Projekto lyginamasis variantas
6.353
2020 m. d. Nr. Vilnius
dalimi : „8. Pardavėjas privalo suteikti pirkėjui informaciją apie daiktams taikomą kainos sumažinimą (nuolaidą). Bet kuriame pranešime apie kainų sumažinimą turi būti nurodoma ankstesnė daikto kaina, kurią pardavėjas taikė nustatytą laikotarpį prieš pradėdamas taikyti sumažintas kainas. Ankstesne kaina yra laikoma mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė ne trumpesnį negu 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo. Tais atvejais, kai kaina mažinama nuosekliai, ankstesne kaina yra laikoma kaina, buvusi iki pirmojo jos sumažinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti:
1) trumpesnį negu 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo, jei daiktas buvo rinkoje mažiau negu 30 dienų;
2) kitokias, negu šioje dalyje nustatyta, pirkėjų informavimo apie greitai gendančių arba prekinę vertę greitai prarandančių daiktų kainų mažinimo taisykles.“
8, 9, 10 dalis laikyti atitinkamai 9, 10 ,11 dalimis. 3. Pakeisti 6.353 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „
10. Jeigu pardavėjas nesudarė galimybės pirkėjui nedelsiant daiktų pardavimo vietoje gauti šio straipsnio 1–8 dalyse nurodytą informaciją, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl vengimo sudaryti sutartį, o kai sutartis sudaryta, – per protingą terminą vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti kitus nuostolius. Pardavėjas turi grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą ir atlyginti kitus nuostolius nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sutarties nutraukimo dienos ar pirkėjo reikalavimo atlyginti nuostolius gavimo dienos.“
įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. balandžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narė Rasa Budbergytė
Projekto XIIIP-4459(2) lyginamasis variantas
6.353
2020 m. d. Nr. Vilnius
dalimi : „8. Pardavėjas privalo suteikti pirkėjui informaciją apie taikomą daiktų kainų sumažinimą. Bet kuriame pranešime apie daikto kainos sumažinimą turi būti nurodoma ankstesnė daikto kaina. Ankstesne kaina yra laikoma mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo. Tais atvejais, kai daikto kaina mažinama laipsniškai, ankstesne kaina yra laikoma daikto kaina, buvusi iki pirmojo jos sumažinimo. Jeigu daiktas buvo siūlomas pirkėjams mažiau negu 30 dienų, taikomas faktinis daikto siūlymo pirkėjams terminas. Šios dalies nuostatos netaikomos greitai gendantiems produktams arba prekinę vertę greitai prarandantiems daiktams.“
8, 9, 10 dalis laikyti atitinkamai 9, 10, 11 dalimis. 3. Pakeisti 6.353 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. 10 . Jeigu pardavėjas nesudarė galimybės pirkėjui nedelsiant daiktų pardavimo vietoje gauti šio straipsnio 1–78 dalyse nurodytą informaciją, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl vengimo sudaryti sutartį, o kai sutartis sudaryta,
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Civilinio kodekso 6.353 straipsniO papildymo įstatymo projektO
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.353 straipsnio papildymo įstatymo projektas (toliau – Civilinio kodekso papildymo įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į 2019 m. lapkričio 27 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiamos Europos Tarybos direktyva 93/13/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, kiek tai susiję su geresniu Europos Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=consil:PE_83_2019_REV_1 ). Šioje direktyvoje numatyti Prekių kainų direktyvos pakeitimai, susiję su kainų sumažinimo (nuolaidų) nurodymu. Civilinio kodekso papildymo įstatymo p rojekto tikslas – įgyvendinti aukščiau paminėtos 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2161 nuostatas, kurios nustato pardavėjo pareigą informuoti pirkėją apie prekių kainų sumažinimo (nuolaidų) . 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Civilinio kodekso papildymo įstatymo projekto rengėja ir siūlytoja
Šiuo metu pardavėjo pareigos informuoti pirkėją apie prekių kainų sumažinimo (nuolaidų) klausimai įstatymo lygmens teisės aktuose nėra reglamentuoti. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol pardavėjo pareigos informuoti pirkėją apie prekių kainų sumažinimą (nuolaidas) klausimai įstatymo lygmens teisės aktuose iš esmės nebuvo reglamentuoti, pardavėjai, prieš paskelbdami apie prekių kainų sumažinimą (nuolaidas), tam tikrą laikotarpį prieš tai pakelia prekių kainas, nuo kurių po kiek laiko skelbia apie prekių kainų sumažinimą (joms taikomas nuolaidas). Tokiu būdu yra klaidinami vartotojai, nes faktiškai nuolaidos nėra, jeigu prekių kainas su nuolaidomis lyginti su prekių kainomis, jas pakėlus, arba prekėms taikomos nuolaidos yra žymiai mažesnės, negu yra nurodoma pardavėjų. Siūlymas, kaip reglamentuoti vartotojų teisių didesnę apsaugą tokioje situacijoje nurodoma 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/2161, kurioje yra siūloma nustatyti sąlygas, kaip įgyvendinama pardavėjo pareiga informuoti pirkėją apie prekių kainų sumažinimą (nuolaidas). Šios nuostatos yra perkeltos į teikiamą Civilinio kodekso papildymo įstatymo projektą. Kaip laukiamą naujo teisinio reguliavimo teigiamą rezultatą galima įvardyti tai, jog priėmus Civilinio kodekso papildymo įstatymo projektą bus garantuota didesnė vartotojų teisių apsauga prekių kainų sumažinimo (nuolaidų) taikymo atvejais. Manytina, kad siūlomas reguliavimas labiau atitiktų ir konstitucinę normą, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Civilinio kodekso papildymo įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Priimtas Civilinio kodekso papildymo įstatymo projektas kriminogeninei situacijai, korupcijai tiesioginės įtakos neturės . 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Civilinio kodekso papildymo įstatymo projektą verslo sąlygos nesikeis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Civilinio kodekso papildymo įstatymo projektą , reikės priimti jo įgyvendinimui reikalingus įstatymų lydimuosius aktus ir (ar) jų pakeitimus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Civilinio kodekso papildymo įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas Civilinio kodekso papildymo įstatymo projektas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siūloma Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai (įgaliotoms institucijoms) iki Civilinio kodekso papildymo įstatymo projekto įsigaliojimo priimti šių teisės aktų įgyvendinimui reikalingus įstatymų lydimuosius aktus ir (ar) jų pakeitimus. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Civilinio kodekso papildymo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, taip pat jų nebus ir sutaupyta. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Civilinio kodekso papildymo įstatymo projektas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėse sistemose. Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Civilinio kodekso papildymo įstatymo projekto žodžiai: „pardavėjas“, „vartotojas“, „prekė“, „kainos sumažinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narė Rasa Budbergytė
2020-02-05
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.353 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti trumpesnį negu 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo, jei daiktas buvo rinkoje mažiau negu 30 dienų, taip pat kitokias, negu šioje dalyje nustatyta, pirkėjų informavimo apie greitai gendančių arba prekinę vertę greitai prarandančių daiktų kainų mažinimo taisykles. Taigi pagal projekto nuostatas Vyriausybė ar jos įgaliota institucija poįstatyminiame teisės akte turėtų teisę nustatyti išimtis iš CK nustatyto teisinio reguliavimo, nustatant kitokias pirkėjų informavimo apie parduodamų daiktų kainos sumažinimą taisykles. Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją galima tik įstatymu. Parduodamų prekių kainos nustatymas, tame tarpe prekių kainos sumažinimo taisyklės, mūsų nuomone, yra esminės prekybinės veiklos sąlygos. Todėl aukščiau nurodytos taisyklės turėtų būti nustatytos CK ar kitame įstatyme, o ne Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos priimtame poįstatyminiame teisės akte. Be to, svarstytina, ar siekiant projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūlomų keičiamo CK 6.353 straipsnio
žodį ,,(nuolaidą)“. 2. Iš projekto 1 straipsniu keičiamo CK
žodžių junginio „daiktas buvo rinkoje“ turinys.
