Projekto lyginamasis variantas
vietos savivaldos įstatymo nr. i-533 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo
2020 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių
balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Slaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus iš komiteto narių mero siūlymu skiria komitetai.
Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu iš komiteto narių skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba iš komiteto narių mero siūlymu. Savivaldybės tarybos opozicija bet kuriuo metu gali rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, siūlyti kitą savivaldybės tarybos narį į Kontrolės komiteto pirmininko pareigas, o savivaldybės taryba artimiausiame tarybos posėdyje turi priimti sprendimą pakeisti Kontrolės komiteto pirmininką, jeigu siūlomas kandidatas atitinka šioje dalyje nustatytus reikalavimus. Komiteto pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šiame įstatyme, savivaldybės tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Komiteto pirmininkas mero siūlymu komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba neatitinkančiu šiame įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Kontrolės komiteto pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš šių komisijų narių. Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras iš šių komisijų narių meras teikia savivaldybės tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija nepasiūlo Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus savivaldybės taryba iš šių komisijų narių skiria mero teikimu. Savivaldybės tarybos opozicija bet kuriuo metu gali rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, siūlyti kitą savivaldybės tarybos narį į Etikos komisijos arba Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas, o savivaldybės taryba artimiausiame tarybos posėdyje turi priimti sprendimą pakeisti Etikos komisijos arba Antikorupcijos komisijos pirmininką, jeigu siūlomas kandidatas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Guoda Burokienė Algis Strelčiūnas Zenonas Streikus Ričardas Juška
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą parengti paskatino tai, kad kai kuriose savivaldybėse išryškėjo įstatymo taikymo trūkumai, sąlygoti nepakankamo reguliavimo. Dėl šių teisės spragų savivaldybės tarybos opozicija negali visa apimtimi pasinaudoti jai įstatymo suteiktomis teisėmis. Projekto tikslas – užpildyti teisinio reguliavimo spragas, kad savivaldybės tarybos opozicija galėtų realizuoti įstatymo jai suteiktas teises skirti kontroliuojančių savivaldybės tarybos subjektų (Kontrolės komiteto, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos) pirmininkus. Projekto uždavinys – nustatyti tvarką, kaip savivaldybės tarybos opozicija gali inicijuoti minėtų pirmininkų keitimą savivaldybės tarybos kadencijos metu bei užtikrinti, kad taryba priimtų atitinkamus sprendimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai – Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatyme yra nustatyta tvarka, kad per 2 mėnesius nuo pirmo savivaldybės tarybos posėdžio turi būti sudaromi komitetai ir komisijos ir paskirti jų pirmininkai. Taip pat yra nustatyta, kad Kontrolės komiteto, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus siūlo opozicija, bent pusės opozicijai priklausančių tarybos narių rašytiniu siūlymu. Tuo atveju, jeigu opozicijos nėra arba ji nepasiūlo kandidato, kandidatą siūlo meras. Jeigu per 2 mėnesius šie pirmininkai nepaskiriami, tai yra pagrindas įvesti savivaldybėje tiesioginį valdymą. Įstatymas numato reikalavimus visų komitetų ir komisijų pirmininkams būti nepriekaištingos reputacijos. Daugiau jokių apribojimų nėra numatyta.
Įstatyme taip pat nustatyta, kad Kontrolės komiteto, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkai skiriami reglamento nustatyta tvarka. Įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad skiriant Kontrolės komiteto, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus, bei sprendžiant nepasitikėjimo jais klausimą gali būti balsuojama slaptai. Įstatymo įgyvendinimo analizė parodė, kad nors įstatymo leidėjo tikslas yra aiškus – užtikrinti, kad kontroliuojančių komitetų ir komisijų pirmininkų pareigas eitų opozicijos atstovas, kaip tai yra savaime suprantama brandžios demokratijos šalyse, praktikoje nuolat atsiranda bandymų įvairiais būdais apeiti šį įstatymo reikalavimą. Yra žinomi atvejai, kai savivaldybės taryba reglamente nustato daugiau apribojimų kandidatams, nei numato įstatymas (pvz. apriboja, kad ta pati kandidatūra gali būti teikiama ne daugiau kaip du kartus), ir vadovaudamiesi įstatymo nuostata, numatančia, kad šie pirmininkai skiriami reglamento nustatyta tvarka, tokių kandidatūrų net neteikia svarstymui. Taip pat žinomi atvejai, kai nespėjus pasiskelbti opozicijai skubiai yra priimami sprendimai ir paskiriami pirmininkai, atstovaujantys daugumai, o pirmininkų keitimo procedūra įstatyme nėra numatyta. Įstatymo nuostata, leidžianti balsuoti slaptai skiriant šiuos pirmininkus, taip pat lemia tai, kad opozicijos teikiami kandidatai nėra tvirtinami. Taip yra iš esmės apribojamos opozicijos teisės kontroliuoti tarybos darbą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Atsižvelgiant į nurodytus esamo reglamentavimo trūkumus siūloma:
Kontrolės komiteto, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkai skiriami reglamento nustatyta tvarka.
Manytina, kad šių pareigūnų skyrimo tvarka pakankamai reglamentuota įstatyme, todėl papildomos tvarkos tarybos reglamente nėra būtinos, o kaip rodo praktika, neretai jos iškreipia tikrąją įstatymo leidėjo valią. 2. Įstatyme aiškiai nustatyti, kad, jeigu kandidatas atitinka įstatymo reikalavimus, savivaldybės taryba turi jį paskirti į pareigas. Šiuo metu galiojanti įstatymo norma, kad Kontrolės komiteto pirmininką (atitinkamai ir Etikos komisijos bei Antikorupcijos komisijos pirmininką) „savivaldybės tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, iš komiteto narių skiria savivaldybės taryba“ taip pat turi būti suprantama kaip imperatyvas paskirti įstatymo reikalavimus atitinkantį asmenį į pareigas, o ne tik svarstyti kandidatūrą. Toks imperatyvas nelaikytinas laisvo mandato pažeidimu, nes Konstitucinis Teismas dar 2009 m. gegužės 15 d. sprendime yra išaiškinęs Seimo nario laisvo mandato ribas, kurios pagal analogiją yra aktualios ir taikytinos ir kitiems atstovaujamąją valdžią įgyvendinantiems asmenims, t. y. savivaldybių tarybų nariams. Šiame Konstitucinio Teismo sprendime konstatuota, kad „Seimo nario laisvas mandatas negali būti tapatinimas su Seimo nario laisvu veikimu vien savo nuožiūra, ignoruojant Konstituciją. Konstitucija suponuoja tik tokią Seimo nario nuožiūros ir tokią Seimo nario sąžinės sampratą, pagal kurią tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų bei jos saugomų ir ginamų vertybių nėra atotrūkio ar prieštaravimų.
Kitoks konstitucinio Seimo nario laisvo mandato principo aiškinimas – esą jis gali būti suprantamas kaip Konstitucijos ir įstatymų nevaržoma Seimo nario absoliuti laisvė Seimo posėdyje veikti taip, kad Seimas nevykdytų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų priimti atitinkamus sprendimus, reikštų, kad būtų sudaromos sąlygos priimti su Konstitucija nesuderinamus sprendimus.“ Konstitucinis Teismas išaiškino, kad nėra konstitucinių argumentų, leidžiančių teigti, kad jei neginčijamas objektyvaus pobūdžio faktas, esama kokių nors konstituciškai pateisinamų aplinkybių, dėl kurių Seimo nario balsavimas prieš reikalingą priimti sprendimą būtų suderinamas su iš Seimo nario priesaikos jam kylančia pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija. Priešingu atveju būtų nukrypstama nuo Konstitucijoje įtvirtintų imperatyvų, nes įstatymo nustatytų sprendimų nepriėmimas yra nesuderinamas su iš Konstitucijos 112 straipsnio 2 dalies, 115 straipsnio 2 punkto kylančiais reikalavimais, konstituciniu teisinės valstybės principu, taip pat būtų sudaromos prielaidos interpretuoti konstitucinį Seimo nario laisvo mandato principą kaip Konstitucijos ir įstatymų nevaržomą Seimo nario laisvę veikti ir taip, kad būtų priimami su Konstitucija nesuderinami sprendimai, nepaisoma iš Konstitucijos ir Seimo nario priesaikos kylančių imperatyvų. Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas savivaldybės tarybos nario priesaikos tekstas.
Prisiekdamas savivaldybės tarybos narys įsipareigoja gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Vykdant įstatymo nustatytus įgaliojimus savivaldybės tarybai kyla pareiga priimti įstatymuose numatytus sprendimus, pvz. paskirti į pareigas įstatymų reikalavimus atitinkančius asmenis. Savivaldybės tarybos pareiga tokiu atveju yra tik įsitikinti, kad kandidatas atitinka įstatyme jam keliamus reikalavimus, t. y. įsitikinti objektyvaus pobūdžio faktu. Tačiau laisvo mandato principas neleidžia savivaldybės tarybos nariui veikti laisvai, t. y. nepriimti įstatymo nustatytų sprendimų. Savivaldybės tarybos nario veikimas priešingai, nei nustatyta įstatyme, turėtų būti laikomas priesaikos sulaužymu ir už tai turėtų būti taikoma įstatymo nustatyta atsakomybė – savivaldybės tarybos mandato netekimas. 3. Atsisakyti nuostatos, kad skiriant šiuos pirmininkus ir sprendžiant nepasitikėjimo jais klausimą gali būti balsuojama slaptai. Kadangi šie pirmininkai turi būti iš opozicijos, slaptas balsavimas vienareikšmiškai lemia balsavimo rezultatus, t. y. opozicijos teikiamo kandidato nepaskyrimą arba balsavimą dėl nepasitikėjimo juo valdančiųjų balsais, tokiu būdu pažeidžiant konstitucinį teisinės valstybės principą, numatantį, kad demokratija pasireiškia per galimybę opozicijai kontroliuoti valdančiųjų priimtus sprendimus. Slaptas balsavimas taip pat neleidžia identifikuoti, ar konkretus savivaldybės tarybos narys nepiktnaudžiauja jam suteiktu mandatu ir nepažeidžia priesaikos, nepriimdamas sprendimo skirti kontroliuojančio subjekto pirmininku opozicijos siūlomą kandidatą, atitinkantį įstatymo reikalavimus. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Poveikio vertinimas neturi būti atliktas. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas gali turėti teigiamos įtakos kovojant su korupcija, nes užtikrinus opozicijai galimybes kontroliuoti savivaldybių sprendimus, būtų sudarytos prielaidos užkirsti kelią galimai neskaidriems sprendimams. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas nesusijęs su verslo sąlygomis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymą savivaldybių tarybos turės peržiūrėti savo veiklos reglamentus ir prireikus juos patikslinti, kad reglamentų nuostatos neprieštarautų įstatymo nuostatoms. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, naujos sąvokos nėra įvedamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su lėšų poreikiu. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Savivaldybės taryba, Kontrolės komiteto pirmininkas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, opozicija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Guoda Burokienė Algis Strelčiūnas Zenonas Streikus Ričardas Juška
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS vietos savivaldos įstatymo nr. i-533 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMo PROJEKTO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 2 straipsniu keičiamo Vietos savivaldos įstatymo
tarybos opozicija galėtų bet kuriuo metu siūlyti pakeisti savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininką, o savivaldybės taryba būtų įpareigota artimiausiame posėdyje priimti sprendimą paskirti opozicijos pasiūlytą kandidatą į šias pareigas, jeigu jis atitiktų nustatytus reikalavimus. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti analogiška nuostata dėl savivaldybės tarybos Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų pakeitimo. Svarstytina, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas dera su savivaldybės tarybos teisiniu statusu bei kompetencija ir ar būtų objektyviai įmanoma užtikrinti jo įgyvendinimą. Savivaldybės taryba yra savivaldybės bendruomenės savivaldos teisę įgyvendinanti politinė atstovaujamoji institucija. Pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybės taryba, kaip kolegiali institucija, sudaryta iš savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių, savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose (12 straipsnio 1 dalis), sprendimus priimdama posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma (13 straipsnio 9 dalis). Pažymėtina, kad daugumos principas yra vienas iš sprendimų priėmimo demokratinių principų (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d., 2006 m. balandžio 4 d., 2018 m. kovo 2 d., 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimai).
Savivaldybės tarybos vidinių struktūrinių padalinių – komitetų ir komisijų sudarymas, jų pirmininkų skyrimas Vietos savivaldos įstatyme yra priskirtas savivaldybės tarybos kompetencijai (14 straipsnio 2, 3 dalys, 15 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktai), taigi šie klausimai turi būti sprendžiami savivaldybės tarybos nariams balsuojant, o sprendimai priimami savivaldybės tarybos narių daugumos, ne mažumos, valia. Projektu siūlomomis nuostatomis, pagal kurias savivaldybės tarybos opozicijos siūlymas saistytų savivaldybės tarybos narius jiems balsuojant dėl Kontrolės komiteto ir Etikos bei Antikorupcijos komisijų pirmininkų pakeitimo, būtų suvaržyta savivaldybės tarybos, kaip kolegialios atstovaujamosios institucijos, kompetencija spręsti atitinkamus klausimus balsų dauguma. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Kęstutis Masiulis. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos grupės vyresnioji patarėja Dalia Masaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-10 2,3 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 2 straipsniu keičiamo Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 3 dalį siūloma papildyti nuostata, pagal kurią savivaldybės tarybos opozicija galėtų bet kuriuo metu siūlyti pakeisti savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininką, o savivaldybės taryba būtų įpareigota artimiausiame posėdyje priimti sprendimą paskirti opozicijos pasiūlytą kandidatą į šias pareigas, jeigu jis atitiktų nustatytus reikalavimus. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti analogiška nuostata dėl savivaldybės tarybos Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų pakeitimo.
Svarstytina, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas dera su savivaldybės tarybos teisiniu statusu bei kompetencija ir ar būtų objektyviai įmanoma užtikrinti jo įgyvendinimą. Savivaldybės taryba yra savivaldybės bendruomenės savivaldos teisę įgyvendinanti politinė atstovaujamoji institucija. Pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybės taryba, kaip kolegiali institucija, sudaryta iš savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių, savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose (12 straipsnio 1 dalis), sprendimus priimdama posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma (13 straipsnio 9 dalis). Pažymėtina, kad daugumos principas yra vienas iš sprendimų priėmimo demokratinių principų (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d., 2006 m. balandžio 4 d., 2018 m. kovo 2 d., 2019 m. gruodžio
komitetų ir komisijų sudarymas, jų pirmininkų skyrimas Vietos savivaldos įstatyme yra priskirtas savivaldybės tarybos kompetencijai (14 straipsnio 2, 3 dalys, 15 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktai), taigi šie klausimai turi būti sprendžiami savivaldybės tarybos nariams balsuojant, o sprendimai priimami savivaldybės tarybos narių daugumos, ne mažumos, valia. Projektu siūlomomis nuostatomis, pagal kurias savivaldybės tarybos opozicijos siūlymas saistytų savivaldybės tarybos narius jiems balsuojant dėl Kontrolės komiteto ir Etikos bei Antikorupcijos komisijų pirmininkų pakeitimo, būtų suvaržyta savivaldybės tarybos, kaip kolegialios atstovaujamosios institucijos, kompetencija spręsti atitinkamus klausimus balsų dauguma. Pastaba nebeaktuali Įstatymo projektas sujungiamas su įstatymo projektu Nr.
XIIIP-2834(3), kuriame siūloma kita 14 straipsnio 3 dalies ir 15 straipsnio 1 dalies redakcijos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktai teisinio reguliavimo iniciatyvai keisti siūlomus straipsnius ir juos patobulinus sujungti su Komiteto patobulintu įstatymo projektu Nr. XIIIP-2834(3). 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė