Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Diplomatų atestacijos komisija
(toliau – Atestacijos komisija) užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka svarsto diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo klausimus, taip pat diplomatų skyrimo į kitas pareigas, rotacijos ir laikino perkėlimo, diplomatų siuntimo tobulinti kvalifikaciją, dalyvauti mokymuose ar stažuotėse užsienio valstybėse, diplomatinių rangų suteikimo ar atėmimo, diplomatų atrankos ir kitus užsienio reikalų ministro pavestus klausimus ir priima sprendimus bei teikia rekomendacijas šiais klausimais užsienio reikalų ministrui. Atestacijos komisijos nuostatus ir jos sudėtį tvirtina užsienio reikalų ministras. Atestacijos komisijos priimti sprendimai gali būti skundžiami Užsienio reikalų ministerijoje sudarytai tarnybinių ginčų komisijai arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Atestacijos komisiją sudaro 7 nariai. Ne daugiau kaip vieną trečdalį Atestacijos komisijos narių sudaro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Atestacijos komisijoje taip pat turi būti ne mažiau kaip vienas Užsienio reikalų ministerijoje veikiančios profesinės sąjungos (profesinės sąjungos nesant – darbo tarybos, jeigu Užsienio reikalų ministerijoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos bendru susitarimu skiria bendrą atstovą) atstovas ir ne mažiau kaip vienas nepriklausomas politikos mokslo studijų krypties mokslinį laipsnį turintis aukštosios mokyklos atstovas. 3. Atestacijos komisijos nuostatus ir jos sudėtį tvirtina užsienio reikalų ministras. 4.
per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Tarnybinių ginčų komisija Užsienio reikalų ministerijoje sudaroma 2 metų laikotarpiui iš vienodo skaičiaus Užsienio reikalų ministerijos ir diplomatų atstovų. Diplomatų atstovais laikomos Užsienio reikalų ministerijoje veikiančios profesinės sąjungos ir darbo tarybos. Skiriant tarnybinių ginčų komisijos narius, į ją skiriamas ne daugiau kaip vienas darbo tarybos atstovas, kiti nariai yra skiriami Užsienio reikalų ministerijoje veikiančių profesinių sąjungų. Tarnybinių ginčų komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip 6 nariai. Tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras, suderinęs su Užsienio reikalų ministerijoje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis ir darbo taryba. Tarnybinių ginčų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“2 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pasibaigus terminuotos diplomato tarnybos sutarties su šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytu asmeniu terminui, toks asmuo, neatsižvelgiant į jo turėtą ar turimą diplomatinį rangą ir eitas pareigas, gali kreiptis į užsienio reikalų ministrą, kad su juo būtų sudaryta diplomato tarnybos sutartis į pareigas diplomatinėje tarnyboje skiriamas konkurso į diplomatinę tarnybą būdu. Sprendimą dėl diplomato tarnybos sutarties sudarymo be konkurso ir tokio asmens skyrimo į jo diplomatinį rangą atitinkančias pareigas priima užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Atestacijos komisijos rekomendacijas.“3 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
30 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu: „5) streikuoti, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų ir specialiųjų misijų vadovus.“ 2.
Buvusius 30 straipsnio 1 dalies 5 – 8 punktus atitinkamai laikyti 30 straipsnio 1 dalies 6 – 9 punktais. 3. Papildyti 30 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Užsienio reikalų ministerijoje veikiančių profesinių sąjungų nariais negali
būti Užsienio reikalų ministras ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.“
4Papildyti 30 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Užsienio reikalų ministerijoje veikiančių profesinių sąjungų nariams negali
būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Užsienio reikalų ministerijoje veikiančių profesinių sąjungų nariams skiriant tarnybines nuobaudas reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.“
5Papildyti 30 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Užsienio reikalų ministerijoje veikiančių profesinių sąjungų nariams dalyvavimui
profesinių sąjungų veikloje skiriama ne mažiau kaip 60 valandų, o Užsienio reikalų ministerijoje veikiančių profesinių sąjungų renkamųjų organų nariams – ne mažiau kaip 160 tarnybos (darbo) laiko per metus, už šį laiką paliekant darbo užmokestį.“
6Papildyti 30 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Užsienio reikalų ministerijoje veikiančios profesinės sąjungos ir darbo taryba dalyvauja Užsienio reikalų ministerijai rengiant Respublikos Seimui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamų teisės aktų, susijusių su diplomatinės tarnybos reguliavimu ir diplomatų teisine, ekonomine ar socialine padėtimi, ir vietinių teisės aktų, darančių įtakos diplomatų teisinei, ekonominei ar socialinei padėčiai, projektus.“4 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Diplomatui draudžiama:
konfliktą diplomatinėje tarnyboje;
sutartį Užsienio reikalų ministerijoje, diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, taip pat gauti iš Užsienio reikalų ministerijos kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos;
5 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama gerai, jo teisinė padėtis
nesikeičia ir diplomato tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Atestacijos komisijos rekomendacijas, priima vieną iš nurodytų sprendimų:
daugiau kaip 1 didesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento;
aukštesnes pareigas (išskyrus pareigas, kurioms įstatymais yra nustatyta kadencija, ir padalinių vadovų ar kitas pareigas, į kurias užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti organizuojama atranka);
įstatymo 61 straipsnio 2 dalies nuostatas;
41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama labai gerai, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Atestacijos komisijos rekomendacijas, priima vieną iš šių sprendimų:
veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijat tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento;
įstatymais yra nustatyta kadencija, ir padalinių vadovų ar kitas pareigas, į kurias užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti organizuojama atranka);
61 straipsnio 2 dalies nuostatas;
41 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas šio įstatymo
numatytais atvejais arba užsienio reikalų ministro sprendimu. Užsienio reikalų ministro sprendimu neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas gali būti atliekamas, diplomato Ttiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu arba, esant diplomato prašymui nustatyti jam didesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, užsienio reikalų ministro sprendimu gali būti atliekamas neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas.“
41 straipsnį 8 dalimi:
„8. Diplomato tarnybinės veiklos vertinimo metu atliekamas ir jo tiesioginio vadovo
veiklos vertinimas. Gauti tiesioginio vadovo vertinimo rezultatai nuasmeninami ir perduodami Atestacijos komisijai. Šie rezultatai naudojami, atliekant vadovo tarnybinės veiklos vertinimą.
Vadovo tarnybinė veikla gali būti įvertinta labai gerai, tik tuo atveju, jeigu jo veiklą dauguma jam pavaldžių diplomatų įvertina labai gerai.“6 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Diplomatas į aukštesnes pareigas gali būti perkeltas
yra perkeliamas, Užsienio reikalų ministerijoje, diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje esant laisvoms pareigoms, jeigu diplomatas atitinka tai pareigybei aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, diplomatui suteikus aukštesnį rangą, taip pat tarnybinės veiklos vertinimo arba atrankos būdu.“
43 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Diplomatui suteikus aukštesnį rangą, iki kito
kasmetinio vertinimo diplomatas turi būti perkeltas į nuosekliai aukštesnes pareigas, išskyrus pareigas, kurioms įstatymais yra nustatyta kadencija, ir padalinių vadovų ar kitas pareigas, į kurias turi būti organizuojama atranka.“
laikyti atitinkamai 4 – 8 dalimis. 4. Pakeisti 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Esant tarnybinei būtinybei ir kai institucijų vadovai šį klausimą suderina,
užsienio reikalų ministro įsakymu diplomatas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas iš Užsienio reikalų ministerijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje ar kitoje valstybės institucijoje, jeigu diplomatas atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Laikino perkėlimo terminas – 2 metai nuo diplomato perkėlimo dienos. Esant tarnybinei būtinybei, Šis terminas gali būti pratęstas iki vienų metų ir bendras laikino perkėlimo laikas negali viršyti 3 metų per penkerius tarnybos metus iki 2 metų.
Pakartotinių pratęsimų skaičius nėra ribojamas, tačiau bendras laikino perkėlimo laikas negali viršyti
tarnybos stažą. Laikinai perkeltam diplomatui paliekamas iki perkėlimo turėtas diplomatinis rangas. Perkėlimo laikotarpiu valstybės institucija, į kurią diplomatas perkeltas, diplomatui moka ne mažesnį, negu iki perkėlimo nustatytas, darbo užmokestį, tačiau ne didesnį negu pagal tai pareigybei nustatytą didžiausią pareiginės algos koeficientą. Pasibaigus perkėlimo laikotarpiui, diplomatas grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir paskiriamas į pareigas, kurios yra lygiavertės pareigoms, diplomato eitoms iki perkėlimo, arba diplomato sutikimu – į kitas pareigas, nemažinant iki perkėlimo diplomatui taikyto pareiginės algos koeficiento yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki perkėlimo ir jo pareiginė alga nustatoma šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 1 ar 3 punkte nustatyta tvarka.. Tuo atveju, jeigu nuo diplomato perkėlimo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, atliekamas neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu diplomatui, atitinkančiam šio įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, suteikiamas nuosekliai aukštesnis diplomatinis rangas ir jis yra paskiriamas į nuosekliai aukštesnes pareigas, negu tos, kurias jis ėjo iki perkėlimo ir jo pareiginė alga nustatoma šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 1 ar 3 punkte nustatyta tvarka. Jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas ir jam nustatomas iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnis negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas didžiausias ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas.
Diplomatas gali būti iš karto skiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Diplomatas negali būti grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir (ar) paskiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, jeigu iš karjeros ar statutinio valstybės tarnautojo pareigų, į kurias asmuo buvo perkeltas, jis buvo atleistas dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos
7 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmeniui, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui, taip pat asmeniui, sėkmingai išdirbusiam parengiamąjį laikotarpį, suteikiamas žemiausias diplomatinis rangas. Nuosekliai aukštesnis negu turėtas diplomatinis rangas diplomatui suteikiamas ne anksčiau kaip po 4 metų vertinimo metu, praėjus ne daugiau 4 metams nuo turimo diplomatinio rango suteikimo (į šį laikotarpį įskaitomas parengiamasis laikotarpis), jeigu diplomatas neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Nuosekliai aukštesnis diplomatinis rangas diplomatui suteikiamas, jeigu jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų ir jo tarnybinė veikla ne daugiau kaip vieną kartą, skaičiuojant nuo turimo diplomatinio rango suteikimo, buvo įvertinta nepatenkinamai.
Nurodyta tvarka suteikiami trečiojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, pirmojo sekretoriaus, patarėjo ir ministro patarėjo diplomatiniai rangai. Tuo atveju, jeigu esant nuosekliai aukštesnio diplomatinio rango suteikimo sąlygoms užsienio reikalų ministro sprendimu diplomatui nėra suteikiamas nuosekliai aukštesnis rangas, diplomatas turi teisę reikalauti, kad nuosekliai aukštesnio diplomatinio rango suteikimo jam klausimas būtų išnagrinėtas iš naujo be neeilinio diplomato tarnybinės veiklos vertinimo. Užsienio reikalų ministras tokį prašymą išnagrinėja ir sprendimą dėl jo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Diplomato prašymas gali būti atmetamas motyvuotu užsienio reikalų ministro sprendimu. Užsienio reikalų ministro sprendimas atsisakyti diplomatai suteikti aukštesnį diplomatinį rangą gali būti skundžiamas Užsienio reikalų ministerijoje sudarytai tarnybinių ginčų komisijai arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Ši rangų teikimo tvarka taikoma ir diplomatams, laikinai perkeltiems dirbti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas.“8 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas Pakeisti 62 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Diplomato statusas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti atkurtas atkuriamas buvusiems diplomatams (išskyrus diplomatus, dirbusius pagal terminuotas diplomato tarnybos sutartis), jeigu jie per 5 metus nuo diplomato tarnybos sutarties nutraukimo pareiškia norą atkurti diplomato statusą ir diplomato tarnybos sutartis su jais nebuvo nutraukta šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 1–9, 11 ir 12 punktuose ir 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais.“9 straipsnis. 89 straipsnio pakeitimas 1.
89 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje
dirbančiam diplomatui (išskyrus diplomatinį atstovą) esant galimybei jo pasirinkimu kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių su jų išlaikymu susijusioms išlaidoms padengti arba esant galimybei suteikiamos jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančios gyvenamosios patalpos. Diplomatiniam atstovui suteikiamos jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančios gyvenamosios patalpos – rezidencija. Suteikiant gyvenamąsias patalpas, Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos komunalinės ir ryšių su jų išlaikymu susijusios išlaidos. Skiriant išmoką apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, taip pat kompensuojamos su gyvenamųjų patalpų nuoma tiesiogiai susijusios išlaidos (raktų keitimo mokestis, vienkartinis sutarties administravimo mokestis, tarpininkavimo paslaugų kaina ir pan.), neviršijančios 2 (dviejų) vienkartinių įsikūrimo užsienio valstybėje (kitoje priimančioje valstybėje ar kitame tos pačios priimančios valstybės mieste) išmokų (toliau – vienkartinė įsikūrimo išmoka) sumos. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje dirbančiam diplomatui (įskaitant diplomatinį atstovą) Ttaip pat apmokamos diplomato ir jo šeimos narių persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką (ar į kitą priimančiąją valstybę arba kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą, kai diplomatas paskiriamas ten dirbti ir dėl to keičia gyvenamąją vietą) išlaidos ir išmokama vienkartinė įsikūrimo užsienio valstybėje (ar kitame tos pačios priimančiosios valstybės mieste) išmoka (toliau
Pakeisti 89 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Kartą per metus, skaičiuojant nuo paskyrimo dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą arba specialiąją misiją, diplomatui ir kartu gyvenantiems jo šeimos nariams kompensuojamos kelionės į Lietuvos Respubliką ar kitą pasirinktą valstybę, kurioje gyvena diplomato ir jo šeimos narių tėvai, vaikai, broliai ir/ar seserys, ir atgal išlaidos, vienam asmeniui neviršijančios 1,2 minimalios mėnesinės algos dydžio, o kartu negyvenantiems diplomato šeimos nariams – nurodytos sumos neviršijančios kelionės pas diplomatą ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos.“
taip:
„11. Diplomatui tarnautojui, paskirtam dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę
įstaigą ar specialiąją misiją, ir kartu su juo vyksiančiam sutuoktiniui užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti apmokamos vienos iš oficialių valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, kalbų ar kitos pagal poreikį užsienio kalbos mokymosi išlaidos.“10 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
Kitiems valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams taikomos šio įstatymo 84, 85, 86, 87 straipsniuose, 89 straipsnio 7, 8, 11 ir 12 dalyse diplomato ir jo šeimos nariams nustatytos socialinės garantijos. Įstatymai gali nustatyti kitų kitiems valstybės tarnautojams taikomų socialinių garantijų.“
1Pakeisti 92 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) diplomato pareigybė panaikinama ir diplomato nėra galimybės perkelti į kitas lygiavertes pareigas arba diplomato sutikimu – į kitas pareigas, nemažinant jo pareiginės algos koeficiento“. 2. Papildyti 92 straipsnio 2 dalį 9 punktu:
9) pasibaigus diplomato laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje ar kitoje valstybės, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje laikui, diplomato nėra galimybės perkelti į toms pareigoms, kurias jis ėjo iki jo perkėlimo, lygiavertes pareigas arba diplomato sutikimu – į kitas pareigas, nemažinant iki perkėlimo taikyto pareiginės algos koeficiento“. 12 straipsnis. 1 priedo pakeitimas Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 1 priedas
Diplomatų pareigybių grupė Diplomatų pareigybės Užsienio reikalų ministerijoje Diplomatų pareigybės diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose Pareiginės algos koeficientai
4Ambasadorius ypatingiems pavedimams Ambasadorius ypatingiems pavedimams 12,5–18,0 Laikinasis reikalų patikėtinis Generalinis konsulas Įgaliotasis ministras 5.
Departamento direktoriaus pavaduotojas Konsulas – konsulinės įstaigos vadovas 10,0–16,0 Skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas Ministras patarėjas
6Departamento patarėjas Patarėjas, patarėjas administracijai, patarėjas finansams 9,4–15,0 11,5-15,0 Skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas
13 straipsnis. 3 priedo pakeitimas Pakeisti 3 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 3 priedas
SU DARBU UŽSIENYJE SUSIJUSIŲ IŠLAIDŲ KOMPENSACIJA Eil. Nr. Diplomatai Kiti valstybės tarnautojai Koeficientas
2Ambasadorius ypatingiems pavedimams, laikinasis reikalų patikėtinis, įgaliotasis ministras, generalinis konsulas, ministras patarėjas, konsulas – konsulinės įstaigos vadovas, patarėjas, pirmasis sekretorius, konsulas, antrasis sekretorius, vicekonsulas, trečiasis sekretorius, atašė Specialusis patarėjas, specialusis atašė, specialiojo patarėjo pavaduotojas, patarėjas administracijai, patarėjas finansams, vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis specialistas, specialistas 10,09 8,6
6Pirmasis sekretorius, konsulas Vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas 6,99 7.
14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Įstatymas įsigalioja 2020 m. rugsėjo 1d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Rasa Budbergytė Linas Balsys Algirdas Sysas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto tikslas – diplomatinėje tarnyboje tinkamai užtikrinti lygias galimybes į karjerą ir suvienodinti diplomatų bei kitų valstybės tarnautojų socialines garantijas. Siekiant diplomatinėje tarnyboje išlaikyti aukštą dirbančių diplomatų kvalifikaciją, motyvaciją ir vertybines nuostatas bei atlaikyti privataus sektoriaus konkurenciją, reikia didinti diplomatų veiklos vertinimo ir karjeros planavimo sistemų skaidrumą ir viešumą bei garantuoti kompetencijos gilinimo ir karjeros galimybes, adekvačias jų veiklos rezultatams ir indėliui. 2. Įstatymų projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Aktualioje Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo redakcijoje numatyta, kad pasibaigus terminuotos diplomato tarnybos sutarties su Respublikos Prezidento skiriamu diplomatiniu atstovu, užsienio reikalų ministro skiriamu užsienio reikalų viceministru, laikinuoju reikalų patikėtiniu diplomatinėje atstovybėje, konsulinės įstaigos vadovu, ministru patarėju ar kitu Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ar Ministro Pirmininko siūlomu į diplomatinę tarnybą asmeniu terminui, toks asmuo, neatsižvelgiant į jo turėtą ar turimą diplomatinį rangą ir eitas pareigas, gali kreiptis į užsienio reikalų ministrą, kad su juo būtų sudaryta diplomato tarnybos sutartis. Sprendimą dėl diplomato tarnybos sutarties sudarymo be konkurso ir tokio asmens skyrimo į jo diplomatinį rangą atitinkančias pareigas priima užsienio reikalų ministras.
Pabrėžtina, kad nustatyta politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skyrimo diplomatais ne atrankos būdu tvarka, taip pat diplomato tarnybinės veikos vertinimo tvarka, kuri nėra orientuota į diplomatų karjeros skatinimą ir nuosekliai aukštesnių diplomatinių rangų ir pareigų suteikimą, menkina diplomatų karjeros perspektyvas. Įstatyme taip pat nėra tinkamai užtikrinamas skaidrus ir objektyvus diplomatų tarnybinės veiklos vertinimas. Jis nėra tiesiogiai susietas su diplomato kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais. Pagal Lietuvos Respublikos diplomatų tarnybos įstatymą diplomatams ir jų sutuoktiniams taikomos garantijos nėra pritaikytos lanksčiai reaguoti į diplomato gyvenamosios vietos išlaikymo išlaidų ir kelionių pas šeimos narius krypčių pokyčius. Šiuo metu įstatyme taip pat nėra apibrėžtas profesinių sąjungų vaidmuo diplomatinėje tarnyboje ir jai suteiktos diplomatų atstovavimo teisės. Esamas teisinis reguliavimas, kuriuo diplomatų atstovavimas de facto yra pavestas išimtinai darbo taryboms, varžo asociacijų laisvę, silpnina socialinę partnerystę, nepagrįstai apsunkina tinkamą darbuotojų atstovavimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Diplomatinė tarnyba kaip valstybės tarnybos dalis turi būti nešališka, neutrali politinio proceso dalyvių atžvilgiu ir veikti taip, kad būtų užtikrintas viešojo intereso garantavimo tęstinumas pasikeitus politinei valdžiai. Diplomatams turi būti užtikrinamos galimybės nuosekliai daryti gebėjimais paremtą karjerą, nustatomi pareiginės algos koeficientai pagal priskirtas funkcijas, kompetenciją, patirtį, nediskriminuojant, nepažeidžiant diplomatų interesų, naudojant vienodus vertinimo kriterijus.
Siūlomais teisinio reguliavimo pakeitimais siekiama maksimaliai užtikrinti diplomatų atrankos, vertinimo bei perkėlimo ar skyrimo į aukštesnes pareigas arba aukštesnių diplomatinių rangų suteikimo skaidrumą ir vienodas galimybes į diplomato karjerą. Aktuali Diplomatinės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad darbuotojo, kurio tarnybinė veikla įvertinama gerai, darbinė padėtis nesikeičia, dirbtinai stabdo karjeros galimybes. Siūloma numatyti, kad teigiamas diplomatinės tarnybos veiklos vertinimas, sukurtų priešingą efektą – skatintų diplomato tolesnę karjerą, taip pat, kad nustatytu dažnumu būtų peržiūrimas diplomato, kurio veikla vertinama teigiamai, diplomatinis rangas, išskyrus išimtis, kai diplomatinį rangą suteikia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skyrimas į užimamas pareigas tiesiogiai sietinas su šių asmenų bei juos į pareigas skyrusio asmens politiniais įsitikinimais. Politinio pasitikėjimo tarnautojai pradeda ir baigia dirbti kartu su jį į pareigas skyrusiu politiku. Pasibaigus politiko įgaliojimų laikui ar jam atsistatydinus dėl kokių nors priežasčių, kartu su juo pareigas palieka ir politinio pasitikėjimo tarnautojai. Dėl to yra siūloma numatyti, kad politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai į pareigas diplomatinėje tarnyboje būtų skiriami konkurso būdu.
Be to, siekiant skaidresnių sprendimų ir objektyvesnio proceso, siūloma pakeisti diplomatų komisijos, kuri svarsto diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo klausimus, taip pat diplomatų skyrimo į kitas pareigas, rotacijos ir laikino perkėlimo klausimus sudėtį, į komisiją įtraukiant nepriklausomą narį, taip pat numatoma vidinė šios komisijos sprendimų peržiūros ir kontrolės sistema. Atsižvelgiant į diplomatinės tarnybos specifiką, įstatymo projekte taip pat siūloma lanksčiau reguliuoti ir/ar išplėsti diplomatams, jų sutuoktiniams taikomas diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar specialiosiose misijose dirbančių valstybės tarnautojų teises ir garantijas. Siekiant sukurti nuoseklią ir darnią valstybės tarnybos sistemą, įstatymo projekte diplomatams įtvirtinama ribota teisė streikuoti. Galimybė demokratiniu keliu reikšti savo pozicijas ir spręsti ginčo situacijas dėl interesų užtikrina socialinių partnerių dialogą. Šiuo metu diplomatams išvykus dirbti į diplomatines atstovybes, jiems mokamos kompensacijos už darbą užsienyje dydis tiesiogiai priklauso nuo diplomato pareigų. Su darbu ir gyvenimu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija nėra darbo užmokesčio dalis. Jos paskirtis – kompensuoti papildomas pragyvenimo užsienio valstybėje išlaidas. Mokamos kompensacijos turi užtikrinti diplomato galimybes prisitaikyti prie užsienio šalies ekonominės situacijos, didesnio šalies pragyvenimo lygio, kainų skirtumo, pajamų skirtumo. Esami tokių išmokų skirtumai neužtikrina tinkamo žemiausio ir vidutinio lygio diplomatų pragyvenimo lygio, pažeidžia jų teisėtus lūkesčius ir negali būti objektyviai pateisinami.
Remiantis kitų šalių praktika (Latvija, Estija), visiems į diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas išvykusiems diplomatams ir valstybės tarnautojams šias išmokas siūloma suvienodinti, paliekant nežymią aukščiausio rango diplomatų diferenciaciją. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti nuostatas, apibrėžiančias profesinių sąjungų veiklos pagrindus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Teikiamas įstatymo projektas nėra susijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Teikiamo įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus teikiamą įstatymą, turės būti patikslinti Užsienio reikalų ministerijos vidaus teisės aktai, Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas Nr.
diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“, kuris įtvirtino garantijų, susijusių su darbu Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose, suteikimo ir jų taikymo tvarkos aprašą, Užsienio reikalų ministras taip pat turės parengti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, numatančius tarnybinių ginčų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje tvarką. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra sąvokų, todėl jis nėra vertinamas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės patikslinti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatas įgyvendinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr.
įstatymo įgyvendinimo“, o Užsienio reikalų ministras - peržiūrėti Atestacijos komisijos nuostatus bei sudėtį, taip pat priimti tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką apibrėžiančius vidaus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Nuosekliai aukštesnių pareigų ir/ar diplomatinių rangų suteikimas diplomatams, kurių veikla yra vertinama gerai arba labai gerai, taip pat naujai reglamentuojamų diplomato ir diplomato šeimos narių garantijų užtikrinimui bei diplomatų pareiginių koeficientų pakeitimams bus reikalingas 886 tūkst. eurų finansavimas per metus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo nariai Rasa Budbergytė Linas Balsys Algirdas Sysas
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektu 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Diplomatų atestacijos komisija (toliau – Atestacijos komisija) užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka svarsto diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo klausimus, taip pat diplomatų skyrimo į kitas pareigas, rotacijos ir laikino perkėlimo, diplomatų siuntimo tobulinti kvalifikaciją, dalyvauti mokymuose ar stažuotėse užsienio valstybėse, diplomatinių rangų suteikimo ar atėmimo, diplomatų atrankos ir kitus užsienio reikalų ministro pavestus klausimus ir priima sprendimus bei teikia rekomendacijas šiais klausimais užsienio reikalų ministrui. Atestacijos komisijos priimti sprendimai gali būti skundžiami Užsienio reikalų ministerijoje sudarytai tarnybinių ginčų komisijai arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Visų pirma pažymėtina, kad visame keičiamame įstatyme nėra numatyto nei vieno konkretaus Atestacijos komisijos sprendimo – visur nurodoma, kad tam tikrus sprendimus priima užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Atestacijos komisijos siūlymus arba rekomendacijas.
Antra, Atestacijos komisija negali priiminėti sprendimų, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 3 daliai, kurioje nustatyta, kad individualius administracinius aktus turi teisę priimti viešojo administravimo subjektai, turėdami šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus. Trečia, kadangi Atestacijos komisija negali priimti sprendimų, o tik rekomendacijas ar siūlymus, tokie jos veiksmai negali būti skundžiami Užsienio reikalų ministerijoje sudarytai tarnybinių ginčų komisijai arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti Atestacijos komisijos sudarymo tvarką, t. y., be kita ko, siūloma nustatyti, kad ne daugiau kaip vieną trečdalį Atestacijos komisijos narių sudarytų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir ne mažiau kaip vienas nepriklausomas politikos mokslo studijų krypties mokslinį laipsnį turintis aukštosios mokyklos atstovas. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma, manytina, kad Atestacijos komisijos sudarymo tvarka turėtų būti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reguliavimo dalyku, bet ne įstatymo. Juolab, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje jau yra numatyta, kas atestacijos komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina užsienio reikalų ministras.
Antra, atsižvelgiant į Atestacijos komisijos funkcijas, nurodytas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, diplomatams keliamus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, neaišku, kodėl į šios komisijos sudėtį turėtų būti įtraukiami politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Trečia, neaišku, kodėl Atestacijos komisijos darbui turėtų būti naudojami aukštųjų mokyklų intelektinis potencialas, neaišku, kokia aukštoji mokykla ir kokia tvarka turėtų deleguoti Užsienio reikalų ministerijai politikos mokslo studijų krypties mokslinį laipsnį turintį asmenį. Atsižvelgiat į tai, siūlomas reguliavimas tobulintinas. 3. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 8 straipsnio pavadinimą ir į tai, kad šiame straipsnyje pateikiamos nuostatos, susijusios su diplomatų atestacija, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 94 straipsnis reglamentuoja ginčų sprendimą, todėl šiame straipsnyje galėtų būti reglamentuojamos taisyklės, susijusios su išankstine tarnybinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra ir tarnybinių ginčų komisijos sudarymu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme turėtų būti aiškiai įtvirtinama ar pareiškėjui paliekama teisė rinktis ar sprendimus skųsti tarnybinių ginčų komisijai, ar teismui, ar keičiamame įstatyme siekiama įtvirtinti išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą, kurios nesilaikymas sukeltų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas pasekmes. 4. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras, suderinęs su Užsienio ministerijoje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis ir darbo taryba.
Pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad tik viešojo administravimo institucijos turi teisę priimti norminius administracinius aktus, reikalingus įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Viešojo administravimo subjektams dėl administracinių sprendimų numatyta pareiga tik konsultuotis su profesinėmis sąjungomis (minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Panaši nuostata numatyta ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 206 straipsnyje, t.y. numatyta darbdaviui pareiga prieš priimant sprendimus, informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I (1)-4-05 pažymėjo, kad teisės akto suderinimas reiškia ne tik pastangas pasiekti bendrą poziciją dėl teisės akto turinio, tačiau ir suderinimo fakto patvirtinimą bei atsakomybės už šį norminį aktą prisiėmimą. Toks suderinimas, kuris rengiant norminį aktą yra privalomas aukštesnės galios teisės aktų pagrindu, skiriasi nuo įprastinio išvadų, pastabų ir pasiūlymų apie teisės akto projektą pareiškimo, kurį teisės aktų rengimo procese atlieka įvairūs asmenys ir organizacijos – tiek viešojo administravimo subjektai, tiek suinteresuotos grupės, mokslo institucijos, ekspertai ir kt. Atitinkamos ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus gali leisti tik ministrai, ir niekam kitam tokia teisė nėra suteikta“. 5.
gali veikti viena darbo taryba, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „darbo tarybos“ rašyti žodžius „darbo taryba“. 6. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies nuostatos, susijusios su asmenų priėmimo į pareigas konkurso būdu tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, kurioje pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalis, t.y. šiose dalyse nustatyta išimtis dėl priėmimo į diplomatinę tarnybą ne konkurso tvarka. 7. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad diplomatas turi teisę streikuoti (kartu yra keičiamas ir keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame yra nustatytas diplomatui draudimas streikuoti). Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio
tarnautojas, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį. Statutinių valstybės tarnautojų teisės ir pareigos yra išskirtinės, jiems yra taikomi daug griežtesni veiklos ribojimai nei kitiems valstybės tarnautojams. Draudimas streikuoti taikomas visiems be išimties statutiniams valstybės tarnautojams. Pagal Darbo kodekso 248 straipsnio 1 dalį, darbuotojų, kurių teisę streikuoti riboja įstatymai, šių darbuotojų reikalavimus sprendžia kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų nagrinėjantys organai. 8. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnyje, kuris reguliuoja diplomato teises, siūloma nustatyti Užsienio reikalų ministerijoje veikiančių profesinių sąjungų socialines garantijas bei profesinių sąjungų ir darbo tarybos teises.
Pažymėtina, kad siūlomos keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4-7 dalys nėra ne tik šio straipsnio reguliavimo dalykas, bet ir keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas (žr. įstatymo paskirtį, nurodytą keičiamo įstatymo 1 straipsnyje). Be to, jos yra perteklinės, nes pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnį, darbo santykius ir socialines garantijas nustatantys įstatymai ir kiti teisės aktai diplomatams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nenustato šis įstatymas. Taigi, Užsienio reikalų ministerijoje veikiančių profesinių sąjungų ir darbo tarybos nariams yra taikomos Darbo kodekse darbuotojų atstovams nustatytos socialinės garantijos, todėl jos nenustatytinos keičiamame įstatyme. 9. Tikslintinas įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, kuriame apibrėžiama sąvoka ,,interesų konfliktas“ (sąvoka ,,viešųjų ir privačių interesų konfliktas“ nėra vartojama). 10. Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad diplomato tarnybinę veiklą įvertinus gerai, jis gali būti skatinamas tokiais pat būdais (išskyrus keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies 1 punktą), kaip ir diplomatas, kurio tarnybinė veikla įvertinama labai gerai. Siūlomas reguliavimas yra svarstytinas. Siūlomas beveik identiškas vertinimas tiek gerai, tiek labai gerai įvertintiems diplomatams nėra suprantamas ar pagrįstas. Manytina, kad tokiu siūlymu yra iškreipiamas tarnybinės veiklos vertinimo teisinio reguliavimo sistemiškumas ir nuoseklumas, nes nelieka esminių skirtumų tarp vertinimo lygmenų.
Toks teisinis reguliavimas nėra teisingas ir kitų diplomatų atžvilgiu. Įvertinus diplomatų tarnybinę veiklą, dėl jų būtų priimami iš esmės tie patys sprendimai, nepriklausomai nuo to, ar jų veikla būtų įvertinta gerai ar labai gerai. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas skatintų diplomatus kelti kvalifikaciją, siekti geresnių veiklos rezultatų, vykdyti užduotis kiek įmanoma geriau, ar keltų labai gerai įvertintų diplomatų motyvaciją. 11. Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje siūloma įtvirtinti, kad neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas „šio įstatymo numatytais atvejais“. Pažymėtina, kad diplomatų tarnybinės veiklos vertinimas yra reglamentuojamas keičiamo įstatymo 41 straipsnyje, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir apibrėžtumo, visi neeilinio diplomato tarnybinės veiklos vertinimo atvejai turėtų būti reglamentuoti keičiamo įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje. 12. Įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 41 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad diplomato tarnybinės veiklos vertinimo metu atliekamas ir jo tiesioginio vadovo veiklos vertinimas. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Pirma, nesuprantama, kodėl tiesioginio vadovo veikla turėtų būti vertinama susietai su jam pavaldžių diplomatų veikla. Pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punktą, diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas yra įvertinti diplomato kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis. Antra, tarnybinės veikla turi būti vertinama atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, o siūlomas teisinis reguliavimas galimai sudarytų prielaidą tiesioginio vadovo veiklos subjektyviam vertinimui.
Be to, galimai susidarytų situacija, kada vertinimas būtų atliekamas kaip paslauga už paslaugą. Trečia, neaišku, ar tiesioginio vadovo vertinimas turėtų vykti tiek eilinio, tiek neeilinio jam pavaldžių diplomatų vertinimo atveju. Ketvirta, pagal siūlomą formuluotę, tiesioginį vadovą turėtų vertinti vertinant kiekvieno jam pavaldaus diplomato veiklą, taigi, pvz., vertinant 5 diplomatus, jų tiesioginio vadovo veiklą reikėtų vertinti 5 kartus. Siūloma formuluotė tobulintina šiuo aspektu. 13. Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti taisyklę, kad diplomatas į aukštesnes pareigas yra perkeliamas, be kita ko, „Užsienio reikalų ministerijoje, diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje esant laisvoms pareigoms, jeigu diplomatas atitinka tai pareigybei aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, diplomatui suteikus aukštesnį rangą<…>”. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl perkėlimas yra siejamas su aukštesnio rango suteikimu, juo labiau, kad pagal keičiamo įstatymo 61 straipsnio 1 dalį asmeniui nuosekliai aukštesnis negu turėtas diplomatinis rangas suteikiamas ne anksčiau kaip po 4 metų nuo turimo diplomatinio rango suteikimo. Pastebėtina, kad, pvz., po diplomato veiklos vertinimo gali būti priimamas vienas iš sprendimų – perkelti į nuosekliai aukštesnes pareigas arba suteikti diplomatui nuosekliai aukštesnį rangą. Atsižvelgiant į tai, siūloma nuostata nėra aiški ir nėra pakankamai pagrįsta, juo labiau, kad ji formuluojama kaip imperatyvi taisyklė, nepaliekanti asmeniui, priimančiam sprendimus, diskrecijos nuspręsti.
Be to, neaišku, kaip tokia taisyklė būtų įgyvendinama, jei būtų keli diplomatai, atitinkantys nustatytus reikalavimus ir kuriems būtų suteiktas aukštesnis rangas. Kartu pastebėtina, kad tokia imperatyvi taisyklė kelia abejonių ir diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo teisinio reguliavimo kontekste, nes ji galimai iškreipia diplomatų vertinimo sistemą. 14. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo
rangą, iki kito kasmetinio vertinimo diplomatas turi būti perkeltas į nuosekliai aukštesnes pareigas<...>“. Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo 41 straipsniu, kuriame numatyta, kokius sprendimus priima užsienio reikalų ministras po diplomato kasmetinio vertinimo. 15. Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 dalyje siekiama nustatyti, kad jeigu nuo diplomato laikino perkėlimo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, atliekamas neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu diplomatui suteikiamas nuosekliai aukštesnis diplomatinis rangas ir jis yra paskiriamas į nuosekliai aukštesnes pareigas, negu tos, kurias jis ėjo iki perkėlimo. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, siūlomas teisinis reguliavimas nedera su įstatymo nuostatomis, pagal kurias po diplomato vertinimo užsienio reikalų ministras priima vieną iš sprendimų, pvz., suteikti nuosekliai aukštesnį diplomatinį rangą arba perkelti diplomatą į nuosekliai aukštesnes pareigas. Antra, imperatyvi taisyklės formuluotė nepalieka užsienio reikalų ministrui diskrecijos priimti sprendimą dėl neeilinio vertinimo atlikimo tikslingumo.
Trečia, tokiu teisiniu reguliavimu galimai iškreipiama diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo sistema, nes siūlomos priemonės kelia abejonių dėl jų proporcingumo ir teisingumo kitų diplomatų atžvilgiu. 16. Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje siūloma 3 sakinio formuluotė yra ydinga, nes ji suponuoja imperatyvią taisyklę, kad nuosekliai aukštesnis diplomatinis rangas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jeigu „jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų ir jo tarnybinės veikla ne daugiau kaip vieną kartą, skaičiuojant nuo turimo diplomatinio rango suteikimo, buvo įvertinta nepatenkinamai“. Be to, siūloma nustatyti, kad tokiu būdu suteikiami ne visi keičiamame įstatyme nustatyti diplomatiniai rangai, o tik išvardinti šioje dalyje. Neaišku, kodėl siekiama padaryti išimtis tik dėl šių rangų suteikimo ir kaip turėtų būti suteikiami likusieji rangai. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šios dalies priešpaskutiniame sakinyje vietoj žodžio „diplomatai“ turėtų būti įrašytas žodis „diplomatui“. 17. Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 89 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje dirbančiam diplomatui (išskyrus diplomatinį atstovą) esant galimybei jo pasirinkimu kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir su jų išlaikymu susijusioms išlaidoms padengti arba suteikiamos jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančios gyvenamosios patalpos“. Iš siūlomos formuluotės neaišku kokiais atvejais diplomatas būtų aprūpinamas patalpomis, o kada jam būtų skiriama išmoka, taip pat neaišku, kaip būtų sprendžiamas klausimas nesant galimybei pasirinkti, todėl šios nuostatos praktinis įgyvendinimas gali kelti sunkumų.
Taip pat manytina, kad su gyvenamųjų patalpų nuoma susijusios išlaidos turėtų būti nustatytos poįstatyminiame teisės akte, o ne įstatyme. Siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti tobulinamas nurodytais aspektais. 18. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 89 straipsnio 7 dalyje vietoje formuluotės „išmoka apsirūpinti jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti“ yra vartojama formuluotė „išmoka apsirūpinti jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir su jų išlaikymu susijusioms išlaidoms padengti“, siūlytina atitinkami keisti keičiamo įstatymo 89 straipsnio 9 dalį, kurioje vartojama formuluotė „Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti“. 19. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 89 straipsnio pavadinimą ir 18 straipsnį, kuriame yra atskleista, kas laikoma šeimos nariais, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo
seserys“ arba atitinkamai tikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 87 straipsnio 2 dalyje yra įvestas toliau keičiamame įstatyme vartojamas trumpinys ,,minimalioji mėnesinė alga“, šioje dalyje vietoj žodžio ,,minimalios“ įrašytinas žodis ,,minimaliosios“. 20. Įstatymo projekto 10 straipsnio pakeitimo esmėje yra nurodoma, kad keičiama įstatymo 90 straipsnio 1 dalis, tačiau dėstomojoje dalyje yra nurodoma 2 dalis.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu yra keičiama keičiamo įstatymo 90 straipsnio 1 dalis, prieš dėstomą tekstą vietoj skaičiaus ,,2“ įrašytinas skaičius ,,1“. 21. Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūlomos nuostatos dėl diplomato perkėlimo panaikinus jo pareigybę ir turimos pareiginės algos koeficiento išsaugojimo nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas (jis nustato diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo pagrindus) ir yra perteklinės, kadangi keičiamo įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje jau yra numatytos garantijos dėl diplomato pareigybės naikinimo – jis turi būti perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, o jeigu tokių pareigų nėra, – diplomatas jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į žemesnes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Be to, keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuotos pareiginės algos koeficiento nustatymo taisyklės, perkeliant diplomatą į aukštesnes ar žemesnes pareigas. 22. Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 9 punkte siūloma numatyti, kad diplomato tarnybos sutartis ir terminuota diplomato tarnybos sutartis gali būti nutraukta, jeigu pasibaigus diplomato laikino perkėlimo laikui, diplomato nėra galimybės perkelti į toms pareigoms, kurias jis ėjo iki jo perkėlimo, lygiavertes pareigas arba diplomato sutikimu – į kitas pareigas, nemažinant iki perkėlimo taikyto pareiginės algos koeficiento.
Pastebėtina, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 43 straipsnio 4 ir 5 dalimis pasibaigus perkėlimo laikotarpiui diplomatas grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki perkėlimo, ir jo pareiginė alga nustatoma šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 1 ar 3 punkte nustatyta tvarka. Jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas ir jam nustatomas iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnis negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas didžiausias ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas, nustatytas projekto 11 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 9 punkte, prieštarauja keičiamo įstatymo 43 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatoms, įtvirtinančioms garantijas diplomatams, jog pasibaigus jų laikino perkėlimo laikotarpiui jie bus grąžinti į Užsienio reikalų ministeriją ir paskirti į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jie ėjo iki perkėlimo arba, nesant šiai galimybei, Atestacijos komisijos siūlymu jie galės būti paskirti ir į žemesnes pareigas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 11 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 9 punkto atsisakyti. 23.
,,patarėjas finansams“, nes šios pareigybės patenka po ,,patarėjo“ pareigybe. 24. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 1 priede yra siūloma kai kurioms pareigybėms nustatyti mažesnį maksimalų pareiginės algos koeficientą ir siekiant nepažeisti asmenų teisėtų lūkesčių bei Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos dėl darbo užmokesčio mažinimo valstybės tarnautojams, įstatymo projektas turėtų būti papildytas nuostatomis, kuriomis būtų garantuojama ne mažesnio nei šiuo metu gaunamo darbo užmokesčio mokėjimas asmenims tol, kol jie eina atitinkamas pareigas. 25. Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 3 priede siūlomos nuostatos tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 84 straipsniu, kuriame numatyta, kad diplomatui, dirbančiam diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, mokama su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija pagal diplomato pareigas, taikant šio įstatymo
prieš žodžius „Įstatymas įsigalioja“ įrašytinas žodis „šis“. 27. Atsižvelgiant į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, siūlytina projekto 14 straipsnį papildyti 2 dalimi, aptariančia įstatymo įgyvendinimą. Pritarus šiai pastabai turėtų būti tikslinamas projekto 14 straipsnio pavadinimas į „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. 28. Įstatymo projekto tekstas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) nenumeruotina vienintelė 1 straipsnio dalis;
2) 1 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis;
3) 3 straipsnio 3-6 dalių pakeitimų esmėse brauktinas žodis ,,nauja“, kadangi nėra keičiama keičiamo 30 straipsnio dalių numeracija;
4) įstatymo projekto 12 ir 13 straipsnių pavadinime ir pakeitimo esmėje atitinkamai prieš skaičius „1“ ir „3“ įrašyti žodį „Įstatymo“. 29. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto išlaidų, manytina, kad reikėtų gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. Be to, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (85)
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]