Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) statyti pastatus, kurie nesusiję su transporto
priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu , išskyrus pastatus miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, kurie statomi pagal šio straipsnio 2 dalies reikalavimus
2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai baigiami rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Guoda Burokienė
Projekto XIIP-4506(2) lyginamasis variantas
22 STRAIPSNIO STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) statyti pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, išskyrus pastatus miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, kurie statomi pagal šio straipsnio 2 dalies reikalavimus;“. Pakeisti
19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1Kelių apsaugos zonose draudžiama:
1) statyti pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu , išskyrus pastatus miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, kurie statomi pagal šio straipsnio 2 dalies reikalavimus;
2) įrengti išorinę reklamą;
3) naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus ir (arba) naudojančią kelio ženklų simboliką. 2.
apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka ne gavus kelio savininko ar valdytojo pritarimo pritarimą ( derinimo derinimą ) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama leidžiama :
1) statyti, rekonstruoti ( jeigu rekonstravimo metu didėja statinio išorės matmenys ) statinius ar įrengti įrenginius, išskyrus statinius ar įrenginius pastatus , kurių statyba ar įrengimas nėra draudžiami pagal šio straipsnio 1 dalį dalies 1 punktą , taip pat laikinus sniegą sulaikančius įrenginius rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiais;
2) statyti paminklinius akcentus-simbolius;
3) įrengti naujus karjerus, vandens telkinius;
4) statinio statybos ar įrenginio įrengimo reikmėms vykdyti grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus (toliau – žemės darbai), sandėliuoti bet kokias medžiagas;
miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu;6 ) kelių apsaugos zonos dalyje, sutampančioje su kelio juostos dalimi – organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu, vykdyti prekybinę veiklą ir (ar) kitus darbus, nenurodytus šios dalies 1–5 punktuose. 3. Kelio savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai trukdys numatytam kelių plėtros vystymui ir priežiūrai, pablogins kelio techninę būklę, neužtikrins kelių transporto eismo saugumo reikalavimų laikymosi ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai.“
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,
žemės naudojimo sąlygos geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonose 1.
Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose, geležinkelio želdinių apsaugos zonose draudžiama statyti ir
rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), nesusijusius su geležinkelių transporto veikla , išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį . 2. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar susisiekimo ministro nustatyta tvarka negavus geležinkelių infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
1) statyti ir rekonstruoti statinius (išskyrus pastatus, kurių statyba ar rekonstravimas draudžiami pagal šio straipsnio 1 dalį), tiesti inžinerinius tinklus;
2) įrengti pervažas ir perėjas;
3) atlikti įvairius kasybos, sprogdinimo, melioravimo darbus;
4) kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, mechanizuotai lyginti gruntą;
susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažinti keliančiais pavojų geležinkelių transporto eismo saugai. 3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose, patenkančiose į miestuose esančių geležinkelio stočių užimamus žemės sklypus ar jų dalis (jeigu geležinkelio stotis užima ne visą žemės sklypą), ne arčiau kaip 10 metrų abipus kraštinių geležinkelio kelių ašių ir ne arčiau kaip 5 metrai iki geležinkelio statinio (geležinkelio kelio ir jo priklausinių), Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar susisiekimo ministro nustatyta tvarka negavus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), nesusijusius su geležinkelių transporto veikla. “4 .
Geležinkelių infrastruktūros savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 ir3 dalyje dalyse nurodyti darbai trukdys numatytam geležinkelio kelių ir jų įrenginių plėtros vystymui ir priežiūrai, neužtikrins geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų laikymosi ir kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai.“23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir , įgyvendinimas ir taikymas
20201
sausio
ministerija ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai baigiami rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Atsižvelgus į gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo, parengtas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektu siekiama patikslinti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas kelių apsaugos zonose ir pakeisti šiuo metu galiojantį draudimą statyti pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar statinių projektus miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra galimybės suformuoti vieningas urbanistines struktūras atsižvelgus į esamą susiformavusį užstatymą, nes pastatų, nesusijusių su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, statyba kelių apsaugos zonose draudžiama. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Guoda Burokienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Keičiamo įstatymo 19 straipsnyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos kelių apsaugos zonose: 1 dalyje nurodyta, kokia ūkinė ir (ar) kitokia veikla griežtai draudžiama, 2 dalyje – kokia veikla draudžiama, negavus kelio savininko pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai. Draudimas statyti pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, nustatytas keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma išplėsti, aiškiai apibrėžti ir reglamentuoti keičiamo įstatymo
pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kelių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, išskyrus pastatus miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose . Šių pastatus būtų galima statyti, jeigu tam pritartų kelio savininkas, t. y. kelių apsaugos zonose pastatų statybai miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose būtų taikomi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Pritarus Įstatymo projektui, būtų parengta ir taikoma susisiekimo ministro patvirtinta tvarka, nustatanti reikalavimus planuojamiems statyti pastatams kelių apsaugos zonose miestų, miestelių ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose. Siūlomos Įstatymo projekto nuostatos sudarys galimybes formuoti vientisas teritorijas, įsiterpusias į kompaktiškai užstatytas teritorijas, nepaliekant nenaudojamų erdvių ir aiškiai nustatant kelių apsaugos zonų užstatymo galimybes, atsižvelgiant į planuojamą kelių plėtros vystymą ir kelių priežiūrą, nustatant būtinąsias sąlygas nebloginti kelių techninės būklės, užtikrinti eismo saugumo reikalavimus ir (ar) nekelti pavojaus aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą, numatomas teigiamas poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai: gavus kelio savininko pritarimą, atsiras galimybė planuoti pastatų statybą Įstatymo projekte nurodytose teritorijose. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą priimti ar keisti kitų teisės aktų nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projektu naujos sąvokos nenustatomos. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą, Susisiekimo ministerijai reikės nustatyti reikalavimus pastatams kelių apsaugos zonose miestų, miestelių ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės . 13.
vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Guoda Burokienė
2020-02-27
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriuo iš esmės būtų numatoma išplėsti pastatų statybą kelių apsaugos zonose, leidžiant statyti pastatus, kurie nėra susiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, miestuose, miesteliuose ir kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose. Pastatai minėtose zonose galėtų būti statomi gavus kelio savininko pritarimą (derinimą). Aiškinamajame rašte teigiama, kad „Įstatymo projektu siekiama patikslinti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas kelių apsaugos zonose ir pakeisti šiuo metu galiojantį draudimą statyti pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu.“ Taip pat akcentuojama, kad „<...> pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra galimybės suformuoti vieningas urbanistines struktūras atsižvelgus į esamą susiformavusį užstatymą, nes pastatų, nesusijusių su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, statyba kelių apsaugos zonose draudžiama.“ Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta, kad kelio apsaugos zonos nustatomos siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį kelių apsaugos zonose galėtų būti statomi bet kurios paskirties pastatai, nesusiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, dera su Kelių įstatyme įtvirtintu kelių apsaugos zonų nustatymo tikslu.
Kyla abejonė, ar bus užtikrintas teisėtas ir visuomenei svarbus tikslas – sudarytos saugios eismo sąlygos. Antra, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokiais atvejais kelio savininkas nepritaria to paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytai veiklai. Pažymėtina, kad teikiamu įstatymo projektu nėra siūloma papildyti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl lieka neaišku, kokiais konkrečiai atvejais kelio savininkas galėtų nepritarti pastatų miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose statybai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar tam, kad būtų pašalintas aukščiau nurodytas neaiškumas, nereikėtų atitinkamai papildyti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis yra pildoma nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo nurodant, kad tai turi būti padaryta iki 2020 m. gruodžio
įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Atsižvelgus į tai, kad įstatymą įgyvendinantys teisės aktai turėtų būti priimti iki įstatymo įsigaliojimo, projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti data turėtų būti patikslinta. 3. Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas priima ministras, o ne ministerija, teikiamo projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio “ministerija” įrašytinas žodis “ministras“. 4. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, todėl teikiamo projekto 2 straipsnio pavadinimas turėtų būti papildytas žodžiu
„taikymas“ ir išdėstytas taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas,
įgyvendinimas ir taikymas“. 5.