Pastebėtina, kad siūlomą nuostatą reikėtų detalizuoti, nurodant minėtos rinkos apimtį, t. y. ar turima omenyje Lietuvos Respublikos ar atskirų didmeninės/mažmeninės prekybos subjektų (jų grupių) turima rinka. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamas Civilinio kodekso straipsnis reglamentuoja pardavėjo pareigą informuoti pirkėją, taigi ir parduodamo „daikto rinką“ siūlytina sieti su konkretaus pardavėjo ūkine veikla. 3. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamų įstatymo projektu į nacionalinę teisę siūloma perkelti
Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiamos Europos Tarybos direktyva 93/13/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, nuostatas, minėtą direktyvą reikėtų nurodyti CK priede. Privatinės teisės skyriaus vedėja, Daina Petrauskaitė pavaduojanti Teisės departamento direktorių M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. milda.masteikiene @lrs.lt S. Švedas, tel (8 5) 239 6165, el.p. saulius.svedas @lrs.lt
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.353 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-11-06 Nr. XIIIP-4459(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6 165 , el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Leonard Talmont, Mindaugas Puidokas, Zenonas Streikus; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Ingrida Aidietienė, Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys:
Milda Masteikienė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, Karolis Dieninis – LR teisingumo ministerijos Europos teisės departamento direktorius, Milda Deimantė – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja, Inga Grinevičė – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vyresnioji patarėja, Justina Kirstukė – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus patarėja, Irina Martinkevič – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja, Feliksas Petrauskas – Seimo Žmogaus teisių komiteto visuomeninis ekspertas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
dalies 1 ir 2 punktuose siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti trumpesnį negu 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo, jei daiktas buvo rinkoje mažiau negu 30 dienų, taip pat kitokias, negu šioje dalyje nustatyta, pirkėjų informavimo apie greitai gendančių arba prekinę vertę greitai prarandančių daiktų kainų mažinimo taisykles. Taigi pagal projekto nuostatas Vyriausybė ar jos įgaliota institucija poįstatyminiame teisės akte turėtų teisę nustatyti išimtis iš CK nustatyto teisinio reguliavimo, nustatant kitokias pirkėjų informavimo apie parduodamų daiktų kainos sumažinimą taisykles. Konstitucinis Teismas
pažymėjo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją galima tik įstatymu. Parduodamų prekių kainos nustatymas, tame tarpe prekių kainos sumažinimo taisyklės, mūsų nuomone, yra esminės prekybinės veiklos sąlygos. Todėl aukščiau nurodytos taisyklės turėtų būti nustatytos CK ar kitame įstatyme, o ne Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos priimtame poįstatyminiame teisės akte. Be to, svarstytina, ar siekiant projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūlomų keičiamo
nereikėtų išbraukti žodį ,,(nuolaidą)“. Pritarti11
keičiamo CK 6.353 straipsnio 8 dalies 1 punkte siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus žodžių junginio „daiktas buvo rinkoje“ turinys.
Pastebėtina, kad siūlomą nuostatą reikėtų detalizuoti, nurodant minėtos rinkos apimtį, t. y. ar turima omenyje Lietuvos Respublikos ar atskirų didmeninės/mažmeninės prekybos subjektų (jų grupių) turima rinka. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamas Civilinio kodekso straipsnis reglamentuoja pardavėjo pareigą informuoti pirkėją, taigi ir parduodamo „daikto rinką“ siūlytina sieti su konkretaus pardavėjo ūkine veikla. Pritarti
teikiamų įstatymo projektu į nacionalinę teisę siūloma perkelti 2019 m. lapkričio 27 d. priimtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiamos Europos Tarybos direktyva 93/13/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, nuostatas, minėtą direktyvą reikėtų nurodyti CK priede. Pritarti
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
(toliau
įstatymo pakeitimas yra siūlomas atsižvelgiant į Direktyvą (ES) 2019/2161. Manytume, kad tokiu atveju Direktyvos (ES) 2019/2161 nuostatos perkėlimas turėtų būti tikslus .
Projekto 1 straipsniu papildant Civilinio kodekso
2019/2161 2 straipsnio nuostata, kuria iš dalies keičiamas Direktyvos 98/6/EB 6a straipsnis. Konkrečiai, šioje nuostatoje nuorodma taisyklė, jog pranešime apie kainų sumažinimą (nuolaidą) turi būti nurodoma ankstesnė prekės kaina, kuri yra suprantama kaip mažiausia kaina, kurią prekiautojas taiko per laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų iki kainos sumažinimo. Kitaip tariant, ankstesnė kaina, yra mažiausia prekės kaina, kurią pardavėjas taikė per atitinkamą laikotarpį (apskaitos laikotarpis). Pavyzdžiui, per nurodytąjį 30 dienų laikotarpį kaina galėjo keistis 10 kartų, tačiau Direktyvos (ES) 2019/2161 prasme ankstesne kaina yra laikoma ta, kuri buvo mažiausia. Šia taisykle siekiama, be kita ko, kad prekybininkai nepiktnaudžiautų pranešimais apie kainos sumažinimą. Tuo tarpu Projekte vartojama aptariamos nuostatos lingvistinė konstrukcija skiriasi nuo Direktyvos (ES) 2019/2161. Projekte siūloma ankstesne kaina laikyti mažiausią kainą, kurią pardavėjas taikė ne trumpesnį negu 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo. Tai gali būti suprantama kaip kaina, kuri buvo taikyta (fiksuota) bent 30 dienų. Siūlome vartoti būtent Direktyvoje (ES)
laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų iki kainos sumažinimo. Pritarti
Direktyvos (ES) 2019/2161 nuostata yra susijusi su kitomis šios direktyvos nuostatomis (pavyzdžiui, 2, 4, 7 straipsniais), kurias reikės įgyvendinti keičiant Civilinį kodeksą. Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinėje sistemoje (LINESIS) yra parengtas Direktyvos (ES) 2019/2161 įgyvendinimo planas, už kurį yra atsakingos Vyriausybės įstaigos.
Atsižvelgiant į tai, kad už Sąjungos teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisės sistemą yra atsakinga Vyriausybė, o taip pat į tai, kad konkrečiu atveju reikia sistemiškai įvertinti poreikį keisti daugiau Civilinio kodekso nuostatų, siūlytume dėl Projekto prašyti Vyriausybės išvados. Atsižvelgti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada gauta 2020 m. liepos 8 d. Nutarimas Nr. 754. ( iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui tobulinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus )
paprastai teikiamos nuorodos į įgyvendinamą Sąjungos teisės aktą. Taigi, Civilinio kodekso priedą reikės papildyti nuoroda į Direktyvą (ES) 2019/2161 . Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog pagal Direktyvos (ES) 2019/2161 7 straipsnį šią direktyvą įgyvendinantys teisės aktai turi būti priimti iki 2021 m. lapkričio 28 d., o direktyvos nuostatos turi būti taikomos nuo 2022 m. gegužės 28 d. Atsižvelgiant į tai, kad direktyvos perkėlimo ir jos taikymo terminai yra vėlesni nei Projekto įsigaliojimo data, teisės technikos prasme, tokia nuoroda gali būti pateikta ir vėliau, kai Vyriausybė parengs visus direktyvai įgyvendinti būtinus Civilinio kodekso pakeitimus. Pritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. SV-S-1637 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.353 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-4459 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui patobulinti Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą pagal šias pastabas ir pasiūlymus :
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. vasario 19 d. raštu Nr. (8.7.1E)4T-54 pateiktą išvadą dėl Įstatymo projekto atitikties
11
aiškinamajame rašte nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimas yra siūlomas atsižvelgiant į 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, kiek tai susiję su geresniu Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu. Pastebėtina, kad Direktyvos (ES) 2019/2161 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ankstesnė kaina – mažiausia kaina, kurią prekiautojas taiko per laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų iki kainos sumažinimo. Šia nuostata siekiama Europos Sąjungos valstybėms narėms leisti nuspręsti, ar nustatant ankstesnę kainą taikyti būtent 30 dienų laikotarpį ar ilgesnį laikotarpį. Pagal siūlomą Įstatymo projektu keičiamo Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalies formuluotę „ne trumpesnį negu 30 dienų laikotarpį“ nėra aišku, kokį konkretų laikotarpį, kuris būtų taikomas nustatant ankstesnę kainą, siūloma įtvirtinti Civiliniame kodekse. Siekiant užtikrinti aiškų Direktyvos (ES) 2019/2161 nuostatų perkėlimą ir taikymą praktikoje, siūlytina Įstatymo projektu keičiamo Civilinio kodekso
11 3.
11
kainos mažinimas gali būti daugkartinis, tačiau nebūtinai nuoseklus (pavyzdžiui, pirmą kartą kaina gali būti mažinama 20 proc., antrą kartą – 10 proc. ir pan.), Įstatymo projektu keičiamo Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalyje vietoje žodžio „nuosekliai“ siūlytina vartoti žodį
„palaipsniui“, analogiškai kaip Direktyvos (ES) 2019/2161 2 straipsnio 1
dalyje. Pritarti11
Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalies 1 punkte netikslinga suteikti įgaliojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti trumpesnį negu 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo, jei daiktas buvo rinkoje mažiau negu 30 dienų. Siūlytina Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalyje tiesiogiai nustatyti, kad tokiu atveju vietoje 30 dienų termino taikomas faktinis daikto buvimo rinkoje (siūlymo pirkėjams) terminas. Pritarti11
(ES) 2019/2161 2 straipsnio 1 dalies nuostatų tikslus, siūlytina vietoj Įstatymo projektu keičiamo Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalies 2 punkto nustatyti, kad Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalis netaikoma greitai gendantiems produktams arba prekinę vertę greitai prarandantiems daiktams. Pritarti2
Įstatymo projekte siūloma nustatyti įsigaliojimo data jau praėjusi, taip pat įvertinus tai, kad turės būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, pasirengti taikyti įstatymą turės Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, verslo subjektai (pardavėjai), siūlytina nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą
(ES) 2019/2161 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus 1998 m. vasario 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas 8 straipsnio pakeitimus, taip pat į Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsnio 2 dalies nuostatas, siūlytina parengti ir kartu su Įstatymo projektu svarstyti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir nustatyti atsakomybę (baudą) už keičiamo Civilinio kodekso
reguliavimo sistemiškumo, rengiant Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio pakeitimus, siūlytina atsižvelgti į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus baudų dydžius. Pritarti
pasiūlymai : iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.353 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4459 (toliau – Įstatymo projektas) ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą pagal LR Seimo teisės departamento, LR Teisingumo ministerijos ir LR Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas. 7. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Valerijus Simulik, Sergėjus Jovaiša. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS civilinio kodekso
2020 m. spalio 21 d. Nr. 102-P-38
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo narė Rasa Budbergytė, Teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupės vadovė Natalija Žilinskienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Irina Martinkevič, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus patarėja Justina Kirstukė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė, atstovas Arkadij Freidenzon. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.353 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti trumpesnį negu 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo, jei daiktas buvo rinkoje mažiau negu 30 dienų, taip pat kitokias, negu šioje dalyje nustatyta, pirkėjų informavimo apie greitai gendančių arba prekinę vertę greitai prarandančių daiktų kainų mažinimo taisykles. Taigi pagal projekto nuostatas Vyriausybė ar jos įgaliota institucija poįstatyminiame teisės akte turėtų teisę nustatyti išimtis iš CK nustatyto teisinio reguliavimo, nustatant kitokias pirkėjų informavimo apie parduodamų daiktų kainos sumažinimą taisykles. Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją galima tik įstatymu. Parduodamų prekių kainos nustatymas, tame tarpe prekių kainos sumažinimo taisyklės, mūsų nuomone, yra esminės prekybinės veiklos sąlygos. Todėl aukščiau nurodytos taisyklės turėtų būti nustatytos CK ar kitame įstatyme, o ne Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos priimtame poįstatyminiame teisės akte. Be to, svarstytina, ar siekiant projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūlomų keičiamo CK 6.353 straipsnio 8 dalyje vartojamų sąvokų suderinamumo, minėtoje dalyje nereikėtų išbraukti žodį ,,(nuolaidą)“. Pritarti Pritarti Pritariant Teisės departamento pastabai Projekto nuostatos patobulintos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą (2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 754 4, 5 punktai).
tiesiogiai nustatoma, kad „ Jeigu daiktas buvo siūlomas pirkėjams mažiau negu 30 dienų, taikomas faktinis daikto siūlymo pirkėjams terminas. Šios dalies nuostatos netaikomos greitai gendantiems produktams arba prekinę vertę greitai prarandantiems daiktams.“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo CK 6.353 straipsnio 8 dalies 1 punkte siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus žodžių junginio „daiktas buvo rinkoje“ turinys. Pastebėtina, kad siūlomą nuostatą reikėtų detalizuoti, nurodant minėtos rinkos apimtį, t. y. ar turima omenyje Lietuvos Respublikos ar atskirų didmeninės/mažmeninės prekybos subjektų (jų grupių) turima rinka. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamas Civilinio kodekso straipsnis reglamentuoja pardavėjo pareigą informuoti pirkėją, taigi ir parduodamo
„daikto rinką“ siūlytina sieti su konkretaus pardavėjo ūkine veikla. Atsižvelgti
Formuluotė
„daiktas buvo rinkoje“ pakeista į „siūlymas pirkėjams“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projektu į nacionalinę teisę siūloma perkelti
Tarybos direktyvos (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiamos Europos Tarybos direktyva 93/13/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, nuostatas, minėtą direktyvą reikėtų nurodyti CK priede. Neatsižvelgti Pastabai pritartina. Tačiau pagal Direktyvos (ES) 2019/2161 7 straipsnį šią direktyvą įgyvendinantys teisės aktai turi būti priimti ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 28 d., o nuostatos taikomos nuo 2022 m. gegužės 28 d. Atsižvelgiant į tai, kad direktyvos perkėlimo ir jos taikymo terminai yra vėlesni nei Projekto įsigaliojimo data, tokia nuoroda bus nurodyta vėliau, kai Vyriausybė parengs visus direktyvai įgyvendinti būtinus Civilinio kodekso pakeitimus. 4.
ministerijos Europos teisės departamentas 2020-02-19 Įvertinę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.353 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4459 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad Projekto nuostatomis siekiama perkelti Direktyvos (ES) 2019/2161 nuostatą, kuria stiprinama vartotojų teisė gauti tikslią informaciją apie prekei taikomą nuolaidą. Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį į kelis Direktyvos (ES) 2019/2161 perkėlimo aspektus:
aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo pakeitimas yra siūlomas atsižvelgiant į Direktyvą (ES) 2019/2161. Manytume, kad tokiu atveju Direktyvos (ES) 2019/2161 nuostatos perkėlimas turėtų būti tikslus. Projekto
yra netiksliai perkeliama Direktyvos (ES) 2019/2161 2 straipsnio nuostata, kuria iš dalies keičiamas Direktyvos 98/6/EB 6a straipsnis. Konkrečiai, šioje nuostatoje nuorodma taisyklė, jog pranešime apie kainų sumažinimą (nuolaidą) turi būti nurodoma ankstesnė prekės kaina, kuri yra suprantama kaip mažiausia kaina, kurią prekiautojas taiko per laikotarpį , kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų iki kainos sumažinimo. Kitaip tariant, ankstesnė kaina, yra mažiausia prekės kaina, kurią pardavėjas taikė per atitinkamą laikotarpį (apskaitos laikotarpis). Pavyzdžiui, per nurodytąjį 30 dienų laikotarpį kaina galėjo keistis 10 kartų, tačiau Direktyvos (ES) 2019/2161 prasme ankstesne kaina yra laikoma ta, kuri buvo mažiausia. Šia taisykle siekiama, be kita ko, kad prekybininkai nepiktnaudžiautų pranešimais apie kainos sumažinimą. Tuo tarpu Projekte vartojama aptariamos nuostatos lingvistinė konstrukcija skiriasi nuo Direktyvos (ES) 2019/2161. Projekte siūloma ankstesne kaina laikyti mažiausią kainą, kurią pardavėjas taikė ne trumpesnį negu 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo. Tai gali būti suprantama kaip kaina, kuri buvo taikyta (fiksuota) bent 30 dienų.
Siūlome vartoti būtent Direktyvoje (ES) 2019/2161 nurodytą formuluotę: mažiausia kaina, kurią prekiautojas taiko per laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų iki kainos sumažinimo. Atsižvelgti Direktyvos (ES) 2019/2161 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ankstesnė kaina – mažiausia kaina, kurią prekiautojas taiko per laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų iki kainos sumažinimo. Šia nuostata siekiama Europos Sąjungos valstybėms narėms leisti nuspręsti, ar nustatant ankstesnę kainą taikyti būtent 30 dienų laikotarpį ar ilgesnį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą (2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 754 2 punktas), Projektas patobulintas keičiamo Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalyje nurodant tikslų – 30 dienų terminą. 5. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas
atkreipti dėmesį į tai, kad aptariama Direktyvos (ES) 2019/2161 nuostata yra susijusi su kitomis šios direktyvos nuostatomis (pavyzdžiui, 2, 4, 7 straipsniais), kurias reikės įgyvendinti keičiant Civilinį kodeksą. Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinėje sistemoje (LINESIS) yra parengtas Direktyvos (ES) 2019/2161 įgyvendinimo planas, už kurį yra atsakingos Vyriausybės įstaigos. Atsižvelgiant į tai, kad už Sąjungos teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisės sistemą yra atsakinga Vyriausybė, o taip pat į tai, kad konkrečiu atveju reikia sistemiškai įvertinti poreikį keisti daugiau Civilinio kodekso nuostatų, siūlytume dėl Projekto prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada gauta (
d. nutarimas Nr. 754). 6. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas
teisės aktuose paprastai teikiamos nuorodos į įgyvendinamą Sąjungos teisės aktą. Taigi, Civilinio kodekso priedą reikės papildyti nuoroda į Direktyvą (ES) 2019/2161 .
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog pagal Direktyvos (ES) 2019/2161 7 straipsnį šią direktyvą įgyvendinantys teisės aktai turi būti priimti iki 2021 m. lapkričio 28 d., o direktyvos nuostatos turi būti taikomos nuo 2022 m. gegužės 28 d. Atsižvelgiant į tai, kad direktyvos perkėlimo ir jos taikymo terminai yra vėlesni nei Projekto įsigaliojimo data, teisės technikos prasme, tokia nuoroda gali būti pateikta ir vėliau, kai Vyriausybė parengs visus direktyvai įgyvendinti būtinus Civilinio kodekso pakeitimus. Pritarti Svarstomas projektas nepapildytas, laikantis pozicijos, kad nuoroda į įgyvendinamą Direktyvą (ES) 2019/2161 bus įrašyta vėliau, kai Vyriausybė parengs visus direktyvai įgyvendinti būtinus Civilinio kodekso pakeitimus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos prekybos įmonių asociacija 2020-10-192 Lietuvos prekybos įmonių asociacija (toliau – LPĮA) susipažino su Civilinio kodekso 6.353 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-4459 nuostatomis ir pritaria projekto keliamam tikslui – įgyvendinti 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2161 („Omnibus direktyva“) nuostatas. LPĮA taip pat pritaria atnaujintai įstatymo projekto redakcijai.
LPĮA siūlo numatyti įstatymo įsigaliojimo data 2021 m. lapkričio 1 d., nes: Omnibus direktyva turi būti perkelta iki 2021 m. lapkričio 28 d., o įsigalioti iki 2022 m. gegužės 28 d. -Dėl teisėkūros proceso rudens sesijos metu intensyvumo įstatymo projekto priėmimas gali nusikelti, todėl tikslinga taikyti vėlesnę dviejų datų taisyklės datą, t. y. lapkričio 1 d.
Patobulintu projektu įstatymo įsigaliojimo data ir taip nukelta, atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo20 str. 4 d. nuostatą. Be to, patobulintu projektu atsisakyta įpareigojimo Vyriausybei rengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, Projekto tikslas labiau apginti vartotojų teises ir juo siūloma anksčiau įgyvendinti vieną iš Direktyvos (ES) 2019/2161 nuostatų. Nukėlus įsigaliojimo datą, Projektas netektų prasmės, nes per tą laiką jau bus parengti visą direktyvą įgyvendinančių teisės aktų projektai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-07-08 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2020 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. SV-S-1637 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.353 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-4459 (toliau
teisingumo ministerijos 2020 m. vasario 19 d. raštu Nr. (8.7.1E)4T-54 pateiktą išvadą dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. Pritarti
nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimas yra siūlomas atsižvelgiant į 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, kiek tai susiję su geresniu Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu. Pastebėtina, kad Direktyvos (ES) 2019/2161 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ankstesnė kaina – mažiausia kaina, kurią prekiautojas taiko per laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų iki kainos sumažinimo. Šia nuostata siekiama Europos Sąjungos valstybėms narėms leisti nuspręsti, ar nustatant ankstesnę kainą taikyti būtent 30 dienų laikotarpį ar ilgesnį laikotarpį. Pagal siūlomą Įstatymo projektu keičiamo Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalies formuluotę „ne trumpesnį negu 30 dienų laikotarpį“ nėra aišku, kokį konkretų laikotarpį, kuris būtų taikomas nustatant ankstesnę kainą, siūloma įtvirtinti Civiliniame kodekse. Siekiant užtikrinti aiškų Direktyvos (ES) 2019/2161 nuostatų perkėlimą ir taikymą praktikoje, siūlytina Įstatymo projektu keičiamo Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalyje nurodyti tikslų – 30 dienų terminą. Pritarti
2020-07-081 3.
Atsižvelgiant į tai, kad kainos mažinimas gali būti daugkartinis, tačiau nebūtinai nuoseklus (pavyzdžiui, pirmą kartą kaina gali būti mažinama 20 proc., antrą kartą – 10 proc. ir pan.), Įstatymo projektu keičiamo Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalyje vietoje žodžio
„nuosekliai“ siūlytina vartoti žodį „palaipsniui“, analogiškai kaip
Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti trumpesnį negu 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo, jei daiktas buvo rinkoje mažiau negu 30 dienų. Siūlytina Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalyje tiesiogiai nustatyti, kad tokiu atveju vietoje 30 dienų termino taikomas faktinis daikto buvimo rinkoje (siūlymo pirkėjams) terminas. Pritarti
straipsnio 1 dalies nuostatų tikslus, siūlytina vietoj Įstatymo projektu keičiamo Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalies 2 punkto nustatyti, kad
produktams arba prekinę vertę greitai prarandantiems daiktams. Pritarti
siūloma nustatyti įsigaliojimo data jau praėjusi, taip pat įvertinus tai, kad turės būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, pasirengti taikyti įstatymą turės Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, verslo subjektai (pardavėjai), siūlytina nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Pritarti iš dalies Pirma, pažymėtina, kad svarstomo Projekto 1 straipsniu siūloma 6.353 straipsnio 8 dalis patobulinta, atsisakant įtvirtinti pradiniame projekte nurodytus įgaliojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybei (nustatyti trumpesnį negu 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo, jei daiktas buvo rinkoje mažiau negu 30 dienų bei kitokias pirkėjų informavimo apie greit gendančių arba prekinę vertę greit prarandančių daiktų kainų mažinimo taisykles). Todėl atsisakytina ir Projekto 2 str. 2 dalyje siūlomo įtvirtinti termino, per kurį Vyriausybė turėtų parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Antra, Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 4 d. įtvirtinta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Nors ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvos (ES) 2019/2161 7 straipsnį šią direktyvą įgyvendinantys teisės aktai turi būti priimti ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 28 d., o nuostatos taikomos nuo 2022 m. gegužės 28 d., siūlytina projekto įsigaliojimo datą tobulinti į 2021 m. gegužės 1 d. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-07-08 7.
Atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2019/2161 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas 8 straipsnio pakeitimus, taip pat į Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsnio 2 dalies nuostatas, siūlytina parengti ir kartu su Įstatymo projektu svarstyti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir nustatyti atsakomybę (baudą) už keičiamo Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalies reikalavimų pažeidimą. Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, rengiant Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio pakeitimus, siūlytina atsižvelgti į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus baudų dydžius. Pritarti Komiteto posėdyje nutarta įregistruoti lydimąjį projektą, t.y., Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris turi būti svarstomas kartu su komiteto patobulintu projektu Nr. XIIIP-4459(2). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2020-09-30 * Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.353 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4459 (toliau – Įstatymo projektas) ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą pagal LR
pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.533 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-4459(2) ir komiteto išvadoms. 2.
Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris turi būti svarstomas kartu su komiteto patobulintu projektu Nr. XIIIP-4459(2). 8. Balsavimo rezultatai:
1Už – 9, prieš – 0, susilaikė – 1. 2. Pritarta bendru sutarimu (už – 10,
prieš – nėra, susilaikė – nėra). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra . PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė