Projekto lyginamasis variantas
20 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
naminis arba laukinis gyvūnas. 2. Gyvūniniai produktai – – produktai ir žaliavos, gaunami iš žinduolių, paukščių, vabzdžių, roplių, žuvų, vėžiagyvių ir kitų vandens organizmų, moliuskų, sraigių, naudojami maistui, gyvūnams šerti ar pramonei. 3. Gyvūno laikytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ir jų filialas, kuris yra gyvūno savininkas ar gyvūno savininko pavedimu ar kitais pagrindais jį laiko už atlyginimą arba nemokamai. 41. Gyvūno ženklinimas – gyvūno žymėjimas išoriniu ženklu, tatuiruote ar mikroschema. 52. Gyvūnų laikymo vieta – pastatas (pastatai) arba tuo atveju, kai gyvūnai laikomi lauke, bet kuri vieta, kur gyvūnai yra laikomi, auginami ir prižiūrimi. 3. Gyvūnų užkrečiamosios ligos apsauginė zona (toliau
priemonės, neleidžiančios ligos sukėlėjams plisti iš šios teritorijos. 4. Gyvūnų užkrečiamosios ligos buferinė zona (toliau
užkrečiamosios ligos priežiūros zona (toliau – priežiūros zona) – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos oficialiai kontroliuojama gyvūnų užkrečiamosios ligos grėsmės teritorija aplink gyvūnų užkrečiamosios ligos apsauginę zoną, kurioje taikomos užkrečiamosios ligos kontrolės priemonės, neleidžiančios ligos sukėlėjams plisti iš gyvūnų užkrečiamosios ligos apsauginės zonos. 6. Išlauka – laikotarpis nuo paskutinio veterinarinio vaisto naudojimo gyvūnams nurodytomis sąlygomis iki maisto iš tokių gyvūnų gavimo, būtinas apsaugoti visuomenės sveikatą ir užtikrinti, kad tokiame maiste esantys veikliųjų ir pagalbinių medžiagų liekanų kiekiai neviršija nustatytos didžiausios veterinarinio vaisto medžiagų liekanų koncentracijos. 7. Pašaras – natūralus, šviežias arba konservuotas augalinis ar gyvūninis produktas, iš jo pramoniniu būdu gautas produktas, taip pat šalutinis maisto produktas, skirti gyvūnams šerti tiesiogiai arba juos sumaišius, į juos pridėjus ar nepridėjus pašarų priedų. 7. Privati veterinarijos praktika –veterinarijos gydytojo veikla, apimanti gyvūnų sveikatos priežiūrą (anamnezės surinkimą, gyvūno sveikatos būklės vertinimą, ligų diagnozavimą, profilaktiką ir gydymą), gyvūno gaišimo priežasčių nustatymą ir kitas teisės aktais pavestas funkcijas. 8. Privatus veterinarijos gydytojas – pagal veterinarijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus privačia veterinarijos praktika užsiimantis veterinarijos gydytojas. 9. Šalutiniai gyvūniniai produktai – kaip apibrėžta 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002, nustatančio sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms, 2 straipsnyje. 10 Ūkinis gyvūnas –gyvūnas laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais tikslais. 119.
žurnaluose arba kompiuterinėje laikmenoje daromi įrašai apie laikymo vietoje esančius ūkinius gyvūnus, jų perkėlimą ir kaitą. 12. Valstybinė veterinarinė kontrolė – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų atliekamas veterinarinės kontrolės subjektų tikrinimas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. 1310. Valstybinė veterinarinė priežiūra – nuolatinė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų veikla veterinarinės kontrolės subjekte, siekiant užtikrinti veterinarijos teisės aktų laikymąsi, apimanti metodinės pagalbos valstybinės veterinarinės kontrolės subjektams teikimą, prižiūrėjimą, kaip šie subjektai laikosi veterinarijos sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, įskaitant Reglamentą (ES) 2017/625, nustatytų reikalavimų, kontroliavimą, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir kitų priemonių, užtikrinančių tinkamą veterinarijos sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, įgyvendinimą. 11. Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektas (toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 1412.
sritis, apimanti gyvūnų priežiūrą, gerovę ir apsaugą, jų ligų diagnostiką, gydymą ir prevenciją, gyvūninių produktų tvarkymo valstybinę veterinarinę priežiūrą, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų, veterinarinių vaistų ir veterinarinių priemonių, pašarų ir jų priedų tvarkymą ir valstybinę veterinarinę priežiūrą, teritorijos apsaugą nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir šių ligų kontrolę. 1513. Veterinarijos gydytojas rezidentas – veterinarijos gydytojas, studijuojantis pagal veterinarinės medicinos studijų krypties rezidentūros studijų programą. 16. Veterinarijos praktika – specialių žinių ir praktinių įgūdžių reikalaujanti fizinio asmens veikla, apimanti gyvūnų ligų diagnozavimą, profilaktiką ir gydymą. 1714. Veterinarijos praktikos licencija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka išduotas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad fizinis asmuo veterinarijos gydytojas turi teisę savarankiškai verstis privačia veterinarijos praktika. 18. Veterinarinės kontrolės subjektas –gyvūninių produktų, pašarų , veterinarinių vaistų subjektai ar juos tvarkantis subjektai, gyvūnai ar juos laikantis, subjektai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuojami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos . 1915. Veterinarinės medicinos rezidentūra – universitetinės veterinarinės medicinos studijų krypties studijos, skirtos asmenims, turintiems veterinarinės medicinos magistro kvalifikacinį laipsnį (arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją) ir siekiantiems įgyti veterinarinės medicinos praktikos specializaciją. 2016.
Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos maisto įstatyme, Lietuvos Respublikos pašarų įstatyme ir reglamente (ES) 2017/625 kituose teisės aktuose.“
Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnį. „4 straipsnis. Veterinarijos formos Lietuvos Respublikos veterinarija yra valstybinė ir privati.“
Pakeisti antrojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba:
1) tvirtina gyvūnų užkrečiamųjų ligų valstybinės stebėsenos ir (ar) kontrolės programas ir atlieka gyvūnų užkrečiamųjų ligų profilaktiką valstybinę stebėseną ir kontrolę;
2) atlieka valstybinę veterinarinę kontrolę priežiūrą;
3) kontroliuoja, kaip laikomasi gyvūnų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, ir gyvūninių produktų, genetinės medžiagos produktų, veterinarinių vaistų, veterinarinių priemonių, pašarų ir pašarų priedų importo, įvežimo į Sąjungą, įskaitant tranzito, ir eksporto ir tranzito reikalavimų;
4) ima mėginius ir atlieka gyvūnų užkrečiamųjų ligų laboratorinius tyrimus, gyvūnų susirgimų įvairiomis ligomis diagnostinius tyrimus, mokslinį rizikos, susijusios su gyvūnų sveikata, gerove, pašarais, pašarų priedais, veterinariniais vaistais, veterinarinėmis priemonėmis, šalutiniais gyvūniniais produktais ir jų gaminiais, ir gyvūniniais produktais, genetinės medžiagos produktais, vertinimą;
6) atlieka veterinarinės kontrolės subjektų valstybinę veterinarinę priežiūrą;
75) atlieka maistui maistinių auginamų gyvūnų, gyvūninių produktų žaliavų ir gyvūninių produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių užterštumo kenksmingosiomis medžiagomis, įskaitant pesticidus ir kitus teršalus, veterinarinių vaistų liekanomis, mikroorganizmais valstybinę stebėseną, imdama ir tirdama mėginius;
86) siekdama saugoti, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją nepatektų gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, organizuoja gyvūnų apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų, o joms atsiradus – tokių ligų židinių protrūkių likvidavimą, užtikrina kontroliuoja, kad eksportuojami gyvūnai, šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, gyvūniniai produktai, genetinės medžiagos produktai atitiktų Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos ir importuojančios trečiosios šalies valstybės reikalavimus;
97) nustato atskirų rūšių gyvūnų sveikatos būklės įvertinimo ir kontrolės ir gyvūnų gerovės apsaugos reikalavimus, Lietuvos Respublikos teritorijos apsaugos nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų, šių ligų prevencijos, kontrolės ir jų židinių likvidavimo privalomuosius reikalavimus, veterinarinių vaistų gamybos, tyrimų, tiekimo rinkai tvarką, veterinarinių vaistų registravimo receptų ir veterinarinių vaistų paraiškų rašymo taisykles, veterinarinės kontrolės subjektų registravimo, tvirtinimo tvarką; 108) kontroliuoja gyvūnų sveikatą sveikatos reikalavimų laikymąsi, gerovę, veterinarinių vaistų, kitų veterinarinių priemonių naudojimą, pašarų ir pašarų priedų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų, gyvūninių produktų gamybą (gavybą), prekybą tiekimą rinkai ir naudojimą, taip pat kaip laikomasi privalomųjų reikalavimų;
9) tvirtina privalomuosius biologinio saugumo priemonių reikalavimus atskirų rūšių ūkinių gyvūnų laikymo vietose;
10) kartu su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis vykdo apsaugos nuo bendrų žmonėms ir gyvūnams užkrečiamųjų ligų, taip pat kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo, profilaktikos ar apsaugos priemones;
11) išduoda veterinarijos praktikos licencijas, veterinarinių priemonių registravimo, biocidinių produktų autorizavimo liudijimus, leidimus atlikti bandymus su gyvūnais, teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina, registruoja veterinarinės kontrolės subjektus, jų veiklos vietas;
12) koordinuoja prižiūri ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimą ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimą ir apskaitą, tikrina ženklinimo ir registravimo reikalavimų laikymąsi;
13) pagal kompetenciją palaiko ryšius su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, keičiasi informacija, atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose veterinarijos klausimais;
14) atlieka kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba:
1) tvirtina gyvūnų užkrečiamųjų ligų valstybinės stebėsenos ir (ar) kontrolės programas ir atlieka gyvūnų užkrečiamųjų ligų profilaktiką valstybinę stebėseną ir kontrolę;
2) atlieka valstybinę veterinarinę kontrolę priežiūrą;
3) kontroliuoja, kaip laikomasi gyvūnų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, ir gyvūninių produktų, genetinės medžiagos produktų, veterinarinių vaistų, veterinarinių priemonių, pašarų ir pašarų priedų importo, įvežimo į Sąjungą, įskaitant tranzito, ir eksporto ir tranzito reikalavimų;
4) ima mėginius ir atlieka gyvūnų užkrečiamųjų ligų laboratorinius tyrimus, gyvūnų susirgimų įvairiomis ligomis diagnostinius tyrimus, mokslinį rizikos, susijusios su gyvūnų sveikata, gerove, pašarais, pašarų priedais, veterinariniais vaistais, veterinarinėmis priemonėmis, šalutiniais gyvūniniais produktais ir jų gaminiais, ir gyvūniniais produktais, genetinės medžiagos produktais, vertinimą;
6) atlieka veterinarinės kontrolės subjektų valstybinę veterinarinę priežiūrą;
75) atlieka maistui maistinių auginamų gyvūnų, gyvūninių produktų žaliavų ir gyvūninių produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių užterštumo kenksmingosiomis medžiagomis, įskaitant pesticidus ir kitus teršalus, veterinarinių vaistų liekanomis, mikroorganizmais valstybinę stebėseną, imdama ir tirdama mėginius;
86) siekdama saugoti, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją nepatektų gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, organizuoja gyvūnų apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų, o joms atsiradus – tokių ligų židinių protrūkių likvidavimą, užtikrina kontroliuoja, kad eksportuojami gyvūnai, šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, gyvūniniai produktai, genetinės medžiagos produktai atitiktų Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos ir importuojančios trečiosios šalies valstybės reikalavimus;
97) nustato atskirų rūšių gyvūnų sveikatos būklės įvertinimo ir kontrolės ir gyvūnų gerovės apsaugos reikalavimus, Lietuvos Respublikos teritorijos apsaugos nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų, šių ligų prevencijos, kontrolės ir jų židinių likvidavimo privalomuosius reikalavimus, veterinarinių vaistų gamybos, tyrimų, tiekimo rinkai tvarką, veterinarinių vaistų registravimo receptų ir veterinarinių vaistų paraiškų rašymo taisykles, veterinarinės kontrolės subjektų registravimo, tvirtinimo tvarką; 108) kontroliuoja gyvūnų sveikatą sveikatos reikalavimų laikymąsi, gerovę, veterinarinių vaistų, kitų veterinarinių priemonių naudojimą, pašarų ir pašarų priedų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų, gyvūninių produktų gamybą (gavybą), prekybą tiekimą rinkai ir naudojimą, taip pat kaip laikomasi privalomųjų reikalavimų;
9) tvirtina privalomuosius biologinio saugumo priemonių reikalavimus atskirų rūšių ūkinių gyvūnų laikymo vietose;
10) kartu su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis vykdo apsaugos nuo bendrų žmonėms ir gyvūnams užkrečiamųjų ligų, taip pat kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo, profilaktikos ar apsaugos priemones;
11) išduoda veterinarijos praktikos licencijas, veterinarinių priemonių registravimo, biocidinių produktų autorizavimo liudijimus, leidimus atlikti bandymus su gyvūnais, teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina, registruoja veterinarinės kontrolės subjektus, jų veiklos vietas;
12) koordinuoja prižiūri ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimą ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimą ir apskaitą, tikrina ženklinimo ir registravimo reikalavimų laikymąsi;
13) pagal kompetenciją palaiko ryšius su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, keičiasi informacija, atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose veterinarijos klausimais;
14) atlieka kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teisės, leidimų patekti į veterinarinės kontrolės subjekto teritoriją ir patalpas išdavimas
maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai pagal savo kompetenciją turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus fiziniams ar juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų filialams veterinarinės kontrolės subjektams, kurie verčiasi gyvūnų auginimu laikymu, naudojimu, prekyba ar transportavimu, pašarų ir pašarų priedų, įskaitant pirminę pašarų gamybą, gyvūninių produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų ir žaliavų gamyba (gavyba), perdirbimu, veterinarine farmacija sandėliavimu, transportavimu, ar prekyba ar veterinarine farmacija, vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų teisės aktų reikalavimus, kad neplistų gyvūnų užkrečiamosios ligos, gaminami, tiekiami rinkai ir naudojami pašarai, pašarų priedai, gyvūniniai produktai, šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, genetinės medžiagos produktai, veterinariniai vaistai būtų tinkami naudoti (vartoti), nebūtų kenksmingi nesukeltų neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai;
2) lankytis tikrinti veterinarinės kontrolės objektuose subjektų veiklą, gauti informaciją, būtiną epizootinei būklei nustatyti, gyvūnų ligų priežastims išaiškinti, veterinarinei kontrolei atlikti,
3) vykdydami valstybinę veterinarinę priežiūrą patekti į veterinarinės kontrolės subjektų teritoriją, patalpas, transporto priemones.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai pagal savo kompetenciją turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus fiziniams ar juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų filialams veterinarinės kontrolės subjektams, kurie verčiasi gyvūnų auginimu laikymu, naudojimu, prekyba ar transportavimu, pašarų ir pašarų priedų, įskaitant pirminę pašarų gamybą, gyvūninių produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų ir žaliavų gamyba (gavyba), perdirbimu, veterinarine farmacija sandėliavimu, transportavimu, ar prekyba ar veterinarine farmacija, vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų teisės aktų reikalavimus, kad neplistų gyvūnų užkrečiamosios ligos, gaminami, tiekiami rinkai ir naudojami pašarai, pašarų priedai, gyvūniniai produktai, šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, genetinės medžiagos produktai, veterinariniai vaistai būtų tinkami naudoti (vartoti), nebūtų kenksmingi nesukeltų neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai;
2) lankytis tikrinti veterinarinės kontrolės objektuose subjektų veiklą, gauti informaciją, būtiną epizootinei būklei nustatyti, gyvūnų ligų priežastims išaiškinti, veterinarinei kontrolei atlikti,
3) vykdydami valstybinę veterinarinę priežiūrą patekti į veterinarinės kontrolės subjektų teritoriją, patalpas, transporto priemones. Veterinarinės kontrolės subjektui trukdant, kad jo veikla būtų tikrinama, įskaitant ir vengimą, kad toks tikrinimas būtų atliekamas, dalyvaujant policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, patekti į veterinarinės kontrolės subjekto teritoriją ir patalpas ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ir įrodymus;
4) reikalauti, kad tikrinami veterinarinės kontrolės subjektai ar jų įgalioti asmenys duotų paaiškinimus vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;
35) nustačius užkrečiamąją ar
įtarus labai pavojingą gyvūnų ligą, vadovaudamiesi šio įstatymo 15 straipsniu, nurodyti duoti privalomus nurodymus fiziniams ar juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų filialams privalomas vykdyti dėl gyvūnų skerdimo ar nužudymo ir sunaikinimo, teritorijos ar patalpų kenksmingumo pašalinimo, pašarų ar pašarų priedų, gyvūninių produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų ar žaliavų kenksmingumo pašalinimo, perdirbimo arba sunaikinimo sąlygas;
4) sprendžiamoms problemoms nagrinėti pasitelkti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, organizacijų atstovus ir specialistus, susitarus su jų vadovais, sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktų projektams rengti;
5) drausti statyti, rekonstruoti, remontuoti arba naudoti tuos gyvulininkystės pastatus, gyvūninių produktų perdirbimo, saugojimo ar kitoms gyvūninių produktų tvarkymo operacijoms skirtus objektus, kurie neatitinka veterinarinės higienos reikalavimų;
6) neleisti vartoti, tiekti rinkai, gaminti saugos reikalavimų neatitinkančių gyvūninių produktų, pašarų, pašarų priedų, veterinarinių vaistų, veterinarinių priemonių ir perdirbti gyvūninių žaliavų;
6) vykdydami jiems pavestas funkcijas, pasitelkti kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pareigūnų pagalbą;
7) tikrinti gyvūnų laikymo vietas, privačių veterinarijos gydytojų veiklą, veterinarinės kontrolės subjektus, prireikus imti ir tirti mėginius;
7) nepažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus, imti dokumentus ar daryti jų kopijas, reikalingus jiems pavestoms funkcijoms įgyvendinti;
8) įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas ir taikyti kitas administracinio poveikio priemones, įskaitant nustatytas Reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnio 2 dalyje, asmenims už šio įstatymo, kitų įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinariją os reikalavimus, tai
p pat už Vyriausybės ir savivaldybių institucijų sprendimų epizootijų gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkių likvidavimo klausimais pažeidimus;
9) esant įtarimui dėl veterinariją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu, atlikti tikrinimus, gauti visą su tikrinimu susijusią informaciją.; 109) turėti kitų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių.
Veterinarinės kontrolės subjektui trukdant, kad jo veikla būtų tikrinama, įskaitant ir vengimą, kad toks tikrinimas būtų atliekamas, dalyvaujant policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, patekti į veterinarinės kontrolės subjekto teritoriją ir patalpas ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ir įrodymus;
4) reikalauti, kad tikrinami veterinarinės kontrolės subjektai ar jų įgalioti asmenys duotų paaiškinimus vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;
35) nustačius užkrečiamąją ar įtarus labai pavojingą gyvūnų ligą, vadovaudamiesi šio įstatymo 15 straipsniu, nurodyti duoti privalomus nurodymus fiziniams ar juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų filialams privalomas vykdyti dėl gyvūnų skerdimo ar nužudymo ir sunaikinimo, teritorijos ar patalpų kenksmingumo pašalinimo, pašarų ar pašarų priedų, gyvūninių produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų ar žaliavų kenksmingumo pašalinimo, perdirbimo arba sunaikinimo sąlygas;
4) sprendžiamoms problemoms nagrinėti pasitelkti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, organizacijų atstovus ir specialistus, susitarus su jų vadovais, sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktų projektams rengti;
5) drausti statyti, rekonstruoti, remontuoti arba naudoti tuos gyvulininkystės pastatus, gyvūninių produktų perdirbimo, saugojimo ar kitoms gyvūninių produktų tvarkymo operacijoms skirtus objektus, kurie neatitinka veterinarinės higienos reikalavimų;
6) neleisti vartoti, tiekti rinkai, gaminti saugos reikalavimų neatitinkančių gyvūninių produktų, pašarų, pašarų priedų, veterinarinių vaistų, veterinarinių priemonių ir perdirbti gyvūninių žaliavų;
6) vykdydami jiems pavestas funkcijas, pasitelkti kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pareigūnų pagalbą;
7) tikrinti gyvūnų laikymo vietas, privačių veterinarijos gydytojų veiklą, veterinarinės kontrolės subjektus, prireikus imti ir tirti mėginius;
7) nepažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus, imti dokumentus ar daryti jų kopijas, reikalingus jiems pavestoms funkcijoms įgyvendinti;
8) įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas ir taikyti kitas administracinio poveikio priemones, įskaitant nustatytas Reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnio 2 dalyje, asmenims už šio įstatymo, kitų įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinariją os reikalavimus, taip pat už Vyriausybės ir savivaldybių institucijų sprendimų epizootijų gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkių likvidavimo klausimais pažeidimus;
9) esant įtarimui dėl veterinariją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu, atlikti tikrinimus, gauti visą su tikrinimu susijusią informaciją.; 109) turėti kitų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių. 2.
kontrolės subjekto teritoriją, patalpas, transporto priemones ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ir įrodymus pateikiamas Regionų ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Regionų ar Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėja prašymą ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nesutinka su Regionų ar Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 darbo dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Regionų ar Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 darbo dienas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įgaliotas pareigūnas ir (arba) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 3.
veterinarijos sritį reglamentuojantys teisės aktai ir dėl tokio pažeidimo gresia pavojus aplinkai, gyvūnų, žmonių sveikatai ar gyvybei, o veterinarinės kontrolės subjektas trukdo, kad jo veikla būtų tikrinama, įskaitant ir vengimą, kad toks tikrinimas būtų atliekamas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, dalyvaujant policijos pareigūnui, turi teisę patekti į veterinarinės kontrolės subjekto teritoriją, patalpas, transporto priemones, atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ir įrodymus vadovaudamiesi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas pateikiamas teismui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po tokio sprendimo priėmimo. Teismas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima nutartį patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą arba atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą. Jeigu teismas atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi teisę apskųsti teismo nutartį šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria atsisakoma patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, jie nutraukiami, o jų metu paimti daiktai, kiti įrodymai grąžinami, o gauta informacija nedelsiant sunaikinama.“
1Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Veterinarinės kontrolės subjektai užtikrina,
kad laiku būtų imamasi veterinarinės higienos ir ūkinių priemonių sustabdyti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimą ir likviduoti jų židinius.
Veterinarinės kontrolės subjektai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams pareikalavus privalo leisti tikrinti laikomus, vežamus, parduodamus ar kitais būdais disponuojamus gyvūnus, laikymo įrangą, tvarkomus (naudojamus, gaminamus, perdirbamus, laikomus, vežamus, tiekiamus rinkai) gyvūninius produktus, šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, genetinės medžiagos produktus, pašarus, pašarų priedus, veterinarinius vaistus, veterinarines priemones, patalpas, teritoriją, įrangą, transporto priemones, susijusius dokumentus ir informacines sistemas, taip pat leisti atlikti šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytus veiksmus.“
2Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įvežti į Lietuvos Respubliką gyvūnus,
gyvūninius produktus, žaliavas, šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, genetinės medžiagos produktus, pašarus, pašarų priedus, veterinarinius vaistus, veterinarines priemones galima tik teisės aktuose nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Prekiauti gyvūnais, gyvūniniais produktais, žaliavomis,
šalutiniais gyvūninių produktais ir jų gaminiais, genetinės medžiagos produktais, veterinariniais vaistais, veterinarinėmis priemonėmis, pašarais ir jų priedais gali fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų filialai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Europos Sąjungos ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Veterinarinės kontrolės subjektams draudžiama užsiimti nesąžininga ar klaidinančia veikla, dėl kurios vykdymo taikoma įstatymuose numatyta atsakomybė. .“
4Pakeisti 14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Vežti gyvūnus, gyvūninius produktus, šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, genetinės medžiagos produktus, pašarus ir pašarų priedus, veterinarinius vaistus galima tik tam skirtu transportu, užtikrinančiu tinkamas vežimo sąlygas ir atitinkančiu teisės aktuose nustatytus reikalavimus.“
1Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Gavęs pranešimą apie įtarimą, kad gyvūnas serga
užkrečiamąja liga, ir įvertinęs riziką dėl gyvūnų užkrečiamosios ligos pavojaus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnas vyksta į gyvūnų laikymo vietą, tikslina diagnozę, ima mėginius ir siunčia juos laboratoriniams tyrimams, imasi priemonių, kad būtų išvengta gyvūnų užkrečiamosios ligos plitimo, įskaitant draudimą išvežti gyvūnus, gyvūninius produktus, šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, genetinės medžiagos produktus, pašarus, pašarų priedus, veterinarinius vaistus, veterinarines priemones iš įtariamo židinio ir židinyje esantiems žmonėms išvykti už židinio teritorijos.“
2Pripažinti netekusia galios 15 straipsnio 4 dalį. „4. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
tvirtina gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės programas,.“. 3. Pakeisti 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Nustačius, kad gyvūnai serga užkrečiamąja
liga, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymų, duodamų pagal šio straipsnio 3 dalį, gyvūnų užkrečiamosios ligos židiniui likviduoti privalo laikytis visi apsaugos, ir priežiūros, ligos buferinės zonos teritorijose esantys fiziniai ir juridiniai asmenys bei kitos organizacijos ir jų filialai, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos.“
4Pakeisti 15 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas ar jo pavaduotojai pareigūnai gali įpareigoti skerdyklą ar veterinarinės kontrolės subjektus, nepaisant jų pavaldumo, paskersti gyvūnus ar perdirbti gyvūninius produktus, šalutinius gyvūninius produktus, pašarus laikantis veterinarijos reikalavimų, kai tai būtina gyvūnų užkrečiamosios ligos prevencijai ar tokios ligos židiniui likviduoti. Gyvūnų savininkams patirti nuostoliai kompensuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka iš biudžeto lėšų.“
1Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje privalomas visų ūkinių
galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų laikymo vietų registravimas, jose esančių laikomų galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų apskaita ir ženklinimas ir registravimas. Kitų ūkinių gyvūnų laikymo vietų ir jose laikomų ūkinių gyvūnų registravimas privalomas, jeigu dėl šių ūkinių gyvūnų jų laikytojai siekia valstybės paramos. Iš vienos galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų laikymo vietos perkelti į kitą galima tik paženklintus ir registruotus galvijus, kiaules, avis, ožkas, arklinių šeimos gyvūnus.“
išdėstyti taip:
„4. Valstybinės veterinarinės kontrolės objektų
atsakingi asmenys Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ūkinių gyvūnų laikytojai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gyvūnų perkėlimo ir kaitos duomenis teikia Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia informaciją Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ūkinių gyvūnų registrui apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą.“
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Valstybinės veterinarinės kontrolės
priežiūros principai teisiniai pagrindai 1.
Valstybinė veterinarinė kontrolė atliekama reguliariai rizikos vertinimo pagrindu, be išankstinio įspėjimo pagal iš anksto sudarytas programas, kuriose numatomas tikrinimų dažnumas ir kontrolės pobūdis. Valstybinė veterinarinė kontrolė gali būti atliekama kilus įtarimui, kad buvo pažeisti šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai. Valstybinė veterinarinė priežiūra atliekama vadovaujantis Reglamento (ES) 2017/625 ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, kiek jos neprieštarauja Reglamentui (ES) 2017/625. 2. Valstybinė veterinarinė kontrolė turi būti skaidri, efektyvi, nešališka, nuosekli ir proporcinga, valstybinės veterinarinės kontrolės metodai turi atitikti jos tikslus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina asmenų, kurie pranešė apie šio įstatymo ir kitų veterinarijos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, duomenų apsaugą ir garantuoja anonimiškumą, išskyrus tuos atvejus, kai šią informaciją pagal įstatymus būtina atskleisti teisėsaugos ar kitoms valstybės institucijoms.“
Papildyti įstatymą 21 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Komercinių paslapčių apsauga
kontrolės subjektai ar kiti asmenys, teikdami dokumentus ar kitą informaciją Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba nedelsdami, kai tik sužino, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi dokumentų ar kitos informacijos, sudarančios jų komercinę paslaptį, gali pateikti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos. Šiame prašyme turi būti aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kurią informaciją Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų laikyti veterinarinės kontrolės subjektų ar kitų asmenų komercine paslaptimi. 2.
maisto ir veterinarijos tarnyba ar jos įgalioti pareigūnai, ne vėliau nei priimamas nutarimas ar kitoks galutinis sprendimas dėl nagrinėjamo klausimo, priima sprendimą dėl prašymo tenkinimo ar atsisakymo jį tenkinti ir praneša veterinarinės kontrolės subjektui ar kitam asmeniui, jeigu priimamas sprendimas prašyme nurodytos informacijos nelaikyti komercine paslaptimi. Prašymas dėl komercinių paslapčių apsaugos netenkinamas, jeigu jame nurodyta informacija nelaikoma komercine paslaptimi pagal įstatymus. Šio prašymo nagrinėjimo metu veterinarinės kontrolės subjekto ar kito asmens prašyme nurodyta informacija laikoma komercinę paslaptį sudarančia informacija. 3. Jeigu veterinarinės kontrolės subjektas ar kitas asmuo pateikia prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos, bet nenurodo, kurią konkrečią informaciją Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi laikyti veterinarinės kontrolės subjekto ar kito asmens komercine paslaptimi, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba per 3 darbo dienas pareikalauja, kad prašymą pateikęs veterinarinės kontrolės subjektas ar kitas asmuo per Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų terminą nurodytų šią informaciją. Veterinarinės kontrolės subjektas ar kitas asmuo, kurio komercinę paslaptį sudarančią informaciją turi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gali būti įpareigotas per Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytą terminą pateikti dokumento ar kitos informacijos išrašą be komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir siekiamos apsaugoti informacijos aprašymą.
Jeigu per nustatytą terminą veterinarinės kontrolės subjektas ar kitas asmuo nenurodo, kurią konkrečią informaciją Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi laikyti komercine paslaptimi, nepateikia dokumento ar kitos informacijos išrašo be komercinę paslaptį sudarančios informacijos bei siekiamos apsaugoti informacijos aprašymo, laikoma, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos turima informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija. 4. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, spręsdama klausimą, ar informaciją laikyti veterinarinės kontrolės subjektų ar kitų asmenų komercine paslaptimi, atsižvelgia į galimą riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai ar aplinkai ir tokios rizikos pobūdį, rimtumą ir mastą. 5. Šio straipsnio nuostatos dėl komercinių paslapčių apsaugos taikomos ir pagal Reglamento (ES) 2017/625 37 straipsnį paskirtoms oficialiosioms laboratorijoms.“
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo priedas
89/608/EEB dėl valstybių narių administracinės valdžios institucijų tarpusavio pagalbos ir jų bendradarbiavimo su Komisija, siekiant užtikrinti teisingą veterinarijos ir zootechnikos teisės aktų taikymą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 135). 21. 1996 m. balandžio 29 d.
96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta agonistus ir dėl direktyvų 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB panaikinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 19 tomas, p. 64) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/97/EB (OL 2008 L 318, p. 9). 32. 1998 m. vasario 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 494/98, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 820/97 įgyvendinimo taisykles dėl minimalių administracinių sankcijų, taikomų įgyvendinant galvijų ženklinimo ir registravimo tvarką (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 46 tomas, p. 12) ), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1053/2010 (OL 2010 L 303, p. 1). 3. 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 27 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188, p. 14). 54. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188, p. 14) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243 (OL 2019 L 198, p. 241). 65. 2002 m. gruodžio 16 d.
2002/99/EB, nustatanti gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 38 tomas, p. 124), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/20/ES (OL 2013 L 158, p. 234). 76. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188, p. 14). 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL 2017 L 95, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/1012 (OL 2019 L 165, p. 4).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-4516ES(2) lyginamasis variantas
RESPUBLIKOS VETERINARIJOS ĮSTATYMO NR. I-2110 2, 6, 7, 14, 15, 16 IR 19 STRAIPSNIŲ, ANTROJO SKIRSNIO
20 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
arba laukinis gyvūnas. 2. Gyvūniniai produktai – produktai ir žaliavos, gaunami iš žinduolių, paukščių, vabzdžių, roplių, žuvų, vėžiagyvių ir kitų vandens organizmų, moliuskų, sraigių, naudojami maistui, gyvūnams šerti ar pramonei. 3. Gyvūno laikytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ir jų filialas, kuris yra gyvūno savininkas ar gyvūno savininko pavedimu ar kitais pagrindais jį laiko už atlyginimą arba nemokamai. 4.1. Gyvūno ženklinimas – gyvūno žymėjimas išoriniu ženklu, tatuiruote ar mikroschema. 5.2. Gyvūnų laikymo vieta – pastatas (pastatai) arba tuo atveju, kai gyvūnai laikomi lauke, bet kuri vieta, kur gyvūnai yra laikomi, auginami ir prižiūrimi. 3. Gyvūnų užkrečiamosios ligos apsauginė zona (toliau – apsauginė zona) – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos oficialiai kontroliuojama gyvūnų užkrečiamosios ligos grėsmės teritorija aplink gyvūnų užkrečiamosios ligos židinį, kurioje taikomos užkrečiamosios ligos kontrolės priemonės, neleidžiančios ligos sukėlėjams plisti iš šios teritorijos. 4. Gyvūnų užkrečiamosios ligos buferinė zona (toliau – ligos buferinė zona) – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos oficialiai kontroliuojama gyvūnų užkrečiamosios ligos grėsmės teritorija, kuri yra aplink tos ligos židinį, apsauginę ir priežiūros zonas, arba teritorija, kurioje nustatyta laukinių gyvūnų užkrečiamosios ligos atvejų, bet tos ligos sukėlėjų ūkinių gyvūnų laikymo vietose dar nenustatyta, kurioms taikomos gyvūnų užkrečiamosios ligos kontrolės priemonės, neleidžiančios plisti ligos sukėlėjams.
priežiūros zona (toliau – priežiūros zona) – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos oficialiai kontroliuojama gyvūnų užkrečiamosios ligos grėsmės teritorija aplink gyvūnų užkrečiamosios ligos apsauginę zoną, kurioje taikomos užkrečiamosios ligos kontrolės priemonės, neleidžiančios ligos sukėlėjams plisti iš gyvūnų užkrečiamosios ligos apsauginės zonos. 6. Išlauka – laikotarpis nuo paskutinio veterinarinio vaisto naudojimo gyvūnams nurodytomis sąlygomis iki maisto iš tokių gyvūnų gavimo, būtinas apsaugoti visuomenės sveikatą ir užtikrinti, kad tokiame maiste esantys veikliųjų ir pagalbinių medžiagų liekanų kiekiai neviršija nustatytos didžiausios veterinarinio vaisto medžiagų liekanų koncentracijos. 7. Pašaras – natūralus, šviežias arba konservuotas augalinis ar gyvūninis produktas, iš jo pramoniniu būdu gautas produktas, taip pat šalutinis maisto produktas, skirti gyvūnams šerti tiesiogiai arba juos sumaišius, į juos pridėjus ar nepridėjus pašarų priedų. 7. Privati veterinarijos praktika –veterinarijos gydytojo veikla, apimanti gyvūnų sveikatos priežiūrą (anamnezės surinkimą, gyvūno sveikatos būklės vertinimą, ligų diagnozavimą, profilaktiką ir gydymą), gyvūno gaišimo priežasčių nustatymą ir kitas teisės aktais pavestas funkcijas. 8. Privatus veterinarijos gydytojas – pagal veterinarijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus privačia veterinarijos praktika užsiimantis veterinarijos gydytojas. 9.
2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002, nustatančio sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms, 2 straipsnyje. 10. Ūkinis gyvūnas – gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais tikslais. 11. 9. Ūkinių gyvūnų apskaita – ūkinių gyvūnų apskaitos žurnaluose arba kompiuterinėje laikmenoje daromi įrašai apie gyvūnų laikymo vietoje esančius ūkinius gyvūnus, jų perkėlimą ir kaitą. 12. Valstybinė veterinarinė kontrolė – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų atliekamas veterinarinės kontrolės subjektų tikrinimas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. 13. 10. Valstybinė veterinarinė priežiūra – nuolatinė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų veikla veterinarinės kontrolės subjekte, siekiant užtikrinti veterinarijos teisės aktų laikymąsi., apimanti metodinės pagalbos valstybinės veterinarinės kontrolės subjektams teikimą, prižiūrėjimą, kaip šie subjektai laikosi veterinarijos sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, įskaitant Reglamentą (ES) 2017/625, nustatytų reikalavimų, kontroliavimą, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir kitų priemonių, užtikrinančių tinkamą veterinarijos sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, įgyvendinimą. 11.
subjektas (toliau – veterinarinės kontrolės subjektas) – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jos filialas (-ai), tvarkantys gyvūninius produktus, pašarus ir jų priedus, šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, genetinės medžiagos produktus, naudojantys veterinarinius vaistus ir veterinarines priemones, laikantys, naudojantys, vežantys gyvūnus ar jais prekiaujantys arba vykdantys kitą veterinarijos reikalavimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą veiklą, kurią pagal kompetenciją kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 14. 12. Veterinarija – mokslo ir praktinės veiklos sritis, apimanti gyvūnų priežiūrą, gerovę ir apsaugą, jų ligų diagnostiką, gydymą ir prevenciją, gyvūninių produktų tvarkymo valstybinę veterinarinę priežiūrą, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų, veterinarinių vaistų ir veterinarinių priemonių, pašarų ir jų priedų tvarkymą ir valstybinę veterinarinę priežiūrą, teritorijos apsaugą nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir šių ligų kontrolę. 15. 13. Veterinarijos gydytojas rezidentas – veterinarijos gydytojas, studijuojantis pagal veterinarinėsjos mokslų medicinos veterinarijos studijų krypties rezidentūros studijų programą. 16. Veterinarijos praktika – specialių žinių ir praktinių įgūdžių reikalaujanti fizinio asmens veikla, apimanti gyvūnų ligų diagnozavimą, profilaktiką ir gydymą. 17. 14. Veterinarijos praktikos licencija
gyvūninių produktų, pašarų, veterinarinių vaistų subjektai ar juos tvarkantys subjektai, gyvūnai ar juos laikantys subjektai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuojami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. 19. 15. Veterinarinės medicinos rezidentūra – universitetinės veterinarinėsjos mokslų veterinarijos studijų krypties medicinos studijų krypties studijos, skirtos asmenims, turintiems veterinarinės veterinarijos medicinos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį (arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją) ir siekiantiems įgyti veterinarinės medicinos praktikos specializaciją. 20. 16. Veterinarinės medicinos rezidentūros bazė – universitetas, vykdantis veterinarinės medicinos rezidentūrą, ir (ar) kitas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka universiteto įvertintas ir parinktas juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programos praktinei daliai vykdyti. 21. 17. Veterinarinės priemonės – veterinariniai biocidai biocidiniai produktai, veterinarinėje medicinoje naudojami veterinariniai įrankiai, medžiagos. 22. 18. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos maisto įstatyme, Lietuvos Respublikos pašarų įstatyme ir Reglamente (ES) 2017/625 kituose teisės aktuose.“
Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnį. „4 straipsnis. Veterinarijos formos Lietuvos Respublikos veterinarija yra valstybinė ir privati.“
Pakeisti antrojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba:
1) atlieka gyvūnų užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę;
2) atlieka valstybinę veterinarinę kontrolę;
3) kontroliuoja, kaip laikomasi gyvūnų ir gyvūninių produktų, veterinarinių vaistų, veterinarinių priemonių, pašarų ir pašarų priedų importo, eksporto ir tranzito reikalavimų;
4) atlieka gyvūnų užkrečiamųjų ligų laboratorinius tyrimus, gyvūnų susirgimų įvairiomis ligomis diagnostinius tyrimus, mokslinį rizikos, susijusios su gyvūnų sveikata, gerove, pašarais, pašarų priedais, veterinariniais vaistais, veterinarinėmis priemonėmis ir gyvūniniais produktais, vertinimą;
5) atlieka veterinarinės kontrolės subjektų projektavimo, statybos ir rekonstravimo, žemės kasybos veterinarinę ekspertizę;
6) atlieka veterinarinės kontrolės subjektų valstybinę veterinarinę priežiūrą;
7) atlieka maistui auginamų gyvūnų, gyvūninių produktų žaliavų ir gyvūninių produktų užterštumo kenksmingosiomis medžiagomis, įskaitant pesticidus ir kitus teršalus, veterinarinių vaistų liekanomis, mikroorganizmais stebėseną;
8) siekdama saugoti, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją nepatektų gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, organizuoja gyvūnų apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų, o joms atsiradus – tokių ligų židinių likvidavimą, užtikrina, kad eksportuojami gyvūnai, gyvūniniai produktai atitiktų Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos ir importuojančios valstybės reikalavimus;
9) nustato gyvūnų sveikatos būklės įvertinimo ir kontrolės ir gyvūnų gerovės apsaugos reikalavimus, teritorijos apsaugos nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų, šių ligų prevencijos ir jų židinių likvidavimo privalomuosius reikalavimus, veterinarinių vaistų gamybos, tyrimų, tiekimo rinkai tvarką, veterinarinių vaistų registravimo taisykles;
10) kontroliuoja gyvūnų sveikatą, gerovę, veterinarinių vaistų, kitų veterinarinių priemonių, pašarų ir pašarų priedų, gyvūninių produktų gamybą, prekybą ir naudojim
ą, taip pat kaip laikomasi privalomųjų reikalavimų;
11) kartu su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis vykdo apsaugos nuo bendrų žmonėms ir gyvūnams užkrečiamųjų ligų, taip pat kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo, profilaktikos ar apsaugos priemones;
12) išduoda veterinarijos praktikos licencijas, veterinarinių priemonių registravimo, autorizavimo liudijimus, leidimus atlikti bandymus su gyvūnais, teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina veterinarinės kontrolės subjektus;
13) koordinuoja ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimą ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimą ir apskaitą;
1) tvirtina gyvūnų užkrečiamųjų ligų valstybinės stebėsenos ir (ar) kontrolės programas ir atlieka gyvūnų užkrečiamųjų ligų valstybinę stebėseną ir kontrolę;
2) atlieka valstybinę veterinarinę priežiūrą;
3) kontroliuoja, kaip laikomasi gyvūnų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, ir gyvūninių produktų, genetinės medžiagos produktų, veterinarinių vaistų, veterinarinių priemonių, pašarų ir pašarų priedų įvežimo į Europos Sąjungą, įskaitant tranzito, ir eksporto reikalavimų;
4) ima mėginius ir atlieka gyvūnų užkrečiamųjų ligų laboratorinius tyrimus, gyvūnų susirgimų įvairiomis ligomis diagnostinius tyrimus, mokslinį rizikos, susijusios su gyvūnų sveikata, gerove, pašarais, pašarų priedais, veterinariniais vaistais, veterinarinėmis priemonėmis, šalutiniais gyvūniniais produktais ir jų gaminiais, gyvūniniais produktais, genetinės medžiagos produktais, vertinimą;
5) atlieka maistinių gyvūnų, gyvūninių produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių užterštumo kenksmingosiomis medžiagomis, įskaitant pesticidus ir kitus teršalus, veterinarinių vaistų liekanomis, mikroorganizmais valstybinę stebėseną, imdama ir tirdama mėginius;
6) siekdama saugoti, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją nepatektų gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, organizuoja gyvūnų apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų, o joms atsiradus – tokių ligų protrūkių likvidavimą, kontroliuoja, kad eksportuojami gyvūnai, ša
lutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, gyvūniniai produktai, genetinės medžiagos produktai atitiktų Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos ir importuojančios trečiosios šalies reikalavimus;
7) nustato atskirų rūšių gyvūnų sveikatos, Lietuvos Respublikos teritorijos apsaugos nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų, šių ligų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo reikalavimus, veterinarinių receptų ir veterinarinių vaistų paraiškų rašymo taisykles, veterinarinės kontrolės subjektų registravimo, tvirtinimo tvarką;
8) kontroliuoja gyvūnų sveikatos reikalavimų laikymąsi, veterinarinių vaistų, veterinarinių priemonių naudojimą, pašarų ir pašarų priedų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų, gyvūninių produktų gamybą (gavybą), tiekimą rinkai ir naudojimą;
9) tvirtina privalomuosius biologinio saugumo priemonių reikalavimus atskirų rūšių ūkinių gyvūnų laikymo vietose;
10) kartu su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis vykdo apsaugos nuo bendrų žmonėms ir gyvūnams užkrečiamųjų ligų, taip pat kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo, profilaktikos ar apsaugos priemones;
11) išduoda veterinarijos praktikos licencijas, veterinarinių biocidinių produktų autorizavimo liudijimus, teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina, registruoja veterinarinės kontrolės subjektus, jų veiklos vietas;
12) prižiūri ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimą ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimą ir apskaitą, tikrina ženklinimo ir registravimo reikalavimų laikymąsi;
13) taiko reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnio 2 dalyje nustatytas rinkos ribojimo ir kitas poveikio priemones, skiria Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytas administracines nuobaudas ir poveikio priemones veterinarinės kontrolės subjektams fiziniams asmenims ar juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, pažeidusiems veterinarijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;
14) pagal kompetenciją palaiko ryšius su užsienio valstybių atitinkamomi
s institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, keičiasi informacija, atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose veterinarijos klausimais;
15) atlieka kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.”
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba:
1) atlieka gyvūnų užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę;
2) atlieka valstybinę veterinarinę kontrolę;
3) kontroliuoja, kaip laikomasi gyvūnų ir gyvūninių produktų, veterinarinių vaistų, veterinarinių priemonių, pašarų ir pašarų priedų importo, eksporto ir tranzito reikalavimų;
4) atlieka gyvūnų užkrečiamųjų ligų laboratorinius tyrimus, gyvūnų susirgimų įvairiomis ligomis diagnostinius tyrimus, mokslinį rizikos, susijusios su gyvūnų sveikata, gerove, pašarais, pašarų priedais, veterinariniais vaistais, veterinarinėmis priemonėmis ir gyvūniniais produktais, vertinimą;
5) atlieka veterinarinės kontrolės subjektų projektavimo, statybos ir rekonstravimo, žemės kasybos veterinarinę ekspertizę;
6) atlieka veterinarinės kontrolės subjektų valstybinę veterinarinę priežiūrą;
7) atlieka maistui auginamų gyvūnų, gyvūninių produktų žaliavų ir gyvūninių produktų užterštumo kenksmingosiomis medžiagomis, įskaitant pesticidus ir kitus teršalus, veterinarinių vaistų liekanomis, mikroorganizmais stebėseną;
8) siekdama saugoti, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją nepatektų gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, organizuoja gyvūnų apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų, o joms atsiradus – tokių ligų židinių likvidavimą, užtikrina, kad eksportuojami gyvūnai, gyvūniniai produktai atitiktų Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos ir importuojančios valstybės reikalavimus;
9) nustato gyvūnų sveikatos būklės įvertinimo ir kontrolės ir gyvūnų gerovės apsaugos reikalavimus, teritorijos apsaugos nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų, šių ligų prevencijos ir jų židinių likvidavimo privalomuosius reikalavimus, veterinarinių vaistų gamybos, tyrimų, tiekimo rinkai tvarką, veterinarinių vaistų registravimo taisykles;
10) kontroliuoja gyvūnų sveikatą, gerovę, veterinarinių vaistų, kitų veterinarinių priemonių, pašarų ir pašarų priedų, gyvūninių produktų gamybą, prekybą ir naudojimą, taip pat kaip laikomasi privalomųjų reikalavimų;
11) kartu su kitomis valstybės institucijom
is ir įstaigomis vykdo apsaugos nuo bendrų žmonėms ir gyvūnams užkrečiamųjų ligų, taip pat kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo, profilaktikos ar apsaugos priemones;
12) išduoda veterinarijos praktikos licencijas, veterinarinių priemonių registravimo, autorizavimo liudijimus, leidimus atlikti bandymus su gyvūnais, teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina veterinarinės kontrolės subjektus;
13) koordinuoja ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimą ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimą ir apskaitą;
1) tvirtina gyvūnų užkrečiamųjų ligų valstybinės stebėsenos ir (ar) kontrolės programas ir atlieka gyvūnų užkrečiamųjų ligų valstybinę stebėseną ir kontrolę;
2) atlieka valstybinę veterinarinę priežiūrą;
3) kontroliuoja, kaip laikomasi gyvūnų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, ir gyvūninių produktų, genetinės medžiagos produktų, veterinarinių vaistų, veterinarinių priemonių, pašarų ir pašarų priedų įvežimo į Europos Sąjungą, įskaitant tranzito, ir eksporto reikalavimų;
4) ima mėginius ir atlieka gyvūnų užkrečiamųjų ligų laboratorinius tyrimus, gyvūnų susirgimų įvairiomis ligomis diagnostinius tyrimus, mokslinį rizikos, susijusios su gyvūnų sveikata, gerove, pašarais, pašarų priedais, veterinariniais vaistais, veterinarinėmis priemonėmis, šalutiniais gyvūniniais produktais ir jų gaminiais, gyvūniniais produktais, genetinės medžiagos produktais, vertinimą;
5) atlieka maistinių gyvūnų, gyvūninių produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių užterštumo kenksmingosiomis medžiagomis, įskaitant pesticidus ir kitus teršalus, veterinarinių vaistų liekanomis, mikroorganizmais valstybinę stebėseną, imdama ir tirdama mėginius;
6) siekdama saugoti, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją nepatektų gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, organizuoja gyvūnų apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų, o joms atsiradus – tokių ligų protrūkių likvidavimą, kontroliuoja, kad eksportuojami gyvūnai, šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, gyvūniniai produktai, genetinės medžiagos produkt
ai atitiktų Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos ir importuojančios trečiosios šalies reikalavimus;
7) nustato atskirų rūšių gyvūnų sveikatos, Lietuvos Respublikos teritorijos apsaugos nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų, šių ligų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo reikalavimus, veterinarinių receptų ir veterinarinių vaistų paraiškų rašymo taisykles, veterinarinės kontrolės subjektų registravimo, tvirtinimo tvarką;
8) kontroliuoja gyvūnų sveikatos reikalavimų laikymąsi, veterinarinių vaistų, veterinarinių priemonių naudojimą, pašarų ir pašarų priedų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų, gyvūninių produktų gamybą (gavybą), tiekimą rinkai ir naudojimą;
9) tvirtina privalomuosius biologinio saugumo priemonių reikalavimus atskirų rūšių ūkinių gyvūnų laikymo vietose;
10) kartu su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis vykdo apsaugos nuo bendrų žmonėms ir gyvūnams užkrečiamųjų ligų, taip pat kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo, profilaktikos ar apsaugos priemones;
11) išduoda veterinarijos praktikos licencijas, veterinarinių biocidinių produktų autorizavimo liudijimus, teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina, registruoja veterinarinės kontrolės subjektus, jų veiklos vietas;
12) prižiūri ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimą ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimą ir apskaitą, tikrina ženklinimo ir registravimo reikalavimų laikymąsi;
13) taiko reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnio 2 dalyje nustatytas rinkos ribojimo ir kitas poveikio priemones, skiria Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytas administracines nuobaudas ir poveikio priemones veterinarinės kontrolės subjektams fiziniams asmenims ar juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, pažeidusiems veterinarijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;
14) pagal kompetenciją palaiko ryšius su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, keičiasi informacija, atstovauja Lietuvos R
espublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose veterinarijos klausimais;
15) atlieka kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.”
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teisės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai pagal savo kompetenciją turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus fiziniams ar juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų filialams, kurie verčiasi gyvūnų auginimu, pašarų ir pašarų priedų, įskaitant pirminę pašarų gamybą, gyvūninių produktų ir žaliavų gamyba, perdirbimu, veterinarine farmacija, sandėliavimu, transportavimu ar prekyba, vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų teisės aktų reikalavimus, kad neplistų gyvūnų užkrečiamosios ligos, gaminami pašarai, pašarų priedai, gyvūniniai produktai nebūtų kenksmingi žmonių ir gyvūnų sveikatai;
2) lankytis veterinarinės kontrolės objektuose, gauti informaciją, būtiną epizootinei būklei nustatyti, gyvūnų ligų priežastims išaiškinti, veterinarinei kontrolei atlikti;
3) nustačius užkrečiamąją ar įtarus labai pavojingą gyvūnų ligą, vadovaudamiesi šio įstatymo 15 straipsniu, nurodyti fiziniams ar juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų filialams privalomas vykdyti gyvūnų skerdimo ar sunaikinimo, pašarų ar pašarų priedų, gyvūninių produktų ar žaliavų kenksmingumo pašalinimo, perdirbimo arba sunaikinimo sąlygas;
4) sprendžiamoms problemoms nagrinėti pasitelkti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, organizacijų atstovus ir specialistus, susitarus su jų vadovais, sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktų projektams rengti;
5) drausti statyti, rekonstruoti, remontuoti arba naudoti tuos gyvulininkystės pastatus, gyvūninių produktų perdirbimo, saugojimo ar kitoms gyvūninių produktų tvarkymo operacijoms skirtus objektus, kurie neatitinka veterinarinės higienos reikalavimų;
6) neleisti vartoti, tiekti rinkai, gaminti saugos reikalavimų neatitinkančių gyvūninių produktų, pašarų, pašarų priedų, veterinarinių vaistų, veterinarinių priemonių ir perdirbti gyvūninių žaliavų;
7) tikrinti gyvūnų laikymo vietas, privačių veterinarijos gydytojų veiklą, veterinarinės kontrolės subjektus, prireikus imti ir tirti mėginius;
8) įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas ir taikyti kitas administracinio poveikio priemones asmenims už šio įstatymo, kitų įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinariją, taip pat už Vyriausybės ir savivaldybių institucijų sprendimų epizootijų klausimais pažeidimus;
9) esant įtarimui dėl veterinariją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į valstybinės veterinarinės kontrolės objektų patalpas, atlikti tikrinimus, gauti visą su tikrinimu susijusią informaciją;
10) turėti kitų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teisės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai pagal savo kompetenciją turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus fiziniams ar juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų filialams, kurie verčiasi gyvūnų auginimu, pašarų ir pašarų priedų, įskaitant pirminę pašarų gamybą, gyvūninių produktų ir žaliavų gamyba, perdirbimu, veterinarine farmacija, sandėliavimu, transportavimu ar prekyba, vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų teisės aktų reikalavimus, kad neplistų gyvūnų užkrečiamosios ligos, gaminami pašarai, pašarų priedai, gyvūniniai produktai nebūtų kenksmingi žmonių ir gyvūnų sveikatai;
2) lankytis veterinarinės kontrolės objektuose, gauti informaciją, būtiną epizootinei būklei nustatyti, gyvūnų ligų priežastims išaiškinti, veterinarinei kontrolei atlikti;
3) nustačius užkrečiamąją ar įtarus labai pavojingą gyvūnų ligą, vadovaudamiesi šio įstatymo 15 straipsniu, nurodyti fiziniams ar juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų filialams privalomas vykdyti gyvūnų skerdimo ar sunaikinimo, pašarų ar pašarų priedų, gyvūninių produktų ar žaliavų kenksmingumo pašalinimo, perdirbimo arba sunaikinimo sąlygas;
4) sprendžiamoms problemoms nagrinėti pasitelkti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, organizacijų atstovus ir specialistus, susitarus su jų vadovais, sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktų projektams rengti;
5) drausti statyti, rekonstruoti, remontuoti arba naudoti tuos gyvulininkystės pastatus, gyvūninių produktų perdirbimo, saugojimo ar kitoms gyvūninių produktų tvarkymo operacijoms skirtus objektus, kurie neatitinka veterinarinės higienos reikalavimų;
6) neleisti vartoti, tiekti rinkai, gaminti saugos reikalavimų neatitinkančių gyvūninių produktų, pašarų, pašarų priedų, veterinarinių vaistų, veterinarinių priemonių ir perdirbti gyvūninių žaliavų;
7) tikrinti gyvūnų laikymo vietas, privačių veterinarijos gydytojų veiklą, veterinarinės kontrolės subjektus, prireikus imti ir tirti mėginius;
8) įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas ir taikyti kitas administracinio poveikio priemones asmenims už šio įstatymo, kitų įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinariją, taip pat už Vyriausybės ir savivaldybių institucijų sprendimų epizootijų klausimais pažeidimus;
9) esant įtarimui dėl veterinariją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į valstybinės veterinarinės kontrolės objektų patalpas, atlikti tikrinimus, gauti visą su tikrinimu susijusią informaciją;
10) turėti kitų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių. 7 straipsnis.
veterinarijos tarnybos pareigūnų teisės, teismo leidimų atlikti kontrolės veiksmus išdavimas 1.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, vykdydami valstybinę veterinarinę priežiūrą, be teisių, nustatytų kituose įstatymuose ir teisės aktuose, pagal savo kompetenciją turi teisę:
1) taikyti Reglamento (ES) 2017/625 14 straipsnyje nustatytus oficialios kontrolės metodus ir priemones;
2) nekliudomi patekti į veterinarinės kontrolės subjektų patalpas, transportą ar teritoriją, kurioje veterinarinės kontrolės subjektai vykdo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamą veiklą, šių subjektų darbo valandomis;
3) esant įtarimui dėl veterinarijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į veterinarinės kontrolės subjektų transportą, teritoriją ir patalpas;
4) gauti ar paimti iš veterinarinės kontrolės subjektų visus valstybinei veterinarinei priežiūrai reikalingus dokumentus ir susijusią informaciją, gauti informaciją, būtiną epizootinei būklei nustatyti, gyvūnų ligų priežastims išaiškinti;
5) reikalauti, kad tikrinami veterinarinės kontrolės subjektai ar jų įgalioti asmenys duotų paaiškinimus raštu ar žodžiu patikrinimo vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;
6) nepažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
7) imti mėginius laboratoriniams tyrimams;
8) vykdydami jiems pavestas funkcijas, pasitelkti kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pareigūnų pagalbą;
9) nustačius užkrečiamąją ar įtarus labai pavojingą gyvūnų ligą, vadovaudamiesi šio įstatymo 15 straipsniu, duoti privalomus nurodymus fiziniams ar juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų filialams dėl gyvūnų skerdimo ar nužudymo ir sunaikinimo, transporto, teritorijos, patalpų ar įrangos kenksmingumo pašalinimo, pašarų ar pašarų priedų, gyvūninių produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų, veterinarinių vaistų ir veterinarinių priemonių kenksmingumo pašalinimo, perdirbimo arba sunaikinimo;
10) atlikti šios dalies 3-7 punktuose nustatytus veiksmus su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, jei veterinarinės kontrolės subjektas ar kitas asmuo trukdo ar vengia, kad jo veikla būtų tikrinama, ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų veterinarijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, vykdydami valstybinę veterinarinę priežiūrą, be teisių, nustatytų kituose įstatymuose ir teisės aktuose, pagal savo kompetenciją turi teisę:
1) taikyti Reglamento (ES) 2017/625 14 straipsnyje nustatytus oficialios kontrolės metodus ir priemones;
2) nekliudomi patekti į veterinarinės kontrolės subjektų patalpas, transportą ar teritoriją, kurioje veterinarinės kontrolės subjektai vykdo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamą veiklą, šių subjektų darbo valandomis;
3) esant įtarimui dėl veterinarijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į veterinarinės kontrolės subjektų transportą, teritoriją ir patalpas;
4) gauti ar paimti iš veterinarinės kontrolės subjektų visus valstybinei veterinarinei priežiūrai reikalingus dokumentus ir susijusią informaciją, gauti informaciją, būtiną epizootinei būklei nustatyti, gyvūnų ligų priežastims išaiškinti;
5) reikalauti, kad tikrinami veterinarinės kontrolės subjektai ar jų įgalioti asmenys duotų paaiškinimus raštu ar žodžiu patikrinimo vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;
6) nepažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
7) imti mėginius laboratoriniams tyrimams;
8) vykdydami jiems pavestas funkcijas, pasitelkti kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pareigūnų pagalbą;
9) nustačius užkrečiamąją ar įtarus labai pavojingą gyvūnų ligą, vadovaudamiesi šio įstatymo 15 straipsniu, duoti privalomus nurodymus fiziniams ar juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų filialams dėl gyvūnų skerdimo ar nužudymo ir sunaikinimo, transporto, teritorijos, patalpų ar įrangos kenksmingumo pašalinimo, pašarų ar pašarų priedų, gyvūninių produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų, veterinarinių vaistų ir veterinarinių priemonių kenksmingumo pašalinimo, perdirbimo arba sunaikinimo;
10) atlikti šios dalies 3-7 punktuose nustatytus veiksmus su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, jei veterinarinės kontrolės subjektas ar kitas asmuo trukdo ar vengia, kad jo veikla būtų tikrinama, ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų veterinarijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. 2.
šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas apygardos administraciniam teismui. Apygardos administracinis teismas išnagrinėja prašymą ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nesutinka su apygardos administracinio teismo sprendimu atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 darbo dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 darbo dienas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įgaliotas pareigūnas ir (arba) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant skundą žodinio proceso tvarka.. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 3. Neatidėliotinais atvejais, esant pagrįstam įtarimui, kad pažeidžiami veterinarijos sritį reglamentuojantys teisės aktai ir dėl tokio pažeidimo gresia pavojus aplinkai, gyvūnų, žmonių sveikatai ar gyvybei, šio straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose nurodyti Tarnybos įgaliotų pareigūnų veiksmai gali būti atliekami Tarnybos direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas pateikiamas apygardos administraciniam teismui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po tokio sprendimo priėmimo. Apygardos administracinis teismas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima nutartį patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą arba atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą.
Tarnyba užtikrina informacijos, gautos vykdant neatidėliotinus veiksmus, slaptumą iki įsiteisės teismo nutartis. Jeigu apygardos administracinis teismas atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, Tarnyba turi teisę apskųsti teismo nutartį šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria atsisakoma patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, Tarnybos veiksmai nutraukiami, o jų metu gauta informacija sunaikinama.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Veterinarinės kontrolės subjektų pareigos
užtikrina, kad laiku būtų imamasi veterinarinės higienos ir ūkinių priemonių sustabdyti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimą ir likviduoti jų židinius. 2. Įvežti į Lietuvos Respubliką gyvūnus, gyvūninius produktus, žaliavas, pašarus, pašarų priedus, veterinarinius vaistus, veterinarines priemones galima tik teisės aktuose nustatyta tvarka. 3. Esant pagrįstam įtarimui dėl ypač pavojingos gyvūnų užkrečiamosios ligos, gyvūnų laikytojai privalo nedelsdami pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar privačiam veterinarijos gydytojui apie staigius arba gausius gyvūnų susirgimus ir gaišimus. 4. Gyvūnų laikytojai privalo leisti veterinarijos gydytojams apžiūrėti gyvūnus, imti tyrimui jų kraują ar kitą medžiagą, juos vakcinuoti, imtis priešepizootinių ir kitų veterinarinių profilaktikos priemonių ir padėti atlikti šiuos darbus, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti už atliktą darbą. 5.
produktais, žaliavomis, veterinariniais vaistais, veterinarinėmis priemonėmis, pašarais ir jų priedais gali fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų filialai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Europos Sąjungos ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. 6. Veterinarinės kontrolės subjektai šalutinius gyvūninius produktus teisės aktų nustatyta tvarka tvarko patys arba atiduoda veterinarinės kontrolės subjektams. 7. Teisės aktų nustatyta tvarka veterinarinės kontrolės subjektai turi būti įdiegę vidinės savikontrolės sistemas. 8. Sergantys ūkiniai gyvūnai priverstinai skerdžiami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka. Sveikų ūkinių gyvūnų skerdimo, turint tikslą parduoti skerdeną ir subproduktus, tvarką nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 9. Vežti gyvūnus, gyvūninius produktus, pašarus ir pašarų priedus, veterinarinius vaistus galima tik tam skirtu transportu, užtikrinančiu tinkamas vežimo sąlygas ir atitinkančiu teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 10. Ūkinių gyvūnų laikytojai yra atsakingi, kad gyvūnai būtų skerdžiami maistui, gyvūniniai produktai būtų tiekiami maistui arba naudojami gyvūnams šerti tik pasibaigus išlaukai. 14 straipsnis. Veterinarinės kontrolės subjektų pareigos ir teisės 1.
Veterinarinės kontrolės subjektai privalo:
1) užtikrinti, kad laiku būtų imamasi veterinarinės higienos ir ūkinių priemonių sustabdyti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimą ir likviduoti jų židinius;
2) leisti veterinarijos gydytojams apžiūrėti gyvūnus, imti tyrimui jų kraują ar kitą medžiagą, juos vakcinuoti, imtis prieš epizootinių ir kitų veterinarinių profilaktikos priemonių ir padėti atlikti šiuos darbus, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti už atliktą darbą;
3) esant pagrįstam įtarimui dėl ypač pavojingos gyvūnų užkrečiamosios ligos nedelsdami pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar privačiam veterinarijos gydytojui apie staigius arba gausius gyvūnų susirgimus ir gaišimus;
4) laikytis teisės aktuose nustatytų gyvūnų laikymo, naudojimo, vežimo, prekybos, įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimų;
5) užtikrinti, kad ūkiniai gyvūnai būtų skerdžiami maistui, iš jų gauti gyvūniniai produktai būtų tiekiami maistui arba naudojami gyvūnams šerti teisės aktuose nustatyta tvarka ir tik pasibaigus išlaukai;
6) užtikrinti, kad sergantys ūkiniai gyvūnai priverstinai būtų skerdžiami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka.
7) teisės aktų nustatyta tvarka įdiegti ir įgyvendinti savikontrolės sistemas;
8) laikytis teisės aktuose nustatytų gyvūninių produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų, pašarų, pašarų priedų įvežimo į Lietuvos Respubliką, tvarkymo (gamybos, perdirbimo, pakavimo, laikymo, saugojimo, paskirstymo, tiekimo rinkai, pateikimo parduoti, pardavimo) reikalavimų;
9) užtikrinti, kad gyvūnai, gyvūniniai produktai, šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, genetinės medžiagos produktai, pašarai ir pašarų priedai, veterinariniai vaistai ir veterinarinės priemonės bus vežamos transportu, užtikrinančiu tinkamas vežimo sąlygas ir atitinkančiu teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
10) bendradarbiauti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba atliekant veiksmus, leidžiančius išvengti arba sumažinti pavojų, kurį kelia jų laikomi gyvūnai, tiekiami arba jau patiekti rinkai gyvūniniai produktai, šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, genetinės medžiagos produktai, pašarai ir pašarų priedai, veterinariniai vaistai ir veterinarinės priemonės ;
11) vykdyti teisėtus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus.
2Veterinarinės kontrolės subjektai turi teisę:
1) dalyvauti ar paskirti atsakingą asmenį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams atliekant jų veiklos tikrinimą, patenkant į veterinarinės kontrolės subjekto transportą, patalpas, teritoriją, išskyrus atvejus, kai į transportą, patalpas ar teritoriją Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai patenka turėdami šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą teismo leidimą;
2) teikti paaiškinimus, įrodymus dėl veiklos tikrinimo metu nustatytų pažeidimų.
Rašytinės veterinarinės kontrolės subjekto ar jo įgalioto asmens pastabos, paaiškinimai įrašomi į patikrinimo aktą, o įrodymai pridedami prie patikrinimo akto ir apie jų pateikimą yra pažymima patikrinimo akte;
3) gauti konsultacijas veterinarijos veiklą reglamentuojančių teisės aktu įgyvendinimo klausimais
4) asmeniškai dalyvauti arba būti atstovaujami savo atstovo pagal įstatymą ar įgalioto atstovo esant santykių su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba;
5) susipažinti su dokumentais, suteikiančiais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams teisę tikrinti jų veiklą, teismo leidimu patekti į transportą, patalpas ar teritoriją
6) nevykdyti neteisėtų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymų, įskaitant teisę atsisakyti pateikti informaciją, kurios pagal galiojančius teisės aktus kaupti veterinarinės kontrolės subjektas neprivalo;
7) reikalauti, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikdama priežiūros veiksmus veterinarinės kontrolės subjekto atžvilgiu, tiksliai laikytųsi veterinarijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų procedūrų ir neviršytų jai suteiktų įgaliojimų;
8) reikalauti užtikrinti informacijos, sudarančios veterinarinės kontrolės subjekto komercinę paslaptį, slaptumą;
9) reikalauti atlyginti neteisėta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą;
10) įstatymų nustatyta tvarka apskųsti bet kokį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (jo pareigūno) veiksmą ar neveikimą;
11) naudotis kitomis šio ir kitų įstatymų suteiktomis teisėmis.
Rašytinės veterinarinės kontrolės subjekto ar jo įgalioto asmens pastabos, paaiškinimai įrašomi į patikrinimo aktą, o įrodymai pridedami prie patikrinimo akto ir apie jų pateikimą yra pažymima patikrinimo akte;
3) gauti konsultacijas veterinarijos veiklą reglamentuojančių teisės aktu įgyvendinimo klausimais
4) asmeniškai dalyvauti arba būti atstovaujami savo atstovo pagal įstatymą ar įgalioto atstovo esant santykių su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba;
5) susipažinti su dokumentais, suteikiančiais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams teisę tikrinti jų veiklą, teismo leidimu patekti į transportą, patalpas ar teritoriją
6) nevykdyti neteisėtų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymų, įskaitant teisę atsisakyti pateikti informaciją, kurios pagal galiojančius teisės aktus kaupti veterinarinės kontrolės subjektas neprivalo;
7) reikalauti, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikdama priežiūros veiksmus veterinarinės kontrolės subjekto atžvilgiu, tiksliai laikytųsi veterinarijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų procedūrų ir neviršytų jai suteiktų įgaliojimų;
8) reikalauti užtikrinti informacijos, sudarančios veterinarinės kontrolės subjekto komercinę paslaptį, slaptumą;
9) reikalauti atlyginti neteisėta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą;
10) įstatymų nustatyta tvarka apskųsti bet kokį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (jo pareigūno) veiksmą ar neveikimą;
11) naudotis kitomis šio ir kitų įstatymų suteiktomis teisėmis. 3.
veikla, už kurią taikoma atsakomybė pagal Pašarų įstatymą, Maisto įstatymą, Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą ar Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip:
„2. Gavęs pranešimą apie įtarimą, kad gyvūnas serga
užkrečiamąja liga, ir įvertinęs riziką dėl gyvūnų užkrečiamosios ligos pavojaus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnas vyksta į gyvūnų laikymo vietą, tikslina diagnozę, ima mėginius ir siunčia juos laboratoriniams tyrimams, imasi priemonių, kad būtų išvengta gyvūnų užkrečiamosios ligos plitimo, įskaitant draudimą išvežti gyvūnus, gyvūninius produktus, šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, genetinės medžiagos produktus, pašarus, pašarų priedus, veterinarinius vaistus, veterinarines priemones iš įtariamo židinio ir židinyje esantiems žmonėms išvykti už židinio teritorijos.“
straipsnio 4 dalį. „4. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tvirtina gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės programas.“
ją išdėstyti taip:
„7. Nustačius, kad gyvūnai serga užkrečiamąja liga, Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos nurodymų, duodamų pagal šio straipsnio 3 dalį, gyvūnų užkrečiamosios ligos židiniui likviduoti privalo laikytis visi apsaugos, ir priežiūros, ligos buferinės zonos teritorijose esantys fiziniai ir juridiniai asmenys, bei kitos organizacijos ir jų filialai, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos.“
ją išdėstyti taip: „8.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas ar jo pavaduotojai pareigūnai gali įpareigoti skerdyklą ar veterinarinės kontrolės subjektus, nepaisant jų pavaldumo, paskersti gyvūnus ar perdirbti gyvūninius produktus, šalutinius gyvūninius produktus, pašarus laikantis veterinarijos reikalavimų, kai tai būtina gyvūnų užkrečiamosios ligos prevencijai ar tokios ligos židiniui likviduoti. Gyvūnų savininkams patirti nuostoliai kompensuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka iš biudžeto lėšų.“
ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje privalomas visų ūkinių galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų laikymo vietų
registravimas, jose esančių laikomų galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų apskaita ir ženklinimas ir registravimas. Kitų ūkinių gyvūnų laikymo vietų ir jose laikomų ūkinių gyvūnų registravimas privalomas, jeigu dėl šių ūkinių gyvūnų jų laikytojai siekia valstybės paramos. Iš vienos galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų laikymo vietos perkelti į kitą galima tik paženklintus ir registruotus galvijus, kiaules, avis, ožkas, arklinių šeimos gyvūnus.“
2Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybinės veterinarinės kontrolės objektų atsakingi asmenys
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka teikia informaciją Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ūkinių gyvūnų laikytojai gyvūnų perkėlimo ir kaitos duomenis teikia Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Valstybinės veterinarinės kontrolės
priežiūros principai teisiniai pagrindai 1.
Valstybinė veterinarinė kontrolė atliekama reguliariai rizikos vertinimo pagrindu, be išankstinio įspėjimo pagal iš anksto sudarytas programas, kuriose numatomas tikrinimų dažnumas ir kontrolės pobūdis. Valstybinė veterinarinė kontrolė gali būti atliekama kilus įtarimui, kad buvo pažeisti šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai. 2. Valstybinė veterinarinė kontrolė turi būti skaidri, efektyvi, nešališka, nuosekli ir proporcinga, valstybinės veterinarinės kontrolės metodai turi atitikti jos tikslus. 1. Valstybinė veterinarinė priežiūra atliekama vadovaujantis Reglamentu (ES) 2017/625 ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, kiek jos neprieštarauja Reglamentui (ES) 2017/625. 2. Veterinarinės kontrolės subjektų, tvarkančių gyvūninius produktus, pašarus ir jų priedus, šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, genetinės medžiagos produktus, laikančių, naudojančių, vežančių gyvūnus ar jais prekiaujančių, valstybinei veterinarinei priežiūrai šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, Lietuvos Respublikos ūkinių gyvūnų veislininkystės įstatymo, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatoms. 3. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina asmenų, kurie pranešė apie šio įstatymo ir kitų veterinarijos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
straipsniu Papildyti įstatymą 21 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Komercinių paslapčių apsauga ir valstybinę veterinarinę priežiūrą atliekančių pareigūnų atsakomybė 1.
Veterinarinės kontrolės subjektai ar kiti asmenys, teikdami šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimams tirti reikalingus dokumentus ar kitą informaciją Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba kai tik sužino, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi dokumentų ar kitos informacijos, sudarančios jų komercinę paslaptį, gali pateikti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos. Šiame prašyme turi būti aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kurią informaciją Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų laikyti veterinarinės kontrolės subjektų ar kitų asmenų komercine paslaptimi. Jeigu toks prašymas nėra pateikiamas, laikoma, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos turimuose dokumentuose nėra informacijos, sudarančios veterinarinės kontrolės subjektų ar kitų asmenų komercinę paslaptį. 2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ar jos įgalioti pareigūnai, ne vėliau nei priimamas nutarimas ar kitoks galutinis sprendimas dėl nagrinėjamo klausimo, priima sprendimą dėl prašymo tenkinimo ar atsisakymo jį tenkinti ir praneša veterinarinės kontrolės subjektui ar kitam asmeniui, jeigu priimamas sprendimas prašyme nurodytos informacijos nelaikyti komercine paslaptimi. Prašymas dėl komercinių paslapčių apsaugos netenkinamas, jeigu jame nurodyta informacija nelaikoma komercine paslaptimi pagal įstatymus arba turi įrodomosios reikšmės nustatant šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą. Šio prašymo nagrinėjimo metu veterinarinės kontrolės subjekto ar kito asmens prašyme nurodyta informacija laikoma komercinę paslaptį sudarančia informacija. 3.
kontrolės subjektas ar kitas asmuo pateikia prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos, bet nenurodo, kurią konkrečią informaciją Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi laikyti veterinarinės kontrolės subjekto ar kito asmens komercine paslaptimi, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje dienos pareikalauja, kad prašymą pateikęs veterinarinės kontrolės subjektas ar kitas asmuo per Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų terminą nurodytų šią informaciją. Veterinarinės kontrolės subjektas ar kitas asmuo, kurio komercinę paslaptį sudarančią informaciją turi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gali būti įpareigotas per Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytą terminą pateikti dokumento ar kitos informacijos išrašą be komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir siekiamos apsaugoti informacijos aprašymą. Jeigu per nustatytą terminą veterinarinės kontrolės subjektas ar kitas asmuo nenurodo, kurią konkrečią informaciją Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi laikyti komercine paslaptimi, nepateikia dokumento ar kitos informacijos išrašo be komercinę paslaptį sudarančios informacijos bei siekiamos apsaugoti informacijos aprašymo, laikoma, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos turima informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija. 4. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, spręsdama klausimą, ar informaciją laikyti veterinarinės kontrolės subjektų ar kitų asmenų komercine paslaptimi, atsižvelgia į galimą riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai ar aplinkai ir tokios rizikos pobūdį, rimtumą ir mastą. 5.
apsaugos taikomos ir pagal Reglamento (ES) 2017/625 37 straipsnį paskirtoms oficialiosioms laboratorijoms bei asmenims, turėjusiems darbo santykius su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba arba pagal Reglamento (ES) 2017/625 37 straipsnį paskirtoms oficialiosioms laboratorijoms, 3 metus po šių santykių pasibaigimo. 6. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir jos pareigūnų veiksmai ir sprendimai, gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo priedas
direktyva 89/608/EEB dėl valstybių narių administracinės valdžios institucijų tarpusavio pagalbos ir jų bendradarbiavimo su Komisija, siekiant užtikrinti teisingą veterinarijos ir zootechnikos teisės aktų taikymą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 135). 21. 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta agonistus ir dėl direktyvų 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB panaikinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 19 tomas, p. 64) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/97/EB (OL 2008 L 318, p. 9). 32. 1998 m. vasario 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 494/98, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 820/97 įgyvendinimo taisykles dėl minimalių administracinių sankcijų, taikomų įgyvendinant galvijų ženklinimo ir registravimo tvarką (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 46 tomas, p. 12) ), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1053/2010 (OL 2010 L 303, p. 1). 3. 2001 m. lapkričio 6 d.
Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 27 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188, p. 14). 54. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras. (OL
paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188, p. 14) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243 (OL 2019 L 198, p. 241). 65. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2002/99/EB, nustatanti gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą. (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 38 tomas, p. 124), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/20/ES (OL 2013 L 158, p. 234). 76. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188, p. 14). 2017 m. kovo 15 d.
Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL 2017 L 95, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/1012 (OL 2019 L 165, p. 4).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VETERINARIJOS ĮSTATYMO NR. I-2110 2, 6, 7, 14, 15, 16 IR 19 STRAIPSNIŲ, ANTROJO SKIRSNIO PAVADINIMO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 6, 7, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 21 straipsniu ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 4, 8, 20 ir 21 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 343, 344 ir 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3), Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo Nr. VIII-1610 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4) parengti siekiant įgyvendinti 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr.
1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL 2017 L 95, p. 1), nuostatas. Įstatymo projektas Nr. 4 parengtas siekiant įgyvendinti dar ir 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/4 dėl vaistinių pašarų gamybos, pateikimo rinkai ir naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005 ir panaikinama Tarybos direktyva 90/167/EEB (OL 2019 L 4, p. 1). Kartu įstatymo projektas Nr. 4 įgyvendina 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 183/2005, nustatantį pašarų higienos reikalavimus (OL 2005 L 35, p. 1), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantį reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantį direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei sprendimą 2004/217/EB (OL 2009 L 229, p. 1), 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas,
Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 40 tomas, p. 238). Be to, Įstatymo projektu Nr.
Be to, Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama patikslinti reglamente (ES) 2017/625 apibrėžtų sąvokų vartojimą Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo nuostatose, taip pat patikslinti kitų sąvokų apibrėžtis bei atsisakyti sąvokų, kurios jau yra apibrėžtos kituose įstatymuose ar reglamente (ES) 2017/625. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Veterinarijos įstatymą veterinarijos srities reikalavimų laikymosi kontrolę vykdo tik Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), o pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą (toliau – Gerovės įstatymas) jo įgyvendinimą kontroliuoja ne tik VMVT, bet ir kitos institucijos, kurios susiduria arba gali susidurti su gyvūnų laikytojų atsisakymu įleisti į teritoriją ar patalpas, tikslinga tiek Veterinarijos įstatyme, tiek ir Gerovės įstatyme nustatyti kontroliuojančių institucijų prašymų išduoti leidimus patekti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kur galimai pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, nagrinėjimo tvarką. Įstatymo projektu Nr. 1 taip pat siekiama patikslinti VMVT funkcijų bei šios institucijos pareigūnų teisių sąrašą, nustatyti, kas laikoma nesąžininga veterinarinės kontrolės ūkio subjekto veikla, bei numatyti atsakomybę už tokią veiklą. Įstatymo projektu Nr. 2 siekiama nustatyti teisingą sąvokos „laikinoji globa“ vartojimą, nes ši sąvoka apima tik bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų apsaugą ir gerovę, kol bus nustatytas jų savininkas ar laikytojas, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų, tačiau Gerovės įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 6 punkte, 5 straipsnio 5 dalyje sąvoka „laikinoji globa“ vartojama kalbant apie gyvūnus, kurie paimami iš gyvūnų savininkų, t. y. kalbama apie savininkus ir laikytojus, turinčius gyvūnų, bet ne apie bešeimininkius ar bepriežiūrius gyvūnus. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 2 siekiama suderinti Gerovės įstatymo 4 straipsnio nuostatas dėl gyvūnų konfiskavimo su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ANK), kuriuo remiantis nutarimus administracinių nusižengimų bylose už 346 straipsnio 16 dalyje nustatytą žiaurų elgesį su gyvūnais ar jų kankinimą gali priimti bylą nagrinėjanti institucija arba teismas, jeigu tai privalomai registruotini gyvūnai. Įstatymo projektu Nr. 3 siekiama suderinti ANK 343 straipsnyje vartojamas sąvokas su reglamente (ES) 2017/625 vartojamomis sąvokomis. Siekiant teisinio aiškumo, Europos Sąjungos (toliau – ES) reglamentų ir nacionalinių teisės aktų sąvokos neturėtų skirtis, Įstatymo projekte Nr. 4 pagal jame nurodytus Europos Sąjungos (toliau – ES) reglamentus tikslinamos „gyvūno“
„kombinuotojo pašaro“, „nepageidaujamų medžiagų pašaruose“, „pašaro“,
„pašarinių žaliavų“, „pašaro priedo“, „pašarų tiekimo rinkai“, „pašarų ūkio
subjekto“ ir „premikso“ sąvokos. Atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymą ir reglamento (ES) 2017/625 nuostatas „valstybinės pašarų kontrolės“ sąvoka keičiama „valstybinės pašarų priežiūros“ sąvoka. Įstatymo projektas Nr. 4 papildomas „nesąžiningos pašarų ūkio subjekto veiklos“, „pašarų atsekamumo“, „pašarų tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai“, „pašarų ūkio subjekto patvirtinimo“ ir „pašarų ūkio subjekto registravimo“, „pašarų tvarkymo“, „specialiojo pašaro“, „tarpinio produkto“,
„vaistinio pašaro“ sąvokomis, o dabar galiojančio Pašarų įstatymo sąvokos,
kurios įstatyme nevartojamos, išbraukiamos. Vadovaujantis reglamentu 2017/625 Įstatymo projekte Nr. 4 patikslinama įstatymo nuostata dėl Valstybinės pašarų priežiūros atlikimo, nustatant, kad pašarų ūkio subjektai gali būti kontroliuojami ne tik be išankstinio įspėjimo, bet ir iš anksto pranešus. Pašarų kontrolė, pagrįsta rizikos vertinimu, atliekama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. 4 atsisakoma nuostatų, kad Žemės ūkio ministerija nustato patalpų veterinarijos ir higienos būklės reikalavimus, draudžiamų naudoti medžiagų, pašarinių žaliavų sąrašą, genetiškai modifikuotų pašarų ženklinimo ir naudojimo taisykles, kadangi šios nuostatos išdėstytos projekte nurodytuose ES reglamentuose, kurie yra taikomi tiesiogiai. Siekiant užtikrinti asmenų, pranešusių apie pašarus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, duomenų apsaugą ir anonimiškumą, Įstatymo projektas Nr. 4 papildomas nuostata dėl šių asmenų duomenų apsaugos ir anonimiškumo garantavimo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio nuostatas, Įstatymo projekte Nr. 4 patikslinamos nuostatos dėl Pašarų ūkio subjektų registro, nurodomas registro valdytojas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Taip pat nurodoma, kokia tvarka Pašarų ūkio subjektai patvirtinami ir (arba) registruojami, jų patvirtinimas ir (arba) registravimas sustabdomas, pakeičiamas arba atšaukiamas. Įstatymo projekte Nr. 4 tikslinamas Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registro pavadinimas, kadangi į registrą įtraukiami ne vien tik patvirtinti, bet ir registruoti pašarų ūkio subjektai. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje sparčiai populiarėja pluoštinių kanapių auginimas ir plečiama jų panaudojimo sritis, siekiant užtikrinti tetrahidrokanabinolio kiekio pašaruose kontrolę, į Įstatymo projektą Nr. 4 įtraukiama nuostata dėl pašarų ūkio subjektų, kurie gamina ir (ar) tiekia rinkai pašarus, kurių sudėtyje yra pluoštinių kanapių produktų, registracijos. Pagal reglamentą 2017/625 projekte „importo“ sąvoka keičiama „įvežimo į Sąjungą“ sąvoka. Kadangi ši sąvoka pagal reglamentą 2017/625 apima ir tranzitą, Įstatymo projekte Nr. 4 atskiri reikalavimai pašarų tranzitui nenustatomi. Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. 4 atsisakoma nuostatos dėl Pašarų mokslo komiteto, kadangi realiai šis komitetas neveikia, o jo funkcijas – teikti pasiūlymus dėl pašarų teisės aktų projektų, moksliškai pagrįstas rekomendacijas dėl pašarų saugos ir kokybės – gali atlikti mokslo įstaigos ir valstybės institucijos pagal poreikį. Pašarų saugos ir kokybės klausimai reglamentuojami ES teisės aktuose, kurių didžioji dalis įsigaliojo po Pašarų mokslo komiteto sudarymo. Atsižvelgiant į reglamento 2017/625 8 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnį, Įstatymo projektas Nr. 4 papildomas nuostatomis dėl komercinių paslapčių apsaugos. Siekiant išvengti grėsmės žmonių ir gyvūnų sveikatai ir užtikrinti valstybinės pašarų priežiūros efektyvumą, Įstatymo projektas Nr. 4 papildomas nuostatomis dėl poveikio priemonių taikymo už pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nustatomos baudos už šio įstatymo ir kitų pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, šių pažeidimų nagrinėjimo ir baudų skyrimo bei išieškojimo tvarka. Baudos nustatomos atsižvelgiant į reglamento 2017/625 139 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, bei Maisto įstatyme nustatytą baudų dydį. Siekiant teisinio aiškumo Įstatymo projektas Nr. 4 taip pat papildomas nuostatomis dėl pašarų reklamos. Įgyvendinant
vaistinių pašarų gamybos, pateikimo rinkai ir naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005 ir panaikinama Tarybos direktyva 90/167/EEB, Įstatymo projektas Nr. 4 papildomas nuostatomis dėl vaistinių pašarų ir tarpinių produktų tiekimo rinkai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė VMVT ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Veterinarijos įstatymo 15 straipsnyje yra vartojama sąvoka „gyvūnų užkrečiamosios ligos buferinė zona“, tačiau įstatyme nėra apibrėžta, kas yra ši zona. Šiuo metu Veterinarijos įstatymo 2 straipsnyje, be kitų sąvokų, yra apibrėžta ir veterinarijos praktika, tačiau nėra apibrėžta sąvoka „privati veterinarijos praktika“, nors tik veterinarijos gydytojai praktikai (privatūs veterinarijos gydytojai), o ne Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai (kurie vykdo teisės aktuose nustatytas funkcijas) vykdo veiklą, kuri apibrėžta kaip veterinarijos praktika. Be to, sąvokų
„gyvūninis produktas“ ir „šalutiniai gyvūniniai produktai“ apibrėžtys
neatitinka reglamente (ES) Nr. 2017/625 esančių tokių pat sąvokų apibrėžčių. Pagal Veterinarijos įstatymą gyvūniniais produktais laikomi ne tik gyvūninis maistas, bet ir šalutiniai gyvūniniai produktai, tačiau pagal reglamentą (ES) Nr. 2017/625 gyvūniniais produktais laikytinas tik gyvūninis maistas, maistui skirti gyvi dvigeldžiai moliuskai, gyvi dygiaodžiai, gyvi gaubtagyviai ir gyvi jūros pilvakojai bei kiti gyvi gyvūnai, skirti tiekti galutiniam vartotojui. Pažymėtina ir tai, kad Veterinarijos įstatyme nėra reglamentuotas genetinės medžiagos produktų tvarkymas ar jo kontrolė, nors vadovaujantis reglamentu (ES) 2017/625 genetinės medžiagos produktų tvarkymo kontrolė yra jame nustatytos oficialios kontrolės dalis. Šiuo metu Veterinarijos įstatyme vartojamos sąvokos „gyvūno laikytojas“, „gyvūnas“, „ūkinis gyvūnas“ yra apibrėžtos Gerovės įstatymo 2 straipsnyje. Be to, Veterinarijos įstatymo 2 straipsnyje ir Gerovės įstatymo 2 straipsnyje sąvokos „ūkinis gyvūnas“ ir „gyvūnas“ apibrėžiamos skirtingai, t. y.
Veterinarijos įstatyme ūkinis gyvūnas apibrėžiamas kaip gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais tikslais, tuo tarpu Gerovės įstatyme, kuris buvo išdėstytas nauja redakcija
maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais, todėl vien tik šiuose dviejuose teisės aktuose ūkinis gyvūnas suprantamas skirtingai. Pažymėtina ir tai, kad dėl tokių skirtingų sąvokų apibrėžties atsiranda teisės aktų aiškinimo ir praktinio taikymo problemų, nes Veterinarijos įstatyme šios sąvokos apibrėžtis yra platesnė nei Gerovės įstatyme, todėl esant teisės aktų kolizijai kyla ginčų dėl tam tikrų gyvūnų priskyrimo ar nepriskyrimo prie ūkinių gyvūnų kategorijos. Veterinarijos įstatyme vartojama sąvoka „veterinarinis biocidas“, nors Europos Sąjungos teisės aktuose nuo 2012 m. (įsigaliojus 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL 2012 L 167, p. 1) vartojama sąvoka „biocidinis produktas“, kuri yra aprobuota ir taip pat paskelbta Terminų banke.
Šiuo metu VMVT funkcijos veterinarijos srityje nustatytos Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, o VMVT pareigūnų teisės – Veterinarijos įstatymo 7 straipsnyje, tačiau šiame straipsnyje tokios VMVT pareigūnų teisės kaip duoti privalomus nurodymus, kad nebūtų platinamos ligos ar gaminami pašarai ar gyvūniniai produktai nebūtų kenksmingi žmonių ir gyvūnų sveikatai, tikrinti veterinarinės kontrolės ūkio subjektų veiklą, neleisti tiekti rinkai nesaugių pašarų ar gyvūninių produktų, drausti statyti, rekonstruoti ar remontuoti ir naudoti tokius veterinarinės kontrolės subjektų pastatus, kurie neatitinka veterinarinės higienos reikalavimų, yra VMVT funkcijos. Nors Veterinarijos įstatymo 7 straipsnio 9 punkte yra nustatyta VMVT pareigūnų teisė esant įtarimui bet kada patekti į kontroliuojamų subjektų patalpas, tačiau nėra nuostatų, leidžiančių patekti į teritoriją, bei nuostatų, kaip reikėtų elgtis ūkio subjektui trukdant ar vengiant, kad jo veikla būtų tikrinama. Be to, ir tikrinamiems subjektams nėra prievolės įsileisti VMVT pareigūnus, suteikti jiems būtiną informaciją. Veterinarinę farmaciją reglamentuoja specialusis teisės aktas – Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas, tačiau Veterinarijos įstatyme įtvirtinta teisė VMVT nustatyti veterinarinių vaistų gamybos, tyrimų, tiekimo rinkai tvarką, veterinarinių vaistų registravimo taisykles, kurios turėtų būti nustatomos vadovaujantis specialiuoju įstatymu, tačiau nėra numatyta teisės VMVT nustatyti veterinarinių receptų ir veterinarinių vaistų paraiškų rašymo tvarkos. Veterinarijos įstatyme yra įtvirtinta, kad VMVT tvirtina veterinarinės kontrolės subjektus, tačiau pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr.
1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1), nuostatas, kai kurie ūkio subjektai, užsiimantys tam tikra šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo veikla, yra ne tvirtinami, o registruojami. Be to, Europos Sąjungos teisės aktai detaliai nereglamentuoja procedūrų, kaip šie subjektai turi būti tvirtinami ir registruojami. Pažymėtina ir tai, kad ne tik šalutinius gyvūninius produktus tvarkantys ūkio subjektai yra įtraukiami į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomą veterinarinės kontrolės subjektų sąrašą. Praktikoje paprastai ne tvirtinami, o registruojami veterinarinės kontrolės subjektai, kurių vykdoma veikla yra mažiau rizikinga veterinariniu požiūriu ir šiai veiklai yra nustatomi ne tokie griežti reikalavimai, kaip nustatomi tvirtinamiems veterinarinės kontrolės subjektams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimas tvirtinti, registruoti veterinarinės kontrolės subjektus yra nustatytas ne tik reglamente (EB) Nr. 1069/2009, bet ir kituose veterinarinius reikalavimus reglamentuojančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose (pvz., 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (OL 2004 specialusis leidimas, 3 skyrius, 1 tomas, p. 13), 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyvoje 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis (OL 2004 m specialusis leidimas, 3 skyrius, 11 tomas, p. 146) ir kt.). Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 12 punktą suteikiama teisė tvirtinti veterinarinės kontrolės subjektus teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau įstatyme nėra nustatytos VMVT teisės tvirtinti šių subjektų registravimo, tvirtinimo tvarkos.
Pagal Veterinarijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį privalomas visų ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimas ir jose laikomų galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklių apskaita ir ženklinimas. Vadovaujantis 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1760/2000, nustatančiu galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojančiu jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinančiu Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97, 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 21/2004, nustatančiu avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą ir iš dalies pakeičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 bei Direktyvas 92/102/EEB ir 64/432/EEB, 2008 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 2008/71/EB dėl kiaulių identifikavimo ir registravimo, 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/156/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą, privaloma registruoti ne visas ūkinių gyvūnų laikymo vietas, o tik galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų laikymo vietas ir jose laikomus galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus. Tokia tvarka praktikoje ir vykdoma ūkinių gyvūnų laikymo vietų registracija ir kitų ūkinių gyvūnų laikytojams nėra prievolės registruoti laikymo vietų, jeigu laikytojas nesiekia valstybės paramos. Pagal Veterinarijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį ūkinių gyvūnų laikytojai informaciją apie ūkinių gyvūnų kaitą ir perkėlimą turėtų teikti VMVT nustatyta tvarka VMVT, tačiau Apraše nustatyta informacijos apie ūkinių gyvūnų kaitą ir perkėlimą teikimo Ūkinių gyvūnų registrui tvarka ir VMVT atskiros tvarkos nenustato.
Be to, ūkinių gyvūnų laikytojai dažnu atveju patys turi leidimus prisijungti prie Ūkinių gyvūnų registro ir informaciją jam teikia patys tiesiogiai, o ne per VMVT. Pagal Veterinarijos įstatymo 9 straipsnio 2 punktą nustatyta, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai privalo užtikrinti iš ūkio subjektų gautos informacijos, kuri sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą, tačiau įstatyme nėra nuostatų, reglamentuojančių ūkio subjektų prašymų dėl komercinių paslapčių apsaugos nagrinėjimą. Šiuo metu Gerovės įstatymo
Gerovės įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 3 punktą VMVT yra pavedama nustatyti skerdžiamų ir kitu būdu nužudomų gyvūnų apsaugos reikalavimus, tačiau šie reikalavimai nustatyti tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte – 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos (OL 2009 L 303, p. 1), ir ūkio subjektai, skerdžiantys ar žudantys gyvūnus, bei VMVT, kontroliuodama jų veiklą, vadovaujasi tik nurodyto teisės akto nuostatomis ir papildomų reikalavimų pati nenustato. Gerovės įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje laikinoji globa apibrėžiama kaip veikla, susijusi laikinu bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymu, todėl Gerovės įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 6 punkte, 4 straipsnio 5 dalyje, 8 straipsnio 6 dalyje, 21 straipsnio 2 dalies 5 punkte neteisingai vartojama sąvoka „laikinoji globa“, kai reglamentuojamas gyvūnų paėmimas iš savininkų ar suteikiama teisė perduoti laikinajai globai visus, o ne tik bepriežiūrius bei bešeimininkius gyvūnus.
Gerovės įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama gyvūnų konfiskavimo tvarka, nustatant, kad gyvūnai konfiskuojami teismo sprendimu, tačiau vadovaujantis ANK nuostatomis sprendimą konfiskuoti gyvūną pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį gali priimti bylą nagrinėjanti institucija arba teismas (tik tuo atveju, jeigu tai privalomai registruotini gyvūnai), todėl ši įstatymo nuostata nėra suderinta su AKN nuostatomis. Gerovės įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl konfiskuotų gyvūnų iki teismas priims sprendimą ar įsigalios teismo sprendimas, tačiau sprendimą konfiskuoti gyvūną pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį gali priimti ir bylą nagrinėjanti institucija. Gerovės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnai turi teisę gavę teismo sprendimą patekti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, jeigu tose laikymo vietose nesilaikoma gyvūnų gerovės reikalavimų, tačiau įstatyme nėra numatyta tokių leidimų išdavimo tvarkos. Šiuo metu dėl tokių leidimų kreipiamasi teikiant prašymus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau prašymai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, todėl nėra galimybės operatyviai užkirsti kelią daromiems gyvūnų gerovės pažeidimams, žiauriam elgesiui su gyvūnais.
Gerovės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnų teisė perduoti gyvūnus laikinai globai ir organizuoti gyvūnų paėmimo iš gyvūnų savininkų, laikytojų procedūrą. Šiuo atveju viename punkte yra sujungtos dvi visiškai skirtingos teisės, kurios viena su kita nesusijusios. Vadovaujantis Gerovės įstatymu gyvūnų paėmimo iš savininkų procedūra vykdoma tik pagal Gerovės įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ir 8 straipsnio 6 dalį, tačiau šiuo atveju tai yra ne pareigūnų teisė, o pareiga. Teisės aktai nenustato kitų galimybių iš gyvūnų savininkų paimti gyvūnų, o pagal ANK 346 straipsnį už nustatytus gyvūnų gerovės pažeidimus gali būti skiriamas konfiskavimas, bet ne paėmimas. ANK 343 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už pažeidimus gali būti konfiskuojami gyvūniniai produktai, tačiau pagal reglamentą (ES) Nr. 2017/625 gyvūniniais produktais laikytinas tik gyvūninis maistas, maistui skirti gyvi dvigeldžiai moliuskai, gyvi dygiaodžiai, gyvi gaubtagyviai ir gyvi jūros pilvakojai bei kiti gyvi gyvūnai, skirti tiekti galutiniam vartotojui, todėl už ANK 343 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus negalėtų būti skiriamas šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų konfiskavimas. Galiojantis Pašarų įstatymas nustato, kad tik patvirtinti ir (arba) įregistruoti ūkio subjektai gali gaminti, laikyti, pakuoti, fasuoti, transportuoti, tiekti rinkai arba gaminti savo reikmėms, taip pat importuoti, eksportuoti pašarus vadovaudamiesi 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
183/2005, nustatančio pašarų higienos reikalavimus, 2005 m. kovo 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 382/2005, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 1786/2003 dėl bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo taikymo išsamias taisykles, ir 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje, reikalavimais. Patvirtinti ūkio subjektai, sumokėję valstybės rinkliavą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme, įtraukiami į Lietuvos Respublikos patvirtintų pašarų ūkio subjektų registrą. Galiojančiame Pašarų įstatyme nustatyti pašarų importo, eksporto ir tranzito reikalavimai. Galiojančiame Pašarų įstatyme nustatyta, kad valstybinė pašarų kontrolė, pagrįsta rizikos vertinimu, atliekama reguliariai be išankstinio įspėjimo, taip pat kilus įtarimui, kad buvo pažeisti šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai. Galiojančiame Pašarų įstatyme nurodyta, kad Pašarų mokslo komitetas yra visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, sudaroma iš valstybės institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Komitetas teikia siūlymus dėl pašarų teisės aktų projektų, moksliškai pagrįstas rekomendacijas pašarų saugos ir kokybės, naujų pašarų gamybos klausimais, atlieka kitas Komiteto darbo reglamente nustatytas funkcijas. Galiojančiame Pašarų įstatyme nustatyta, kad pavojingais žmonių ir gyvūnų sveikatai pripažinti pašarai padaromi nekenksmingi arba sunaikinami žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka. Galiojančiame Pašarų įstatyme nėra nuostatų dėl komercinių paslapčių apsaugos, poveikio priemonių taikymo už pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nenustatytos baudos už šio įstatymo ir kitų pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nenustatyta šių pažeidimų nagrinėjimo ir baudų skyrimo bei išieškojimo tvarka. Šiuo metu atsakomybė už nesaugių pašarų tiekimą nustatyta tik ANK 344 str.
3 dalyje, t. y. numatyta bauda asmenims nuo 140 iki 300 Eur, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 600 iki 1500 Eur. Vadovaujantis ANK 609 str. 2 dalimi, asmenims, pirmą kartą padariusiems šį nusižengimą, paprastai surašomas administracinis nurodymas ir bauda tesiekia 70 ar 300 Eur. Tokia ANK įtvirtinta baudų už nesaugių pašarų tiekimą sistema nėra nei proporcinga, nei atgrasanti visų pirma dėl ANK esančio administracinio nurodymo instituto. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma Veterinarijos įstatymą papildyti sąvoka „gyvūnų užkrečiamosios ligos buferinė zona“, atsisakyti kaip perteklinių Gerovės įstatyme, Pašarų įstatyme bei reglamente (ES) 2017/625 įtvirtintų sąvokų
„gyvūnas“, „gyvūniniai produktai“, „pašaras“, „šalutiniai gyvūniniai
produktai“, „ūkinis gyvūnas“, tokiu būdu bus išvengta skirtingos tokių pat sąvokų apibrėžties skirtinguose teisės aktuose, taip pat ir galimų ginčų. Įstatymo projektu Nr. 1 pakeitus sąvokos „valstybinė veterinarinė kontrolė“ apibrėžtį, bus įgyvendintos reglamento (ES) 2017/625
priežiūra“ apibrėžtį, sąvokos „valstybinė veterinarinė priežiūra“ reikšmė bus priartinta prie valstybinės priežiūros turinio, įtvirtinto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 Veterinarijos įstatymas papildomas sąvoka
„privati veterinarijos praktika“ vietoj bendrinės sąvokos „veterinarijos praktika“,
nes veterinarijos praktika, kaip ji suprantama plačiąja prasme ir kaip ji buvo apibrėžta Veterinarijos įstatyme, verčiasi tik privatūs asmenys (privatūs veterinarijos gydytojai), o valstybiniame sektoriuje dirbantys veterinarijos gydytojai, vertindami gyvūnų sveikatos būklę, vykdydami priešskerdiminį gyvūno tikrinimą ar kitas su gyvūnų sveikata susijusias funkcijas, užsiima ne veterinarijos praktika, o vykdo pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas ir užduotis, kurios yra valstybinės veterinarinės kontrolės ar priežiūros sudedamoji dalis. Tokiu būdu aiškiau bus nustatyta, kas yra privati veterinarijos praktika. Atsižvelgiant į tai, kad reglamentas (ES) 2017/625 apima ir genetinės medžiagos produktus, Įstatymo projektu Nr. 1 dėl šios sąvokos bei pasikeitusių kitų sąvokų apibrėžčių yra patikslinami Veterinarijos įstatymo 6, 7, 14 ir 16 straipsniai. Be to, Įstatymo projektu Nr. 1 patikslinamas VMVT funkcijų ir VMVT pareigūnų teisių sąrašas, perkeliant į VMVT funkcijų sąrašą tas VMVT pareigūnų teises, kurios faktiškai yra VMVT funkcijos. Įstatymo projekte Nr. 1 numačius, kad VMVT nustato veterinarinių receptų ir veterinarinių vaistų paraiškų rašymo tvarką, kad ne tik tvirtina, bet ir registruoja veterinarinės kontrolės subjektus bei nustato šių subjektų tvirtinimo ir registracijos tvarką, įstatymo lygmeniu bus įteisinta VMVT kompetencija vykdant jai priskirtas funkcijas, kurias ji faktiškai vykdo. Be to, VMVT teisių sąrašas papildomas teise daryti vaizdo ir garso įrašus, imti dokumentus ir daryti jų kopijas, vykdant funkcijas pasitelkti kitų institucijų pareigūnų pagalbą, taip pat teise prievarta (su teismo leidimu) patekti į kontrolės subjekto patalpas, jeigu pastarasis trukdo, kad jo veikla būtų tikrinama, ar vengia tokios kontrolės.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, nustatoma, kad VMVT prašymus išduoti leidimus patekti į veterinarinės kontrolės subjektų teritoriją ir patalpas nagrinėja regionų arba Vilniaus apygardos administracinis teismas. Įstatymo projekte Nr. 1 įtvirtinamos ne tik nuostatos, kas šiuo atveju nagrinėja prašymus, bet ir reikalavimai prašymui, jų nagrinėjimo terminai bei apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais (pvz., esant pagrįstų įtarimų dėl pavojingos užkrečiamosios ligos ar esant įtarimų dėl šiurkščių gyvūnų laikymo pažeidimų ar pan.) gali reikėti į ūkio subjekto patalpas ar teritoriją patekti nedelsiant, teisė priimti sprendimą patekti į patalpas ar teritoriją prievarta suteikiama VMVT direktoriui, tačiau ir tokiu atveju prašymas ne vėliau kaip per 24 valandas turi būti teikiamas išnagrinėti teismui. Tokiu būdu bus nustatytos aiškios procedūros, kaip elgtis, kai kontroliuojami subjektai neleidžia pareigūnams įeiti į patalpas ar teritoriją, ir teismams bus aišku, kokia tvarka vadovaujantis nagrinėti VMVT pateikiamus prašymus. Įstatymo projektu Nr. 1 patikslinamos ir nuostatos dėl ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo, kadangi de facto Lietuvoje privaloma tik galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų laikymo vietų registracija, jose laikomų galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų apskaita ir ženklinimas bei kitų ūkinių gyvūnų, kurių laikytojai siekia valstybės paramos, registracija.
Atskirų rūšių ūkinių gyvūnų ženklinimą ir registravimą reglamentuoja atitinkami Europos Sąjungos teisės aktai (tiek direktyvos, tiek reglamentai). Pvz., jeigu asmuo savo reikmėms laiko tik triušius, vištas, kalakutus ar kitus ūkinius gyvūnus, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus nėra privalomai registruojami, šis asmuo neprivalo registruoti tokių gyvūnų laikymo vietos, tačiau vadovaujantis Aprašu ir valstybės paramos teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, ūkinių gyvūnų, kurių registracija nėra privaloma, laikytojas, siekiantis valstybės paramos, turi pareigą registruoti ir tokių ūkinių gyvūnų laikymo vietas, bandas ir teikti informaciją apie laikomų gyvūnų skaičių. Atsižvelgiant į reglamento (ES) 2017/625 9 straipsnį Įstatymo projektu Nr. 1 patikslinamas Veterinarijos įstatymo 19 straipsnis, reglamentuojantis valstybinės veterinarinės kontrolės bendruosius principus, iš kurių pagrindinis ir toliau išlieka principas vykdyti šią kontrolę iš anksto nepranešus. Įstatymo Nr. 1 projekte įtvirtinamos nuostatos, kad valstybinė veterinarinė kontrolė pagal veterinarinės kontrolės subjekto prašymą gali būti atliekama iš anksto pranešus arba nepranešus ir kad išankstinis pranešimas nepanaikina VMVT teisės nuspręsti tokią kontrolę atlikti nepranešus. Toks reglamentavimas atitiks nustatytąjį reglamento (ES) 2017/625 9 straipsnio 4 dalyje.
Kadangi reglamento (ES) 2017/625 140 straipsniu siekiama nustatyti mechanizmus ir procedūras, kad kiekvienas asmuo nesibaimindamas neigiamų pasekmių galėtų kompetentingai institucijai pranešti apie padarytus ar galimus reglamento (ES) 2017/625 ir pagal jį nustatytų taisyklių pažeidimus, Veterinarijos įstatymas papildomas nuostata, garantuojančia tokių asmenų anonimiškumą ir duomenų apsaugą. Įstatymo projektu Nr. 1 Veterinarijos įstatymas papildomas nauju straipsniu, reglamentuojančiu komercinių paslapčių apsaugą, ir įgyvendina reglamento (ES) 2017/625 8 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas. Įstatymo projektu Nr. 2 patikslinamas Gerovės įstatymo 3 straipsnis, kurio 9 dalyje nustatyta VMVT kompetencija gyvūnų gerovės srityje. Įstatymo projektu Nr. 2 pripažįstamas netekusiu galios Gerovės įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 3 punktas, kuriame VMVT buvo pavesta patvirtinti skerdžiamų ar kitaip žudomų gyvūnų apsaugos reikalavimus. Tokiu būdu Gerovės įstatyme neliks funkcijų, kurių VMVT faktiškai nevykdo, nes šie reikalavimai yra nustatyti tiesiogiai taikomame ES teisės akte. Be to, Gerovės įstatymo 3 straipsnio
reikalavimų oficialią kontrolę vykdo VMVT ir kokiais teisės aktais vadovaujasi. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 2 tikslinamas sąvokos „laikinoji gyvūnų globa“ vartojimas ir pakeitus Gerovės įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 6 punkto, 4 straipsnio 5 dalies, 8 straipsnio 6 dalies ir 21 straipsnio
teisingas Gerovės įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžtos sąvokos „laikinoji gyvūnų globa“ vartojimas, kadangi sąvoka „laikinoji gyvūnų globa“ apima tik bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikymą trumpą laiką, tačiau tokia sąvoka neturėtų būti vartojama, kai kalbama apie gyvūnus, paimamus iš savininko, nes toks gyvūnas negali būti laikomas bešeimininkiu (gyvūnu, kuris neturi savininko ar jis nežinomas arba kurio savininkas atsisakė neperduodamas jo kitam savininkui) arba bepriežiūriu (gyvūno laikytojo neprižiūrimu gyvūnu, kuris yra už gyvūno laikytojo valdomo gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ar kitos teritorijos ribų). Įstatymo projektu Nr. 2 keičiamos Gerovės įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalys atsisakant nuostatos, kad tik teismas priima sprendimą dėl gyvūno konfiskavimo, ir tokiu būdu Gerovės įstatymo nuostatos suderinamos su ANK nuostatomis. Įstatymo projektu Nr. 2 papildoma Gerovės įstatymo 20 straipsnio 2 dalis įtraukiant gyvūnų laikytojo pareigas, įpareigojančias gyvūnų laikytojus leisti tikrinti gyvūnus ir jų laikymo sąlygas, patalpas, teritoriją, įrangą, kurioje jie laikomi, transporto priemones, naudojamas gyvūnų vežimui, su gyvūnų laikymu susijusius dokumentus ir informacines sistemas, taip pat leisti fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus, imti dokumentus ar daryti jų kopijas, reikalingus kontrolę vykdančių pareigūnų funkcijoms įgyvendinti, taip pat vykdyti kontroliuojančių institucijų pareigūnų nurodymus gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 2 papildomas Gerovės įstatymo 21 straipsnis nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimą kontroliuojančių institucijų teisės kreiptis į teismą su prašymu išduoti leidimus patekti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kur galimai pažeidžiami gyvūnų gerovę ir apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, taip pat nuostatomis dėl tokių prašymų nagrinėjimo, kur atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį nustatoma, kad prašymus išduoti leidimus patekti į veterinarinės kontrolės subjektų teritoriją ir patalpas nagrinėja regionų arba Vilniaus apygardos administracinis teismas. Įstatymo projekte Nr. 2 įtvirtinamos ne tik nuostatos, kas šiuo atveju nagrinėja prašymus, bet ir prašymų nagrinėjimo terminai bei apskundimo tvarka.. Tokios nuostatos padės nustatyti operatyvesnį prašymų nagrinėjimą ir galimai užkirs kelią gyvūnų gerovės pažeidimams. Įstatymo projektu Nr. 3 papildoma ANK 343 straipsnio 7 dalis žodžiais
„šalutiniai gyvūniniai produktai, jų gaminiai, genetinės medžiagos produktai“ ir
tokiu būdu ANK nuostatos suderinamos su keičiamo Veterinarijos įstatymo ir reglamento (ES) 2017/625 nuostatomis. Taip pat keičiamas ANK 344 straipsnis, kuriame atsisakoma šio straipsnio 3 dalies nuostatų, numatant baudas už nesaugių pašarų patiekimą rinkai Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatose. Projekto numeris Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje 19-10555. Įstatymo projektu Nr. 3 keičiamas ANK 589 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
ūkinių gyvūnų veislininkystės srityje“ VMVT, be kita ko, paskirta atsakinga institucija už ūkinių gyvūnų veislininkystės priežiūrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.
veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reorganizavimo ir Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prijungta prie VMVT. VMVT perėjo Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnį pripažįstant šio straipsnio 62 punktą, kuriuo suteiktos teisės Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus, netekusiu galios bei siūloma pakeisti šio straipsnio 30 punktą, suteikiant teisę VMVT pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl Administracinių nusižengimų kodekso 304¹ ir 345 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų. Įstatymo projektas Nr. 4 papildomas „nesąžiningos pašarų ūkio subjekto veiklos“, „pašarų atsekamumo“, „pašarų tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai“, „pašarų ūkio subjekto patvirtinimo“ ir „pašarų ūkio subjekto registravimo“, „pašarų tvarkymo“, „specialiojo pašaro“, „tarpinio produkto“, „vaistinio pašaro“ sąvokomis. Įstatymo projekte Nr. 4 nurodoma, kokiems pašarų ūkio subjektams netaikomas reikalavimas būti patvirtintiems ir (arba) registruotiems, tokiu būdu padidinant teisinį aiškumą dėl pašarų tvarkymo reikalavimų taikymo. Siekiant apibrėžti pašarų ūkio subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarką ir reikalavimus, Įstatymo projekte Nr.
patvirtinami ir (arba) registruojami, jų patvirtinimas ir (arba) registravimas sustabdomas, pakeičiamas arba atšaukiamas reglamente (EB) Nr. 183/2005 nustatyta tvarka. Patvirtinti ir (arba) įregistruoti ūkio subjektai įtraukiami į Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registrą. Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registro valdytoja – Žemės ūkio ministerija. Įstatymo projekte Nr. 4 nustatoma, kad pašarų ūkio subjektai, kurie gamina ir (ar) tiekia rinkai pašarus, kurių sudėtyje yra pluoštinių kanapių produktų, registruojami. Įstatymo projekte Nr. 4 nurodomi pašarų eksporto ir įvežimo į Sąjungą reikalavimai. Kadangi „įvežimo į Sąjungą“ sąvoka pagal reglamentą 2017/625 apima ir tranzitą, tranzitu vežamiems pašarams taikomi įvežimo į Sąjungą reikalavimai. Įstatymo projekte Nr. 4 nustatoma, kad pašarų kontrolė, pagrįsta rizikos vertinimu, atliekama reguliariai, be išankstinio įspėjimo, išskyrus atvejus, kai išankstinis pranešimas yra būtinas ir pagrįstas, kad pašarų kontrolė būtų atlikta, taip pat kilus įtarimui, kad buvo pažeisti šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai. Siekiant mažinti administracinę naštą Projekte atsisakoma nuostatos dėl Pašarų mokslo komiteto. Įstatymo projekte Nr. 4 nurodoma, kad pavojingais žmonių ir (ar) gyvūnų sveikatai pripažintų pašarų kenksmingumas pašalinamas arba jie sunaikinami vadovaujantis 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos reglamento (ES) 2015/786 nuostatomis arba tvarkomi kaip atliekos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Siekiant teisinio aiškumo dėl informacijos apie pašarų ūkio subjektų veiklą teikimo Įstatymo projektas Nr. 4 papildomas nuostatomis dėl komercinių paslapčių apsaugos. Įstatymo projektas Nr. 4 papildomas nuostatomis dėl vaistinių pašarų tiekimo rinkai ir skyriumi dėl pašarų reklamos.
Siekiant sistemiškai sureglamentuoti sankcijas už produktų ir paslaugų saugos pažeidimus, į Įstatymo projektą Nr. 4 įtraukiamos sankcijos už pašarų saugos pažeidimus. Šiuo metu sankcijos už nesaugaus maisto tiekimą nustatytos Lietuvos Respublikos maisto įstatyme, kitų gaminių – Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme. Kaip nustatyta reglamento 2017/625 139 straipsnyje, sankcijos už maisto ir pašarų srities teisės aktų pažeidimus turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, todėl siekiant šio tikslo projektas papildomas nuostatomis dėl poveikio priemonių taikymo už pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nustatomos atitinkamos baudos už šio įstatymo ir kitų pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Įstatymo projektas Nr. 4 papildomas šių pažeidimų nagrinėjimo ir baudų skyrimo bei išieškojimo procedūromis ir tvarka. Kadangi nesaugių pašarų tiekimas rinkai gali sutrikdyti sveikatą ar sukelti žūtį ne vien tik gyvūnams, bet ir jų produktus vartojantiems žmonėms, siekiant atgrasančio poveikio dėl pašarų saugos reikalavimų pažeidimo, baudų dydžiai nustatomi tokie, kaip šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos maisto įstatyme už nesaugaus maisto tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Teigiamos pasekmės nurodytos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. Poveikis administracinei naštai nurodytas pridedamoje administracinės naštos vertinimo lentelėje. Neigiamų pasekmių priėmus įstatymų projektus nenumatoma.
Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Sprendimų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekte Nr. 4 nurodytų naujų pašarų ūkio subjektų patvirtinimo ar registravimo nuostatų įgyvendinimas pašarų ūkio subjektams sudarys vienkartinę 3828,37 Eur administracinę naštą. Patvirtinus ar registravus šiuos ūkio subjektus, kitais metais šiems pašarų ūkio subjektams dėl naujų nuostatų įgyvendinimo administracinės naštos nebebus. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 1361 „Dėl Lietuvos Respublikos patvirtintų pašarų ūkio subjektų registro ir Lietuvos Respublikos patvirtintų pašarų ūkio subjektų registro nuostatų patvirtinimo“. Priėmus įstatymų projektus, Žemės ūkio ministerijai reikės pakeisti:
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 3D-606 „Dėl Pašarų ūkio subjektų patvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr.
3D-607 „Dėl Pašarų ūkio subjektų įregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. 3D-67 „Dėl Valstybinės veterinarinės pašarų kontrolės taisyklių patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. 3D-225 „Dėl Pašarų privalomųjų saugos reikalavimų kontrolės įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 3D-404 „Dėl duomenų apie pašarus teikimo taisyklių patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. 3D-824 „Dėl Lietuvos Respublikos patvirtintų pašarų ūkio subjektų registro tvarkytojo paskyrimo“;
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. 3D-235 „Dėl Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro administruojamų informacinių sistemų ir registrų duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11.
teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti nereikės rengti įgyvendinamųjų teisės aktų, tačiau reikės pakeisti šio rašto 8 punkte nurodytus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „veterinarija“, „gyvūnų gerovė“, „tiekimas“, „gyvūnas“, „kombinuotieji pašarai“, „kontrolė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 88.1. punktu keičiamo įstatymo pavadinime nurodomi ne tik visi keičiami ar pildomi straipsniai, nauji straipsniai, kuriais pildomas įstatymas, bet ir straipsniai, kurie pripažįstami netekusiais galios. Atsižvelgiant į tai, projekto pavadinimas tikslintinas. 2. Pastebėtina, kad projekto 1 straipsniu keičiamo Veterinarijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 11 dalyje nustatoma, kad valstybinės veterinarinės kontrolės subjektai be fizinių ir juridinių asmenų apima ir kitas organizacijas bei jų filialus. Kadangi, vadovaujantis minėtos dalies nuostatomis, valstybinės veterinarinės kontrolės subjektais laikomi ir gyvūnais prekiaujantys asmenys, iš projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl prekiauti gyvūnais gali tik veterinarinės kontrolės subjektai fiziniai ir juridiniai asmenys, nesuteikiant šios teisės „kitoms organizacijoms ir jų filialams“. Analogiška pastaba dėl „kitų organizacijų bei jų filialų“ eliminavimo taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 1 dalies 5 punktui bei projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 daliai. 3. Atsižvelgiant į tai, kad studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas nustatomas 2016 m. gruodžio 1 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr.
V-1075, atitinkamai tikslintinos keičiamo įstatymo
straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte prieš žodį
„Sąjungą“ įrašytinas žodis „Europos“. 5. Projekto 5
straipsniu siūlomame įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) turi teisę „tikrinti veterinarinės kontrolės subjektų veiklą, gauti informaciją, būtiną epizootinei būklei nustatyti, gyvūnų ligų priežastims išaiškinti, veterinarinei kontrolei atlikti“. Atkreiptinas dėmesys, jog iš įstatymo projekto nėra aišku kokius veiksmus turėtų ir galėtų apimti „veiklos tikrinimas“, kokiais atvejais ir kokiais pagrindais toks „veiklos tikrinimas“ galėtų būti atliekamas. Be to, tokia sąvoka neapibrėžiama ir Reglamente (ES) 2017/625, šiame reglamente vartojama sąvoka „oficiali kontrolė“, kuri vykdoma siekiant patikrinti, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, ar asmenys laikosi teisės aktų reikalavimų. Todėl siūlytina arba pateikti minėtos sąvokos apibrėžtį, arba terminologiją suderinti su Reglamentu (ES) 2017/625, kad būtų aišku kokius teisinius santykius siekiama reguliuoti. Be to, tuo atveju, jei analizuojama sąvoka vartojama remiantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, derėtų nurodyti kaip ji koreliuoja su Reglamento (ES) 2017/625 terminologija. 6. Projekto 5 straipsniu siūlomame įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad VMVT pareigūnai pagal savo kompetenciją turi teisę „vykdydami valstybinę veterinarinę priežiūrą patekti į veterinarinės kontrolės subjektų teritoriją, patalpas, transporto priemones.
