Projekto lyginamasis variantas
REGLAMENTUOJAMŲ PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO ĮSTATYMO NR. X-1478 9, 58, 59 STRAIPSNIŲ, 6 PRIEDO PAKEITIMO IR
1 straipsnis. Įstatymo papildymas 3¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 3¹ straipsniu: „3¹straipsnis. Proporcingumo vertinimas
esamą teisinį reguliavimą, kurio nuostatomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis (toliau – nuostatos), privalo atlikti tų nuostatų proporcingumo vertinimą (toliau – proporcingumo vertinimas) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nustatomu reguliavimu sumažinami reikalavimai užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis arba kai pakeitimai yra redakcinio pobūdžio. 2. Atlikto proporcingumo vertinimo išvada pateikiama profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Paslaugą galima pradėti teikti nuo šio straipsnio 9 dalies 1
punkto ir 2 punkto b papunktyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos.“
„11. Jeigu kompetentinga institucija nustato esminį skirtumą tarp
paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos ir Lietuvos Respublikoje nustatytų rengimo reikalavimų ir to skirtumo negali kompensuoti kompetentingos institucijos tuo tikslu oficialiai patvirtinta paslaugos teikėjo profesinė patirtis arba visą gyvenimą trunkančio mokymosi metu įgytos žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, o dėl šio skirtumo gali būti padaryta žalos visuomenės sveikatai ar saugai, paslaugos teikėjui suteikiama galimybė įrodyti profesinio tinkamumo testu, kaip nurodyta šio straipsnio 9 dalies 2 punkto a papunktyje, kad jis įgijo trūkstamų žinių, įgūdžių ar kompetencijų. Tuo remdamasi Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija priima sprendimą leisti arba neleisti teikti paslaugas.“ 2.
Pakeisti 9 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Jeigu kompetentinga institucija nustato esminį skirtumą tarp
paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos ir Lietuvos Respublikoje nustatytų rengimo reikalavimų ir to skirtumo negali kompensuoti kompetentingos institucijos tuo tikslu oficialiai patvirtinta paslaugos teikėjo profesinė patirtis arba visą gyvenimą trunkančio mokymosi metu įgytos žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, o dėl šio skirtumo gali būti padaryta žalos visuomenės sveikatai ar saugai, paslaugos teikėjui suteikiama galimybė įrodyti profesinio tinkamumo testu, kaip nurodyta šio straipsnio 9 dalies 2 punkto a papunktyje, kad jis įgijo trūkstamų žinių, įgūdžių ar kompetencijų. Paslaugos teikėjui profesinio tinkamumo testo laikymas ir perlaikymas turi būti surengti taip, kad jis turėtų galimybę teikti paslaugas kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 9 dalies 2 punkto a papunktyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos. Tuo remdamasi Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija priima sprendimą leisti arba neleisti teikti paslaugas“. „12. Paslaugą galima pradėti teikti per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo dienos.“. 3 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 58 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos su
kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis keičiasi informacija apie nuostatų proporcingumo vertinimą, konkrečių profesijų reglamentavimo sąlygas ar reglamentavimo poveikį reglamentuojama profesija užsiimantiems asmenims. Kompetentinga institucija kartu su kitais suinteresuotais subjektais turi teisę teikti pastabas kitai valstybei narei ar Europos Komisijai apie priimtas nuostatas ar jas pagrindžiantį proporcingumo vertinimą.“
2Pakeisti 58 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, vadovaudamosi šio straipsnio 1–4¹ dalių nuostatomis, keisdamosi informacija naudojasi IMI.“
3Papildyti 58 straipsnį 7 dalimi:
„7. Vadovaudamosi šio įstatymo 59 straipsnio 4 dalies 3 punktu, kompetentingos
institucijos nuostatas ir jų proporcingumo vertinimą įtraukia į Europos Komisijos reglamentuojamų profesijų duomenų bazę ir praneša apie tai Europos Komisijai.“
1Papildyti 59 straipsnio 2 dalį 3)¹ punktu:
„3)¹ stebi, kaip priimtos nuostatos taikomos praktikoje, ir,
kilus abejonių dėl jų atitikties proporcingumo principui, atsižvelgdamas į pokyčius, įvykusius po atitinkamų nuostatų priėmimo, atsakingai institucijai teikia pasiūlymus dėl nuostatų peržiūros, kad būtų pakartotinai įvertinta jų atitiktis proporcingumo principui.“
2Papildyti 59 straipsnio 2 dalį 14) punktu:
„14) teikia išvadas dėl institucijų pateiktų teisės aktų projektų
proporcingumo vertinimo.“
Pakeisti Įstatymo 6 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo
Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL 2005 L 255, p. 22) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES (OL 2013 L 354, p. 132). 2. 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas (OL 2018 L 173, p. 25).“
1Šis Įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2020 m. liepos 30 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. liepos 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
REGLAMENTUOJAMŲ PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO ĮSTATYMO NR. X-1478 9, 58, 59 STRAIPSNIŲ, 6 PRIEDO PAKEITIMO IR
1 straipsnis. Įstatymo papildymas 3¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 3¹ straipsniu: „3¹straipsnis. Proporcingumo vertinimas
esamą teisinį reguliavimą, kurio nuostatomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis (toliau – nuostatos), privalo atlikti tų nuostatų proporcingumo vertinimą (toliau – proporcingumo vertinimas) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nustatomu reguliavimu sumažinami reikalavimai užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis arba kai pakeitimai yra redakcinio pobūdžio. 2. Atlikto proporcingumo vertinimo išvada pateikiama profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Paslaugą galima pradėti teikti nuo šio straipsnio 9 dalies 1
punkto ir 2 punkto b papunktyje nurodytoų sprendimoų priėmimo dienos.“
„11. Jeigu kompetentinga institucija nustato esminį skirtumą tarp
paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos ir Lietuvos Respublikoje nustatytų rengimo reikalavimų ir to skirtumo negali kompensuoti kompetentingos institucijos tuo tikslu oficialiai patvirtinta paslaugos teikėjo profesinė patirtis arba visą gyvenimą trunkančio mokymosi metu įgytos žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, o dėl šio skirtumo gali būti padaryta žalos visuomenės sveikatai ar saugai, paslaugos teikėjui suteikiama galimybė įrodyti profesinio tinkamumo testu, kaip nurodyta šio straipsnio 9 dalies 2 punkto a papunktyje, kad jis įgijo trūkstamų žinių, įgūdžių ar kompetencijų.
Tuo remdamasi Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija priima sprendimą leisti arba neleisti teikti paslaugas.“
12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Jeigu kompetentinga institucija nustato esminį skirtumą tarp
paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos ir Lietuvos Respublikoje nustatytų rengimo reikalavimų ir to skirtumo negali kompensuoti kompetentingos institucijos tuo tikslu oficialiai patvirtinta paslaugos teikėjo profesinė patirtis arba visą gyvenimą trunkančio mokymosi metu įgytos žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, o dėl šio skirtumo gali būti padaryta žalos visuomenės sveikatai ar saugai, paslaugos teikėjui suteikiama galimybė įrodyti profesinio tinkamumo testu, kaip nurodyta šio straipsnio 9 dalies 2 punkto a papunktyje, kad jis įgijo trūkstamų žinių, įgūdžių ar kompetencijų. Paslaugos teikėjui profesinio tinkamumo testo laikymas ir perlaikymas turi būti surengti taip, kad jis turėtų galimybę teikti paslaugas kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 9 dalies 2 punkto a papunktyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos. Tuo remdamasi Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija priima sprendimą leisti arba neleisti teikti paslaugas.“
„12. Paslaugą galima pradėti teikti per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 9 dalyje
nurodytų sprendimų priėmimo dienos.“. 3 straipsnis.
1Papildyti 58 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos su
kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis keičiasi informacija apie nuostatų proporcingumo vertinimą, konkrečių profesijų reglamentavimo sąlygas ar reglamentavimo poveikį reglamentuojama profesija užsiimantiems asmenims. Kompetentinga institucija kartu su ir kitaisi suinteresuotaisi subjektais turi teisę teikti pastabas kitai valstybei narei ar Europos Komisijai apie priimtas nuostatas ar jas pagrindžiantį proporcingumo vertinimą.“
2Pakeisti 58 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, vadovaudamosi šio straipsnio 1–4¹ dalių
nuostatomis, keisdamosi informacija naudojasi IMI.“
3Papildyti 58 straipsnį 7 dalimi:
„7. Vadovaudamosi šio įstatymo 59 straipsnio 4 dalies 3 punktu, kompetentingos
institucijos nuostatas ir jų proporcingumo vertinimą įtraukia į Europos Komisijos reglamentuojamų profesijų duomenų bazę ir praneša apie tai Europos Komisijai.“
1Papildyti 59 straipsnio 2 dalį 3¹ punktu:
„3¹) stebi, kaip priimtos nuostatos taikomos praktikoje, ir,
kilus abejonių dėl jų atitikties proporcingumo principui, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, atsižvelgdamas į pokyčius, įvykusius po atitinkamų nuostatų priėmimo, atsakingai institucijai teikia pasiūlymus dėl nuostatų peržiūros, kad būtų pakartotinai įvertinta jų atitiktis proporcingumo principui.“
2Papildyti 59 straipsnio 2 dalį 14 punktu:
„14) teikia išvadas dėl institucijų pateiktų teisės aktų projektų
proporcingumo vertinimo.“
Pakeisti Įstatymo 6 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo
12005 m. rugsėjo 7 d.
Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL 2005 L 255, p. 22) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES (OL 2013 L 354, p. 132). 2. 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas.“
1Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 30 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. liepos 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS REGLAMENTUOJAMŲ PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO ĮSTATYMO NR. X-1478 9, 58, 59 STRAIPSNIŲ, 6 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 3¹ STRAIPSNIU PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. XI-2220 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 16¹ STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. 2018 m. birželio 28 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas (OL L 173, 2018 7 9, p. 25–34) (toliau – Direktyva). Iki 2020 m. liepos 30 d. Lietuva turi įgyvendinti Direktyvos nuostatas. Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 9, 58, 59 straipsnių, 6 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3¹straipsniu projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimo tikslas – tinkamai perkelti į nacionalinę teisę Direktyvoje nustatytas taisykles, reglamentuojančias proporcingumo vertinimą, taikytiną prieš nustatant naują ar keičiant esamą teisinį reguliavimą, kai naujomis ar keičiamomis nuostatomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis (toliau – nuostatos). Šiuo metu priimant naujas nuostatas, pagal keičiamo Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 (toliau – Įstatymas) 59 str. 4 d. 1 punktą, jos turi būti įvertinamos atsižvelgiant į nediskriminavimo, bendro intereso ir kt. priežastis. Tačiau praktikoje neretai pasitaikydavo atvejų, kai šie kriterijai įvairiose institucijose ir valstybėse narėse būdavo interpretuojami skirtingai. Dėl šios priežasties Europos Komisija priėmė Direktyvą, kurioje išdėstyti visi kriterijai, būtini įvertinti siekiant bendros proporcingumo klausimo politikos.
Pakeitus Įstatymą, teisės akto projekto rengėjas turės atidžiau ir plačiau įvertinti būsimų nuostatų atitiktį proporcingumo kriterijams. Proporcingumo vertinimo tvarka ir vertinimo kriterijai bus nurodyti įstatymo įgyvendinamajame teisės akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime. Proporcingumo vertinimo išvada turės būti pateikta profesinių kvalifikacijų koordinatoriui pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 nustatytas teisės aktų projektų derinimo procedūras. Tuo tikslu minėtas įstatymas yra keičiamas – 16 straipsnis papildomas nuostata dėl numatomo teisinio reguliavimo proporcingumo reglamentuojamoms profesijoms vertinimo. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, šio įstatymo 16¹ straipsnis yra perkeliamas į 16 straipsnį. Kompetentinga institucija, atsakinga už atitinkamos profesijos reglamentavimą, proporcingumo vertinimą per Europos Komisijos reglamentuojamų profesijų duomenų bazę turės pateikti susipažinti ir Europos Komisijai bei kitoms valstybėms narėms, taip pat atsiras galimybė komentuoti kitų valstybių narių kompetentingų institucijų priimtas nuostatas. Tikimasi, kad taip bus išvengta nereikalingų ar perteklinių reikalavimų, keliamų reglamentuojamai profesijai, ir jų realios atitikties proporcingumo kriterijams, taip pat kad jų vertinimas padės institucijoms apsvarstyti ir mažiau ribojančias priemones, susijusias su profesijos reglamentavimu. Įstatymo 59 str. 4 d. 3 punkte jau yra nustatytas reikalavimas Europos Komisijai pagrįsti reglamentuojamai profesijai taikomų reikalavimų priežastis, todėl institucijoms neturėtų kilti didesnių kliūčių išsamesniam proporcingumo vertinimui atlikti. 2019 m. sausio 25 d. Europos Komisija pateikė oficialų pranešimą dėl pradėtos Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. 2018/2297 dėl 2005 m. rugsėjo 7 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo su pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES, 7 straipsnio 4 dalies ir 23 straipsnio 5 dalies b punkto netinkamo perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę ir įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. birželio 13 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2240. Šiuo įstatymo pakeitimu buvo nustatyta, kad paslaugą pareiškėjas gali pradėti teikti per vieną mėnesį nuo kompetentingos institucijos priimtų sprendimų, nustatytų Įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje. Ši dalis apima visus atvejus, tai yra ir atvejį, kai priimamas sprendimas netikrinti profesinės kvalifikacijos. Europos Komisija, įvertinusi priimtas naujas nuostatas, 2019 m. lapkričio 28 d. pateikė pagrįstą nuomonę ir pasiūlė patikslinti formuluotę – nustatyti, kad pareiškėjas gali pradėti teikti paslaugas laikinai per vieną mėnesį tik po sprendimo atlikti profesinio tinkamumo testą. Todėl Įstatymo projekto 2 straipsniu yra keičiamos įstatymo 9 straipsnio 11 ir 12 dalys dėl sprendimų leisti laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje priėmimo terminų tuo atveju, kai profesija yra susijusi su visuomenės sveikata ir sauga ir kai yra skiriama kompensacinė priemonė – tinkamumo testas. Tinkamumo testo laikymas ir perlaikymas turi būti surengti taip, kad pareiškėjas turėtų galimybę jį išlaikęs teikti paslaugas kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo skyrimo dienos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento (departamento direktorius – Osvaldas Šmitas, tel.
8 706 64 922, el. paštas [email protected]) Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus (skyriaus vedėjas – Linas Kadys, tel. 8 706 64 665, el. paštas, [email protected]) vyriausioji specialistė Birutė Kindurienė, tel. 8 706 63 246, el. paštas [email protected], ir vyriausioji specialistė Laura Galinytė, tel. 8 706 63 245, el. paštas [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu nėra Lietuvos Respublikos teisės aktų, kuriuose būtų nustatytas proporcingumo vertinimas, taikytinas prieš priimant naujas arba iš dalies keičiant esamas įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas, kuriomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojamomis profesijomis ar jomis verstis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 1. Nustatoma, kad teisės akto projekto rengėjas, prieš numatydamas naują ar keisdamas esamą teisinį reguliavimą, kuriuo ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, privalo atlikti proporcingumo vertinimą, taip pat ir kai siekiama teikti paslaugas laikinai ir kartais. Proporcingumo vertinimo tvarka ir kriterijai bus apibrėžti Įstatymo projekto įgyvendinamajame teisės akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime. 3. Įstatymo 58 ir 59 straipsnių pakeitimai susiję su stebėsena, informacijos kaita, pastabų teikimu dėl proporcingumo vertinimo tarp kompetentingų institucijų ir Europos Komisijos ar kitų valstybių narių. Priėmus naujas nuostatas, kompetentinga institucija turės informuoti Europos Komisiją ir kitas valstybes apie atliktą proporcingumo vertinimą ir pagrįsti, kad tos nuostatos yra proporcingos, taip pat turės atlikti atitinkamus pakeitimus Europos Komisijos reglamentuojamų profesijų duomenų bazėje. 4.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimas, kuriame nurodyta, kad jei teisės akto projektas susijęs su reglamentuojamomis profesijomis, turi būti atliekamas proporcingumo vertinimas. Neproporcingas profesijų reglamentavimas kuria dideles kliūtis rinkoje teikiamoms paslaugoms ir daro įvairiapusį neigiamą ekonominį poveikį. Tikimasi, kad patvirtinus įstatymų projektus ženkliai sumažėtų atvejų, kai teisės aktuose įtvirtinami reikalavimai, neatlikus jokios gilesnės analizės, neįvertinus reglamentavimo būtinumo, proporcingumo, alternatyvų ir svarbaus visuomenės intereso aspektų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos šios teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės: efektyvesnis vidaus rinkos veikimas laisvam asmenų judėjimui, kartu užtikrinamas priimtų naujų arba iš dalies keičiamų įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų, kuriomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojamomis profesijomis ar jomis verstis, skaidrumas. Neigiamų pasekmių, priėmus abiejų įstatymų projektus, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi Įstatymo projekto nuostatomis siekiama, kad institucijos įvertintų visų reikalavimų, taikomų reglamentuojamai profesijai, atitiktį proporcingumo principui ir būtų numatytos galimos mažiau ribojančių priemonių alternatyvos. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Iki 2020 m. liepos 29 d. bus priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių ir kitų valstybės įsteigtų fondų biudžeto lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant įstatymo projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Profesinė kvalifikacija“, „reglamentuojama profesija“, „proporcingumo vertinimas“, „proporcingumo principas“, „proporcingumo vertinimo kriterijai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
2020-02-24
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalis redaguotina, nes:
ir įvedama formuluotės „naujas ar esamas teisinis reguliavimas, kurio nuostatomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis“ santrumpa „nuostatos“, toliau vartojama formuluotė „nustatomas reguliavimas“, o ne įvesta „nuostatų“ santrumpa (beje, vertinant trumpinamos formuluotės turinį, manytume, kad santrumpa „nustatomo reguliavimo nuostatos“ būtų tikslesnė nei tiesiog santrumpa „nuostatos“);
santrumpa „proporcingumo vertinimas“ yra perteklinė, nes tokia santrumpa iš esmės identiška trumpinamajai formuluotei „nuostatų proporcingumo vertinimas“;
dalies formulavimas yra nelogiškas ir perteklinis, nes jau pirmosios nuostatos, nustatančios, kad proporcingumo vertinimas atliekamas tik tada, kai nustatomu reguliavimu ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, turinys suponuoja, kad proporcingumo vertinimas turi būti atliekamas, kai nustatomu reguliavimu reikalavimai užsiimti reglamentuojama profesija griežtinami, ir tuo pačiu paneigia būtinybę atlikti proporcingumo vertinimą, kai reikalavimai užsiimti reglamentuojama profesija mažinami, arba kai pakeitimai tiesiog redakcinio pobūdžio. 2. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamoje įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje vietoj žodžių „nurodyto sprendimo“ įrašytini žodžiai „nurodytų sprendimų“. 3.
sakinyje nurodoma, kad „kompetentinga institucija kartu su kitais suinteresuotais subjektais turi teisę teikti pastabas kitai valstybei narei ar Europos Komisijai“. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad jos turinys suponuoja tai, kad kompetentinga institucija pastabas bus įgaliota teikti tik kartu su kitais suinteresuotais subjektais, t.y. nėra aišku, ar tikrai siekiama nustatyti privalomą bendrą pastabų teikimo procedūrą, pagal kurią nei kompetentinga institucija, nei suinteresuoti subjektai vienašališkai pastabų negalės teikti. Galbūt tikslesnė būtų formuluotė, pagal kurią „ir kompetentinga institucija, ir kiti suinteresuoti subjektai turėtų teisę teikti pastabas“. 4. Projekto
punkte pirmą kartą šiame įstatyme vartojama sąvoka „proporcingumo principas“ turėtų būti apibrėžta. 5. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
lyginamajame variante 3 straipsnio 2 dalimi keičiamame įstatymo 58 straipsnio 5 dalies tekste turi būti nurodomi projektu daromi pakeitimai;
straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje punkto numeris dėstytinas taip – „3¹“, o pildomame įstatymo tekste taip – „3¹)“;
straipsnio 2 dalies pakeitimo esmėje punkto numeris dėstytinas be skliausto;
straipsnio 1 dalyje po žodžio „straipsnį“ įrašytini žodžiai ir skaičius „ir šio straipsnio 2 dalį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2020-05-19
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2020-04-22 Nr. 109-P-14 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento vyriausioji specialistė Laura Galinytė ir vyriausioji specialistė Birutė Kindurienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-2411 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalis redaguotina, nes:
reguliavimas, kurio nuostatomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis“ santrumpa „nuostatos“, toliau vartojama formuluotė
„nustatomas reguliavimas“, o ne įvesta „nuostatų“ santrumpa (beje, vertinant
trumpinamos formuluotės turinį, manytume, kad santrumpa „nustatomo reguliavimo nuostatos“ būtų tikslesnė nei tiesiog santrumpa „nuostatos“); Nepritarti Argumentai: Santrumpa "nuostatos" bus vartojamos ir LRV nutarime nustatytuose proporcingumo vertinimo kriterijuose, kurių turinys dėl direktyvos pobūdžio ir taip yra labai sudėtingas, ir bus sunkiau skaitomas ar suprantamas. Pasiūlymas:
Palikti
"nuostatų" santrumpą nekeičiant jos į "nustatomo reguliavimo
nuostatas". 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-2411
perteklinė, nes tokia santrumpa iš esmės identiška trumpinamajai formuluotei „nuostatų proporcingumo vertinimas“;
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-241
nes jau pirmosios nuostatos, nustatančios, kad proporcingumo vertinimas atliekamas tik tada, kai nustatomu reguliavimu ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, turinys suponuoja, kad proporcingumo vertinimas turi būti atliekamas, kai nustatomu reguliavimu reikalavimai užsiimti reglamentuojama profesija griežtinami, ir tuo pačiu paneigia būtinybę atlikti proporcingumo vertinimą, kai reikalavimai užsiimti reglamentuojama profesija mažinami, arba kai pakeitimai tiesiog redakcinio pobūdžio. Pritarti 4.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-2421 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamoje įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje vietoj žodžių „nurodyto sprendimo“ įrašytini žodžiai „nurodytų sprendimų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-2431 Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 4¹ dalies antrajame sakinyje nurodoma, kad „kompetentinga institucija kartu su kitais suinteresuotais subjektais turi teisę teikti pastabas kitai valstybei narei ar Europos Komisijai“. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad jos turinys suponuoja tai, kad kompetentinga institucija pastabas bus įgaliota teikti tik kartu su kitais suinteresuotais subjektais, t. y. nėra aišku, ar tikrai siekiama nustatyti privalomą bendrą pastabų teikimo procedūrą, pagal kurią nei kompetentinga institucija, nei suinteresuoti subjektai vienašališkai pastabų negalės teikti. Galbūt tikslesnė būtų formuluotė, pagal kurią „ir kompetentinga institucija, ir kiti suinteresuoti subjektai turėtų teisę teikti pastabas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-2441 Projekto 4 straipsnio 1 dalimi pildomame įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 3¹ punkte pirmą kartą šiame įstatyme vartojama sąvoka
„proporcingumo principas“ turėtų būti apibrėžta. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-02-243 Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis: projekto lyginamajame variante 3 straipsnio 2 dalimi keičiamame įstatymo 58 straipsnio 5 dalies tekste turi būti nurodomi projektu daromi pakeitimai;
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-2441 projekto 4 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje punkto numeris dėstytinas taip – „3¹“, o pildomame įstatymo tekste taip – „3¹)“;
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-2442 projekto 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmėje punkto numeris dėstytinas be skliausto; Pritarti 10.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-24 projekto 6 straipsnio 1 dalyje po žodžio „straipsnį“ įrašytini žodžiai ir skaičius „ir šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam Ekonomikos komitetui pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4493 bei jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Komiteto išvadas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Mykolas Majauskas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja (ES) Jolanta Dzikaitė
komitetas
RESPUBLIKOS REGLAMENTUOJAMŲ PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO ĮSTATYMO NR. X-1478 9, 58, 59 STRAIPSNIŲ, 6 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 3¹ STRAIPSNIU
d. 108-P-14
pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestiniai asmenys: nedalyvavo. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
redaguotina, nes:
Nepritariama Teisės departamento pirmos pastabos pirmajai sudėtinei daliai, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad santrumpa „nuostatos“ bus vartojamos ir LR Vyriausybės nutarime numatomuose įtvirtinti proporcingumo vertinimo kriterijuose, o jų turinys dėl direktyvos pobūdžio yra labai sudėtingas, t. y. sunkiau skaitomas ar suprantamas, siūlytina palikti „nuostatų“ santrumpą, nekeičiant jos į „nustatomo reguliavimo nuostatas“.
Pritariama Teisės departamento pirmos pastabos antrai ir trečiai sudėtinėms dalims – žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo variantą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamoje įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje vietoj žodžių „nurodyto sprendimo“ įrašytini žodžiai „nurodytų sprendimų“. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sakinyje nurodoma, kad „kompetentinga institucija kartu su kitais suinteresuotais subjektais turi teisę teikti pastabas kitai valstybei narei ar Europos Komisijai“. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad jos turinys suponuoja tai, kad kompetentinga institucija pastabas bus įgaliota teikti tik kartu su kitais suinteresuotais subjektais, t. y. nėra aišku, ar tikrai siekiama nustatyti privalomą bendrą pastabų teikimo procedūrą, pagal kurią nei kompetentinga institucija, nei suinteresuoti subjektai vienašališkai pastabų negalės teikti. Galbūt tikslesnė būtų formuluotė, pagal kurią „ir kompetentinga institucija, ir kiti suinteresuoti subjektai turėtų teisę teikti pastabas“. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
pirmą kartą šiame įstatyme vartojama sąvoka „proporcingumo principas“ turėtų būti apibrėžta. Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisės technikos taisyklėmis:
lyginamajame variante 3 straipsnio 2 dalimi keičiamame įstatymo 58 straipsnio 5 dalies tekste turi būti nurodomi projektu daromi pakeitimai;
4 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje punkto numeris dėstytinas taip – „3¹“, o pildomame įstatymo tekste taip – „3¹)“;
skliausto;
šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-04-22 siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4493 bei jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Komiteto išvadas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymas: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Jurgis Razma. 10. Komiteto atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Suredaguotas Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėja Raimonda Danė