės vykdyti pensijų anuitetų mokėjimo veiklos priežiūrą;
4) būtų pažeisti pensijų anuitetų gavėjų interesai. 2. Sudarydamas sutartis dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo, pensijų anuitetų mokėtojas turi būti įvertinęs potencialaus paslaugų teikėjo finansines galimybes vykdyti perduodamas funkcijas, jo veiklos tęstinumo galimybes ir tai, ar jis, jo darbuotojai, kurie vykdys perduodamas funkcijas, yra nepriekaištingos reputacijos ir ar turi kvalifikaciją, reikalingą pensijų anuitetų mokėtojo pavestoms funkcijoms vykdyti. Vertinant šių asmenų reputaciją, vadovaujamasi šio įstatymo 35³straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis.
Asmenų, kurie vykdys funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, kvalifikacijos reikalavimus nustato Komitetas, priimdamas šio įstatymo 35²straipsnio 6 dalies 10 punkte nurodytus sprendimus dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. 3. Sutartyje dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo, be konkrečių funkcijų atlikimo, turi būti numatytos visos šioje dalyje nurodytos sąlygos:
1) paslaugų teikėjo įsipareigojimas laikytis šio įstatymo reikalavimų ir bendradarbiauti su pensijų anuitetų mokėtojo priežiūros institucija, kiek tai susiję su perduotų funkcijų atlikimu;
2) paslaugų teikėjo įsipareigojimas teikti pensijų anuitetų mokėtojui informaciją apie perduotos funkcijos atlikimą ir jo rezultatus;
3) reikalavimas, kad paslaugų teikėjas saugotų konfidencialią informaciją, susijusią su pensijų anuitetų mokėtoju ir pensijų anuiteto gavėjais, jų asmens duomenis tvarkytų tik sutartyje dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo, nurodytu tikslu;
4) reikalavimas, kad pensijų anuitetų mokėtojas, priežiūros institucija ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė turėtų prieigą prie visos informacijos, susijusios su sutarties dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo, vykdymu, įskaitant galimybę atlikti paslaugų teikėjo veiklos patikrinimus jo patalpose. 4. Pensijų anuitetų mokėtojas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų informuoja priežiūros instituciją apie priimtą sprendimą dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo juridiniam ir (ar) fiziniam asmeniui, priimtą sprendimą perduoti funkcijas VSDF administravimo įstaigoms, su juridiniu ir (ar) fiziniu asmeniu sudarytą sutartį dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo. 5.
atsako už pensijų anuitetų mokėjimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose jam nustatytų reikalavimų laikymąsi, neatsižvelgiant į sudarytas sutartis, kuriomis perduotas funkcijų atlikimas, ar priimtus sprendimus dėl funkcijų perdavimo. Pensijų anuitetų mokėtojas taip pat privalo užtikrinti, kad VSDF administravimo įstaigos ir kiti paslaugų teikėjai, kuriems pavesta atlikti funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, laikytųsi šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų. 35⁶ straipsnis. Pensijų anuitetų fondo lėšos
turi būti saugomos ir valdomos atskirai nuo kitų pensijų anuitetų mokėtojo lėšų. 2. Pensijų anuitetų fondo lėšas sudaro:
1) vienkartinės įmokos, kurias pensijų kaupimo bendrovės su dalyviais sudarytų pensijų išmokos sutarčių pagrindu perveda Pensijų anuitetų fondui;
2) pajamos už investuotas Pensijų anuitetų fondo lėšas;
3) skolintos lėšos;
4) kitos teisėtai gautos lėšos. 3. Pensijų anuitetų fondo lėšos kaupiamos kredito įstaigos sąskaitose atskirai nuo kitų VSDF valdybos ir VSDF administravimo įstaigų valdomų lėšų. Į šias lėšas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal prievoles, nesusijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, ir bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. 4. Pensijų anuitetų fondo lėšos gali būti naudojamos tik:
1) įsipareigojimams pagal pensijų anuitetų mokėtojo priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo vykdyti;
2) Pensijų anuitetų fondo valdymo ir administravimo sąnaudoms, susijusioms su Pensijų anuitetų fondo biudžete numatomomis išlaidomis, patiriamomis vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, padengti;
3) investicinei veiklai vykdyti;
4) kitiems su Pensijų anuitetų fondo veikla susijusiems teisėtiems mokėjimams, numatytiems Komiteto patvirtintuose teisės aktuose, atlikti. 35⁷ straipsnis. Pensijų anuitetų fondo techninių atidėjinių skaičiavimas 1.
Pensijų anuitetų mokėtojas privalo sudaryti pakankamus techninius atidėjinius, atsižvelgdamas į visus įsipareigojimus pagal priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo, ir užtikrinti, kad pensijų anuitetų mokėtojo valdomas Pensijų anuitetų fondo turtas, skirtas techniniams atidėjiniams padengti, nebūtų mažesnės vertės negu suformuotų techninių atidėjinių suma. 2. Techniniai atidėjiniai privalo būti skaičiuojami vadovaujantis priežiūros institucijos nustatytais reikalavimais, laikantis apdairumo, patikimumo ir objektyvumo principų, vertinant informaciją ir duomenis apie prisiimamą riziką pagal priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo. 3. Už techninių atidėjinių skaičiavimą atsakingas Pensijų anuitetų mokėtojo vyriausiasis aktuaras. Vyriausiuoju aktuaru gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą matematikos ar aktuarinių mokslų studijų krypties išsilavinimą, žinių ir patirties finansų ir aktuarinės analizės srityse. Vertinant vyriausiojo aktuaro reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį vadovaujamasi šio įstatymo 35³straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis. Vyriausiojo aktuaro kandidatūrai turi pritarti Komitetas. 4.
privalo:
1) užtikrinti, kad pensijų anuitetų mokėtojo taikoma pensijų anuitetų kainodara būtų pagrįsta perspektyvine ir retrospektyvine duomenų analize;
2) užtikrinti, kad Pensijų anuitetų fondo techniniai atidėjiniai būtų skaičiuojami pagal šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus ir Komiteto patvirtintą techninių atidėjinių apskaičiavimo metodiką;
3) vertinti duomenų, naudojamų skaičiuojant techninius atidėjinius, tinkamumą ir kokybę;
4) atlikti techninių atidėjinių ir patirties palyginimą;
5) vertinti techninių atidėjinių padengimo Pensijų anuitetų fondo turtu atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams;
6) teikti pasiūlymus Komitetui dėl pelno paskirstymo dalyviams;
7) ne rečiau kaip kartą per ketvirtį Komitetui pateikti jo nustatyto turinio ataskaitą;
8) kartą per metus teikti priežiūros institucijai vyriausiojo aktuaro veiklos ataskaitą;
9) vykdyti kitas Komiteto pavestas užduotis, susijusias su jo veiklos sritimi. 5. Nustatęs, kad pensijų anuitetų mokėtojas nevykdo techninių atidėjinių sudarymo ir jų padengimo turtu reikalavimų, vyriausiasis aktuaras privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią nustatė nevykdymo faktą, apie tai pranešti Komitetui. Jeigu pensijų anuitetų mokėtojas nesiima priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti, vyriausiasis aktuaras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią nustatė faktą, kad pensijų anuitetų mokėtojas nesiima priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai. 35⁸ straipsnis. Pensijų anuitetų fondo turto valdymas ir investavimas
skolinamas ar įkeičiamas, išskyrus atvejį, kai jis skolinamas ar įkeičiamas likvidumo valdymo tikslais iki trijų mėnesių, juo negalima garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti kitų asmenų įsipareigojimų vykdymo. 2.
anuitetų fondo turtą investuoja vadovaudamasis Komiteto patvirtinta investavimo strategija ir politika. Pensijų anuitetų fondo turtą pensijų anuitetų mokėtojas investuoja tik į Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nustatytus objektus, jeigu gali nustatyti, vertinti, stebėti ir valdyti riziką, kylančią iš investicijų (rinkos (palūkanų normos, akcijų, valiutos), likvidumo, kredito, koncentracijos, reinvestavimo, infliacijos ir kita). 3. Pensijų anuitetų mokėtojas visą Pensijų anuitetų fondo turtą turi investuoti užtikrindamas viso investicinių priemonių portfelio saugumą, kredito kokybę, likvidumą ir pelningumą. Pensijų anuitetų fondo turtas laikomas taip, kad būtų užtikrinamas jo prieinamumas. 4. Techninius atidėjinius dengiantį Pensijų anuitetų fondo turtą pensijų anuitetų mokėtojas turi investuoti atsižvelgdamas į įsipareigojimų, kylančių iš pensijų anuitetų, pobūdį ir trukmę, užtikrindamas, kad investicijos geriausiai atitiktų dalyvių interesus. 5. Pensijų anuitetų mokėtojas gali naudoti išvestines finansines priemones, siekdamas mažinti riziką, kylančią iš investicijų, ir užtikrinti efektyvų investicinių priemonių portfelio valdymą. 6. Pensijų anuitetų mokėtojas turi užtikrinti, kad investicijos ir Pensijų anuitetų fondo turtas, kuriuo neprekiaujama reguliuojamose finansų rinkose, neviršytų apdairaus lygio. 7. Pensijų anuitetų mokėtojas turi diversifikuoti Pensijų anuitetų fondo turtą, kad išvengtų per didelės priklausomybės nuo bet kurios turto rūšies, emitento ar įmonių grupės, sandorio šalies arba geografinės teritorijos ir pernelyg didelės viso investicinių priemonių portfelio rizikos. Pensijų anuitetų fondo turto diversifikacija užtikrinama atsižvelgiant į investicinių priemonių portfelio dydį ir riziką. 35⁹ straipsnis. Techninių atidėjinių padengimo turtu reikalavimai 1.
Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuitetų techninius atidėjinius gali dengti tik Pensijų anuitetų fondo turtu, investuotu pagal šio įstatymo 35⁸ straipsnyje nustatytus reikalavimus, pinigais ir gautinomis sumomis iš pensijų kaupimo bendrovių. 2. Jeigu pensijų anuitetų mokėtojo valdomo Pensijų anuitetų fondo turto, dengiančio pensijų anuitetų techninius atidėjinius, vertė tampa mažesnė negu pensijų anuitetų mokėtojo suformuotų pensijų anuitetų techninių atidėjinių suma, pensijų anuitetų mokėtojas privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais parengti padėties atkūrimo planą septynerių metų laikotarpiui. 3. Jeigu pagal parengtą padėties atkūrimo planą prognozuojamas padėties ištaisymas, pensijų anuitetų mokėtojas privalo įgyvendinti padėties atkūrimo plane numatytas priemones. Padėties atkūrimo planas ir informacija apie jo vykdymą teikiami priežiūros institucijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Finansų ministerijai. 4. Jeigu pagal parengtą padėties atkūrimo planą neprognozuojamas padėties ištaisymas, pensijų anuitetų mokėtojas privalo pateikti priežiūros institucijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Finansų ministerijai padėties atkūrimo planą, jame nurodydamas lėšų techniniams atidėjiniams padengti poreikį. Lėšos, reikalingos techniniams atidėjiniams padengti, numatomos Lietuvos Respublikos artimiausių biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. 35¹⁰ straipsnis. Pensijų anuitetų fondo atskaitomybė 1.
Pensijų anuitetų mokėtojas privalo tvarkyti Pensijų anuitetų fondo buhalterinę apskaitą ir sudaryti Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinį pasibaigus kiekvienam finansinių metų ketvirčiui ir finansiniams metams, vadovaudamasis Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, priežiūros institucijos nustatyta techninių atidėjinių apskaičiavimo tvarka. 2. Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinį kiekvienais metais audituoja Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir parengia Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinio audito ataskaitą. 35¹¹ straipsnis. Informacijos apie pensijų anuitetų mokėjimo veiklą atskleidimas visuomenei ir priežiūros institucijai
kartu su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto nurodyto ataskaitų rinkinio audito ataskaita paskelbiami pensijų anuitetų mokėtojo interneto svetainėje ne vėliau kaip iki kitų ataskaitinių metų birželio 1 dienos ir viešinami ne trumpiau negu penkerius metus po jų paskelbimo pensijų anuitetų mokėtojo interneto svetainėje. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinyje pateikiama informacija apie pagrindinius pensijų anuitetų mokėjimo veiklos uždavinius ir jų vykdymą, Pensijų anuitetų fondo veiklos rezultatus ir finansinę būklę, techninių atidėjinių pakankamumą ir jų padengimą turtu. 2. Priežiūros institucija nustato informacijos, kurią pensijų anuitetų mokėtojas teikia priežiūros institucijai, pobūdžio, apimties, formos ir pateikimo termino reikalavimus. 3. Pensijų anuitetų mokėtojas finansų ministro nustatyta tvarka teikia Finansų ministerijai Pensijų anuitetų fondo einamųjų
(t) ir vidutinio laikotarpio (t + 1, t + 2, t + 3) metų finansų rodiklius ir su jais susijusią informaciją. 35¹² straipsnis. Pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymo ir administravimo finansavimas 1.
Pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymas ir administravimas finansuojamas iš pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymui ir administravimui finansuoti skirto atskaitymo – ne daugiau kaip 3 procentai vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės. Jeigu šio atskaitymo iš vienkartinių įmokų nepakanka Pensijų anuitetų fondo valdymo ir administravimo sąnaudoms padengti, likusi valdymo ir administravimo sąnaudų dalis dengiama skolintomis lėšomis. Atskaitymo iš vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės, dydį nustato Komitetas. 2. VSDF valdyba pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymui ir administravimui finansuoti reikalingas lėšas Komiteto sprendimu gali skolintis, imdama valstybės perskolinamas paskolas.“ 8 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo papildymas 39¹ straipsniu Papildyti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą 39¹straipsniu: „39¹ straipsnis. Pensijų anuitetų mokėtojui taikomos poveikio priemonės ir privalomi nurodymai
mokėtojui taiko šias poveikio priemones:
1) viešai paskelbia apie pensijų anuitetų mokėtojo, padariusio šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, pažeidimą (tipą ir pobūdį) ir pritaikytą poveikio priemonę;
2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;
3) reikalauja, kad per priežiūros institucijos nustatytą terminą pensijų anuitetų mokėtojas atleistų vyriausiąjį aktuarą ar kreiptųsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl siūlymo Vyriausybei atleisti Komiteto pirmininką ar narį nepasibaigus nario kadencijai pateikimo. 2.
vienas iš šių pagrindų:
1) pažeisti šio įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, reikalavimai;
2) pensijų anuitetų mokėjimo veikla gali pažeisti pensijų anuitetų gavėjų interesus ar kyla tokio pažeidimo grėsmė;
3) šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, nustatytais terminais nepateikiama juose nurodyta ar priežiūros institucijos pakartotinai pareikalauta pateikti informacija arba pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija;
4) nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos duoti privalomi nurodymai;
5) trukdoma priežiūros institucijai atlikti Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytus pensijų anuitetų mokėtojo patikrinimus;
6) padaroma kitų šio įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, pažeidimų. 3. Priežiūros institucija, nustačiusi ar turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus ar pensijų anuitetų mokėjimo veiklos trūkumus, taip pat, jeigu kyla grėsmė pensijų anuitetų gavėjų interesams, duoda pensijų anuitetų mokėtojui šiuos privalomus nurodymus:
1) per jos nustatytą terminą pašalinti nustatytą teisės akto pažeidimą ir (ar) veiklos trūkumus;
2) per jos nustatytą terminą atkurti iki nustatyto teisės aktų pažeidimo buvusią padėtį;
3) pateikti jai jos vykdomoms priežiūros funkcijoms atlikti reikalingą papildomą informaciją arba ją teikti dažniau, negu nustatyta teisės aktuose, iki pašalinamas nustatytas teisės akto pažeidimas ar jo sukelti neigiami padariniai;
4) viešai atskleisti papildomą informaciją;
5) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai.“
išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 29, 30, 31, 32, 33, ir 34, 35¹, 35², 35³, 35⁴, 35⁵, 35⁶, 35⁷, 35⁸, 35⁹, 35¹⁰, 35¹¹, 35¹², 39¹ straipsnius ir šio straipsnio 2, 5, 6, 7 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 29, 30, 31, 32, 33, ir 34, 35¹, 35², 35³, 35⁴, 35⁵, 35⁶, 35⁷, 35⁸, 35⁹, 35¹⁰, 35¹¹, 35¹²ir 39¹ straipsniai įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.“
išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija ir Lietuvos bankas iki 2018 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 29, 30, 31, 32, 33, ir 34, 35¹, 35², 35³, 35⁴, 35⁵, 35⁶, 35⁷, 35⁸, 35⁹, 35¹⁰, 35¹¹, 35¹²ir 39¹ straipsnių nuostatoms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos bankas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 29, 30, 31, 32, 33, ir 34, 35¹, 35², 35³, 35⁴, 35⁵, 35⁶, 35⁷, 35⁸, 35⁹, 35¹⁰, 35¹¹, 35¹²ir 39¹ straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus priima iki 2020 m. kovo gegužės 31 d.“
jį išdėstyti taip:
„2) prašymą sustabdyti pensijų įmokų pervedimą
pateikusių pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos lieka jų pensijos sąskaitoje iki tol, kol baigiasi jų pensijų kaupimas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais, netaikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų, išskyrus atvejį, kai dalyvavimas pensijų kaupime atnaujinamas šiame punkte nustatyta tvarka.
Šiems asmenims, neatsižvelgiant į jų amžių, ne daugiau kaip 3 kartus taikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta įtraukimo į pensijų kaupimą procedūra. Jeigu įtraukimo į pensijų kaupimą procedūros metu asmuo nepareiškia noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pensijų įmokų pervedimas į šio pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitą atnaujinamas. Sustabdę įmokų pervedimą asmenys bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą. Pensijų įmokų pervedimas už šiuos asmenis atnaujinamas nuo trečio kito mėnesio, skaičiuojant nuo einančio po prašymo atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre mėnesio, pirmos dienos. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime arba savo iniciatyva pateikę prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą asmenys tęsia dalyvavimą pensijų kaupime iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia baigiasi šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio
4Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi:
„13.
Iki bus paskirti Pensijų anuitetų mokėtojo valdymo komiteto (toliau – Komitetas) nariai ir Komitetas priims šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 35² straipsnio
aprašus, laikinus sprendimus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 35² straipsnio 6 dalyje nurodytais klausimais priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius (toliau – direktorius), prieš tai juos suderinęs su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Šioje dalyje nurodyti laikini direktoriaus sprendimai netenka galios praėjus 2 mėnesiams nuo dienos, kurią patvirtinami visi Komiteto nariai, jeigu Komitetas nepripažįsta jų netekusiais galios anksčiau. Jeigu per šioje dalyje nurodytą 2 mėnesių terminą Komitetas patvirtina laikinus direktoriaus sprendimus, jie laikomi Komiteto sprendimais ir galioja neterminuotai – tol, kol Komitetas jų nepakeičia ar nepripažįsta netekusiais galios.“
5Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi:
„14. Komitetui priėmus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 35² straipsnio 6 dalyje nurodytus sprendimus ir patvirtinus toje dalyje nurodytus tvarkos aprašus, pensijų anuitetų mokėtojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pirmiau nurodytų Komiteto sprendimų priėmimo dienos privalo pakeisti visus savo priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo pagal Komiteto sprendimus ir, jeigu pensijų anuitetų dydžiai pagal juos būtų buvę nustatyti pensijų anuitetų gavėjams palankesnėmis sąlygomis, negu šie dydžiai buvo nustatyti vadovaujantis laikinais direktoriaus sprendimais, išmokėti pensijų anuitetų gavėjams susidariusį pensijų anuitetų dydžių skirtumą (nepriemoką) už laikotarpį nuo pensijų anuitetų mokėtojo sprendime dėl pensijų anuiteto mokėjimo nurodytos dienos.
Jeigu, Komitetui priėmus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 35² straipsnio 6 dalyje nurodytus sprendimus, paaiškėja, kad pensijų anuitetų gavėjams palankiau gauti pagal laikinus direktoriaus sprendimus jiems nustatytų dydžių pensijų anuitetus, tokių pensijų anuitetų gavėjų atžvilgiu priimti pensijų anuitetų mokėtojo sprendimai dėl pensijų anuiteto mokėjimo nėra keičiami ir lieka galioti.“
6Papildyti 2 straipsnį 15 dalimi:
„15. Pirmą kartą skiriant nepriklausomus Komiteto narius, vienam iš jų nustatoma dvejų metų, vienam – trejų metų, vienam
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, teikdamas Komiteto narių kandidatūras Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti, nurodo kiekvieno Komiteto nario kadencijos trukmę.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 8, 10, 12, 18, 22, 23, 26, 28, 38 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 27 ir 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 39¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo Nr. XI-473 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2 IR 3 straipsniŲ pakeitimo įstatymo projektŲ AIŠKINAMASIS
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant reglamentuoti nuo 2020 m. pensijų anuitetų mokėtojo vykdysiančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – pensijų anuitetų mokėtojas) funkcijas, atsakomybę, kolegialaus pensijų anuitetų mokėtojo valdymo organo – pensijų anuitetų mokėtojo valdančiojo komiteto (toliau – Komitetas) – sudarymo procedūras ir šio Komiteto atsakomybę, pensijų anuitetų mokėtojo veiklos ypatumus, specifinius reikalavimus, susijusius su pensijų anuitetų mokėtojo valstybine priežiūra. Kartu siūloma aiškiau reglamentuoti pensijų anuitetų įsigijimo procedūrą. Kartu teikiami Įstatymo projekto lydimieji teisės aktų projektai: Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 8, 10, 12, 18, 22, 23, 26, 28, 38 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr.
I-678 42 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 27 ir 32 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 39¹ straipsniu įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo Nr. XI-473 pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto iniciatorius (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjas Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė, tel. 8 706
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1360, nustatantį, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. asmenims, kurie dalyvauja pensijų kaupimo sistemoje ir sukanka senatvės pensijos amžių, pensijų anuitetus moka nebe gyvybės draudimo įmonės, kaip tai vyksta iki 2020 m. birželio 30 d., o pensijų anuitetų mokėtojas. Tačiau teisinis reglamentavimas šiuo klausimu yra itin lakoniškas: Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme (toliau – įstatymas) tik nurodoma, kad pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuitetus moka, vadovaudamasis draudimo principais. Priimtame įstatyme liko neaptarta, kaip praktiškai ši centralizuoto pensijų anuitetų mokėtojo funkcija bus įgyvendinama.
Todėl galiojantį teisinį reguliavimą būtina tikslinti ir konkretinti, numatant specifinius pensijų anuitetų mokėtojo veiklos ir jo priežiūros aspektus. Tam, kad pensijų anuitetų mokėjimo veikla vyktų sklandžiai nuo pat 2020 m. liepos 1 d. ir kad besikreipiantiems asmenims, kurie įgyja teisę gauti pensijų anuitetą po nurodytosios datos, pensijų anuitetai būtų apskaičiuojami teisingai, būtina nustatyti teisinį pagrindą pensijų anuitetų mokėtojui turėti struktūrą, kurioje dirbtų pensijų anuitetų mokėjimo procesams užtikrinti reikalingi specialistai (pvz., investicijų valdymo specialistai, aktuarai), bei pagrindą būtiniems strateginiams anuitetų mokėjimo veiklos sprendimams priimti ir patvirtinti prielaidoms, lemsiančioms, viena vertus, teisingą pensijų anuitetų apskaičiavimą pensijų anuitetų gavėjams, antra vertus, tvarų, nuo Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžeto atskirto, savarankiško Pensijų anuitetų fondo valdymą nuo pat jo atsiradimo momento. Pažymėtina, kad pati pensijų anuitetų veikla savo prigimtimi yra gyvybės draudimo veikla. Paprastai pensijų anuitetus moka gyvybės draudimo bendrovės, pensijų anuitetų mokėtojo veiklai taikomi visi gyvybės draudimui taikomi reikalavimai, nes pensijų anuitetų mokėtojas prisiima įsipareigojimą mokėti pensijų anuitetus jų gavėjams tol, kol šie gyvena. Įstatymų leidėjas apsisprendė, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. pensijų anuitetų mokėtojo funkcijas vykdys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba arba pensijų anuitetų mokėtojas).
Kadangi priimtu įstatymu viešojo administravimo subjektui yra pavesta vykdyti jam nebūdingas gyvybės draudimo požymių turinčias funkcijas (priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto investavimo strategijos ir investavimo politikos, pensijų anuitetų mokėjimo veiklos rizikos valdymo strategijos ir politikos, techninių atidėjinių skaičiavimo metodikos, prielaidų, naudojamų techniniams atidėjiniams apskaičiuoti, pasirinkimo, pelno paskirstymo dalyviams tvarkos ir kt.), būtina atitinkamai keisti įstatymą ir aiškiai reglamentuoti šią specifinę viešojo administravimo subjektui priskirtą veiklą, nes šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatos yra nepakankamos. Tam, kad vartotojai gautų kokybiškas finansines ir draudimo paslaugas, o finansų rinkos dalyviai teiktų paslaugas sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, Lietuvos bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu, vykdo finansų ir draudimo rinkos dalyvių priežiūrą. Šios priežiūros tikslas – užtikrinti draudimo sistemos patikimumą, veiksmingumą, saugumą ir stabilumą, vartotojų interesų ir teisių apsaugą – įgyvendinamas atliekant nuoseklią ir išsamią kiekvienos draudimo įmonės rizikos bei jos produktų analizę ir priežiūros veiksmus, atitinkančius analizės metu nustatytas draudimo įmonės rizikos ir produktų rizikos kategorijas. Pradėdamas vykdyti pensijų anuitetų veiklą, pensijų anuitetų mokėtojas pradės teikti gyventojams gyvybės draudimo paslaugą ir įsipareigos pensinį amžių sukakusiems asmenims mokėti jų pasirinktos rūšies pensijų anuitetą, iki jie gyvens.
Tačiau dabar galiojantis įstatymas nenustato specifinių priežiūros procedūrų, kurios turėtų būti taikomos pensijų anuitetų veiklą vykdančiam viešojo administravimo subjektui, o Lietuvos banko įstatymas nenustato prievolės Lietuvos bankui prižiūrėti gyvybės draudimo veiklą vykdančio viešojo administravimo subjekto. Pažymėtina, kad poveikio priemonių, kurias prižiūrimiems finansų rinkų dalyviams taiko Lietuvos bankas, sąrašą nustato Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnis. Įstatymo projektu šis priemonių sąrašas siaurinamas ir pritaikomas viešojo administravimo subjektui. Šiuo metu pensijų išmoką iš pensijų kaupimo bendrovės pageidaujantis gauti asmuo turi kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę, kuri, įvertinusi asmens sukaupto turto dydį, nustato mokėtinos pensijų išmokos rūšį (t. y. įvertina, ar sukaupta suma gali būti išmokama vienkartine ar periodinėmis pensijų išmokomis, ar asmuo turi įsigyti pensijų anuitetą). Vienkartinę pensijų išmoką asmuo gali gauti tik tuo atveju, jei jo sukauptas pensijų turtas yra mažesnis arba lygus 3 000 eurų. Didesnė suma gali būti išmokama tik periodinėmis pensijų išmokomis. Jei asmuo yra sukaupęs 10 000 eurų ir daugiau, norėdamas gauti išmoką, jis turi įsigyti pensijų anuitetą. Pensijų išmokos mokamos pensijų išmokos sutarties pagrindu. Asmuo, įsigijęs anuitetą, privalo sudaryti dar vieną – pensijų anuiteto sutartį su pensijų anuitetų mokėtoju. Pensijų fonde sukauptas lėšas pensijų kaupimo bendrovė pensijų anuiteto sutarties pagrindu perveda pensijų anuitetų mokėtojui.
Įstatymas nustato, kad asmuo, kuriam pagal šio įstatymo nuostatas pensijų įmoka palaipsniui padidėja per 5 metus (nuo 1,8 proc. asmens draudžiamųjų pajamų iki 3 proc. asmens draudžiamųjų pajamų), apsispręsti iškart mokėti viso dydžio pensijų įmoką galėjo iki 2019 m. liepos 31 d. Be to, galiojantis įstatymas nenustato išimčių dėl turto diversifikavimo reikalavimų, kai iki planuojamo tikslinės grupės pensijų fondo likvidavimo yra likę mažiau kaip vieni metai ir fondo turtas yra mažesnis negu
socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnis nustato, kad Valdyba, organizuodama valstybinį socialinį draudimą ir Fondo biudžetą, vykdo pensijų anuitetų mokėjimo veiklą. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas nenustato Lietuvos bankui pareigos vykdyti pensijų anuitetų mokėtojo priežiūros, o įstatymas numato, kad pensijų anuitetų mokėtojo veikla yra prižiūrima Lietuvos banko. Todėl būtina teisės aktų nuostatas suderinti techniškai. Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymas Nr. XI-473 (toliau – Perkėlimo įstatymas), kuriuo sudaromos teisinės prielaidos įgyvendinti 1967 m. liepos 25 d. Tarybos reglamentą Nr.
Tarybos reglamentą Nr. 422/67/EEB, nustatantį Komisijos pirmininko ir narių, Teisingumo Teismo pirmininko, teisėjų, generalinių advokatų ir kanclerio, Bendrojo Teismo pirmininko, narių ir kanclerio bei Europos Sąjungos tarnautojų teismo pirmininko, narių ir kanclerio tarnybines pajamas (toliau – Reglamentas), nustato, kad asmenys, dirbę Europos Sąjungos institucijose (toliau – ES institucijos) ir pagal Reglamentą įgiję teisę perkelti šių institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises į nacionalinę pensijų sistemą, tai gali padaryti dviem būdais: visas lėšas už ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises pervesdami į Fondo biudžetą arba dalį lėšų už ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises pervesdami į Fondo biudžetą ir dalį – į pensijų fondą, veikiantį pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą. Į pensijų fondą pervestinų lėšų suma apskaičiuojama atsižvelgiant į prašymo perkelti ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises pateikimo dieną galiojantį Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintą pensijų socialinio draudimo įmokos dalies, pervedamos pensijų kaupimo bendrovėms, tarifą ir pensijų socialinio draudimo įmokos tarifą. Galimybė perkeliant pensines teises į nacionalinę pensijų sistemą rinktis vieną iš dviejų būdų (lėšas pervesti tik į Fondo biudžetą arba dalį lėšų pervesti į Fondo biudžetą ir dalį – į pensijų fondą) buvo nustatyta, atsižvelgiant į iki
dirbantys asmenys galėjo rinktis, ar teises į būsimą pensiją įgis mokėdami pensijų socialinio draudimo įmokas tik į Fondo biudžetą, ar dalį pensijų socialinio draudimo įmokos pervesdami į pensijų fondą.
Kadangi nuo 2019 m. sausio 1 d. pensijų socialinio draudimo įmokos dalies pervedimų į pensijų fondus atsisakyta, būtina tai įvertinti ir nustatant pensinių teisių perkėlimo procedūras ES institucijose dirbusiems asmenims, pageidaujantiems į nacionalinę pensijų sistemą perkelti ES institucijose įgytas pensines teises. Pažymėtina, kad Reglamentas nustato galimybę ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises perkelti ne tik į nacionalinę pensijų sistemą, bet ir į Reglamento nustatytus reikalavimus atitinkantį pensijų fondą ar gyvybės draudimo bendrovę. Siūlomi Perkėlimo įstatymo pakeitimai šios Reglamento nustatytos galimybės niekaip neapriboja – buvę ES institucijų darbuotojai ir toliau galės visas ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises perkelti į Reglamento reikalavimus atitinkantį pensijų fondą ar gyvybės draudimo bendrovę. Šiuo metu iš visų Lietuvoje veikiančių pensijų fondų valdytojų ir gyvybės draudimo bendrovių savo atitiktį Reglamento reikalavimams Europos Komisijai yra patvirtinusi gyvybės draudimo bendrovė „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“. Europos Komisija šią bendrovę yra įtraukusi į Reglamento reikalavimus atitinkančių bendrovių sąrašus.
Be to, šiuo metu Perkėlimo įstatymas nustato pensinių teisių išsaugojimo galimybę (įgytų stažų sumavimą) tik Europos Parlamento nariams ir aukščiausiems ES pareigūnams (Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Europos Komisijos pirmininkui ir nariams, įskaitant ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES Teisingumo Teismo, Bendrojo Teismo ir ES specializuotų teismų pirmininkams, nariams ir kancleriams, Tarybos generaliniam sekretoriui bei Audito Rūmų pirmininkui ir nariams). ES institucijų darbuotojams pensinių teisių išsaugojimo galimybė nenumatyta. Jei susiklostytų situacija, kad ES institucijų darbuotojas Lietuvoje būtų įgijęs, pvz., 10 metų pensijų socialinio draudimo stažą, o visą likusį laiką būtų dirbęs ES institucijose (bet nepasirinkęs Lietuvoje įgytų pensinių teisių perkėlimo į ES institucijas), sukakęs senatvės pensijos amžių teisės gauti senatvės pensiją Lietuvoje jis neįgytų. Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme pateikiama nuoroda į nebegaliojantį Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Tam, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. pensijų anuitetų mokėtojas tinkamai įgyvendintų teisės aktus ir būtų pajėgus teikti kokybiškas paslaugas būsimiems pensijų anuitetų gavėjams, Lietuva 2018 m. rudenį kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama ekspertinės pagalbos pasirengti pensijų anuitetų mokėtojui vykdyti naujas pensijų anuitetų mokėjimo funkcijas.
Nuo
(toliau – EBPO) privačių pensijų ir draudimo ekspertais (vadovas – Pablo Antolin) vykdomas techninės paramos projektas – analizuojama EBPO valstybių narių geroji praktika ir siekiama sukurti Lietuvai tinkamiausią ir veiksmingiausią pensijų anuitetų mokėjimo modelį, pagal kurį gyvybės draudimo produktą (t. y. pensijų anuitetus) centralizuotai gyventojams teiks viešojo administravimo subjektas. Projektas finansuojamas Europos Komisijos paramos struktūrinėms reformoms lėšomis. Išanalizavus EBPO valstybių narių pensijų sistemas, aiškėja, kad vos kelios valstybės turi centralizuotą pensijų anuitetų mokėtoją (arba vieną iš veikiančių pensijų anuitetų mokėtojų yra įsteigusi /įgaliojusi veikti valstybė). Paminėtina Danijoje veikianti ATP pensijų schema, Singapūro CPF schema, Saskatchewan valstybinis anuitetų fondas (Saskatchewan Public Annuity Fund - SPAF) Kanadoje, Švedijos pensijų agentūra, mokanti socialinio draudimo pensijas ir kartu – anuitetus iš papildomos Premium pensijų sistemos, Jungtinėje Karalystėje veikianti NEST profesinių pensijų schema, Jungtinėse Amerikos Valstijose viešojo sektoriaus ir ginkluotųjų pajėgų tarnautojams įsteigta pensijų schema (Thrift Savings Plans), Honkongo HKMC anuitetų planas (HKMC Annuity Plan).
