Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 165 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Ikiteisminį tyrimą taip pat atlieka esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai – dėl laivo įgulos narių ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu, Kalėjimų departamento pareigūnai, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai – dėl šiose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų., Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įgalioti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – dėl aplinkos oro, vandens, dirvožemio, grunto užteršimo cheminėmis, biologinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitokių aplinkai ir gamtai padarytų nusikalstamų veikų.“
m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Linas Balsys Rasa Budbergytė
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama stiprinti kovą su aplinkai ir gamtai kenksminga nusikalstama veika, suteikiant platesnius įgaliojimus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantiems pareigūnams. Įteisinus galimybę, aplinkos apsaugos pareigūnams atlikti ikiteisminį tyrimą, būtų užtikrinta aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų greitesnis nutraukimas bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymas, jų patraukimas teisinėn atsakomybėn. Iki šiol kiekvienu atveju, kai reikia išsiaiškinti, ar taršių objektų veikla yra neteisėta, aplinkos apsaugos pareigūnai turi kreiptis į kitas ikiteisminio tyrimo įstaigas, nes neturi įgaliojimų vykdyti savarankiško tyrimo. Tai ypač sudėtinga tuomet, kai neteisėta veikla vykdoma taršių objektų vidinėse teritorijose ar nakties metu. Šiuo metu galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys aplinkos apsaugą, neleidžia greitai ir tinkamai reaguoti į nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių ar atskirų gyventojų skundus, pareiškimus ar pranešimus apie nusikalstamą veiką. Tokie patys teisės aktų taikymo principai galioja tiriant ir kitus aplinkosauginius pažeidimus, susijusius su gyvąja gamta. 2019 m. Europos Komisija savo ataskaitoje dėl aplinkos nuostatų įgyvendinimo priežiūros Lietuvoje, atkreipė dėmesį į tai, kad kovoti su aplinkosaugos pažeidimais itin sudėtingi, todėl pateikė rekomendacijas stiprinti aplinkos inspektorių, policijos ir prokuratūrų darbuotojų bendradarbiavimą. Priėmus nuostatą, kad ikiteisminį tyrimą galėtų atlikti ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pareigūnai, Lietuva sparčiau įgyvendintų minėtas EK rekomendacijas. 2.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Socialdemokratų partijos frakcija Seime. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnis numato, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija. Ikiteisminio tyrimo įstaigomis taip pat yra Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos Respublikos muitinė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, taip pat tolimajame plaukiojime esančių jūros laivų kapitonai bei Kalėjimų departamento pareigūnai, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad dėl aplinkos oro, vandens, dirvožemio, grunto užteršimo cheminėmis, biologinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitokių aplinkai ir gamtai padarytų nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą galėtų atlikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įgalioti pareigūnai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Priėmus pataisas bus išplėsta teisinė bazė, užtikrinanti nusikalstamų veikų prevenciją ir greitesnį kaltininkų nustatymą. 7.
Įstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Reikės papildyti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymą Nr. I-47 "Dėl Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos ir rekomendacijų patvirtinimo", taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus, reglamentuojančius Aplinkos apsaugos departamento valdymo struktūrą, numatant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įgaliotus pareigūnus, turėsiančius teisę atlikti ikiteisminį tyrimą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Aplinkos apsaugos departamentas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų poreikiu. 13.
13Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Ekologinis įvykis“, „Aplinkos apsauga“, „Tarša“, „Pareigūnai“
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Linas Balsys Rasa Budbergytė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 165 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų – esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonų ir Kalėjimų departamento pareigūnų, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktorių arba jų įgalioti pareigūnų – kompetencija atliekant ikiteisminį tyrimą pačiame BPK expressis verbis (pažodžiui) nėra siejama su nusikalstamomis veikomis, išaiškėjusiomis šiems subjektams atliekant jų tiesiogines funkcijas. Tuo tarpu iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo matyti, kad Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įgalioti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ikiteisminį tyrimą galėtų atlikti ne dėl bet kokių, o tik dėl tokių nusikalstamų veikų, kurios tiesiogiai susijusios su Aplinkos apsaugos departamento atliekamomis funkcijomis[1]. Atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminio tyrimo subjektai, kurie ikiteisminį tyrimą atlieka tada, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šiems subjektams atliekant būtent tiesiogines funkcijas, išvardinti BPK 165 straipsnio 1 dalyje (Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija ir kt.), rekomenduojame projektu siūlomą naują teisinį reguliavimą įtvirtinti BPK
pat atkreiptinas dėmesys, kad konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurių galiojančios redakcijos BPK 165 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai gali atlikti ikiteisminį tyrimą, yra išvardintos ne pačiame BPK, bet Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakyme Nr.
I-47 „Dėl ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos ir rekomendacijų patvirtinimo“, kuriame detaliai apibrėžta ikiteisminio tyrimo įstaigų kompetencija ir reguliuojami įvairūs ikiteisminio tyrimo atlikimo organizaciniai klausimai. Dėl to, siekiant nepažeisti BPK sistemiškumo, iš projekto reikėtų išbraukti nuostatas, apibrėžiančias nusikalstamas veikas, dėl kurių ikiteisminį tyrimą turėtų atlikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Be to, pritarus pasiūlymui projektu numatomą naują teisinį reguliavimą įtvirtinti BPK 165 straipsnio 1 dalyje, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad BPK 165 straipsnio 1 dalyje, priešingai, negu BPK 165 straipsnio 2 dalyje, yra išvardintos pačios ikiteisminio tyrimo įstaigos, o ne ikiteisminį tyrimą atliekantys įstaigų pareigūnai, todėl projektas turėtų būti atitinkamai tikslintinas. 2. Tuo atveju, jeigu nebūtų atsižvelgta į Teisės departamento Išvados 1-ąją pastabą, tuomet pastebėtina, kad projekte vartojama formuluotė „dėl aplinkos oro, vandens, dirvožemio, grunto užteršimo cheminėmis, biologinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitokių aplinkai ir gamtai padarytų nusikalstamų veikų“ yra kritikuotina keliais aspektais.
Pirma, formuluotės pradžia „dėl aplinkos oro, vandens, dirvožemio, grunto užteršimo cheminėmis, biologinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis“ beveik sutampa su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 2 straipsnio 6 dalyje pateiktu ekologinio įvykio apibrėžimu (ekologinis įvykis - aplinkos oro, vandens, dirvožemio, grunto užteršimas cheminėmis, biologinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitoks aplinkai padarytas poveikis), tačiau pastebėtina, kad ekologinio įvykio priežastimi gali būti ir ne nusikalstama veika. Dėl to manytina, kad ši projekte vartojama formuluotė, viena vertus, reguliuotų ir tokius teisinius santykius, kurie yra ne BPK reguliavimo dalykas, antra vertus, iš šios formuluotės apskritai nėra aišku, apie kokias konkrečiai nusikalstamas veikas kalbama. Antra, iš projekte vartojamos formuluotės „kitokių aplinkai ir gamtai padarytų nusikalstamų veikų“ matyti, kad projektu norima reglamentuoti nusikalstamų veikų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XXXVIII skyriuje, ikiteisminio tyrimo atlikimą, tačiau ši formuluotė nesuderinta su BK XXXVIII skyriaus pavadinimu „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai“.
Trečia, BPK įtvirtinus baigtinį sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai galėtų atlikti ikiteisminį tyrimą, liktų neišspręstas ikiteisminio tyrimo atlikimo klausimas esant nusikalstamų veikų daugetui (idealiajai ar realiajai sutapčiai), kai asmuo įtariamas padaręs ne tik BK XXXVIII skyriuje numatytą nusikalstamą veiką, bet ir kitame BK skyriuje numatytą nusikalstamą veiką. Ketvirta, projektu siūlomas teisinis reguliavimas sistemiškai nedera su BPK 171 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pagal kurį prokuroras turi teisę nuspręsti, kokia ikiteisminio tyrimo įstaiga turėtų atlikti ikiteisminį tyrimą, taip pat su BPK 175 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pagal kurias prokuroras turi teisę pavesti atskirus tyrimo veiksmus atlikti bet kokiai kitai tos pačios ar kitos vietovės ikiteisminio tyrimo įstaigai. 3. Siekiant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikti įgaliojimus atlikti ikiteisminį tyrimą, kartu reikėtų priimti ir atitinkamus AAVKĮ pakeitimus, kadangi galiojančios redakcijos AAVKĮ nenumatyta, kad šie pareigūnai turėtų teisę atlikti ikiteisminį tyrimą. Taip pat tikslintinos ir AAVKĮ nuostatos, numatančios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams pareigą tam tikrais atvejais perduoti bylos medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijoms. 4.
redakcijos BPK 165 straipsnio 1 dalyje nurodytų ikiteisminio tyrimų įstaigų pareigūnų statusą reglamentuojantys teisės aktai (įstatymai, statutai ir kt.) šiems subjektams numato specialias veiklos garantijas, susijusias su valstybinių pensijų skyrimu, tarnybos trukme, įvairių išmokų skyrimu ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siekiama suteikti įgaliojimus atlikti ikiteisminį tyrimą ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, svarstytina, ar panašių veiklos garantijų nereikėtų numatyti ir jiems. 5. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 6. Atsižvelgiant į tai, jog projektu
siekiama Aplinkos apsaugos departamentui suteikti įgaliojimus atlikti ikiteisminį tyrimą, o Aplinkos apsaugos departamento savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, taip pat į tai, jog projekto įgyvendinimui gali reikėti valstybės biudžeto lėšų, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta abstrakti nuostata, kad „aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas“. Šią teisės normą detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277 patvirtinti Aplinkos apsaugos departamento nuostatai, kurių 10 punkte išvardintos konkrečios Aplinkos apsaugos departamento funkcijos aplinkosaugos srityje (pvz., kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi nustatytų teršalų išmetimo ir išleidimo į aplinką bei aplinkos kokybės normų ir t. t.).