NAUJA REDAKCIJA nuo 2010 07 01 Projekto XIIIP-4519(2) lyginamasis variantas
Respublikos pašarų įstatymo Nr. VIII-1610 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos pašarų įstatymą Nr. VIII-1610 ir jį išdėstyti taip:
įvežimo į Europos Sąjungą (toliau – ES), eksporto ir valstybinės pašarų priežiūros teisinius pagrindus. 2. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymą. 3. Be priede nurodytų įgyvendinamųjų teisės aktų, šis įstatymas Lietuvos Respublikoje taip pat taikomas kartu su 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL 2013 L 347, p. 671), su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais
(OL 2017 L 350, p. 15) 2005 m. kovo 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 382/2005, nustatančiu Tarybos reglamento (EB) Nr. 1786/2003 dėl bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo taikymo išsamias taisykles (OL 2005 L 61, p. 4), su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 230/2009 (OL 2009 L 74, p. 12) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 999/2001, nustatančiu tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL 2001 L 147, p. 1), su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 26 d. Komisijos reglamentu (ES) 2019/1091 (OL 2019 L 173, p. 42) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr.
528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL 2012 L 167, p. 1) su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 334/2014 (OL 2014 L 103, p. 22) 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 650), 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 432) su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais
(OL 2008 L 97, p. 64), 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/786, kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/32/EB nustatytų gyvūnų pašarams skirtų produktų detoksikacijos procesų priimtinumo kriterijai (OL 2015 L 125, p. 10). 2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis Šis įstatymas taikomas visiems pašarus tvarkantiems, įvežantiems į ES, eksportuojantiems ūkio subjektams, taip pat valstybinės pašarų priežiūros institucijai – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – Tarnyba). 3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 1829/2003 2 straipsnio 7 punkte. 2. Gyvūnas – kaip apibrėžta 2016 m. kovo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (OL 2016 L 84, p. 1), 4 straipsnio 1 punkte. 3. Kombinuotasis pašaras – kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies h punkte. 4.
medžiaga, išskyrus patogenines medžiagas, kelianti potencialią grėsmę gyvūnų ar žmonių sveikatai arba aplinkai ir galinti turėti neigiamą poveikį gyvulininkystės produkcijai. 5. Nesąžininga pašarų ūkio subjekto veikla – pašarų ūkio subjekto pašarų tvarkymą, įvežimą į ES ar eksportą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, kuriuo siekiama ekonominės naudos ir apgaunamas pašarų pirkėjas. 6. Pašaras – kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 4 punkte. 7. Pašarinės žaliavos – kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies g punkte. 8. Pašaro papildas – kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies j punkte. 9. Pašaro priedas – kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 1831/2003 2 straipsnio 2 dalies a punkte. 10. Pašarų atsekamumas – kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 15 punkte. 11. Pašarų įvežimas į Lietuvos Respubliką – pašarų įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją iš teritorijų, nenurodytų Reglamento (ES) 2017/625 I priede, siekiant juos tiekti rinkai arba vežti per Europos Sąjungos teritoriją tranzitu. 112. Pašarų tiekimas mažais kiekiais vietinei rinkai – pirmine pašarų gamyba užsiimančių pašarų ūkio subjektų, kurių žemės ūkio naudmenos neviršija 3 ha, pagamintų pašarų tiekimas iš savo ūkio tiesiogiai vietinių ūkių reikmėms. 1213. Pašarų tiekimas rinkai – kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio
pašaru ar atskiromis jo sudedamosiomis dalimis (įskaitant pašaro gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, gabenimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą), galintys daryti poveikį pašaro saugai, kokybei ir mitybos vertei, taip pat pašarų naudojimas. 1415. Pašarų ūkio subjektas – ši sąvoka atitinka sąvoką „pašarų verslo operatorius“ ir vartojama ta pačia reikšme, kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr.
178/2002 3 straipsnio 6 punkte. 1516. Pašarų ūkio subjekto patvirtinimas – teisės vykdyti veiklą, nurodytą šio įstatymo
Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registrą (toliau – Pašarų ūkio subjektų registras). 1617. Pašarų ūkio subjekto registravimas – teisės vykdyti kitą nei šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytą pašarų tvarkymo veiklą suteikimas pašarų ūkio subjektui ir jo įtraukimas į Lietuvos Respublikos Pašarų ūkio subjektų registrą. 1718. Pirminė pašarų gamyba – kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 183/2005 3 straipsnio f punkte. 1819. Premiksas
1) pašaro sudėtis, pakuotė, ženklinimas, gamybos ir naudojimo tvarka, priežiūra naudojant;
2) poveikis kitiems pašarams, jei jie bus naudojami kartu;
3) pašaro pateikimas naudotojui, naudojimo instrukcija ir kita gamintojo pateikta informacija;
4) poveikis jautriems gyvūnams, kuriems tas pašaras gali būti kenksmingas;
5) pašaro tinkamumo naudoti terminas ir laikymo sąlygos. 2021. Savikontrolės sistema – pašarų ūkio subjekto vykdoma kontrolės sistema, kuria jis užtikrina savo tvarkomų pašarų saugą. 2122. Specialusis pašaras – kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies o punkte. 2223.
produktas – kaip apibrėžta reglamento (ES) 2019/4 3 straipsnio 2 dalies b punkte. 2324. Vaistinis pašaras – kaip apibrėžta reglamento (ES) 2019/4 3 straipsnio 2 dalies a punkte. 2425. Valstybinė pašarų priežiūra – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veikla, apimanti metodinės pagalbos pašarų ūkio subjektams teikimą, prižiūrėjimą, kaip šie subjektai laikosi pašarų sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, įskaitant Reglamentą (ES) 2017/625, nustatytų reikalavimų, kontroliavimą, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir kitų priemonių, kuriomis užtikrinamas tinkamas pašarų sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymasis, įgyvendinimą. 2526. Kitos įstatyme vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nurodytas reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme, Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme (toliau – Reklamos įstatymas), Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme. II SKYRIUS
Vyriausybė steigia Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registrą (toliau – Registras), tvirtina Registro nuostatus ir paskiria Registro tvarkytojus. 12.
Respublikos žemės ūkio ministerija pagal savo kompetenciją formuoja valstybės politiką pašarų srityje, paveda ją įgyvendinti įgaliotoms institucijoms, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama, bei nustato:
1) specialiųjų pašarų ženklinimo reikalavimus;
2) valstybinės pašarų priežiūros taisykles;
3) nepageidaujamų medžiagų, augalinių priemaišų ir pašarų priedų leistinus kiekius pašaruose ir leistinas nuokrypio normas (paklaidas);
4) ūkio subjektų, kurie verčiasi su pašarais susijusia veikla, patvirtinimo ir įregistravimo taisykles;
5) ūkio subjektų, kurie verčiasi su pašarais susijusia veikla, registravimo taisykles;
56) pašarų gamybos, tiekimo rinkai ir atsargų statistinės atskaitomybės tvarką ir duomenų pateikimo periodiškumą, suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu. 32.
maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – Tarnyba) pagal savo kompetenciją:
1) vykdo pašarų tvarkymo, įskaitant pirminę pašarų gamybą, įvežamų į Lietuvos Respubliką ES ir eksportuojamų pašarų, taip pat pašarų saugos ir kokybės reikalavimų valstybinę priežiūrą;
2) žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka patvirtina ir (arba) registruoja pašarų ūkio subjektus;
3) Tarnybos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka patvirtina ir (arba) registruoja pašarų ūkio subjektus, kurie naudoja pašarų gamybai šalutinius gyvūninius produktus;
4) atrenka valstybinius pašarų mėginius, kuriuos tiria arba teisės aktų nustatyta tvarka perduoda tirti akredituotoms laboratorijoms, kurios atlieka pašarų kokybės ir saugos rodiklių tyrimus, kaip nustatyta reglamente (ES) 2017/625;
5) tikrina pašarų ūkio subjektų savikontrolės sistemas, kaip nustatyta reglamente (ES) 2017/625;
6) laikinai sustabdo arba uždraudžia gaminti, tiekti rinkai ir naudoti nesaugius pašarus ir imasi visų būtinų veiksmų keliui užkirsti nesaugių pašarų platinimui ateityje siekiant apsaugoti gyvūnų ir vartotojų(ar) žmonių sveikatą ir interesus;
7) ypatingomis aplinkybėmis, kai, įvertinus turimą informaciją, yra nustatoma kenksmingo poveikio žmonių ar gyvūnų ir (ar) žmonių sveikatai galimybė, imasi proporcingų ir neapribojančių prekybos daugiau negu reikia priemonių, ribojančių pašaro patiekimą rinkai, arba reikalauja pašalinti jį iš rinkos, siekiant apsaugoti gyvūnų ir vartotojų žmonių sveikatą ir interesus;
8) vykdo tyčinio genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką pašarų gamybos tikslu valstybinę priežiūrą pagal reglamento (ES) 2017/625 1 straipsnio 2 dalies b punktą;
9) atlieka kitas su valstybine pašarų priežiūra susijusias šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. III SKYRIUS
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė steigia Pašarų ūkio subjektų registrą, tvirtina jo nuostatus ir paskiria tvarkytojus. Pašarų ūkio subjektų registro valdytoja - Žemės ūkio ministerija. 2. Pašarų ūkio subjektų registro Registro objektas – patvirtinami ir (arba) registruojami pašarų ūkio subjektai, išskyrus nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje. 3. Registro valdytoja – Žemės ūkio ministerija
institucijos. 3. Pašarų ūkio subjektai patvirtinami ir (arba) registruojami, jų patvirtinimas ir
(arba) registravimas sustabdomas, pakeičiamas arba atšaukiamas reglamente (EB) Nr. 183/2005 ir Ūkio subjektų, kurie verčiasi su pašarais susijusia veikla, patvirtinimo taisyklėse arba registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. 6 straipsnis. Pašarų ūkio subjektų patvirtinimas ir registravimas
1Pašarų ūkio subjektai turi būti patvirtinti,
jeigu:
1) gamina ir (arba) tiekia rinkai pašarų priedus, kuriems taikomas reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 ir kurie nurodyti reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 1 skyriuje;
nurodytus reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 2 skyriuje;
pašarų priedus arba premiksus, kurių sudėtyje yra pašarų priedai, nurodyti reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 3 skyriuje;
(gaunami) vykdant šią veiklą:
aliejaus, išskyrus tą, kuriam taikomas reglamentas (EB) Nr. 852/2004, apdorojimą;
b) oleocheminę riebalų rūgščių gamybą;
c) biodyzelino gamybą;
d) riebalų maišymą;
pašarus, kuriuose viršijamas reglamento (EB) Nr.
183/2005 IV priedo 2 skyriuje nurodytų pašarų priedų nustatytas didžiausias kiekis visaverčiuose pašaruose daugiau nei 100 kartų, o kokcidiostatikų ir histomonostatų atveju – daugiau nei 5 kartus;
6) detoksikuoja reglamento (EB) 767/2009 VIII priedo 1 punkte nurodytus pašarus;
7) gamina, saugo, veža ar tiekia rinkai vaistinius pašarus ir tarpinius produktus. 2. Pašarų ūkio subjektai, vykdantys kitą nei šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytą pašarų tvarkymo veiklą, turi būti registruoti. 3. Patvirtinimo ir (arba) registravimo reikalavimas netaikomas ūkio subjektams, kurie:
1) gamina pašarus savo maistiniams gyvūnams, laikomiems asmeninėms reikmėms, arba savo nemaistiniams gyvūnams šerti;
2) laiko maistinius gyvūnus asmeninėms reikmėms;
3) laiko nemaistinius gyvūnus;
4) užsiima pašarų tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai veikla;
5) užsiima mažmenine prekyba gyvūnų augintinių ėdalu, išskyrus mažmeninę vaistinių pašarų ir pašarų, kurių sudėtyje yra pluoštinių kanapių produktų, prekybą. 57 straipsnis. Pašarų tvarkymo reikalavimai
tiekiami rinkai gali būti tik saugūs ir kokybiški pašarai. 2. Jeigu nustatoma, kad pašarai neatitinka pašarų saugos reikalavimų, laikoma, kad visi pašarų partiją, siuntą ar krovinį sudarantys pašarai yra nesaugūs, išskyrus atvejus, kai, atlikus išsamų kitų tos partijos, siuntos ar krovinio pašarų vertinimą, nustatoma, kad likusioji pašarų partijos, siuntos ar krovinio dalis yra saugi. Jeigu įvežamų į ES Lietuvos Respubliką pašarų tikrinimo metu nustatoma, kad pašarai kelia riziką žmonių, gyvūnų ir (ar) žmonių ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, genetiškai modifikuotų pašarų atveju ir aplinkai, taikomos reglamento (ES) 2017/625 67 straipsnyje nustatytos priemonės. 3.
pašarų ūkio subjektai gali tvarkyti pašarus, juos įvežti į ES Lietuvos Respubliką ar eksportuoti, vadovaudamiesi šiame įstatyme, jo priede nurodytų ir kitų teisės aktų reikalavimais, išskyrus šio6 straipsnio 63 dalyje numatytas išimtis. 4. Pašarų ūkio subjektai turi būti patvirtinti, jeigu:
1) gamina ir (arba) tiekia rinkai pašarų priedus, kuriems taikomas reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 ir kurie nurodyti reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 1 skyriuje;
2) gamina ir (arba) tiekia rinkai premiksus, pagamintus naudojant pašarų priedus, nurodytus reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 2 skyriuje;
3) gamina tiekimui rinkai arba savo reikmėms kombinuotuosius pašarus, naudodami pašarų priedus arba premiksus, kurių sudėtyje yra pašarų priedai, nurodyti reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 3 skyriuje;
4) tiekia rinkai kaip pašarus ar pašarines žaliavas produktus, kurie susidaro (gaunami) vykdant šią veiklą:
a) nevalyto augalinio aliejaus, išskyrus tą, kuriam taikomas reglamentas (EB) Nr. 852/2004, apdorojimą;
b) oleocheminę riebalų rūgščių gamybą;
c) biodyzelino gamybą;
d) riebalų maišymą;
5) gamina specialiuosius pašarus, kuriuose viršijamas reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 2 skyriuje nurodytų pašarų priedų nustatytas didžiausias kiekis visaverčiuose pašaruose daugiau nei 100 kartų, o kokcidiostatikų ir histomonostatų atveju – daugiau nei 5 kartus;
6) detoksikuoja reglamento (EB) 767/2009 VIII priedo 1 punkte nurodytus pašarus;
7) gamina, saugo, veža ar tiekia rinkai vaistinius pašarus ir tarpinius produktus. 5. Pašarų ūkio subjektai, vykdantys kitą nei 5 straipsnio 4 dalyje nurodytą pašarų tvarkymo veiklą, turi būti įregistruoti. 6.
netaikomas ūkio subjektams, kurie:
1) gamina pašarus savo maistiniams gyvūnams, laikomiems asmeninėms reikmėms, arba savo nemaistiniams gyvūnams šerti;
2) laiko maistinius gyvūnus asmeninėms reikmėms;
3) laiko nemaistinius gyvūnus;
4) užsiima pašarų tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai veikla;
5) užsiima mažmenine prekyba gyvūnų augintinių ėdalu, išskyrus mažmeninę vaistinių pašarų ir pašarų, kurių sudėtyje yra pluoštinių kanapių produktų, prekybą. 7. Pašarų ūkio subjektai patvirtinami ir (arba) registruojami, jų patvirtinimas ir (arba) registravimas sustabdomas, pakeičiamas arba atšaukiamas reglamente (EB) Nr. 183/2005 ir Ūkio subjektų, kurie verčiasi su pašarais susijusia veikla, patvirtinimo ir įregistravimo taisyklėse nustatyta tvarka. 84. Patvirtinti ir (arba) įregistruoti pašarų ūkio subjektai įtraukiami į Registrą. 9. Registro valdytoja – Žemės ūkio ministerija. 104. Pašarų gamybos, gabenimo, laikymo ir naudojimo įrangai, talpykloms, vamzdynams ir paviršiams dezinfekuoti galima naudoti tik reglamento (ES) Nr. 528/2012 bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta tvarka autorizuotus šiems tikslams skirtus biocidinius produktus. 115. Pašarai turi būti gaminami ir (ar) laikomi laikantis reglamento (EB) Nr. 183/2005 nuostatų. 126. Pašarai, išskyrus pašarų priedus ir premiksus, turi būti tiekiami ir ženklinami laikantis reglamento (EB) Nr. 767/2009 reikalavimų. Pašarų priedai ir premiksai turi būti tiekiami ir ženklinami laikantis reglamento (EB) Nr. 1831/2003 reikalavimų. 137. Pašarai gabenami nepažeidžiant reglamento (EB) Nr. 183/2005 ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kad būtų užtikrinta jų kokybė ir sauga. 148. Pašarai turi būti naudojami pagal ženklinimo etiketėje nurodytą paskirtį, nepažeidžiant tinkamumo naudoti termino. 159.
ir (ar) gyvūnų ir (ar) žmonių sveikatai ir (ar) aplinkai, taip pat galinčiais turėti neigiamos įtakos gyvūninio maisto kokybei ir saugai, kenksmingumo šalinimas atliekamas vadovaujantis reglamento (ES) 2015/786 nuostatomis arba šie pašarai tvarkomi kaip atliekos atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus pašarus, kurių sudėtyje yra šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių ir kurie tvarkomi vadovaujantis šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais. 1610. Pašarų ūkio subjektams draudžiama užsiimti nesąžininga ar klaidinančia veikla, dėl kurios vykdymo taikoma šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įstatymuose numatyta atsakomybė. 1711. Ekologiški pašarai tvarkomi vadovaujantis 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (OL 2018 L 150, p. 1), ir žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka. Už ekologiškų pašarų gamybos valstybinę priežiūrą atsakinga Žemės ūkio ministerija, už ekologiškų pašarų ženklinimo priežiūrą ir jų priežiūrą rinkoje atsakinga Tarnyba. IV SKYRIUS
į ES Lietuvos Respubliką, įskaitant vežimą tranzitu, vadovaujantis šio įstatymo, 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1), su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/632 (OL 2019 L 111, p. 54) reglamento Reglamento (ES) 2017/625, Veterinarijos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nuostatomis, taip pat tarptautinėmis sutartimis. 2.
2Pašarus įvežti į ES Lietuvos Respubliką,
išskyrus vežimą tranzitu, ir (ar) eksportuoti gali tik Lietuvoje arba kitoje ES valstybėje patvirtinti ir (arba) įregistruoti pašarų ūkio subjektai. 3. Tarnyba turi teisę uždrausti įvežti iš trečiųjų šalių į ES Lietuvos Respubliką pašarus, jeigu jie:
1) neatitinka teisės aktuose pašarams nustatytų reikalavimų;
2) įvežami iš valstybės ar jos regiono, kuriame nustatyta pavojinga gyvūnų užkrečiamoji liga ar yra kitų veiksnių, kenkiančių pašarų saugai, gyvūnų ir (ar) žmonių sveikatai ir aplinkai. 4. Genetiškai modifikuoti pašarai įvežami į ES Lietuvos Respubliką ir eksportuojami vadovaujantis reglamento (EB) Nr. 1829/2003, reglamento (EB) Nr. 1946/2003 ir kitų teisės aktų nustatytais reikalavimais. V SKYRIUS
tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus
reglamento (ES) 2017/625 14 straipsnyje nustatytus metodus ir priemones. 2. Valstybinė pašarų kontrolė, pagrįsta rizikos vertinimu, atliekama Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka reguliariai, be išankstinio įspėjimo pranešimo (išskyrus atvejus, kai išankstinis pranešimas yra būtinas ir pagrįstas siekiant tinkamai atlikti valstybinę pašarų kontrolę), taip pat kilus įtarimui, kad buvo pažeisti šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Valstybinės pašarų kontrolės metodai turi atitikti jos tikslus. Tarnyba, gavusi pašarų ūkio subjekto prašymą atlikti valstybinę pašarų kontrolę, sprendžia, ar valstybinė pašarų kontrolė turi būti atliekama iš anksto įspėjus, ar ne. Jeigu nusprendžiama vykdyti valstybinę pašarų kontrolę iš anksto įspėjus, toks sprendimas nepanaikina galimybės vykdyti valstybinę pašarų kontrolę iš anksto neįspėjus. 3.
atliekama gavus pranešimą, kad buvo pažeisti šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. 4. Asmenų pranešimai apie pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus teikiami Tarnybai. Pranešimai nagrinėjami ir tolesni veiksmai atliekami Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. 5. Tarnyba užtikrina asmenų, kurie pranešė apie šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, duomenų apsaugą ir garantuoja anonimiškumą, išskyrus tuos atvejus, kai šią informaciją pagal įstatymus būtina atskleisti teisėsaugos ar kitoms valstybės institucijoms. Asmenų, pranešusių apie šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, asmens duomenys saugomi ir tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Rreglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kitų asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų konfidencialumą ar anonimiškumą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 6. Šiame straipsnyje nustatyta valstybinė pašarų priežiūra ir kontrolė, kurią vykdo Tarnyba, neapima ekologinės pašarų gamybos valstybinės priežiūros, už kurią atsakinga Žemės ūkio ministerija. 8 straipsnis. Valstybinės pašarų priežiūros institucijos pareigūnų teisės 1.
Valstybinę pašarų priežiūrą atliekantys pareigūnai turi teisę:
1) nekliudomi patekti į pašarų ūkio subjektų patalpas ar teritoriją, kurioje tvarkomi pašarai;
2) iš pašarų ūkio subjektų gauti visus valstybinei pašarų priežiūrai reikalingus dokumentus, reikalauti, kad tikrinami pašarų ūkio subjektai ar jų įgalioti asmenys atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;
3) vykdydami jiems pavestas funkcijas, pasitelkti policijos pagalbą, nepažeisdami įstatymų garantuoto fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
4) imti pašarų ir kitų medžiagų (valiklių, biocidinių ar kitų produktų), kurios gali turėti įtakos pašarų kokybei ir saugai, mėginius laboratoriniams tyrimams;
5) esant įtarimui dėl pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į pašarų ūkio subjektų teritoriją ir patalpas, atlikti tikrinimus, gauti visą su tikrinimu susijusią informaciją. Pašarų ūkio subjektui trukdant, kad jo veikla būtų tikrinama, dalyvaujant policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, prievarta patekti į pašarų ūkio subjekto teritoriją ir patalpas su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją;
6) turėti kitų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių. 2. Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas Regionų ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašymą išnagrinėja Regionų ar Vilniaus apygardos administracinis teismas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento.
Jeigu Tarnybos įgaliotas pareigūnas nesutinka su Regionų ar Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 darbo dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl regionų ar Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per
turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 3. Neatidėliotinais atvejais, esant pagrįstam įtarimui, kad pažeidžiami pašarų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai ir dėl tokio pažeidimo gresia pavojus aplinkai, gyvūnų, žmonių sveikatai ar gyvybei, šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti Tarnybos įgaliotų pareigūnų veiksmai gali būti atliekami Tarnybos direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas pateikiamas teismui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po tokio sprendimo priėmimo. Teismas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima nutartį patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą arba atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą. Tarnyba užtikrina informacijos, gautos vykdant neatidėliotinus veiksmus, slaptumą iki įsiteisės teismo nutartis. Jeigu teismas atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, Tarnyba turi teisę apskųsti teismo nutartį šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria atsisakoma patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, Tarnybos veiksmai nutraukiami, o jų metu gauta informacija sunaikinama. 10 straipsnis. Tarnybos pareigūnų teisės 1.
1Tarnybos pareigūnai,
vykdydami valstybinę pašarų priežiūrą, be teisių, nustatytų kituose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, turi teisę:
1) taikyti Reglamento (ES) 2017/625 14 straipsnyje nustatytus oficialios kontrolės metodus ir priemones;
2) nekliudomi patekti į pašarų ūkio subjektų patalpas ar teritoriją, kurioje tvarkomi pašarai, pašarų ūkio subjekto darbo valandomis;
3) esant įtarimui dėl pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į pašarų ūkio subjektų teritoriją ir patalpas,
4) gauti ar paimti iš pašarų ūkio subjektų visus valstybinei pašarų priežiūrai reikalingus dokumentus ir susijusią informaciją;
5) reikalauti, kad tikrinami pašarų ūkio subjektai ar jų įgalioti asmenys duotų paaiškinimus raštu ar žodžiu patikrinimo vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;
6) vykdydami jiems pavestas funkcijas, pasitelkti policijos pagalbą;
7) nepažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
8) imti pašarų ir kitų medžiagų (valiklių, biocidinių ar kitų produktų), kurios gali turėti įtakos pašarų kokybei ir saugai, mėginius laboratoriniams tyrimams;
9) atlikti šios dalies 3-5, 7-8 punktuose nustatytus veiksmus su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, jei pašarų ūkio subjektas ar kitas asmuo trukdo ar vengia, kad jo veikla būtų tikrinama, ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pašarų tvarkymą, reikalavimus. 2. Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas apygardos administraciniam teismui, kuris prašymą išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento.
Jeigu Tarnybos įgaliotas pareigūnas nesutinka su apygardos administracinio teismo sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 darbo dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 darbo dienas. Tarnybos įgaliotas pareigūnas ir (arba) Tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant skundą žodinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 3. Neatidėliotinais atvejais, esant pagrįstam įtarimui, kad pažeidžiami pašarų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai ir dėl tokio pažeidimo gresia pavojus gyvūnų ir (ar) žmonių sveikatai ar gyvybei ir (ar) aplinkai, šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyti Tarnybos įgaliotų pareigūnų veiksmai gali būti atliekami Tarnybos direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas pateikiamas teismui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po tokio sprendimo priėmimo. Teismas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima nutartį patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą arba atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą. Tarnyba užtikrina informacijos, gautos vykdant neatidėliotinus veiksmus, slaptumą iki įsiteisės teismo nutartis. Jeigu teismas atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, Tarnyba turi teisę apskųsti teismo nutartį šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria atsisakoma patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, Tarnybos veiksmai nutraukiami, o jų metu gauta informacija sunaikinama. 911 straipsnis.
pareigūnų atsakomybė ir komercinių paslapčių apsauga
atliekantys pareigūnai privalo saugoti pašarų gamybos technologines ir komercines paslaptis, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus. Ši nuostata taikoma ir asmenims, turėjusiems darbo santykius su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba 3 metus po šių santykių pasibaigimo. 2. Pašarų ūkio subjektai ir kiti asmenys, teikdami šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimams tirti reikalingus dokumentus ar kitą informaciją valstybinės pašarų priežiūros institucijai, arba kai tik sužino, kad valstybinę pašarų priežiūrą vykdanti institucija turi dokumentų ar kitos informacijos, sudarančios jų komercinę paslaptį, nedelsdami gali pateikti valstybinę pašarų priežiūrą vykdančiai institucijai prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos. Šiame prašyme turi būti aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kurią informaciją valstybinę pašarų priežiūrą vykdanti institucija turėtų laikyti pašarų ūkio subjektų ar kitų asmenų komercine paslaptimi. Jeigu toks prašymas nėra pateikiamas, laikoma, kad valstybinės pašarų priežiūros institucijos turimuose dokumentuose nėra informacijos, sudarančios pašarų ūkio subjekto komercinę paslaptį. 3. Valstybinės pašarų priežiūros institucija ar jos įgalioti pareigūnai, ne vėliau nei priimamas nutarimas ar kitoks galutinis sprendimas dėl nagrinėjamo klausimo, priima sprendimą dėl prašymo tenkinimo ar atsisakymo jį tenkinti ir praneša pašarų ūkio subjektui ar kitam asmeniui, jeigu priimamas sprendimas prašyme nurodytos informacijos nelaikyti komercine paslaptimi. Prašymas dėl komercinių paslapčių apsaugos netenkinamas, jeigu jame nurodyta informacija nelaikoma komercine paslaptimi pagal įstatymus, arba turi įrodomosios reikšmės nustatant šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą.
Šio prašymo nagrinėjimo metu pašarų ūkio subjekto ar kito asmens prašyme nurodyta informacija laikoma komercinę paslaptį sudarančia informacija. 4. Jeigu pašarų ūkio subjektas ar kitas asmuo pateikia prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos, bet nenurodo, kurią konkrečią informaciją valstybinė pašarų priežiūros institucija turi laikyti pašarų ūkio subjekto ar kito asmens komercine paslaptimi, valstybinė pašarų priežiūros institucija per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos pareikalauja, kad prašymą pateikęs pašarų ūkio subjektas ar kitas asmuo per valstybinės pašarų priežiūros institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų terminą nurodytų šią informaciją. Pašarų ūkio subjektas ar kitas asmuo, kurio komercinę paslaptį sudarančią informaciją turi valstybinės pašarų priežiūros institucija, gali būti įpareigotas per valstybinės pašarų priežiūros institucijos nustatytą terminą pateikti dokumento ar kitos informacijos išrašą be komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir siekiamos apsaugoti informacijos aprašymą. Jeigu per nustatytą terminą pašarų ūkio subjektas ar kitas asmuo nenurodo, kurią konkrečią informaciją valstybinė pašarų priežiūros institucija turi laikyti komercine paslaptimi, nepateikia dokumento ar kitos informacijos išrašo be komercinę paslaptį sudarančios informacijos bei siekiamos apsaugoti informacijos aprašymo, laikoma, kad valstybinės pašarų priežiūros institucijos turima informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija. 5. Valstybinę pašarų priežiūrą atliekančių pareigūnų veiksmai, šios priežiūros institucijos ir jų pareigūnų sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. 102 straipsnis. Pašarų ūkio subjektų pareigos ir atsakomybė 1.
Pašarų ūkio subjektai visuose pašarų tvarkymo etapuose turi:
1) užtikrinti, kad pašarai atitiktų su jų veikla susijusius pašarus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir tikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi;
2) užtikrinti pašarų atsekamumą;
3) turėti sistemas bei taikyti procedūras, suteikiančias galimybę nustatyti pašarų bei kitų medžiagų, skirtų arba reikalaujamų dėti į pašarą, tiekėjus ir gavėjus;
4) bendradarbiauti su Tarnyba atliekant veiksmus, leidžiančius išvengti arba sumažinti pavojų, kurį kelia jų tiekiamas arba jau patiektas rinkai ar naudojamas pašaras;
5) teikti Tarnybai valstybinei pašarų priežiūrai reikalingus duomenis, įsileisti į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdoma pašarų tvarkymo veikla;
6) informuoti Tarnybą apie nesaugų pašarą. 2. Į ES rinką Rinkai patiekti arba tiektini pašarai turi būti ženklinami taip, kad juos būtų lengva atsekti. 3. Jei pašarų ūkio subjektas mano arba turi pagrindo manyti, kad į ES Lietuvos Respubliką jo įvežtas, išaugintas, pagamintas ir (ar) rinkai patiektas pašaras neatitinka pašarų saugos reikalavimų, jis tuoj pat pradeda šio pašaro pašalinimo iš rinkos procedūras ir apie tai skubiai praneša Tarnybai. Šioje dalyje ar šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu pašarų partija, siunta ar krovinys neatitinka pašarų saugos reikalavimų, pašarai turi būti sunaikinami, nebent Tarnyba leistų pašalinti tokių pašarų kenksmingumą, grąžinti juos į trečiąją šalį ar panaudoti ne pagal pirminę paskirtį. Pašarų ūkio subjektas veiksmingai ir tiksliai informuoja pašarų pirkėjus ar jų naudotojus apie pašarų pašalinimo priežastį, o prireikus atsiima iš pašarų ūkio subjektų, įskaitant naudotojus, jiems jau patiektus pašarus, jei kitų priemonių nepakanka aukštam sveikatos apsaugos lygiui užtikrinti. 4.
subjektas, atsakingas už pašarų mažmeninę prekybą arba pašarų paskirstymą, nesusijusį su pakavimu, ženklinimu etiketėmis, pašarų sauga arba tapatumu, savo veiklą pradeda pašarų saugos reikalavimų neatitinkančių produktų pašalinimo iš rinkos procedūromis ir kartu su kitais prisideda prie pašarų saugos: perduoda atitinkamą informaciją, būtiną norint atsekti pašarą, padeda augintojams, perdirbėjams, gamintojams ir (arba) Tarnybai. 5. Ūkio subjektai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus ir padarę žalos kitam ūkio subjektui ar valstybei, atsako ir žalą atlygina įstatymų nustatyta tvarka. VI SKYRIUS
reklamai
1Asmenų neturi klaidinti pašarų ženklinimas, reklama ir pateikimas,
įskaitant jų formą, išvaizdą arba įpakavimą, pakavimo medžiagas, sudedamąsias dalis, apipavidalinimą juos demonstruojant ir įvairiausiomis priemonėmis teikiant apie juos teikiamą informaciją. 2. Pašarų reklamai taikomi reikalavimai ir principai, nustatyti šiame straipsnyje ir Reklamos įstatyme. 3. Draudžiama reklamuoti pašarus, kurie neatitinka teisės aktuose pašarams nustatytų reikalavimų. 4. Vaistinių pašarų ir tarpinių produktų reklama yra draudžiama, išskyrus reklamą, skirtą išskirtinai privatiems veterinarijos gydytojams, kurioje negali būti klaidinančios ar neteisingą vaistinio pašaro naudojimą lemiančios informacijos. 5. Asmenys už pašarų reklamos pažeidimus traukiami administracinėn atsakomybėn Reklamos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) nustatyta tvarka. VII SKYRIUS
Nuobaudų taikymas už pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus Tarnyba už šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus:
1) pašarų ūkio subjektams taiko reglamento Reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnio 2 dalyje nustatytas poveikio priemones, skiria įspėjimą arba šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas;
2) pašarų ūkio subjektams fiziniams asmenims ar pašarų ūkio subjektų paskirtiems juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims skiria Administracinių nusižengimų kodekse nustatytas administracines nuobaudas. 135 straipsnis. Baudos ir įspėjimai už pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus
nesaugų pašarą, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda. 2. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, už įpareigojimo nutraukti jo tiekimą rinkai nesilaikymą skiriama nuo 1 000 iki 5 000 eurų bauda. 3. Pašarų ūkio subjektams, nevykdantiems Tarnybos sprendimo pašalinti nesaugų pašarą iš rinkos ar jį sunaikinti, skiriama nuo 2 000 iki 6 000 eurų bauda. 4. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) padarė žalos gyvūnų sveikatai, skiriama nuo 3 000 iki 6 000 eurų bauda. 5. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) padarė žalos gyvūninių produktų, gautų iš rinkai patiektu nesaugiu pašaru šertų gyvūnų, vartotojų sveikatai, skiriama nuo 6 000 iki 12 000 eurų bauda. 6. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė gyvūnų žūtį, skiriama nuo 6 000 iki 12 000 eurų bauda. 7.
nesaugų pašarą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė gyvūninių produktų, gautų iš rinkai patiektu nesaugiu pašaru šertų gyvūnų, vartotojų mirtį, skiriama nuo 12 000 iki 24 000 eurų bauda. 8. Įspėjimų arba baudų taikymas neatleidžia nuo pareigos atlyginti gyvūnų laikytojams ir gyvūninių produktų vartotojams padarytos žalos. 146 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės ir atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
pašaro patiekimą rinkai, jeigu jis įrodo, kad:
1) jis nesaugaus pašaro rinkai nepatiekė;
2) pašaras tapo nesaugus vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai, neatsargiai gabenant ar saugant (sandėliuojant) pašarą, dėl kitų nuo pašarų ūkio subjekto valios nepriklausančių priežasčių;
3) tuo metu, kai nesaugus pašaras buvo patiektas rinkai, mokslo ir technikos pažanga nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti galimą riziką;
4) gyvūnų laikytojas naudojo gyvūnams šerti pašarus, pažeisdamas pašaro gamintojo nustatytas pašaro naudojimo taisykles, dėl kurių nesilaikymo gyvūnams buvo padaryta žalos ar gyvūniniai produktai, gauti iš šiuo pašaru šertų gyvūnų, tapo nesaugūs;
5) pašaro pavojingas savybes nulėmė nenugalima jėga. 2. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. 3. Skiriant nuobaudą, lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma laikomos šios aplinkybės tai, kad:
1) pašarų ūkio subjektai, padarę pažeidimą, bendradarbiauja su Tarnyba atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą;
2) pašarų ūkio subjektai pašalino pažeidimą;
3) pašarų ūkio subjektai, padarę pažeidimą, gera valia atlygino gyvūnų laikytojams ar vartotojams padarytą žalą;;, ir
4) kitos reikšmingos aplinkybės. 4.
aplinkybėmis yra laikomos šios aplinkybės laikoma tai, kad; :
1) pašarų ūkio subjektas slėpė padarytą teisės akto pažeidimą;
2) pašarų ūkio subjektas pakartotinai per vienus metus nuo dienos, kurią įsiteisėjo nutarimas skirti nuobaudą už to paties šio įstatymo straipsnio dalies pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus;
3) pašarų ūkio subjektas neatlygino ar vengė atlyginti gyvūnų laikytojams ar vartotojams padarytą žalą;
4) pašarų ūkio subjektas ir (arba) nebendradarbiavo su Tarnyba. 157 straipsnis. Baudų ir įspėjimų už pašarų saugos pažeidimus skyrimo terminas Šio įstatymo 135 ir 1921 straipsniuose nustatyta nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai nesaugiu pašaru pakenkiama gyvūno ar vartotojo sveikatai, gyvūnas žūsta arba turi būti nugaišintas ar vartotojas miršta. 168 straipsnis. Pašarų saugos pažeidimų nagrinėjimo ir nuobaudų taikymo tvarka
reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų bylas ir skiria nustatytas nuobaudas. Bylos parengiamos, nagrinėjamos ir baudos skiriamos šio įstatymo ir Tarnybos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka. 2. Tarnybos pareigūnai dėl pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų surašo protokolus. 3. Apie bylos nagrinėjimą turi būti informuotas ir bylą nagrinėjant gali dalyvauti pats pažeidėjas ir (ar) jo atstovas. Pažeidėjas ir (ar) jo atstovas turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti priimamus sprendimus. Pažeidėjo ir (ar) jo atstovo, jeigu jis buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas į bylos nagrinėjimą nekliudo ją nagrinėti. 4. Išnagrinėjusi bylą, Tarnyba priima nutarimą.
Nutarime nurodoma: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka. 5. Tarnybos nutarimai ir sprendimai dėl poveikio priemonių taikymo turi būti skelbiami Tarnybos interneto svetainėje. 1. Tarnyba nagrinėja pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų bylas ir skiria nustatytas nuobaudas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo protokolo surašymo dienos. 2. Tarnybos pareigūnai dėl pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų surašo protokolus, kurių vieną egzempliorių įteikia pažeidėjui ir (ar) jo įgaliotam atstovui. 3. Bylos parengiamos, nagrinėjamos ir baudos skiriamos šio įstatymo ir Tarnybos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka. 4. Pažeidėjui ir (ar) jo įgaliotam atstovui ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio pradžios raštu pranešama bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus. 5. Pažeidėjas ir
(ar) jo įgaliotas atstovas turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti rašytinius ir žodinius paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti priimamus sprendimus. Pažeidėjas ir (ar) jo įgaliotas atstovas iki bylos nagrinėjimo paaiškinimus gali teikti per Tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 14 darbo dienų nuo dienos, kurią pažeidėjas ir (ar) jo įgaliotas atstovas gauna šio straipsnio 2 dalyje nurodytą protokolą. 6. Tarnybos sprendimu į bylą gali būti įtraukti kiti ūkio subjektai, su kurių interesais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla, ekspertai, specialistai bei kiti asmenys. 7.
7Pažeidėjo ir (ar) jo atstovo,
jeigu jis buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas į bylos nagrinėjimą nekliudo ją nagrinėti, ir jeigu iki bylos nagrinėjimo pradžios pažeidėjas ir (ar) jo įgaliotas atstovas nepateikia savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis Tarnyba pripažįsta svarbiomis. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, išsiųstas pažeidėjo ir (ar) jo atstovo protokole nurodytu adresu registruotu paštu arba elektroniniu paštu. 8. Išnagrinėjusi bylą, Tarnyba priima nutarimą. Nutarime nurodoma: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka. 9. Tarnybos nutarimai ir sprendimai dėl poveikio priemonių taikymo turi būti skelbiami Tarnybos interneto svetainėje ne vėliau per 2 darbo dienas nuo jų priėmimo. 179 straipsnis. Tarnybos nutarimų apskundimas
dėl įspėjimų ar baudų už pašarų saugos reikalavimų pažeidimus skyrimo per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Kreipimasis į teismą nesustabdo nutarimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip. 1820 straipsnis. Baudų išieškojimas
straipsnyje, į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos už pašarų saugos pažeidimus skyrimo.
Įvertinusi atsakomybėn traukiamo pašarų ūkio subjekto finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu Tarnyba, kai pašarų ūkio subjektas pateikia finansinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, priimdama nutarimą dėl baudos už pašarų saugos pažeidimus skyrimo ir atsižvelgdama į gautą rašytinį prašymą dėl baudos mokėjimo dalimis ir skiriamos baudos dydį, gali leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis per nustatytą ne ilgesnį negu dvejų metų laikotarpį. Po nutarimo dėl baudos už pašarų saugos pažeidimus skyrimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo tvarkos klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. 2. Tarnybos nutarimas dėl baudos už pašarų saugos reikalavimų pažeidimus skyrimo yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas dėl baudos už pašarų saugos reikalavimų pažeidimus skyrimo gali būti perduotas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo priėmimo dienos. 1921 straipsnis. Atsakomybė už nesąžiningą pašarų ūkio subjekto veiklą
ūkio subjekto veiklą pašarų ūkio subjektams skiria iki 6 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą. Jeigu pašarų ūkio subjektas veikia trumpiau negu vienus metus, bauda skiriama iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu vienas šimtas tūkstančių eurų. 2. Pašarų ūkio subjekto bendrosios metinės pajamos, pagal kurias skaičiuojamas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų ar pajamų deklaracijų duomenis. 3.
nustatyti pašarų ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų arba bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu 200 000 eurų, Tarnyba vietoj šio straipsnio 1 dalyje nurodytos baudos pašarų ūkio subjektui skiria iki 12 000 eurų baudą. 4. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių arba padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodytus baudų dydžius, Tarnyba turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio. 5. Skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, baudos dydis yra didinamas. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į aplinkybių skaičių ir reikšmingumą. 6. Skiriant baudą, lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma laikomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje. tai, kad pašarų ūkio subjektai, padarę pažeidimą, bendradarbiauja su Tarnyba atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą, pašalino pažeidimą, gera valia atlygino gyvūnų laikytojams ar gyvūninių produktų vartotojams padarytą žalą, ir kitos reikšmingos aplinkybės. 7.
yra laikoma laikomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje. tai, kad pašarų ūkio subjektai slėpė padarytą teisės akto pažeidimą, pakartotinai per vienus metus nuo dienos, kurią įsiteisėjo nutarimas skirti baudą už to paties šio įstatymo straipsnio dalies pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, neatlygino ar vengė atlyginti gyvūnų laikytojams ar gyvūninių produktų vartotojams padarytą žalą, nebendradarbiavo su Tarnyba. 8. Šiame straipsnyje nurodytas pažeidimas nagrinėjamas, Tarnybos nutarimas dėl paskirtos baudos skundžiamas, baudos išieškomos šio įstatymo 168, 179 ir 1820 straipsniuose nustatyta tvarka. 202 straipsnis. Nuobaudų skyrimas už pašarus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus
subjektas padaro du arba daugiau pašarus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, nuobauda skiriama už kiekvieną pažeidimą atskirai. 2. Kai pašarų ūkio subjekto vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio įstatymo ir (ar) Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam pašarų ūkio subjektui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų.“ Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo priedas
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras. 2. 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje. 3. 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005, nustatantis pašarų higienos reikalavimus. 4. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.
767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantis reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantis direktyvas
bei sprendimą 2004/217/EB. 5. 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas). 6. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/4 dėl vaistinių pašarų gamybos, pateikimo rinkai ir naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005 ir panaikinama Tarybos direktyva 90/167/EEB.
Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima jo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Pašarų įstatymo 56 straipsnio 41 dalies 7 punktas įsigalioja 2022 m. sausio 28 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo priedas
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/228 (OL 2017 L 35, p. 10). 2. 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 40 tomas, p. 238), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 12 d. Komisijos reglamentu (ES) 2019/962 (OL 2019 L 156, p. 1). 3. 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005, nustatantis pašarų higienos reikalavimus (OL 2005 L 35, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/4 (OL 2019 L 4, p. 1). 4. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantis reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantis direktyvas
bei sprendimą 2004/217/EB (OL 2009 L 229, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentu (ES) 2018/1903 (OL 2018 L 310, p. 22). 5. 2017 m. kovo 15 d.
Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos
bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL 2017 L 095, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. sausio 14 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/478 (OL 2019 L 82, p. 4). 6. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/4 dėl vaistinių pašarų gamybos, pateikimo rinkai ir naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005 ir panaikinama Tarybos direktyva 90/167/EEB (OL 2019 L 4, p. 1).
Teikia: Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas 2020-06-10
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VETERINARIJOS ĮSTATYMO NR. I-2110 2, 6, 7, 14, 15, 16 IR 19 STRAIPSNIŲ, ANTROJO SKIRSNIO PAVADINIMO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 6, 7, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 21 straipsniu ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 4, 8, 20 ir 21 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 343, 344 ir 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3), Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo Nr. VIII-1610 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4) parengti siekiant įgyvendinti 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr.
1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL 2017 L 95, p. 1), nuostatas. Įstatymo projektas Nr. 4 parengtas siekiant įgyvendinti dar ir 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/4 dėl vaistinių pašarų gamybos, pateikimo rinkai ir naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005 ir panaikinama Tarybos direktyva 90/167/EEB (OL 2019 L 4, p. 1). Kartu įstatymo projektas Nr. 4 įgyvendina 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 183/2005, nustatantį pašarų higienos reikalavimus (OL 2005 L 35, p. 1), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantį reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantį direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei sprendimą 2004/217/EB (OL 2009 L 229, p. 1), 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas,
Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 40 tomas, p. 238). Be to, Įstatymo projektu Nr.
Be to, Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama patikslinti reglamente (ES) 2017/625 apibrėžtų sąvokų vartojimą Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo nuostatose, taip pat patikslinti kitų sąvokų apibrėžtis bei atsisakyti sąvokų, kurios jau yra apibrėžtos kituose įstatymuose ar reglamente (ES) 2017/625. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Veterinarijos įstatymą veterinarijos srities reikalavimų laikymosi kontrolę vykdo tik Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), o pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą (toliau – Gerovės įstatymas) jo įgyvendinimą kontroliuoja ne tik VMVT, bet ir kitos institucijos, kurios susiduria arba gali susidurti su gyvūnų laikytojų atsisakymu įleisti į teritoriją ar patalpas, tikslinga tiek Veterinarijos įstatyme, tiek ir Gerovės įstatyme nustatyti kontroliuojančių institucijų prašymų išduoti leidimus patekti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kur galimai pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, nagrinėjimo tvarką. Įstatymo projektu Nr. 1 taip pat siekiama patikslinti VMVT funkcijų bei šios institucijos pareigūnų teisių sąrašą, nustatyti, kas laikoma nesąžininga veterinarinės kontrolės ūkio subjekto veikla, bei numatyti atsakomybę už tokią veiklą. Įstatymo projektu Nr. 2 siekiama nustatyti teisingą sąvokos „laikinoji globa“ vartojimą, nes ši sąvoka apima tik bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų apsaugą ir gerovę, kol bus nustatytas jų savininkas ar laikytojas, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų, tačiau Gerovės įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 6 punkte, 5 straipsnio 5 dalyje sąvoka „laikinoji globa“ vartojama kalbant apie gyvūnus, kurie paimami iš gyvūnų savininkų, t. y. kalbama apie savininkus ir laikytojus, turinčius gyvūnų, bet ne apie bešeimininkius ar bepriežiūrius gyvūnus. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 2 siekiama suderinti Gerovės įstatymo 4 straipsnio nuostatas dėl gyvūnų konfiskavimo su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ANK), kuriuo remiantis nutarimus administracinių nusižengimų bylose už 346 straipsnio 16 dalyje nustatytą žiaurų elgesį su gyvūnais ar jų kankinimą gali priimti bylą nagrinėjanti institucija arba teismas, jeigu tai privalomai registruotini gyvūnai. Įstatymo projektu Nr. 3 siekiama suderinti ANK 343 straipsnyje vartojamas sąvokas su reglamente (ES) 2017/625 vartojamomis sąvokomis. Siekiant teisinio aiškumo, Europos Sąjungos (toliau – ES) reglamentų ir nacionalinių teisės aktų sąvokos neturėtų skirtis, Įstatymo projekte Nr. 4 pagal jame nurodytus Europos Sąjungos (toliau – ES) reglamentus tikslinamos „gyvūno“
„kombinuotojo pašaro“, „nepageidaujamų medžiagų pašaruose“, „pašaro“,
„pašarinių žaliavų“, „pašaro priedo“, „pašarų tiekimo rinkai“, „pašarų ūkio
subjekto“ ir „premikso“ sąvokos. Atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymą ir reglamento (ES) 2017/625 nuostatas „valstybinės pašarų kontrolės“ sąvoka keičiama „valstybinės pašarų priežiūros“ sąvoka. Įstatymo projektas Nr. 4 papildomas „nesąžiningos pašarų ūkio subjekto veiklos“, „pašarų atsekamumo“, „pašarų tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai“, „pašarų ūkio subjekto patvirtinimo“ ir „pašarų ūkio subjekto registravimo“, „pašarų tvarkymo“, „specialiojo pašaro“, „tarpinio produkto“,
„vaistinio pašaro“ sąvokomis, o dabar galiojančio Pašarų įstatymo sąvokos,
kurios įstatyme nevartojamos, išbraukiamos. Vadovaujantis reglamentu 2017/625 Įstatymo projekte Nr. 4 patikslinama įstatymo nuostata dėl Valstybinės pašarų priežiūros atlikimo, nustatant, kad pašarų ūkio subjektai gali būti kontroliuojami ne tik be išankstinio įspėjimo, bet ir iš anksto pranešus. Pašarų kontrolė, pagrįsta rizikos vertinimu, atliekama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. 4 atsisakoma nuostatų, kad Žemės ūkio ministerija nustato patalpų veterinarijos ir higienos būklės reikalavimus, draudžiamų naudoti medžiagų, pašarinių žaliavų sąrašą, genetiškai modifikuotų pašarų ženklinimo ir naudojimo taisykles, kadangi šios nuostatos išdėstytos projekte nurodytuose ES reglamentuose, kurie yra taikomi tiesiogiai. Siekiant užtikrinti asmenų, pranešusių apie pašarus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, duomenų apsaugą ir anonimiškumą, Įstatymo projektas Nr. 4 papildomas nuostata dėl šių asmenų duomenų apsaugos ir anonimiškumo garantavimo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio nuostatas, Įstatymo projekte Nr. 4 patikslinamos nuostatos dėl Pašarų ūkio subjektų registro, nurodomas registro valdytojas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Taip pat nurodoma, kokia tvarka Pašarų ūkio subjektai patvirtinami ir (arba) registruojami, jų patvirtinimas ir (arba) registravimas sustabdomas, pakeičiamas arba atšaukiamas. Įstatymo projekte Nr. 4 tikslinamas Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registro pavadinimas, kadangi į registrą įtraukiami ne vien tik patvirtinti, bet ir registruoti pašarų ūkio subjektai. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje sparčiai populiarėja pluoštinių kanapių auginimas ir plečiama jų panaudojimo sritis, siekiant užtikrinti tetrahidrokanabinolio kiekio pašaruose kontrolę, į Įstatymo projektą Nr. 4 įtraukiama nuostata dėl pašarų ūkio subjektų, kurie gamina ir (ar) tiekia rinkai pašarus, kurių sudėtyje yra pluoštinių kanapių produktų, registracijos. Pagal reglamentą 2017/625 projekte „importo“ sąvoka keičiama „įvežimo į Sąjungą“ sąvoka. Kadangi ši sąvoka pagal reglamentą 2017/625 apima ir tranzitą, Įstatymo projekte Nr. 4 atskiri reikalavimai pašarų tranzitui nenustatomi. Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. 4 atsisakoma nuostatos dėl Pašarų mokslo komiteto, kadangi realiai šis komitetas neveikia, o jo funkcijas – teikti pasiūlymus dėl pašarų teisės aktų projektų, moksliškai pagrįstas rekomendacijas dėl pašarų saugos ir kokybės – gali atlikti mokslo įstaigos ir valstybės institucijos pagal poreikį. Pašarų saugos ir kokybės klausimai reglamentuojami ES teisės aktuose, kurių didžioji dalis įsigaliojo po Pašarų mokslo komiteto sudarymo. Atsižvelgiant į reglamento 2017/625 8 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnį, Įstatymo projektas Nr. 4 papildomas nuostatomis dėl komercinių paslapčių apsaugos. Siekiant išvengti grėsmės žmonių ir gyvūnų sveikatai ir užtikrinti valstybinės pašarų priežiūros efektyvumą, Įstatymo projektas Nr. 4 papildomas nuostatomis dėl poveikio priemonių taikymo už pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nustatomos baudos už šio įstatymo ir kitų pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, šių pažeidimų nagrinėjimo ir baudų skyrimo bei išieškojimo tvarka. Baudos nustatomos atsižvelgiant į reglamento 2017/625 139 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, bei Maisto įstatyme nustatytą baudų dydį. Siekiant teisinio aiškumo Įstatymo projektas Nr. 4 taip pat papildomas nuostatomis dėl pašarų reklamos. Įgyvendinant
vaistinių pašarų gamybos, pateikimo rinkai ir naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005 ir panaikinama Tarybos direktyva 90/167/EEB, Įstatymo projektas Nr. 4 papildomas nuostatomis dėl vaistinių pašarų ir tarpinių produktų tiekimo rinkai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė VMVT ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Veterinarijos įstatymo 15 straipsnyje yra vartojama sąvoka „gyvūnų užkrečiamosios ligos buferinė zona“, tačiau įstatyme nėra apibrėžta, kas yra ši zona. Šiuo metu Veterinarijos įstatymo 2 straipsnyje, be kitų sąvokų, yra apibrėžta ir veterinarijos praktika, tačiau nėra apibrėžta sąvoka „privati veterinarijos praktika“, nors tik veterinarijos gydytojai praktikai (privatūs veterinarijos gydytojai), o ne Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai (kurie vykdo teisės aktuose nustatytas funkcijas) vykdo veiklą, kuri apibrėžta kaip veterinarijos praktika. Be to, sąvokų
„gyvūninis produktas“ ir „šalutiniai gyvūniniai produktai“ apibrėžtys
neatitinka reglamente (ES) Nr. 2017/625 esančių tokių pat sąvokų apibrėžčių. Pagal Veterinarijos įstatymą gyvūniniais produktais laikomi ne tik gyvūninis maistas, bet ir šalutiniai gyvūniniai produktai, tačiau pagal reglamentą (ES) Nr. 2017/625 gyvūniniais produktais laikytinas tik gyvūninis maistas, maistui skirti gyvi dvigeldžiai moliuskai, gyvi dygiaodžiai, gyvi gaubtagyviai ir gyvi jūros pilvakojai bei kiti gyvi gyvūnai, skirti tiekti galutiniam vartotojui. Pažymėtina ir tai, kad Veterinarijos įstatyme nėra reglamentuotas genetinės medžiagos produktų tvarkymas ar jo kontrolė, nors vadovaujantis reglamentu (ES) 2017/625 genetinės medžiagos produktų tvarkymo kontrolė yra jame nustatytos oficialios kontrolės dalis. Šiuo metu Veterinarijos įstatyme vartojamos sąvokos „gyvūno laikytojas“, „gyvūnas“, „ūkinis gyvūnas“ yra apibrėžtos Gerovės įstatymo 2 straipsnyje. Be to, Veterinarijos įstatymo 2 straipsnyje ir Gerovės įstatymo 2 straipsnyje sąvokos „ūkinis gyvūnas“ ir „gyvūnas“ apibrėžiamos skirtingai, t. y.
Veterinarijos įstatyme ūkinis gyvūnas apibrėžiamas kaip gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais tikslais, tuo tarpu Gerovės įstatyme, kuris buvo išdėstytas nauja redakcija
maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais, todėl vien tik šiuose dviejuose teisės aktuose ūkinis gyvūnas suprantamas skirtingai. Pažymėtina ir tai, kad dėl tokių skirtingų sąvokų apibrėžties atsiranda teisės aktų aiškinimo ir praktinio taikymo problemų, nes Veterinarijos įstatyme šios sąvokos apibrėžtis yra platesnė nei Gerovės įstatyme, todėl esant teisės aktų kolizijai kyla ginčų dėl tam tikrų gyvūnų priskyrimo ar nepriskyrimo prie ūkinių gyvūnų kategorijos. Veterinarijos įstatyme vartojama sąvoka „veterinarinis biocidas“, nors Europos Sąjungos teisės aktuose nuo 2012 m. (įsigaliojus 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL 2012 L 167, p. 1) vartojama sąvoka „biocidinis produktas“, kuri yra aprobuota ir taip pat paskelbta Terminų banke.
Šiuo metu VMVT funkcijos veterinarijos srityje nustatytos Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, o VMVT pareigūnų teisės – Veterinarijos įstatymo 7 straipsnyje, tačiau šiame straipsnyje tokios VMVT pareigūnų teisės kaip duoti privalomus nurodymus, kad nebūtų platinamos ligos ar gaminami pašarai ar gyvūniniai produktai nebūtų kenksmingi žmonių ir gyvūnų sveikatai, tikrinti veterinarinės kontrolės ūkio subjektų veiklą, neleisti tiekti rinkai nesaugių pašarų ar gyvūninių produktų, drausti statyti, rekonstruoti ar remontuoti ir naudoti tokius veterinarinės kontrolės subjektų pastatus, kurie neatitinka veterinarinės higienos reikalavimų, yra VMVT funkcijos. Nors Veterinarijos įstatymo 7 straipsnio 9 punkte yra nustatyta VMVT pareigūnų teisė esant įtarimui bet kada patekti į kontroliuojamų subjektų patalpas, tačiau nėra nuostatų, leidžiančių patekti į teritoriją, bei nuostatų, kaip reikėtų elgtis ūkio subjektui trukdant ar vengiant, kad jo veikla būtų tikrinama. Be to, ir tikrinamiems subjektams nėra prievolės įsileisti VMVT pareigūnus, suteikti jiems būtiną informaciją. Veterinarinę farmaciją reglamentuoja specialusis teisės aktas – Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas, tačiau Veterinarijos įstatyme įtvirtinta teisė VMVT nustatyti veterinarinių vaistų gamybos, tyrimų, tiekimo rinkai tvarką, veterinarinių vaistų registravimo taisykles, kurios turėtų būti nustatomos vadovaujantis specialiuoju įstatymu, tačiau nėra numatyta teisės VMVT nustatyti veterinarinių receptų ir veterinarinių vaistų paraiškų rašymo tvarkos. Veterinarijos įstatyme yra įtvirtinta, kad VMVT tvirtina veterinarinės kontrolės subjektus, tačiau pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr.
1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1), nuostatas, kai kurie ūkio subjektai, užsiimantys tam tikra šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo veikla, yra ne tvirtinami, o registruojami. Be to, Europos Sąjungos teisės aktai detaliai nereglamentuoja procedūrų, kaip šie subjektai turi būti tvirtinami ir registruojami. Pažymėtina ir tai, kad ne tik šalutinius gyvūninius produktus tvarkantys ūkio subjektai yra įtraukiami į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomą veterinarinės kontrolės subjektų sąrašą. Praktikoje paprastai ne tvirtinami, o registruojami veterinarinės kontrolės subjektai, kurių vykdoma veikla yra mažiau rizikinga veterinariniu požiūriu ir šiai veiklai yra nustatomi ne tokie griežti reikalavimai, kaip nustatomi tvirtinamiems veterinarinės kontrolės subjektams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimas tvirtinti, registruoti veterinarinės kontrolės subjektus yra nustatytas ne tik reglamente (EB) Nr. 1069/2009, bet ir kituose veterinarinius reikalavimus reglamentuojančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose (pvz., 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (OL 2004 specialusis leidimas, 3 skyrius, 1 tomas, p. 13), 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyvoje 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis (OL 2004 m specialusis leidimas, 3 skyrius, 11 tomas, p. 146) ir kt.). Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 12 punktą suteikiama teisė tvirtinti veterinarinės kontrolės subjektus teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau įstatyme nėra nustatytos VMVT teisės tvirtinti šių subjektų registravimo, tvirtinimo tvarkos.
Pagal Veterinarijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį privalomas visų ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimas ir jose laikomų galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklių apskaita ir ženklinimas. Vadovaujantis 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1760/2000, nustatančiu galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojančiu jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinančiu Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97, 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 21/2004, nustatančiu avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą ir iš dalies pakeičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 bei Direktyvas 92/102/EEB ir 64/432/EEB, 2008 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 2008/71/EB dėl kiaulių identifikavimo ir registravimo, 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/156/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą, privaloma registruoti ne visas ūkinių gyvūnų laikymo vietas, o tik galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų laikymo vietas ir jose laikomus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus. Tokia tvarka praktikoje ir vykdoma ūkinių gyvūnų laikymo vietų registracija ir kitų ūkinių gyvūnų laikytojams nėra prievolės registruoti laikymo vietų, jeigu laikytojas nesiekia valstybės paramos. Pagal Veterinarijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį ūkinių gyvūnų laikytojai informaciją apie ūkinių gyvūnų kaitą ir perkėlimą turėtų teikti VMVT nustatyta tvarka VMVT, tačiau Apraše nustatyta informacijos apie ūkinių gyvūnų kaitą ir perkėlimą teikimo Ūkinių gyvūnų registrui tvarka ir VMVT atskiros tvarkos nenustato.
Be to, ūkinių gyvūnų laikytojai dažnu atveju patys turi leidimus prisijungti prie Ūkinių gyvūnų registro ir informaciją jam teikia patys tiesiogiai, o ne per VMVT. Pagal Veterinarijos įstatymo 9 straipsnio 2 punktą nustatyta, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai privalo užtikrinti iš ūkio subjektų gautos informacijos, kuri sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą, tačiau įstatyme nėra nuostatų, reglamentuojančių ūkio subjektų prašymų dėl komercinių paslapčių apsaugos nagrinėjimą. Šiuo metu Gerovės įstatymo
Gerovės įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 3 punktą VMVT yra pavedama nustatyti skerdžiamų ir kitu būdu nužudomų gyvūnų apsaugos reikalavimus, tačiau šie reikalavimai nustatyti tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte – 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos (OL 2009 L 303, p. 1), ir ūkio subjektai, skerdžiantys ar žudantys gyvūnus, bei VMVT, kontroliuodama jų veiklą, vadovaujasi tik nurodyto teisės akto nuostatomis ir papildomų reikalavimų pati nenustato. Gerovės įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje laikinoji globa apibrėžiama kaip veikla, susijusi laikinu bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymu, todėl Gerovės įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 6 punkte, 4 straipsnio 5 dalyje, 8 straipsnio 6 dalyje, 21 straipsnio 2 dalies 5 punkte neteisingai vartojama sąvoka „laikinoji globa“, kai reglamentuojamas gyvūnų paėmimas iš savininkų ar suteikiama teisė perduoti laikinajai globai visus, o ne tik bepriežiūrius bei bešeimininkius gyvūnus.
Gerovės įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama gyvūnų konfiskavimo tvarka, nustatant, kad gyvūnai konfiskuojami teismo sprendimu, tačiau vadovaujantis ANK nuostatomis sprendimą konfiskuoti gyvūną pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį gali priimti bylą nagrinėjanti institucija arba teismas (tik tuo atveju, jeigu tai privalomai registruotini gyvūnai), todėl ši įstatymo nuostata nėra suderinta su AKN nuostatomis. Gerovės įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl konfiskuotų gyvūnų iki teismas priims sprendimą ar įsigalios teismo sprendimas, tačiau sprendimą konfiskuoti gyvūną pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį gali priimti ir bylą nagrinėjanti institucija. Gerovės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnai turi teisę gavę teismo sprendimą patekti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, jeigu tose laikymo vietose nesilaikoma gyvūnų gerovės reikalavimų, tačiau įstatyme nėra numatyta tokių leidimų išdavimo tvarkos. Šiuo metu dėl tokių leidimų kreipiamasi teikiant prašymus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau prašymai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, todėl nėra galimybės operatyviai užkirsti kelią daromiems gyvūnų gerovės pažeidimams, žiauriam elgesiui su gyvūnais.
Gerovės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnų teisė perduoti gyvūnus laikinai globai ir organizuoti gyvūnų paėmimo iš gyvūnų savininkų, laikytojų procedūrą. Šiuo atveju viename punkte yra sujungtos dvi visiškai skirtingos teisės, kurios viena su kita nesusijusios. Vadovaujantis Gerovės įstatymu gyvūnų paėmimo iš savininkų procedūra vykdoma tik pagal Gerovės įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ir 8 straipsnio 6 dalį, tačiau šiuo atveju tai yra ne pareigūnų teisė, o pareiga. Teisės aktai nenustato kitų galimybių iš gyvūnų savininkų paimti gyvūnų, o pagal ANK 346 straipsnį už nustatytus gyvūnų gerovės pažeidimus gali būti skiriamas konfiskavimas, bet ne paėmimas. ANK 343 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už pažeidimus gali būti konfiskuojami gyvūniniai produktai, tačiau pagal reglamentą (ES) Nr. 2017/625 gyvūniniais produktais laikytinas tik gyvūninis maistas, maistui skirti gyvi dvigeldžiai moliuskai, gyvi dygiaodžiai, gyvi gaubtagyviai ir gyvi jūros pilvakojai bei kiti gyvi gyvūnai, skirti tiekti galutiniam vartotojui, todėl už ANK 343 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus negalėtų būti skiriamas šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų konfiskavimas. Galiojantis Pašarų įstatymas nustato, kad tik patvirtinti ir (arba) įregistruoti ūkio subjektai gali gaminti, laikyti, pakuoti, fasuoti, transportuoti, tiekti rinkai arba gaminti savo reikmėms, taip pat importuoti, eksportuoti pašarus vadovaudamiesi 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
183/2005, nustatančio pašarų higienos reikalavimus, 2005 m. kovo 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 382/2005, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 1786/2003 dėl bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo taikymo išsamias taisykles, ir 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje, reikalavimais. Patvirtinti ūkio subjektai, sumokėję valstybės rinkliavą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme, įtraukiami į Lietuvos Respublikos patvirtintų pašarų ūkio subjektų registrą. Galiojančiame Pašarų įstatyme nustatyti pašarų importo, eksporto ir tranzito reikalavimai. Galiojančiame Pašarų įstatyme nustatyta, kad valstybinė pašarų kontrolė, pagrįsta rizikos vertinimu, atliekama reguliariai be išankstinio įspėjimo, taip pat kilus įtarimui, kad buvo pažeisti šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai. Galiojančiame Pašarų įstatyme nurodyta, kad Pašarų mokslo komitetas yra visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, sudaroma iš valstybės institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Komitetas teikia siūlymus dėl pašarų teisės aktų projektų, moksliškai pagrįstas rekomendacijas pašarų saugos ir kokybės, naujų pašarų gamybos klausimais, atlieka kitas Komiteto darbo reglamente nustatytas funkcijas. Galiojančiame Pašarų įstatyme nustatyta, kad pavojingais žmonių ir gyvūnų sveikatai pripažinti pašarai padaromi nekenksmingi arba sunaikinami žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka. Galiojančiame Pašarų įstatyme nėra nuostatų dėl komercinių paslapčių apsaugos, poveikio priemonių taikymo už pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nenustatytos baudos už šio įstatymo ir kitų pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nenustatyta šių pažeidimų nagrinėjimo ir baudų skyrimo bei išieškojimo tvarka. Šiuo metu atsakomybė už nesaugių pašarų tiekimą nustatyta tik ANK 344 str.