Geroji EBPO valstybių narių patirtis rodo, kad esant centralizuotai pensijų anuitetų mokėjimo sistemai pensijų anuitetų mokėtojas yra valdomas kolegialaus organo, kuris veikia, siekdamas kuo geresnių rezultatų pensijų anuitetų gavėjams, ir priima visus svarbiausius strateginius sprendimus, susijusius su pensijų anuitetų veikla. Teisės aktai nustato šio kolegialaus valdymo organo funkcijas ir atsakomybę, nariams taikomus tinkamumo (angl. „fit and proper“) kriterijus ir jų atrankos procedūras, kolegialaus valdymo organo sudėtį, darbo apmokėjimo tvarką. Kolegialaus organo nariai paprastai yra skirtingų sričių ekspertai, atsakingi už tam tikras pensijų anuitetų mokėtojo veiklos sritis. Pažymėtina, kad visose nagrinėjamose valstybėse teisės aktais siekiama užtikrinti maksimalų kolegialių valdymo organų narių nepriklausomumą nuo galimos politinės įtakos, kad jų priimami sprendimai būtų grindžiami tik anuitetų gavėjų interesais, aktuariniais ir finansiniais, o ne politiniais argumentais. Nepriklausomumas šiuo atveju reiškia, kad pensijų anuitetų mokėtojas yra atskaitingas valdžios institucijoms už jam pavestos misijos vykdymą ir jos rezultatus, tačiau turi teisės aktų nustatytą veikimo ir sprendimų priėmimo laisvę. Todėl kolegialaus anuitetų fondo valdytojo veikla turi būti skaidri, turi būti laikomasi viešumo principų ir aiškių atskaitomybės visuomenei taisyklių.
Taip pat pažymėtina, kad kolegialus valdymo organas priima strateginius sprendimus, tačiau jam turi būti sudaryta galimybė turėti darbuotojų ir deleguoti užduotis, pasitelkti išorinius ekspertus, sudaryti darbo grupes. Nors nagrinėjamais atvejais centralizuoti anuitetų mokėtojai yra įsteigti ar deleguoti vykdyti valstybės funkcijas, vis dėlto nė vienu iš jų tai nėra valstybės institucija su jai būdinga struktūra ir vienu visų sprendimų priėmėju (institucijos direktoriumi). Neretai tai yra valstybės įsteigta gyvybės draudimo bendrovė, vykdanti jai valstybės pavestą pensijų anuitetų mokėjimo veiklą. Kadangi Lietuvoje pensijų anuitetų mokėtojo funkciją įstatymas paveda vykdyti Valdybai, o pati pensijų anuitetų mokėjimo veikla nėra viešojo administravimo subjektui būdinga funkcija, pasitelkus ir išanalizavus minėtuosius EBPO valstybių narių gerosios praktikos pavyzdžius, Įstatymo projektu siūloma sudaryti kolegialų pensijų anuitetų mokėtojo valdantįjį organą, kuris būtų viešojo administravimo subjektas ir užtikrintų patikimą bei pensijų anuitetų gavėjų interesus atitinkantį atskiro Pensijų anuitetų fondo valdymą. Komitetą sudarytų penki nariai (keturi nepriklausomi nariai ir Valdybos direktorius). Nepriklausomi Komiteto nariai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu būtų skiriami penkerių metų kadencijai (iš viso ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės). Nepriklausomiems Komiteto nariams už darbą būtų atlyginama. Atlyginimo už darbą tvarką Komiteto nariams siūloma nustatyti tokią pačią, kokią Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas nustato minėtųjų įmonių valdybų nariams. Nepriklausomiems Komiteto nariams atlygį iš pensijų anuitetų mokėjimo veiklai skirtų lėšų mokėtų pensijų anuitetų mokėtojas.
Nepriklausomų Komiteto narių atlygis negalėtų viršyti vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti (2020 m. maksimalus mėnesinis nepriklausomiems Komiteto nariams mokamas atlygis būtų 1241,4 euro iki mokesčių. Šis dydis kasmet tvirtinamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu). Nepriklausomi Komiteto nariai veiktų pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nepriklausomo Komiteto nario sudarytą Komiteto nario veiklos (paslaugų) sutartį. Sutartyje nustatyta tvarka nepriklausomam Komiteto nariui pensijų anuitetų mokėtojas galėtų kompensuoti pagrįstas kelionės (transporto) išlaidas, patirtas vykdant nepriklausomo Komiteto nario veiklą. Projektu siūloma, kad nepriklausomų Komiteto narių atranką pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką vykdytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Siūloma nustatyti, kad, skiriant nepriklausomus Komiteto narius, būtų vertinama ne tik dalykinė kompetencija, kvalifikacija ir patirtis, bet ir reputacija. Vertinant reputaciją, siūloma vadovautis tokiais pačiais kriterijais, kokie nustatyti Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų bei Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme asmenims, kurie pagal šiuos įstatymus privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Nepriklausomų Komiteto narių (išskyrus VSDF valdybos direktorių) kandidatūros Vyriausybei būtų teikiamos ir asmuo skiriamas į Komitetą tik priežiūros institucijai įvertinus kandidato reputaciją ir gavus šios institucijos pritarimą. Kartu siūloma nustatyti, kad tokie pat projektu siūlomi nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijai būtų taikomi ir pensijų anuitetų mokėtojo vyriausiajam aktuarui.
Kaip ir kitose valstybėse, turinčiose centralizuotą pensijų anuitetų mokėtoją, Komitetas, kaip kolegialus valdantysis Pensijų anuitetų fondo organas, veiktų savarankiškai ir nepriklausomai, jis priimtų strateginius sprendimus jam pavestose srityse ir užtikrintų teisingą pensijų anuitetų mokėjimą gavėjams bei tvarų Pensijų anuitetų fondo funkcionavimą. Komiteto priimtus sprendimus įgyvendintų ir pensijų anuitetus gavėjams mokėtų jau įsteigtas Valdybos administracijos padalinys, atsakingas už pensijų anuitetų mokėjimą. Komiteto sprendimai pensijų anuitetų mokėtojui būtų privalomi vykdyti. Komitetas valdytų atskirai nuo Fondo biudžeto į apskaitą įtraukiamus ir tvarkomus Pensijų anuitetų fondo finansinius ir materialinius išteklius, nustatytų su šio anuitetų fondo valdymu ir pensijų anuitetų apskaičiavimu susijusias tvarkas ir metodikas (pvz., dėl pensijų anuitetų veiklos strateginių tikslų, priemonių, kontrolės procedūrų; septynerių metų veiklos plano; pensijų anuitetų apskaičiavimo metodikų pagal kiekvieną pensijų anuitetų rūšį; Pensijų anuitetų fondo turto investavimo strategijos ir politikos, pensijų anuitetų veiklos rizikos valdymo strategijos ir politikos, techninių atidėjinių skaičiavimo metodikos ir kt.), rengtų veiklos ir finansines ataskaitas; priimtų sprendimus perduoti trečiajam asmeniui tam tikras su anuitetų veikla susijusias funkcijas (pvz., perkant Pensijų anuitetų fondo lėšų investavimo paslaugas). Komiteto priimti norminiai aktai būtų skelbiami Teisės aktų registre. Pirmąją Komiteto veiklos kadenciją siūloma nustatyti trumpesnes nepriklausomų Komiteto narių kadencijas: vienas iš jų būtų skiriamas dvejiems metams, vienas – trejiems, vienas – ketveriems ir vienas – penkeriems metams.
Tai užtikrintų sklandžią tolesnę Komiteto narių rotaciją ir padėtų išvengti viso Komiteto sudėties pasikeitimo vienu metu. Kadangi pensijų anuitetų mokėtojas turėtų pradėti veikti 2020 m. liepos 1 d., jau nuo pirmųjų jo veiklos dienų dėl pensijų anuitetų mokėjimo gali kreiptis senatvės pensijos amžių sukakę dalyviai. Tačiau gali nutikti taip, kad pačioje pensijų anuitetų mokėtojo veiklos pradžioje dar nebus sudarytas ir pradėjęs veikti Komitetas, taigi nebus patvirtinta pensijų anuitetų apskaičiavimo metodika ir Komitetas nebus apsisprendęs dėl kitų svarbių aspektų, turinčių įtakos gavėjui mokėtino pensijų anuiteto dydžiui. Todėl būtina numatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas ir aptarti pensijų anuitetų mokėjimą gavėjams šiuo laikotarpiu. Siekiant užtikrinti pensijų gavėjų teisę gauti pensijų anuitetą nuo kreipimosi dėl jo dienos, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad iki būtų suformuotas ir pradėtų veikti Komitetas, laikinuosius su pensijų anuitetų kainodara ir jų mokėjimu susijusius sprendimus, kurie užtikrintų patikimą, apdairų ir pensijų anuitetų gavėjų interesus atitinkantį pensijų anuiteto fondo valdymą ir pensijų anuitetų mokėjimą gavėjams, priimtų pensijų anuitetų mokėtojo direktorius. Šie laikinieji sprendimai turėtų būti suderinti su Socialinės apsaugos ir darbo ir Finansų ministerijomis bei Lietuvos banku. Pensijų anuitetų mokėtojo direktoriui suteikta teisė priimti laikinuosius sprendimus leistų išvengti situacijų, kai, pvz., 2020 m. liepos 2 d. į pensijų anuitetų mokėtoją kreiptųsi asmuo dėl pensijų anuitetų mokėjimo, tačiau pensijų anuitetų mokėtojas negalėtų patenkinti pareiškėjo prašymo dėl to, kad, nesant Komiteto, nebūtų patvirtintos visos prielaidos, tvarkos ir metodikos, būtinos pensijų anuitetui apskaičiuoti.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad laikinaisiais pensijų anuitetų mokėtojo direktoriaus sprendimais galėtų būti vadovaujamasi ne ilgiau kaip 2 mėnesius nuo tos dienos, kai bus patvirtinta Komiteto sudėtis (nebent Komitetas juos atšauktų anksčiau arba patvirtintų laikinuosius anuitetų mokėtojo sprendimus – tokiu atveju laikinieji sprendimai taptų Komiteto sprendimais). Paskirtajam Komitetui pradėjus veikti ir priėmus Įstatymo projekto 7 straipsnyje teikiamame naujame 35² straipsnyje nurodytus sprendimus, pensijų anuitetų mokėtojas būtų įpareigotas peržiūrėti iki Komiteto veiklos pradžios pagal laikinuosius direktoriaus įsakymus priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo. Jei peržiūrėjus šiuos sprendimus paaiškėtų, kad pagal Komiteto patvirtintus dokumentus pensijų anuitetų dydžiai nustatomi pensijų anuitetų gavėjams palankesnėmis sąlygomis negu pagal laikinuosius direktoriaus sprendimus, per laikinųjų pensijų anuitetų mokėtojo direktoriaus sprendimų galiojimo laikotarpį pensijų anuitetų gavėjų atžvilgiu priimti sprendimai dėl pensijų anuitetų mokėjimo būtų peržiūrėti ir pensijų anuitetų gavėjams išmokamas nuo pensijų anuitetų mokėtojo sprendime dėl pensijų anuitetų mokėjimo nurodytos dienos susidaręs pensijų anuitetų dydžių skirtumas. Jei pensijų anuitetų gavėjams būtų palankiau gauti pagal laikinuosius direktoriaus sprendimus nustatytų dydžių pensijų anuitetus, priimti sprendimai nebūtų peržiūrimi, t. y. žmogus ir toliau gautų didesnį pensijų anuitetą.
Toks pereinamojo laikotarpio reguliavimas yra būtinas siekiant užtikrinti asmenų lygiateisiškumą ir išvengti praktikoje galinčių susiklostyti situacijų, kai, pavyzdžiui, 65 metus sukakusiam pareiškėjui, kuris sukaupė
nustatytas kitokio dydžio tos pačios rūšies pensijų anuitetas negu tokio pat amžiaus pareiškėjui, sukaupusiam tokią pat sumą, kuris dėl pensijų anuiteto mokėjimo kreipėsi vos dviem mėnesiais vėliau, bet jau pradėjus veikti Komitetui. Pensijų anuitetų mokėtojo veiklos ir finansinį auditą atliktų Valstybės kontrolė. Pensijų anuitetų mokėtojo veiklos ir finansinės ataskaitos kartu su Valstybės kontrolės atskaita būtų skelbiamos viešai. Pensijų anuitetų fondo turtas negalėtų būti skolinamas, įkeičiamas, išskyrus likvidumo valdymo tikslais iki trijų mėnesių, juo negalima būtų garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų Fondo įsipareigojimų vykdymo. Visas turtas būtų investuojamas pagal Komiteto patvirtintą investavimo strategiją ir politiką taip, kad būtų užtikrintas viso investicijų portfelio saugumas, kokybė, likvidumas ir pelningumas. Pensijų anuitetų fondo turtas turėtų būti diversifikuotas. Išimtį dėl galimybės įkeisti Pensijų anuitetų fondo turtą iki 3 mėnesių likvidumo valdymo tikslais siūloma numatyti tam, kad būtų sudaryta galimybė Pensijų anuitetų fondui efektyviai valdyti likvidumą. Pensijų anuitetų fondas, kurio ne visos išmokos bus prognozuojamos, turėtų turėti galimybę trumpam pasiskolinti pinigų, mainais iš savo portfelio įkeisdamas bankui tinkamus vertybinius popierius.
Tokio sandorio pavyzdys galėtų būti situacija, kai pensijų anuitetų mokėtojas gauna anuiteto gavėjo, kuris buvo pasirinkęs standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu iki 80 metų, paveldėtojų reikalavimą išmokėti likusias lėšas, o sąskaitoje tiek grynųjų pinigų tuo metu nėra. Tačiau Pensijų anuitetų fondo portfelyje yra obligacijų, kurios išperkamos po poros mėnesių, todėl efektyviau būtų ne ką nors parduoti (ir vėliau vėl iš naujo pirkti) rinkoje, mokant tarpininkavimo mokesčius, o sudaryti atpirkimo sandorį, gauti pinigų ir sumokėti reikalaujamą išmoką. Išpirkus minėtas obligacijas, už gautus pinigus atpirkimo sandoris užbaigiamas, vertybiniai popieriai grįžta į Pensijų anuitetų fondo portfelį. Tai visame pasaulyje paplitusi likvidumo valdymo praktika. Pensijų anuitetų mokėtojas privalėtų sudaryti pakankamus techninius atidėjinius, kad būtų užtikrintas įsipareigojimų pagal priimtus sprendimus vykdymas, ir užtikrinti, kad techniniams atidėjiniams padengti reikalingas turtas nebūtų mažesnis negu techninių atidėjinių suma. Pensijų anuitetų mokėtojas privalėtų turėti vyriausiąjį aktuarą, kurio kandidatūrai turėtų pritarti Komitetas. Vyriausiasis aktuaras būtų atsakingas už techninių atidėjinių kainodarą, jos apskaičiavimo teisingumą ir pagrįstumą. Jei susiklostytų situacija, kai techniniams atidėjiniams dengti reikalingas turtas taptų mažesnis negu 100 procentų suformuotos techninių atidėjinių sumos, pensijų anuitetų mokėtojas privalėtų nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną mėnesį, parengti finansinės padėties ištaisymo planą.
Jei pagal šį planą (jis turės būti suderintas su priežiūros institucija) numatoma padėtį ištaisyti, pensijų anuitetų mokėtojas privalo įgyvendinti plane numatytas priemones ir apie pažangą kas ketvirtį informuoti priežiūros instituciją. Informacija apie planą ir apie tai, kaip jis vykdomas, turės būti teikiama ir Socialinės apsaugos ir darbo ir Finansų ministerijoms. Jei plane padėties ištaisyti nenumatoma, pensijų anuitetų mokėtojas privalo nedelsdamas Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijoms pateikti padėties ištaisymo planą, kuriame nurodytas lėšų techniniams atidėjiniams padengti poreikis, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kreipiasi į Vyriausybę dėl lėšų skyrimo. Lėšos susidariusiam trūkumui dengti turėtų būti numatytos artimiausių biudžetinių metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Įstatymo projektu pensijų anuitetų mokėtojo valdymo modelis siūlomas, siekiant užtikrinti profesionalų, nepriklausomą, skaidrų ir pensijų anuitetų gavėjų interesus atspindintį Pensijų anuitetų fondo valdymą ir pensijų anuitetų mokėjimą gavėjams. Be to, toks siūlymas, kai svarbiausius su pensijų anuitetų mokėjimu ir Pensijų anuitetų fondo valdymu susijusius sprendimus priima kolegialus valdymo organas, sudarytas iš nepriklausomų kelių skirtingų sričių specialistų, grindžiamas gerąja EBPO valstybių praktika. Įstatymo projekte siūloma aiškiai apibrėžti pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslą (jo misiją) – užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant didžiausios naudos pensijų anuitetų gavėjams ir Pensijų anuitetų fondo lėšas valdant skaidriai bei finansiškai tvariai.
Esant aiškiai apibrėžtam veiklos tikslui, visi Komiteto sprendimai turės būti priimami taip, kad šis tikslas būtų įgyvendintas. Tai padės išvengti situacijų, kai Komitetui priimant sprendimus galėtų kilti skirtingų interpretacijų dėl tam tikrų nuostatų ar prioritetų (pvz., ar turėtų būti nustatytas didesnis pensijų anuitetas pačiam jo gavėjui, ar daugiau lėšų turėtų likti paveldėtojams). Įstatymas nustato, kad pensijų anuiteto gavėjas gali pasirinkti gauti vienos iš dviejų nustatytų rūšių pensijų anuitetą – standartinį pensijų anuitetą (be paveldėjimo) arba atidėtąjį pensijų anuitetą, kai didžioji dalis pensijų fonde sukauptų lėšų lieka pensijų fonde, iki asmuo sukaks 85 metus, ir yra paveldimos, o kita, mažesnioji, dalis pervedama pensijų anuitetų mokėtojui ir šis pensijų anuitetą pradeda mokėti tik tada, kai asmuo sukanka 85 metų amžių. Tačiau atidėtojo anuiteto atveju didžiąją dalį lėšų išmokant periodinėmis išmokomis iš pensijų fondo išmokama suma kas mėnesį svyruos, nes pačios periodinės išmokos dydis nustatomas ne absoliučia suma eurais, o tam tikru pensijų fondo vienetų skaičiumi, mokėtinu asmeniui kiekvieną mėnesį. Todėl vieną mėnesį, pensijų fondo vieneto vertei kylant, gavėjui bus išmokama didesnė pinigų suma, o kitą mėnesį, pensijų fondo vieneto vertei krentant, – mažesnė suma.
Įvertinant faktą, kad pagyvenusiems asmenims paveldėjimo aspektas neretai bus svarbus, bet kas mėnesį kintamas periodinės išmokos dydis ne visada bus priimtinas, o šiuo metu gyvybės draudimo bendrovės siūlo galimybę įsigyti pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, projektu siūloma sudaryti galimybę pensijų anuitetų mokėtojui gavėjams siūlyti standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu. Tokiu atveju asmeniui, kol jis gyvens, bus mokamas standartinis pensijų anuitetas (kiekvieną mėnesį jis bus vienodo dydžio). Jei pensijų anuiteto gavėjas mirtų nepasibaigus garantuojamam mokėjimo laikotarpiui (pvz., 20 metų), tarkime, po 5 metų, neišmokėta pensijų anuitetų suma už likusį laikotarpį iki garantuojamo mokėjimo laikotarpio pabaigos (t. y. po 15 metų) būtų išmokėta paveldėtojams. Tokia standartinio pensijų anuitetų atmaina leistų suderinti du pensijų anuiteto gavėjams svarbius aspektus – kas mėnesį nekintantį pensijų anuiteto dydį ir galimybę rinktis pensijų anuitetą su paveldėjimo elementais. Pensijų anuitetą įsigyti pageidaujantis asmuo turėtų sudaryti pensijų išmokos sutartį su pensijų kaupimo bendrove ir pateikti pensijų anuitetų mokėtojui prašymą dėl pensijų anuiteto mokėjimo. Šį prašymą jis galėtų pateikti arba pensijų anuitetų mokėtojui tiesiogiai, arba per pensijų kaupimo bendrovę. Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuitetą jam skirtų priimdamas sprendimą dėl pensijų anuiteto mokėjimo. Pensijų anuiteto gavėjas turėtų 10 darbo dienų nuo sprendimo išsiuntimo dienos laikotarpį, per kurį galėtų apsigalvoti ir pensijų anuiteto sutarties atsisakyti.
Šiuo atveju neįsigaliotų ir su pensijų kaupimo bendrove sudaryta pensijų išmokos sutartis ir asmuo liktų pensijų kaupimo dalyvis tol, kol pateiktų prašymą mokėti pensijų anuitetą ir būtų priimtas sprendimas dėl pensijų anuiteto mokėjimo. Siūlymas apsigalvojimo laikotarpį skaičiuoti nuo sprendimo išsiuntimo dienos (o ne nuo dienos, kurią dalyvis sužinojo ar turėjo sužinti apie priimtą sprendimą) grindžiamas tuo, kad dėl pensijų anuiteto besikreipiantys asmenys tikisi kuo greičiau pradėti gauti jiems priklausantį pensijų anuitetą, ypač tada, kai dėl jo mokėjimo besikreipiantis asmuo yra nedirbantis ir socialinio draudimo pensija bei pensijų anuitetas bus vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Todėl ilgesnis apsigalvojimo terminas daugeliu atvejų reikštų ilgesnį laikotarpį, kuriuo asmenys negautų jiems priklausančio pensijų anuiteto. Atkreiptinas dėmesys, kad, paprastinant pensijų anuiteto įsigijimo procedūras, siūloma nustatyti, jog pensijų išmokos sutartis laikoma pasirašyta, kai yra dalyvio parašas dalyvio prašyme sudaryti pensijų išmokos sutartį ir pensijų kaupimo bendrovės atstovo parašas (parašo faksimilė) išmokos sutartyje. Tai padėtų dalyviui išvengti būtinybės kelis kartus kreiptis į institucijas tuo pačiu klausimu, juolab kad pensijų kaupimo bendrovės neretai regionuose neturi klientų aptarnavimo padalinių. Pavyzdžiui, kad galėtų sudaryti pensijų išmokos sutartį, pensijų kaupimo bendrovė turi žinoti prašymo dienos dalyvio vardu sukaupto pensijų turto vertę. Ji paskelbiama tik kitą dieną po prašymo pateikimo dienos. Todėl tam, kad abiejų šalių parašai būtų viename dokumente, asmeniui reikėtų kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę pakartotinai kitą dieną. Be to, analogiška situacija susiklostytų ir tais atvejais, kai asmuo kreiptųsi į pensijų anuitetų mokėtoją dėl pensijų anuiteto.
Pateikęs jam prašymą, jis turėtų papildomai kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti prašymą sudaryti pensijų išmokos sutartį, o kitą dieną, paaiškėjus prašymo pateikimo dienos pensijų fondo vieneto vertei, turėtų papildomai atvykti pasirašyti sutarties, juo labiau kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog rašytinės formos sandoriai gali būti sudaromi tiek vienu, tiek keliais dokumentais. Aptariant rašytinės formos sandorių sudarymo praktiką, galima pasitelkti pavyzdžių iš draudimo srities. Nors galiojančiame teisiniame reguliavime identiškų teisės normų nėra, vis dėlto šiame kontekste paminėtinas CK 6.990 straipsnis, kuriama kalbama, kad „draudimo sutartis sudaroma draudikui akceptuojant draudėjo pasiūlymą (prašymą), pateiktą draudikui, arba draudėjui akceptuojant draudiko pasiūlymą sudaryti sutartį“. Taip pat aktuali ir CK 6.991 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad polise privalo būti tik draudiko parašas (draudėjo parašo buvimo nereikalaujama). Panašus reguliavimas nustatytas ir Draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, kur draudimo liudijimas apibrėžiamas kaip draudiko išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinamas sutarties sudarymas. Praktika rodo, kad vertinant draudimo sandorių sudarymą yra pateikiamas prašymas (dabar modernesnis būdas – tiesiog sumokėti įmoką ar kitaip elektroniniu būdu patvirtinti savo valią sudaryti draudimo sutartį), o po to draudikas išsiunčia draudėjui polisą, kuriame būna tik draudiko parašas (faksimilė) ir įrašas, jog „ <...> sumokėdamas įmoką ir (ar) pasirašydamas patvirtinu, kad <...>“. Įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad pensijų anuitetas visais atvejais pervedamas tik į gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje.
Kadangi ir socialinio draudimo pensijas, ir pensijų anuitetus mokės tas pats subjektas, siūloma nustatyti, kad pensijų anuitetas gavėjui galėtų būtų mokamas tokiu pat būdu kaip ir socialinio draudimo pensija, t. y. pensijų anuiteto gavėjas pats galėtų apsispręsti dėl jam priimtiniausio pensijų anuiteto gavimo būdo. Tai padės išvengti situacijų, kai, pvz., socialinio draudimo pensija garbaus amžiaus gavėjams būtų pristatoma į namus, o norėdamas gauti pensijų anuitetą gavėjas turėtų vykti iki bankomato. Pensijų anuitetai gavėjams į jų sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje būtų pervedami nemokamai. Kadangi socialinio draudimo ir šalpos pensijų mokėjimas kitokiais būdais negu pavedimu į gavėjo asmeninę sąskaitą susijęs su papildomomis Valdybos išlaidomis, tokias pat papildomas išlaidas, mokėdamas pensijų anuitetus kitokiais būdais negu pavedimu į gavėjo asmeninę sąskaitą, patirtų ir pensijų anuitetų mokėtojas. Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai pensijų anuiteto gavėjas pageidautų jam priklausančią išmoką gauti, pvz., į namus, su pensijų anuitetų mokėjimu susijusias išlaidas padengtų pats pensijų anuiteto gavėjas. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. spalio 31 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr.
motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 61 punkto (2006 m. rugsėjo 27 d., 2009 m. balandžio 8 d., 2009 m. rugpjūčio 26 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šių nuostatų 68 punkto (2006 m. rugsėjo 27 d., 2008 m. sausio 16 d., 2008 m. rugpjūčio 27 d., 2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsniui (2000 m. gruodžio 21 d., 2007 m. gruodžio 4 d. redakcijos)“ yra konstatavęs, jog <...> Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 61 punktas (2009 m. balandžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 42-1620) tiek, kiek jame nustačius, kad „ligos <...> pašalpos pervedamos į pašalpos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje“, nebuvo nustatyta dar ir kitokių būdų mokėti įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamas ligos pašalpas jų gavėjams, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui“. Įvertinus šią konstitucinę doktriną, siūloma ir pensijų anuitetų gavėjams nustatyti galimybę gauti pensijų anuitetą ne vien į gavėjo asmeninę sąskaitą banke, bet ir kitokiais gavėjui priimtinais būdais. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad pensijų anuitetų mokėtojo veikla būtų finansuojama iš pensijų anuitetams administruoti skirtų lėšų (administravimo sąnaudoms dengti skiriant ne daugiau kaip 3 procentus pensijų anuitetų mokėtojui pervedamos dalyvio vardu sukauptos sumos), o prireikus pensijų anuitetų mokėtojas trūkstamas lėšas galėtų skolintis iš Finansų ministerijos.
Preliminariais Valdybos vertinimais, pensijų anuitetų mokėtojo veiklai vykdyti (įskaitant ir Komiteto veiklos kaštus) kelerius pirmuosius jo veiklos metus reikėtų apie 500 tūkst. eurų per metus. Dengiant šias sąnaudas skolintomis lėšomis, būtų išvengta ydingos situacijos, kai pensijų anuitetų mokėtojo steigiamuosius ir veiklos pradžios kaštus turėtų padengti arba pirmieji pensijų anuitetų gavėjai, arba visi mokesčių mokėtojai. Paskirstant paskolos grąžinimą per ilgesnį laiką, įsteigimo išlaidas solidariai pasidalytų kelios pensijų anuitetų gavėjų kartos. Įstatymo projektu taip siūloma tikslinti įmokų pervedimo į pensijų fondus atnaujinimo terminą. Šiuo metu įstatymas nustato, kad tais atvejais, kai įmokų į pensijų fondą pervedimą sustabdęs asmuo norėtų jį atnaujinti, įmokų pervedimas būtų atnaujinamas nuo trečio mėnesio, skaičiuojant nuo prašymo atnaujinti pensijų įmokų mokėjimą įregistravimo, pirmosios dienos. Tačiau pažymėtina, kad pensijų įmokų mokėjimas, 2013 m. įmokų pervedimą susistabdžiusiems dalyviams pateikus prašymą jį atnaujinti, būdavo atnaujinamas nuo kito mėnesio, skaičiuojant nuo prašymo įregistravimo, pirmosios dienos. Įvertinant faktą, kad nėra jokios priežasties įmokas pageidaujančio mokėti dalyvio prašymo vykdymą atidėti ilgesniam laikui, siūloma grįžti prie terminų, galiojusių iki 2019 m. sausio 1 d., t. y. prašymą atnaujinti įmokų į pensijų fondą pateikusiam asmeniui jas pradėti skaičiuoti nuo kito mėnesio, skaičiuojant nuo prašymo įregistravimo, pirmosios dienos.
Įstatymo projektu siūloma atsisakyti imperatyvios nuostatos, kad pensijų anuitetas gavėjams mokamas vienodo dydžio, nes toks pernelyg griežtas reguliavimas užkirstų kelią ateityje pensijų anuitetų mokėtojui tobulinti siūlomų pensijų anuitetus, pavyzdžiui, pasiūlyti palaipsniui didėjantį pensijų anuitetą. Kartu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pensijų anuitetas negali būti mažėjantis. Įstatymo projektu taip siūloma tikslinti įstatymo nuostatą dėl sukaupto pensijų turto dydžio, lemiančio pensijų išmokos rūšį, indeksavimo, atsisakant pavedimo Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti šio dydžio indeksavimo tvarką. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad dydžiai kas 5 metus indeksuojami atsižvelgiant į vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 5 metų rodiklį. Naujus dydžius, pradedant 2025 metais taikomais dydžiais, ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš taikymo metus, lapkričio 30 d. savo interneto svetainėse skelbtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir priežiūros institucija. Tokia tvarka siūloma įvertinant faktą, kad vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, dydžiai yra viešai skelbiami duomenys, kurių papildomai tvirtinti teisės aktu nereikia. Be to, siūloma didinti sukaupto turto, kuris asmeniui būtų išmokamas kaip vienkartinė išmoka, ribą – siūloma nustatyti, kad vienkartinę išmoką asmuo gali gauti, jei yra sukaupęs 5 000 eurų arba mažiau.
Tai leis išvengti, viena vertus, asmenų nepasitenkinimo, kad kas mėnesį jam yra mokamos itin mažos periodinės išmokos (Lietuvos banko duomenimis, 3 000 eurų sukaupusio asmens pirmoji periodinė išmoka būtų 12,5 euro), antra vertus, tokias mažas periodines išmokas būtų brangu administruoti pensijų kaupimo bendrovėms. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 8, 10, 12, 18, 22, 23, 26, 28, 38 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę pensijų kaupimo dalyviams, kurie iki 2018 m. gruodžio 31 d. kaupė tik socialinio draudimo įmokos dalį arba tapo dalyviais 2019 metais ir patys nepasiriko iškart mokėti 3 proc. dydžio įmokos, kuriems pagal įstatymo nuostatas pensijų įmoka padidėja palaipsniui per 5 metus (nuo 1,8 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų iki 3 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų), prašymą mokėti didesnę pensijų įmoką pateikti bet kuriuo metu, atsisakant apribojimo jį pateikti iki 2019 m. liepos 31 d. Projektu taip pat siūloma patikslinti Pensijų kaupimo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį – tobulinti Valdybos sąnaudų, surenkant pensijų įmokas ir jas pervedant, kompensacijos dydžio nustatymo tvarką. Kadangi valstybės biudžeto įmokų surinkimas susijęs su mažesnėmis sąnaudomis negu asmens lėšomis mokamų įmokų surinkimas, siūloma nustatyti, kad už dalyvio lėšomis ir valstybės biudžeto lėšomis mokamų pensijų įmokų surinkimą ir pervedimą gali būti nustatyti skirtingi veiklos sąnaudų kompensacijų dydžiai.
Pensijų kaupimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje yra numatyta galimybė netaikyti diversifikavimo reikalavimų naujai įsteigto tikslinės grupės pensijų fondo finansinių priemonių portfeliui, tačiau įstatymas nenumato tokios galimybės planuojamam likviduoti tikslinės grupės pensijų fondui, kurio likvidavimo procese bus susiduriama su investicijų diversifikavimo reikalavimų, investavimo strategijos ir kitų investavimo apribojimų laikymosi iššūkiais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 18 straipsnį, numatant, kad tada, kai iki planuojamo tikslinės grupės pensijų fondo likvidavimo yra likę mažiau nei 1 metai arba fondo turtas yra mažesnis negu 4 000 000 eurų, šio tikslinės grupės pensijų fondo finansiniam portfeliui turto diversifikavimo reikalavimai netaikomi. Kartu projektu siūloma patikslinti reikalavimus pensijų kaupimo veiklos reklamai, nustatant, kad naudojama informacija privalo būti teisinga, neklaidinanti, aiški ir susijusi tik su pensijų kaupimo veikla. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma suderinti šio įstatymo nuostatas su Įstatymo projekto nuostatomis, nustatant Lietuvos bankui pareigą vykdyti pensijų anuitetų mokėtojo priežiūros institucijos funkcijas. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 27 ir 32 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 39¹ straipsniu įstatymo projektu siūloma papildyti šio įstatymo nuostatas dėl socialinio draudimo sistemos dalyvių ir jų vykdomų funkcijų, įtraukiant į šių dalyvių sąrašą ir Komitetą bei apibrėžiant jo funkcijas.
Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo Nr. XI-473 pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti galimybės ES institucijų darbuotojams dalį lėšų už ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises pervesti į Fondo biudžetą, o kitą dalį – į pensijų fondą, veikiantį pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą. Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad nuo 2019 m. sausio 1 d., pasikeitus pensijų kaupimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, kitaip negu iki šios datos, į pensijų fondą nebepervedama socialinio draudimo įmokos dalis. Atsisakius socialinio draudimo įmokos dalies pervedimo į pensijų fondus, Lietuvoje pasirinkimo nebeliko (visos socialinio draudimo įmokos lieka Fondo biudžete), todėl tokio pensinių teisių perkėlimo būdo (kai dalis sukauptų teisių perkeliama į Fondo biudžetą, dalis – į pensijų fondą) siūloma atsisakyti ir tiems asmenims, kurie persikelia pensines teises.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pageidavimą perkelti į ES institucijų pensijų sistemą Lietuvoje įgytas pensines teises gali išreikšti asmenys, kurie 2004–2017 m. buvo pasirinkę dalį socialinio draudimo įmokų pervesti į pasirinktą pensijų fondą, veikiantį pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, arba dalį lėšų už 2004–2017 m. (kai galiojęs teisinis reguliavimas numatė galimybę dalį lėšų iš socialinio draudimo sistemos pervesti į sąskaitą pensijų fonde) ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises perkelti į pensijų fondą, veikiantį pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, siūloma šiems asmenims situacijos nepabloginti ir nustatyti, kad už praėjusiuosius laikotarpius pensinės teisės iš vienos sistemos į kitą būtų perkeliamos anksčiau galiojusia tvarka. Pažymėtina, kad siūlomi Perkėlimo įstatymo pakeitimai niekaip neapriboja Reglamento nustatytos galimybės visas lėšas už ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises perkelti į Reglamento reikalavimus atitinkantį pensijų fondą ar gyvybės draudimo bendrovę arba į Fondo biudžetą. Atkreiptinas dėmesys, kad net nenustačius galimybės perkelti pensijų fonde, veikiančiame pagal Pensijų kaupimo įstatymą, sukauptų lėšų į ES institucijų pensijų sistemą, visos asmens šiame fonde jau įgytos teisės išsaugomos – šie asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, įgis teisę gauti pensijų išmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymą (o jiems mirus pensijų fondo sąskaitoje esančios lėšos bus paveldimos). Be to, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 10 d.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje Wojciechowski, C-408/14, ECLI:EU:C:2015:591 35–41 punktus) ir lojalaus bendradarbiavimo principą, Perkėlimo įstatyme siūloma nustatyti, kad visais atvejais ES institucijose dirbantiems (dirbusiems) asmenims Lietuvos Respublikoje įgytos pensinės teisės būtų išsaugotos, t. y. šiems asmenims, vertinant jų teisę gauti senatvės ar neįgalumo pensiją, stažai būtų sumuojami. Kadangi Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo Nr. XI-473 pakeitimo įstatymo projekte keičiama daugiau negu pusė straipsnių, įstatymas dėstomas nauja redakcija. Aptartuose įstatymų projektuose siūloma įsigaliojimo datą – 2020 m. liepos 1 d., nes reikės parengti ir patvirtinti priimtus įstatymus įgyvendinančius teisės aktus, nurodytus aiškinamojo rašto 11 punkte. Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu atliekamas techninio pobūdžio pakeitimas – atsisakoma nuorodos į nebegaliojantį Pensijų sistemos reformos įstatymą ir vietoj jo nurodomas Įstatymas, kuriame dėstomos su pensijų kaupimu susijusios nuostatos. Šio įstatymo įsigaliojimo data nenurodoma, nes siūlomas pakeitimas, kaip minėta, techninio pobūdžio. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslui ir jo plėtrai įstatymo įgyvendinimas įtakos neturės. Teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas neatliekamas, nes Įstatymo projektu nesiūlomas joks naujas (ir nekeičiamas esamas) teisinis reguliavimas, kuris būtų susijęs su verslo subjektais ir galėtų daryti poveikį konkurencijai. Centralizuotas pensijų anuitetų mokėtojas įteisintas
pakeitimo įstatyme Nr. XIII-1360. Teikiamu Įstatymo projektu siūloma tik tikslinti vieno centralizuoto anuitetų mokėtojo veiklos teisinį reguliavimą, bet siūlomas reguliavimas nedarys poveikio kitų ūkio subjektų veiklai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projekto lydimieji teisės aktai teikiami kartu su Įstatymo projektu: Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 8, 10, 12, 18, 22, 23, 26, 28, 38 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 27 ir 32 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 39¹ straipsniu įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo Nr. XI-473 pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriais siūlomi pakeitimai ir juos inicijuoti paskatinusios priežastys aptarti aiškinamojo rašto 3 ir 4 punktuose. 9.
projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų Įstatymo ir jo lydimuosiuose teisės aktų projektuose nepateikiama. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 8, 10, 12, 18, 22, 23, 26, 28, 38 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje atliekamas techninis pensijų anuiteto sąvokos pakeitimas – žodis „anuitetas“ pakeičiamas žodžiu „anuitetai“. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą ir jo lydimuosius teisės aktus, turės būti:
1) pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d nutarimas Nr. 1762 „Dėl Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr.
Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registro nuostatų patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti Komiteto narių atrankos tvarką;
3) Komitetas turės patvirtinti Įstatymo projekto 7 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 35² straipsnyje nurodytus teisės aktus;
4) Lietuvos bankas turės patvirtinti atidėjinių apskaičiavimo tvarką ir pensijų išmokos sutarties sudarymo ir informacijos apie pensijų išmokas pateikimo dalyviui tvarką bei Įstatymo projekto 7 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 35¹⁰ straipsnyje nurodytą tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Preliminariais Valdybos skaičiavimais, pensijų anuitetų mokėtojo funkcijoms vykdyti per metus reikės apie 0,5 mln. eurų, iš jų 362 tūkst. eurų – Komiteto narių ir Pensijų anuitetų skyriaus bei kitų Valdybos padalinių specialistų (pensijų anuitetų veiklą užtikrinančių apskaitos srities specialisto, teisės srities specialisto, informacinių technologijų srities specialisto, dokumentų valdymo srities specialisto, registro srities specialisto, klientų aptarnavimo srities specialisto) darbo užmokesčiui, apie
informacinių sistemų sąnaudas). Jei šios išlaidos bus dengiamos skolintomis lėšomis (kaip siūloma Įstatymo projekte), valstybės ir (ar) Fondo biudžetai papildomų išlaidų nepatirs. 13.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo ir jo lydimieji teisės aktų projektai parengti bendradarbiaujant su EBPO privačių pensijų ir draudimo ekspertais ir Lietuvos banko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistais, Lietuvos aktuarų draugija, akademinės visuomenės atstovais. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1360 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
modelis kelia abejonių dėl siūlomo teisinio reguliavimo galimos neigiamos įtakos vartotojų teisėms, pensijų anuitetų gavėjų teisei į nuosavybę ir viešiesiems finansams. Pastebėtina, kad prieš pateikiant projektą nebuvo atliktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams ir kt., kaip tai nustatyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje. Pagal projektą, pensijų kaupimo dalyvis (toliau – dalyvis) sudaro su pensijų kaupimo bendrove pensijų išmokos sutartį. Taigi dalyvį ir bendrovę sieja civiliniai teisiniai santykiai. Pensijų fondą sudarantis pensijų turtas priklauso jo dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise (įstatymo 11 straipsnis), o pensijų kaupimo bendrovė yra šio turto valdytojas, t. y. paslaugos teikėjas. Atsitikus draudžiamajam įvykiui – dalyviui sukakus senatvės pensijos amžių, dalyvis įgyja teisę į pensijų išmoką, įskaitant anuitetą. Pastebėtina, kad šiuo metu pensijų anuitetas yra mokamas pensijų anuiteto sutarties, sudarytos su gyvybės draudimo įmone, vykdančia pensijų anuitetų veiklą, ir apmokėtos vienkartine įmoka iš pensijų fondo dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto, pagrindu. Pagal projektą, su dalyviu pensijų anuiteto sutartis nebus sudaroma. Dalyviai, privalantys pagal įstatymą ar pageidaujantys įsigyti anuitetą, turės sudaryti su pensijų kaupimo bendrove pensijų išmokos sutartį ir pateikti VSDF valdybai (pensijų anuitetų mokėtojui) prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo (keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalis, 33 straipsnio 1 dalis).
Anuiteto mokėjimo pagrindas bus VSDF valdybos sprendimas dėl pensijų anuiteto mokėjimo (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalis). Šiame sprendime nurodomas mokėtino pensijų anuiteto dydis ir jo mokėjimo tvarka (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 ir 5 dalys). Taigi sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai pasibaigs, pensijų kaupimo bendrovei pervedus vienkartinę įmoką iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto turto į centralizuotą Pensijų anuitetų fondą. Šį fondą valdys ir administruos VSDF valdyba, o tarp pensijų anuiteto gavėjo ir VSDF valdybos atsiras administraciniai teisiniai santykiai. Tokiu būdu asmuo, mokėjęs įmokas į pensijų kaupimo fondą iš asmeninių lėšų, atsitikus draudžiamajam įvykiui – sukakus senatvės pensijos amžių, negalės ne tik savo nuožiūra pasirinkti su kokia gyvybės draudimo bendrove ir kokiomis sąlygomis jam sudaryti pensijų anuiteto sutartį, kokį pensijų anuitetą iš siūlomų gyvybės draudimo rinkoje pasirinkti, bet ši sutartis su juo iš viso nebus sudaroma. Šiame kontekste pastebėtina, kad pensijų anuitetų sutarčiai, nepriklausomai nuo to, ar sutarties šalis – pensijų anuiteto mokėtojas privatus ar viešas juridinis asmuo, galioja Civiliniame kodekse įtvirtintos sutarties šalių teisės ir pareigos, įskaitant teisę laisvai sudaryti sutartį ir vartotojų teises ginančias nuostatas, taip pat teisę keisti sutartį ar ją nutraukti, esant įstatyme ar sutartyje nustatytiems pagrindams. Tačiau jeigu pensijų anuitetas mokamas administracinio sprendimo pagrindu, pensijų anuiteto gavėjas nurodytų teisių neturi.
Svarstytina, ar toks siūlomas reguliavimas, kai asmens sukauptas lėšas perima valstybė ir disponuoja jomis savo pačios nustatyta tvarka, yra proporcingas siekiamam tikslui. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas modelis yra pagrįstas prielaida, jog centralizuotas anuitetų mokėjimas užtikrins didesnes pensijų anuitetų gavėjų išmokas nei decentralizuotas. Tačiau nėra pateikti net preliminarūs tai pagrindžiantys skaičiavimai. (čia ir toliau – išskirta mūsų). Kita vertus, neaišku, kokią įtaką siūlomas teisinis reguliavimas turės viešiesiems finansams. Pastebėtina, jog valstybė per VSDF valdybą prisiima visą su pensijų anuitetų mokėjimu susijusią riziką. Pagal projektą, Pensijų anuitetų fondo valdymo ir administravimo numatomos sąnaudos vykdant anuitetų mokėjimo veiklą bus dengiamos iš dalyvio vienkartinės įmokos, pervestos į šį fondą, atskaitant iki 3 procentų vienkartinę įmoką, o jei šių lėšų neužtektų, pagal keičiamo įstatymo 35¹² straipsnį, VSDF valdyba pensijų anuitetų mokėjimo funkcijoms vykdyti reikalingas lėšas galės skolintis iš Finansų ministerijos, kitaip tariant, iš valstybės biudžeto. Neaišku, iš kokių lėšų ši skola valstybei būtų grąžinama. Tikėtina, kad ji turėtų būti grąžinama iš Pensijų anuitetų fondo pelno, gauto investuojant fondo lėšas. Tačiau, jeigu investavimas būtų nesėkmingas ir Pensijų anuiteto fondas pelno neturėtų, VSDF valdybos skola gali būti pripažinta beviltiška ir tokiu būdu Pensijų anuiteto fondo skola, atsižvelgiant į valstybės prisiimtą visą anuitetų mokėjimo riziką, turės būti padengiama valstybės biudžeto, t. y. visų mokesčių mokėtojų lėšomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VSDF valdyba, kaip Pensijų anuitetų fondo valdytojas ir anuitetų mokėtojas, privalės sudaryti pakankamus techninius atidėjinius.
Jeigu VSDF valdyba nesugebės įvykdyti techninių atidėjinių padengimo turtu reikalavimų, techniniams atidėjiniams padengti reikalingos lėšos bus skiriamos iš valstybės biudžeto (keičiamo įstatymo 35⁷ ir 35⁹ straipsniai). Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog jeigu išlaidos anuitetų mokėjimo funkcijoms vykdyti „bus dengiamos skolintomis lėšomis (kaip siūloma Įstatymo projekte), valstybės ir (ar) Fondo biudžetai papildomų išlaidų nepatirs“. Tačiau iš projekto aiškinamojo rašto neaišku, ar buvo įvertintos kitos galimos grėsmės dėl lėšų anuitetų mokėjimo funkcijoms vykdyti trūkumo – pakankamiems techniniams atidėjiniams sudaryti, Pensijų anuiteto fondo nuostoliams padengti, jeigu būtų nesėkmingas fondo lėšų investavimas ar atsirastų ypatingos neigiamos aplinkybės (nenumatytas, staigus ir didelis nuosmukis finansų rinkose, palūkanų normos ilgą laiką išliktų žemos ar įvyktų didelio poveikio katastrofa ir tai turėtų didelį neigiamą poveikį pensijų anuiteto mokėtojo finansinei būklei) arba žymiai sumažėtų pensijų kaupimo dalyvių skaičius, kas galėtų turėti reikšmingos įtakos pensijų anuitetų gavėjų atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Keičiamo įstatymo 35⁹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Jei pagal parengtą padėties atkūrimo planą neprognozuojamas padėties ištaisymas, pensijų anuitetų mokėtojas privalo pateikti priežiūros institucijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Finansų ministerijai padėties atkūrimo planą, jame nurodydamas lėšų techniniams atidėjiniams padengti poreikį. Lėšos, reikalingos techniniams atidėjiniams padengti, numatomos artimiausių biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
Įstatymo projekte teikiamas reguliavimas, kuriuo Pensijų fondo mokėtojo vykdomas pensijų anuitetų mokėjimas užtikrinamas valstybės garantuojamomis paskolomis ir valstybės biudžeto lėšomis, gali prieštarauti asmenų lygiateisiškumo principui, jeigu nebus nustatyta tokių garantijų kitų šio įstatymo nustatytų rūšių pensijų išmokų, taip pat ir pensijų anuitetų, kuriuos moka ir priėmus įstatymą toliau mokės gyvybės draudimo įmonės, gavėjams bei kaupiantiems pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą asmenims. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas asmens savo noru pasirinktą pensijų kaupimą, kurio rezultatai priklauso nuo sukaupto turto ir investavimo sėkmės, valstybės biudžeto lėšų sąskaita transformuoja į valstybės garantuojamą išmoką ir taip sukuria pensijų anuitetų gavėjų lūkesčius, nors neaišku, ar valstybė bus pajėgi ateityje juos pateisinti. Pastebėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos įpareigoja valstybę paisyti socialinio pobūdžio garantijų realumo imperatyvo. Pagal konstitucinius visuomenės solidarumo, socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus valstybei tenkanti socialinės apsaugos našta paskirstoma visiems visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos ir iš Konstitucijos valstybei kylančių įpareigojimų. Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga. 2.
dalies 1 punkte atsisakoma nuostatos, jog pensijų anuitetas mokamas remiantis draudimo principais, o projekto 7 straipsniu siūloma keičiamą įstatymą papildyti V¹ skyriumi „Pensijų anuitetų mokėtojo veiklos ypatumai“. Atkreiptinas dėmesys, jog anuitetų mokėjimo veikla yra gyvybės draudimo veikla. 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (toliau – Direktyva 2009/138/EB) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Direktyva 2009/138/EB taikoma gyvybės ir negyvybės draudimo įmonėms, o pagal to paties straipsnio 3 dalį gyvybės draudimo srityje ši Direktyva 2009/138/EB taikoma anuitetams. Pastebėtina, jog pensijų išmokos sutartį dalyvis sudaro su pensijų kaupimo bendrove, t. y. gyvybės draudimo veiklą vykdančia bendrove. Svarstytina, ar tai, kad draudimo bendrovės įsipareigojimų vykdymas perduodamas viešajam juridiniui asmeniui – VSDF valdybai, yra pakankamas pagrindas netaikyti anuitetų mokėjimo veiklai draudimo principų ir nurodytos Direktyvos 2009/138/EB reikalavimų. Atsižvelgiant į projekte nurodytas VSDF valdybos, kaip pensijų anuitetų mokėtojos funkcijas, galima manyti, kad ji faktiškai vykdys gyvybės draudimo įmonės funkcijas, nors ir nėra įvardijama kaip gyvybės draudimo įmonė. Manytume, kad reikalavimai teisės subjektui turėtų būti nustatomi atsižvelgiant ne tik į jo teisinę formą, bet ir į jo vykdomas funkcijas. Taip pat abejojame, ar galima naudotis Direktyvos 2009/138/EB 3 straipsnyje nustatyta išimtimi, jog Direktyva 2009/138/EB netaikoma draudimui, kuris yra įstatymais nustatytos socialinio draudimo sistemos dalis. Manytume, jog vien tas faktas, kad anuiteto mokėtoju pagal įstatymą paskiriama VSDF valdyba, pensijų anuiteto mokėjimo veiklos, vykdomos keičiamo įstatymo nustatyta tvarka, nepadaro socialinio draudimo sistemos dalimi.
Direktyva 2009/138/EB gali būti netaikoma, esant jos 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, tačiau projekto aiškinamajame rašte tai nėra nurodyta. Priešingai, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad
„pati pensijų anuitetų veikla savo prigimtimi yra gyvybės draudimo veikla. Paprastai pensijų anuitetus moka gyvybės draudimo bendrovės, pensijų
anuitetų mokėtojo veiklai taikomi visi gyvybės draudimui taikomi reikalavimai, nes pensijų anuitetų mokėtojas prisiima įsipareigojimą mokėti pensijų anuitetus jų gavėjams tol, kol šie gyvena. Įstatymų leidėjas apsisprendė, kad nuo
socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba arba pensijų anuitetų mokėtojas). Kadangi priimtu įstatymu viešojo administravimo subjektui yra pavesta vykdyti jam nebūdingas gyvybės draudimo požymių turinčias funkcijas (priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto investavimo strategijos ir investavimo politikos, pensijų anuitetų mokėjimo veiklos rizikos valdymo strategijos ir politikos, techninių atidėjinių skaičiavimo metodikos, prielaidų, naudojamų techniniams atidėjiniams apskaičiuoti, pasirinkimo, pelno paskirstymo dalyviams tvarkos ir kt.), būtina atitinkamai keisti įstatymą ir aiškiai reglamentuoti šią specifinę viešojo administravimo subjektui priskirtą veiklą <...>.
Pradėdamas vykdyti pensijų anuitetų veiklą, pensijų anuitetų mokėtojas pradės teikti gyventojams gyvybės draudimo paslaugą ir įsipareigos pensinį amžių sukakusiems asmenims mokėti jų pasirinktos rūšies pensijų anuitetą, iki jie gyvens.” Kita vertus, Draudimo įstatymas, į kurį yra perkeltos Direktyvos 2009/138/EB nuostatos, griežčiau reguliuoja draudimo įmonių veiklą, joms pagal draudimo sutartis patikėtų lėšų investavimą, suteikia daugiau galių draudimo veiklą prižiūrinčiai institucijai negu siūloma projektu. Pvz., pagal Draudimo įstatymo 26 straipsnį, draudimo įmonės investavimo rizika turi būti valdoma taip, kad atitiktų įstatymo, priežiūros institucijos ir kitų teisės aktų reikalavimus, o pagal keičiamo įstatymo 35⁸ straipsnio nuostatas, VSFD valdyba visą Pensijų anuitetų fondo turtą investuoja, vadovaudamasi tik nurodyto straipsnio nuostatomis ir Komiteto patvirtinta investavimo strategija ir politika. Pastebėtina, kad priežiūros institucija, nustatydama investavimo reikalavimus draudimo įmonėms, vadovaujasi ne tik Lietuvos įstatymais, bet ir Europos Sąjungos teisės aktais šioje srityje. (pagal Direktyvos 2009/138/EB 135 straipsnį, Komisija yra įgaliota priimti deleguotuosius aktus), o draudimo įmonės turi laikytis ne tik Lietuvos teisės aktų, bet ir tiesiogiai taikomų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų.
Tuo tarpu Komitetas nėra įpareigotas vadovautis nurodytais teisės aktais ir gali elgtis savo nuožiūra. Abejotina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas užtikrina Pensijų anuitetų fondo turto investavimo veklos saugumą ir pensijų anuitetų gavėjų interesus geriau nei Draudimo įstatymas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į projekto aiškinamajame rašte nurodytą kitų valstybių patirtį: „<...> vos kelios valstybės turi centralizuotą pensijų anuitetų mokėtoją (arba vieną iš veikiančių pensijų anuitetų mokėtojų yra įsteigusi /įgaliojusi veikti valstybė). Paminėtina Danijoje veikianti ATP pensijų schema, Singapūro CPF schema, Saskatchewan valstybinis anuitetų fondas (Saskatchewan Public Annuity Fund - SPAF) Kanadoje, Švedijos pensijų agentūra, mokanti socialinio draudimo pensijas ir kartu – anuitetus iš papildomos Premium pensijų sistemos, Jungtinėje Karalystėje veikianti NEST profesinių pensijų schema, Jungtinėse Amerikos Valstijose viešojo sektoriaus ir ginkluotųjų pajėgų tarnautojams įsteigta pensijų schema (Thrift Savings Plans), Honkongo HKMC anuitetų planas (HKMC Annuity Plan). <...> Nors nagrinėjamais atvejais centralizuoti anuitetų mokėtojai yra įsteigti ar deleguoti vykdyti valstybės funkcijas, vis dėlto nė vienu iš jų tai nėra valstybės institucija su jai būdinga struktūra ir vienu visų sprendimų priėmėju (institucijos direktoriumi). Neretai tai yra valstybės įsteigta gyvybės draudimo bendrovė, vykdanti jai valstybės pavestą pensijų anuitetų mokėjimo veiklą.“ 3.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad pensijų anuitetus moka VSDF valdyba, ji įvardinta kaip pensijų anuitetų mokėtojas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą pensijų anuitetus moka gyvybės draudimo įmonės, kurios, galima preziumuoti, tęs jau paskirtų anuitetų mokėjimą, todėl apibrėžiant pensijų anuiteto sampratą siūlytina atsisakyti nuostatų, nusakančių jo mokėtoją. Atsižvelgtina ir į tai, kad pensijų anuiteto sąvoka yra apibrėžta keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad šioje dalyje apibrėžiant kitas išmokų rūšis, jų samprata nėra siejama su išmokos mokėtoju. 4. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą „(standartinio pensijų anuiteto su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu gavėjui dėl jo mirties neišmokėtų pensijų anuitetų už likusį garantuojamą mokėjimo laikotarpį suma paveldima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka)“ reikėtų rašyti ne skliausteliuose kaip paaiškinančią taisyklę, o kaip savarankišką normą. 5. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse vietoj formuluotės „Jei dalyvio vardu“ siūlytina įrašyti formuluotę „Dalyviui, kurio vardu“, atitinkamai patikslinus 5 dalies formuluotę. 6. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „Jei dalyvio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip 10 000 eurų, jis dalyviui išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo. Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, kurią nustato pensijų anuitetų mokėtojas.
Likusi pensijų turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Šią dalį reikėtų tikslinti dviem aspektais. Pirma, iš įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo darytina išvada, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju dalyvio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas dalyviui neišmokamas, o jo vardu sukauptu turtu apmokamas dalyvio įsigytas pensijų anuitetas iš pensijų anuitetų mokėtojo. Antra, vietoj formuluotės
„kurią“ siūlytina įrašyti „kurios dydį“. 7. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio
straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto dydžiai kas 5 metus indeksuojami, atsižvelgiant į vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 5 paskutinių metų rodiklį. Euro tikslumu suapvalintus naujus dydžius, pradedant 2025 metais taikomais dydžiais, ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš taikymo metus, lapkričio 30 d. savo interneto svetainėse paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas.“ Šios nuostatos tikslintinos. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra investuotas, todėl neaišku kaip, ir svarbiausia – iš kokių lėšų, investicijos turėtų būti indeksuojamos. Antra, nuoroda į šio straipsnio 3 – 6 dalis yra klaidinanti, nes jose reguliuojamos pensijų išmokų rūšių (priklausomai nuo sukaupto pensijų turto) nustatymo taisyklės. Nuoroda į šio straipsnio 3 – 6 dalis nepriimtina ir dėl to, kad, pavyzdžiui, 3 dalyje aptariama vienkartinė išmoka, tad neaišku kaip reikėtų indeksuoti dalyviui jau išmokėtą vienkartinę išmoką.
Analogiška problema kiltų ir dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytos pensijų turto dalies, išmokėtos vienkartine išmoka, indeksavimo. 8. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje siūloma nustatyti pensijų kaupimo bendrovės pareigą pateikti dalyviui informaciją apie „mokėtinos pensijų išmokos rūšį“. Tuo tarpu paskutiniame sakinyje siūloma įtvirtinti dalyvio pareigą pasirinkti mokėtinos pensijų išmokos rūšį. Neaišku, iš ko dalyvis turės pasirinkti, jeigu bendrovė informacijoje dalyviui nurodys tik vieną mokėtinos pensijų išmokos rūšį. Be to, esant keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nurodytai aplinkybei, dalyvis neturi teisės pasirinkti išmokos rūšies, nes vienintelė galima išmokos rūšis yra pensijų anuitetas. Projekto nuostatos tobulintinos suderinant jas tarpusavyje. 9. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis „<...> išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 8 dalyje nurodytoje išimtyje yra nuoroda į keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje nustatytą tvarką, kuri saisto aptariamoje dalyje nustatytą teisinį reguliavimą su keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis taisyklėmis, todėl nuostatos tikslintinos. 10. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti:
„<...> Jei dalyvis įsigyja pensijų anuitetą, šio
straipsnio 2 dalyje nurodytas prašymas dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo pateikiamas ir pensijų išmokos sutartis sudaroma tik tuo atveju, jei yra pateiktas ir šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas dėl pensijų anuiteto įsigijimo.“ Abejotina, ar atveju, kai pensijų išmokos rūšis yra pensijų anuitetas, pensijų išmokos sutartis gali būti sudaroma remiantis vien dalyvio prašymu dėl pensijų anuiteto įsigijimo.
Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip dalyvis galės pasirinkti vieną anuiteto rūšių, jeigu prieš tai jis negaus informacijos apie skirtingų anuitetų rūšių galimus dydžius ir jų mokėjimo tvarką. Manytume, jog prieš sudarydamas pensijų išmokos sutartį dalyvis turi gauti nurodytą informaciją. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintinos ir projekto 5 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos. 11. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje formuluotę „pensijų kaupimo bendrovei pateikiant dalyviui pasirašytą pensijų išmokos sutartį“ reikėtų tikslinti kalbos požiūriu, nes iš aptariamos dalies turinio neaišku, kuris subjektas pateikia ir kurio subjekto turi būti pasirašyta pensijų išmokos sutartis. Šios dalies formuluočių „šio straipsnio 2 dalyje nurodyto“ ir „šio straipsnio 2 dalyje nurodytas“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinių ir apsunkinančių normos turinį. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje neturėtų būti nustatyti terminai, per kuriuos dalyviui turi būti pateikta visa reikalinga informacija prašymui pateikti ir numatomai sutarčiai sudaryti. 12. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad
„Pensijų išmokos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento.
Pensijų išmokos sutartis laikoma pasirašyta, jei yra dalyvio parašas dalyvio prašyme dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo ir pensijų kaupimo bendrovės atstovo parašas arba parašo faksimilė pensijų išmokos sutartyje. Įsigaliojus pensijų išmokos sutarčiai, pensijų kaupimo bendrovė apie pensijų išmokos sutarties sudarymo faktą privalo per 3 darbo dienas pranešti VSDF valdybai su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka.“ Aptariamą normą reikėtų tikslinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pensijų išmokos sutarties įsigaliojimas siejamas su jos pasirašymo momentu, tačiau pasirašymo momentas nėra apibrėžtas. Be to, šioje dalyje nurodyta, kad „Įsigaliojus pensijų išmokos sutarčiai, pensijų kaupimo bendrovė apie pensijų išmokos sutarties sudarymo faktą privalo per 3 darbo dienas pranešti VSDF valdybai su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka“. Pažymėtina, kad sutarties įsigaliojimo ir sutarties sudarymo faktai gali nesutapti, todėl šios dalies nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į civilinės teisės reguliuojamas sutarčių sudarymo ir įsigaliojimo taisykles. Be to, abejotina nuostata dėl pensijų išmokos sutarties pasirašymo parašo faksimile. Pastebėtina, kad parašo faksimilė yra originalaus parašo tiksli spaudžiamoji ar fotografinė kopija. Manytume, kad leidimas pensijų išmokos sutartį pasirašyti spaudžiamąja originalaus parašo kopija (uždėti parašo spaudą) gali sudaryti sąlygas klastoti dokumentus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta: “<…> Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą”. 13.
dalyje reguliuojamus teisinius santykius svarstytina, ar šioje dalyje vietoj formuluotės „su kuria yra sudaryta atitinkamų duomenų teikimo sutartis“ nereikėtų įrašyti „su kuria miręs dalyvis buvo sudaręs pensijų išmokos sutartį“. 14. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio
pilną sutarties pavadinimą, o šios dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžio
„nesikeičia“ įrašyti žodį „nekeičiama“. 15. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio
vardu“. 16. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje nustatyti labai trumpi pensijų išmokos sutarties atsisakymo terminai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Direktyvos 2009/138/EB 186 straipsnio 1 dalį: „1. Valstybės narės numato, kad individualias gyvybės draudimo sutartis sudariusiems draudėjams suteikiamas 14–30 dienų laikotarpis nuo tada, kai jiems buvo pranešta, kad sutartis yra sudaryta, per kurį jie sutartį gali nutraukti. <...>“ Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo, į kurį yra perkeltos Direktyvos 2009/138/EB nuostatos, 124 straipsnyje yra nustatytas vienašališko gyvybės draudimo sutarties nutraukimo 30 dienų terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo momento, kai draudėjui fiziniam asmeniui buvo pranešta apie sudarytą draudimo sutartį. Taigi draudimo teisės nuostatos dėl sutarties nutraukimo yra palankesnės fiziniam asmeniui nei siūlomos projekte. 17. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio
sudaręs dalyvis miršta per 10 darbo dienų nuo pensijų išmokos sutarties įsigaliojimo, o jei dalyvis įsigyja pensijų anuitetą – per 10 darbo dienų <...>“ suformuluotas neaiškiai ir neetiškai, nes mirties faktas apibrėžtas žodį pakeičiančiu ženklu. Šioje dalyje žodis „paveldimos“ taisytinas į žodį „paveldimas“. 18.
„jis turi teisę vienašališkai atsisakyti“, o vietoj žodžio „pageidauja“
siūlytina įrašyti „prašo“, nes formaliai teikiami prašymai. Dėl analogiškų priežasčių tikslintina keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies formuluotė. 19. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti:
„Pensijų kaupimo bendrovė atsako už vienkartinių
įmokų iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto pervedimą į Pensijų anuitetų fondą laiku.“ Projektas tikslintinas nurodant konkretų dalyvio pensijų turto pervedimo į Pensijų anuitetų fondą terminą arba teisės aktą, kuriame šis terminas būtų nustatytas. Kitu atveju nebus aišku nuo kada pensijų kaupimo bendrovei galės būti pradėti skaičiuoti delspinigiai už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną. 20. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje neaišku, kodėl siūloma atsisakyti galiojančios 31 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios pensijų išmokos sutarties nesudariusiam dalyviui mokėtinų piniginių lėšų konvertavimo atgal į pensijų fondo vienetus tvarką. 22. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jei dalyvis pageidauja įsigyti vieną iš pensijų anuitetų mokėtojo siūlomų pensijų anuitetų, jis pensijų anuitetų mokėtojui pateikia pensijų anuitetų mokėtojo nustatytos formos prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatytos imperatyvaus pobūdžio taisyklės, pagal kurias nustatoma mokėtina pensijų išmoka, todėl, nepaisant to, kad išimtinais atvejais dalyvis turi teisę pasirinkti išmokos rūšį, manytina, kad dalyvio pareigą apibrėžti kaip pageidavimą, teisės požiūriu, nepriimtina. 23.
nustatyta, kad „Dalyviui mokėtino pensijų anuiteto dydis apskaičiuojamas ir pensijų anuitetų mokėtojo sprendime dėl pensijų anuiteto mokėjimo nurodomas šio įstatymo 35² straipsnyje nurodyto pensijų anuitetų mokėtojo valdančiojo komiteto (toliau – Komitetas) patvirtinta tvarka.“ Šią nuostatą reikėtų tarpusavyje derinti su keičiamo įstatymo 35² straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktais. 24. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Apskaičiuodamas pensijų anuiteto dydį, pensijų anuitetų mokėtojas neturi teisės atsižvelgti į pensijų anuiteto gavėjo lytį.“ Šią nuostatą reikėtų tikslinti ir nustatyti draudimą nustatyti skirtingą pensijų anuiteto dydį dėl dalyvio lyties. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projektu nesiūloma nustatyti sprendimo dėl pensijų anuiteto mokėjimo, kuris yra vienintelis VSDF valdybos būsimam anuiteto gavėjui pateikiamas dokumentas, turinio. Atsižvelgiant į tai, kad būsimas pensijų anuiteto gavėjas turi būti tinkamai informuotas apie jo teises ir pareigas įsigijus pensijų anuitetą, svarstytina galimybė įstatyme nustatyti, kokia jam turi būti suteikta privaloma informacija, leidžianti apsispręsti dėl pensijų anuiteto įsigijimo. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimo garantijomis susijęs teisinis reguliavimas nustatomas įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai). 25. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad pensijų anuitetas pervedamas į pensijų anuiteto sutartyje nurodytą asmeninę pensijų išmokos gavėjo sąskaitą. Pastebėtina, kad kituose straipsniuose atsisakoma nuostatų, susijusių su pensijų anuiteto sutarties sudarymu. Be to, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 dalyje yra numatyti ir kiti pensijų anuiteto pristatymogavėjui būdai, todėl projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. 26.
pensijų anuitetas mokamas nuo tos dienos, kurią gautas dalyvio prašymas dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo. Ši nuostata tarpusavyje derintina su keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies ir 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis. 27. Keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad pensijų anuitetų mokėtojas (VSDF valdyba) Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyta tvarka rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui metinių ir tarpinių ataskaitų rinkinius, taip pat bent septynerių ateinančių metų veiklos rezultatų ir pensijų anuitetų techninių atidėjinių (toliau – techniniai atidėjiniai) padengimo turtu prognozę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 1 straipsnį, šis įstatymas nustato viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų rinkinio, biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir metinės veiklos ataskaitos parengimo reikalavimus ir atsakomybę už jų parengimą, pateikimą ir paskelbimą. Šis įstatymas taikomas viešojo sektoriaus subjektams.“ Iš projekto nuostatų neaišku, kieno – VSDF valdybos visos veiklos ar tik anuitetų mokėjimo veiklos metinės ir tarpinės ataskaitos rengiamos Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad anuitetų mokėjimas yra gyvybės draudimo veikla, abejotina, ar VSDF valdybos, kaip anuitetų mokėtojo, veiklos metiniai ir tarpiniai ataskaitų rinkiniai turi būti sudaromi išskirtinai Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 35² straipsnio 2 dalį, pensijų anuitetų mokėjimo veiklos - investicijų valdymo, rizikų valdymo, aktuarinė, finansų ir produktų valdymo.
Pastebėtina ir tai, kad Draudimo įstatymo 52 ir 53 straipsniai nustato specialias apskaitos ir finansinės atskaitomybės bei auditavimo taisykles draudimo įmonėms ir kad pensijų anuitetų mokėtojo, kaip ir draudimo įmonių, veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos bankas. Jeigu aptariamame punkte turimos omenyje VSDF valdybos, kaip anuitetų mokėtojo, veiklos ataskaitos, nesuprantama, kokiu tikslu VSDF valdyba teikia jas Lietuvos Respublikos Seimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 206 straipsnio 5 dalį, kasmet (paprastai iki kovo 1 d.) metinę vadovaujamos institucijos veiklos ataskaitą pateikia valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas. Atsižvelgiant į tai, kartu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo projektas. Be to, keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio
straipsnio 6 dalies 2 ir 14 punktų nuostatomis. 28. Keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas VSDF valdybos (pensijų anuiteto mokėtojo) funkcijas reikėtų tikslinti ir tarpusavyje derinti su 35² straipsnio 6 dalyje nustatyta Komiteto kompetencija. 29. Keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad pensijų anuitetų mokėtojas „turi teisę perduoti pensijų anuitetų mokėtojo funkcijas, susijusias su tiesioginiu klientų aptarnavimu ir konsultavimu, kitoms VSDF administravimo įstaigoms ir sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėtojo veikla, vykdymo.
Įgyvendindamas šiame punkte nurodytą teisę deleguoti dalį pensijų anuitetų mokėtojo funkcijų VSDF administravimo įstaigoms ir sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, pensijų anuitetų mokėtojas privalo jam pavestų funkcijų perdavimą organizuoti konkurencingos procedūros būdu.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad funkcijos, susijusios su pensijų anuitetų mokėtojo veikla, yra iš esmės visos šiuo įstatymo projektu siūlomos nustatyti pensijų anuitetų skaičiavimo, mokėjimo, techninių atidėjimų, investavimo ir su tuo susijusios rizikos prisiėmimo funkcijos. Pagal siūlomą reguliavimą, jos kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims būtų perduodamos konkurencingos procedūros būdu, t. y. galimai nepaisant keičiamo įstatymo 35⁵ straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių bei reikalavimų, kurie užtikrintų šio straipsnio 1 dalyje pensijų anuitetų mokėtojo veiklai keliamą tikslą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 35² straipsnio 6 dalies 10 punktą, sprendimus dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, priima Komitetas, todėl neaišku, kuris iš subjektų būtų atsakingas už pensijų anuitetų mokėjimo veiklos perdavimą juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Pastebėtina, kad VSDF valdyba atitinka perkančiosios organizacijos požymius, nustatytus Viešųjų pirkimų įstatyme, todėl paslaugų pirkimui taikytinos nurodyto įstatymo nuostatos.
Pastebėtina ir tai, kad pagal Viešųjuų pirkimų įstatymo 100 straipsnį, už perkančiosios organizacijos atliekamus viešuosius pirkimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas. 30. Keičiamo įstatymo 35² straipsnio 1 dalies nuostatos dėl Komiteto statuso taisytinos. Komitetas negali tuo pat metu būti dviejuose asmenyse: ir VSDF valdybos valdymo organas, ir savarankiška viešojo administravimo institucija. Pastebėtina, kad anuitetų mokėjimo pagal pensijų išmokos sutartis veikla nėra viešojo administravimo veikla. Tai yra gyvybės draudimo veikla, kurią vykdytų ne draudimo įmonė, bet viešojo administravimo institucija - VSDF valdyba. Komiteto, kaip VSDF valdybos valdymo organo, su Pensijų anuiteto fondo tvarkymu susiję sprendimai privalomi VSDF valdybai, vykdančiai anuitetų mokėjimo prievolę. Todėl manytume, kad Komiteto sprendimai nėra viešojo administravimo veikla, kaip ji suprantama Viešojo administravimo įstatyme. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 35² straipsnio 6 dalį Komitetui suteikiami įgaliojimai, kuriuos paprastai turi juridinio asmens dalyviai (savininkai), pvz., Pensijų anuiteto fondo biudžeto, metinės veiklos ataskaitos tvirtinimas, pelno paskirstymas. VSDF valdybos, kaip biudžetinės įstaigos, savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 31. Keičiamo įstatymo 35² straipsnyje siūloma nustatyti Komiteto statusą, jo sudarymo ir veiklos tvarką bei kompetenciją. Pastebėtina, kad neaiški Komiteto narių atsakomybė už priimamus sprendimus. Atsižvelgdami į tai, kad jų priimami sprendimai gali sukelti neigiamas teisines pasekmes tiek Pensijų anuitetų fondui, tiek valstybės biudžetui, manytume, jog jų atsakomybė turėtų būti atskirai aptarta projekte.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal vertinamo straipsnio 1 dalį Komitetas bus viešojo juridinio asmens - VSDF valdybos valdymo organas. Civilinio kodekso 2.34 straipsnyje nustatyta, jog viešiesiems juridiniams asmenims Civilinio kodekso antros knygos VII skyrius, taigi ir 2.87 straipsnis, kuriame nustatytos juridinio asmens valdymo organo pareigos, taikomas subsidiariai. 32. Keičiamo įstatymo 35² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komitetą sudaro penki nariai: keturi nepriklausomi nariai ir ex officio VSDF valdybos direktorius. Pagal keičiamo įstatymo 35² straipsnio 3 dalį, nepriklausomus Komiteto narius socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu skiria ir šio straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais atleidžia Vyriausybė. Iš įstatymo projekte teikiamų normų lieka neaiškus nepriklausomų Komiteto narių teisinis statusas, neaišku, ar jie yra valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ar dar kas kita. To aiškiai neapibrėžus, liktų nesureguliuoti su teisiniu statusu susiję santykiai (pavyzdžiui, teisė dirbti kitą darbą, teisė į kasmetines, tikslines ir kitas atostogas, teisė į komandiruočių išlaidų kompensacijas) ir iš teisinio statuso kylančios pareigos bei atsakomybė (pavyzdžiui, deklaruoti interesus, turtą ir pajamas, atlyginti padarytą žalą ir t. t.). Projekte komiteto narių statusas apibrėžiamas kaip „nepriklausomi nariai“. Teisės požiūriu tokio „nepriklausomumo“ turinys yra neaiškus. Nuostata, kad kiekvienas komiteto narys kuruoja jam pavestą pensijų anuitetų mokėjimo veiklos sritį, gali suponuoti išvadą, kad Komiteto nariai veikia ne in corpore ir neatsako solidariai, o kiekvienas veikia ir atsako tik savo kuruojamos veiklos srityje.
Nepriklausomo Komiteto nario samprata taip pat gali suponuoti išvadą, kad VSDF valdybos direktorius, kaip Komiteto narys, turi kitokią kompetenciją. Šiame kontekste pažymėtina, kad dualus VSDF valdybos direktoriaus teisinis statusas nedera su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, draudžiančiomis eiti daugiau nei vienas pareigas ar dirbti kitą darbą. Pažymėtina, kad VSDF valdybos direktorius, kaip Komiteto narys, priiminės sprendimus, kurie bus privalomi jam, kaip VSDF valdybos direktoriui. Tokia valdymo, juo labiau viešojo administravimo tvarka nedera su viešojo valdymo ir administravimo principais. Pastebėtina, kad projektu siūlomas veiklos modelis, kai
“nepriklausomas” Komitetas yra “priklausomos” biudžetinės įstaigos valdymo
organas, atsakingas už sprendimų priėmimą vykdant vieną jos funkcijų – pensijų anuitetų mokėjimą, stokoja teisinės logikos ir nedera su Civilinio kodekso 2.82 straipsnio ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, kurios nenumato galimybės juridiniam asmeniui turėti dvejopą valdymo organų struktūrą
Abejotina, ar Komitetas, kaip VSDF valdybos valdymo organas, turėtų priimti sprendimus dėl pensijų anuitetų gavėjams skiriamos pelno dalies. Šioje išvadoje jau minėta, kad VSDF valdybos savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Be to, manytume, kad įstatyme turėtų būti nustatytos esminės pelno paskirstymo pensijų anuitetų gavėjams taisyklės, pvz. analogiškos nustatytoms Draudimo įstatymo 52 straipsnyje. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad draudėjas, prieš su gyvybės draudimo įmone sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, įskaitant sutartį dėl anuitetų mokėjimo, remiantis Draudimo įstatymo 116 straipsniu, turi būti informuojamas ir apie draudėjams tenkančios draudiko pelno dalies apskaičiavimo principus ir pelno dalies paskirstymo būdus. Tuo tarpu tuo atveju, kai pensijų anuitetų gavėjams išmokas mokės ne gyvybės draudimo bendrovė, o VSDF valdyba, jie Draudimo įstatyme nurodytos teisės į informaciją neturės, projektu nesiūloma įtvirtinti jiems tokią teisę. 35. Keičiamo įstatymo 35² straipsnio 6 dalies 17 punkte siūloma nustatyti, jog Komitetas „kreipiasi į Finansų ministeriją dėl paskolos, reikalingos Pensijų anuitetų mokėjimo veiklai finansuoti ir įsipareigojimams, susijusiems su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, dengti“. Pastebėtina, kad valstybės skolos santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog skolinantis valstybės vardu, Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija, o 4 straipsnyje nurodyti Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu tikslai, tarp kurių nėra nurodytas skolinimasis pensijų anuitetų mokėjimo veiklai finansuoti ir įsipareigojimams, susijusiems su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, dengti.
Atsižvelgiant į tai, manytume, kad kartu su teikiamu įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Komitetas nėra savarankiškas teisės subjektas, turintis civilinį teisinį subjektiškumą. Todėl skolintis Pensijų anuitetų mokėjimo veiklai finansuoti ir įsipareigojimams, susijusiems su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, dengti Valstybės skolos įstatymo nustatyta tvarka turėtų ne Komitetas, o VSDF valdyba, galbūt, Komitetui priėmus dėl to atitinkamą sprendimą. Kartu pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 35¹² straipsnio 2 dalį, pensijų anuitetų mokėjimo funkcijoms vykdyti reikalingas lėšas Komiteto sprendimu iš Finansų ministerijos gali skolintis VSDF valdyba. Projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. 36. Keičiamo įstatymo 35² straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Komiteto priimti norminiai administraciniai aktai skelbiami teisės aktų registre. Pastebėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą, norminis administracinis aktas - teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Tačiau ne visi Komiteto priimami teisės aktai, kurie gali būti svarbūs pensijų anuitetų gavėjams, galėtų būti laikomi norminiais administraciniais aktais. Pvz., vargu ar tokiu aktu galėtų būti turto investavimo strategija ir investavimo politika.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Draudimo įstatymo 90⁴ straipsnį, draudikas privalo užtikrinti, kad nustatyta investavimo krypčių valdymo politika ir visi esminiai jos pakeitimai būtų viešai paskelbti draudiko interneto svetainėje ar draudėjai apie juos būtų informuoti individualiai. 37. Keičiamo įstatymo 35⁴ straipsnyje siūloma reglamentuoti pensijų anuitetų mokėjimo veiklos rizikos valdymą. Pastebėtina, kad šiame straipsnyje vartojamos sąvokos „veiklos rizika“, „veiklos rizikos valdymo sistema“ savaime nėra aiškios, o Draudimo įstatymas, kuriame jos apibrėžtos, pensijų anuitetų mokėtojo veiklai nėra taikomas. Siekiant aiškumo, sąvokas reikėtų apibrėžti keičiamame įstatyme. Be to, manytume, kad pensijų anuitetų mokėtojo veiklos rizika turi būti valdoma ne blogiau nei gyvybės draudimo įmonės veiklos rizika, todėl siūlytume įstatyme nustatyti išsamesnes veiklos rizikos valdymo taisykles, nepaliekant jų nustatymo pačiai VSDF valdybai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Draudimo įstatymas nustato draudimo įmonėms vidaus kontrolės ir atitikties vertinimo, vidaus audito atlikimo taisykles. Manytume, kad tokios taisyklės turi būti nustatytos ir pensijų anuiteto mokėtojui, nes esamos VSDF valdybos vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos vargu ar bus pakankamos atliekant pensijų anuitetų mokėtojo funkcijas. Šiame kontekste dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad pensijų anuitetų mokėtojo prievolių įvykdymą anuitetų gavėjams garantuoja valstybė. Kartu pastebėtina, kad neaišku, kokiu tikslu pensijų anuitetų mokėtojas turi pranešti apie nustatytą rizikos valdymo sistemą Komitetui – ar Komitetas tik apie ją informuojamas, ar jis galėtų reikalauti tobulinti nustatytą sistemą, ar imtis kokių kitų veiksmų, jei nepritaria nustatytai rizikos valdymo sistemai.
Taip pat neaišku, kokia tvarka VSDF valdybos, kaip pensijų anuitetų mokėtojo, rizikos valdymo sistemą prižiūrės priežiūros institucija, nes projekte nėra tam skirtų teisės normų. Pastebėtina, kad Draudimo įstatymo 26 straipsnyje rizikos valdymas reguliuojamas kur kas išsamiau, jame taip pat nustatyta draudimo įmonių pareiga reguliariai atlikti rizikos vertinimą, o nustačius reikšmingus rizikos pobūdžio pokyčius – jį atlikti nedelsiant. Be to, draudimo įmonė privalo pateikti priežiūros institucijai kiekvieno savo rizikos ir mokumo vertinimo rezultatus. Svarstytina, ar projektu siūlomas neišsamus rizikos valdymo reguliavimas dera su atsakingo ir efektyvaus turto valdymo principais. 38. Keičiamo įstatymo 35⁵ straipsnio pavadinimas ir turinys tikslintinas ir tarpusavyje derintinas su keičiamo įstatymo 35² straipsnio 6 dalies 10 punktu. Keičiamo įstatymo 35⁵ straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti kas priima čia įvardintą sprendimą ir kas sudaro šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sutartį. 39. Keičiamo įstatymo 35⁵ straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant pensijų anuitetų mokėtojas, vykdydamas pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, negali perduoti su šia veikla susijusių funkcijų juridiniam ir (ar) fiziniam asmeniui. Pastebėtina, kad į projektą perkeltos Draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose nurodytos aplinkybės. Tačiau neaišku, kodėl neperkelta nurodytos straipsnio dalies 1 punkte įvardinta aplinkybė „iš esmės pablogėtų įmonės valdymo sistemos kokybė“. Diskutuotina, ar pensijų anuitetų mokėtojo veiklos valdymo sistemos kokybės pablogėjimas tikrai yra nereikšmina aplinkybė. 40.
straipsnio 5 dalyje numatyta, kad
„Pensijų anuitetų mokėtojas atsako už pensijų anuitetų mokėjimo veiklą
reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nepaisydamas sudarytų sutarčių, kuriomis yra perduotas funkcijų vykdymas, ar priimtų sprendimų dėl funkcijų delegavimo.“ Ši nuostata svarstytina. Pastebėtina, kad į projektą perkelta Draudimo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostata, atitinkamai ją modifikavus[1]. Tačiau neatsižvelgta į Draudimo įmonės ir VSDF valdybos teisinio statuso skirtumus. Draudimo įmonės veiklą reguliuoja privačios teisės normos, VSDF valdybos – viešosios teisės, Draudimo įmonės turtas yra atskirtas nuo jos savininkų turto, tuo tarpu už VSDF valdybos veiksmais padarytą žalą atsako valstybė, Draudimo įmonės draudimo rizika yra apdrausta perdraudimo sutartimi, už VSDF valdybos riziką atsako valstybė. Pagal Civilinio kodekso 2.36 straipsnį, civiliniuose teisiniuose santykiuose valstybė ir jos institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Tačiau viešiesiems juridiniams asmenims būdingas specialus teisnumas, jų teisės ir pareigos negali prieštarauti valstybės tikslams ir uždaviniams[2]. Šiame kontekste pastebėtina, kad projekte nenurodoma, kas yra Pensijų anuitetų fondo savininkas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projektą pensijų anuitetai yra įsigyjami pensijų kaupimo bendrovėms pervedant dalyvių sukauptą pensijų turtą į centralizuotą Pensijų anuitetų fondą, o iš šio fondo mokami pensijų anuitetai, manytina, kad pensijų anuitetų gavėjui nuosavybės teise priklauso ne fondo turtas, o turtinė teisė į fondo turtą – teisė į anuitetą. Taigi VSDF valdyba valdys Pensijų anuitetų fondą kaip viešąsias lėšas, o jeigu jos bus valdomos netinkamai ir dėl to nebus galima įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų pensijų anuitetų gavėjams, t.y. jie patirs žalą, ją turės atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Draudimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, draudimo įmonė, prieš sudarydama ar keisdama veiklos rangos sutartį, praneša apie tai priežiūros institucijai, o ši, pagal 30 straipsnio 4 dalį, turi teisę paprašyti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos atlikti draudimo ar perdraudimo įmonės pasitelkto kitos Europos ekonominės erdvės valstybės asmens patikrinimą. Priežiūros institucija turi teisę, informavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, pati atlikti tokį patikrinimą. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL 2010 L 331, p. 48) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010), 19 straipsnį, kai priežiūros institucijai neleidžiama pasinaudoti teise atlikti patikrinimą. VSDF valdybai perleidus funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla draudimo įmonei, priežiūros institucija tokių teisių neturėtų, nes projekte jų nesiūloma įtvirtinti. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas neišsamus, todėl gali kilti neigiamos pasekmės viešiesiems finansams. 41.
straipsnio 5 dalies nuostata; „Priimdamas sprendimą dėl funkcijų perdavimo, pensijų anuitetų mokėtojas taip pat užtikrina, kad VSDF administravimo įstaigos ir kiti paslaugų teikėjai, kuriems pavesta vykdyti funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, laikytųsi šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų.“ Neaišku, kokiu būdu pensijų anuitetų mokėtojas
„priimdamas sprendimą“ gali užtikrinti, jog kiti subjektai laikytųsi įstatymo
reikalavimų. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 35² straipsnio 6 dalies 10 punktą, sprendimus dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims priima Komitetas. 42. Keičiamo įstatymo 35⁶ straipsnis reglamentuoja Pensijų anuitetų fondo lėšų sudėtį, jų saugojimo, valdymo ir naudojimo taisykles. Kadangi VSDF valdyba yra viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, jai netaikomi ir negali būti taikomi draudimo bendrovėms įprasti kapitalo reikalavimai. Tačiau VSDF valdyba, vykdydama pensijų anuitetų mokėtojo veiklą, nėra apsaugota nuo galimų nuostolių. Pastebėtina, kad draudimo įmonėms yra taikomi mokumo kapitalo, kuris reikalingas draudimo bendrovės dideliems nuostoliams padengti, reikalavimai. Svarstytina, ar neturėtų būti nustatytos pensijų anuiteto mokėtojo finansinių išteklių pakankamumo vertinimo taisyklės, atsižvelgiant į visas galima rizikas. Projekte nustatoma pensijų anuiteto mokėtojo pareiga sudaryti pakankamus techninius atidėjinius, taip pat padėties atkūrimo taisykles, kai Pensijų anuitetų fondo turto, dengiančio pensijų anuitetų techninius atidėjinius, vertė tampa mažesnė nei pensijų anuitetų mokėtojo suformuotų pensijų anuitetų techninių atidėjinių suma, tačiau svarstytina, ar to pakanka, jog pensijų anuiteto mokėtojas visada būtų mokus ir galėtų laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. 43.
straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyti atskaitymų dydžiai Pensijų anuitetų fondo valdymo ir administravimo sąnaudoms, susijusioms <...> patiriamoms vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, padengti. Galima preziumuoti, kad šiame punkte nustatyti atskaitymai ir jų dydžiai savo paskirtimi yra tapatūs nustatytiems keičiamo įstatymo 35¹² straipsnio 1 dalyje, todėl normos derintinos tarpusavyje arba jose reguliuojami teisiniai santykiai turėtų būti atriboti ir apibrėžti aiškiau. 44. Keičiamo įstatymo 35⁶ straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad „Pensijų anuitetų fondo valdymo ir administravimo sąnaudoms, susijusioms su Pensijų anuitetų fondo biudžete numatomomis išlaidomis, patiriamomis vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, padengti, skiriant ne daugiau kaip 3 procentus vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės. Jei 3 procentų vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės, nepakanka Pensijų anuitetų fondo valdymo ir administravimo sąnaudoms padengti, likusi administravimo sąnaudų dalis dengiama skolintomis lėšomis, kaip tai numatyta šio įstatymo 35¹²straipsnyje.“ Nuostatos svarstytinos ir tobulintinos šiais aspektais. Pirma, keičiamo įstatymo 35⁶ straipsnio 4 dalies
ir administravimo sąnaudas, susijusioms su Pensijų anuitetų fondo biudžete numatomomis išlaidomis, patiriamomis vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą. Keičiamo įstatymo 35¹² straipsnyje reguliuojamas pensijų anuitetų mokėjimo veiklos finansavimas. Iš įstatymo projekto nuostatų darytina išvada, kad pensijų anuitetų mokėjimo veikla savo turiniu yra platesnė sąvoka (visų pirma, ji apima pensijų anuitetų mokėjimą) ir nėra tapati valdymo ir administravimo veiklai (o tiksliau – funkcijai), todėl formuluotės turėtų būti tikslinamos.
Antra, keičiamo įstatymo 35⁶ straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad administravimo sąnaudų dalis dengiama skolintomis lėšomis, kaip tai numatyta šio įstatymo 35¹²straipsnyje.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 35¹² straipsnyje reguliuojamas pensijų anuitetų mokėjimo veiklos finansavimas, o ne valdymo ir administravimo sąnaudų finansavimas. Be to, pagal šio straipsnio 2 dalį, VSDF valdyba lėšas gali skolintis pensijų anuitetų mokėjimo funkcijoms (ne valdymo ir administravimo sąnaudoms) vykdyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 35¹² straipsnio 1 dalį, skolintomis lėšomis gali būti finansuojama pensijų anuitetų mokėjimo veikla. Trečia, jeigu valdymo ir administravimo išlaidos būtų dengiamos ir skolintomis lėšomis, formuluotė „likusi administravimo sąnaudų dalis dengiama skolintomis lėšomis, kaip tai numatyta šio įstatymo 35¹²straipsnyje“ turėtų būti tikslintina, nes antraip būtų neaišku, ar skolintomis lėšomis galėtų būti dengiamos ir valdymo sąnaudos. 45. Keičiamo įstatymo 35⁷ straipsnyje siūloma nustatyti VSDF valdybos pareigą sudaryti pakankamus techninius atidėjinius. Atkreiptinas dėmesys, jog neaišku, kas šio įstatymo prasme laikoma techniniais atidėjiniais, kokia jų paskirtis. Pastebėtina, kad pagal Draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, „Techninių atidėjinių vertė privalo atitikti sumą, kurią draudimo ar perdraudimo įmonė privalėtų sumokėti nedelsdama perleisdama teises ir pareigas pagal draudimo ir perdraudimo sutartis kitai draudimo ar perdraudimo įmonei“.
Tačiau projekte nenustatyta VSDF valdybos teisė perleisti savo, kaip pensijų anuiteto mokėtojo, teises ir pareigas pagal administraciniu aktu prisiimtus įsipareigojimus pensijų anuitetų gavėjams. Atsižvelgiant į tai, kad VSDF valdybai vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą nėra taikomos Draudimo įstatymo nuostatos, svarstytina, ar šiuo atveju neturėtų būti sudaromas privalomasis rezervas, iš kurio, trūkstant finansinių išteklių Pensijų anuitetų fonde, būtų vykdomas pensijų anuitetų mokėjimas. 46. Keičiamo įstatymo 35⁷ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad techniniai atidėjiniai privalo būti skaičiuojami, vadovaujantis priežiūros institucijos nustatytais reikalavimais. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokias teises turi priežiūros institucija, jeigu pensijų anuiteto mokėtojo techniniai atidėjiniai apskaičiuojami nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pvz., ar ji tokiu atveju gali pareikalauti padidinti techninius atidėjinius iki dydžio, kuris atitiktų techninių atidėjinių, apskaičiuotų pagal teisės aktų reikalavimus, dydį. Siūlytina projektą papildyti atitinkamomis nuostatomis. 47. Keičiamo įstatymo 35⁷ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Už techininių atidėjinių skaičiavimą atsakingas Pensijų anuitetų mokėtojo vyriausiąsis aktuaras, kurio kandidatūrai turi pritarti Komitetas. Vyriausiuoju aktuaru gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą matematikos ar aktuarinių mokslų studijų krypties išsilavinimą, žinių ir patirties finansų ir aktuarinės analizės srityse.
Vertinant vyriausiojo aktuaro reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį, vadovaujamasi šio įstatymo 35³ straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis.“ Šios dalies nuostatos tikslintinos. Pirma, nuostatą „Už techininių atidėjinių skaičiavimą atsakingas Pensijų anuitetų mokėtojo vyriausiąsis aktuaras, kurio kandidatūrai turi pritarti Komitetas“ reikėtų formuluoti kaip dvi savarankiškas taisykles. Vienoje jų nustatyti vyriausiojo aktuaro atsakomybę, o kitoje – vyriausiojo aktuaro skyrimo taisykles. Be to, šiame straipsnyje ar kitur reikėtų nurodyti kas skiria vyriausiąjį aktuarą, kokie tai teisiniai santykiai (civiliniai, darbo, valstybės tarnybos ar dar kiti), nes antraip bus neaiškus vyriausiojo aktuaro teisinis statusas, jo skyrimo ir atleidimo tvarka, darbo apmokėjimo sąlygos bei kitos teisės ir pareigos. 48. Keičiamo įstatymo 35⁷ straipsnio 3 dalyje siūlomi nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai vyriausiajam aktuarui niekaip nėra siejami su jo žinių, susijusių su anuitetų mokėtojo veiklos rizikos pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu, ir reikiamos profesinės patirties šioje draudimo srityje turėjimu. Siūlytina papildyti projektą atitinkamomis nuostatomis. 49. Keičiamo įstatymo 35⁷ straipsnio 4 dalyje įtvirtinamos vyriausiojo aktuaro pareigos. Pastebėtina, kad pagal Draudimo įstatymo 27 straipsnį aktuarinė funkcija apima ir „bendros draudimo rizikos prisiėmimo politikos vertinimą“. Svarstytina, ar atitinkama nuostata neturėtų būti įtvirtinta ir keičiamame įstatyme. 50.
nustatyti: „Pensijų anuitetų mokėtojas visą Pensijų anuitetų fondo turtą investuoja, vadovaudamasis Komiteto patvirtinta investavimo strategija ir politika. <...>“ Neaišku, kokiais principais turi vadovautis Komitetas nustatydamas investavimo strategiją ir politiką. Pastebėtina, kad pagal Draudimo įstatymo 42 straipsnio 11 dalį, „Įsipareigojimus pagal gyvybės draudimo sutartis, susijusias su investiciniais fondais, dengiantis turtas investuojamas laikantis apdairumo principo ir taisyklių, nustatytų priežiūros institucijos teisės aktuose“. Svarstytina, ar panaši nuostata neturėtų būti įtvirtinta ir keičiamame įstatyme. Be to, svarstytina, ar projekte neturėtų būti paaiškintas termino „investavimo rizika“ turinys. 51. Keičiamo įstatymo 35⁸ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog Pensijų anuitetų fondo turtas gali būti investuojamas tik į Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nustatytus objektus. Toliau straipsnyje nustatomos investavimo taisyklės. Svarstytina, ar jos yra pakankamos, atsižvelgiant į Pensijų anuitetų fondo tikslus ir į tai, kad už jo valdytojo prisiimtų įsipareigojimų vykdymą atsako valstybė. Atkreiptinas dėmesys, kad į projektą perkeltos tik kai kurios Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo penktojo skirsnio, kurį sudaro 7 straipsniai, reguliuojantys investavimo taisykles, nuostatos. Manytume, kad Pensijų anuitetų fondo investavimo taisyklės turėtų būti ne liberalesnės, bet griežtesnės už nustatytas Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme. 52. Keičiamo įstatymo 35⁹ straipsnio nuostatos tobulintinos nustatant jame reikalavimus atkūrimo plano turiniui arba nurodant, kad juos nustato priežiūros institucija. Taip pat manytume, jog atkūrimo planas turėtų būti suderintas su priežiūros institucija.
Be to, svarstytina, ar šiame arba kitame straipsnyje neturėtų būti nustatytos priemonės, kurių reikėtų imtis, esant Draudimo įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nurodytoms ypatingoms neigiamoms aplinkybėms - kai finansų rinkose yra nenumatytas, staigus ir didelis nuosmukis, palūkanų normos ilgą laiką išlieka žemos ar įvyksta didelio poveikio katastrofa, darantys didelį neigiamą poveikį pensijų anuitetų mokėtojo finansinei būklei. Tokiu būdu galima būtų sumažinti galimas neigiamas pasekmes viešiesiems finansams. 53. Keičiamo įstatymo 35¹⁰ straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į pastabas, išsakytas keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytam reguliavimui. 54. Projekto 35¹⁰ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinį kasmet audituoja Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir parengia Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinio audito ataskaitą“. Atsižvelgiant į tai, kad Pensijų anuitetų fondo lėšos - vienkartinės įmokos, kurias pensijų kaupimo bendrovės su dalyviais sudarytų pensijų išmokos sutarčių pagrindu pervedė Pensijų anuitetų fondui, ir į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 4 straipsnyje nustatytus pagrindinius valstybės kontrolės uždavinius, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamomis nuostatomis papildyti Valstybės kontrolės įstatymą. Be to, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės ir priežiūros institucijos teisinį statusą, svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti šių institucijų teisių ir pareigų viena kitos atžvilgiu, pvz. nustayti Valstybės kontrolės pareigą nedelsiant pranešti priežiūros institucijai apie nustatytus šio įstatymo ar kitų pensijų anuitetų mokėjimo veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimus. 55.
siūloma nustatyti: „VSDF valdyba pensijų anuitetų mokėjimo funkcijoms vykdyti reikalingas lėšas Komiteto sprendimu gali skolintis iš Finansų ministerijos.“ Neaišku, kokia tvarka ir iš kokių lėšų Finansų ministerija teiktų paskolą VSDF valdybai. Pastebėtina, kad valstybės skolos santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog skolinantis valstybės vardu, Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija, o 4 straipsnyje nurodyti Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu tikslai, įskaitant skolinimąsi valstybės socialinės apsaugos fondų skoliniams įsipareigojimams dengti ir šių fondų pinigų srautams subalansuoti. Atsižvelgiant į tai, kad Pensijų anuitetų fondas nėra priskiriamas valstybės socialinės apsaugos fondui, manytina, jog Valstybės skolos įstatymo 4 straipsnis turėtų būti papildytas atitinkama nuostata, o projekto 35¹² straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „iš Finansų ministerijos“ reikėtų įrašyti „Valstybės skolos įstatymo nustatyta tvarka“. 56. Keičiamo įstatymo 39¹ straipsnio 2 dalies 5 punkte tikslintina nuoroda į Lietuvos banko įstatymą, nes nurodyto įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta Lietuvos banko teisė į informaciją, o ne teisė atlikti patikrinimus. 57. Keičiamo įstatymo 39¹ straipsnio 3 dalyje nustatoma, kokius privalomus nurodymus turi teisę duoti priežiūros institucija pensijų anuitetų mokėtojui, o šio straipsnio 1 dalyje – pensijų anuitetų mokėtojui taikomos priemonės.
Pastebėtina, kad net ir tais atvejais, kai kyla grėsmė pensijų anuitetų gavėjų interesams, o VSDF valdyba per priežiūros institucijos nustatytą terminą neatkuria iki nustatyto teisės aktų pažeidimo buvusios padėties (pvz., neįgyvendina padėties atkūrimo plano, kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 35⁹ straipsnyje), griežčiausia galima poveikio priemonė yra įspėjimas nutraukti teisės akto pažeidimą ir reikalauti atleisti VSDF valdybos vyriausiąjį aktuarą ar kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl siūlymo Vyriausybei atleisti Komiteto pirmininką ar narį. Svarstytina, ar tokios poveikio priemonės yra pakankamos užtikrinant pensijų anuitetų gavėjų interesus. Kita vertus, VSDF valdybai, kaip biudžetinei įstaigai, administruojančiai Pensijų anuitetų fondą ir vykdančiai pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, negali būti taikomos tos pačios poveikio priemonės kaip draudimo įmonėms (ekonominės sankcijos, turto areštas, reikalavimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, kilus grėsmei, kad draudimo įmonė taps nemoki, veiklos licencijos galiojimo panaikinimas). Taigi abejotina, ar priežiūros institucija galės užtikrinti veiksmingą pensijų anuiteto mokėtojo veiklos priežiūrą. Šiame kontekste dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad visą pensijų anuitetų mokėtojo veiklos riziką turės prisiimti valstybė, o pensijų anuitetų mokėtojo padarytą žalą pensijų anuitetų gavėjams ir veiklos nuostolius gali tekti atlyginti iš valstybės biudžeto. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar buvo analizuojamos galimos Pensijų anuitetų fondo veiklos rizikos, kokią įtaką šių rizikų suvaldymas gali turėti valstybės biudžetui. 58.
projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma šio įstatymo kai kurių straipsnių įsigaliojimo data – 2020 m. liepos 1 d. svarstytina atsižvelgiant į teisėkūros proceso trukmę, reguliuojamų teisinių santykių sudėtingumą bei siūlomam teisiniam reguliavimui tobulinti ir įgyvendinti reikalingą laikotarpį. 59. Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūloma papildyti keičiamą straipsnį 13 dalimi ir joje nustatyti, kad „Iki bus paskirti pensijų anuitetų mokėtojo valdančiojo komiteto (toliau – Komitetas) nariai ir Komitetas priims šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 35² straipsnio
aprašus, laikinus sprendimus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 35² straipsnio 6 dalyje nurodytais klausimais priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius (toliau – Direktorius), prieš tai juos suderinęs su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Šioje dalyje nurodyti laikini Direktoriaus sprendimai netenka galios praėjus 2 mėnesiams nuo dienos, kurią patvirtinti visi Komiteto nariai, jei Komitetas jų neperžiūri šio straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka ir nepripažįsta jų netekusiais galios anksčiau. Jei per šioje dalyje nurodytą 2 mėnesių terminą Komitetas patvirtina laikinus Direktoriaus sprendimus, jie laikomi Komiteto sprendimais ir galioja neterminuotai – tol, kol Komitetas jų nepakeičia ar nepripažįsta netekusiais galios.“ Šios dalies nuostatos svarstytinos. Visų pirma, kelia abejonių siūlymas nustatyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriui, kad ir laikinai, valdančiojo komiteto teises ir pareigas.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 35² straipsnio 6 dalyje nurodytus klausimus (t. y. teisinio reguliavimo įgyvendinimo sudėtingumą, poveikį dalyvių turtui, investavimo, techninių atidėjimų reikalavimus ir kt.), svarstytina, ar nereikėtų valdantįjį komitetą suformuoti ir teisę jam veikti suteikti iki pradedant įgyvendinti pensijų anuitetų mokėjimo veiklą. Tokiu atveju keičiamo straipsnio 14 dalies reikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Aptariamoje dalyje reikėtų atsisakyti formuluotės „jų neperžiūri“, nes ji neapibūdina teisėkūros proceso. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] [1] Draudimo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Draudimo ar perdraudimo įmonė atsako už draudimo ar perdraudimo įmonės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nepaisant sudarytų sutarčių, kuriomis yra perduotas esminės ar svarbios funkcijos ar veiklos vykdymas.” [2] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Justitia vilnius 2002, p. 102.
(priedui prie SRDK pagrindinio komiteto 2020-04-07 papildomos išvados) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sakinyje išbrauktina formuluotė „šio įstatymo 35¹straipsnyje nurodyto“, kaip perteklinė ir klaidinanti. 2. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje reikėtų atsisakyti nuorodos
„33 straipsnio 1 dalyje“, nes pensijų anuiteto įsigijimą reguliuoja ne tik ši
straipsnio dalis ar šis straipsnis, todėl tokia nuoroda yra klaidinanti. 3. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies antrasis sakinys “Pensijų kaupimo bendrovė pateikia dalyviui pasirašytą pensijų išmokos sutartį“ taisytinas, nes nedera su tolesniu šiame straipsnyje nustatomu reguliavimu. Siūlytina vietoj žodžio „pasirašytą“ įrašyti žodį „pasirašyti“. Jeigu čia kalbama tik apie pensijų kaupimo bendrovės pasirašytą pensijų išmokos sutartį – po žodžių „bendrovė pateikia dalyviui“ reikėtų įrašyti „jos pasirašytą“. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinės nuorodos „šio straipsnio 2 dalyje nurodyto“. 4. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir nuostatų suderinamumo su Civiliniame kodekse vartojamais terminais, siūlytina vietoj žodžio „pasirašymo“ įrašyti žodį „sudarymo“, o šios dalies antrajame sakinyje siūlytina išbraukti žodžius „pasirašyta ir“. Šios dalies trečiajame sakinyje siūlytina atsisakyti formuluotės
„Įsigaliojus pensijų išmokos sutarčiai“ kaip klaidinančios ir teisės požiūriu
netikslios. 5.
5Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalies nuostata „ar šio dalyvio vardu VSDF valdyboje bus
apskaičiuojamos ir pervedamos pensijų įmokos“ taisytina, atsižvelgiant į galiojančio įstatymo 12 straipsnio nuostatas. Siūlytina vietoj nurodytos nuostatos įrašyti „ar šio dalyvio vardu bus apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai pensijų įmokos“. 6. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 8 dalies nuostata „Dalyvis, sudaręs pensijų išmokos sutartį, per 10 darbo dienų nuo pensijų išmokos sutarties įsigaliojimo, o pensijų anuiteto gavėjas – per 10 darbo dienų nuo dienos, kai pensijų anuitetų mokėtojas pateikia (išsiunčia) jam sprendimą dėl pensijų anuiteto mokėjimo, turi teisę vienašališkai jos atsisakyti, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei”, kiek tai susiję su pensijų anuitetų gavėjo teise vienašališkai atsisakyti pensijų išmokos sutarties pranešant apie tai pensijų kaupimo bendrovei, nedera su keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje siūlomu reguliavimu, pagal kurį pensijų anuiteto gavėjas vienašališkai atsisako įsigyti pensijų anuitetą pranešdamas apie tai pensijų anuitetų mokėtojui, o jam atsisakius įsigyti pensijų anuitetą laikoma, jog jis vienašališkai atsisako ir pensijų išmokos sutarties su pensijų kaupimo bendrove. Siekiant suderinti nurodytas straipsnių nuostatas siūlytina keičiamo įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje išbraukti formuluotę „o pensijų anuiteto gavėjas – per 10 darbo dienų nuo dienos, kai pensijų anuitetų mokėtojas pateikia (išsiunčia) jam sprendimą dėl pensijų anuiteto mokėjimo“. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, vietoj formuluotės
„išmokos sutarties įsigaliojimo“ reikėtų įrašyti „išmokos sutarties sudarymo“. 7. Keičiamo įstatymo 30
straipsnio 9 dalies antrajame sakinyje vietoj formuluotės
„Pensijų išmokos sutarčių vykdymą“ reikėtų įrašyti „Pensijų išmokų sutarčių
vykdymą“. 8.
tikslinti nuostatas, įvardijančias asmenis pensijų fondų dalyviais ir pensijų fondų išmokų gavėjais, atsižvelgiant į tai, kokį asmens teisinį statusą šio įstatymo reguliuojamų santykių kontekste norima apibrėžti. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „pensijų išmokos sutartyje turi būti nurodyta mėnesio diena, kurią pensijų kaupimo bendrovė mokės dalyviui periodinę pensijų išmoką, ir mokėjimo periodiškumas. Pensijų išmokos mokamos dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Pensijų išmokos pervedamos į pensijų išmokos sutartyje nurodytą asmeninę šių išmokų gavėjų sąskaitą <...>“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje pensijų anuiteto gavėju įvardintas asmuo, kuris dar nėra sudaręs pensijų išmokos sutarties. Pažymėtina, kad atriboti ir tinkamai įvardinti dalyvių ir išmokų gavėjų teisinį statusą svarbu ir siekiant kitų nuostatų nuoseklaus teisinio reguliavimo, pavyzdžiui, minėti netikslumai gali sukelti neaiškumų dėl pensijų išmokų sutarčių turinio, taip pat dėl šiame įstatyme numatytų teisės aktų, reguliuojančių tam tikras tvarkas, turinio. 9. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 10 dalies nuostatą
„Pensijų anuitetų mokėjimą prižiūri priežiūros institucija“ siūlytina dėstyti
atskiroje straipsnio dalyje. 10. Keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „VSDF valdyba turi teisę pensijų anuitetų mokėtojo funkcijas pavesti vykdyti kitoms VSDF administravimo įstaigoms.“ Pastebėtina, kad dauguma vertinamo straipsnio 2 dalyje nurodytų funkcijų niekam negali būti deleguojamos, todėl projektas taisytinas. Siūlytina vertinamą straipsnio dalį išdėstyti taip: „3. VSDF valdyba turi teisę pensijų anuitetų mokėjimo funkcijas pavesti vykdyti kitoms VSDF administravimo įstaigoms.“ 11.
Keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „VSDF valdyba taip pat turi teisę sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėtojo veikla, atlikimo. Įgyvendindama šioje dalyje numatytą teisę sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, VSDF valdyba privalo funkcijų perdavimą organizuoti konkurencingos procedūros būdu.“ Pastebėtina, kad dauguma vertinamo straipsnio 2 dalyje nurodytų funkcijų priskirtinos tik VSDF valdybai, kaip viešojo administravimo subjektui, priimančiam norminius teisės aktus, ir pagal galiojančius įstatymus niekam negali būti deleguojamos, todėl projektas taisytinas. Be to, kituose projekto straipsniuose nurodoma, jog gali būti perduodamos funkcijos, susijusios su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, o ne su pensijų anuitetų mokėtojo veikla. Siūlytina vertinamoje straipsnio dalyje vietoj žodžio „mokėtojo“ įrašyti žodį „mokėjimo“ ir konkrečiai įvardinti VSDF valdybai priskiriamas funkcijas, kurios gali būti perduodamos kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, pvz., Pensijų anuitetų fondo turto investavimo, arba nurodyti, kokios funkcijos negali būti perduotos, pvz., viešojo administravimo, norminių teisės aktų priėmimo. Tikslinant šias nuostatas siūlytina atsižvelgti į keičiamo įstatymo 35⁵ straipsnio pavadinimą ir turinį. 12. Keičiamo įstatymo 35² straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad dėl pensijų anuitetų mokėtojo sprendimų (dokumentų), Pensijų anuitetų taryba teikia rekomendacines išvadas (siūlymus), o šios dalies 2 punkte numatytais atvejais teikia išvadas, siūlymus ir rekomendacijas. Siūlytina šias nuostatas tikslinti ir aiškiau apibrėžti nurodytus teikimus, nes neaišku, kuo rekomendacinė išvada skiriasi nuo išvados ar siūlymo ir kokiu tikslu siūloma įtvirtinti tiek skirtingų teikimų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 35² straipsnio 7 dalį, Pensijų anuitetų taryba priima sprendimus. 13. Projekto 9 straipsnio 6 dalyje, kuriuo keičiamo įstatymo 2 straipsnis papildomas 15 dalimi, reikia ištaisyti klaidą: vietoje formuluotės
„atsižvelgdamas į šio straipsnio 4 dalyje nurodytas“ įrašytina formuluotė
„atsižvelgdamas į šio straipsnio 13 dalyje nurodytas.“
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2020-04-02
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Vida Ačienė,
Algirdas Butkevičius, Rita Tamašunienė, Kęstutis Glaveckas, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Gintarė Skaistė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, Agnė Gedraitytė. padėjėja Jolanta Matiliauskienė (1 priedas prie protokolo). Kvorumas buvo. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020 d. išvadoje pateiktas pastabas siūloma svarstyti ir įvertinti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Finansų ministerija, 2020-03-31 (el. p.)7 (35¹²) Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančius teisės aktus nėra aišku, ar Pensijų anuitetų fondas gali būti priskiriamas prie valstybės socialinės apsaugos fondų, siūlome Pensijų kaupimo įstatymo 35¹² straipsnio redakciją, kuri netiesiogiai referuotų į Valstybės skolos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir sudarytų galimybę Vyriausybei teikti valstybės perskolinamas paskolas Pensijų kaupimo įstatymo 35¹² straipsnyje nurodytiems tikslams: 35¹² straipsnis. Pensijų anuitetų mokėjimo veiklos finansavimas 1.
Pensijų anuitetų mokėjimo veikla finansuojama iš pensijų anuitetų mokėjimo veiklai finansuoti skirto atskaitymo iš vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės, ir skolintomis lėšomis. Atskaitymo iš vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės, dydį nustato Komitetas. 2. Vyriausybė valstybės vardu gali skolintis lėšas, reikalingas pensijų anuitetų mokėjimo funkcijoms vykdyti. VSDF valdyba pensijų anuitetų mokėjimo funkcijoms vykdyti reikalingas lėšas Komiteto sprendimu gali skolintis iš Finansų ministerijos, imdama valstybės perskolinamas paskolas. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Atsižvelgiant į tai, kad:
1) Biudžeto ir finansų komitetas, svarstydamas Vyriausybės pateiktą Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2246 (BFK išvada pateikta 2018-06-20 Nr.
109-P-23), pritarė nuostatai, kad pensijų anuitetų mokėjimo funkcijas vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba;
2) siekiant padengti su Pensijų anuitetų fondo valdymu susijusias sąnaudas, kurių veiklos pradžioje, esant nedideliam pensijų anuitetų gavėjų skaičiui, nepadengs atskaitymai nuo vienkartinės pensijų anuitetų įmokos, Sodrai bus teikiama valstybės perskolinama paskola, kuri ilguoju laikotarpiu bus grąžinta, todėl rizika viešiesiems finansams neturėtų kilti;
3) apdairiai nustačius ir nuolatos stebint, o prireikus, keičiant ilgaamžiškumo ir investicijų grąžos prielaidas kainodaroje, techninių atidėjinių nepadengimo rizika bei neigiama įtaka viešiesiems finansams ilguoju laikotarpiu turėtų būti suvaldyta; – siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIIP-4522, patobulinant projektą pagal Finansų ministerijos ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-04-027 (35²)617 Argumentai: Atsižvelgiant į Finansų ministerijos teikiamus argumentus ir siekiant teisinio aiškumo, kad būtų įtvirtinta galimybė Sodrai suteikti paskolą Pensijų anuitetų fondo veiklai finansuoti, patikslinti 35² straipsnio 6 dalies 17 punktą:
Pasiūlymas: 35² straipsnio 6 dalies 17 punktą išdėstyti taip:
„17) kreipiasi į Finansų ministeriją dėl valstybės
perskolinamos paskolos, reikalingos Pensijų anuitetų mokėjimo veiklai finansuoti ir įsipareigojimams, susijusiems su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, dengti;“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2020-04-03
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, padėjėja I. Žukauskaitė; Kviestieji asmenys: J. Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėja, D. Petrauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja, J. Pupienienė – Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus viršininkė, D. Andriukaitis – Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus viršininkas, L. Daškevičienė – Lietuvos banko Priežiūros politikos skyriaus vyr. specialistė, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, I. Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, D. Gerulytė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pensijų anuitetų skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-05 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projektu siūlomas anuitetų mokėjimo pensijų kaupimo dalyviams modelis kelia abejonių dėl siūlomo teisinio reguliavimo galimos neigiamos įtakos vartotojų teisėms, pensijų anuitetų gavėjų teisei į nuosavybę ir viešiesiems finansams. Pastebėtina, kad prieš pateikiant projektą nebuvo atliktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams ir kt., kaip tai nustatyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje. Pagal projektą, pensijų kaupimo dalyvis (toliau – dalyvis) sudaro su pensijų kaupimo bendrove pensijų išmokos sutartį. Taigi dalyvį ir bendrovę sieja civiliniai teisiniai santykiai. Pensijų fondą sudarantis pensijų turtas priklauso jo dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise (įstatymo 11 straipsnis), o pensijų kaupimo bendrovė yra šio turto valdytojas, t. y. paslaugos teikėjas. Atsitikus draudžiamajam įvykiui – dalyviui sukakus senatvės pensijos amžių, dalyvis įgyja teisę į pensijų išmoką, įskaitant anuitetą. Pastebėtina, kad šiuo metu pensijų anuitetas yra mokamas pensijų anuiteto sutarties, sudarytos su gyvybės draudimo įmone, vykdančia pensijų anuitetų veiklą, ir apmokėtos vienkartine įmoka iš pensijų fondo dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto, pagrindu. Pagal projektą, su dalyviu pensijų anuiteto sutartis nebus sudaroma. Dalyviai, privalantys pagal įstatymą ar pageidaujantys įsigyti anuitetą, turės sudaryti su pensijų kaupimo bendrove pensijų išmokos sutartį ir pateikti VSDF valdybai (pensijų anuitetų mokėtojui) prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo (keičiamo įstatymo
bus VSDF valdybos sprendimas dėl pensijų anuiteto mokėjimo (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalis).
Šiame sprendime nurodomas mokėtino pensijų anuiteto dydis ir jo mokėjimo tvarka (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 ir 5 dalys). Taigi sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai pasibaigs, pensijų kaupimo bendrovei pervedus vienkartinę įmoką iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto turto į centralizuotą Pensijų anuitetų fondą. Šį fondą valdys ir administruos VSDF valdyba, o tarp pensijų anuiteto gavėjo ir VSDF valdybos atsiras administraciniai teisiniai santykiai. Tokiu būdu asmuo, mokėjęs įmokas į pensijų kaupimo fondą iš asmeninių lėšų, atsitikus draudžiamajam įvykiui – sukakus senatvės pensijos amžių, negalės ne tik savo nuožiūra pasirinkti su kokia gyvybės draudimo bendrove ir kokiomis sąlygomis jam sudaryti pensijų anuiteto sutartį, kokį pensijų anuitetą iš siūlomų gyvybės draudimo rinkoje pasirinkti, bet ši sutartis su juo iš viso nebus sudaroma. Šiame kontekste pastebėtina, kad pensijų anuitetų sutarčiai, nepriklausomai nuo to, ar sutarties šalis – pensijų anuiteto mokėtojas privatus ar viešas juridinis asmuo, galioja Civiliniame kodekse įtvirtintos sutarties šalių teisės ir pareigos, įskaitant teisę laisvai sudaryti sutartį ir vartotojų teises ginančias nuostatas, taip pat teisę keisti sutartį ar ją nutraukti, esant įstatyme ar sutartyje nustatytiems pagrindams. Tačiau jeigu pensijų anuitetas mokamas administracinio sprendimo pagrindu, pensijų anuiteto gavėjas nurodytų teisių neturi. Svarstytina, ar toks siūlomas reguliavimas, kai asmens sukauptas lėšas perima valstybė ir disponuoja jomis savo pačios nustatyta tvarka, yra proporcingas siekiamam tikslui. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas modelis yra pagrįstas prielaida, jog centralizuotas anuitetų mokėjimas užtikrins didesnes pensijų anuitetų gavėjų išmokas nei decentralizuotas. Tačiau nėra pateikti net preliminarūs tai pagrindžiantys skaičiavimai. (čia ir toliau – išskirta mūsų).
Kita vertus, neaišku, kokią įtaką siūlomas teisinis reguliavimas turės viešiesiems finansams. Pastebėtina, jog valstybė per VSDF valdybą prisiima visą su pensijų anuitetų mokėjimu susijusią riziką. Pagal projektą, Pensijų anuitetų fondo valdymo ir administravimo numatomos sąnaudos vykdant anuitetų mokėjimo veiklą bus dengiamos iš dalyvio vienkartinės įmokos, pervestos į šį fondą, atskaitant iki 3 procentų vienkartinę įmoką, o jei šių lėšų neužtektų, pagal keičiamo įstatymo 35¹² straipsnį, VSDF valdyba pensijų anuitetų mokėjimo funkcijoms vykdyti reikalingas lėšas galės skolintis iš Finansų ministerijos, kitaip tariant, iš valstybės biudžeto. Neaišku, iš kokių lėšų ši skola valstybei būtų grąžinama. Tikėtina, kad ji turėtų būti grąžinama iš Pensijų anuitetų fondo pelno, gauto investuojant fondo lėšas. Tačiau, jeigu investavimas būtų nesėkmingas ir Pensijų anuiteto fondas pelno neturėtų, VSDF valdybos skola gali būti pripažinta beviltiška ir tokiu būdu Pensijų anuiteto fondo skola, atsižvelgiant į valstybės prisiimtą visą anuitetų mokėjimo riziką, turės būti padengiama valstybės biudžeto, t. y. visų mokesčių mokėtojų lėšomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VSDF valdyba, kaip Pensijų anuitetų fondo valdytojas ir anuitetų mokėtojas, privalės sudaryti pakankamus techninius atidėjinius. Jeigu VSDF valdyba nesugebės įvykdyti techninių atidėjinių padengimo turtu reikalavimų, techniniams atidėjiniams padengti reikalingos lėšos bus skiriamos iš valstybės biudžeto (keičiamo įstatymo 35⁷ ir 35⁹ straipsniai). Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog jeigu išlaidos anuitetų mokėjimo funkcijoms vykdyti „bus dengiamos skolintomis lėšomis (kaip siūloma Įstatymo projekte), valstybės ir (ar) Fondo biudžetai papildomų išlaidų nepatirs“.
Tačiau iš projekto aiškinamojo rašto neaišku, ar buvo įvertintos kitos galimos grėsmės dėl lėšų anuitetų mokėjimo funkcijoms vykdyti trūkumo
Pensijų fondo mokėtojo vykdomas pensijų anuitetų mokėjimas užtikrinamas valstybės garantuojamomis paskolomis ir valstybės biudžeto lėšomis, gali prieštarauti asmenų lygiateisiškumo principui, jeigu nebus nustatyta tokių garantijų kitų šio įstatymo nustatytų rūšių pensijų išmokų, taip pat ir pensijų anuitetų, kuriuos moka ir priėmus įstatymą toliau mokės gyvybės draudimo įmonės, gavėjams bei kaupiantiems pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą asmenims.
Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas asmens savo noru pasirinktą pensijų kaupimą, kurio rezultatai priklauso nuo sukaupto turto ir investavimo sėkmės, valstybės biudžeto lėšų sąskaita transformuoja į valstybės garantuojamą išmoką ir taip sukuria pensijų anuitetų gavėjų lūkesčius, nors neaišku, ar valstybė bus pajėgi ateityje juos pateisinti. Pastebėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos įpareigoja valstybę paisyti socialinio pobūdžio garantijų realumo imperatyvo. Pagal konstitucinius visuomenės solidarumo, socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus valstybei tenkanti socialinės apsaugos našta paskirstoma visiems visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos ir iš Konstitucijos valstybei kylančių įpareigojimų. Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga. Nepritarti. Naujasis pensijų anuitetų mokėjimo modelis įteisintas 2018-06-28 priimtu įstatymu Nr. XIII-1360. Kadangi projektu Nr.
Kadangi projektu Nr. XIII-4522 (toliau – įstatymo projektas) siūloma nustatyti jau įteisinto modelio įgyvendinimo tvarką, papildomai poveikis nevertinamas. Reiktų pažymėti, kad pensijų anuiteto, mokėtino pagal Pensijų kaupimo įstatymą, lyginimas su bet kuria sutartimi, kuriai plačia apimtimi taikomas sutarčių laisvės principas ir kitos privatinėje sutarčių teisėje galiojančios teisės bei vartotojų apsaugos nuostatos, nėra visiškai pagrįstas, nes tokia pensijų anuitetų įsigijimo (ir mokėjimo) tvarka, atsižvelgiant į visos II pakopos pensijų kaupimo sistemos vietą visuomenės socialiniame-ekonominiame gyvenime ir ja siekiamus tikslus, yra išskirtinė. Šioje vietoje paminėtini Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo argumentai 2020 m. vasario 10 d. nutarime Nr.
KT23-N2/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, tarp kurių galima išskirti, kad:
Konstitucijos 52 straipsnį įstatymų leidėjas privalo įstatymu nustatyti senatvės pensijas; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms, kaupimą; įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi plačią diskreciją pasirinkti pensijų sistemą; naudodamasis šia diskrecija, įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius Konstitucijos 52 straipsnyje garantuojamų senatvės pensijų sistemos modelius, inter alia grindžiamus senatvės pensijoms mokėti būtinų lėšų surinkimu iš tuo metu dirbančių asmenų pajamų arba būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų kaupimu specialiuose pensijų fonduose, taip pat šių modelių derinimu;
Konstituciją, inter alia jos 46, 52 straipsnius, konstitucinius socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, įstatymų leidėjas, reguliuodamas ūkinę veiklą pensijų kaupimo srityje, turi derinti įvairias konstitucines vertybes, be kita ko, socialinę apsaugą, vartotojų interesų apsaugą, asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, apimančią inter alia sutarčių sudarymo laisvę. Įstatymo leidėjas, 2018 m. įstatymu pertvarkydamas pensijų kaupimo sistemą, apsisprendė, kad pensijų kaupimas yra neatsiejama visos pensijų sistemos dalis, kur savo lėšomis įmokas būsimai pensijai (kuri bus išmokama kaip pensijų anuitetas įstatymo nustatytomis sąlygomis) mokantiems dalyviams skiriama papildoma įmoka iš valstybės biudžeto, be to, sudarant papildomas paskatas mokėti įmokas privačiomis lėšomis, buvo sumažintas bendrasis socialinio draudimo įmokos tarifas. Nesutinkantiems su šiuo teisiniu reguliavimu buvo sudaryta galimybė per įstatymo nustatytą terminą dalyvauti pensijų kaupime.
Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2019 m. įtraukiami dalyviai kaupia lėšas būsimai pensijai ne tik sutarčių, bet ir įstatymo pagrindu. Įvertinus siūlomo reguliavimo visumą bei įstatymo projekto tikslą, pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas yra proporcingas siekiamam tikslui – užtikrinti gyventojams iki gyvos galvos mokamą pensiją (o ne tiesiog skatinti gyventojus turėti santaupų). Dėl veiklos finansavimo skolintomis lėšomis: paskola, paimta, padengti VSDF pensijų sąnaudas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo funkcija, būtų dengiama, kai atskaitymo nuo vienkartinės įmokos dydis viršytų VSDF faktines sąnaudas. Didėjant pensijų anuitetų gavėjų skaičiui, atskaitymų nuo vienkartinės įmokos suma viršys VSDF sąnaudas. Prognozuojant veiklą, buvo nagrinėjami trys scenarijai, pagal kuriuos dėl pensijų anuitetų kreipsis 30%, 50% ir 90% asmenų, atitinkamais metais sulaukusių pensinio amžiaus. Prognozuojama, kad po 5-10 metų vis daugiau PF dalyvių sukaups reikiamą sumą pensijų anuitetui įsigyti, todėl didės pensijų anuitetų fondo pajamos iš vienkartinių įmokų administravimo mokesčio ir šios pajamos viršys einamąsias išlaidas. Taigi, administravimo išlaidos padengiamos solidariai iš skirtingų kartų dalyvių. Gražinus valstybės perskolinamas paskolas, pajamos, viršijančios išlaidas, būtų priskirtos pelnui ir paskirstytos pensijų anuitetų gavėjams.
Atitinkami pasiūlymai projekte numatyti, siekiant užtikrinti, kad atskaitymų dydis nuo vienkartinių įmokų, negultų ant pirmųjų pensijų anuitetų gavėjų, kad pirmieji anuitetų gavėjai neliktų su mažesnėmis pensijų anuitetų išmokomis vien dėl to, kad pradžioje atėjusių į sistemą skaičius bus mažas, kas sąlygos susidarysiančią situaciją kai atskaitymai nepadengs VSDF sąnaudų Pažymėtina, kad pagal įstatymo projekto siūlymus, dėl lėšų skyrimo iš valstybės biudžeto bus kreipiamasi tik tuo atveju, jei būtų akivaizdu, kad nepavyks atstatyti situacijos per penkerius metus. Galimai investavimo rizikai valdyti ir sumažinti yra samdomi aukščiausios kvalifikacijos specialistai, bendradarbiaujama su EBPO ekspertais. Šiuo metu rengiamos investavimo ir rizikų valdymo politikos, kurios numato atitinkamas priemones tokio scenarijaus tikimybės minimizavimui. Bendradarbiaujama su EBPO ekspertais, ruošiant minėtus dokumentus. Atsižvelgus į finansų rinkų istoriją, ilgu laikotarpiu (daugiau kaip 10 metų) grąža iš diversifikuoto investavimo priemonių portfelio būdavo teigiama. Svarbiausia, kad nustatant pensijų anuiteto dydį, būtų naudojama adekvati diskonto norma. Minima staigaus, nenumatyto nuosmukio finansų rinkose rizika yra trumpalaikė, todėl nereikalaujanti valstybės paramos, o tik atstatymo plano. Palūkanų normos yra įvertinamos tuo metu, kai apskaičiuojamas pensijų anuitetas, todėl esant žemoms palūkanoms, atitinkamai bus paskirtos mažesnės išmokos pensijų anuitetų gavėjams. Todėl rizika, kad reikės valstybės pagalbos, šiuo atveju yra labai maža. Realiausias scenarijus situacijai, kai pagal padėties atkūrimo planą neprognozuojamas padėties atkūrimas – pensijų anuitetų gavėjai gyvena ilgiau, nei vidutinė gyvenimo trukmė, naudojama pensijų anuiteto dydžiui apskaičiuoti.
Tačiau ši rizika išryškės ne anksčiau kaip po 5-10 metų, per tą laiką bus sukauptas rezervų fondas, iš kurio būtų dengiami techniniai atidėjiniai. Priemonė rizikai valdyti – naudoti konservatyvesnes prielaidas, joms neišsipildžius, sukauptas pelnas būtų paskirstytas pensijų anuitetų gavėjams, todėl bendrai jie nuostolio nepatirtų. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-051
remiantis draudimo principais, o projekto 7 straipsniu siūloma keičiamą įstatymą papildyti V¹ skyriumi „Pensijų anuitetų mokėtojo veiklos ypatumai“. Atkreiptinas dėmesys, jog anuitetų mokėjimo veikla yra gyvybės draudimo veikla. 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (toliau
Atsižvelgiant į projekte nurodytas VSDF valdybos, kaip pensijų anuitetų mokėtojos funkcijas, galima manyti, kad ji faktiškai vykdys gyvybės draudimo įmonės funkcijas, nors ir nėra įvardijama kaip gyvybės draudimo įmonė. Manytume, kad reikalavimai teisės subjektui turėtų būti nustatomi atsižvelgiant ne tik į jo teisinę formą, bet ir į jo vykdomas funkcijas. Taip pat abejojame, ar galima naudotis Direktyvos 2009/138/EB 3 straipsnyje nustatyta išimtimi, jog Direktyva 2009/138/EB netaikoma draudimui, kuris yra įstatymais nustatytos socialinio draudimo sistemos dalis. Manytume, jog vien tas faktas, kad anuiteto mokėtoju pagal įstatymą paskiriama VSDF valdyba, pensijų anuiteto mokėjimo veiklos, vykdomos keičiamo įstatymo nustatyta tvarka, nepadaro socialinio draudimo sistemos dalimi. Direktyva 2009/138/EB gali būti netaikoma, esant jos 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, tačiau projekto aiškinamajame rašte tai nėra nurodyta. Priešingai, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „pati pensijų anuitetų veikla savo prigimtimi yra gyvybės draudimo veikla. Paprastai pensijų anuitetus moka gyvybės draudimo bendrovės, pensijų anuitetų mokėtojo veiklai taikomi visi gyvybės draudimui taikomi reikalavimai, nes pensijų anuitetų mokėtojas prisiima įsipareigojimą mokėti pensijų anuitetus jų gavėjams tol, kol šie gyvena. Įstatymų leidėjas apsisprendė, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. pensijų anuitetų mokėtojo funkcijas vykdys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba arba pensijų anuitetų mokėtojas).
Kadangi priimtu įstatymu viešojo administravimo subjektui yra pavesta vykdyti jam nebūdingas gyvybės draudimo požymių turinčias funkcijas (priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto investavimo strategijos ir investavimo politikos, pensijų anuitetų mokėjimo veiklos rizikos valdymo strategijos ir politikos, techninių atidėjinių skaičiavimo metodikos, prielaidų, naudojamų techniniams atidėjiniams apskaičiuoti, pasirinkimo, pelno paskirstymo dalyviams tvarkos ir kt.), būtina atitinkamai keisti įstatymą ir aiškiai reglamentuoti šią specifinę viešojo administravimo subjektui priskirtą veiklą <...>. Pradėdamas vykdyti pensijų anuitetų veiklą, pensijų anuitetų mokėtojas pradės teikti gyventojams gyvybės draudimo paslaugą ir įsipareigos pensinį amžių sukakusiems asmenims mokėti jų pasirinktos rūšies pensijų anuitetą, iki jie gyvens.” Kita vertus, Draudimo įstatymas, į kurį yra perkeltos Direktyvos 2009/138/EB nuostatos, griežčiau reguliuoja draudimo įmonių veiklą, joms pagal draudimo sutartis patikėtų lėšų investavimą, suteikia daugiau galių draudimo veiklą prižiūrinčiai institucijai negu siūloma projektu. Pvz., pagal Draudimo įstatymo 26 straipsnį, draudimo įmonės investavimo rizika turi būti valdoma taip, kad atitiktų įstatymo, priežiūros institucijos ir kitų teisės aktų reikalavimus, o pagal keičiamo įstatymo 35⁸ straipsnio nuostatas, VSFD valdyba visą Pensijų anuitetų fondo turtą investuoja, vadovaudamasi tik nurodyto straipsnio nuostatomis ir Komiteto patvirtinta investavimo strategija ir politika.
Pastebėtina, kad priežiūros institucija, nustatydama investavimo reikalavimus draudimo įmonėms, vadovaujasi ne tik Lietuvos įstatymais, bet ir Europos Sąjungos teisės aktais šioje srityje. (pagal Direktyvos 2009/138/EB 135 straipsnį, Komisija yra įgaliota priimti deleguotuosius aktus), o draudimo įmonės turi laikytis ne tik Lietuvos teisės aktų, bet ir tiesiogiai taikomų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų. Tuo tarpu Komitetas nėra įpareigotas vadovautis nurodytais teisės aktais ir gali elgtis savo nuožiūra. Abejotina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas užtikrina Pensijų anuitetų fondo turto investavimo veklos saugumą ir pensijų anuitetų gavėjų interesus geriau nei Draudimo įstatymas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į projekto aiškinamajame rašte nurodytą kitų valstybių patirtį: „<...> vos kelios valstybės turi centralizuotą pensijų anuitetų mokėtoją (arba vieną iš veikiančių pensijų anuitetų mokėtojų yra įsteigusi /įgaliojusi veikti valstybė).
Paminėtina Danijoje veikianti ATP pensijų schema, Singapūro CPF schema, Saskatchewan valstybinis anuitetų fondas (Saskatchewan Public Annuity Fund - SPAF) Kanadoje, Švedijos pensijų agentūra, mokanti socialinio draudimo pensijas ir kartu – anuitetus iš papildomos Premium pensijų sistemos, Jungtinėje Karalystėje veikianti NEST profesinių pensijų schema, Jungtinėse Amerikos Valstijose viešojo sektoriaus ir ginkluotųjų pajėgų tarnautojams įsteigta pensijų schema (Thrift Savings Plans), Honkongo HKMC anuitetų planas (HKMC Annuity Plan). <...> Nors nagrinėjamais atvejais centralizuoti anuitetų mokėtojai yra įsteigti ar deleguoti vykdyti valstybės funkcijas, vis dėlto nė vienu iš jų tai nėra valstybės institucija su jai būdinga struktūra ir vienu visų sprendimų priėmėju (institucijos direktoriumi). Neretai tai yra valstybės įsteigta gyvybės draudimo bendrovė, vykdanti jai valstybės pavestą pensijų anuitetų mokėjimo veiklą.“ Nepritarti. Pirma, Mokumas II direktyvos ir jos nuostatas perkeliančio Draudimo įstatymo nuostatos yra orientuotos daugiau į komercinės draudimo veiklos vykdymą, todėl centralizuoto pensijų anuiteto mokėtojo (VSDFV) atveju negalėtų būti tinkamai įgyvendintos. Antra, pati Sodros veikla (būtent anuitetų mokėjimas) nors ir artima draudimo veiklai, visgi, neturėtų būti prilyginama ir laikoma draudimo veikla, kaip ji suprantama pagal DĮ, nes ši veikla yra dalis II pensijų kaupimo sistemos, turinčios išskirtinius tikslus ir pagal tuos tikslus parengtą specifinį teisinį nacionalinį reguliavimą. Trečia, parengtas Sodros ketinamos vykdyti anuitetų mokėjimo veiklos teisinis reguliavimas leis ne žemesniu nei draudimo įmonėms taikomu lygiu užtikrinti dalyvių, anuitetų gavėjų interesus ir apsaugą.
Kitose šalyse, kur pensijų anuitetų mokėjimas yra centralizuotas viešajame juridiniame asmenyje, taip pat netaikomos šios direktyvos nuostatos tiesiogiai, tačiau priežiūros institucija savo reikalavimus derina su jos reikalavimais, kiek tai aktualu. PKĮ pakeitimo projekte yra nustatyti pensijų anuitetų mokėtojo valdomo turto investavimo principai, kurie iš savo esmės atitinka draudimo įmonėms taikomą rizikos ribojimo principą (angl. prudent person principle). Todėl, manytina, kad pensijų anuitetų fondo turto valdymui netaikant Draudimo įstatymų nuostatų, pensijų anuitetų gavėjų interesai nenukentėtų. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad pensijų anuitetus moka VSDF valdyba, ji įvardinta kaip pensijų anuitetų mokėtojas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą pensijų anuitetus moka gyvybės draudimo įmonės, kurios, galima preziumuoti, tęs jau paskirtų anuitetų mokėjimą, todėl apibrėžiant pensijų anuiteto sampratą siūlytina atsisakyti nuostatų, nusakančių jo mokėtoją. Atsižvelgtina ir į tai, kad pensijų anuiteto sąvoka yra apibrėžta keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad šioje dalyje apibrėžiant kitas išmokų rūšis, jų samprata nėra siejama su išmokos mokėtoju. Pritarti Pasiūlymai:
išdėstyti taip: ,,1) pensijų anuitetas, kurį šiame įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka įsigijusiam dalyviui (toliau – pensijų anuiteto gavėjas) moka VSDF valdyba (toliau – pensijų anuitetų mokėtojas);
dalimi: „9.
Pensijų anuitetų mokėtojas yra VSDF valdyba ar kita jos paskirta VSDF administravimo įstaiga. Vienkartines ir periodines išmokas jų gavėjams moka pensijų kaupimo bendrovės.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-051
anuiteto su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu gavėjui dėl jo mirties neišmokėtų pensijų anuitetų už likusį garantuojamą mokėjimo laikotarpį suma paveldima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka)“ reikėtų rašyti ne skliausteliuose kaip paaiškinančią taisyklę, o kaip savarankišką normą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-051
(4),
3, 4 ir 5 dalyse vietoj formuluotės „Jei dalyvio vardu“ siūlytina įrašyti formuluotę „Dalyviui, kurio vardu“, atitinkamai patikslinus 5 dalies formuluotę. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-051
numatyta, kad „Jei dalyvio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip 10 000 eurų, jis dalyviui išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo. Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, kurią nustato pensijų anuitetų mokėtojas. Likusi pensijų turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Šią dalį reikėtų tikslinti dviem aspektais.
Pirma, iš įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo darytina išvada, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju dalyvio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas dalyviui neišmokamas, o jo vardu sukauptu turtu apmokamas dalyvio įsigytas pensijų anuitetas iš pensijų anuitetų mokėtojo. Antra, vietoj formuluotės
„kurią“ siūlytina įrašyti „kurios dydį“. Pritarti
iš dalies: Nepritarti Pritarti Visais atvejais sukaupta suma išmokama dalyviui: arba tiesiogiai pensijų kaupimo bendrovės, arba pensijų anuiteto mokėtojo kaip pensijų anuitetas. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-051
straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto dydžiai kas 5 metus indeksuojami, atsižvelgiant į vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 5 paskutinių metų rodiklį. Euro tikslumu suapvalintus naujus dydžius, pradedant 2025 metais taikomais dydžiais, ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš taikymo metus, lapkričio 30 d. savo interneto svetainėse paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas.“ Šios nuostatos tikslintinos. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra investuotas, todėl neaišku kaip, ir svarbiausia – iš kokių lėšų, investicijos turėtų būti indeksuojamos. Antra, nuoroda į šio straipsnio 3 – 6 dalis yra klaidinanti, nes jose reguliuojamos pensijų išmokų rūšių (priklausomai nuo sukaupto pensijų turto) nustatymo taisyklės.
Nuoroda į šio straipsnio 3 – 6 dalis nepriimtina ir dėl to, kad, pavyzdžiui, 3 dalyje aptariama vienkartinė išmoka, tad neaišku kaip reikėtų indeksuoti dalyviui jau išmokėtą vienkartinę išmoką. Analogiška problema kiltų ir dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytos pensijų turto dalies, išmokėtos vienkartine išmoka, indeksavimo. Pritarti Siekiant pašalinti neaiškumą, siūloma keičiamo įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 sakinį dėstyti taip:
„8. Šio straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dydžiai, nuo kurių priklauso
asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, kas 5 metus indeksuojami atsižvelgiant į vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 5 paskutinių metų rodiklį.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-052
siūloma nustatyti pensijų kaupimo bendrovės pareigą pateikti dalyviui informaciją apie „mokėtinos pensijų išmokos rūšį“. Tuo tarpu paskutiniame sakinyje siūloma įtvirtinti dalyvio pareigą pasirinkti mokėtinos pensijų išmokos rūšį. Neaišku, iš ko dalyvis turės pasirinkti, jeigu bendrovė informacijoje dalyviui nurodys tik vieną mokėtinos pensijų išmokos rūšį. Be to, esant keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nurodytai aplinkybei, dalyvis neturi teisės pasirinkti išmokos rūšies, nes vienintelė galima išmokos rūšis yra pensijų anuitetas. Projekto nuostatos tobulintinos suderinant jas tarpusavyje. Pritarti iš dalies Dalyvis vietoj vienkartinės ar periodinės pensijų išmokos gali pasirinkti gauti pensijų anuitetą (29 str. 7 dalis). Esant keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nurodytai aplinkybei kartu su 6 dalyje nurodyta aplinkybe, dalyvis gali kartu su pensijų anuitetu gauti vienkartinę išmoką.
Be to, pensijų anuitetą įsigyjantis dalyvis gali rinktis vieną iš trijų pensijų anuitetų rūšių. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 30 str. 2 dalies paskutinį sakinį tikslinti taip: „Dalyviui pasirinkus mokėtinos pensijų išmokos rūšį (įsigyjančiam pensijų anuitetą – pensijų anuiteto rūšį) <...>“. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-052
„<...> išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį“. Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad šio straipsnio 8 dalyje nurodytoje išimtyje yra nuoroda į keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje nustatytą tvarką, kuri saisto aptariamoje dalyje nustatytą teisinį reguliavimą su keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis taisyklėmis, todėl nuostatos tikslintinos. Pritarti Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį tikslinti taip:
„<...> išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, kai
dalyvis vienašališkai atsisako pensijų išmokos sutarties“. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-052
10Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „<...> Jei dalyvis įsigyja pensijų anuitetą, šio straipsnio 2 dalyje
nurodytas prašymas dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo pateikiamas ir pensijų išmokos sutartis sudaroma tik tuo atveju, jei yra pateiktas ir šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas dėl pensijų anuiteto įsigijimo.“ Abejotina, ar atveju, kai pensijų išmokos rūšis yra pensijų anuitetas, pensijų išmokos sutartis gali būti sudaroma remiantis vien dalyvio prašymu dėl pensijų anuiteto įsigijimo. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip dalyvis galės pasirinkti vieną anuiteto rūšių, jeigu prieš tai jis negaus informacijos apie skirtingų anuitetų rūšių galimus dydžius ir jų mokėjimo tvarką.
Manytume, jog prieš sudarydamas pensijų išmokos sutartį dalyvis turi gauti nurodytą informaciją. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintinos ir projekto 5 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos. Nepritarti Šios normos tikslas yra užtikrinti nuoseklų pensijų išmokos procesą, pensijų anuiteto atveju apimantį du atskirus, bet glaudžiai susijusius procesus su skirtingais subjektais (pensijų išmokos sutarties sudarymo procesas su pensijų kaupimo bendrove, pensijų anuiteto įsigijimo procesas su Sodra). Todėl šia norma reikalaujama, kad tais atvejais, kai įsigyjamas pensijų anuitetas, būtų pateikiami dalyvio prašymai dėl abiejų procesų. Dalyviui teiktina informacija apie pensijų anuiteto rūšis, kaip numatyta keičiamo įstatymo 30 straipsnio 11 dalyje, bus reglamentuota Lietuvos banko nutarimu. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-052
kaupimo bendrovei pateikiant dalyviui pasirašytą pensijų išmokos sutartį“ reikėtų tikslinti kalbos požiūriu, nes iš aptariamos dalies turinio neaišku, kuris subjektas pateikia ir kurio subjekto turi būti pasirašyta pensijų išmokos sutartis. Šios dalies formuluočių „šio straipsnio
kaip perteklinių ir apsunkinančių normos turinį. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje neturėtų būti nustatyti terminai, per kuriuos dalyviui turi būti pateikta visa reikalinga informacija prašymui pateikti ir numatomai sutarčiai sudaryti.
Pritarti iš dalies Šios normos tikslas yra užtikrinti nuoseklų pensijų išmokos procesą, pensijų anuiteto atveju apimantį du atskirus, bet tampriai susijusius procesus su skirtingais subjektais (pensijų išmokos sutarties sudarymo procesas su pensijų kaupimo bendrove, pensijų anuiteto įsigijimo procesas su Sodra). Todėl šia norma reikalaujama, kad tais atvejais, kai įsigyjamas pensijų anuitetas, būtų pateikiami dalyvio prašymai dėl abiejų procesų. Dalyviui teiktina informacija apie pensijų anuiteto rūšis, kaip numatyta keičiamo įstatymo 30 straipsnio 11 dalyje, bus reglamentuota Lietuvos banko nutarimu. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalį dėstyti taip: „Pensijų išmokos sutartis sudaroma šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dalyvio prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo pagrindu., pensijų kaupimo bendrovei pateikiant Pensijų kaupimo bendrovė pateikia dalyviui pasirašytą pensijų išmokos sutartį. Jei dalyvis įsigyja pensijų anuitetą, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas prašymas dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo pateikiamas ir pensijų išmokos sutartis sudaroma tik tuo atveju, jei yra pateiktas ir šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas dėl pensijų anuiteto įsigijimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-052
išmokos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Pensijų išmokos sutartis laikoma pasirašyta, jei yra dalyvio parašas dalyvio prašyme dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo ir pensijų kaupimo bendrovės atstovo parašas arba parašo faksimilė pensijų išmokos sutartyje.
Įsigaliojus pensijų išmokos sutarčiai, pensijų kaupimo bendrovė apie pensijų išmokos sutarties sudarymo faktą privalo per 3 darbo dienas pranešti VSDF valdybai su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka.“ Aptariamą normą reikėtų tikslinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pensijų išmokos sutarties įsigaliojimas siejamas su jos pasirašymo momentu, tačiau pasirašymo momentas nėra apibrėžtas. Be to, šioje dalyje nurodyta, kad „Įsigaliojus pensijų išmokos sutarčiai, pensijų kaupimo bendrovė apie pensijų išmokos sutarties sudarymo faktą privalo per 3 darbo dienas pranešti VSDF valdybai su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka“. Pažymėtina, kad sutarties įsigaliojimo ir sutarties sudarymo faktai gali nesutapti, todėl šios dalies nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į civilinės teisės reguliuojamas sutarčių sudarymo ir įsigaliojimo taisykles. Be to, abejotina nuostata dėl pensijų išmokos sutarties pasirašymo parašo faksimile. Pastebėtina, kad parašo faksimilė yra originalaus parašo tiksli spaudžiamoji ar fotografinė kopija. Manytume, kad leidimas pensijų išmokos sutartį pasirašyti spaudžiamąja originalaus parašo kopija (uždėti parašo spaudą) gali sudaryti sąlygas klastoti dokumentus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta: “<…> Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą”. Pritarti iš dalies Parašo faksimilės naudojimas neturėtų iš esmės padidinti dokumentų klastojimo rizikos, nes visas procesas pernelyg dokumentuotas ir fiksuotas.
Be to, reikia pažymėti, kad praktika naudoti paslaugos teikėjo parašo faksimilę (kaip alternatyvą įprastam parašui) gana seniai galioja draudime – CK 6.991 str. 1 d. 11 p. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalį dėstyti taip: „4. Pensijų išmokos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Pensijų išmokos sutartis laikoma pasirašyta ir sudaryta, jei yra dalyvio parašas kai dalyvis pasirašo dalyvio prašyme prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, o ir pensijų kaupimo bendrovės atstovo atstovas pasirašo pensijų išmokos sutartį arba uždeda parašo parašas arba parašo faksimilė faksimilę pensijų išmokos sutartyje. Įsigaliojus pensijų išmokos sutarčiai, pensijų kaupimo bendrovė apie pensijų išmokos sutarties sudarymo faktą privalo per 3 darbo dienas pranešti VSDF valdybai su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-052
reguliuojamus teisinius santykius svarstytina, ar šioje dalyje vietoj formuluotės „su kuria yra sudaryta atitinkamų duomenų teikimo sutartis“ nereikėtų įrašyti „su kuria miręs dalyvis buvo sudaręs pensijų išmokos sutartį“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-052
formuluotę „iki sutarties sudarymo“ reikėtų tikslinti ir nurodyti pilną sutarties pavadinimą, o šios dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžio
„nesikeičia“ įrašyti žodį „nekeičiama“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-052
vietoj formuluotės „už šį dalyvį“ siūlytina įrašyti „šio dalyvio vardu“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-052
16.
Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje nustatyti labai trumpi pensijų išmokos sutarties atsisakymo terminai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Direktyvos 2009/138/EB 186 straipsnio 1 dalį: „1. Valstybės narės numato, kad individualias gyvybės draudimo sutartis sudariusiems draudėjams suteikiamas 14–30 dienų laikotarpis nuo tada, kai jiems buvo pranešta, kad sutartis yra sudaryta, per kurį jie sutartį gali nutraukti. <...>“ Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo, į kurį yra perkeltos Direktyvos 2009/138/EB nuostatos, 124 straipsnyje yra nustatytas vienašališko gyvybės draudimo sutarties nutraukimo 30 dienų terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo momento, kai draudėjui fiziniam asmeniui buvo pranešta apie sudarytą draudimo sutartį. Taigi draudimo teisės nuostatos dėl sutarties nutraukimo yra palankesnės fiziniam asmeniui nei siūlomos projekte. Nepritarti Rengiant įstatymo pakeitimo projektą buvo vertintas nurodytas draudimo veiklos teisinis reguliavimas dėl termino, per draudėjas kurį lengvatinėmis sąlygomis gali atsisakyti sudarytos gyvybės draudimo sutarties, tačiau atsižvelgiant į pensijų išmokos ir gyvybės draudimo sutarčių skirtumus, taip pat į tai, kad pensijų išmokų sistema yra gana griežtai reglamentuota (t.y. dalyvis, norėdamas pasinaudoti pensijų išmoka, neturi tokios pasirinkimo laisvės kaip sudarydamas gyvybės draudimo sutartį), taip pat į tai, kad pensijų išmokos procesas apima situacijas, susijusias su sukaupto turto vertės kitimu laike, bei su tuo susijusius pensijų kaupimo bendrovės ir Sodros veiksmus, buvo apsispręsta pasirinkti trumpesnį terminą – 10 darbo dienų. Kartu pažymėtina, kad trumpesni terminai negu draudimo reguliavime siūlomi nustatyti ir dėl to, kad pensijų anuitetas pradedamas mokėti senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems neretai svarbu pradėti gauti reguliarias pajamas kuo greičiau. 17.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-052
formuluotė „Jei pensijų išmokos sutartį sudaręs dalyvis miršta per 10 darbo dienų nuo pensijų išmokos sutarties įsigaliojimo, o jei dalyvis įsigyja pensijų anuitetą – per 10 darbo dienų <...>“ suformuluotas neaiškiai ir neetiškai, nes mirties faktas apibrėžtas žodį pakeičiančiu ženklu. Šioje dalyje žodis „paveldimos“ taisytinas į žodį „paveldimas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-052 (30),4
vietoj žodžių „jis vienašališkai atsisako“ reikėtų įrašyti formuluotę „jis turi teisę vienašališkai atsisakyti“, o vietoj žodžio „pageidauja“ siūlytina įrašyti „prašo“, nes formaliai teikiami prašymai. Dėl analogiškų priežasčių tikslintina keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies formuluotė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-052
19Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti: „Pensijų kaupimo bendrovė atsako už vienkartinių įmokų iš
dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto pervedimą į Pensijų anuitetų fondą laiku.“ Projektas tikslintinas nurodant konkretų dalyvio pensijų turto pervedimo į Pensijų anuitetų fondą terminą arba teisės aktą, kuriame šis terminas būtų nustatytas. Kitu atveju nebus aišku nuo kada pensijų kaupimo bendrovei galės būti pradėti skaičiuoti delspinigiai už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną. Pritarti Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip:
„10. Pensijų kaupimo bendrovė atsako už vienkartinių įmokų iš dalyvio
vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto pervedimą į Pensijų anuitetų fondą laiku.
Pensijų kaupimo bendrovė, nepervedusi Pensijų anuitetų fondui pagal šį įstatymą mokėtinų sumų per Priežiūros institucijos nustatytą terminą, už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos Pensijų anuitetų fondui moka delspinigius pagal finansų ministro nustatytą normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-053
20Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje neaišku, kodėl siūloma atsisakyti galiojančios
nesudariusiam dalyviui mokėtinų piniginių lėšų konvertavimo atgal į pensijų fondo vienetus tvarką. Nepritarti Pensijų fondo vienetų ir piniginių lėšų konvertavimo ir pervedimo tvarka, kaip neatskiriama pensijų išmokos sutarties sudarymo dalis, vadovaujantis keičiamo įstatymo 30 straipsnio 11 dalimi, bus reglamentuota Lietuvos banko nutarimu. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-055
nustatyti, kad „Jei dalyvis pageidauja įsigyti vieną iš pensijų anuitetų mokėtojo siūlomų pensijų anuitetų, jis pensijų anuitetų mokėtojui pateikia pensijų anuitetų mokėtojo nustatytos formos prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatytos imperatyvaus pobūdžio taisyklės, pagal kurias nustatoma mokėtina pensijų išmoka, todėl, nepaisant to, kad išimtinais atvejais dalyvis turi teisę pasirinkti išmokos rūšį, manytina, kad dalyvio pareigą apibrėžti kaip pageidavimą, teisės požiūriu, nepriimtina. Pritarti Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 sakinio nuostata patobulinta. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-055
23.
Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Dalyviui mokėtino pensijų anuiteto dydis apskaičiuojamas ir pensijų anuitetų mokėtojo sprendime dėl pensijų anuiteto mokėjimo nurodomas šio įstatymo 35² straipsnyje nurodyto pensijų anuitetų mokėtojo valdančiojo komiteto (toliau – Komitetas) patvirtinta tvarka.“ Šią nuostatą reikėtų tarpusavyje derinti su keičiamo įstatymo 35² straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktais. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėl keičiamo įstatymo
(išvados 7.2 punkte). 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-055
įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Apskaičiuodamas pensijų anuiteto dydį, pensijų anuitetų mokėtojas neturi teisės atsižvelgti į pensijų anuiteto gavėjo lytį.“ Šią nuostatą reikėtų tikslinti ir nustatyti draudimą nustatyti skirtingą pensijų anuiteto dydį dėl dalyvio lyties. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projektu nesiūloma nustatyti sprendimo dėl pensijų anuiteto mokėjimo, kuris yra vienintelis VSDF valdybos būsimam anuiteto gavėjui pateikiamas dokumentas, turinio. Atsižvelgiant į tai, kad būsimas pensijų anuiteto gavėjas turi būti tinkamai informuotas apie jo teises ir pareigas įsigijus pensijų anuitetą, svarstytina galimybė įstatyme nustatyti, kokia jam turi būti suteikta privaloma informacija, leidžianti apsispręsti dėl pensijų anuiteto įsigijimo. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimo garantijomis susijęs teisinis reguliavimas nustatomas įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai). Pritarti iš dalies:
Pritarti Nepritarti Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6 dalies nuostata patobulinta.
Manytina, kad būsimam pensijų anuiteto gavėjui pagrindinė informacija apie jo teises, pareigas ir pasekmes įsigijus pensijų anuitetą turi būti suteikta iki jam įsigyjant pensijų anuitetą (t. y. sudarant pensijų išmokos sutartį ir prašymo dėl anuiteto įsigijimo metu). Būtinos pateiktinos informacijos reikalavimai bus tvirtinami priežiūros institucijos teisės aktu. Atkreiptinas dėmesys, kad Socialinio draudimo pensijų įstatymas, reglamentuojantis pagrindinių socialinių garantijų senatvės atveju teikimą, taip pat nenustato reikalavimų dėl sprendimo skirti socialinio draudimo pensiją turinio. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-055
įstatymo 33 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad pensijų anuitetas pervedamas į pensijų anuiteto sutartyje nurodytą asmeninę pensijų išmokos gavėjo sąskaitą. Pastebėtina, kad kituose straipsniuose atsisakoma nuostatų, susijusių su pensijų anuiteto sutarties sudarymu. Be to, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 dalyje yra numatyti ir kiti pensijų anuiteto pristatymo gavėjui būdai, todėl projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-055
įstatymo 33 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad standartinis pensijų anuitetas mokamas nuo tos dienos, kurią gautas dalyvio prašymas dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo. Ši nuostata tarpusavyje derintina su keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies ir 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
Keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad pensijų anuitetų mokėtojas (VSDF valdyba) Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyta tvarka rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui metinių ir tarpinių ataskaitų rinkinius, taip pat bent septynerių ateinančių metų veiklos rezultatų ir pensijų anuitetų techninių atidėjinių (toliau – techniniai atidėjiniai) padengimo turtu prognozę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 1 straipsnį, šis įstatymas nustato viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų rinkinio, biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir metinės veiklos ataskaitos parengimo reikalavimus ir atsakomybę už jų parengimą, pateikimą ir paskelbimą. Šis įstatymas taikomas viešojo sektoriaus subjektams.“ Iš projekto nuostatų neaišku, kieno – VSDF valdybos visos veiklos ar tik anuitetų mokėjimo veiklos metinės ir tarpinės ataskaitos rengiamos Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad anuitetų mokėjimas yra gyvybės draudimo veikla, abejotina, ar VSDF valdybos, kaip anuitetų mokėtojo, veiklos metiniai ir tarpiniai ataskaitų rinkiniai turi būti sudaromi išskirtinai Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 35² straipsnio 2 dalį, pensijų anuitetų mokėjimo veiklos
Jeigu aptariamame punkte turimos omenyje VSDF valdybos, kaip anuitetų mokėtojo, veiklos ataskaitos, nesuprantama, kokiu tikslu VSDF valdyba teikia jas Lietuvos Respublikos Seimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 206 straipsnio 5 dalį, kasmet (paprastai iki kovo 1 d.) metinę vadovaujamos institucijos veiklos ataskaitą pateikia valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas. Atsižvelgiant į tai, kartu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo projektas. Be to, keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos derintinos su keičiamo įstatymo 35² straipsnio 6 dalies 2 ir 14 punktų nuostatomis. Pritarti iš dalies. Abejonė, ar Pensijų anuitetų fondo (toliau
„...pagal atskirą įstatymą arba savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas fondas valstybės arba savivaldybių ištekliams kaupti ir naudoti, kuris laikomas atskiru viešojo sektoriaus subjektu, jei atitinka visus šiuos kriterijus:
1) įsteigtas tam tikroms valstybės arba savivaldybės funkcijoms atlikti;
2) jo išlaidų pagrindinis finansavimo šaltinis yra pajamos, kurios būdingos tik šiam fondui ir kurios nėra gautos iš valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;
3) jo lėšos kaupiamos atskiroje sąskaitoje ir pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą šio fondo sąmatą naudojamos jo uždaviniams įgyvendinti”; O naujajame VSAĮ projekte numatoma dar aiškiau, t.y.: „Išteklių fondas – valstybės iždas, savivaldybės iždas, valstybės socialinės apsaugos fondai, Privalomojo sveikatos draudimo fondas, Rezervinis (stabilizavimo) fondas, Pensijų anuitetų fondas, taip pat pagal atskirą įstatymą arba savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas fondas valstybės arba savivaldybių ištekliams kaupti ir naudoti, kuris laikomas atskiru viešojo sektoriaus subjektu, jei atitinka visus šiuos kriterijus:...“ Draudimo įstatymo 52 ir 53 str. nurodyti reikalavimai finansinėms ataskaitoms ir auditui nėra išskirtiniai, iš esmės tokie patys reikalavimai taikomi PAF finansinėms ataskaitoms. Tiesiog draudimo įmonės finansines ataskaitas sudaro pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, o PAF – pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir atskaitomybės standartus, kurie parengti remiantis tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais, o šie parengti remiantis tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais. PAF finansinių ataskaitų rinkinį sudaro 5 finansinės ataskaitos, kaip ir draudimo įmonių.
Numatoma rengti tiek metinių, tiek tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, kurie užtikrina informacijos pagal Draudimo įstatymo 52 str. 2 p. pateikimą. PAF metinės ataskaitos privalomai audituojamos, o informacija priežiūros institucijai teikiama Lietuvos banko nustatyta tvarka (kaip tai daro ir draudimo įmonės). Dėl Draudimo įstatymo 53 p. analogijos taikymo: manome, kad Valstybės kontrolė, t.y. aukščiausia Lietuvos Respublikos audito institucija, turės kompetencijų atlikti PAF finansinių ataskaitų rinkinio auditą. Tačiau siekiant aiškumo pakeisti keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 35² straipsnio 6 dalies 14 punktą. Pasiūlymai:
dėstyti taip: „2) rengia ir teikia Komitetui:
a) Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektą,
b) Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatytus metinių ir tarpinių ataskaitų rinkinius;
c) bent septynerių ateinančių metų veiklos rezultatų ir pensijų anuitetų techninių atidėjinių (toliau – techniniai atidėjiniai) padengimo turtu prognozę;“
6 punktu: ,,6) užtikrina Komiteto veiklos materialinį ir techninį aprūpinimą;
7) 6) atlieka kitas šiame įstatyme ir VSDF valdybos nuostatuose nustatytas funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla.“
išdėstyti taip:
„14) svarsto tarpinių ataskaitų rinkinius ir
teikia pastabas Fondo valdybai dėl informacijos atskleidimo juose, svarsto bendrąjį metinių ataskaitų rinkinį ir kartu su išvada ar pasiūlymais teikia jį Seimui Viešojo sektoriaus atskaitomybės nustatyta tvarka“. Šis siūlymas atitinka naujojo VSAĮ projekto siūlymus. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35¹)
28.
Keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas VSDF valdybos (pensijų anuiteto mokėtojo) funkcijas reikėtų tikslinti ir tarpusavyje derinti su 35² straipsnio 6 dalyje nustatyta Komiteto kompetencija. Pritarti Pasiūlymas: 35¹ straipsnio 2 dalies 2 punktą dėstyti taip:
2) rengia ir teikia Komitetui:
a) Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektą,
b) Pensijų anuitetų fondo metinę veiklos ataskaitą, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyta nustatytus tvarka rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui metinių ir tarpinių ataskaitų rinkinius;, taip pat
c) bent septynerių ateinančių metų veiklos rezultatų ir pensijų anuitetų techninių atidėjinių (toliau – techniniai atidėjiniai) padengimo turtu prognozę;
d) šio įstatymo 35² straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 11 punktuose nurodytų dokumentų projektus;
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35¹)
straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad pensijų anuitetų mokėtojas „turi teisę perduoti pensijų anuitetų mokėtojo funkcijas, susijusias su tiesioginiu klientų aptarnavimu ir konsultavimu, kitoms VSDF administravimo įstaigoms ir sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėtojo veikla, vykdymo. Įgyvendindamas šiame punkte nurodytą teisę deleguoti dalį pensijų anuitetų mokėtojo funkcijų VSDF administravimo įstaigoms ir sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, pensijų anuitetų mokėtojas privalo jam pavestų funkcijų perdavimą organizuoti konkurencingos procedūros būdu.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad funkcijos, susijusios su pensijų anuitetų mokėtojo veikla, yra iš esmės visos šiuo įstatymo projektu siūlomos nustatyti pensijų anuitetų skaičiavimo, mokėjimo, techninių atidėjimų, investavimo ir su tuo susijusios rizikos prisiėmimo funkcijos.
Pagal siūlomą reguliavimą, jos kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims būtų perduodamos konkurencingos procedūros būdu, t. y. galimai nepaisant keičiamo įstatymo 35⁵ straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių bei reikalavimų, kurie užtikrintų šio straipsnio 1 dalyje pensijų anuitetų mokėtojo veiklai keliamą tikslą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 35² straipsnio 6 dalies 10 punktą, sprendimus dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, priima Komitetas, todėl neaišku, kuris iš subjektų būtų atsakingas už pensijų anuitetų mokėjimo veiklos perdavimą juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Pastebėtina, kad VSDF valdyba atitinka perkančiosios organizacijos požymius, nustatytus Viešųjų pirkimų įstatyme, todėl paslaugų pirkimui taikytinos nurodyto įstatymo nuostatos. Pastebėtina ir tai, kad pagal Viešųjuų pirkimų įstatymo 100 straipsnį, už perkančiosios organizacijos atliekamus viešuosius pirkimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas. Pritarti Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas yra nuoseklus ir atitinka galiojantį teisinį reguliavimą:
Įgyvendindamas įstatymo projektu siūlomą pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslą, Komitetas kaip strateginių sprendimų priėmėjas siekiant įstatymo nustatytų tikslų (žr. 35² str.
35² str. 1 d.) įvertins poreikį perduoti tam tikras su Pensijų anuitetų fondo (toliau - PAF) valdymu susijusias funkcijas vykdyti kitiems subjektams, o VSDF valdyba, vykdydama Komiteto priimtus sprendimus, atliks reikalingas įstatymų nustatytas procedūras (pavyzdžiui, vykdys viešuosius pirkimus). Pavyzdžiui, Komitetas, patvirtinęs PAF investavimo strategiją, gali priimti sprendimą, kad PAF turto investavimo paslaugas pagal patvirtintą strategiją naudingiau pirkti rinkoje negu samdyti investicijų valdymo specialistus. Šiuo atveju VSDF valdyba, įgyvendindama Komiteto priimtą sprendimą, vykdys konkrečios paslaugos pirkimus. Sutartį su tiekėju pasirašys VSDF valdybos vadovas. Pažymėtina, kad projekto nuostatos dėl funkcijų perdavimo konkurencingos procedūros būdu į įstatymo projektą įtrauktos LR konkurencijos tarybos siūlymu. Atitinkamai patikslintos keičiamo įstatymo 35⁵ straipsnio 1 ir 2 dalys. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35²)
dalies nuostatos dėl Komiteto statuso taisytinos. Komitetas negali tuo pat metu būti dviejuose asmenyse: ir VSDF valdybos valdymo organas, ir savarankiška viešojo administravimo institucija. Pastebėtina, kad anuitetų mokėjimo pagal pensijų išmokos sutartis veikla nėra viešojo administravimo veikla. Tai yra gyvybės draudimo veikla, kurią vykdytų ne draudimo įmonė, bet viešojo administravimo institucija - VSDF valdyba. Komiteto, kaip VSDF valdybos valdymo organo, su Pensijų anuiteto fondo tvarkymu susiję sprendimai privalomi VSDF valdybai, vykdančiai anuitetų mokėjimo prievolę. Todėl manytume, kad Komiteto sprendimai nėra viešojo administravimo veikla, kaip ji suprantama Viešojo administravimo įstatyme.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 35² straipsnio 6 dalį Komitetui suteikiami įgaliojimai, kuriuos paprastai turi juridinio asmens dalyviai (savininkai), pvz., Pensijų anuiteto fondo biudžeto, metinės veiklos ataskaitos tvirtinimas, pelno paskirstymas. VSDF valdybos, kaip biudžetinės įstaigos, savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nepritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35²)
straipsnyje siūloma nustatyti Komiteto statusą, jo sudarymo ir veiklos tvarką bei kompetenciją. Pastebėtina, kad neaiški Komiteto narių atsakomybė už priimamus sprendimus. Atsižvelgdami į tai, kad jų priimami sprendimai gali sukelti neigiamas teisines pasekmes tiek Pensijų anuitetų fondui, tiek valstybės biudžetui, manytume, jog jų atsakomybė turėtų būti atskirai aptarta projekte. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal vertinamo straipsnio 1 dalį Komitetas bus viešojo juridinio asmens - VSDF valdybos valdymo organas. Civilinio kodekso 2.34 straipsnyje nustatyta, jog viešiesiems juridiniams asmenims Civilinio kodekso antros knygos VII skyrius, taigi ir 2.87 straipsnis, kuriame nustatytos juridinio asmens valdymo organo pareigos, taikomas subsidiariai. Nepritarti Projektu siūloma nustatyti, kad Komiteto narius atrinktų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka. Atrinktų kandidatų eiti Komiteto narių pareigas reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį šio įstatymo 35³ straipsnio nustatyta tvarka vertina priežiūros institucija. Gavus šios institucijos pritarimą, nepriklausomus Komiteto narius socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu skiria ir šio straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais atleidžia Vyriausybė.
Pirma, vykdant atrankos procedūrą, Lietuvos bankas kandidatams eiti Komiteto nario pareigas taikys tokias pat patikros procedūras, kokios taikomos licencijuojant finansų rinkos dalyvius, t.y. šie asmenys turės atitikti visus kvalifikacijos ir reputacijos reikalavimus, kurie užtikrins kvalifikuotą sprendimų priėmimą;. Antra, įstatymu siūloma nustatyti, kad Komitetas yra viešojo administravimo institucija (žr. argumentus aukščiau). Viešojo administravimo subjektai veikdami turi vadovautis atsakomybės už priimtus sprendimus principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius (Viešojo administravimo įstatymo 3 st. 11 p.). Kartu pažymėtina, kad Viešojo administravimo subjektų atsakomybė aptarta Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje. Todėl manytina, kad papildomas reglamentavimas keičiamame įsytame būtų perteklinis. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35²)
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komitetą sudaro penki nariai: keturi nepriklausomi nariai ir ex officio VSDF valdybos direktorius. Pagal keičiamo įstatymo 35² straipsnio 3 dalį, nepriklausomus Komiteto narius socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu skiria ir šio straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais atleidžia Vyriausybė. Iš įstatymo projekte teikiamų normų lieka neaiškus nepriklausomų Komiteto narių teisinis statusas, neaišku, ar jie yra valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ar dar kas kita.
To aiškiai neapibrėžus, liktų nesureguliuoti su teisiniu statusu susiję santykiai (pavyzdžiui, teisė dirbti kitą darbą, teisė į kasmetines, tikslines ir kitas atostogas, teisė į komandiruočių išlaidų kompensacijas) ir iš teisinio statuso kylančios pareigos bei atsakomybė (pavyzdžiui, deklaruoti interesus, turtą ir pajamas, atlyginti padarytą žalą ir t. t.). Projekte komiteto narių statusas apibrėžiamas kaip „nepriklausomi nariai“. Teisės požiūriu tokio „nepriklausomumo“ turinys yra neaiškus. Nuostata, kad kiekvienas komiteto narys kuruoja jam pavestą pensijų anuitetų mokėjimo veiklos sritį, gali suponuoti išvadą, kad Komiteto nariai veikia ne in corpore ir neatsako solidariai, o kiekvienas veikia ir atsako tik savo kuruojamos veiklos srityje. Nepriklausomo Komiteto nario samprata taip pat gali suponuoti išvadą, kad VSDF valdybos direktorius, kaip Komiteto narys, turi kitokią kompetenciją. Šiame kontekste pažymėtina, kad dualus VSDF valdybos direktoriaus teisinis statusas nedera su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, draudžiančiomis eiti daugiau nei vienas pareigas ar dirbti kitą darbą. Pažymėtina, kad VSDF valdybos direktorius, kaip Komiteto narys, priiminės sprendimus, kurie bus privalomi jam, kaip VSDF valdybos direktoriui. Tokia valdymo, juo labiau viešojo administravimo tvarka nedera su viešojo valdymo ir administravimo principais.
Pastebėtina, kad projektu siūlomas veiklos modelis, kai “nepriklausomas” Komitetas yra
“priklausomos” biudžetinės įstaigos valdymo organas, atsakingas už sprendimų
priėmimą vykdant vieną jos funkcijų – pensijų anuitetų mokėjimą, stokoja teisinės logikos ir nedera su Civilinio kodekso 2.82 straipsnio ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, kurios nenumato galimybės juridiniam asmeniui turėti dvejopą valdymo organų struktūrą – vienokią atliekant vienas funkcijas, kitokią atliekant kitas funkcijas. Be to, kelia abejonių, ar toks dvejopas biudžetinės įstaigos valdymas pasiteisins ir padės pasiekti aiškinamajame rašte nurodytą projekto tikslą – užtikrinti maksimalų pensijų anuiteto mokėtojo valdymo organo narių nepriklausomumą nuo galimos politinės įtakos. Pritarti. Keičiamo 35²straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepriklausomi komiteto nariai veikia pagal komiteto nario veiklos (paslaugų) sutartį. Įstatymo projektu nesiūloma nustatyti, kad šie asmenys yra valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai ar kt. Pažymėtina, kad Komiteto sudarymo procedūros, kadencijos, atsakomybė, apmokėjimo sąlygos turi daug panašumų su valstybės valdomų įmonių valdybų narių atranka, statusu, veiklos pobūdžiu, apmokėjimu. Keičiamo 35²7 dalyje nustatyta, kad Komiteto sprendimai priimami Komiteto narių balsų dauguma, posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip keturiems Komiteto nariams. Pasiūlymas:
Tačiau siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 35²str. 2 dalį išdėstyti taip: „2. Komitetą sudaro penki nariai: keturi nepriklausomi nariai ir VSDF valdybos direktorius. Nepriklausomais Komiteto nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, atitinkantys Vyriausybės patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.
Komiteto narių kvalifikacija, patirtis ir žinios vertinami kiekvieno atskirai ir visų kartu bei turi apimti šias sritis: investicijų valdymo, rizikų valdymo, aktuarinės, finansų ir produktų valdymo.“ Kalbant apie Komiteto narių nepriklausomumą, manytina, kad lietuvių kalbos žodyne pateikiama žodžio
„nepriklausomas“ reikšmė yra pakankama šių asmenų statusui suprasti. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas[1]
žodį „nepriklausimas“ apibūtina taip: „savarankiškas, laisvas“. Iš įstatymo projektu siūlomų atrankos procedūrų, kvalifikacijos ir reputacijos tikrinimo kriterijų ir kitų reikalavimų nuosekliai išlaukia, kad tai asmenys, atitinkantys kvalifikacijos ir reputacijos reikalavimus. Vis dėlto, siekiant aiškumo, Žr. Komiteto siūlomą patobulintą keičiamo įstatymo 35² straipsnio 3 dalies redakciją. Atrinktų kandidatų eiti Komiteto narių pareigas reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį šio įstatymo 35³ straipsnio nustatyta tvarka vertina priežiūros institucija. Gavus šios institucijos pritarimą, nepriklausomus Komiteto narius socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu skiria ir šio straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais atleidžia Vyriausybė.“ Kalbant apie direktoriaus statusą Komitete, pažymėtina, kad dalyvaudamas komitete jis priims sprendimus VSFV valdybai tiesiogiai pavestoje veiklos srityje, t.y. vykdys tiesiogines anuitetų mokėtojo vadovo funkcijas ir priims sprendimus, taigi tai nėra kitos pareigos ar kitas darbas;
Buvimas Komiteto VSDF valdybos direktoriui nėra apmokamas. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35²)
siūloma įtvirtinti Komiteto teises dėl pelno paskirstymo anuitetų gavėjams.
Atkreiptinas dėmesys, kad paprastai sprendimus dėl pelno (nuostolių) paskirstymo priima juridinio asmens dalyviai (pvz., visuotinis akcininkų susirinkimas). Abejotina, ar Komitetas, kaip VSDF valdybos valdymo organas, turėtų priimti sprendimus dėl pensijų anuitetų gavėjams skiriamos pelno dalies. Šioje išvadoje jau minėta, kad VSDF valdybos savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Be to, manytume, kad įstatyme turėtų būti nustatytos esminės pelno paskirstymo pensijų anuitetų gavėjams taisyklės, pvz. analogiškos nustatytoms Draudimo įstatymo 52 straipsnyje. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad draudėjas, prieš su gyvybės draudimo įmone sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, įskaitant sutartį dėl anuitetų mokėjimo, remiantis Draudimo įstatymo 116 straipsniu, turi būti informuojamas ir apie draudėjams tenkančios draudiko pelno dalies apskaičiavimo principus ir pelno dalies paskirstymo būdus. Tuo tarpu tuo atveju, kai pensijų anuitetų gavėjams išmokas mokės ne gyvybės draudimo bendrovė, o VSDF valdyba, jie Draudimo įstatyme nurodytos teisės į informaciją neturės, projektu nesiūloma įtvirtinti jiems tokią teisę. Nepritarti Analogija su akcinių bendrovių pelno paskirstymu nėra tinkama dėl visiškai skirtingos Pensijų anuitetų fondo (toliau - PAF) ir akcinių bendrovių (AB) organizacinės ir valdymo struktūros. AB dalyviai (akcininkai) patys tvirtina AB finansines ataskaitas ir pelno skirstymą, kuris atliekamas jų pačių naudai (dividendai išmokami akcininkams). Tuo tarpu PAF: ataskaitas tvirtintų Seimas (tačiau jam nedeleguota pelno skirstymo funkcija), pelnas skirstomas anuitetų gavėjų naudai (pagal AB analogiją jie ir turėtų pelno skirstymą tvirtinti), o SADM, jei ir atlieka savininko funkcijas, tai nei išmokų iš pelno gauna, nei finansines ataskaitas tvirtina.
Todėl tokia analogija neturėtų būti taikoma. Iš esmės PAF „pelno skirstymas“ anuitetų gavėjams yra labiau papildomos išmokos, kurios finansinėse ataskaitose pateikiamos kaip sąnaudos, o ne pelno skirstymas (kaip ir draudimo įmonėse - pelno dalis, kuri skiriama draudėjams yra laikoma sąnaudomis, o ne pelno skirstymu, nes draudėjai nėra draudimo įmonės savininkai). Draudimo įstatymo 116 str. 1 dalies 6 p. numatyta, kad draudikas turi informuoti draudėją apie „draudėjams tenkančios draudiko pelno dalies apskaičiavimo principus ir pelno dalies paskirstymo būdus...“. Tačiau PAF uždirbto pelno sau nepasilieka – jis nustatyta tvarka skiriamas anuitetų gavėjams. Ir kadangi tai nėra AB būdingas pelno skirstymas, o greičiau papildomos išmokos skyrimas, jos tvarką turi nustatyti ne SADM, o Komitetas. Kartu pažymėtina, kad pensijų anuitetų veikla, vykdoma pagal Pensijų kaupimo įstatymą, yra išskirtinė, lyginant su draudimu, veikla, besiskirianti tiek savo tikslais, tiek reguliavimo apimtimi, tiek dalyvaujančių subjektų statusu, todėl draudimo veiklą reglamentuojantis teisinis reguliavimas neturėtų būti tiesiogiai taikomas. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35²)
17 punkte siūloma nustatyti, jog Komitetas „kreipiasi į Finansų ministeriją dėl paskolos, reikalingos Pensijų anuitetų mokėjimo veiklai finansuoti ir įsipareigojimams, susijusiems su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, dengti“. Pastebėtina, kad valstybės skolos santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymas.
Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog skolinantis valstybės vardu, Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija, o 4 straipsnyje nurodyti Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu tikslai, tarp kurių nėra nurodytas skolinimasis pensijų anuitetų mokėjimo veiklai finansuoti ir įsipareigojimams, susijusiems su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, dengti. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad kartu su teikiamu įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Komitetas nėra savarankiškas teisės subjektas, turintis civilinį teisinį subjektiškumą. Todėl skolintis Pensijų anuitetų mokėjimo veiklai finansuoti ir įsipareigojimams, susijusiems su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, dengti Valstybės skolos įstatymo nustatyta tvarka turėtų ne Komitetas, o VSDF valdyba, galbūt, Komitetui priėmus dėl to atitinkamą sprendimą. Kartu pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 35¹² straipsnio 2 dalį, pensijų anuitetų mokėjimo funkcijoms vykdyti reikalingas lėšas Komiteto sprendimu iš Finansų ministerijos gali skolintis VSDF valdyba. Projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti iš dalies. Įstatymo projektu nesiūloma, kad Komitetas kreiptųsi dėl paskolų suteikimo. Siūloma, kad Komitetas, įvertinęs Pensijų anuitetų fondo veiklą bei finansus, priimtų strateginį sprendimą dėl paskolos poreikio. Subjektas, kuris pagal projektą turėtų kreiptis dėl anuitetų mokėjimo funkcijai vykdyti reikalingos paskolos gavimo, yra VSDF valdyba. Įvertinus Teisės departamento pastabas, keičiamo įstatymo 35¹² straipsnio 2 dalis patikslinta. Argumentus dėl Valstybės skolos įstatymo keitimo žr. žemiau. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35²)
straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Komiteto priimti norminiai administraciniai aktai skelbiami teisės aktų registre.
Pastebėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą, norminis administracinis aktas - teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Tačiau ne visi Komiteto priimami teisės aktai, kurie gali būti svarbūs pensijų anuitetų gavėjams, galėtų būti laikomi norminiais administraciniais aktais. Pvz., vargu ar tokiu aktu galėtų būti turto investavimo strategija ir investavimo politika. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Draudimo įstatymo 90⁴ straipsnį, draudikas privalo užtikrinti, kad nustatyta investavimo krypčių valdymo politika ir visi esminiai jos pakeitimai būtų viešai paskelbti draudiko interneto svetainėje ar draudėjai apie juos būtų informuoti individualiai. Atsižvelgti Pagal įstatymo projektą, teisės aktų registre siūloma skelbti ne visus Komiteto priimtus, o tik norminius teisės aktus. Keičiamo įstatymo 35² str. 6 dalimi siūloma nustatyti, kad Komitetas tvirtins eilę norminio akto administracinio akto apibrėžimą atitinkančių dokumentų, pvz., sprendimų dėl pensijų anuitetų mokėjimo priėmimo tvarkos aprašą, pensijų anuiteto dydžio apskaičiavimo metodiką pagal kiekvieną pensijų anuitetų rūšį, pensijų anuitetų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą; pelno paskirstymo pensijų anuitetų gavėjams tvarkos aprašą. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35⁴), (35²)
reglamentuoti pensijų anuitetų mokėjimo veiklos rizikos valdymą. Pastebėtina, kad šiame straipsnyje vartojamos sąvokos „veiklos rizika“, „veiklos rizikos valdymo sistema“ savaime nėra aiškios, o Draudimo įstatymas, kuriame jos apibrėžtos, pensijų anuitetų mokėtojo veiklai nėra taikomas. Siekiant aiškumo, sąvokas reikėtų apibrėžti keičiamame įstatyme.
Be to, manytume, kad pensijų anuitetų mokėtojo veiklos rizika turi būti valdoma ne blogiau nei gyvybės draudimo įmonės veiklos rizika, todėl siūlytume įstatyme nustatyti išsamesnes veiklos rizikos valdymo taisykles, nepaliekant jų nustatymo pačiai VSDF valdybai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Draudimo įstatymas nustato draudimo įmonėms vidaus kontrolės ir atitikties vertinimo, vidaus audito atlikimo taisykles. Manytume, kad tokios taisyklės turi būti nustatytos ir pensijų anuiteto mokėtojui, nes esamos VSDF valdybos vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos vargu ar bus pakankamos atliekant pensijų anuitetų mokėtojo funkcijas. Šiame kontekste dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad pensijų anuitetų mokėtojo prievolių įvykdymą anuitetų gavėjams garantuoja valstybė. Kartu pastebėtina, kad neaišku, kokiu tikslu pensijų anuitetų mokėtojas turi pranešti apie nustatytą rizikos valdymo sistemą Komitetui – ar Komitetas tik apie ją informuojamas, ar jis galėtų reikalauti tobulinti nustatytą sistemą, ar imtis kokių kitų veiksmų, jei nepritaria nustatytai rizikos valdymo sistemai. Taip pat neaišku, kokia tvarka VSDF valdybos, kaip pensijų anuitetų mokėtojo, rizikos valdymo sistemą prižiūrės priežiūros institucija, nes projekte nėra tam skirtų teisės normų. Pastebėtina, kad Draudimo įstatymo 26 straipsnyje rizikos valdymas reguliuojamas kur kas išsamiau, jame taip pat nustatyta draudimo įmonių pareiga reguliariai atlikti rizikos vertinimą, o nustačius reikšmingus rizikos pobūdžio pokyčius – jį atlikti nedelsiant. Be to, draudimo įmonė privalo pateikti priežiūros institucijai kiekvieno savo rizikos ir mokumo vertinimo rezultatus. Svarstytina, ar projektu siūlomas neišsamus rizikos valdymo reguliavimas dera su atsakingo ir efektyvaus turto valdymo principais. Pritarti iš dalies Keičiamo įstatymo 35⁴ straipsnio ir 35²straipsnio 6 dalies 7 punkto nuostatos patobulintos.
Atkreiptinas dėmesys, kad Draudimo įstatymas nustato draudimo įmonėms vidaus kontrolės ir atitikties vertinimo, vidaus audito atlikimo taisykles. Tokie vidaus kontrolės, atitikties, vidaus audito reikalavimai nėra nustatyti Pensijų kaupimo įstatyme (toliau – PKĮ), nes šie reikalavimai turi būti taikomi visai Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) veiklai, o PKĮ nėra VSDF veiklą reglamentuojantis įstatymas. Priežiūros institucija, vertindama rizikos valdymo sistemos veiksmingumą, vadovausis visuma PKĮ nuostatų. Visų pirma, vertindama rizikos valdymo strategijos ir politikos tinkamumą. Priežiūros institucijai bus teikia periodinė informacija apie veiklos apimtis, rezultatus, techninius atidėjinius ir turtą, kuri leisti stebėti ir vertinti Pensijų anuitetų fondo (toliau – PAF) riziką. Kitaip nei Draudimo įstatyme, įstatymo projekte savo rizikos ir mokumo vertinimo reikalavimai nenustatyti, nes Pensijų anuitetų fondui nėra nustatyti mokumo kapitalo reikalavimai. Pranešimo apie riziką reikalavimas nustatomas šio straipsnio pirmoje dalyje. Įgyvendinant šį reikalavimą, rizikos valdymo vidaus dokumentuose (rizikos valdymo politikoje) bus nustatyta, kokiu periodiškumu ir kam VSDF viduje yra teikiama informacija apie riziką. Priežiūros institucijai informacija bus teikiama pagal pareikalavimą. Reikalavimas VSDF valdybai rengti ir teikti Priežiūros institucijai atskirą ataskaitą apie riziką nėra nustatytas, siekiant vengti papildomos administracinės naštos ir kaštų prižiūrimam subjektui. Priežiūros tikslais bus teikiama ta pati informacija, kaip ir vidaus raportavime apie riziką. Pažymėtina, kad projektu nesiūloma, kad pensijų anuitetų mokėtojas praneštų Komitetui apie rizikos valdymo sistemą, o siūloma, kad Komitetui būtų pranešama apie nustatytas konkrečias rizikas.
Komitetas turi vertinti, kaip veikia rizikos valdymo sistema, jam turi būti periodiškai teikiama informacija apie riziką. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35⁵) (1),
straipsnio pavadinimas ir turinys tikslintinas ir tarpusavyje derintinas su keičiamo įstatymo 35² straipsnio 6 dalies 10 punktu. Keičiamo įstatymo 35⁵ straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti kas priima čia įvardintą sprendimą ir kas sudaro šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sutartį. Pritarti Keičiamo įstatymo 35⁵ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos patikslintos. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35⁵)
nurodytos aplinkybės, kurioms esant pensijų anuitetų mokėtojas, vykdydamas pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, negali perduoti su šia veikla susijusių funkcijų juridiniam ir (ar) fiziniam asmeniui. Pastebėtina, kad į projektą perkeltos Draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose nurodytos aplinkybės. Tačiau neaišku, kodėl neperkelta nurodytos straipsnio dalies 1 punkte įvardinta aplinkybė „iš esmės pablogėtų įmonės valdymo sistemos kokybė“. Diskutuotina, ar pensijų anuitetų mokėtojo veiklos valdymo sistemos kokybės pablogėjimas tikrai yra nereikšminga aplinkybė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35⁵)
straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „Pensijų anuitetų mokėtojas atsako už pensijų anuitetų mokėjimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nepaisydamas sudarytų sutarčių, kuriomis yra perduotas funkcijų vykdymas, ar priimtų sprendimų dėl funkcijų delegavimo.“ Ši nuostata svarstytina. Pastebėtina, kad į projektą perkelta Draudimo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostata, atitinkamai ją modifikavus[2].
Tačiau neatsižvelgta į Draudimo įmonės ir VSDF valdybos teisinio statuso skirtumus. Draudimo įmonės veiklą reguliuoja privačios teisės normos, VSDF valdybos – viešosios teisės, Draudimo įmonės turtas yra atskirtas nuo jos savininkų turto, tuo tarpu už VSDF valdybos veiksmais padarytą žalą atsako valstybė, Draudimo įmonės draudimo rizika yra apdrausta perdraudimo sutartimi, už VSDF valdybos riziką atsako valstybė. Pagal Civilinio kodekso 2.36 straipsnį, civiliniuose teisiniuose santykiuose valstybė ir jos institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Tačiau viešiesiems juridiniams asmenims būdingas specialus teisnumas, jų teisės ir pareigos negali prieštarauti valstybės tikslams ir uždaviniams[3]. Šiame kontekste pastebėtina, kad projekte nenurodoma, kas yra Pensijų anuitetų fondo savininkas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projektą pensijų anuitetai yra įsigyjami pensijų kaupimo bendrovėms pervedant dalyvių sukauptą pensijų turtą į centralizuotą Pensijų anuitetų fondą, o iš šio fondo mokami pensijų anuitetai, manytina, kad pensijų anuitetų gavėjui nuosavybės teise priklauso ne fondo turtas, o turtinė teisė į fondo turtą – teisė į anuitetą. Taigi VSDF valdyba valdys Pensijų anuitetų fondą kaip viešąsias lėšas, o jeigu jos bus valdomos netinkamai ir dėl to nebus galima įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų pensijų anuitetų gavėjams, t.y. jie patirs žalą, ją turės atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Draudimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, draudimo įmonė, prieš sudarydama ar keisdama veiklos rangos sutartį, praneša apie tai priežiūros institucijai, o ši, pagal 30 straipsnio 4 dalį, turi teisę paprašyti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos atlikti draudimo ar perdraudimo įmonės pasitelkto kitos Europos ekonominės erdvės valstybės asmens patikrinimą. Priežiūros institucija turi teisę, informavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, pati atlikti tokį patikrinimą. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL 2010 L 331, p. 48) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010), 19 straipsnį, kai priežiūros institucijai neleidžiama pasinaudoti teise atlikti patikrinimą. VSDF valdybai perleidus funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla draudimo įmonei, priežiūros institucija tokių teisių neturėtų, nes projekte jų nesiūloma įtvirtinti. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas neišsamus, todėl gali kilti neigiamos pasekmės viešiesiems finansams.
Pritarti iš dalies Keičiamo įstatymo 35⁵ straipsnio 5 dalies nuostata , kad „pensijų anuitetų mokėtojas atsako už pensijų anuitetų mokėjimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nepaisydamas sudarytų sutarčių, kuriomis yra perduotas funkcijų vykdymas, ar priimtų sprendimų dėl funkcijų delegavimo“, reiškia, kad anuitetų mokėtojui deleguotų funkcijų perdavimas kitam subjektui neatleidžia anuitetų mokėtojo nuo atsakomybės už tų funkcijų vykdymą. Nelabai aišku, kodėl anuiteto mokėtojo statusas (privatus ar viešasis juridinis asmuo) turėtų keisti atsakomybę kaip tokią. Tačiau siekiant aiškumo keičiamo įstatymo 35⁵ straipsnio 5 dalies 1 sakinį dėstyti taip:
Pasiūlymas: ,,5. Pensijų anuitetų mokėtojas atsako už pensijų anuitetų mokėjimo veiklą reglamentuojančiųiuose teisės aktųuose jam nustatytų reikalavimų laikymąsi pažeidimus, nepaisydamas sudarytų sutarčių, neatsižvelgiant į sudarytas sutartis, kuriomis yra perduotas funkcijų vykdymas atlikimas, ar priimtųus sprendimųus dėl funkcijų delegavimo. <<..>>“. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35⁵)
funkcijų perdavimo, pensijų anuitetų mokėtojas taip pat užtikrina, kad VSDF administravimo įstaigos ir kiti paslaugų teikėjai, kuriems pavesta vykdyti funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, laikytųsi šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų.“ Neaišku, kokiu būdu pensijų anuitetų mokėtojas „priimdamas sprendimą“ gali užtikrinti, jog kiti subjektai laikytųsi įstatymo reikalavimų. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 35² straipsnio 6 dalies 10 punktą, sprendimus dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims priima Komitetas.
Pritarti Keičiamo įstatymo 35⁵ straipsnio 5 dalies paskutinis sakinys patobulintas. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35⁶)
reglamentuoja Pensijų anuitetų fondo lėšų sudėtį, jų saugojimo, valdymo ir naudojimo taisykles. Kadangi VSDF valdyba yra viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, jai netaikomi ir negali būti taikomi draudimo bendrovėms įprasti kapitalo reikalavimai. Tačiau VSDF valdyba, vykdydama pensijų anuitetų mokėtojo veiklą, nėra apsaugota nuo galimų nuostolių. Pastebėtina, kad draudimo įmonėms yra taikomi mokumo kapitalo, kuris reikalingas draudimo bendrovės dideliems nuostoliams padengti, reikalavimai. Svarstytina, ar neturėtų būti nustatytos pensijų anuiteto mokėtojo finansinių išteklių pakankamumo vertinimo taisyklės, atsižvelgiant į visas galima rizikas. Projekte nustatoma pensijų anuiteto mokėtojo pareiga sudaryti pakankamus techninius atidėjinius, taip pat padėties atkūrimo taisykles, kai Pensijų anuitetų fondo turto, dengiančio pensijų anuitetų techninius atidėjinius, vertė tampa mažesnė nei pensijų anuitetų mokėtojo suformuotų pensijų anuitetų techninių atidėjinių suma, tačiau svarstytina, ar to pakanka, jog pensijų anuiteto mokėtojas visada būtų mokus ir galėtų laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Nepritarti PKĮ 35⁷ straipsnis 1 dalyje yra siūlomi finansinių išteklių pakankamumo vertinimo reikalavimai, visų pirma reikalaujama sudaryti pakankamumus techninius atidėjinius, o antra užtikrinti, kad jie būtų padengti turtu. Manome, kad šių reikalavimų nuolatinis vykdymas užtikrins, kad būtų laiku vykdomi įsipareigojimai pensijų anuitetų gavėjams.
Reikalavimas nustatyti Pensijų anuitetų fondui mokumo kapitalo reikalavimą buvo svarstytas, tačiau jo buvo atsisakyta. Savo esme apskaičiuotas mokumo kapitalo poreikis parodo lėšų, kurių gali reikėti ateityje nenumatytoms rizikoms padengti. Tai yra reikalavimas turėti daugiau turto nei turima įsipareigojimų. Privatiems subjektams šis reikalavimas yra dažnai taikomas, siekiant iš anksto iš akcininko gauti rizikos mastą atitinkančią lėšų sumą, nelaukiant kol iškils lėšų poreikis, įvykus nenumatytiems įvykiams. Šiuo atveju, kai įsipareigojimus prisiima valstybė, nekyla abejonių, kad esant poreikiui lėšos bus skiriamos. Mokumo kapitalo reikalavimo nustatymas reikštų, kad jau Pensijų anuiteto fondo veiklos pradžioje valstybė turėtų į fondą pervesti tam tikrą lėšų sumą, tačiau toks lėšų įšaldymas manytina nėra tikslingas. Taip pat norime pažymėti, kad ir OECD ekspertų nuomone PKĮ nustatyti riziką ribojantys normatyvai, t.y. dėl techninių atidėjinių ir dėl jų padengimo turtu, yra pakankami. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35⁶), (35¹²) (4),
straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyti atskaitymų dydžiai Pensijų anuitetų fondo valdymo ir administravimo sąnaudoms, susijusioms <...> patiriamoms vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, padengti. Galima preziumuoti, kad šiame punkte nustatyti atskaitymai ir jų dydžiai savo paskirtimi yra tapatūs nustatytiems keičiamo įstatymo 35¹² straipsnio 1 dalyje, todėl normos derintinos tarpusavyje arba jose reguliuojami teisiniai santykiai turėtų būti atriboti ir apibrėžti aiškiau. Pritarti iš dalies. Keičiamo įstatymo 35⁶ straipsnio 4 dalis nustato kokiems tikslams gali būti naudojamos Pensijų anuitetų fondo lėšos: anuitetams mokėti, investuoti, valdymo administracinėms sąnaudoms dengti, kitiems mokėjimams (pvz. su investavimu susijusioms sąnaudoms dengti).
Keičiamo įstatymo 35¹² straipsnio 1 dalis yra siauresnė - ji nustato kaip gali būti finansuojama anuitetų mokėjimo veikla – turima omenyje tik valdymo ir administracinių sąnaudų dengimas. Siekiant aiškumo keičiamo įstatymo 35⁶straipsnio 4 dalies 2 punkto ir 35¹²straipsnio 1 dalies nuostatos patobulintos. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35⁶)
straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad „Pensijų anuitetų fondo valdymo ir administravimo sąnaudoms, susijusioms su Pensijų anuitetų fondo biudžete numatomomis išlaidomis, patiriamomis vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, padengti, skiriant ne daugiau kaip 3 procentus vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės. Jei 3 procentų vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės, nepakanka Pensijų anuitetų fondo valdymo ir administravimo sąnaudoms padengti, likusi administravimo sąnaudų dalis dengiama skolintomis lėšomis, kaip tai numatyta šio įstatymo 35¹²straipsnyje.“ Nuostatos svarstytinos ir tobulintinos šiais aspektais. Pirma, keičiamo įstatymo 35⁶ straipsnio 4 dalies 2 punkte kalbama apie Pensijų anuitetų fondo valdymo ir administravimo sąnaudas, susijusioms su Pensijų anuitetų fondo biudžete numatomomis išlaidomis, patiriamomis vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą. Keičiamo įstatymo 35¹² straipsnyje reguliuojamas pensijų anuitetų mokėjimo veiklos finansavimas.
Iš įstatymo projekto nuostatų darytina išvada, kad pensijų anuitetų mokėjimo veikla savo turiniu yra platesnė sąvoka (visų pirma, ji apima pensijų anuitetų mokėjimą) ir nėra tapati valdymo ir administravimo veiklai (o tiksliau – funkcijai), todėl formuluotės turėtų būti tikslinamos. Antra, keičiamo įstatymo 35⁶ straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad administravimo sąnaudų dalis dengiama skolintomis lėšomis, kaip tai numatyta šio įstatymo 35¹²straipsnyje.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 35¹² straipsnyje reguliuojamas pensijų anuitetų mokėjimo veiklos finansavimas, o ne valdymo ir administravimo sąnaudų finansavimas. Be to, pagal šio straipsnio 2 dalį, VSDF valdyba lėšas gali skolintis pensijų anuitetų mokėjimo funkcijoms (ne valdymo ir administravimo sąnaudoms) vykdyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 35¹² straipsnio 1 dalį, skolintomis lėšomis gali būti finansuojama pensijų anuitetų mokėjimo veikla. Trečia, jeigu valdymo ir administravimo išlaidos būtų dengiamos ir skolintomis lėšomis, formuluotė „likusi administravimo sąnaudų dalis dengiama skolintomis lėšomis, kaip tai numatyta šio įstatymo 35¹²straipsnyje“ turėtų būti tikslintina, nes antraip būtų neaišku, ar skolintomis lėšomis galėtų būti dengiamos ir valdymo sąnaudos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35⁷)
siūloma nustatyti VSDF valdybos pareigą sudaryti pakankamus techninius atidėjinius. Atkreiptinas dėmesys, jog neaišku, kas šio įstatymo prasme laikoma techniniais atidėjiniais, kokia jų paskirtis. Pastebėtina, kad pagal Draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, „Techninių atidėjinių vertė privalo atitikti sumą, kurią draudimo ar perdraudimo įmonė privalėtų sumokėti nedelsdama perleisdama teises ir pareigas pagal draudimo ir perdraudimo sutartis kitai draudimo ar perdraudimo įmonei“.
Tačiau projekte nenustatyta VSDF valdybos teisė perleisti savo, kaip pensijų anuiteto mokėtojo, teises ir pareigas pagal administraciniu aktu prisiimtus įsipareigojimus pensijų anuitetų gavėjams. Atsižvelgiant į tai, kad VSDF valdybai vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą nėra taikomos Draudimo įstatymo nuostatos, svarstytina, ar šiuo atveju neturėtų būti sudaromas privalomasis rezervas, iš kurio, trūkstant finansinių išteklių Pensijų anuitetų fonde, būtų vykdomas pensijų anuitetų mokėjimas. Nepritarti Techniniai atidėjiniai - tai teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti, pensijų anuitetų fondo finansinėse ataskaitose nurodomi įsipareigojimai, kylantys iš priimtų sprendimų dėl pensijų anuitetų mokėjimo. Atitinkamos Draudimo įstatymo nuostatos dažniausiai taikomos tuomet, kai draudimo įmonei atšaukiama licencija dėl reikalavimų nevykdymo ar savo noru pasitraukiant iš rinkos. PKĮ išreiškiamas ilgalaikis valstybės ketinimas ir įsipareigojimas vykdyti pensijų anuitetų veiklą. Svarstyti papildomų rezervų formavimo klausimą, neturint papildomo finansavimo šaltinio, netikslinga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pensijų anuitetų mokėjimo veiklai nėra skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto veiklai pradėti ir vykdyti, ir kitų šaltinių kaip tik pačių pensijų anuitetų gavėjų lėšos nėra, o šių lėšų panaudojimas papildomų rezervų galimoms rizikoms padengti formavimas nulemtų mažesnes periodines pensijų anuitetų išmokas, o tai neatitiktų reformos kelto tikslo. Kalbant apie „rezervą“, neretai jis suprantamas kaip pinigų „rezervavimas“ (įšaldymas), kad juos būtų galima naudoti esant reikalui.
Tačiau PAF visas turtas bus investuojamas į finansines priemones, dalis pinigų bus laikoma sąskaitose bankuose, todėl jokio atliekamo turto „rezervuoti“ nebus iš ko. Pensijų anuitetų fondas yra bendras pavadinimas visos eilės investavimo priemonių portfelių, kurių kiekvienas skirtas tam tikram tikslui ir turi atskirą investavimo strategiją. Pavyzdžiui, atidėtųjų pensijų anuitetų techninių atidėjinių turtui padengti galėtų būti keli portfeliai – vienas skirtas einamiesiems įsipareigojimams dengti (mažesnės rizikos), kitas – kaupimo stadijoje esančių pensijų anuitetų ilgo termino (20 m.) įsipareigojimams dengti (didesnės rizikos, skirtas daugiau pelno uždirbti), ir pan. Taip pat bus numatytas ir rezervų, skirtų turto techninių atidėjinių dengimui trūkumui kompensuoti, portfelis. Šis portfelis būtų formuojamas iš kitų portfelių uždirbto pelno dalies pagal Komiteto patvirtintas pelno paskirstymo taisykles. Komitetas nuspręs, kiek, kokių portfelių reikia ir kada. Tai paprastai aprašoma investavimo politikoje. Pvz, pradžioje, kol turto fondas turės mažai, gali būti vienas bendras portfelis, arba du-trys. Vėliau jų gali būti ir 10-15. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35⁷)
privalo būti skaičiuojami, vadovaujantis priežiūros institucijos nustatytais reikalavimais. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokias teises turi priežiūros institucija, jeigu pensijų anuiteto mokėtojo techniniai atidėjiniai apskaičiuojami nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pvz., ar ji tokiu atveju gali pareikalauti padidinti techninius atidėjinius iki dydžio, kuris atitiktų techninių atidėjinių, apskaičiuotų pagal teisės aktų reikalavimus, dydį. Siūlytina projektą papildyti atitinkamomis nuostatomis.
Nepritarti Keičiamo įstatymo 39¹ straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35⁷)
skaičiavimą atsakingas Pensijų anuitetų mokėtojo vyriausiąsis aktuaras, kurio kandidatūrai turi pritarti Komitetas. Vyriausiuoju aktuaru gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą matematikos ar aktuarinių mokslų studijų krypties išsilavinimą, žinių ir patirties finansų ir aktuarinės analizės srityse. Vertinant vyriausiojo aktuaro reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį, vadovaujamasi šio įstatymo 35³ straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis.“ Šios dalies nuostatos tikslintinos. Pirma, nuostatą „Už techininių atidėjinių skaičiavimą atsakingas Pensijų anuitetų mokėtojo vyriausiąsis aktuaras, kurio kandidatūrai turi pritarti Komitetas“ reikėtų formuluoti kaip dvi savarankiškas taisykles. Vienoje jų nustatyti vyriausiojo aktuaro atsakomybę, o kitoje – vyriausiojo aktuaro skyrimo taisykles. Be to, šiame straipsnyje ar kitur reikėtų nurodyti kas skiria vyriausiąjį aktuarą, kokie tai teisiniai santykiai (civiliniai, darbo, valstybės tarnybos ar dar kiti), nes antraip bus neaiškus vyriausiojo aktuaro teisinis statusas, jo skyrimo ir atleidimo tvarka, darbo apmokėjimo sąlygos bei kitos teisės ir pareigos. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad pensijų anuitetų mokėtojo administracinė struktūra, darbuotojų įdarbinimo, atleidimo ir apmokėjimo sąlygos nėra Pensijų kaupimo įstatymo dalykas. Neaišku, kodėl vyriausiojo aktuaro priėmimo, atleidimo ir kt. išvardytos procedūros, teisės ir pareigos turėtų skirtis nuo kitų pensijų anuitetų mokėtojo darbuotojų, vykdysiančių su pensijų anuitetų mokėjimu susijusias funkcijas.
Kalbant apie aktuarų darbo apmokėjimo sąlygas, atkreiptinas dėmesys, kad aktuaro profesija įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1177 „Dėl Atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą sąrašą. Šis sąrašas patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymu. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35⁷)
dalyje siūlomi nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai vyriausiajam aktuarui niekaip nėra siejami su jo žinių, susijusių su anuitetų mokėtojo veiklos rizikos pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu, ir reikiamos profesinės patirties šioje draudimo srityje turėjimu. Siūlytina papildyti projektą atitinkamomis nuostatomis. Nepritarti Įstatymo projektu siūloma nustatyti minimalius būtinus aktuarui keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Konkrečius pareigybei keliamus reikalavimus turėtų nustatyti į pareigas aktuarą priimančios institucijos vadovas. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35⁷)
dalyje įtvirtinamos vyriausiojo aktuaro pareigos. Pastebėtina, kad pagal Draudimo įstatymo 27 straipsnį aktuarinė funkcija apima ir „bendros draudimo rizikos prisiėmimo politikos vertinimą“. Svarstytina, ar atitinkama nuostata neturėtų būti įtvirtinta ir keičiamame įstatyme.
Nepritarti Įstatymo projekte vyriausiojo aktuaro atsakomybė, lyginant su draudimo bendrovės vyriausiojo aktuaro atsakomybe, yra apibrėžta gana siaurai – pagal projekto siūlymus, vyriausiasis aktuaras yra atsakingas už anuitetų kainodarą ir techninius atidėjinius. Draudimo bendrovėje yra šiek tiek kitaip: ten aktuarinė funkcija yra tam tikra „priežiūrinė” funkcija - nepriklausoma ir reiškianti nuomonę apie visas įmonės veiklos sritis. Todėl negalima tiesiogiai lyginti Draudimo įstatyme apibrėžtų aktuarinės funkcijos atsakomybių ir anuitetų mokėtojo vyriausiojo aktuaro. Pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti nereikia visų funkcijų, kurios yra būtinos draudimo bendrovėje pagal Mokumas II direktyvos reikalavimus. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35⁸)
dalyje siūloma nustatyti: „Pensijų anuitetų mokėtojas visą Pensijų anuitetų fondo turtą investuoja, vadovaudamasis Komiteto patvirtinta investavimo strategija ir politika. <...>“ Neaišku, kokiais principais turi vadovautis Komitetas nustatydamas investavimo strategiją ir politiką. Pastebėtina, kad pagal Draudimo įstatymo 42 straipsnio 11 dalį, „Įsipareigojimus pagal gyvybės draudimo sutartis, susijusias su investiciniais fondais, dengiantis turtas investuojamas laikantis apdairumo principo ir taisyklių, nustatytų priežiūros institucijos teisės aktuose“. Svarstytina, ar panaši nuostata neturėtų būti įtvirtinta ir keičiamame įstatyme. Be to, svarstytina, ar projekte neturėtų būti paaiškintas termino „investavimo rizika“ turinys. Pritarti iš dalies Pensijų anuitetų fondo turtui keliami investavimo principai nustatyti keičiamo įstatymo 35⁸ straipsnio 3 dalyje, jais turi būti vadovaujamasi nustatant investavimo strategiją.
Be to, pagal Įstatymo projekto 35² straipsnio siūlymus, bent vienas Komiteto narys turi būti investavimo ekspertas, vadovaujasi gerąja investavimo praktika dėl portfelių atsakingo valdymo. Terminas „investavimo rizika“ paaiškintas (žr. keičiamo įstatymo 35⁸ straipsnio 2 dalį, kartu patikslintą ir šio straipsnio 5 dalį). 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35⁸)
dalyje siūloma nustatyti, jog Pensijų anuitetų fondo turtas gali būti investuojamas tik į Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nustatytus objektus. Toliau straipsnyje nustatomos investavimo taisyklės. Svarstytina, ar jos yra pakankamos, atsižvelgiant į Pensijų anuitetų fondo tikslus ir į tai, kad už jo valdytojo prisiimtų įsipareigojimų vykdymą atsako valstybė. Atkreiptinas dėmesys, kad į projektą perkeltos tik kai kurios Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo penktojo skirsnio, kurį sudaro 7 straipsniai, reguliuojantys investavimo taisykles, nuostatos. Manytume, kad Pensijų anuitetų fondo investavimo taisyklės turėtų būti ne liberalesnės, bet griežtesnės už nustatytas Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme. Nepritarti Manytina, kad Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nustatyti reikalavimai pensijų fondų investavimo objektams yra pakankami siekiant užtikrinti investicijų saugumą, kredito kokybę, likvidumą ir pelningumą. Nėra pagrindo manyti, kad pensijų anuitetų mokėtojui turėtų būti taikomi dar griežtesni reikalavimai nei pensijų fondams. Įstatymo nuostatos turi sudaryti galimybę pensijų anuitetų mokėtojui pačiam pasirinkti subalansuotą investavimo strategiją pagal nustatytus principus. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35⁹)1 N 52.
Keičiamo įstatymo 35⁹ straipsnio nuostatos tobulintinos nustatant jame reikalavimus atkūrimo plano turiniui arba nurodant, kad juos nustato priežiūros institucija. Taip pat manytume, jog atkūrimo planas turėtų būti suderintas su priežiūros institucija. Be to, svarstytina, ar šiame arba kitame straipsnyje neturėtų būti nustatytos priemonės, kurių reikėtų imtis, esant Draudimo įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nurodytoms ypatingoms neigiamoms aplinkybėms
darantys didelį neigiamą poveikį pensijų anuitetų mokėtojo finansinei būklei. Tokiu būdu galima būtų sumažinti galimas neigiamas pasekmes viešiesiems finansams. Pritarti iš dalies Keičiamo įstatymo 35⁹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad priežiūros institucija nustato padėties atkūrimo plano tvarką. Pastarojoje tvarkoje bus nustatyti reikalavimai ir padėties atkūrimo plano turiniui. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos Draudimo įstatymo nuostatos sudaro galimybę ištaisyti susidariusią padėtį per 7 metų laikotarpį, todėl siūlytina atitinkamai tikslinti įstatymo projektą, numatant padėties analogišką atkūrimo laikotarpį. Abejotina, kad įstatyme būtų įmanoma nustatyti pensijų anuitetų mokėtojui priemones, kuris jis turėtų imtis esant ypatingoms neigiamoms aplinkybėms. Manytina, kad keičiamo įstatymo 35⁹ straipsnyje nustatytas reikalavimo (formuoti techninius atidėjinius ne mažesnius, nei turto, dengiančio techninius atidėjinius, suma) nevykdymas, įpareigojantis pensijų anuitetų mokėtoją imtis priemonių situacijai ištaisyti yra pakankama priemonė ypatingai neigiamų aplinkybių išvengimo prevencijai. Kartu patikslintas 35⁹ straipsnio pavadinimas ir straipsnis papildytas nauja 1 dalimi, numatant, iš kokių šaltinių techniniai atidėjiniai gali būti dengiami (iniciatorių pateiktame projekte tai liko neaptarta). 51.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35¹⁰)
dalies nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į pastabas, išsakytas keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytam reguliavimui. Nepritarti Žr. argumentus prie 26 Teisės departamento pastabos. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35¹⁰)
siūloma nustatyti: „Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinį kasmet audituoja Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir parengia Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinio audito ataskaitą“. Atsižvelgiant į tai, kad Pensijų anuitetų fondo lėšos - vienkartinės įmokos, kurias pensijų kaupimo bendrovės su dalyviais sudarytų pensijų išmokos sutarčių pagrindu pervedė Pensijų anuitetų fondui, ir į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 4 straipsnyje nustatytus pagrindinius valstybės kontrolės uždavinius, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamomis nuostatomis papildyti Valstybės kontrolės įstatymą. Be to, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės ir priežiūros institucijos teisinį statusą, svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti šių institucijų teisių ir pareigų viena kitos atžvilgiu, pvz. nustatyti Valstybės kontrolės pareigą nedelsiant pranešti priežiūros institucijai apie nustatytus šio įstatymo ar kitų pensijų anuitetų mokėjimo veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimus. Nepritarti Įstatymu projektu siūloma nustatyti, kad pensijų anuitetų gavėjams blogiausio scenarijaus atveju pensijų anuitetų mokėjimas užtikrinamas valstybės. Taigi nors PAF formuojamas iš privačių asmenų sukauptų lėšų, vis dėlto pats PAF yra viešasis subjektas ir jo valdymas tiesiogiai susijęs su viešaisiais finansais. Atkreiptinas dėmesys, kad su kartu nauju Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIIP-4539 (žr. argumentus prie Teisės departamento pastabų dėl keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto reguliavimo) teikiami ir Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimai. 53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-057 (35¹²)
dalyje siūloma nustatyti: „VSDF valdyba pensijų anuitetų mokėjimo funkcijoms vykdyti reikalingas lėšas Komiteto sprendimu gali skolintis iš Finansų ministerijos.“ Neaišku, kokia tvarka ir iš kokių lėšų Finansų ministerija teiktų paskolą VSDF valdybai. Pastebėtina, kad valstybės skolos santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog skolinantis valstybės vardu, Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija, o 4 straipsnyje nurodyti Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu tikslai, įskaitant skolinimąsi valstybės socialinės apsaugos fondų skoliniams įsipareigojimams dengti ir šių fondų pinigų srautams subalansuoti. Atsižvelgiant į tai, kad Pensijų anuitetų fondas nėra priskiriamas valstybės socialinės apsaugos fondui, manytina, jog Valstybės skolos įstatymo 4 straipsnis turėtų būti papildytas atitinkama nuostata, o projekto 35¹² straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „iš Finansų ministerijos“ reikėtų įrašyti
„Valstybės skolos įstatymo nustatyta tvarka“. Pritarti
iš dalies. Pensijų anuitetų fondas (toliau - PAF) yra viešojo sektoriaus subjektas, taigi kitokio reglamentavimo, nei numatytas minėtame įstatyme, PAF ir negali taikyti, nepaisant veiklos pobūdžio. Pagal dabar galiojantį VSAĮ viešojo sektoriaus subjektas yra ir išteklių fondai, t.y.
„...pagal atskirą įstatymą arba savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas
fondas valstybės arba savivaldybių ištekliams kaupti ir naudoti, kuris laikomas atskiru viešojo sektoriaus subjektu, jei atitinka visus šiuos kriterijus:
1) įsteigtas tam tikroms valstybės arba savivaldybės funkcijoms atlikti;
2) jo išlaidų pagrindinis finansavimo šaltinis yra pajamos, kurios būdingos tik šiam fondui ir kurios nėra gautos iš valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;
3) jo lėšos kaupiamos atskiroje sąskaitoje ir pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą šio fondo sąmatą naudojamos jo uždaviniams įgyvendinti” O naujajame VSAĮ projekte numatoma dar aiškiau, t.y.: „Išteklių fondas – valstybės iždas, savivaldybės iždas, valstybės socialinės apsaugos fondai, Privalomojo sveikatos draudimo fondas, Rezervinis (stabilizavimo) fondas, Pensijų anuitetų fondas, taip pat pagal atskirą įstatymą arba savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas fondas valstybės arba savivaldybių ištekliams kaupti ir naudoti, kuris laikomas atskiru viešojo sektoriaus subjektu, jei atitinka visus šiuos kriterijus:...“ Atsižvelgiant į tai, manytina, kad PAF savo prigimtimi priskirtinas valstybės socialinės apsaugos fondams, todėl Valstybės skolos įstatymo keisti nereikia. Keičiamo įstatymo 35¹² straipsnio 2 dalis patikslinta (žr. Komiteto pasiūlymą prie Finansų ministerijos pasiūlymo, kuriam pritarta iš dalies). 54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-058 (39¹)
straipsnio 2 dalies 5 punkte tikslintina nuoroda į Lietuvos banko įstatymą, nes nurodyto įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta Lietuvos banko teisė į informaciją, o ne teisė atlikti patikrinimus. Pritarti 55.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-058 (39¹)
straipsnio 3 dalyje nustatoma, kokius privalomus nurodymus turi teisę duoti priežiūros institucija pensijų anuitetų mokėtojui, o šio straipsnio 1 dalyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl siūlymo Vyriausybei atleisti Komiteto pirmininką ar narį. Svarstytina, ar tokios poveikio priemonės yra pakankamos užtikrinant pensijų anuitetų gavėjų interesus. Kita vertus, VSDF valdybai, kaip biudžetinei įstaigai, administruojančiai Pensijų anuitetų fondą ir vykdančiai pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, negali būti taikomos tos pačios poveikio priemonės kaip draudimo įmonėms (ekonominės sankcijos, turto areštas, reikalavimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, kilus grėsmei, kad draudimo įmonė taps nemoki, veiklos licencijos galiojimo panaikinimas). Taigi abejotina, ar priežiūros institucija galės užtikrinti veiksmingą pensijų anuiteto mokėtojo veiklos priežiūrą. Šiame kontekste dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad visą pensijų anuitetų mokėtojo veiklos riziką turės prisiimti valstybė, o pensijų anuitetų mokėtojo padarytą žalą pensijų anuitetų gavėjams ir veiklos nuostolius gali tekti atlyginti iš valstybės biudžeto. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar buvo analizuojamos galimos Pensijų anuitetų fondo veiklos rizikos, kokią įtaką šių rizikų suvaldymas gali turėti valstybės biudžetui. Nepritarti.
Nepritarti. Rengiant įstatymo pakeitimo projektą buvo atsižvelgta į tai, kad Sodra nėra toks pats rinkos dalyvis, kaip kiti finansų rinkos dalyviai, kurių atžvilgiu Lietuvos bankas vykdo priežiūrą, todėl pasirinktas toks galimų priežiūros institucijos veiksmų sąrašas, kuris atitiktų prižiūrimo subjekto statusą ir kartu leistų užtikrinti pakankamą jo veiklos (pensijų anuitetų mokėjimo) priežiūrą. 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-059
straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma šio įstatymo kai kurių straipsnių įsigaliojimo data – 2020 m. liepos 1 d. svarstytina atsižvelgiant į teisėkūros proceso trukmę, reguliuojamų teisinių santykių sudėtingumą bei siūlomam teisiniam reguliavimui tobulinti ir įgyvendinti reikalingą laikotarpį. Nepritarti Gyvybės draudimo bendrovės, kurios šiuo metu moka pensijų anuitetus, įsipareigojusios tai daryti tik iki 2020 m. birželio 30 d. ir po šios datos neketina teikti pensijų anuitetų mokėjimo paslaugos. Todėl nukėlus įsigaliojimo datą, susidarytų laiko tarpas, per kurį gyventojai neturėtų galimybės įsigyti pensijų anuiteto. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-059
Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūloma papildyti keičiamą straipsnį 13 dalimi ir joje nustatyti, kad „Iki bus paskirti pensijų anuitetų mokėtojo valdančiojo komiteto (toliau – Komitetas) nariai ir Komitetas priims šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 35² straipsnio 6 dalyje nurodytus sprendimus, patvirtins minėtoje dalyje nurodytų tvarkų aprašus, laikinus sprendimus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 35² straipsnio 6 dalyje nurodytais klausimais priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius (toliau – Direktorius), prieš tai juos suderinęs su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Šioje dalyje nurodyti laikini Direktoriaus sprendimai netenka galios praėjus 2 mėnesiams nuo dienos, kurią patvirtinti visi Komiteto nariai, jei Komitetas jų neperžiūri šio straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka ir nepripažįsta jų netekusiais galios anksčiau. Jei per šioje dalyje nurodytą 2 mėnesių terminą Komitetas patvirtina laikinus Direktoriaus sprendimus, jie laikomi Komiteto sprendimais ir galioja neterminuotai – tol, kol Komitetas jų nepakeičia ar nepripažįsta netekusiais galios.“ Šios dalies nuostatos svarstytinos. Visų pirma, kelia abejonių siūlymas nustatyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriui, kad ir laikinai, valdančiojo komiteto teises ir pareigas. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 35² straipsnio 6 dalyje nurodytus klausimus (t. y. teisinio reguliavimo įgyvendinimo sudėtingumą, poveikį dalyvių turtui, investavimo, techninių atidėjimų reikalavimus ir kt.), svarstytina, ar nereikėtų valdantįjį komitetą suformuoti ir teisę jam veikti suteikti iki pradedant įgyvendinti pensijų anuitetų mokėjimo veiklą.
Tokiu atveju keičiamo straipsnio 14 dalies reikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Aptariamoje dalyje reikėtų atsisakyti formuluotės „jų neperžiūri“, nes ji neapibūdina teisėkūros proceso. Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į įsigaliojimo terminus ir į tai, kad gali būti asmenų, kurie kreipsis dėl pensijų anuiteto jau 2020 m. liepos 1 d., būtina užtikrinti jų teisę gauti pensijų anuitetą. Pritariant pastabai, vietoj žodžio ,,peržiūrėti“ įrašyti žodį ,,pakeisti“ (žr. patikslintą įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį). 4. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. R. Jusytė 2020-03-23 * <<...Aš juk sakiau (2019 m.), kad II - os pakopos pensiju kaupimo sistema NEPATIKIMA!!! Rašiau ir EMAIL'uose savo ir Facebook. "Vakaro žinios" 2020-03-19 Ketvirtadienis Nr.54(5721) P.3 Rubrikoje : NUMERIO"VINIS" rašo, jog "KORONA" JAU ĖDA MŪSU PENSIJAS. Į "Vakaro žiniu" redakcija kreipėsi jaunas vaikinas, pamatęs savo pensiju FONDO savitarnoje, jog Jo sukauptas turtas pensijai siekė beveik 4 tūkst.euru - Antradienį sumažėjo. Atsidaręs savo paskyra pamatė kas rašoma: Nuo metu pradžios, Jo sukaupto turto sumažėjo maždaug 600 euru. Po dienos ši suma jau siekė 800 eurų. Investicinė graža nuo metu pradžios - 967 eurai,- sako skaitytojas. "Dar tik metu pradžia, o jau praradau tokia suma pinigu. Jeigu taip bus ir toliau , mano sukauptu pinigu neliks po keliu dienu".
Panaši situacija nustebino ir vaikino kolegę , kuri nuo metu pradžios kasdien praranda apie 50 euru. Matydamas , kaip kasdien mažėja sukauptos lėšos , vaikinas norėtu tuojau pat nutraukti dalyvavima II pakopoje ir atsiimti bent tuos pinigus kurie jam liko. Panašias tendencijas šiuo metu LIETUVOJE turėtu stebėti apie 1,3 mln. dalyviu , kurie dalyvauja II pensiju pakopos programoje. Skaičiuojama , kad pastaruoju metu pensiju kaupimo Fondu vertė NUKRITO maždaug penktadaliu , tai yra 20% proc. Profesorius, ekonomistas Romas LAZUTKA laikraščio skiltyje komentuoja: "- Žmonės nelabai turi pasirinkimo , nes iš Fondu Jie išeiti negali. Net jeigu žmogus šiuo metu neteks darbo ir neturės ko valgyti , pinigu iš pensiju FONDO pasiimti negalės ir iš kaupimo pasitraukti taip pat negalės.Tokia sukurta sistema, ir tokie yra įstatymai. "Žinoma visos krizės kada nors pasibaigia. Tačiau kiek laiko kris akcijos ir kada jos pradės didėti , niekas pasakyti negali. <<...>> Nes toks Pensiju kaupimas - LOTERIJA! Ir aišku kaip diena - jog Tai yra ABSURDU ABSURDAS! Deja, pasitvirtino visos Mano prognozės daug greičiau negu manyta buvo! O SIAUBE ! Ir beveik visu 100%! Tenka tik apgailestauti, jog 1,3 mln. jaunų, dirbančiu žmoniu - pinigus kasdien išmeta į balą... Su nuomone susipažinta
2P. Karpenko,
2020-04-02 *
<...>
,,rasau Jums noredamas bent kazkiek prisideti prie pagalbos neigaliesiems ir kitiems darbo netekusiems zmonems po ekstremalios situacijos pabaigos bei prasau Jusu LR Seime inicijuoti LR Pensiju kaupimo istatymo Nr. IX-1691 pataisas. Mano manymu i si istatyma reikia papildomai itraukti/patobulinti sias pataisas:
1neigaliesiems zmonems,
dalyvaujantiems pensiju kaupime, butina ikurti atskira Tiksline pensijos fondu dalyviu grupe (15 str. 5 d.) nepriklausomai nuo amziaus.
Siai dalyviu grupei Valstybes biudzeto lesomis mokama pensiju imoka turi buti didesne nei visiems kitiems Tikslinems pensijos fondu dalyviu grupems (pvz, 3% vietoj dabartiniu 1.5%);
zmoniu darbdaviai privalomai turi prisideti prie pensiju imoku mokejimo dalyviu naudai (8 str. 4 d.);
dabartiniu 12 men. ir neigaliems bei darbo netekusiems zmones sumazinti atskaitymus (dabar 0.65%) is pensiju turto (22 str. 3 d.), t.t. ir turto issaugojimo pensiju fonde iki 0.1%;
kt. darbo netekusiems zmonems, turintiems busto paskolas reikia (neleiciant valstybes biudzeto lesomis sumoketas pensiju imokas) leisti atsiimti dali savo lesomis sumoketos pensiju imokos busto paskolos padengimui.“
pasiūlymais susipažinta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Finansų ministerija, 2020-03-31 (el. p.)7 (35¹²)
Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančius teisės aktus nėra aišku, ar Pensijų anuitetų fondas gali būti priskiriamas prie valstybės socialinės apsaugos fondų, siūlome Pensijų kaupimo įstatymo 35¹² straipsnio redakciją, kuri netiesiogiai referuotų į Valstybės skolos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir sudarytų galimybę Vyriausybei teikti valstybės perskolinamas paskolas Pensijų kaupimo įstatymo 35¹² straipsnyje nurodytiems tikslams:
Pasiūlymas:
straipsnis. Pensijų anuitetų mokėjimo veiklos finansavimas
veiklai finansuoti skirto atskaitymo iš vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės, ir skolintomis lėšomis.
Atskaitymo iš vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės, dydį nustato Komitetas. 2. Vyriausybė valstybės vardu gali skolintis lėšas, reikalingas pensijų anuitetų mokėjimo funkcijoms vykdyti. VSDF valdyba pensijų anuitetų mokėjimo funkcijoms vykdyti reikalingas lėšas Komiteto sprendimu gali skolintis iš Finansų ministerijos, imdama valstybės perskolinamas paskolas.“ Pritarti iš dalies. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 35¹² straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,2. VSDF valdyba pensijų anuitetų mokėjimo valdymo ir administravimo funkcijoms vykdyti reikalingas lėšas Komiteto sprendimu gali skolintis iš Finansų ministerijos imdama valstybės perskolinamas paskolas.“ Taip pat žr. komiteto patobulintą Keičiamo įstatymo 35¹² straipsnio pavadinimą ir 1 dalį (pakeistos atsižvelgiant į 41 TD pastabą). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys T. Tomilinas, 2020-04-027 (35²)
reformą, vyko daug diskusijų, ar valstybė turi prisiimti daugiau įsipareigojimų antros pensijų pakopos anuiteto mokėjimo srityje. 2018 m. buvo priimtas sprendimas dėl anuitetų valdymo pertvarkos. Tačiau visi diskusijos dalyviai sutarė, kad daugiau įsipareigojimų turi prisiimti darbuotojai ir darbdaviai per profesinių fondų plėtrą, kaip yra daugelyje ES šalių. Deja, Lietuvoje nėra įsteigtas nė vienas profesinių pensijų kaupimo fondas, nors šalyje nuo 2006 m. galioja Profesinių pensijų kaupimo įstatymas.
Pagrindinė to priežastis – kvalifikuotų ir patirtį su pensijų valdymu turinčių žmonių stoka. Šiuo pakeitimu siūloma įgalinti darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijas ruoštis ilgalaikiam darbui su profesinių pensijų fondų plėtra, sudarius sąlygas bent vieno Trišalės tarybos deleguoto nario dalyvavimui kuriamo pensijų anuitetų mokėtojo valdančiojo komiteto fondo veikloje. Sistemiškai vertinant svarstomų Pensijų kaupimo teisų aktų nuostatas, siūlau įteisinti Trišalės tarybos teisę, bet ne pareigą skirti ne mažiau kaip vieną komiteto narį atrankai. Šis narys turės atitikti visus įstatyme keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir dalyvaus bendroje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atrankoje Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį, kuriuo keičiama 35² straipsnio 3 dalis ir ją išdėstyti taip: „35² straipsnis. Komitetas
Komiteto pirmininko atranką vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną komiteto narį bendru sutarimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atrankai turi teisę siūlyti Lietuvos Respublikos Trišalė taryba. Atrinktų kandidatų eiti Komiteto narių pareigas reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį šio įstatymo 35³ straipsnio nustatyta tvarka vertina priežiūros institucija. Gavus šios institucijos pritarimą, nepriklausomus Komiteto narius socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu skiria ir šio straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais atleidžia Vyriausybė. “ Pritarti. Žr. Komiteto siūlomą patobulintą keičiamo įstatymo 35² straipsnio 3 dalies redakciją. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
ir finansų komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Atsižvelgiant į tai, kad:
1) Biudžeto ir finansų komitetas, svarstydamas Vyriausybės pateiktą Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2246 (BFK išvada pateikta 2018-06-20 Nr. 109-P-23), pritarė nuostatai, kad pensijų anuitetų mokėjimo funkcijas vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba;
2) siekiant padengti su Pensijų anuitetų fondo valdymu susijusias sąnaudas, kurių veiklos pradžioje, esant nedideliam pensijų anuitetų gavėjų skaičiui, nepadengs atskaitymai nuo vienkartinės pensijų anuitetų įmokos, Sodrai bus teikiama valstybės perskolinama paskola, kuri ilguoju laikotarpiu bus grąžinta, todėl rizika viešiesiems finansams neturėtų kilti;
3) apdairiai nustačius ir nuolatos stebint, o prireikus, keičiant ilgaamžiškumo ir investicijų grąžos prielaidas kainodaroje, techninių atidėjinių nepadengimo rizika bei neigiama įtaka viešiesiems finansams ilguoju laikotarpiu turėtų būti suvaldyta; – siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIIP-4522, patobulinant projektą pagal Finansų ministerijos ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymą prie Finansų ministerijos pasiūlymo (kuriam Komitetas pritarė iš dalies). 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-04-027 (35²)
Argumentai: Atsižvelgiant į Finansų ministerijos teikiamus argumentus ir siekiant teisinio aiškumo, kad būtų įtvirtinta galimybė Sodrai suteikti paskolą Pensijų anuitetų fondo veiklai finansuoti, patikslinti 35² straipsnio 6 dalies 17 punktą: Pasiūlymas: 35² straipsnio 6 dalies 17 punktą išdėstyti taip:
„17) kreipiasi į Finansų ministeriją dėl valstybės perskolinamos
paskolos, reikalingos Pensijų anuitetų mokėjimo veiklai finansuoti ir įsipareigojimams, susijusiems su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, dengti;“ Pritarti iš dalies.
Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 35² straipsnio 6 dalies 17 punktą išdėstyti taip: ,,17) kreipiasi į Finansų ministeriją dėl paskolos, reikalingos Pensijų anuitetų mokėjimo veiklai finansuoti ir įsipareigojimams , susijusiems su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, dengti; priima sprendimą dėl valstybės perskolinamos paskolos, reikalingos Pensijų anuitetų fondo veiklos valdymo ir administravimo sąnaudoms dengti, reikalingumo;“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-04-031
pensijų anuiteto dydį yra įtraukiama ir garantuota grąža iš turto investavimo per visą mokėjimo laikotarpį. Todėl standartinio pensijų anuiteto su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu atveju, jei pensijų anuiteto gavėjas miršta nepasibaigus garantuotajam mokėjimo laikotarpiui, turi būti atsižvelgta į investavimo grąžą, kuri nebus uždirbta iš tos dalies turto, kuri turi būti išmokėta paveldėtojams.
Paveldėtojai, gavę vienkartinę išmoką, gali pinigus investuoti ir gauti tą grąžą, kuri būtų buvusi gauta, jei pensijų anuitetai būtų ir toliau mokami iki garantuojamo mokėjimo laikotarpio pabaigos, t.y. paveldėtojų lūkesčiai nebus pažeisti. Palikus dabartinę nuostatą įstatyme, būtų pažeisti kitų pensijų anuiteto gavėjų lūkesčiai, nes skirtumas tarp paveldėtojams išmokamų pensijų anuitetų sumos (pensijų anuiteto dydis padaugintas iš mėnesių skaičiaus iki garantuojamo mokėjimo laikotarpio pabaigos) ir vienkartinės išmokos (pensijų anuitetų suma, iš kurios atimama grąža, kuri būtų buvusi uždirbta, jei pensijų anuitetai ir toliau būtų mokami) būtų dengiamas iš pensijų anuitetų fondo uždirbto pelno, kuris turėtų būti paskirstytas visiems pensijų anuiteto gavėjams. Todėl siūlome patikslinti 29 str. 2 d. 2 p. nuostatas, nustatant, kad paveldėtojams išmokama ne nominali anuiteto gavėjo negauta pensijų anuitetų suma, bet pagal Komiteto patvirtintą tvarką apskaičiuota vienkartinė išmoka. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
2) standartinis pensijų anuitetas. Pensijų anuiteto anuitetų mokėtojas pensijų išmokų pensijų anuiteto gavėjui iki gyvos galvos periodiškai moka vienodo dydžio pensijų išmokas anuitetą,. kurių Jo mokėjimas nutrūksta, pensijų anuitetą įsigijusiam dalyviui pensijų anuiteto gavėjui mirus. Pensijų anuitetų mokėtojas gali siūlyti standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu.
Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas, išskyrus atvejus, kai standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirinkęs pensijų anuiteto gavėjas miršta, nesibaigus sprendime dėl standartinio pensijų anuiteto mokėjimo numatytam garantuojamam mokėjimo laikotarpiui. Už (Sstandartinio pensijų anuiteto su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu gavėjui dėl mirties neišmokėtų pensijų anuitetų už likusį garantuojamą mokėjimo laikotarpį suma sumą priklausanti vienkartinė pensijų anuiteto išmoka paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka). Vienkartinė išmoka apskaičiuojama šio įstatymo 35² straipsnyje nurodyto pensijų anuitetų mokėtojo valdymo komiteto (toliau – Komitetas) patvirtinta tvarka.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-04-035
Pritariant 22 Teisės departamento pastabai, kartu atsižvelgiant į tai, kad SRDK 1 pasiūlymu Komitetas apibrėžtas keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte (įvedus trumpinį). Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Dalyviui mokėtino pensijų anuiteto dydis apskaičiuojamas ir pensijų anuitetų mokėtojo sprendime dėl pensijų anuiteto mokėjimo nurodomas šio įstatymo 35² straipsnyje nurodyto pensijų anuitetų mokėtojo valdančiojo komiteto (toliau – Komitetas) Komiteto patvirtinta tvarka. patvirtintais pensijų anuitetų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašu, sprendimų dėl pensijų anuitetų mokėjimo priėmimo tvarkos aprašu ir pensijų anuiteto dydžio apskaičiavimo metodika. Pensijų anuitetas negali būti mažėjantis.“
anuitetai mokami iki pensijų anuiteto gavėjo gyvos galvos. Todėl, kaip ir socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo atveju, turi būti galimybė kontroliuoti, kad nebūtų permokų iš Pensijų anuitetų fondo.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnį 11 ir 12 dalimis: „11. Pensijų anuitetų mokėjimas stabdomas ir pensijų anuitetai nemokami, jei pensijų anuiteto gavėjas įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas nežinia kur esančiu arba gaunami duomenys apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad pensijų anuiteto gavėjas prarado teisę gauti pensijų anuiteto išmokas. Pensijų anuiteto mokėjimas sustabdomas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado šioje dalyje nurodytos aplinkybės, pirmos dienos. Išnykus šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, pensijų anuiteto mokėjimas pratęsiamas nuo jo mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu pensijų anuiteto gavėjui teisė gauti pensijų anuitetą buvo išlikusi. Jeigu paaiškėja, kad pensijų anuiteto gavėjas, kuriam pensijų anuiteto mokėjimas buvo sustabdytas, yra miręs (paskelbtas mirusiu), mirusiam (paskelbtam mirusiu) pensijų anuiteto gavėjui iki mirties priklausiusios neišmokėtos pensijų anuiteto išmokos paveldimos Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 12. Pensijų anuitetų gavėjas, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, kiekvienų metų pabaigoje VSDF administravimo įstaigai privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad jis gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje. Nepateikus šio dokumento iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos, pensijų anuiteto mokėjimas sustabdomas nuo ateinančių metų sausio 1 dienos, o šį dokumentą pateikus, pensijų anuiteto mokėjimas atnaujinamas nuo mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu teisė gauti pensijų anuitetą yra išlikusi.
Jeigu VSDF administravimo įstaiga duomenis apie tai, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, iš kitos valstybės kompetentingos įstaigos gauna tiesiogiai (arba asmuo, atvyksta į VSDF administravimo įstaigą ir pateikia galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą), ji privalo informuoti pensijų anuitetų gavėją, kad jam nereikia pateikti dokumento, jog jis gyvena užsienio valstybėje arba kad gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė [1] Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Septintas pataisytas ir papildytas leidimas. Lietuvių kalbos institutas, Vilnius, 2012. 421 psl. [2] Draudimo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Draudimo ar perdraudimo įmonė atsako už draudimo ar perdraudimo įmonės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nepaisant sudarytų sutarčių, kuriomis yra perduotas esminės ar svarbios funkcijos ar veiklos vykdymas.” [3] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Justitia vilnius 2002, p. 102.