Veterinarinės kontrolės subjektui trukdant, kad jo veikla būtų tikrinama, įskaitant ir vengimą, kad toks tikrinimas būtų atliekamas, dalyvaujant policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, patekti į veterinarinės kontrolės subjekto teritoriją ir patalpas ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ir įrodymus“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog nuostatos sudedamosios dalys stokoja loginių ryšių. Atkreiptinas dėmesys, jog nuostatos pradžioje kalbama apie teisę patekti į subjektų teritoriją, patalpas, transporto priemones, o vėliau apie trukdymą atlikti veiklos tikrinimą. Neaišku kodėl nuostatoje atskirai išskiriamas vengimas, kad toks tikrinimas būtų atliekamas, dalyvaujant policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką. Be to, nuostatos pabaigoje dar kalbama ir apie teisę gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ir įrodymus. Pastebėtina, jog savo esme tai yra skirtingos teisės ir veiksmai, kuriuos derėtų reguliuoti atskirose nuostatose, aiškiai ir atskirai nustatyti pareigūnų teises: 1) atlikti veiklos tikrinimą; 2) patekti į subjektų teritoriją, patalpas, transporto priemones (galimai atskirai aptariant patekimą darbo valandomis ir po jų[1]); 3) paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ir įrodymus; 4) veterinarinės kontrolės subjektams atsisakius pareigūnams suteikti prieigą į teritoriją, patalpas, transporto priemones, suteikti visą su tikrinimu susijusią informaciją ir įrodymus, teisė atlikti šiuos veiksmus su teismo leidimu; 5) kai būtina užtikrinti viešąją tvarką, pasitelkti policijos pareigūnus.
Antra atsižvelgiant į tai, jog VMVT pareigūnams numatomos plačios teisės, manytina, kad įstatyme turi būti aiškiai nurodytos ir veterinarinės kontrolės subjektų teisės, susijusios su aptariamais patikrinimais ir pareigūnų teisėmis, pavyzdžiui, teisė dalyvauti vykdant patikrinimą ir patenkant į teritorijas, patalpas, transporto priemones, teisė būti atstovaujamiems, teisė susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu atliekami patikrinimo veiksmai ir kt. Be to, pastebėtina, jog toks reguliavimas turėtų būti įtvirtintas įstatyme, nes asmens teisių ir laisvių turinys, jų įgyvendinimo garantijos turi būti nustatytos įstatymu, o poįstatyminiame teisės akte gali būti nustatytos teisių įgyvendinimo procedūros. Trečia, nekvestionuojant VMVT teisių vykdyti tam tikrą veiklos priežiūrą, atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose, suteikiant valstybės pareigūnams panašias teises, yra nustatomi specialūs pagrindai, kuriems esant jie gali naudotis jiems suteiktomis teisėmis (Konkurencijos įstatymo 24 straipsnis, Mokesčių administravimo įstatymo 122 straipsnis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 11 straipsnis ir kt.).
Be to, pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai turi teisę tik su teismo leidimu nekliudomai įeiti į ūkio subjektų naudojamas patalpas, o mokesčių administratoriaus pareigūnai turi teisę be išankstinio įspėjimo patekti į mokesčių mokėtojo patalpas tik operatyvaus patikrinimo metu, be to, ne darbo valandomis mokesčių administratoriaus pareigūnas gali įeiti į mokesčių mokėtojo patalpas tik jei yra pagrįstų įtarimų, kad daromi teisės pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 206 straipsnio 4 dalį, asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, tyrimas gali būti atliekamas tik būsto savininko ar įmonės, įstaigos, organizacijos atstovo sutikimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Tuo tarpu VMVT įgyvendinant savo teises galėtų vadovautis itin plačios apimties ir nekonkrečiu pagrindu – valstybinės veterinarinės priežiūros vykdymas pagal VMVT pareigūnų kompetenciją, nesiejant tokių veiksmų vykdymo ne tik su įstatyme nustatytais pagrindais /atvejais, tačiau net nepateikiant nuorodų į Reglamento (ES) 2017/625 nuostatas. Šiame kontekste pastebėtina, kad, pavyzdžiui, teisė patekti į patalpas (kaip ir kitos VMVT pareigūnų teisės) yra tiesiogiai susijusi su asmenų nuosavybės teisės apsauga. Todėl manytina, kad įstatymas turėtų detaliau ir išsamiau reguliuoti minėtus teisinius santykius, reguliavimą detalizuojant ir užtikrinant asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. 7.
straipsniu siūlomame įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad VMVT pareigūnai turi teisę „reikalauti, kad tikrinami veterinarinės kontrolės subjektai ar jų įgalioti asmenys duotų paaiškinimus vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas“. Tokia nuostatos formuluotė apriboja asmenų teisę pateikti rašytinius paaiškinimus, todėl svarstytina, ar toks ribojimas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Pastebėtina, jog analogiškais atvejais, kituose įstatymuose asmenims sudaroma galimybė pateikti ne tik žodinius, tačiau ir rašytinius paaiškinimus. Manytina, jog ir šiuo atveju tokia asmenų teisė turėtų būti užtikrinta. 8. Projekto 5 straipsniu siūlomame įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad VMVT pareigūnai turi teisę „įstatymų nustatyta tvarka taikyti poveikio priemones, įskaitant nustatytas Reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnio 2 dalyje, asmenims už šio įstatymo, kitų įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarijos reikalavimus, taip pat už Vyriausybės ir savivaldybių institucijų sprendimų gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkių likvidavimo klausimais pažeidimus“. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nėra išvardintos jokios kitos poveikio priemonės, išskyrus pacituotoje nuostatoje minimas ir nustatytas Reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnio 2 dalyje. Todėl atsižvelgiant į tai, jog šios priemonės yra tik „įskaitomos“ tarp kitų taikytinų priemonių, darytina prielaida, kad VMVT pareigūnai galėtų taikyti ir kitas - įstatyme nenurodytas, nenumatytas poveikio priemones. Tokia situacija būtų netoleruotina konstitucinio teisinės valstybės principo kontekste. Siekiant, kad tokios prielaidos būtų išvengta, įstatyme turėtų atsirasti taikytinų poveikio priemonių sąrašas arba nuorodos į kitus teisės aktus, kuriuose tokios poveikio priemonės yra numatytos.
Taip pat pažymėtina, jog nėra aišku, kokie įstatymai nustatytų poveikio priemonių taikymo tvarką, nes būtent keičiamas įstatymas ir turėtų būti tas įstatymas, kuriame turi būti nustatyta poveikio priemonių taikymo tvarka, jei jos taikomos pagal keičiamą įstatymą, arba pateikta nuoroda į kitą įstatymą, kuriame tokia tvarka nustatyta. Be to, kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo atveju nepakaktų vadovautis vien Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, nes šios nuostatos yra tik bendro pobūdžio, nustatančios bendruosius poveikio priemonių taikymo principus, tačiau nereguliuojančios esminių aplinkybių, susijusių su poveikių priemonių taikymo tvarka, kaip, pavyzdžiui, su poveikio priemonių taikymu susiję terminai, poveikio priemonės ūkio subjektui parinkimą lemiančios aplinkybės: pažeidimo pobūdis, padarytos žalos dydis, mastą ir kitos aplinkybės, kurių nesant, asmenų teisės nebus tinkamai užtikrinamos, o teismai negalės deramai įvertinti, ar poveikio priemonės skirtos tinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, jog poveikio priemonių taikymas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, todėl tokia tvarka turi būti nustatyta įstatyminiu reguliavimu ir negali būti nustatyta poįstatyminiuose teisės aktuose. 9. Projekto 5 straipsniu siūlomame įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog VMVT prašymas išduoti leidimą patekti į veterinarinės kontrolės subjekto teritoriją, patalpas, transporto priemones ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ir įrodymus pateikiamas Regionų ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atkreiptinas dėmesys, jog toks neribotas teismingumo pasirinkimas kelia abejonių dėl jo proporcingumo.
Manytina, kad prašymai turėtų būti pateikiami vadovaujantis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklėmis, nenustatant VMVT išskirtinių teismingumo taisyklių, kurios netaikomos kitoms valstybės institucijoms, ir nesudarant galimybės VMVT piktnaudžiauti savo teisine padėtimi. 10. Projekto 5 straipsniu siūlomame įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog VMVT atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą Lietuvos vyriausiajame teisme, Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad „Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma“. Tokia šio įstatymo nuostata reiškia, jog projektu siūlomas reguliavimas yra nesuderintas su Administracinių bylų teisenos įstatymu, todėl siūlytina analizuojamą projekto nuostatą papildyti, jog VMVT atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą tik tuomet, jei skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. 11. Projekto 9 straipsniu siūlomoje keisti įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos ir Pranešėjų apsaugos įstatyme vartojamą terminologiją, vietoje žodžių „duomenų apsaugą ir garantuoja anonimiškumą“, vartotini žodžiai „asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. 12. Projekto 10 straipsniu siūloma sureguliuoti su konfidencialios informacijos apsauga susijusius teisinius santykius.
Šiame kontekste pastebėtina, kad konfidencialumo pareiga turėtų būti nustatyta ne tik institucijos /pareigūnų veiksmų metu, tačiau net tais atvejais, jei pareigūnai nebedirba institucijoje. 13. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, reikėtų nurodyti juridinį faktą, nuo kurio skaičiuojamas šioje dalyje nustatytas 3 darbo dienų terminas, kuomet Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali teikti reikalavimą veterinarinės kontrolės subjektui. 14. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina projekto 10 straipsnio nuostatas derinti su kartu su projektu teikiamo Pašarų įstatymo pakeitimo projekto (reg. Nr. XIIIP- 4519) 9 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir keičiamo įstatymo 21 straipsnį papildyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų skundimo tvarka. 15. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 9 punkto formuluotė „turi teisę turėti kitų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių“ tikslintina gramatiniu aspektu. 16. Atkreipiame dėmesį, kad su analizuojamu įstatymo projektu kartu teikiamame Pašarų įstatymo Nr. VIII-1610 pakeitimo įstatymo projekte, reg. Nr. XIIIP-4519, reguliuojant pagal savo esmę analogiškus teisinius santykius, pavyzdžiui, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų teises, susijusias su patekimu į patalpas ir kt., yra naudojami skirtingi: teisės normų formuluotės, terminija, sąvokos, normų konstrukcijos, normų dėstymo būdas. Toks analogiškų teisės normų dėstymo būdas yra nepateisinamas teisės sistemiškumo ir aiškumo požiūriu. Siūlytina projektus susisteminti, kad jų turinys, reguliuojant vienodus teisinius santykius nesiskirtų.
Be to, pažymime, kad projektas yra fragmentiškas ir stokojantis aiškaus teisinio reguliavimo, nepateikiantis nei konkretaus teisinio reguliavimo, nei nuorodų į kitų teisės aktų konkrečias nuostatas, kurios turėtų būti taikomos kiekvienu atveju. Projekte nesant būtino reguliavimo, pateikiamos nuorodos į bendro pobūdžio teisės aktus, kuriuose iš esmės negali būti trūkstamų nuostatų, nes šios nuostatos yra specialaus pobūdžio ir turi būti išdėstytos specialiajame, t. y. keičiamame įstatyme. Pažymėtina, jog siekiant tinkamai išdėstyti trūkstamą reguliavimą galėtų būti vadovaujamasi su analizuojamu įstatymo projektu kartu teikiamame Pašarų įstatymo Nr. VIII-1610 pakeitimo įstatymo projekte, reg. Nr. XIIIP-4519 pateikiama nuostatų dėstymo sistema. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti asmenų nuosavybės teisės apsaugą, valstybinių institucijų įgalinimai patekti į juridinių asmenų naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones turėtų būti ribojami juridinių asmenų darbo laiko požiūriu, nustatant, jog valstybinę priežiūrą vykdančių juridinių asmenų atstovai patekti į naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones gali darbo laiku, tuo tarpu ne darbo laiku toks patekimas turėtų būti ribojamas ir vykdomas juridiniam asmeniui davus sutikimą ir dalyvaujant juridinio asmens atstovui arba su teismo leidimu.
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 21 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
2020-06-10
pirmininkas Andriejus Stančikas, pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas, Rasa Petrauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-10
vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 88.1. punktu keičiamo įstatymo pavadinime nurodomi ne tik visi keičiami ar pildomi straipsniai, nauji straipsniai, kuriais pildomas įstatymas, bet ir straipsniai, kurie pripažįstami netekusiais galios. Atsižvelgiant į tai, projekto pavadinimas tikslintinas. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VETERINARIJOS ĮSTATYMO NR. I-2110 2, 6, 7, 14, 15, 16 IR 19 STRAIPSNIŲ, ANTROJO SKIRSNIO PAVADINIMO,
kanceliarijos Teisės departamentas
211 2.
211
2Pastebėtina,
kad projekto 1 straipsniu keičiamo Veterinarijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 11 dalyje nustatoma, kad valstybinės veterinarinės kontrolės subjektai be fizinių ir juridinių asmenų apima ir kitas organizacijas bei jų filialus. Kadangi, vadovaujantis minėtos dalies nuostatomis, valstybinės veterinarinės kontrolės subjektais laikomi ir gyvūnais prekiaujantys asmenys, iš projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl prekiauti gyvūnais gali tik veterinarinės kontrolės subjektai fiziniai ir juridiniai asmenys, nesuteikiant šios teisės „kitoms organizacijoms ir jų filialams“. Analogiška pastaba dėl „kitų organizacijų bei jų filialų“ eliminavimo taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 1 dalies 5 punktui bei projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 daliai. Pritarti Atsižvelgta į TD pastabas: dėl 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies – išbraukta projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalis, keičiamas visas 14 straipsnis (žr. Komiteto patobulintą XIIIP-4516(2) ĮSTP lyg. v.); dėl 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto – keičiamo įstatymo 7 straipsnis dėstomas nauja redakcija (5 straipsniu keičiamo įstatymo 1 dalies 5 punktas tampa keičiamo 7 straipsnio 1 dalies 9 punktu, žr. Komiteto patobulintą XIIIP-4516(2) ĮSTP lyg. v.); dėl TD pastabos dėl 7 straipsnio 3 d. keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalies – atsižvelgta (žr. Komiteto patobulintą XIIIP-4516(2) ĮSTP lyg. v.). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-10
1(2)
į tai, kad studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas nustatomas 2016 m. gruodžio 1 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1075, atitinkamai tikslintinos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatos.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Veterinarinės medicinos rezidentūra –
universitetinės veterinarijos mokslų veterinarijos studijų krypties nės medicinos studijų krypties studijos, skirtos asmenims, turintiems veterinarinės veterinarijos medicinos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį (arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją) ir siekiantiems įgyti veterinarinės medicinos praktikos specializaciją.“ Analogiškai patikslinta ir 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 13 dalis (žr. Komiteto patobulintą XIIIP-4516(2) ĮSTP lyg. v.). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-10
4(6)
„Sąjungą“ įrašytinas žodis „Europos“. Pritarti
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kontroliuoja, kaip laikomasi gyvūnų, šalutinių
gyvūninių produktų ir jų gaminių, gyvūninių produktų, genetinės medžiagos produktų, veterinarinių vaistų, veterinarinių priemonių, pašarų ir pašarų priedų įvežimo į Europos Sąjungą, įskaitant tranzito, ir eksporto reikalavimų;“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-10
5(7)
nustatyti, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) turi teisę „tikrinti veterinarinės kontrolės subjektų veiklą, gauti informaciją, būtiną epizootinei būklei nustatyti, gyvūnų ligų priežastims išaiškinti, veterinarinei kontrolei atlikti“. Atkreiptinas dėmesys, jog iš įstatymo projekto nėra aišku kokius veiksmus turėtų ir galėtų apimti „veiklos tikrinimas“, kokiais atvejais ir kokiais pagrindais toks „veiklos tikrinimas“ galėtų būti atliekamas.
Be to, tokia sąvoka neapibrėžiama ir Reglamente (ES) 2017/625, šiame reglamente vartojama sąvoka „oficiali kontrolė“, kuri vykdoma siekiant patikrinti, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, ar asmenys laikosi teisės aktų reikalavimų. Todėl siūlytina arba pateikti minėtos sąvokos apibrėžtį, arba terminologiją suderinti su Reglamentu (ES) 2017/625, kad būtų aišku kokius teisinius santykius siekiama reguliuoti. Be to, tuo atveju, jei analizuojama sąvoka vartojama remiantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, derėtų nurodyti kaip ji koreliuoja su Reglamento (ES) 2017/625 terminologija.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsniu keičiamo 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1) duoti privalomus nurodymus veterinarinės
kontrolės subjektams, kurie verčiasi gyvūnų laikymu, naudojimu, prekyba ar transportavimu, pašarų ir pašarų priedų, įskaitant pirminę pašarų gamybą, gyvūninių produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų gamyba (gavyba), perdirbimu, sandėliavimu, transportavimu, ar prekyba ar veterinarine farmacija, vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų teisės aktų reikalavimus, kad neplistų gyvūnų užkrečiamosios ligos, gaminami, tiekiami rinkai ir naudojami pašarai, pašarų priedai, gyvūniniai produktai, šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, genetinės medžiagos produktai, veterinariniai vaistai būtų tinkami naudoti (vartoti), nesukeltų neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai;
2) tikrinti veterinarinės kontrolės subjektų veiklą, gauti informaciją, būtiną epizootinei būklei nustatyti, gyvūnų ligų priežastims išaiškinti, veterinarinei kontrolei atlikti,
3) vykdydami valstybinę veterinarinę priežiūrą patekti į veterinarinės kontrolės subjektų teritoriją, patalpas, transporto priemones.
Veterinarinės kontrolės subjektui trukdant, kad jo veikla būtų tikrinama, įskaitant ir vengimą, kad toks tikrinimas būtų atliekamas, dalyvaujant policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, patekti į veterinarinės kontrolės subjekto teritoriją ir patalpas ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ir įrodymus;
4) reikalauti, kad tikrinami veterinarinės kontrolės subjektai ar jų įgalioti asmenys duotų paaiškinimus vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;
5) nustačius užkrečiamąją ar įtarus labai pavojingą gyvūnų ligą, vadovaudamiesi šio įstatymo 15 straipsniu, duoti privalomus nurodymus fiziniams ar juridiniams asmenims dėl gyvūnų skerdimo ar nužudymo ir sunaikinimo, teritorijos ar patalpų kenksmingumo pašalinimo, pašarų ar pašarų priedų, gyvūninių produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų kenksmingumo pašalinimo, perdirbimo arba sunaikinimo;
6) vykdydami jiems pavestas funkcijas, pasitelkti kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pareigūnų pagalbą;
7) nepažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus, imti dokumentus ar daryti jų kopijas, reikalingus jiems pavestoms funkcijoms įgyvendinti;
8) įstatymų nustatyta tvarka taikyti poveikio priemones, įskaitant nustatytas Reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnio 2 dalyje, asmenims už šio įstatymo, kitų įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarijos reikalavimus, taip pat už Vyriausybės ir savivaldybių institucijų sprendimų gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkių likvidavimo klausimais pažeidimus;
9) turėti kitų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių.
Veterinarinės kontrolės subjektui trukdant, kad jo veikla būtų tikrinama, įskaitant ir vengimą, kad toks tikrinimas būtų atliekamas, dalyvaujant policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, patekti į veterinarinės kontrolės subjekto teritoriją ir patalpas ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ir įrodymus;
4) reikalauti, kad tikrinami veterinarinės kontrolės subjektai ar jų įgalioti asmenys duotų paaiškinimus vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;
5) nustačius užkrečiamąją ar įtarus labai pavojingą gyvūnų ligą, vadovaudamiesi šio įstatymo 15 straipsniu, duoti privalomus nurodymus fiziniams ar juridiniams asmenims dėl gyvūnų skerdimo ar nužudymo ir sunaikinimo, teritorijos ar patalpų kenksmingumo pašalinimo, pašarų ar pašarų priedų, gyvūninių produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų kenksmingumo pašalinimo, perdirbimo arba sunaikinimo;
6) vykdydami jiems pavestas funkcijas, pasitelkti kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pareigūnų pagalbą;
7) nepažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus, imti dokumentus ar daryti jų kopijas, reikalingus jiems pavestoms funkcijoms įgyvendinti;
8) įstatymų nustatyta tvarka taikyti poveikio priemones, įskaitant nustatytas Reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnio 2 dalyje, asmenims už šio įstatymo, kitų įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarijos reikalavimus, taip pat už Vyriausybės ir savivaldybių institucijų sprendimų gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkių likvidavimo klausimais pažeidimus;
9) turėti kitų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių. 1.
veterinarijos tarnybos pareigūnai, vykdydami valstybinę veterinarinę priežiūrą, be teisių, nustatytų kituose įstatymuose ir teisės aktuose, pagal savo kompetenciją turi teisę:
1) taikyti Reglamento (ES) 2017/625 14 straipsnyje nustatytus oficialios kontrolės metodus ir priemones;
2) nekliudomi patekti į veterinarinės kontrolės subjektų patalpas, transportą ar teritoriją, kurioje veterinarinės kontrolės subjektai vykdo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamą veiklą, šių subjektų darbo valandomis;
3) esant įtarimui dėl veterinarijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į veterinarinės kontrolės subjektų transportą, teritoriją ir patalpas;
4) gauti ar paimti iš veterinarinės kontrolės subjektų visus valstybinei veterinarinei priežiūrai reikalingus dokumentus ir susijusią informaciją, gauti informaciją, būtiną epizootinei būklei nustatyti, gyvūnų ligų priežastims išaiškinti;
5) reikalauti, kad tikrinami veterinarinės kontrolės subjektai ar jų įgalioti asmenys duotų paaiškinimus raštu ar žodžiu patikrinimo vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;
6) nepažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
7) imti mėginius laboratoriniams tyrimams;
8) vykdydami jiems pavestas funkcijas, pasitelkti kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pareigūnų pagalbą;
9) nustačius užkrečiamąją ar įtarus labai pavojingą gyvūnų ligą, vadovaudamiesi šio įstatymo 15 straipsniu, duoti privalomus nurodymus fiziniams ar juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų filialams dėl gyvūnų skerdimo ar nužudymo ir sunaikinimo, transporto, teritorijos, patalpų ar įrangos kenksmingumo pašalinimo, pašarų ar pašarų priedų, gyvūninių produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų, veterinarinių vaistų ir veterinarinių priemonių kenksmingumo pašalinimo, perdirbimo arba sunaikinimo;
išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, jei veterinarinės kontrolės subjektas ar kitas asmuo trukdo ar vengia, kad jo veikla būtų tikrinama, ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų veterinarijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“ 6.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, vykdydami valstybinę veterinarinę priežiūrą, be teisių, nustatytų kituose įstatymuose ir teisės aktuose, pagal savo kompetenciją turi teisę:
1) taikyti Reglamento (ES) 2017/625 14 straipsnyje nustatytus oficialios kontrolės metodus ir priemones;
2) nekliudomi patekti į veterinarinės kontrolės subjektų patalpas, transportą ar teritoriją, kurioje veterinarinės kontrolės subjektai vykdo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamą veiklą, šių subjektų darbo valandomis;
3) esant įtarimui dėl veterinarijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į veterinarinės kontrolės subjektų transportą, teritoriją ir patalpas;
4) gauti ar paimti iš veterinarinės kontrolės subjektų visus valstybinei veterinarinei priežiūrai reikalingus dokumentus ir susijusią informaciją, gauti informaciją, būtiną epizootinei būklei nustatyti, gyvūnų ligų priežastims išaiškinti;
5) reikalauti, kad tikrinami veterinarinės kontrolės subjektai ar jų įgalioti asmenys duotų paaiškinimus raštu ar žodžiu patikrinimo vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;
6) nepažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
7) imti mėginius laboratoriniams tyrimams;
8) vykdydami jiems pavestas funkcijas, pasitelkti kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pareigūnų pagalbą;
9) nustačius užkrečiamąją ar įtarus labai pavojingą gyvūnų ligą, vadovaudamiesi šio įstatymo 15 straipsniu, duoti privalomus nurodymus fiziniams ar juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų filialams dėl gyvūnų skerdimo ar nužudymo ir sunaikinimo, transporto, teritorijos, patalpų ar įrangos kenksmingumo pašalinimo, pašarų ar pašarų priedų, gyvūninių produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų, veterinarinių vaistų ir veterinarinių priemonių kenksmingumo pašalinimo, perdirbimo arba sunaikinimo;
išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, jei veterinarinės kontrolės subjektas ar kitas asmuo trukdo ar vengia, kad jo veikla būtų tikrinama, ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų veterinarijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-10 Nr.
5(7)
nustatyti, kad VMVT pareigūnai pagal savo kompetenciją turi teisę „vykdydami valstybinę veterinarinę priežiūrą patekti į veterinarinės kontrolės subjektų teritoriją, patalpas, transporto priemones. Veterinarinės kontrolės subjektui trukdant, kad jo veikla būtų tikrinama, įskaitant ir vengimą, kad toks tikrinimas būtų atliekamas, dalyvaujant policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, patekti į veterinarinės kontrolės subjekto teritoriją ir patalpas ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ir įrodymus“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog nuostatos sudedamosios dalys stokoja loginių ryšių. Atkreiptinas dėmesys, jog nuostatos pradžioje kalbama apie teisę patekti į subjektų teritoriją, patalpas, transporto priemones, o vėliau apie trukdymą atlikti veiklos tikrinimą. Neaišku kodėl nuostatoje atskirai išskiriamas vengimas, kad toks tikrinimas būtų atliekamas, dalyvaujant policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką. Be to, nuostatos pabaigoje dar kalbama ir apie teisę gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ir įrodymus.
Pastebėtina, jog savo esme tai yra skirtingos teisės ir veiksmai, kuriuos derėtų reguliuoti atskirose nuostatose, aiškiai ir atskirai nustatyti pareigūnų teises: 1) atlikti veiklos tikrinimą; 2) patekti į subjektų teritoriją, patalpas, transporto priemones (galimai atskirai aptariant patekimą darbo valandomis ir po jų[¹]); 3) paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ir įrodymus; 4) veterinarinės kontrolės subjektams atsisakius pareigūnams suteikti prieigą į teritoriją, patalpas, transporto priemones, suteikti visą su tikrinimu susijusią informaciją ir įrodymus, teisė atlikti šiuos veiksmus su teismo leidimu; 5) kai būtina užtikrinti viešąją tvarką, pasitelkti policijos pareigūnus. Antra atsižvelgiant į tai, jog VMVT pareigūnams numatomos plačios teisės, manytina, kad įstatyme turi būti aiškiai nurodytos ir veterinarinės kontrolės subjektų teisės, susijusios su aptariamais patikrinimais ir pareigūnų teisėmis, pavyzdžiui, teisė dalyvauti vykdant patikrinimą ir patenkant į teritorijas, patalpas, transporto priemones, teisė būti atstovaujamiems, teisė susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu atliekami patikrinimo veiksmai ir kt. Be to, pastebėtina, jog toks reguliavimas turėtų būti įtvirtintas įstatyme, nes asmens teisių ir laisvių turinys, jų įgyvendinimo garantijos turi būti nustatytos įstatymu, o poįstatyminiame teisės akte gali būti nustatytos teisių įgyvendinimo procedūros. Trečia, nekvestionuojant VMVT teisių vykdyti tam tikrą veiklos priežiūrą, atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose, suteikiant valstybės pareigūnams panašias teises, yra nustatomi specialūs pagrindai, kuriems esant jie gali naudotis jiems suteiktomis teisėmis (Konkurencijos įstatymo 24 straipsnis, Mokesčių administravimo įstatymo 122 straipsnis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 11 straipsnis ir kt.).
Be to, pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai turi teisę tik su teismo leidimu nekliudomai įeiti į ūkio subjektų naudojamas patalpas, o mokesčių administratoriaus pareigūnai turi teisę be išankstinio įspėjimo patekti į mokesčių mokėtojo patalpas tik operatyvaus patikrinimo metu, be to, ne darbo valandomis mokesčių administratoriaus pareigūnas gali įeiti į mokesčių mokėtojo patalpas tik jei yra pagrįstų įtarimų, kad daromi teisės pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 206 straipsnio 4 dalį, asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, tyrimas gali būti atliekamas tik būsto savininko ar įmonės, įstaigos, organizacijos atstovo sutikimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Tuo tarpu VMVT įgyvendinant savo teises galėtų vadovautis itin plačios apimties ir nekonkrečiu pagrindu – valstybinės veterinarinės priežiūros vykdymas pagal VMVT pareigūnų kompetenciją, nesiejant tokių veiksmų vykdymo ne tik su įstatyme nustatytais pagrindais /atvejais, tačiau net nepateikiant nuorodų į Reglamento (ES) 2017/625 nuostatas. Šiame kontekste pastebėtina, kad, pavyzdžiui, teisė patekti į patalpas (kaip ir kitos VMVT pareigūnų teisės) yra tiesiogiai susijusi su asmenų nuosavybės teisės apsauga. Todėl manytina, kad įstatymas turėtų detaliau ir išsamiau reguliuoti minėtus teisinius santykius, reguliavimą detalizuojant ir užtikrinant asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Pritarti Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnis dėstomas nauja red. (žr.
Komiteto patobulintą XIIIP-4516(2) ĮSTP lyg. v.). 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-10
5(7)
nustatyti, kad VMVT pareigūnai turi teisę „reikalauti, kad tikrinami veterinarinės kontrolės subjektai ar jų įgalioti asmenys duotų paaiškinimus vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas“. Tokia nuostatos formuluotė apriboja asmenų teisę pateikti rašytinius paaiškinimus, todėl svarstytina, ar toks ribojimas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Pastebėtina, jog analogiškais atvejais, kituose įstatymuose asmenims sudaroma galimybė pateikti ne tik žodinius, tačiau ir rašytinius paaiškinimus. Manytina, jog ir šiuo atveju tokia asmenų teisė turėtų būti užtikrinta. Pritarti Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnis dėstomas nauja red. (žr. Komiteto patobulintą XIIIP-4516(2) ĮSTP lyg. v.). Į pastabą atsižvelgta projekto 5 str. keičiamo įstatymo 7 str. 1 d. 5 p. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) reikalauti, kad tikrinami veterinarinės kontrolės subjektai ar jų įgalioti asmenys duotų paaiškinimus raštu
ar žodžiu patikrinimo vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-10
5(7)
8.
5(7)
nustatyti, kad VMVT pareigūnai turi teisę „įstatymų nustatyta tvarka taikyti poveikio priemones, įskaitant nustatytas Reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnio 2 dalyje, asmenims už šio įstatymo, kitų įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarijos reikalavimus, taip pat už Vyriausybės ir savivaldybių institucijų sprendimų gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkių likvidavimo klausimais pažeidimus“. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nėra išvardintos jokios kitos poveikio priemonės, išskyrus pacituotoje nuostatoje minimas ir nustatytas Reglamento (ES) 2017/625
tik „įskaitomos“ tarp kitų taikytinų priemonių, darytina prielaida, kad VMVT pareigūnai galėtų taikyti ir kitas - įstatyme nenurodytas, nenumatytas poveikio priemones. Tokia situacija būtų netoleruotina konstitucinio teisinės valstybės principo kontekste. Siekiant, kad tokios prielaidos būtų išvengta, įstatyme turėtų atsirasti taikytinų poveikio priemonių sąrašas arba nuorodos į kitus teisės aktus, kuriuose tokios poveikio priemonės yra numatytos. Taip pat pažymėtina, jog nėra aišku, kokie įstatymai nustatytų poveikio priemonių taikymo tvarką, nes būtent keičiamas įstatymas ir turėtų būti tas įstatymas, kuriame turi būti nustatyta poveikio priemonių taikymo tvarka, jei jos taikomos pagal keičiamą įstatymą, arba pateikta nuoroda į kitą įstatymą, kuriame tokia tvarka nustatyta.
Be to, kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo atveju nepakaktų vadovautis vien Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, nes šios nuostatos yra tik bendro pobūdžio, nustatančios bendruosius poveikio priemonių taikymo principus, tačiau nereguliuojančios esminių aplinkybių, susijusių su poveikių priemonių taikymo tvarka, kaip, pavyzdžiui, su poveikio priemonių taikymu susiję terminai, poveikio priemonės ūkio subjektui parinkimą lemiančios aplinkybės: pažeidimo pobūdis, padarytos žalos dydis, mastą ir kitos aplinkybės, kurių nesant, asmenų teisės nebus tinkamai užtikrinamos, o teismai negalės deramai įvertinti, ar poveikio priemonės skirtos tinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, jog poveikio priemonių taikymas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, todėl tokia tvarka turi būti nustatyta įstatyminiu reguliavimu ir negali būti nustatyta poįstatyminiuose teisės aktuose. Pritarti Į pastabas atsižvelgta, projekto 5 straipsniu keičiamas 7 straipsnis dėstomas nauja red. (žr. Komiteto patobulintą XIIIP-4516(2) ĮSTP lyg. v.). Nuostatos dėl rinkos ribojimo kitų poveikio priemonių taikymo perkeltos prie VMVT kompetenciją reglamentuojančių nuostatų: projekto 4 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 1 dalies 13 p. (žr. Komiteto patobulintą XIIIP-4516(2) ĮSTP lyg. v.). 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-10
5(7)
5(7)
VMVT prašymas išduoti leidimą patekti į veterinarinės kontrolės subjekto teritoriją, patalpas, transporto priemones ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ir įrodymus pateikiamas Regionų ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atkreiptinas dėmesys, jog toks neribotas teismingumo pasirinkimas kelia abejonių dėl jo proporcingumo. Manytina, kad prašymai turėtų būti pateikiami vadovaujantis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklėmis, nenustatant VMVT išskirtinių teismingumo taisyklių, kurios netaikomos kitoms valstybės institucijoms, ir nesudarant galimybės VMVT piktnaudžiauti savo teisine padėtimi. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus
veiksmus pateikiamas apygardos administraciniam teismui. Apygardos administracinis teismas išnagrinėja prašymą ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nesutinka su apygardos administracinio teismo sprendimu atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 darbo dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 darbo dienas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įgaliotas pareigūnas ir (arba) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant skundą žodinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“ Projekto 5 straipsniu keičiamas 7 straipsnis dėstomas nauja red. (žr. Komiteto patobulintą XIIIP-4516(2) ĮSTP lyg. v.). 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-10
5(7)
VMVT atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą Lietuvos vyriausiajame teisme, Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad „Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma“. Tokia šio įstatymo nuostata reiškia, jog projektu siūlomas reguliavimas yra nesuderintas su Administracinių bylų teisenos įstatymu, todėl siūlytina analizuojamą projekto nuostatą papildyti, jog VMVT atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą tik tuomet, jei skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pritarti Projekto 5 straipsniu keičiamas 7 straipsnis dėstomas nauja red. (žr. Komiteto patobulintą XIIIP-4516(2) ĮSTP lyg. v.), į pastabą atsižvelgta. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-10
11.
į Korupcijos prevencijos ir Pranešėjų apsaugos įstatyme vartojamą terminologiją, vietoje žodžių „duomenų apsaugą ir garantuoja anonimiškumą“, vartotini žodžiai „asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 9 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„32. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina asmenų, kurie pranešė
apie šio įstatymo ir kitų veterinarijos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“. Projekto 9 straipsniu keičiamas 19 straipsnis dėstomas nauja red. (žr. Komiteto patobulintą XIIIP-4516(2) ĮSTP lyg. v.), į pastabą atsižvelgta. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-10
susijusius teisinius santykius. Šiame kontekste pastebėtina, kad konfidencialumo pareiga turėtų būti nustatyta ne tik institucijos /pareigūnų veiksmų metu, tačiau net tais atvejais, jei pareigūnai nebedirba institucijoje. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio nuostatos dėl komercinių paslapčių
apsaugos taikomos ir pagal Reglamento (ES) 2017/625 37 straipsnį paskirtoms oficialiosioms laboratorijoms bei asmenims, turėjusiems darbo santykius su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba arba pagal Reglamento (ES) 2017/625 37 straipsnį paskirtoms oficialiosioms laboratorijoms, 3 metus po šių santykių pasibaigimo dienos.“. Projekto 10 straipsniu keičiamas 21 straipsnis dėstomas nauja red. (žr. Komiteto patobulintą XIIIP-4516(2) ĮSTP lyg. v.), į pastabą atsižvelgta. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-10 Nr.
straipsnio 3 dalyje, reikėtų nurodyti juridinį faktą, nuo kurio skaičiuojamas šioje dalyje nustatytas 3 darbo dienų terminas, kuomet Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali teikti reikalavimą veterinarinės kontrolės subjektui. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu veterinarinės kontrolės subjektas ar
kitas asmuo pateikia prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos, bet nenurodo, kurią konkrečią informaciją Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi laikyti veterinarinės kontrolės subjekto ar kito asmens komercine paslaptimi, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje dienos pareikalauja, kad prašymą pateikęs veterinarinės kontrolės subjektas ar kitas asmuo per Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų terminą nurodytų šią informaciją. Veterinarinės kontrolės subjektas ar kitas asmuo, kurio komercinę paslaptį sudarančią informaciją turi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gali būti įpareigotas per Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytą terminą pateikti dokumento ar kitos informacijos išrašą be komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir siekiamos apsaugoti informacijos aprašymą.
Jeigu per nustatytą terminą veterinarinės kontrolės subjektas ar kitas asmuo nenurodo, kurią konkrečią informaciją Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi laikyti komercine paslaptimi, nepateikia dokumento ar kitos informacijos išrašo be komercinę paslaptį sudarančios informacijos bei siekiamos apsaugoti informacijos aprašymo, laikoma, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos turima informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija.” Projekto 10 straipsniu keičiamas 21 straipsnis dėstomas nauja red. (žr. Komiteto patobulintą XIIIP-4516(2) ĮSTP lyg. v.). 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-10
aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina projekto 10 straipsnio nuostatas derinti su kartu su projektu teikiamo Pašarų įstatymo pakeitimo projekto (reg. Nr. XIIIP- 4519) 9 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir keičiamo įstatymo 21 straipsnį papildyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų skundimo tvarka. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir jos pareigūnų veiksmai ir
sprendimai, gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.“. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-10
5(7)
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 9 punkto formuluotė „turi teisę turėti kitų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių“ tikslintina gramatiniu aspektu. Pritarti Siūloma formuluotė perkelta į 5 straipsniu keičiamo 7 straipsnio 1 dalį. 16.
kanceliarijos Teisės departamentas
dėmesį, kad su analizuojamu įstatymo projektu kartu teikiamame Pašarų įstatymo Nr. VIII-1610 pakeitimo įstatymo projekte, reg. Nr. XIIIP-4519, reguliuojant pagal savo esmę analogiškus teisinius santykius, pavyzdžiui, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų teises, susijusias su patekimu į patalpas ir kt., yra naudojami skirtingi: teisės normų formuluotės, terminija, sąvokos, normų konstrukcijos, normų dėstymo būdas. Toks analogiškų teisės normų dėstymo būdas yra nepateisinamas teisės sistemiškumo ir aiškumo požiūriu. Siūlytina projektus susisteminti, kad jų turinys, reguliuojant vienodus teisinius santykius nesiskirtų. Be to, pažymime, kad projektas yra fragmentiškas ir stokojantis aiškaus teisinio reguliavimo, nepateikiantis nei konkretaus teisinio reguliavimo, nei nuorodų į kitų teisės aktų konkrečias nuostatas, kurios turėtų būti taikomos kiekvienu atveju. Projekte nesant būtino reguliavimo, pateikiamos nuorodos į bendro pobūdžio teisės aktus, kuriuose iš esmės negali būti trūkstamų nuostatų, nes šios nuostatos yra specialaus pobūdžio ir turi būti išdėstytos specialiajame, t. y. keičiamame įstatyme. Pažymėtina, jog siekiant tinkamai išdėstyti trūkstamą reguliavimą galėtų būti vadovaujamasi su analizuojamu įstatymo projektu kartu teikiamame Pašarų įstatymo Nr. VIII-1610 pakeitimo įstatymo projekte, reg. Nr. XIIIP-4519 pateikiama nuostatų dėstymo sistema. Pritarti Į pastabą atsižvelgta, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnis dėstomas nauja red. (žr. Komiteto patobulintą XIIIP-4516(2) ĮSTP lyg. v.). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 6, 7, 14, 15,
21 straipsniu ir priedo pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIIP-4516 ES(2)) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aurimas Gaidžiūnas ir Algimantas Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 6, 7, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 21 straipsniu ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-4516 ES(2)), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė) [1] Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti asmenų nuosavybės teisės apsaugą, valstybinių institucijų įgalinimai patekti į juridinių asmenų naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones turėtų būti ribojami juridinių asmenų darbo laiko požiūriu, nustatant, jog valstybinę priežiūrą vykdančių juridinių asmenų atstovai patekti į naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones gali darbo laiku, tuo tarpu ne darbo laiku toks patekimas turėtų būti ribojamas ir vykdomas juridiniam asmeniui davus sutikimą ir dalyvaujant juridinio asmens atstovui arba su teismo leidimu.