3 dalyje, t. y. numatyta bauda asmenims nuo 140 iki 300 Eur, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 600 iki 1500 Eur. Vadovaujantis ANK 609 str. 2 dalimi, asmenims, pirmą kartą padariusiems šį nusižengimą, paprastai surašomas administracinis nurodymas ir bauda tesiekia 70 ar 300 Eur. Tokia ANK įtvirtinta baudų už nesaugių pašarų tiekimą sistema nėra nei proporcinga, nei atgrasanti visų pirma dėl ANK esančio administracinio nurodymo instituto. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma Veterinarijos įstatymą papildyti sąvoka „gyvūnų užkrečiamosios ligos buferinė zona“, atsisakyti kaip perteklinių Gerovės įstatyme, Pašarų įstatyme bei reglamente (ES) 2017/625 įtvirtintų sąvokų
„gyvūnas“, „gyvūniniai produktai“, „pašaras“, „šalutiniai gyvūniniai
produktai“, „ūkinis gyvūnas“, tokiu būdu bus išvengta skirtingos tokių pat sąvokų apibrėžties skirtinguose teisės aktuose, taip pat ir galimų ginčų. Įstatymo projektu Nr. 1 pakeitus sąvokos „valstybinė veterinarinė kontrolė“ apibrėžtį, bus įgyvendintos reglamento (ES) 2017/625
priežiūra“ apibrėžtį, sąvokos „valstybinė veterinarinė priežiūra“ reikšmė bus priartinta prie valstybinės priežiūros turinio, įtvirtinto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 Veterinarijos įstatymas papildomas sąvoka
„privati veterinarijos praktika“ vietoj bendrinės sąvokos „veterinarijos praktika“,
nes veterinarijos praktika, kaip ji suprantama plačiąja prasme ir kaip ji buvo apibrėžta Veterinarijos įstatyme, verčiasi tik privatūs asmenys (privatūs veterinarijos gydytojai), o valstybiniame sektoriuje dirbantys veterinarijos gydytojai, vertindami gyvūnų sveikatos būklę, vykdydami priešskerdiminį gyvūno tikrinimą ar kitas su gyvūnų sveikata susijusias funkcijas, užsiima ne veterinarijos praktika, o vykdo pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas ir užduotis, kurios yra valstybinės veterinarinės kontrolės ar priežiūros sudedamoji dalis. Tokiu būdu aiškiau bus nustatyta, kas yra privati veterinarijos praktika. Atsižvelgiant į tai, kad reglamentas (ES) 2017/625 apima ir genetinės medžiagos produktus, Įstatymo projektu Nr. 1 dėl šios sąvokos bei pasikeitusių kitų sąvokų apibrėžčių yra patikslinami Veterinarijos įstatymo 6, 7, 14 ir 16 straipsniai. Be to, Įstatymo projektu Nr. 1 patikslinamas VMVT funkcijų ir VMVT pareigūnų teisių sąrašas, perkeliant į VMVT funkcijų sąrašą tas VMVT pareigūnų teises, kurios faktiškai yra VMVT funkcijos. Įstatymo projekte Nr. 1 numačius, kad VMVT nustato veterinarinių receptų ir veterinarinių vaistų paraiškų rašymo tvarką, kad ne tik tvirtina, bet ir registruoja veterinarinės kontrolės subjektus bei nustato šių subjektų tvirtinimo ir registracijos tvarką, įstatymo lygmeniu bus įteisinta VMVT kompetencija vykdant jai priskirtas funkcijas, kurias ji faktiškai vykdo. Be to, VMVT teisių sąrašas papildomas teise daryti vaizdo ir garso įrašus, imti dokumentus ir daryti jų kopijas, vykdant funkcijas pasitelkti kitų institucijų pareigūnų pagalbą, taip pat teise prievarta (su teismo leidimu) patekti į kontrolės subjekto patalpas, jeigu pastarasis trukdo, kad jo veikla būtų tikrinama, ar vengia tokios kontrolės.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, nustatoma, kad VMVT prašymus išduoti leidimus patekti į veterinarinės kontrolės subjektų teritoriją ir patalpas nagrinėja regionų arba Vilniaus apygardos administracinis teismas. Įstatymo projekte Nr. 1 įtvirtinamos ne tik nuostatos, kas šiuo atveju nagrinėja prašymus, bet ir reikalavimai prašymui, jų nagrinėjimo terminai bei apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais (pvz., esant pagrįstų įtarimų dėl pavojingos užkrečiamosios ligos ar esant įtarimų dėl šiurkščių gyvūnų laikymo pažeidimų ar pan.) gali reikėti į ūkio subjekto patalpas ar teritoriją patekti nedelsiant, teisė priimti sprendimą patekti į patalpas ar teritoriją prievarta suteikiama VMVT direktoriui, tačiau ir tokiu atveju prašymas ne vėliau kaip per 24 valandas turi būti teikiamas išnagrinėti teismui. Tokiu būdu bus nustatytos aiškios procedūros, kaip elgtis, kai kontroliuojami subjektai neleidžia pareigūnams įeiti į patalpas ar teritoriją, ir teismams bus aišku, kokia tvarka vadovaujantis nagrinėti VMVT pateikiamus prašymus. Įstatymo projektu Nr. 1 patikslinamos ir nuostatos dėl ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo, kadangi de facto Lietuvoje privaloma tik galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų laikymo vietų registracija, jose laikomų galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų apskaita ir ženklinimas bei kitų ūkinių gyvūnų, kurių laikytojai siekia valstybės paramos, registracija.
Atskirų rūšių ūkinių gyvūnų ženklinimą ir registravimą reglamentuoja atitinkami Europos Sąjungos teisės aktai (tiek direktyvos, tiek reglamentai). Pvz., jeigu asmuo savo reikmėms laiko tik triušius, vištas, kalakutus ar kitus ūkinius gyvūnus, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus nėra privalomai registruojami, šis asmuo neprivalo registruoti tokių gyvūnų laikymo vietos, tačiau vadovaujantis Aprašu ir valstybės paramos teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, ūkinių gyvūnų, kurių registracija nėra privaloma, laikytojas, siekiantis valstybės paramos, turi pareigą registruoti ir tokių ūkinių gyvūnų laikymo vietas, bandas ir teikti informaciją apie laikomų gyvūnų skaičių. Atsižvelgiant į reglamento (ES) 2017/625 9 straipsnį Įstatymo projektu Nr. 1 patikslinamas Veterinarijos įstatymo 19 straipsnis, reglamentuojantis valstybinės veterinarinės kontrolės bendruosius principus, iš kurių pagrindinis ir toliau išlieka principas vykdyti šią kontrolę iš anksto nepranešus. Įstatymo Nr. 1 projekte įtvirtinamos nuostatos, kad valstybinė veterinarinė kontrolė pagal veterinarinės kontrolės subjekto prašymą gali būti atliekama iš anksto pranešus arba nepranešus ir kad išankstinis pranešimas nepanaikina VMVT teisės nuspręsti tokią kontrolę atlikti nepranešus. Toks reglamentavimas atitiks nustatytąjį reglamento (ES) 2017/625 9 straipsnio 4 dalyje.
Kadangi reglamento (ES) 2017/625 140 straipsniu siekiama nustatyti mechanizmus ir procedūras, kad kiekvienas asmuo nesibaimindamas neigiamų pasekmių galėtų kompetentingai institucijai pranešti apie padarytus ar galimus reglamento (ES) 2017/625 ir pagal jį nustatytų taisyklių pažeidimus, Veterinarijos įstatymas papildomas nuostata, garantuojančia tokių asmenų anonimiškumą ir duomenų apsaugą. Įstatymo projektu Nr. 1 Veterinarijos įstatymas papildomas nauju straipsniu, reglamentuojančiu komercinių paslapčių apsaugą, ir įgyvendina reglamento (ES) 2017/625 8 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas. Įstatymo projektu Nr. 2 patikslinamas Gerovės įstatymo 3 straipsnis, kurio 9 dalyje nustatyta VMVT kompetencija gyvūnų gerovės srityje. Įstatymo projektu Nr. 2 pripažįstamas netekusiu galios Gerovės įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 3 punktas, kuriame VMVT buvo pavesta patvirtinti skerdžiamų ar kitaip žudomų gyvūnų apsaugos reikalavimus. Tokiu būdu Gerovės įstatyme neliks funkcijų, kurių VMVT faktiškai nevykdo, nes šie reikalavimai yra nustatyti tiesiogiai taikomame ES teisės akte. Be to, Gerovės įstatymo 3 straipsnio
reikalavimų oficialią kontrolę vykdo VMVT ir kokiais teisės aktais vadovaujasi. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 2 tikslinamas sąvokos „laikinoji gyvūnų globa“ vartojimas ir pakeitus Gerovės įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 6 punkto, 4 straipsnio 5 dalies, 8 straipsnio 6 dalies ir 21 straipsnio
teisingas Gerovės įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžtos sąvokos „laikinoji gyvūnų globa“ vartojimas, kadangi sąvoka „laikinoji gyvūnų globa“ apima tik bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikymą trumpą laiką, tačiau tokia sąvoka neturėtų būti vartojama, kai kalbama apie gyvūnus, paimamus iš savininko, nes toks gyvūnas negali būti laikomas bešeimininkiu (gyvūnu, kuris neturi savininko ar jis nežinomas arba kurio savininkas atsisakė neperduodamas jo kitam savininkui) arba bepriežiūriu (gyvūno laikytojo neprižiūrimu gyvūnu, kuris yra už gyvūno laikytojo valdomo gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ar kitos teritorijos ribų). Įstatymo projektu Nr. 2 keičiamos Gerovės įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalys atsisakant nuostatos, kad tik teismas priima sprendimą dėl gyvūno konfiskavimo, ir tokiu būdu Gerovės įstatymo nuostatos suderinamos su ANK nuostatomis. Įstatymo projektu Nr. 2 papildoma Gerovės įstatymo 20 straipsnio 2 dalis įtraukiant gyvūnų laikytojo pareigas, įpareigojančias gyvūnų laikytojus leisti tikrinti gyvūnus ir jų laikymo sąlygas, patalpas, teritoriją, įrangą, kurioje jie laikomi, transporto priemones, naudojamas gyvūnų vežimui, su gyvūnų laikymu susijusius dokumentus ir informacines sistemas, taip pat leisti fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus, imti dokumentus ar daryti jų kopijas, reikalingus kontrolę vykdančių pareigūnų funkcijoms įgyvendinti, taip pat vykdyti kontroliuojančių institucijų pareigūnų nurodymus gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 2 papildomas Gerovės įstatymo 21 straipsnis nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimą kontroliuojančių institucijų teisės kreiptis į teismą su prašymu išduoti leidimus patekti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kur galimai pažeidžiami gyvūnų gerovę ir apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, taip pat nuostatomis dėl tokių prašymų nagrinėjimo, kur atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį nustatoma, kad prašymus išduoti leidimus patekti į veterinarinės kontrolės subjektų teritoriją ir patalpas nagrinėja regionų arba Vilniaus apygardos administracinis teismas. Įstatymo projekte Nr. 2 įtvirtinamos ne tik nuostatos, kas šiuo atveju nagrinėja prašymus, bet ir prašymų nagrinėjimo terminai bei apskundimo tvarka.. Tokios nuostatos padės nustatyti operatyvesnį prašymų nagrinėjimą ir galimai užkirs kelią gyvūnų gerovės pažeidimams. Įstatymo projektu Nr. 3 papildoma ANK 343 straipsnio 7 dalis žodžiais
„šalutiniai gyvūniniai produktai, jų gaminiai, genetinės medžiagos produktai“ ir
tokiu būdu ANK nuostatos suderinamos su keičiamo Veterinarijos įstatymo ir reglamento (ES) 2017/625 nuostatomis. Taip pat keičiamas ANK 344 straipsnis, kuriame atsisakoma šio straipsnio 3 dalies nuostatų, numatant baudas už nesaugių pašarų patiekimą rinkai Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatose. Projekto numeris Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje 19-10555. Įstatymo projektu Nr. 3 keičiamas ANK 589 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
ūkinių gyvūnų veislininkystės srityje“ VMVT, be kita ko, paskirta atsakinga institucija už ūkinių gyvūnų veislininkystės priežiūrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.
veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reorganizavimo ir Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prijungta prie VMVT. VMVT perėjo Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnį pripažįstant šio straipsnio 62 punktą, kuriuo suteiktos teisės Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus, netekusiu galios bei siūloma pakeisti šio straipsnio 30 punktą, suteikiant teisę VMVT pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl Administracinių nusižengimų kodekso 304¹ ir 345 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų. Įstatymo projektas Nr. 4 papildomas „nesąžiningos pašarų ūkio subjekto veiklos“, „pašarų atsekamumo“, „pašarų tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai“, „pašarų ūkio subjekto patvirtinimo“ ir „pašarų ūkio subjekto registravimo“, „pašarų tvarkymo“, „specialiojo pašaro“, „tarpinio produkto“, „vaistinio pašaro“ sąvokomis. Įstatymo projekte Nr. 4 nurodoma, kokiems pašarų ūkio subjektams netaikomas reikalavimas būti patvirtintiems ir (arba) registruotiems, tokiu būdu padidinant teisinį aiškumą dėl pašarų tvarkymo reikalavimų taikymo. Siekiant apibrėžti pašarų ūkio subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarką ir reikalavimus, Įstatymo projekte Nr.
patvirtinami ir (arba) registruojami, jų patvirtinimas ir (arba) registravimas sustabdomas, pakeičiamas arba atšaukiamas reglamente (EB) Nr. 183/2005 nustatyta tvarka. Patvirtinti ir (arba) įregistruoti ūkio subjektai įtraukiami į Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registrą. Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registro valdytoja – Žemės ūkio ministerija. Įstatymo projekte Nr. 4 nustatoma, kad pašarų ūkio subjektai, kurie gamina ir (ar) tiekia rinkai pašarus, kurių sudėtyje yra pluoštinių kanapių produktų, registruojami. Įstatymo projekte Nr. 4 nurodomi pašarų eksporto ir įvežimo į Sąjungą reikalavimai. Kadangi „įvežimo į Sąjungą“ sąvoka pagal reglamentą 2017/625 apima ir tranzitą, tranzitu vežamiems pašarams taikomi įvežimo į Sąjungą reikalavimai. Įstatymo projekte Nr. 4 nustatoma, kad pašarų kontrolė, pagrįsta rizikos vertinimu, atliekama reguliariai, be išankstinio įspėjimo, išskyrus atvejus, kai išankstinis pranešimas yra būtinas ir pagrįstas, kad pašarų kontrolė būtų atlikta, taip pat kilus įtarimui, kad buvo pažeisti šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai. Siekiant mažinti administracinę naštą Projekte atsisakoma nuostatos dėl Pašarų mokslo komiteto. Įstatymo projekte Nr. 4 nurodoma, kad pavojingais žmonių ir (ar) gyvūnų sveikatai pripažintų pašarų kenksmingumas pašalinamas arba jie sunaikinami vadovaujantis 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos reglamento (ES) 2015/786 nuostatomis arba tvarkomi kaip atliekos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Siekiant teisinio aiškumo dėl informacijos apie pašarų ūkio subjektų veiklą teikimo Įstatymo projektas Nr. 4 papildomas nuostatomis dėl komercinių paslapčių apsaugos. Įstatymo projektas Nr. 4 papildomas nuostatomis dėl vaistinių pašarų tiekimo rinkai ir skyriumi dėl pašarų reklamos.
Siekiant sistemiškai sureglamentuoti sankcijas už produktų ir paslaugų saugos pažeidimus, į Įstatymo projektą Nr. 4 įtraukiamos sankcijos už pašarų saugos pažeidimus. Šiuo metu sankcijos už nesaugaus maisto tiekimą nustatytos Lietuvos Respublikos maisto įstatyme, kitų gaminių – Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme. Kaip nustatyta reglamento 2017/625 139 straipsnyje, sankcijos už maisto ir pašarų srities teisės aktų pažeidimus turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, todėl siekiant šio tikslo projektas papildomas nuostatomis dėl poveikio priemonių taikymo už pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nustatomos atitinkamos baudos už šio įstatymo ir kitų pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Įstatymo projektas Nr. 4 papildomas šių pažeidimų nagrinėjimo ir baudų skyrimo bei išieškojimo procedūromis ir tvarka. Kadangi nesaugių pašarų tiekimas rinkai gali sutrikdyti sveikatą ar sukelti žūtį ne vien tik gyvūnams, bet ir jų produktus vartojantiems žmonėms, siekiant atgrasančio poveikio dėl pašarų saugos reikalavimų pažeidimo, baudų dydžiai nustatomi tokie, kaip šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos maisto įstatyme už nesaugaus maisto tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Teigiamos pasekmės nurodytos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. Poveikis administracinei naštai nurodytas pridedamoje administracinės naštos vertinimo lentelėje. Neigiamų pasekmių priėmus įstatymų projektus nenumatoma.
Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Sprendimų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekte Nr. 4 nurodytų naujų pašarų ūkio subjektų patvirtinimo ar registravimo nuostatų įgyvendinimas pašarų ūkio subjektams sudarys vienkartinę 3828,37 Eur administracinę naštą. Patvirtinus ar registravus šiuos ūkio subjektus, kitais metais šiems pašarų ūkio subjektams dėl naujų nuostatų įgyvendinimo administracinės naštos nebebus. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 1361 „Dėl Lietuvos Respublikos patvirtintų pašarų ūkio subjektų registro ir Lietuvos Respublikos patvirtintų pašarų ūkio subjektų registro nuostatų patvirtinimo“. Priėmus įstatymų projektus, Žemės ūkio ministerijai reikės pakeisti:
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 3D-606 „Dėl Pašarų ūkio subjektų patvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr.
3D-607 „Dėl Pašarų ūkio subjektų įregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. 3D-67 „Dėl Valstybinės veterinarinės pašarų kontrolės taisyklių patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. 3D-225 „Dėl Pašarų privalomųjų saugos reikalavimų kontrolės įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 3D-404 „Dėl duomenų apie pašarus teikimo taisyklių patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. 3D-824 „Dėl Lietuvos Respublikos patvirtintų pašarų ūkio subjektų registro tvarkytojo paskyrimo“;
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. 3D-235 „Dėl Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro administruojamų informacinių sistemų ir registrų duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11.
teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti nereikės rengti įgyvendinamųjų teisės aktų, tačiau reikės pakeisti šio rašto 8 punkte nurodytus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „veterinarija“, „gyvūnų gerovė“, „tiekimas“, „gyvūnas“, „kombinuotieji pašarai“, „kontrolė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomo Pašarų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šis įstatymas nustato pašarų tvarkymo, įvežimo į Europos Sąjungą (toliau – ES), eksporto ir valstybinės pašarų priežiūros teisinius pagrindus“. Analogiškos normų konstrukcijos su trumpiniu „ES“ yra vartojamos visame keičiamo įstatymo tekste. Pastebėtina, jog valstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Taigi Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti įtvirtinamos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja Europos sąjungos jurisdikcijoje esančius teisinius santykius. Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose, tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip taikytinų visoje Europos Sąjungoje, t. y. Lietuvos įstatymais negali būti reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungoje. Siūlytina ištaisyti, visas keičiamo įstatymo nuostatas, keliančias abejonių dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijos nustatymo Europos Sąjungai. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas valstybinės pašarų priežiūros institucijai. Atkreiptinas dėmesys, jog projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nėra aiškiai nustatoma, koks subjektas yra skiriamas valstybinės pašarų priežiūros institucija.
Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 24 dalyje yra numatoma, kad valstybinė pašarų priežiūra yra laikoma „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veikla <...>“, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodoma, kad valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal savo kompetenciją vykdo pašarų tvarkymo, saugos ir kokybės reikalavimų valstybinę priežiūrą. Pastebėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo straipsnių pavadinimuose naudojamas
„valstybinės pašarų institucijos“ pavadinimas, tuo tarpu minėtų straipsnių
turinyje dėstomos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar jos pareigūnų funkcijos, teisės ir pareigos (pavyzdžiui projekto 7, 8, 9 straipsniai). Taigi, tik iš minėtų nuostatų turinio galima daryti prielaidą, kad valstybinė pašarų priežiūros institucija yra Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina aiškiai apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje vartojamą formuluotę „valstybinė pašarų priežiūros institucija“ ir įstatymo projekto tekste laikyti nuoseklios terminijos. 3. Keičiamo įstatymo nuostatose nurodant objektus, kuriems pašarai ar pašarams skirti produktai gali kelti pavojų, vartojamos įvairios formuluotės:
„gyvūnų ar žmonių sveikatai arba aplinkai“ (projekto 3 straipsnio 4 dalis), „gyvūnų
ir vartotojų sveikatą ir interesus“ (projekto 4 straipsnio 3 dalies 6 punktas),
„žmonių ar gyvūnų sveikatai“ (projekto 4 straipsnio 3 dalies 7 punktas), „riziką
žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai” (projekto 5 straipsnio 2 dalis), “žmonių ir
(ar) gyvūnų sveikatai ir (ar) aplinkai” (projekto 5 straipsnio 16 dalis),
“žmonių sveikatai ir aplinkai” (projekto 6 straipsnio 3 dalies 2 punktas),
“aplinkai, gyvūnų, žmonių sveikatai ar gyvybei” (projekto 8 straipsnio 3 dalis). Siekiant aiškumo, siūlytina šias formuluotes suvienodinti. 4.
įvedamo trumpinio (toliau – Reklamos įstatymas“, kadangi vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 6.1. punktu, kai teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. 5. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra įvedamas trumpinys
„Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registrą (toliau – Registras)“,
atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje jau yra vartojamas Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registro pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje šio trumpinio atsisakyti ir jį įvesti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje. 6. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė steigia Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registrą (toliau – Registras), tačiau nuostatos, reglamentuojančios minėtą registrą yra ne tik dėstomos atskiruose projekto straipsniuose, bet ir formuluojamos nekonkrečiai. Pavyzdžiui projekto nuostatose nėra nurodomas Registro objektas ir tik analizuojant Tarnybos kompetenciją (pavyzdžiui projekto 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas arba 5 straipsnio 5 dalis) galima daryti prielaidą, kas galėtų būti Registro objektu. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnyje yra reglamentuojamas registro steigimas, konkrečiai išvardijant kas privalo būti nurodoma įstatyme, Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos, Registro reglamentavimui skiriant atskirą straipsnį. 7. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio pavadinimas nurodo, jog šis straipsnis yra skirtas pašarų tvarkymo reikalavimų reglamentavimui.
Tuo tarpu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis reglamentuoja atvejus kada pašarų subjektai turi būti patvirtinti, o keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalis numato atvejį kada pašarų ūkio subjektai turi būti įregistruoti. Manytina, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 dalys nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, todėl siūlytina šias dalis dėstyti atskiru straipsniu. 8. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūlytina atsisakyti žodžių „gali būti“ kaip perteklinių. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje skaičius „5“ keistinas žodžiu „šio“. 9. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje vienodintinos sąvokos
„išankstinis įspėjimas“ ir „išankstinis pranešimas“, o šio straipsnio 5 dalyje
nurodytinas pilnas Reglamento (ES) 2016/679 pavadinimas. 10. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos ir Pranešėjų apsaugos įstatyme vartojamą terminologiją, vietoje žodžių „duomenų apsaugą ir garantuoja anonimiškumą“, vartotini žodžiai „asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. 11. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinę pašarų priežiūrą atliekantys pareigūnai turi teisę „reikalauti, kad tikrinami pašarų ūkio subjektai ar jų įgalioti asmenys atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas“. Tokia nuostatos formuluotė apriboja asmenų teisę pateikti rašytinius paaiškinimus, todėl svarstytina, ar toks ribojimas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Pastebėtina, jog analogiškais atvejais, kituose įstatymuose asmenims sudaroma galimybė pateikti ne tik žodinius, tačiau ir rašytinius paaiškinimus. Manytina, jog ir šiuo atveju tokia asmenų teisė turėtų būti užtikrinta. 12.
punkte dėstomos dvi savarankiškos ir tiesiogiai nesusijusios valstybinę pašarų priežiūrą atliekančių pareigūnų teisės. Tokis teisės turi būti išdėstytos atskirais straipsnio dalies punktais. 13. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinę pašarų priežiūrą atliekantys pareigūnai turi teisę „esant įtarimui dėl pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į pašarų ūkio subjektų teritoriją ir patalpas, atlikti tikrinimus, gauti visą su tikrinimu susijusią informaciją. Pašarų ūkio subjektui trukdant, kad jo veikla būtų tikrinama, dalyvaujant policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, prievarta patekti į pašarų ūkio subjekto teritoriją ir patalpas su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją;“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog nuostatos sudedamosios dalys stokoja loginių ryšių. Atkreiptinas dėmesys, jog nuostatos pradžioje kalbama apie teisę patekti į pašarų ūkio subjektų teritoriją ir patalpas, atlikti tikrinimus, o vėliau apie trukdymą atlikti veiklos tikrinimą. Neaišku kodėl nuostatoje atskirai išskiriamas vengimas, kad toks tikrinimas būtų atliekamas, dalyvaujant policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, nes teisė pasitelkti policijos pareigūnus jau yra numatyta šios straipsnio dalies 3 punkte. Be to, nuostatos pabaigoje dar kalbama ir apie teisę gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją.
Pastebėtina, jog savo esme tai yra skirtingos teisės ir veiksmai, kuriuos derėtų reguliuoti atskirose nuostatose, aiškiai ir atskirai nustatyti pareigūnų teises: 1) atlikti veiklos tikrinimą; 2) patekti į subjektų teritoriją, patalpas (galimai atskirai aptariant patekimą darbo valandomis ir po jų[1]);
3) paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją; 4) veterinarinės kontrolės subjektams atsisakius pareigūnams suteikti prieigą į teritoriją, patalpas, transporto priemones, suteikti visą su tikrinimu susijusią informaciją, teisė atlikti šiuos veiksmus su teismo leidimu. Antra, nuostatoje atsisakytina perteklinio žodžio „prievarta“ vartojimo, nes teismo leidimas suponuoja pareigūnų teisę patekti į patalpas ir teritorijas be savininko sutikimo, tuo tarpu prievartos naudojimą reguliuoja kiti teisės aktai ir į keičiamo įstatymo reguliavimo sritį toks reguliavimas negali ir neturi būti įtrauktas. Trečia, atsižvelgiant į tai, jog pašarų priežiūrą atliekantiems pareigūnams numatomos plačios teisės, manytina, kad įstatyme turi būti aiškiai nurodytos ir jų kontroliuojamų subjektų teisės, susijusios su aptariamais patikrinimais ir pareigūnų teisėmis, pavyzdžiui, teisė dalyvauti vykdant patikrinimą ir patenkant į teritorijas, patalpas, teisė būti atstovaujamiems, teisė susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu atliekami patikrinimo veiksmai ir kt. Be to, pastebėtina, jog toks reguliavimas turėtų būti įtvirtintas įstatyme, nes asmens teisių ir laisvių turinys, jų įgyvendinimo garantijos turi būti nustatytos įstatymu, o poįstatyminiame teisės akte gali būti nustatytos teisių įgyvendinimo procedūros.
Ketvirta, nekvestionuojant pašarų priežiūrą atliekančių pareigūnų teisių vykdyti tam tikrą veiklos priežiūrą, atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose, suteikiant valstybės pareigūnams panašias teises, yra nustatomi specialūs pagrindai ir reikalavimai, kuriems esant jie gali naudotis jiems suteiktomis teisėmis (Konkurencijos įstatymo 24 straipsnis, Mokesčių administravimo įstatymo 122 straipsnis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 11 straipsnis ir kt.). Šiame kontekste pastebėtina, kad, pavyzdžiui, teisė patekti į patalpas yra tiesiogiai susijusi su asmenų nuosavybės teisės apsauga. Todėl manytina, kad įstatymas turėtų detaliau ir išsamiau reguliuoti minėtus teisinius santykius, reguliavimą detalizuojant ir užtikrinant asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Penkta, svarstytina, ar nuostatoje vartojama sąvoka „veiklos tikrinimas“ yra pakankamai aiški. Atkreiptinas dėmesys, jog iš įstatymo projekto nėra aišku kokius veiksmus turėtų ir galėtų apimti
„veiklos tikrinimas“, kokiais atvejais ir kokiais pagrindais toks „veiklos
tikrinimas“ galėtų būti atliekamas. Be to, tokia sąvoka neapibrėžiama ir Reglamente (ES) 2017/625, šiame reglamente vartojama sąvoka „oficiali kontrolė“, kuri vykdoma siekiant patikrinti, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, ar asmenys laikosi teisės aktų reikalavimų. Todėl siūlytina arba pateikti minėtos sąvokos apibrėžtį, arba terminologiją suderinti su Reglamentu (ES) 2017/625, kad būtų aišku kokius teisinius santykius siekiama reguliuoti. Be to, tuo atveju, jei analizuojama sąvoka vartojama remiantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, derėtų nurodyti kaip ji koreliuoja su Reglamento (ES) 2017/625 terminologija. 14.
siūloma nustatyti, kad jog Tarnybos prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas Regionų ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atkreiptinas dėmesys, jog toks neribotas teismingumo pasirinkimas kelia abejonių dėl jo proporcingumo. Manytina, kad prašymai turėtų būti pateikiami vadovaujantis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklėmis, nenustatant įstatymo vykdymą kontroliuojančiai institucijai išskirtinių teismingumo taisyklių, kurios netaikomos kitoms valstybės institucijoms, ir nesudarant galimybės šiai institucijai piktnaudžiauti savo teisine padėtimi. 15. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą Lietuvos vyriausiajame teisme, Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad „Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma“. Tokia šio įstatymo nuostata reiškia, jog projektu siūlomas reguliavimas yra nesuderintas su Administracinių bylų teisenos įstatymu, todėl siūlytina analizuojamą projekto nuostatą papildyti, jog įstatymo vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą tik tuomet, jei skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. 16.
reguliavimo nėra aišku koks subjektas – tik pašarų ūkio subjektas (9 straipsnio
dėl komercinių paslapčių apsaugos. 17. Keičiamo įstatymo 9 straipsniu siūloma sureguliuoti su konfidencialios informacijos apsauga susijusius teisinius santykius. Šiame kontekste pastebėtina, kad konfidencialumo pareiga turėtų būti nustatyta ne tik institucijos /pareigūnų veiksmų metu, tačiau net tais atvejais, jei pareigūnai nebedirba institucijoje. 18. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje yra numatoma, kad „Jei pašarų ūkio subjektas mano <...> jis tuoj pat pradeda šio pašaro pašalinimo iš rinkos procedūras ir apie tai praneša Tarnybai“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš nei teikiamos nuostatos, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku per kokį terminą pašarų ūkio subjektas turi informuoti Tarnybą apie tai, kad pašaras neatitinka pašarų saugos reikalavimų. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje šį terminą apibrėžti. 19. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis koreguotina gramatiniu aspektu. 20. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje yra pateikiamos kelios lengvinančių aplinkybių sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje išdėstytų sunkinančių aplinkybių sąlygų. 21. Keičiamo įstatymo 15 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Šio įstatymo 13 ir 19 straipsniuose nustatyta nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
Ši nuostata netaikoma, kai nesaugiu pašaru pakenkiama gyvūno ar vartotojo sveikatai, gyvūnas žūsta arba turi būti nugaišintas ar vartotojas miršta.“ Pastebėtina, jog nėra aišku, per kiek laiko turėtų būti paskirtos nuobaudos, kai nuostata skirti nuobaudą per dvejus metus nėra taikoma. Tuo atveju, jei tokių nuobaudų skyrimui nebūtų taikomas joks senaties terminas, turėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis konstituciniam teisinės valstybės principui. 22. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnyje, reglamentuojančiame pašarų saugos pažeidimų nagrinėjimo ir nuobaudų taikymo tvarką, nėra apibrėžiamas joks terminas, per kurį Tarnyba turėtų išnagrinėti pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūros turėtų būti nustatytos įstatyme, siūlytina, siekiant, kad nagrinėjimo procedūros netruktų nepagrįstai ilgą laiko tarpą, šį terminą apibrėžti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad straipsnis stokoja ir kitų esminių nuostatų, susijusių su pažeidimų nagrinėjimo tvarka, susijusių su asmenų teisėmis į gynybą. Pavyzdžiui, straipsnyje neapibrėžiama, kokia tvarka asmenys turi būti informuojami apie bylos nagrinėjimą, posėdžio datą, koks informavimo būdas laikomas tinkamu. Per kokį terminą nuo priėmimo, Tarnybos nutarimai turi būti paskelbti jos interneto svetainėje, ar toks paskelbimas laikomas tinkamu suinteresuoto asmens informavimu apie priimtą sprendimą. Pastebėtina, kad tokios nuostatos yra tiesiogiai susijusios su asmenų teisėmis, todėl jos negali būti nustatytos poįstatyminiame teisės akte. 23. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje tikslintinas nurodytas
„20 dienų“ terminas, jį atitinkamai susiejant su kalendorinėmis ar darbo dienomis. 24.
atsakomybėn traukiamo pašarų ūkio“ įrašytinas žodis „subjekto“. 25. Įstatymo priedas turėtų būti išdėstytas po keičiamo įstatymo 20 straipsnio teksto. 26. Įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos „Respublikos Prezidentas“ rašytinos toje pačioje eilutėje. 27. Atkreipiame dėmesį, kad su analizuojamu įstatymo projektu kartu teikiamame Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 6, 7, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 21 straipsniu ir priedo pakeitimo įstatymo projekte, reg. Nr. XIIIP-4516, reguliuojant pagal savo esmę analogiškus teisinius santykius, pavyzdžiui, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų teises, susijusias su patekimu į patalpas ir kt., yra naudojami skirtingi: teisės normų formuluotės, terminija, sąvokos, normų konstrukcijos, normų dėstymo būdas. Toks analogiškų teisės normų dėstymo būdas yra nepateisinamas teisės sistemiškumo ir aiškumo požiūriu. Siūlytina projektus susisteminti, kad jų turinys, reguliuojant vienodus teisinius santykius nesiskirtų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti asmenų nuosavybės teisės apsaugą, valstybinių institucijų įgalinimai patekti į juridinių asmenų naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones turėtų būti ribojami juridinių asmenų darbo laiko požiūriu, nustatant, jog valstybinę priežiūrą vykdančių juridinių asmenų atstovai patekti į naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones gali darbo laiku, tuo tarpu ne darbo laiku toks patekimas turėtų būti ribojamas ir vykdomas juridiniam asmeniui davus sutikimą ir dalyvaujant juridinio asmens atstovui arba su teismo leidimu.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
2020-06-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas,
pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas, Rasa Petrauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnyje nauja redakcija dėstomo Pašarų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šis įstatymas nustato pašarų tvarkymo, įvežimo į Europos Sąjungą (toliau – ES), eksporto ir valstybinės pašarų priežiūros teisinius pagrindus“. Analogiškos normų konstrukcijos su trumpiniu „ES“ yra vartojamos visame keičiamo įstatymo tekste. Pastebėtina, jog valstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Taigi Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti įtvirtinamos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja Europos sąjungos jurisdikcijoje esančius teisinius santykius. Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose, tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip taikytinų visoje Europos Sąjungoje, t. y.
Lietuvos įstatymais negali būti reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungoje. Siūlytina ištaisyti, visas keičiamo įstatymo nuostatas, keliančias abejonių dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijos nustatymo Europos Sąjungai. Pritarti Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas nustato pašarų tvarkymo įvežimo į Europos Sąjungą (toliau – ES), eksporto ir valstybinės pašarų priežiūros teisinius pagrindus.“ Atsižvelgiant į pastabą, atitinkamai keičiami ir kt. projekto straipsniai, žr. KRK patobulinto projekto Nr. XIIIP-4519ES (2) lyginamąjį variantą: 2 str., 3 str. 5 d., 4 str. 2 d. 1 p., 7 str. 2 ir 3 d., projekto IV sk., 12 str. 2 ir 3 d. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas valstybinės pašarų priežiūros institucijai. Atkreiptinas dėmesys, jog projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nėra aiškiai nustatoma, koks subjektas yra skiriamas valstybinės pašarų priežiūros institucija. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 24 dalyje yra numatoma, kad valstybinė pašarų priežiūra yra laikoma „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veikla <...>“, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodoma, kad valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal savo kompetenciją vykdo pašarų tvarkymo, saugos ir kokybės reikalavimų valstybinę priežiūrą.
Pastebėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo straipsnių pavadinimuose naudojamas
„valstybinės pašarų institucijos“ pavadinimas, tuo tarpu minėtų straipsnių
turinyje dėstomos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar jos pareigūnų funkcijos, teisės ir pareigos (pavyzdžiui projekto 7, 8, 9 straipsniai). Taigi, tik iš minėtų nuostatų turinio galima daryti prielaidą, kad valstybinė pašarų priežiūros institucija yra Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina aiškiai apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje vartojamą formuluotę
„valstybinė pašarų priežiūros institucija“ ir įstatymo projekto tekste
laikyti nuoseklios terminijos. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis Šis įstatymas taikomas visiems pašarus tvarkantiems, įvežantiems į ES, eksportuojantiems ūkio subjektams, taip pat valstybinės pašarų priežiūros institucijai – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – Tarnyba).“
kanceliarijos Teisės departamentas
4 3.
4
įstatymo nuostatose nurodant objektus, kuriems pašarai ar pašarams skirti produktai gali kelti pavojų, vartojamos įvairios formuluotės: „gyvūnų ar žmonių sveikatai arba aplinkai“ (projekto 3 straipsnio 4 dalis), „gyvūnų ir vartotojų sveikatą ir interesus“ (projekto 4 straipsnio 3 dalies 6 punktas),
„žmonių ar gyvūnų sveikatai“ (projekto 4 straipsnio 3 dalies 7 punktas),
„riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai” (projekto 5 straipsnio 2 dalis),
“žmonių ir (ar) gyvūnų sveikatai ir (ar) aplinkai” (projekto 5 straipsnio 16
dalis), “žmonių sveikatai ir aplinkai” (projekto 6 straipsnio 3 dalies 2 punktas), “aplinkai, gyvūnų, žmonių sveikatai ar gyvybei” (projekto 8 straipsnio 3 dalis). Siekiant aiškumo, siūlytina šias formuluotes suvienodinti. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Nepageidaujama medžiaga pašare
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos TD pastabą, atitinkamai patikslinta: projekto 4 str. 2 d. 6 ir 7 p., 7 str. 2,
lyginamąjį variantą). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
25
įstatymo 3 straipsnio 25 dalyje siūlytina atsisakyti įvedamo trumpinio (toliau – Reklamos įstatymas“, kadangi vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip: „2526.
Kitos įstatyme vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nurodytas reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme, Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme (toliau – Reklamos įstatymas), Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme.“
kanceliarijos Teisės departamentas
4151
trumpinys „Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registrą (toliau – Registras)“, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje jau yra vartojamas Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registro pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „1516. Pašarų ūkio subjekto patvirtinimas – teisės vykdyti veiklą, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, suteikimas pašarų ūkio subjektui ir jo įtraukimas į Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registrą (toliau – Pašarų ūkio subjektų registras).“ Išbraukti projekto 4 straipsnio 1 dalį:
Respublikos Vyriausybė steigia Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registrą (toliau – Registras), tvirtina Registro nuostatus ir paskiria Registro tvarkytojus. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-10
dalyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė steigia Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registrą (toliau – Registras), tačiau nuostatos, reglamentuojančios minėtą registrą yra ne tik dėstomos atskiruose projekto straipsniuose, bet ir formuluojamos nekonkrečiai.
Pavyzdžiui projekto nuostatose nėra nurodomas Registro objektas ir tik analizuojant Tarnybos kompetenciją (pavyzdžiui projekto 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas arba 5 straipsnio 5 dalis) galima daryti prielaidą, kas galėtų būti Registro objektu. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnyje yra reglamentuojamas registro steigimas, konkrečiai išvardijant kas privalo būti nurodoma įstatyme, Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos, Registro reglamentavimui skiriant atskirą straipsnį. Pritarti Atsižvelgdami į TD pastabą, siūloma projektą papildyti nauju 5 straipsniu:
Pasiūlymas: Papildyti projektą nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Pašarų ūkio subjektų registras
registrą, tvirtina jo nuostatus ir paskiria tvarkytojus. Pašarų ūkio subjektų registro valdytoja - Žemės ūkio ministerija. 2. Pašarų ūkio subjektų registro objektas –pašarų ūkio subjektai, išskyrus nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje. 3. Pašarų ūkio subjektai patvirtinami ir (arba) registruojami, jų patvirtinimas ir (arba) registravimas sustabdomas, pakeičiamas arba atšaukiamas reglamente (EB) Nr. 183/2005 ir Ūkio subjektų, kurie verčiasi su pašarais susijusia veikla, patvirtinimo taisyklėse arba registravimo taisyklėse nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-10
įstatymo 5 straipsnio pavadinimas nurodo, jog šis straipsnis yra skirtas pašarų tvarkymo reikalavimų reglamentavimui.
Tuo tarpu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis reglamentuoja atvejus kada pašarų subjektai turi būti patvirtinti, o keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalis numato atvejį kada pašarų ūkio subjektai turi būti įregistruoti. Manytina, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 dalys nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, todėl siūlytina šias dalis dėstyti atskiru straipsniu. Pritarti Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į TD pastabą projekto
6 straipsnio 1 ir 2 dalimis:
„6 straipsnis. Pašarų ūkio subjektų patvirtinimas ir registravimas
patvirtinti, jeigu:
1) gamina ir
(arba) tiekia rinkai pašarų priedus, kuriems taikomas reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 ir kurie nurodyti reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 1 skyriuje;
priedus, nurodytus reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 2 skyriuje;
pašarų priedus arba premiksus, kurių sudėtyje yra pašarų priedai, nurodyti reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 3 skyriuje;
produktus, kurie susidaro (gaunami) vykdant šią veiklą:
taikomas reglamentas (EB) Nr. 852/2004, apdorojimą;
b) oleocheminę riebalų rūgščių gamybą;
c) biodyzelino gamybą;
d) riebalų maišymą;
viršijamas reglamento (EB) Nr.
183/2005 IV priedo 2 skyriuje nurodytų pašarų priedų nustatytas didžiausias kiekis visaverčiuose pašaruose daugiau nei 100 kartų, o kokcidiostatikų ir histomonostatų atveju – daugiau nei 5 kartus;
6) detoksikuoja reglamento (EB) 767/2009 VIII priedo 1 punkte nurodytus pašarus;
7) gamina, saugo, veža ar tiekia rinkai vaistinius pašarus ir tarpinius produktus. 2. Pašarų ūkio subjektai, vykdantys kitą nei šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytą pašarų tvarkymo veiklą, turi būti registruoti.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1
atsisakyti žodžių „gali būti“ kaip perteklinių. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje skaičius „5“ keistinas žodžiu „šio“. Pritarti Pasiūlymas: Atsižvelgdami į pastabą, projekto 5 straipsnio 1 dalį pakeisti ir dėstyti 7 str. 1 d.: „1. Gaminami, laikomi, gabenami, naudojami ir tiekiami rinkai gali būti tik saugūs ir kokybiški pašarai.“
kanceliarijos Teisės departamentas
725
įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje vienodintinos sąvokos „išankstinis įspėjimas“ ir „išankstinis pranešimas“, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytinas pilnas Reglamento (ES) 2016/679 pavadinimas. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinė pašarų kontrolė, pagrįsta rizikos vertinimu, atliekama Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka reguliariai, be išankstinio įspėjimo pranešimo (išskyrus atvejus, kai išankstinis pranešimas yra būtinas ir pagrįstas siekiant tinkamai atlikti valstybinę pašarų kontrolę), taip pat kilus įtarimui, kad buvo pažeisti šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Valstybinės pašarų kontrolės metodai turi atitikti jos tikslus.
Tarnyba, gavusi pašarų ūkio subjekto prašymą atlikti valstybinę pašarų kontrolę, sprendžia, ar valstybinė pašarų kontrolė turi būti atliekama iš anksto įspėjus, ar ne. Jeigu nusprendžiama vykdyti valstybinę pašarų kontrolę iš anksto įspėjus, toks sprendimas nepanaikina galimybės vykdyti valstybinę pašarų kontrolę iš anksto neįspėjus. Pakeisti projekto 7 str. 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Tarnyba užtikrina asmenų, kurie pranešė apie šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, duomenų apsaugą ir garantuoja anonimiškumą, išskyrus tuos atvejus, kai šią informaciją pagal įstatymus būtina atskleisti teisėsaugos ar kitoms valstybės institucijoms. Asmenų, pranešusių apie šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, asmens duomenys saugomi ir tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Rreglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kitų asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų konfidencialumą ar anonimiškumą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas
5
įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos ir Pranešėjų apsaugos įstatyme vartojamą terminologiją, vietoje žodžių
„duomenų apsaugą ir garantuoja anonimiškumą“, vartotini žodžiai „asmens
duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 str. 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Tarnyba užtikrina asmenų, kurie pranešė apie šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, duomenų apsaugą ir garantuoja anonimiškumą, išskyrus tuos atvejus, kai šią informaciją pagal įstatymus būtina atskleisti teisėsaugos ar kitoms valstybės institucijoms. Asmenų, pranešusių apie šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, asmens duomenys saugomi ir tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Rreglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kitų asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų konfidencialumą ar anonimiškumą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas
12
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinę pašarų priežiūrą atliekantys pareigūnai turi teisę „reikalauti, kad tikrinami pašarų ūkio subjektai ar jų įgalioti asmenys atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas“. Tokia nuostatos formuluotė apriboja asmenų teisę pateikti rašytinius paaiškinimus, todėl svarstytina, ar toks ribojimas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Pastebėtina, jog analogiškais atvejais, kituose įstatymuose asmenims sudaroma galimybė pateikti ne tik žodinius, tačiau ir rašytinius paaiškinimus. Manytina, jog ir šiuo atveju tokia asmenų teisė turėtų būti užtikrinta. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 8 str. 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) reikalauti, kad tikrinami pašarų ūkio
subjektai ar jų įgalioti asmenys duotų paaiškinimus raštu ar žodžiu patikrinimo vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;“
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-10 Nr.
1
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte dėstomos dvi savarankiškos ir tiesiogiai nesusijusios valstybinę pašarų priežiūrą atliekančių pareigūnų teisės. Tokis teisės turi būti išdėstytos atskirais straipsnio dalies punktais. Pritarti Pasiūlymas: Papildyti projekto 8 str. 1 dalį 6 ir 7 punktais ir juos išdėstyti taip: „6) vykdydami jiems pavestas funkcijas, pasitelkti policijos pagalbą;
7) nepažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;“
kanceliarijos Teisės departamentas
1
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinę pašarų priežiūrą atliekantys pareigūnai turi teisę „esant įtarimui dėl pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į pašarų ūkio subjektų teritoriją ir patalpas, atlikti tikrinimus, gauti visą su tikrinimu susijusią informaciją. Pašarų ūkio subjektui trukdant, kad jo veikla būtų tikrinama, dalyvaujant policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, prievarta patekti į pašarų ūkio subjekto teritoriją ir patalpas su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją;“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog nuostatos sudedamosios dalys stokoja loginių ryšių. Atkreiptinas dėmesys, jog nuostatos pradžioje kalbama apie teisę patekti į pašarų ūkio subjektų teritoriją ir patalpas, atlikti tikrinimus, o vėliau apie trukdymą atlikti veiklos tikrinimą. Neaišku kodėl nuostatoje atskirai išskiriamas vengimas, kad toks tikrinimas būtų atliekamas, dalyvaujant policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, nes teisė pasitelkti policijos pareigūnus jau yra numatyta šios straipsnio dalies 3 punkte.
Be to, nuostatos pabaigoje dar kalbama ir apie teisę gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją. Pastebėtina, jog savo esme tai yra skirtingos teisės ir veiksmai, kuriuos derėtų reguliuoti atskirose nuostatose, aiškiai ir atskirai nustatyti pareigūnų teises: 1) atlikti veiklos tikrinimą; 2) patekti į subjektų teritoriją, patalpas (galimai atskirai aptariant patekimą darbo valandomis ir po jų ); 3) paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją; 4) veterinarinės kontrolės subjektams atsisakius pareigūnams suteikti prieigą į teritoriją, patalpas, transporto priemones, suteikti visą su tikrinimu susijusią informaciją, teisė atlikti šiuos veiksmus su teismo leidimu. Antra, nuostatoje atsisakytina perteklinio žodžio „prievarta“ vartojimo, nes teismo leidimas suponuoja pareigūnų teisę patekti į patalpas ir teritorijas be savininko sutikimo, tuo tarpu prievartos naudojimą reguliuoja kiti teisės aktai ir į keičiamo įstatymo reguliavimo sritį toks reguliavimas negali ir neturi būti įtrauktas. Trečia, atsižvelgiant į tai, jog pašarų priežiūrą atliekantiems pareigūnams numatomos plačios teisės, manytina, kad įstatyme turi būti aiškiai nurodytos ir jų kontroliuojamų subjektų teisės, susijusios su aptariamais patikrinimais ir pareigūnų teisėmis, pavyzdžiui, teisė dalyvauti vykdant patikrinimą ir patenkant į teritorijas, patalpas, teisė būti atstovaujamiems, teisė susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu atliekami patikrinimo veiksmai ir kt. Be to, pastebėtina, jog toks reguliavimas turėtų būti įtvirtintas įstatyme, nes asmens teisių ir laisvių turinys, jų įgyvendinimo garantijos turi būti nustatytos įstatymu, o poįstatyminiame teisės akte gali būti nustatytos teisių įgyvendinimo procedūros.
Ketvirta, nekvestionuojant pašarų priežiūrą atliekančių pareigūnų teisių vykdyti tam tikrą veiklos priežiūrą, atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose, suteikiant valstybės pareigūnams panašias teises, yra nustatomi specialūs pagrindai ir reikalavimai, kuriems esant jie gali naudotis jiems suteiktomis teisėmis (Konkurencijos įstatymo 24 straipsnis, Mokesčių administravimo įstatymo 122 straipsnis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 11 straipsnis ir kt.). Šiame kontekste pastebėtina, kad, pavyzdžiui, teisė patekti į patalpas yra tiesiogiai susijusi su asmenų nuosavybės teisės apsauga. Todėl manytina, kad įstatymas turėtų detaliau ir išsamiau reguliuoti minėtus teisinius santykius, reguliavimą detalizuojant ir užtikrinant asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Penkta, svarstytina, ar nuostatoje vartojama sąvoka „veiklos tikrinimas“ yra pakankamai aiški. Atkreiptinas dėmesys, jog iš įstatymo projekto nėra aišku kokius veiksmus turėtų ir galėtų apimti „veiklos tikrinimas“, kokiais atvejais ir kokiais pagrindais toks „veiklos tikrinimas“ galėtų būti atliekamas. Be to, tokia sąvoka neapibrėžiama ir Reglamente (ES) 2017/625, šiame reglamente vartojama sąvoka „oficiali kontrolė“, kuri vykdoma siekiant patikrinti, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, ar asmenys laikosi teisės aktų reikalavimų. Todėl siūlytina arba pateikti minėtos sąvokos apibrėžtį, arba terminologiją suderinti su Reglamentu (ES) 2017/625, kad būtų aišku kokius teisinius santykius siekiama reguliuoti. Be to, tuo atveju, jei analizuojama sąvoka vartojama remiantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, derėtų nurodyti kaip ji koreliuoja su Reglamento (ES) 2017/625 terminologija. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 8 str.
ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinę pašarų priežiūrą atliekantys pareigūnai turi teisę:
1) nekliudomi patekti į pašarų ūkio subjektų patalpas ar teritoriją, kurioje tvarkomi pašarai;
2) iš pašarų ūkio subjektų gauti visus valstybinei pašarų priežiūrai reikalingus dokumentus, reikalauti, kad tikrinami pašarų ūkio subjektai ar jų įgalioti asmenys atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;
3) vykdydami jiems pavestas funkcijas, pasitelkti policijos pagalbą, nepažeisdami įstatymų garantuoto fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
4) imti pašarų ir kitų medžiagų (valiklių, biocidinių ar kitų produktų), kurios gali turėti įtakos pašarų kokybei ir saugai, mėginius laboratoriniams tyrimams;
5) esant įtarimui dėl pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į pašarų ūkio subjektų teritoriją ir patalpas, atlikti tikrinimus, gauti visą su tikrinimu susijusią informaciją. Pašarų ūkio subjektui trukdant, kad jo veikla būtų tikrinama, dalyvaujant policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, prievarta patekti į pašarų ūkio subjekto teritoriją ir patalpas su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją;
6) turėti kitų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių. 1.
priežiūrą, be teisių, nustatytų kituose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, turi teisę:
1) taikyti Reglamento (ES) 2017/625 14 straipsnyje nustatytus oficialios kontrolės metodus ir priemones;
2) nekliudomi patekti į pašarų ūkio subjektų patalpas ar teritoriją, kurioje tvarkomi pašarai, pašarų ūkio subjekto darbo valandomis;
3) esant įtarimui dėl pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į pašarų ūkio subjektų teritoriją ir patalpas,
4) gauti ar paimti iš pašarų ūkio subjektų visus valstybinei pašarų priežiūrai reikalingus dokumentus ir susijusią informaciją;
5) reikalauti, kad tikrinami pašarų ūkio subjektai ar jų įgalioti asmenys duotų paaiškinimus raštu ar žodžiu patikrinimo vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;
6) vykdydami jiems pavestas funkcijas, pasitelkti policijos pagalbą;
7) nepažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
8) imti pašarų ir kitų medžiagų (valiklių, biocidinių ar kitų produktų), kurios gali turėti įtakos pašarų kokybei ir saugai, mėginius laboratoriniams tyrimams;
9) atlikti šios dalies 3-5, 7-8 punktuose nustatytus veiksmus su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, jei pašarų ūkio subjektas ar kitas asmuo trukdo ar vengia, kad jo veikla būtų tikrinama, ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pašarų tvarkymą, reikalavimus.“
kanceliarijos Teisės departamentas
2
įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad jog Tarnybos prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas Regionų ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Atkreiptinas dėmesys, jog toks neribotas teismingumo pasirinkimas kelia abejonių dėl jo proporcingumo. Manytina, kad prašymai turėtų būti pateikiami vadovaujantis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklėmis, nenustatant įstatymo vykdymą kontroliuojančiai institucijai išskirtinių teismingumo taisyklių, kurios netaikomos kitoms valstybės institucijoms, ir nesudarant galimybės šiai institucijai piktnaudžiauti savo teisine padėtimi. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 10 str. (buvusio 8 str.) 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio
teismui, kuris prašymą išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Tarnybos įgaliotas pareigūnas nesutinka su apygardos administracinio teismo sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 darbo dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 darbo dienas. Tarnybos įgaliotas pareigūnas ir (arba) Tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant skundą žodinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“
kanceliarijos Teisės departamentas
2 15.
2
įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą Lietuvos vyriausiajame teisme, Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad „Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma“. Tokia šio įstatymo nuostata reiškia, jog projektu siūlomas reguliavimas yra nesuderintas su Administracinių bylų teisenos įstatymu, todėl siūlytina analizuojamą projekto nuostatą papildyti, jog įstatymo vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą tik tuomet, jei skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 10 str. (buvusio 8 str.) 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1
dalies 9 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas apygardos administraciniam teismui, kuris prašymą išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Tarnybos įgaliotas pareigūnas nesutinka su apygardos administracinio teismo sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 darbo dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 darbo dienas.
Tarnybos įgaliotas pareigūnas ir (arba) Tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant skundą žodinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“
kanceliarijos Teisės departamentas
2
dėmesys, kad turėtų būti derinamos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies nuostatos, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku koks subjektas – tik pašarų ūkio subjektas (9 straipsnio 2 dalis) ar ir kitas asmuo (9 straipsnio 4 dalis) turi teisę pateikti prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 11 str. (buvusio 9 str.) 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pašarų ūkio subjektai ir kiti asmenys, teikdami šiame įstatyme
nustatytų reikalavimų pažeidimams tirti reikalingus dokumentus ar kitą informaciją valstybinės pašarų priežiūros institucijai, arba kai tik sužino, kad valstybinę pašarų priežiūrą vykdanti institucija turi dokumentų ar kitos informacijos, sudarančios jų komercinę paslaptį, nedelsdami gali pateikti valstybinę pašarų priežiūrą vykdančiai institucijai prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos. Šiame prašyme turi būti aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kurią informaciją valstybinę pašarų priežiūrą vykdanti institucija turėtų laikyti pašarų ūkio subjektų ar kitų asmenų komercine paslaptimi. Jeigu toks prašymas nėra pateikiamas, laikoma, kad valstybinės pašarų priežiūros institucijos turimuose dokumentuose nėra informacijos, sudarančios pašarų ūkio subjekto komercinę paslaptį.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-10 Nr.
1
įstatymo 9 straipsniu siūloma sureguliuoti su konfidencialios informacijos apsauga susijusius teisinius santykius. Šiame kontekste pastebėtina, kad konfidencialumo pareiga turėtų būti nustatyta ne tik institucijos /pareigūnų veiksmų metu, tačiau net tais atvejais, jei pareigūnai nebedirba institucijoje. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 11 str. (buvusio 9 str.) 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinę pašarų priežiūrą atliekantys pareigūnai privalo saugoti pašarų gamybos technologines ir komercines paslaptis, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus. Ši nuostata taikoma ir asmenims, turėjusiems darbo santykius su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba 3 metus po šių santykių pasibaigimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas
3
įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje yra numatoma, kad „Jei pašarų ūkio subjektas mano <...> jis tuoj pat pradeda šio pašaro pašalinimo iš rinkos procedūras ir apie tai praneša Tarnybai“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš nei teikiamos nuostatos, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku per kokį terminą pašarų ūkio subjektas turi informuoti Tarnybą apie tai, kad pašaras neatitinka pašarų saugos reikalavimų. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje šį terminą apibrėžti. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 12 str. (buvusio 10 str.) 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jei pašarų ūkio subjektas mano arba turi pagrindo manyti, kad į ES Lietuvos Respubliką jo įvežtas, išaugintas, pagamintas ir (ar) rinkai patiektas pašaras neatitinka pašarų saugos reikalavimų, jis tuoj pat pradeda šio pašaro pašalinimo iš rinkos procedūras ir apie tai skubiai praneša Tarnybai.
Šioje dalyje ar šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu pašarų partija, siunta ar krovinys neatitinka pašarų saugos reikalavimų, pašarai turi būti sunaikinami, nebent Tarnyba leistų pašalinti tokių pašarų kenksmingumą, grąžinti juos į trečiąją šalį ar panaudoti ne pagal pirminę paskirtį. Pašarų ūkio subjektas veiksmingai ir tiksliai informuoja pašarų pirkėjus ar jų naudotojus apie pašarų pašalinimo priežastį, o prireikus atsiima iš pašarų ūkio subjektų, įskaitant naudotojus, jiems jau patiektus pašarus, jei kitų priemonių nepakanka aukštam sveikatos apsaugos lygiui užtikrinti.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1
įstatymo 11 straipsnio 1 dalis koreguotina gramatiniu aspektu. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 13 str. (buvusio 11 str.) 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenų neturi klaidinti pašarų ženklinimas, reklama ir pateikimas,
įskaitant jų formą, išvaizdą arba įpakavimą, pakavimo medžiagas, sudedamąsias dalis, apipavidalinimą juos demonstruojant ir įvairiausiomis priemonėmis teikiant apie juos teikiamą informaciją.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-10
pateikiamos kelios lengvinančių aplinkybių sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje išdėstytų sunkinančių aplinkybių sąlygų Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 16 str. (buvusio 14 str.) 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip: „3.
Skiriant nuobaudą, lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma laikomos šios aplinkybės tai, kad:
1) pašarų ūkio subjektai, padarę pažeidimą, bendradarbiauja su Tarnyba atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą;
2) pašarų ūkio subjektai pašalino pažeidimą;
3) pašarų ūkio subjektai, padarę pažeidimą, gera valia atlygino gyvūnų laikytojams ar vartotojams padarytą žalą;;, ir
4) kitos reikšmingos aplinkybės. 4. Skiriant nuobaudą, sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikomos šios aplinkybės laikoma tai, kad; :
1) pašarų ūkio subjektas slėpė padarytą teisės akto pažeidimą;
2) pašarų ūkio subjektas pakartotinai per vienus metus nuo dienos, kurią įsiteisėjo nutarimas skirti nuobaudą už to paties šio įstatymo straipsnio dalies pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus;
3) pašarų ūkio subjektas neatlygino ar vengė atlyginti gyvūnų laikytojams ar vartotojams padarytą žalą;
4) pašarų ūkio subjektas ir (arba) nebendradarbiavo su Tarnyba.“
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 15 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Šio įstatymo 13 ir 19 straipsniuose nustatyta nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai nesaugiu pašaru pakenkiama gyvūno ar vartotojo sveikatai, gyvūnas žūsta arba turi būti nugaišintas ar vartotojas miršta.“ Pastebėtina, jog nėra aišku, per kiek laiko turėtų būti paskirtos nuobaudos, kai nuostata skirti nuobaudą per dvejus metus nėra taikoma.
Tuo atveju, jei tokių nuobaudų skyrimui nebūtų taikomas joks senaties terminas, turėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis konstituciniam teisinės valstybės principui. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 17 str. (buvusį 15 str.) ir jį išdėstyti taip: „157 straipsnis. Baudų ir įspėjimų už pašarų saugos pažeidimus skyrimo terminas Šio įstatymo 135 ir 1921 straipsniuose nustatyta nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai nesaugiu pašaru pakenkiama gyvūno ar vartotojo sveikatai, gyvūnas žūsta arba turi būti nugaišintas ar vartotojas miršta.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1
dėmesys, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnyje, reglamentuojančiame pašarų saugos pažeidimų nagrinėjimo ir nuobaudų taikymo tvarką, nėra apibrėžiamas joks terminas, per kurį Tarnyba turėtų išnagrinėti pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūros turėtų būti nustatytos įstatyme, siūlytina, siekiant, kad nagrinėjimo procedūros netruktų nepagrįstai ilgą laiko tarpą, šį terminą apibrėžti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad straipsnis stokoja ir kitų esminių nuostatų, susijusių su pažeidimų nagrinėjimo tvarka, susijusių su asmenų teisėmis į gynybą. Pavyzdžiui, straipsnyje neapibrėžiama, kokia tvarka asmenys turi būti informuojami apie bylos nagrinėjimą, posėdžio datą, koks informavimo būdas laikomas tinkamu.
Per kokį terminą nuo priėmimo, Tarnybos nutarimai turi būti paskelbti jos interneto svetainėje, ar toks paskelbimas laikomas tinkamu suinteresuoto asmens informavimu apie priimtą sprendimą. Pastebėtina, kad tokios nuostatos yra tiesiogiai susijusios su asmenų teisėmis, todėl jos negali būti nustatytos poįstatyminiame teisės akte. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 18 str. (buvusio 16 str.) 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tarnyba nagrinėja pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų bylas
ir skiria nustatytas nuobaudas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo protokolo surašymo dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1
įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje tikslintinas nurodytas „20 dienų“ terminas, jį atitinkamai susiejant su kalendorinėmis ar darbo dienomis. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 19 str. (buvusio 17 str.) 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pašarų ūkio subjektas Tarnybos nutarimus dėl įspėjimų ar baudų už pašarų saugos reikalavimų pažeidimus skyrimo per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1
įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Įvertinusi atsakomybėn traukiamo pašarų ūkio“ įrašytinas žodis „subjekto“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 20 str. (buvusio 18 str.) 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Paskirtos baudos, nustatytos šio įstatymo 135 straipsnyje, į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos už pašarų saugos pažeidimus skyrimo.
Įvertinusi atsakomybėn traukiamo pašarų ūkio subjekto finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu Tarnyba, kai pašarų ūkio subjektas pateikia finansinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, priimdama nutarimą dėl baudos už pašarų saugos pažeidimus skyrimo ir atsižvelgdama į gautą rašytinį prašymą dėl baudos mokėjimo dalimis ir skiriamos baudos dydį, gali leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis per nustatytą ne ilgesnį negu dvejų metų laikotarpį. Po nutarimo dėl baudos už pašarų saugos pažeidimus skyrimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo tvarkos klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas
priedas turėtų būti išdėstytas po keičiamo įstatymo 20 straipsnio teksto. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
pasirašančiojo asmens pareigos „Respublikos Prezidentas“ rašytinos toje pačioje eilutėje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
projektu kartu teikiamame Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 6, 7, 14, 15,
papildymo 21 straipsniu ir priedo pakeitimo įstatymo projekte, reg. Nr. XIIIP-4516, reguliuojant pagal savo esmę analogiškus teisinius santykius, pavyzdžiui, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų teises, susijusias su patekimu į patalpas ir kt., yra naudojami skirtingi: teisės normų formuluotės, terminija, sąvokos, normų konstrukcijos, normų dėstymo būdas.
Toks analogiškų teisės normų dėstymo būdas yra nepateisinamas teisės sistemiškumo ir aiškumo požiūriu. Siūlytina projektus susisteminti, kad jų turinys, reguliuojant vienodus teisinius santykius nesiskirtų. Pritarti Į pastabą atsižvelgta. Pasiūlymas išdėstytas KRK patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-4519ES(2) 10 str. 1 d.:
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo Nr. VIII-1610 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4519ES(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aurimas Gaidžiūnas ir Algimantas Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo Nr. VIII-1610 pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-4519ES(2)), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)