5Projekto 1 ir 2 straipsniais siūloma reglamentuoti santykius,
susijusius su teritorijų planavimu ir pastatų statyba miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijų, esančių kelių apsaugos zonose, todėl atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatas, turėtų būti atliekamas projekto antikorupcinis vertinimas. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį valstybės politiką teritorijų planavimo srityje formuoja Vyriausybė, o pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 2 dalį kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką formuoja, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, tvirtina valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo programas Susisiekimo ministerija. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
10
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
iųjų žemės naudojimo sąlygų (toliau
pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, išskyrus pastatus miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, kurie statomi pagal šio straipsnio 2 dalies reikalavimus . Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies
miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose pastatus, kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, būtų galima ne tik statyti, bet ir (ar) juos rekonstruoti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto
dalies 1 punkt ą nereikėtų papildyti, nustatant, kad pastatai miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, pagal šio straipsnio 2 dalies reikalavimus gali būti ne tik statomi, bet ir rekonstruojami. 2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
ūloma nustatyti, kad kelių apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka gavus kelio savininko ar valdytojo pritarimą (derinimą) projektui ar numatomai veiklai, leidžiama statyti, rekonstruoti statinius ar įrengti įrenginius, išskyrus pastatus, kurių statyba ar įrengimas nėra draudžiami pagal šio straipsnio 1 dalies1 punktą .
Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo
ėra siūloma reglamentuoti pastatų įrengimo, taip pat nėra nustatomas leidimas arba draudimas kelių apsaugos zonose įrengti pastatus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nereikėtų išbraukti žodžius ,,ar įrengimas”. Be to, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodant pastatus, kurie gali būti statomi kelių apsaugos zonose gavus kelio savininko ar valdytojo pritarimą (derinimą), išimtyje iš šios taisyklės reikėtų nurodyti pastatus, kurie draudžiami statyti, o ne ,,nėra draudžiami statyti“. Todėl, svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo įvardinant kelių apsaugos zonose draudžiamus statyti pastatus, vertinamojoje projekto nuostatoje nereikėtų išbraukti žodį ,,nėra”. 3. Projekto
geležinkelių infrastruktūros keliai”. Atkreipiame dėmesį, kad kitose keičiamo įstatymo 22 straipsnio struktūrinėse dalyse, taip pat šio straipsnio pavadinime vartojama sąvoka ,,geležinkelio keliai”. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. Kitu atveju, jeigu turimi omenyje viešosios geležinkelių infrastruktūros geležinkelio keliai, projekto nuostatą reikėtų patikslinti. 4.
geležinkelių infrastruktūros savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 ir 3 dalyje dalyse nurodyti darbai trukdys numatytam geležinkelio kelių ir jų įrenginių plėtros vystymui ir priežiūrai, neužtikrins geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų laikymosi ir kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai. Atkreipiame dėmesį, kad Geležinkelių transporto kodekso
nustatyta, kad statiniai ir įrenginiai geležinkelio stotyje turi būti išdėstyti taip, kad būtų saugu ir patogu juos pasiekti keleiviams bei privažiuoti automobilių transportui. Atsižvelgiant į tai, kad projekto
č iamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti pastatų statymą ir rekonstravimą žemės sklypuose, kuriuose yra geležinkelių stotys, o Geležinkelių transporto kodekse yra nustatyti papildomi reikalavimai tokių statinių statybai, svarstytina, ar projekto
č iamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostatas nereikėtų papildyti, nurodant, kad statant ar rekonstruojant pastatus geležinkelių stotyse, geležinkelių infrastruktūros savininkas ar valdytojas nepritaria pastatų statybai ar rekonstrukcijai ir tais atvejais, jeigu nebūtų saugu ir patogu juos pasiekti keleiviams bei privažiuoti automobilių transportui. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO nr. xiiip-4506 2020-09-29
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė, Kęstutis Mažeika, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija: viceministras Virgaudas Puodžiukas, Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės vyresnioji patarėja Jurgita Norkienė, Lietuvos savivaldybių asociacija: viceprezidentė Ausma Miškinienė, atstovaujantis asociaciją advokatas Evaldas Klimas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-02-271 Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriuo iš esmės būtų numatoma išplėsti pastatų statybą kelių apsaugos zonose, leidžiant statyti pastatus, kurie nėra susiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, miestuose, miesteliuose ir kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose. Pastatai minėtose zonose galėtų būti statomi gavus kelio savininko pritarimą (derinimą).
Aiškinamajame rašte teigiama, kad „Įstatymo projektu siekiama patikslinti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas kelių apsaugos zonose ir pakeisti šiuo metu galiojantį draudimą statyti pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu.“ Taip pat akcentuojama, kad „<...> pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra galimybės suformuoti vieningas urbanistines struktūras atsižvelgus į esamą susiformavusį užstatymą, nes pastatų, nesusijusių su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, statyba kelių apsaugos zonose draudžiama.“ Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta, kad kelio apsaugos zonos nustatomos siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį kelių apsaugos zonose galėtų būti statomi bet kurios paskirties pastatai, nesusiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, dera su Kelių įstatyme įtvirtintu kelių apsaugos zonų nustatymo tikslu. Kyla abejonė, ar bus užtikrintas teisėtas ir visuomenei svarbus tikslas – sudarytos saugios eismo sąlygos. Antra, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokiais atvejais kelio savininkas nepritaria to paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytai veiklai. Pažymėtina, kad teikiamu įstatymo projektu nėra siūloma papildyti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl lieka neaišku, kokiais konkrečiai atvejais kelio savininkas galėtų nepritarti pastatų miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose statybai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar tam, kad būtų pašalintas aukščiau nurodytas neaiškumas, nereikėtų atitinkamai papildyti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų.
Pritarti Atsižvelgiant į pateiktą pastabą siūloma pakeisti
1 straipsniu keičiamo įstatymo
ir nustatyti draudimo kelių apsaugos zonose statyti pastatus, kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, išimtį, taip pat papildyti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiklų, kurios draudžiamos kelių apsaugos zonose Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ar susisiekimo ministro nustatyta tvarka negavus kelio savininko pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, sąrašą ir nustatyti, kad atitinkama tvarka negavus kelio savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) pastato statybos projektui kelių apsaugos zonoje miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose draudžiama statyti pastatus, kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu. Be to, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūloma nustatyti, kad kelių apsaugos zonoje ribojimai (atitinkamai ir šio ribojimo išimtys) taikomi ne tik dėl naujų pastatų statybos, bet ir dėl pastatų rekonstravimo (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato matmenys), siekiant suderinti Kelių transporto kodekse ir keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas atlikti kitus redakcinio pobūdžio pakeitimus ir atitinkamai siūloma Įstatymo projekto
į išdėstyti taip:
zonose
1Kelių apsaugos zonose draudžiama:
1) statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys) , kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą atvejį .
2) įrengti išorinę reklamą;
3) naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus ir
(arba) naudojančią kelio ženklų simboliką. 2. Kelių apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka negavus kelio savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
1) statyti, rekonstruoti (jeigu rekonstravimo metu didėja statinio išorės matmenys) statinius ar įrengti įrenginius, išskyrus statinius ar įrenginius pastatus , kurių statyba ar įrengimas draudžiami pagal šio straipsnio 1 dalį dalies 1 punktą , taip pat laikinus sniegą sulaikančius įrenginius rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiais;
2) statyti paminklinius akcentus-simbolius;
3) įrengti naujus karjerus, vandens telkinius;
4) statinio statybos ar įrenginio įrengimo reikmėms vykdyti grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus (toliau – žemės darbai), sandėliuoti bet kokias medžiagas;
miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), kurie nesusiję su kelių transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu;6 ) kelių apsaugos zonos dalyje, sutampančioje su kelio juostos dalimi – organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu, vykdyti prekybinę veiklą ir (ar) kitus darbus, nenurodytus šios dalies 1–5 punktuose. 3.
savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai trukdys numatytam kelių plėtros vystymui ir priežiūrai, pablogins kelio techninę būklę, neužtikrins kelių transporto eismo saugumo reikalavimų laikymosi ir
(ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai.“
2 Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis yra pildoma nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo nurodant, kad tai turi būti padaryta iki 2020 m. gruodžio 31 d. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Atsižvelgus į tai, kad įstatymą įgyvendinantys teisės aktai turėtų būti priimti iki įstatymo įsigaliojimo, projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti data turėtų būti patikslinta. Pritarti
2 straipsn į ir jį išdėstyti taip:
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 20201
sausio
įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai baigiami rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. ”
2 Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas priima ministras, o ne ministerija, teikiamo projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio “ministerija” įrašytinas žodis “ministras“. Pritarti
2 straipsn į ir jį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021
ministerija ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai baigiami rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. ”
3 Projekto 2 straipsnio 3 dalimi siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, todėl teikiamo projekto 2 straipsnio pavadinimas turėtų būti papildytas žodžiu „taikymas“ ir išdėstytas taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti
2 straipsn į ir jį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir , įgyvendinimas ir taikymas
d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai baigiami rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. ”
2020-02-27 Projekto 1 ir 2 straipsniais siūloma reglamentuoti santykius, susijusius su teritorijų planavimu ir pastatų statyba miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijų, esančių kelių apsaugos zonose, todėl atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatas, turėtų būti atliekamas projekto antikorupcinis vertinimas. Nepritarti Komitetas, svarstydamas pasirengimą svarstyti įstatymo projektą nepriėmė sprendimo kreiptis dėl antikorupcinio vertinimo. 6.
2020-02-27 Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį valstybės politiką teritorijų planavimo srityje formuoja Vyriausybė, o pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 2 dalį kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką formuoja, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, tvirtina valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo programas Susisiekimo ministerija. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Nepritarti Komitetas, svarstydamas pasirengimą svarstyti įstatymo projektą nepriėmė sprendimo kreiptis dėl Vyriausybės išvados pateikimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-06-191 Lietuvos savivaldybių asociacija, susipažinusi su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymas) Nr. XIII-2166 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4506 (toliau – Projektas) nuostatomis, teikia šį pasiūlymą. Sveikiname siekį Projektu išspręsti savivaldybėms itin aktualią problemą – galimybės vykdyti statinių statybą, rekonstrukciją kelių apsaugos zonose miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose sudarymą, nes šiuo metu galiojanti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo redakcija to neleidžia. Siekiant sureguliuoti statinių statybą kelių apsaugos zonose miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, Projektu inicijuotu pakeitimu papildomai turėtų būti koreguojamos ir Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos. Todėl Lietuvos savivaldybių asociacija Projekte siūlo numatyti Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir jos 1 punkto pakeitimą.
Pakeitimas galėtų būtų išdėstytas taip:
Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 1 punktą ir juos išdėstyti taip: „1) statyti pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu , išskyrus pastatus miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, kurie statomi pagal šio straipsnio 2 dalies reikalavimus ;“ „2. Kelių apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka ne gavus kelio savininko pritarimo pritarimą ( derinimo derinimą ) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama leidžiama:
1) statyti, rekonstruoti (jeigu rekonstravimo metu didėja statinio išorės matmenys) statinius ar įrengti įrenginius, išskyrus statinius ar įrenginius, kurių statyba ar įrengimas nėra draudžiami pagal šio straipsnio 1 dalį, taip pat laikinus sniegą sulaikančius įrenginius rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiais;„ Mūsų įsitikinimu šie pakeitimai padėtų aiškiai struktūrizuoti Įstatymo 19 straipsnio paskirtį bei užtikrintų viešosios teisės principo – „ draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama “, įgyvendinimą. Dabartinis Įstatymo 2 straipsnio nuostatos formulavimas, įtvirtinant draudimus, gali būti aiškinamas kaip visiškai panaikinantis galimybę vykdyti 2 straipsnio 2 dalies punktuose pateiktas veiklas. Šiomis nuostatomis nėra suteikiamas aiškus leidimas kelio savininkui išduoti pritarimą (derinimą) projektui ar numatomai veiklai. Atitinkamai yra koreguotinos ir Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, kurios, vertinant konjunktūrą su Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis, yra netiksliai lingvistiškai suformuluotos – jomis įtvirtintas dvigubas draudimas.
Be to, Įstatymo
teisės principo – „ draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama “, taikymas statinių rekonstravimo atveju, kuomet yra mažinami statinio išorės matmenys. Šiuo metu yra nurodyta galimybė rekonstruoti statinius gavus kelio savininko pritarimą (derinimą) tik tokiu atveju, jeigu yra didinami statinio išorės matmenys, o galimybė mažinti statinio išorės matmenis atliekant rekonstrukciją – neaptarta. Todėl, vadovaujantis minėtu viešosios teisės principu, gali būti interpretuojama, kad galimybė kelių apsaugos zonoje mažinti statinio išorės matmenis, atliekant rekonstrukciją, išvis nėra numatyta – neleidžiama. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė Guoda Burokienė 2020-09-29 N Argumentai: Viena iš Lietuvos Respublikos bendrojo plano siekiamybių – gyvybingų urbanistinių struktūrų plėtojimas – betarpiškai susijęs su miestų vientisumo ir kompaktiškumo skatinimu.
Pažymėtina, kad šiuo metu galimybė suformuoti kompaktiškas gyvybingas urbanistines struktūras, inicijuoti tam tikrų teritorijų, pavyzdžiui, geležinkelio stočių, pertvarkymą rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar statinių statybos minėtose teritorijose projektus yra ribota, kadangi pagal galiojantį teisinį reguliavimą pastatų, nesusijusių su geležinkelių transporto veikla, statyba ir rekonstravimas (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys) geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose, geležinkelio želdinių apsaugos zonose (toliau – geležinkelio apsaugos zonos) yra draudžiama. Akcentuotina, kad viena iš keleivių vežimo geležinkelių transportu patrauklumo visuomenėje didinimo priemonė – didžiuosiuose Lietuvos miestuose esančių geležinkelio stočių teritorijų pertvarkymas, sudarant galimybes šiose teritorijose kurti ne tik šiuolaikinius susisiekimo paslaugų centrus, bet ir teikti įvairias prekybos, verslo ir pramogų paslaugas, plėsti laisvalaikio ir žaliąsias erdves, kurti naujus visuomeninius traukos centrus. Tokio pobūdžio geležinkelio stočių teritorijos būtų patogesnės keleiviams, padėtų formuoti modernaus miesto ,,vartų“ įvaizdį ir kurtų tiesioginę pridėtinę vertę visuomenei, suteikiant erdvę steigti naujas darbo vietas, vystyti turizmą ir kitas paslaugas. Susisiekimą įvairių rūšių transporto priemonėmis apjungiantys pastatų kompleksai atitiktų Berlyno, Frankfurto, Vienos geležinkelio stočių koncepciją, kai vienoje teritorijoje galima gauti įvairaus pobūdžio paslaugas, t. y. keleivių vežimo, maitinimo, nakvynės ir panašias paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymas)
apsaugos zonose statyti ir rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), nesusijusius su geležinkelių transporto veikla, išimtį, taip pat papildyti Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiklų, kurios draudžiamos geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonose Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ar susisiekimo ministro nustatyta tvarka negavus geležinkelių infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, sąrašą ir nustatyti, kad atitinkama tvarka negavus geležinkelių infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) pastato statybos ar rekonstrukcijos projektui viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, patenkančioje į mieste esančių geležinkelio stočių užimamus žemės sklypus ar jų dalis (jeigu geležinkelio stotis užima ne visą žemės sklypą), draudžiama statyti ir rekonstruoti pastatus(jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), nesusijusius su geležinkelių transporto veikla.
Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymas)
apsaugos zonose statyti ir rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), nesusijusius su geležinkelių transporto veikla, išimtį, taip pat papildyti Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiklų, kurios draudžiamos geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonose Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ar susisiekimo ministro nustatyta tvarka negavus geležinkelių infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, sąrašą ir nustatyti, kad atitinkama tvarka negavus geležinkelių infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) pastato statybos ar rekonstrukcijos projektui viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, patenkančioje į mieste esančių geležinkelio stočių užimamus žemės sklypus ar jų dalis (jeigu geležinkelio stotis užima ne visą žemės sklypą), draudžiama statyti ir rekonstruoti pastatus(jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), nesusijusius su geležinkelių transporto veikla. Siūlomos Įstatymo projekto nuostatos sudarys teisines sąlygas geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose, patenkančiose į miestuose esančių geležinkelio stočių teritoriją, statyti ir rekonstruoti pastatus, nesusijusius su geležinkelių transporto veikla, bet ne arčiau kaip 10 metrų abipus kraštinių geležinkelio kelių ašių ir ne arčiau kaip 5 metrai iki geležinkelio statinio (geležinkelio kelio ir jo priklausinių), jeigu tokių pastatų statybai ar rekonstrukcijai, įvertinęs ar pastačius tokį pastatą nebus trukdoma numatytam geležinkelio kelių ir jų įrenginių plėtros vystymui ir priežiūrai, ar bus užtikrinamas geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų laikymasis ir nekeliamas pavojus aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai, t. y, ar nėra Įstatymo
geležinkelio apsaugos zonoje pagrindų, pritars geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba savininkas.
Pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūlomi nustatyti minimalūs atstumai iki planuojamo statyti ar rekonstruoti pastato, t. y. 10 metrų žemės juostos riba į abi puses nuo kraštinių geležinkelio kelių ašies ir ne arčiau kaip 5 metrai iki geležinkelio statinio (geležinkelio kelio ir jo priklausinių), pasirinkti įvertinus geležinkelio statinių artumo gabaritus (3,1 metro), šių statinių techninės priežiūros darbams atlikti reikalingą apsaugos zoną (iki 2 metrų), inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti būtiną apsaugos zoną (iki 5 metrų). Formuluojant siūlomą pakeitimą buvo vertinta, kad geležinkelio stoties ribose sumažėja traukinių greičiai, geležinkelio stoties ribose esančių geležinkelio kelių ir susijusių įrenginių būklės priežiūra yra intensyvesnė, atitinkamai ir geležinkelių transporto eismo įvykių, nelaimingų atsitikimų tikimybė. Kaip minėta,
3 dalyje nustatyti sprendimo atsisakyti pritarti projektui ar numatomai veiklai geležinkelio apsaugos zonoje pagrindai .
Siekiant užtikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pritarimo projektui ar numatomai veiklai išdavimo proceso skaidrumą ir aiškumą, planuojama, kad Pritarimo projektui ar numatomai veiklai geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, geležinkelio želdinių apsaugos zonoje gavimo tvarkos apraše nustatyti, kokius aspektus turi įvertinti geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar savininkas, kad įsitikintų, kad pastačius tokį pastatą nebus trukdoma numatytam geležinkelio kelių ir jų įrenginių plėtros vystymui ir priežiūrai, ar bus užtikrinamas geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų laikymasis ir nekeliamas pavojus aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai. Kaip pavyzdžiui, geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar savininkas turėtų įvertinti, ar pastačius pastatą nepablogės matomumo sąlygos pervažoje, nebus sumažintas geležinkelio šviesoforų matomumas, nebus apribota prieiga prie geležinkelio kelių įrenginių ar inžinerinių tinklų avarinės situacijos atveju, ar bus užtikrintas sveikatos apsaugos reikalavimų dėl leistino triukšmo lygio laikymasis ir t.t. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,
žemės naudojimo sąlygos geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonose
apsaugos zonose, geležinkelio želdinių apsaugos zonose draudžiama statyti ir
matmenys), nesusijusius su geležinkelių transporto veikla , išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį . 2.
želdinių apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar susisiekimo ministro nustatyta tvarka negavus geležinkelių infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
1) statyti ir rekonstruoti statinius (išskyrus pastatus, kurių statyba ar rekonstravimas draudžiami pagal šio straipsnio 1 dalį), tiesti inžinerinius tinklus;
2) įrengti pervažas ir perėjas;
3) atlikti įvairius kasybos, sprogdinimo, melioravimo darbus;
4) kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, mechanizuotai lyginti gruntą;
5) sodinti medžius ir krūmus;
6) kirsti medžius ir krūmus, išskyrus atvejus, kai šie medžiai ir krūmai susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažinti keliančiais pavojų geležinkelių transporto eismo saugai. 3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose, patenkančiose į miestuose esančių geležinkelio stočių užimamus žemės sklypus ar jų dalis (jeigu geležinkelio stotis užima ne visą žemės sklypą), ne arčiau kaip 10 metrų abipus kraštinių geležinkelio kelių ašių ir ne arčiau kaip 5 metrai iki geležinkelio statinio (geležinkelio kelio ir jo priklausinių), Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar susisiekimo ministro nustatyta tvarka negavus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), nesusijusius su geležinkelių transporto veikla. “
4. Geležinkelių infrastruktūros savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 ir 3 dalyje dalyse nurodyti darbai trukdys numatytam geležinkelio kelių ir jų įrenginių plėtros vystymui ir priežiūrai, neužtikrins geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų laikymosi ir kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai.“ Pritarti 6.
Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): Pritarti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4506 ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Bacvinka. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo /kito Seimo teisės akto projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Biuro vedėja Birutė Pūtienė