Projekto lyginamasis variantas
2020
Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) branduolinės energetikos objektams, elektros energijos gamybos
įrenginiams, naudojamiems teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, kai ši veikla pradėta iki šio įstatymo įsigaliojimo, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produktotiekiams), elektros energijos perdavimo tinklams, viešajai geležinkelių infrastruktūrai, valstybei ar savivaldybei priklausantiems keliams; savivaldybėms ir (ar) viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančiai ar kitaip valdomai arba naudojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai ir požeminio vandens vandenvietėms;“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Rimantas Sinkevičius
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų Nr. XIII-2166 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant nuosekliai reglamentuoti SAZ įregistravimą elektros energijos gamybos įrenginiams, naudojamiems teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, bei užtikrinti šių objektų veiklos tęstinumą. Įstatymas sąlygoja situaciją, kuomet tinkamai veikiančių ir teisėtai (pagal tuo metu galiojančius reikalavimus ir tvarką) įrengtų vėjo elektrinių bei kitų elektros energijos gamybos įrenginių, naudojamų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, valdytojai privalės nustatinėti SAZ pagal naujai Įstatyme apibrėžtą teisinį reguliavimą. Jie privalės kreiptis į žemės sklypų, kuriems atsiranda apribojimai, savininkus, kad jie išduotų sutikimus dėl SAZ įregistravimo. Pažymėtina, jog šie sutikimai gali būti neišduodami be jokio objektyvaus pagrindo, taigi, dėl nesąžiningų savininkų veiksmų. Visa tai sudarytų faktinę situaciją, kuomet nesant šių sutikimų, veikiančių vėjo elektrinių bei kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių energetikos objektų ir įrenginių veikla būtų pripažinta neteisėta. Įstatymo projektas nustatytų, kad žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas nebūtų privalomas elektros energijos gamybos įrenginiams, naudojamiems teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, nustatant Įstatyme nurodytas SAZ teritorijas.
Tai užtikrintų elektros energijos gamybos įrenginių, naudojamų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, įskaitant ir vėjo elektrinių valdytojų, teisėtus ir pagrįstus lūkesčius tiek tęsti pradėtą veiklą, tiek apskritai imtis šios veiklos, kuri reikalauja itin didelių finansinių resursų. Be to, vadovaujantis 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB, I priedu, Lietuvai iki 2020 m. yra iškeltas tikslas pasiekti, jog galutiniame energijos suvartojime atsinaujinančių energijos išteklių dalis sudarytų 23 proc. Atsižvelgiant į tai, Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, privalo imtis priemonių šiems tikslams įgyvendinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 str. nuostatomis, elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga, kuri teikiama siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus. Taigi, Įstatymo projektas ne tik, kad užtikrins pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus pastatytų (įrengtų) elektros energijos gamybos įrenginių, naudojamų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, valdytojų teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, bet ir ženkliai prisidės prie valstybės energetikos, ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos strateginių tikslų įgyvendinimo. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Rimantas Sinkevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Vadovaujantis Įstatymo 141 str. 4 d., jeigu iki Įstatymo įsigaliojimo dienos elektros energijos gamybos įrenginių, naudojamų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, įskaitant ir vėjo elektrinių, veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos Įstatyme nurodytos SAZ, šios zonos pagal iki Įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą nustatytos, bet, į jas patekus Registre įregistruotiems žemės sklypams (jų dalims), neįrašytos į Kadastrą ir Registrą (išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus), šių įrenginių valdytojai privalo per dvejus kalendorinius metus nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos (bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d.) pateikti Įstatymo 8 str. 1 d. ir 9 str. 2 d. nurodytus pranešimus ir prašymus Kadastro ir Registro tvarkytojui (t. y., įregistruoti SAZ), prieš tai gavus žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimus, jeigu jie nebuvo gauti, išskyrus atvejus, kai Įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Šiuo Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas nebūtų privalomas, kai, tenkinant viešąjį interesą, Įstatyme nurodytos SAZ teritorijos būtų nustatomos elektros energijos gamybos įrenginiams, naudojamiems teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje.
Priėmus Įstatymo projektą tinkamai veikiančių ir teisėtai (pagal tuo metu galiojančius reikalavimus ir tvarką) įrengtų vėjo elektrinių bei kitų elektros energijos gamybos įrenginių, naudojamų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, valdytojai, nustatant SAZ pagal naujai Įstatyme apibrėžtą teisinį reguliavimą, neprivalės kreiptis į žemės sklypų, kuriems atsiranda apribojimai, savininkus dėl sutikimų išdavimo dėl SAZ įregistravimo. Bus vienareikšmiškai išvengta situacijų, kuomet žemės sklypų, kuriems taikomi apribojimai, savininkų sutikimai gali būti neišduodami be jokio objektyvaus pagrindo, taigi, dėl nesąžiningų savininkų veiksmų. Visa tai sudarys sąlygas užtikrinti veikiančių vėjo elektrinių bei kitų elektros energijos gamybos įrenginių, naudojamų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje veiklos tęstinumą, galimų nuostolių, teisminių ginčų išvengimą, bei esminių valstybės energetikos, ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos strateginių tikslų įgyvendinimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas suteiks daugiau teisinio aiškumo elektros energijos gamybos įrenginių, naudojamų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, veikloje, neliks neapibrėžtumų dėl tinkamai veikiančių ir teisėtai (pagal tuo metu galiojančius reikalavimus ir tvarką) įrengtų vėjo elektrinių bei kitų elektros energijos gamybos įrenginių, naudojamų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, veiklos tęstinumo. Teisinio reguliavimo pakeitimais bus eliminuota rizika dėl galimo poreikio demontuoti šiuos elektros energijos gamybos įrenginius, naudojamus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, tokiu būdu sukeliant esminę turtinę žalą ne tik šių elektrinių projektus vystantiems asmenims, bet ir visam atsinaujinančių neiškastinių išteklių energetikos sektoriui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Šiuo metu Įstatymo projektu aptarti klausimai reglamentuoti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu Nr. XIII-2166. Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priiminėti nereiks. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Nauji terminai Įstatymo projektu nenustatomi. 10.
projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įsigaliojus Įstatymo projektui, šio Įstatymo projekto įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereiks. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Sanitarinės apsaugos zonos, viešuosius interesus atitinkančios paslaugos elektros energetikos sektoriuje. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Rimantas Sinkevičius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir nustatyti, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas (toliau – žemės savininko sutikimas) neprivalomas, kai, tenkinant viešąjį interesą, šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos „branduolinės energetikos objektams, elektros energijos gamybos įrenginiams, naudojamiems teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, kai ši veikla pradėta iki šio įstatymo įsigaliojimo, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams <...>“ (Pasviruoju šriftu pažymėtas siūlomas pakeitimas.) Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad siūlomas keisti įstatymas įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Todėl po jo įsigaliojimo visiems elektros energijos gamybos įrenginiams, tarp jų ir naudojamiems teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, įstatymas nustatė reikalavimą gauti žemės savininko sutikimą, kai būtina nustatyti keičiamame įstatyme nurodytas, su specialiomis žemės naudojimo sąlygomis susijusias, teritorijas. Be to, tokia įstatyminė nuostata kartu įtvirtino žemės savininkų teisę duoti arba neduoti sutikimą tokių teritorijų nustatymui. Esant tokiai situacijai konstatuotina, kad siūlomas įstatymo pakeitimas nustatytų įstatymo galiojimą atgal, nes pakeistų galiojančiu įstatymu nustatytą žemės savininkų ir asmenų, siekiančių gauti sutikimą, teisinę padėtį, žemės savininkų padėtį pabloginant, o asmenų, siekiančių gauti sutikimą, palengvinant.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad: „konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit). Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius; toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą.“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2007 m. lapkričio 29 d. ir kiti nutarimai). Taigi vertinant siūlomo teisinio reguliavimo pobūdį pacituotos Konstitucinio Teismo doktrinos kontekste darytina prielaida, jog teikiamas įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, nes nustato įstatymo galiojimą atgal pagerindamas vienų teisinių santykių subjektų padėtį ir kartu pakenkdamas kitiems šių teisinių santykių subjektams.
Antra, pažymėtina, jog priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą, asmenys, kurie iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo vykdė veiklą ir naudojo elektros energijos gamybos įrenginius teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje bei tie asmenys, kurie tik siekia teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, atsidurtų skirtingoje teisinėje padėtyje vien dėl aplinkybės, jog vieni iš jų pradėjo veiklą anksčiau nei įsigaliojo keičiamas įstatymas, o kiti - po įstatymo įsigaliojimo. Toks teisinio reguliavimo pobūdis vertintinas Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo kontekste. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendime nurodoma: „Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas <...> bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai.
Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. <...> Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.“ Pacituotų doktrininių nuostatų kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidybos praktikoje yra įprasta nustatyti naujus teisinius reikalavimus, kurie taikomi vienodai visiems asmenims, o tuo atveju, jei tam tikri asmenys yra pradėję veiklą iki naujų reikalavimų įsigaliojimo, jiems nustatomas pereinamasis laikotarpis, kurio metu tokie asmenys privalo prisitaikyti prie naujų reikalavimų arba nutraukti veiklą. Taigi įstatymų leidėjo požiūriu veiklos pradėjimas iki naujų reikalavimų nustatymo nėra laikomas ta aplinkybe, kuri leistų teigti, kad asmenų, kurie veiklą pradėjo iki naujų reikalavimų nustatymo ir po naujų reikalavimų nustatymo, teisinė padėtis skiriasi tiek, kad jiems būtų galima taikyti skirtingą teisinį režimą.
Be to, atskirai pabrėžtina tai, jog asmenims pradėjusiems veiklą iki siūlomo keisti įstatymo įsigaliojimo, taip pat galiojo teisės aktais nustatyta prievolė gauti žemės savininko sutikimą, kai būtina nustatyti su specialiomis žemės naudojimo sąlygomis susijusias, teritorijas[1]. Todėl priešingai nei teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, siūlomas keisti įstatymas niekaip „nesąlygojo situacijos“, kai jau veikiančių įrenginių valdytojai privalės gauti žemės savininkų sutikimus, nes prievolė gauti žemės savininko sutikimą egzistavo ir iki įstatymo priėmimo. Aplinkybė, jog asmenys teikė viešuosius interesus atitinkančias paslaugas neturėdami žemės savininkų sutikimo tik parodo, jog tokie asmenys tinkamai nesilaikė teisės aktų reikalavimų, o siūlomas įstatymo pakeitimas tokį teisės aktų reikalavimų nesilaikymą legitimizuotų. Be to, tokia aplinkybė niekaip neįgalina teigti, kad asmenų, kurie siekia vykdyti veiklą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo sferoje po įstatymo įsigaliojimo, teisinė padėtis turėtų būti blogesnė ar apskritai kaip nors skiriasi nuo asmenų, kurie tokią veiklą vykdė iki įstatymo įsigaliojimo, teisinės padėties. Todėl teigtina, kad siūlomas reguliavimas galimai neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės ir asmenų lygybės įstatymui principų. 2. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomas keisti įstatymas galioja tik tris mėnesius, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d., tuo tarpu siūlomo keisti įstatymo 141 straipsnio nuostatos įtvirtina galimybę susitvarkyti visus reikiamus dokumentus, tarp jų ir gauti žemės savininkų sutikimus, per dvejus kalendorinius metus nuo įstatymo įsigaliojimo.
Todėl svarstytina, ar trys mėnesiai yra objektyvus terminas spręsti, jog žemės savininkų sutikimai, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, „gali būti neišduodami be jokio objektyvaus pagrindo, taigi, dėl nesąžiningų savininkų veiksmų.“ Manytina, kad dveji metai yra pakankamas terminas derybų keliu spręsti sutikimo išdavimo klausimą. Be to, nesusitarus su žemės savininkais, visuomet galima kreiptis į teismą ir ginti savo pažeidžiamas teises. 3. Pažymime, kad keičiamo įstatymo 142 straipsnyje siūlomas keisti įstatymo 7 straipsnis yra išdėstytas redakcija įsigaliosiančia nuo 2023 m. sausio 1 d., todėl priėmus siūlomos redakcijos įstatymo pakeitimą, jis galiotų tik iki minėtos datos. 4. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto lyginamajame variante netiksliai pažymėtas siūlomas įstatymo pakeitimas, todėl jis turėtų būti pataisytas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D.
Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Galiojantis teisinis reguliavimas nurodo, kad dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, kuriuo „nustatomos“ šios sąlygos (nors jas pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalį nustato įstatymai arba Vyriausybės nutarimai), rengiamas tenkinant viešąjį interesą Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/e6c869504c3d11e88525 a4bc7611b788?jfwid=80b5n9rgk). Be to, iš Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo, kuris neteko galios įsigaliojus siūlomam keisti įstatymui, turinio akivaizdu, kad elektros energijos gamybos įrenginiai ir prieš įstatymo priėmimą pateko į tą kategoriją įrenginių, kuriems nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas buvo būtinas žemės savininko sutikimas. (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.5C63BB64A956/asr)
TTK išvados projektas
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyr. patarėjas Dainius Zebleckis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-041 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
nustatyti, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas (toliau – žemės savininko sutikimas) neprivalomas, kai, tenkinant viešąjį interesą, šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos
„branduolinės energetikos objektams, elektros energijos gamybos
įrenginiams, naudojamiems teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, kai ši veikla pradėta iki šio įstatymo įsigaliojimo, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams <...>“ (Pasviruoju šriftu pažymėtas siūlomas pakeitimas.) Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad siūlomas keisti įstatymas įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Todėl po jo įsigaliojimo visiems elektros energijos gamybos įrenginiams, tarp jų ir naudojamiems teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, įstatymas nustatė reikalavimą gauti žemės savininko sutikimą, kai būtina nustatyti keičiamame įstatyme nurodytas, su specialiomis žemės naudojimo sąlygomis susijusias, teritorijas. Be to, tokia įstatyminė nuostata kartu įtvirtino žemės savininkų teisę duoti arba neduoti sutikimą tokių teritorijų nustatymui. Esant tokiai situacijai konstatuotina, kad siūlomas įstatymo pakeitimas nustatytų įstatymo galiojimą atgal, nes pakeistų galiojančiu įstatymu nustatytą žemės savininkų ir asmenų, siekiančių gauti sutikimą, teisinę padėtį, žemės savininkų padėtį pabloginant, o asmenų, siekiančių gauti sutikimą, palengvinant.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad: „konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit). Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius; toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą.“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2007 m. lapkričio 29 d. ir kiti nutarimai). Taigi vertinant siūlomo teisinio reguliavimo pobūdį pacituotos Konstitucinio Teismo doktrinos kontekste darytina prielaida, jog teikiamas įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, nes nustato įstatymo galiojimą atgal pagerindamas vienų teisinių santykių subjektų padėtį ir kartu pakenkdamas kitiems šių teisinių santykių subjektams.
Antra, pažymėtina, jog priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą, asmenys, kurie iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo vykdė veiklą ir naudojo elektros energijos gamybos įrenginius teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje bei tie asmenys, kurie tik siekia teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, atsidurtų skirtingoje teisinėje padėtyje vien dėl aplinkybės, jog vieni iš jų pradėjo veiklą anksčiau nei įsigaliojo keičiamas įstatymas, o kiti - po įstatymo įsigaliojimo. Toks teisinio reguliavimo pobūdis vertintinas Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo kontekste. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendime nurodoma:
„Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės
principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas< ...> bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai.
Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. <...> Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.“ Pacituotų doktrininių nuostatų kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidybos praktikoje yra įprasta nustatyti naujus teisinius reikalavimus, kurie taikomi vienodai visiems asmenims, o tuo atveju, jei tam tikri asmenys yra pradėję veiklą iki naujų reikalavimų įsigaliojimo, jiems nustatomas pereinamasis laikotarpis, kurio metu tokie asmenys privalo prisitaikyti prie naujų reikalavimų arba nutraukti veiklą. Taigi įstatymų leidėjo požiūriu veiklos pradėjimas iki naujų reikalavimų nustatymo nėra laikomas ta aplinkybe, kuri leistų teigti, kad asmenų, kurie veiklą pradėjo iki naujų reikalavimų nustatymo ir po naujų reikalavimų nustatymo, teisinė padėtis skiriasi tiek, kad jiems būtų galima taikyti skirtingą teisinį režimą.
Be to, atskirai pabrėžtina tai, jog asmenims pradėjusiems veiklą iki siūlomo keisti įstatymo įsigaliojimo, taip pat galiojo teisės aktais nustatyta prievolė gauti žemės savininko sutikimą, kai būtina nustatyti su specialiomis žemės naudojimo sąlygomis susijusias, teritorijas[¹]. Todėl priešingai nei teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, siūlomas keisti įstatymas niekaip
„nesąlygojo situacijos“, kai jau veikiančių įrenginių valdytojai privalės
gauti žemės savininkų sutikimus, nes prievolė gauti žemės savininko sutikimą egzistavo ir iki įstatymo priėmimo. Aplinkybė, jog asmenys teikė viešuosius interesus atitinkančias paslaugas neturėdami žemės savininkų sutikimo tik parodo, jog tokie asmenys tinkamai nesilaikė teisės aktų reikalavimų, o siūlomas įstatymo pakeitimas tokį teisės aktų reikalavimų nesilaikymą legitimizuotų. Be to, tokia aplinkybė niekaip neįgalina teigti, kad asmenų, kurie siekia vykdyti veiklą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo sferoje po įstatymo įsigaliojimo, teisinė padėtis turėtų būti blogesnė ar apskritai kaip nors skiriasi nuo asmenų, kurie tokią veiklą vykdė iki įstatymo įsigaliojimo, teisinės padėties. Todėl teigtina, kad siūlomas reguliavimas galimai neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės ir asmenų lygybės įstatymui principų. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto lyginamajame variante netiksliai pažymėtas siūlomas įstatymo pakeitimas.
Turėtų būti taip: „6) branduolinės energetikos objektams, elektros energijos gamybos įrenginiams, naudojamiems teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, kai ši veikla pradėta iki šio įstatymo įsigaliojimo, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produktotiekiams), elektros energijos perdavimo tinklams, viešajai geležinkelių infrastruktūrai, valstybei ar savivaldybei priklausantiems keliams; savivaldybėms ir (ar) viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančiai ar kitaip valdomai arba naudojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai ir požeminio vandens vandenvietėms;“. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020 m. kovo 04 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad siūlomas reguliavimas galimai neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės ir asmenų lygybės įstatymui principų. 4. Balsavimo rezultatai: už –11 , prieš – nėra , susilaikė – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė