Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 569 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. Šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 6 ir 7 dalyse, 416, 417 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 463 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų įrodymai šioje dalyje nustatyta tvarka gali būti renkami tik esant Kelių eismo taisyklėse numatytam informaciniam ženklui, informuojančiam apie automatinę eismo kontrolę.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
institucija iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys Dainius Gaižauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektą paskatino Lietuvoje pradėta aktyviai naudoti automatinė greičio kontrolės sistema – „trikojai“. Visų pirma paminėtina, kad trikojai greičio matuokliai – tai puiki prevencinė automatinė pažeidimų fiksavimo priemonė, skirta užtikrinti eismo saugumą avaringiausiose miestų vietose. Visgi, ši priemonė privalo atlikti prevencinę administracinių nusižengimų, tačiau ne baudinę ar gąsdinančią funkciją. Šiuo metu iš viešojoje erdvėje pateikiamos informacijos matyti, kad vairuotojus gąsdina nauja greičio kontrolės sistema: vairuodami jie jaučia įtampą, daugiau dėmesio skiria ne koncentracijai į kelią, vairavimą, o žvilgčiojimui į kelkraščius, ieškant greičio matuoklių. Maža to, priartėję prie nežymėto ir sunkiai matomo trikojo greičio matuoklio, vairuotojai, net neįsitikinę, kad tai daryti saugu, staigiai stabdo transporto priemonę, taip sukeldami pavojų už jo važiuojantiems eismo dalyviams. Be kita ko, socialinėje erdvėje vairuotojai su kitais vartotojais aktyviai dalijasi nuotraukomis, darytomis vairuojant transporto priemonę, su užfiksuotais trikojais greičio matuokliais bei jų lokacijomis mieste. Taigi šiuo atveju susiduriama su priešinga siekiamiems tikslams situacija, kuomet automatiniai greičio matuokliai, skirti didinti eismo saugumą ir mažinti avaringumą, veikia priešingai ir skatina vairuotojus vairuojant naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, staigiai stabdyti, taip sukeliant grėsmę kitiems eismo dalyviams, bei jausti nuolatinę įtampą kelyje. Sunkiai matomoje vietoje pastatyti trikojai greičio matuokliai taip pat kelia vairuotojų nepasitikėjimą policijos pareigūnais.
Šių trikojų greičio matuoklių sukeliamų pasekmių būtų galima išvengti ir užtikrinti maksimalų eismo saugumą prieš automatinius (nedalyvaujant pareigūnui) administracinių nusižengimų fiksavimo prietaisus įrengus (pastačius laikinus) informacinius kelio ženklus „Automatinė eismo kontrolė“. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - Kodeksas) 611 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad administraciniams nusižengimams, susijusiems su transportu ir kelių ūkiu, nustatyti yra daromos transporto priemonės nuotraukos arba vaizdo įrašas, kuriose (kuriame) užfiksuojami nusižengimai, arba nusižengimai užfiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. Tokia medžiaga, kaip įrodymai, surinkti nedalyvaujant pareigūnui, yra leistini ir pagal Kodekso 569 straipsnio 3 dalį. Visgi, pagal Kelių eismo taisyklių 636 punktą informacinis kelio ženklas „Automatinė eismo kontrolė“ yra privaloma tik kelio ruožams, kuriuose yra įrengti (stacionarūs) nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Tai reiškia, kad trikojams bei kitiems mobiliems automatiniams greičio matuokliams, šis ženklinimas yra neprivalomas. Atsižvelgiant į nustatytus tikslus, šiuo įstatymo projektu yra siekiama pakeisti teisinį reglamentavimą. Įstatymo projekto tikslai: kelio ženklais informuoti vairuotojus apie kelio ruožuose naudojamus stacionarius bei mobiliuosius teisės pažeidimų automatinius fiksavimo prietaisus. Įstatymo projekto uždaviniai: nustatyti, kad administracinių nusižengimų, susijusių su transportu ir kelio ūkiu, įrodymai mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis nedalyvaujant pareigūnui galėtų būti renkami tik tame kelio ruože, kuriame fiksuojamas pažeidimas, esant Kelių eismo taisyklėse numatytam informaciniam ženklui „Automatinė eismo kontrolė“. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
narys Dainius Gaižauskas
šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu pagal Kodekso 569 str. 3 d. bei 611 str. 3 d. administraciniams nusižengimams, susijusiems su transportu ir kelių ūkiu, nustatyti, kaip įrodymus, leidžiama fiksuoti transporto priemonės nuotraukas arba vaizdo įrašus, kuriose (kuriame) užfiksuojami nusižengimai, arba nusižengimus užfiksuojamus stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, nedalyvaujant pareigūnui. Visgi, ne visiems automatiniams pažeidimų fiksavimo prietaisams yra privalomas informacinis kelio ženklas. Pagal Kelių eismo taisyklių 636 punktą informacinis kelio ženklas „Automatinė eismo kontrolė“ yra privalomas tik kelio ruožams, kuriuose yra įrengti (stacionarūs) nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Pagal dabartinį reglamentavimą mobiliais automatiniais prietaisais užfiksuoti pažeidimai nedalyvaujant pareigūnui, kuomet nėra informacinio kelio ženklo, yra laikomi leistinais ir teisėtais įrodymais. Taip sukuriamas pagrindas automatinius mobiliuosius pažeidimų fiksavimo prietaisus statant sunkiai matomose vietose užfiksuoti daugybę pažeidimų, kas sąlygoja anksčiau minėtas neigiamas pasekmes. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyti, kad administracinių nusižengimų, susijusių su transportu ir kelio ūkiu, įrodymai stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis nedalyvaujant pareigūnui galėtų būti renkami tik esant Kelių eismo taisyklėse numatytam informaciniam ženklui „Automatinė eismo kontrolė“.
Eismo dalyviai (vairuotojai) būtų iš anksto kelio ženklu informuojami apie automatinę eismo kontrolę, dėl ko ją kirstų jau sulėtinę transporto priemonės greitį, staigiai nestabdydami, nejausdami įtampos kelyje, nesinaudodami mobiliuoju įrenginiu, siekdami informuoti kitus apie prietaisą, ir taip nesukeldami pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tokiu būdu automatiniai pažeidimų fiksavimo prietaisai atliktų prevencinę, o ne baudinę ar gąsdinančią funkciją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Neatsilieps. 8. Įstatymo įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, reikėtų pakeisti Kelių eismo taisyklių 636 punktą ir jį išdėstyti taip: „Kelio ruožas, kuriame įrengti naudojami stacionarūs ar mobilieji nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai“
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Taip. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą reikės keisti Kelių eismo taisyklių 636 punktą pagal šio aiškinamojo rašto 8 punktą. Pakeitimus įgyvendinti turėtų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Neprireiks. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „Saugus eismas“, „automatinė eismo kontrolė“, „stacionarios ir mobiliosios teisės pažeidimų fiksavimo sistemos“, „mobilieji greičio kontrolės prietaisai“,
„greičio matuokliai“, „informacinis ženklas“
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys Dainius Gaižauskas
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, Komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo nario D. Gaižausko padėjėjas Edgaras Aganauskas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Dmitrijus Bialas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-01-291 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – keičiamo įstatymo)
teisenos bendrųjų nuostatų, kad įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis.
Pabrėžtina, kad naujomis nuostatomis, numatančiomis, jog „kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 6 ir 7 dalyse, 416,
dalyse, 463 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų įrodymai šioje dalyje nustatyta tvarka gali būti renkami tik esant Kelių eismo taisyklėse numatytam informaciniam ženklui, informuojančiam apie automatinę eismo kontrolę“, iš esmės siūloma nustatyti pareigą kelio ženklais informuoti apie automatinę eismo kontrolę. Teikiami pasiūlymai svarstytini keliais aspektais. 1.1. Pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, keičiamo įstatymo paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas baigtinis šiuo teisės aktu reguliuojamų dalykų sąrašas, tai yra apibrėžta, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai, nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės už numatytus nusižengimus, nustatomi administracinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos bei administracinių nusižengimų teisenos taisyklės.
Šiame kontekste pastebėtina, kad nors projektu siūlomas teisinis reguliavimas ir yra susijęs su administracinių nusižengimų teisenos nuostatomis, o konkrečiai – su įrodinėjimo procesu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 569 straipsnyje reglamentuojami ne konkrečių įrodymų leistinumo kriterijai, o tik bendrieji su įrodinėjimu susiję klausimai. Dėl to manytina, kad projektu siūlomi pakeitimai nedera su galiojančiu keičiamo įstatymo reguliavimu. Pritarti
2020-01-29
principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomi pakeitimai sietini su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) reguliavimo dalyku. SEAKĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad SEAKĮ paskirtis, be kita ko, yra nustatyti pagrindinius eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas, o pagal SEAKĮ 3 straipsnio 2 dalį eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės (toliau – KET), kurias tvirtina Vyriausybė, taip įgyvendindama SEAKĮ nuostatas. Būtent KET yra reglamentuojami klausimai, susiję su eismo kelių tvarka, todėl manytina, kad šiame teisės akte, o ne keičiamame įstatyme, turėtų būti daromi atitinkami pakeitimai. Pritarti 3.
2020-01-29
moksle pabrėžiama, jog kodeksai yra „juridiškai vientisi, bendra koncepcija suderinti įstatymai, pasižymintys aukštu norminio apibendrinimo laipsniu“[1], o projektu siūlomas teisinis reguliavimas veikiau pasižymi ne aukštu norminio apibendrinimo laipsniu, bet kazuistiniu pobūdžiu, kadangi jis skirtas reguliuoti tik vienos iš įrodymų rūšių leistinumo klausimą itin siauroje srityje, susijusioje tik su tam tikrais administraciniais nusižengimais, įtvirtintais keičiamo įstatymo XXII skyriuje. Pabrėžtina, jog tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog su įrodymų leistinumu susijusius klausimus galima reguliuoti ir įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų (pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimų) lygmenyje, jei tie įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai yra priimti vadovaujantis įstatymu ir vykdant atitinkamas įstatymo nuostatas.[2] Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad keičiamame įstatyme neturėtų būti reglamentuojami konkrečių ir tik vienai administracinių nusižengimų grupei aktualių įrodymų leistinumo klausimai, nes tai prieštarautų teisėkūros tikslingumo, efektyvumo ir sistemiškumo principams. Pritarti
būtų neatsižvelgta į pirmąją Teisės departamento Išvados pastabą, tuomet atkreiptinas dėmesys į tai:
remiantis projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 569 straipsnio 3 dalyje pateikiamas administracinių nusižengimų baigtinis sąrašas.
Viena vertus, į jį patenka dalis administracinių nusižengimų, dėl kurių kyla abejonių, ar jų padarymo faktą apskritai įmanoma užfiksuoti stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis nedalyvaujant pareigūnui (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą
2020-01-29
stacionarios, bet ir mobiliosios ir jos gali būti pastatytos bet kuriame kelio ruože, svarstytina, ar praktikoje nekiltų sunkumų, siekiant užtikrinti siūlomais pakeitimais numatytą reikalavimą – kelio informaciniais ženklais informuoti apie automatinę eismo kontrolę, kadangi minėti ženklai turės būti statomi ir tose vietose, kur vairuotojai apsisuka leistinoje vietoje ar į kontroliuojamą kelio ruožą įvažiuoja iš kitų kelių ar teritorijų ir pan. Pritarti
2020-01-29 2.3. Svarstytina, ar įtvirtinus būtinybę informuoti kelių eismo dalyvius apie automatinę eismo kontrolę, nebus sudaromos sąlygos asmenims išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jie, iš anksto žinodami, kurioje vietoje bus vykdoma eismo kontrolė, turės galimybę laikytis KET reikalavimų tik tose kelio atkarpose, kurios pažymėtos kelio informaciniais ženklais, ir taip nevykdyti teisinės pareigos nuolat laikytis teisės aktų reikalavimų. Pritarti
2020-01-29 2.4.
Kritiškai vertintini teikiamo projekto aiškinamajame rašte pateikti argumentai dėl vairuotojų įtampos vairuojant transporto priemones, koncentracijos į kelią sumažėjimo, staigaus stabdymo sukeliant grėsmę eismo saugumui ir pan., kai nėra informacinių kelio ženklų, informuojančių apie automatinę eismo kontrolę. Pažymėtina, kad SEAKĮ ir KET įpareigoja laikytis nustatytos saugaus elgesio kelyje tvarkos. SEAKĮ 4 straipsnio 1 punkte numatyta eismo dalyvių pareiga žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos. KET 127 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Akivaizdu, kad šio reikalavimo vairuotojas privalo laikytis ne tik kelio ruože, kuriame įrengtas informacinis kelio ženklas, informuojantis apie kelyje įrengtas teisės pažeidimų fiksavimo sistemas, bet visuose keliuose. Pritarti
2020-01-29
suderinamumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 569 straipsnio 3 dalyje pildomose nuostatose sąvoką „informaciniam ženklui“ reikėtų pakeisti galiojančiame teisiniame reguliavime vartojama sąvoka „informaciniam kelio ženklui“. Pritarti
2020-01-29 2.6.Projekto
3Pabrėžtina,
kad kartu su projektu teikiamo aiškinamojo rašto 12 punkte nurodyta, kad valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymui įgyvendinti neprireiks, tačiau akivaizdu, jog siekiant įgyvendinti siūlomus pakeitimus, turės būti pagaminti ir įrengti kelio informaciniai ženklai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir tai, kad pagal SEAKĮ 7 straipsnį valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė, o pagal SEAKĮ 3 straipsnio 2 dalį eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, kurias tvirtina Vyriausybė, bei į tai, kad priėmus teikiamu projektu siūlomus pakeitimus jų finansavimui reiktų papildomų lėšų, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonę. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada yra gauta 2021-02-10. 11. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2020-02-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4438 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2020-10-27 Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos įvertino pateiktą pastaboms ir pasiūlymams Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4438 (toliau – Projektas) ir teikia dėl jo nuomonę (apibendrinta gavus informaciją ir iš Lietuvos kelių policijos tarnybos).
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos. Pažymėtina, kad policija, vykdydama jai Lietuvos Respublikos policijos įstatyme pavestą eismo automobilių keliais priežiūros uždavinį, prižiūri, kaip eismo dalyviai laikosi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų ir kituose teisės aktuose nustatytos eismo tvarkos, o vykdydama pavestas funkcijas ir siekdama, kad keliuose nežūtų ir nebūtų sužeidžiami eismo dalyviai, stengiasi parinkti efektyviausius eismo kontrolės metodus ir būdus. Projektu siūloma pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 569 straipsnio 3 dalį, papildant ją nuostata, kad už ANK
tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 6 ir 7 dalyse, 416, 417 straipsniuose, 420 straipsnio
administracinius nusižengimus įrodymai nedalyvaujant pareigūnui gali būti renkami tik esant Kelių eismo taisyklėse numatytam informaciniam ženklui, informuojančiam apie automatinę eismo kontrolę. Šiuo siūlomu Projekto pakeitimu susiaurinamos dabar nustatytos įrodymų rinkimo ir vertinimo galimybės (net ir dėl tiesioginį pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai keliančių administracinių nusižengimų). Siūlomu teisiniu reglamentavimu bus apsunkinta ne tik pareigūnų, vykdančių jiems įstatymais pavestas užduotis, veikla, bet ir sudaromos sąlygos asmenims, darantiems administracinius nusižengimus, išvengti atsakomybės.
Stebėjimai parodė, kad magistraliniuose keliuose leistiną greitį daugiau kaip 10 km/h viršija 17,6 proc. vairuotojų, krašto keliuose – 31,6 proc., rajoniniuose keliuose – 19,2 proc. vairuotojų. Lietuvoje net 2 iš 3 vairuotojų gyvenvietės teritorijoje viršija leidžiamą važiavimo greitį. Greičio viršijimas – viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių, o net ir nedidelis greičio viršijimas ne tik padidina eismo įvykio tikimybę, bet ir sunkina įvykusio eismo įvykio pasekmes. 2019 m. saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas (pagal pirminius eismo įvykių duomenis) buvo pagrindine priežastimi 35 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės. Paminėtini šie kilsiantys neigiami aspektai eismo saugumui, jei bus pritarta siūlomam teisiniam reguliavimui:
pažeidimų fiksavimo sistemomis nurodytus nusižengimus tik esant Kelių eismo taisyklėse numatytam informaciniam kelio ženklui, informuojančiam apie automatinę eismo kontrolę, susidarys situacija, kai asmuo, kurio transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neįregistruota, be privalomosios techninės apžiūros, nesumokėjęs transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais, pamatęs informacinį kelio ženklą, apvažiuos kontroliuojamą kelio atkarpą ir taip išvengs atsakomybės už daromus nusižengimus. 2. Eismo dalyviai bus skatinami laikytis Kelių eismo taisyklių (pvz., praleisti pėsčiųjų perėjoje pėsčiuosius, laikytis lenkimo taisyklių, paisyti draudimo vairuojant naudotis mobiliuoju telefonu ir pan.) tik tose kelio atkarpose, kurios pažymėtos kelio informaciniais ženklais. 3.
transporto priemonėse (automobiliuose, motocikluose) naudojamų pažangių technologijų teisės pažeidimams fiksuoti, t. y. judančiose policijos transporto priemonėse nebūtų naudojamos pažeidimus fiksuojančios ir automatiniu būdu į Administracinių nusižengimų registrą duomenis siunčiančios mobiliosios sistemos. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nustačius reikalavimą naudoti informacinius kelio ženklus prieš mobiliąsias teisės pažeidimų fiksavimo sistemas, policijos pareigūnai susidurtų ir su praktinėmis problemomis:
1Pažymėtina, kad Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėse,
patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 „Dėl Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyti griežti atskiri reikalavimai kelio ženklo įrengimui šalia važiuojamosios kelio dalies gyvenvietėje bei ne gyvenvietėje, atitinkamai ir važiuojamojoje kelio dalyje gyvenvietėje ir ne gyvenvietėje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nustatytus reikalavimus iš esmės eismo kontrolę vykdantys pareigūnai dėl reikalavimo aukščiui neturės galimybių statyti laikinų informacinių kelio ženklų šalia važiuojamosios kelio dalies, o važiuojamojoje kelio dalyje statomas kelio ženklas kels grėsmę eismo saugumui. Be to, tektų susidurti ir su reikalavimu pastatyti ženklus taip, kad kiekvienam vairuotojui, kuris apsisuka leistinoje vietoje ar į kontroliuojamą kelio ruožą įvažiuoja iš kitų kelių, gatvių, teritorijų, informacinis ženklas būtų matomas, t. y. kiekvienoje išvardytoje vietoje turės būti statomas pakartotinis informacinis ženklas. 2.
turės prižiūrėti ne tik šalia važiuojamosios kelio dalies pastatytas mobiliąsias pažeidimų fiksavimo sistemas, tačiau ir pastatytus mobiliuosius informacinius ženklus, kad jie nebūtų niokojami, nuverčiami ir (ar) apsukami. Be to, kiekvienu atveju reikės įrodinėti, kad informacinis ženklas nusižengimo momentu tikrai tinkamai stovėjo (nebuvo apsuktas, nugriautas), taip pat reikės įvertinti reikalavimus ženklo įrengimo aukščiui ir įrodinėti, kad vairuotojas turėjo galimybę jį pastebėti (žemai stovintį kelio ženklą gali užstoti gretima eismo juosta važiuojantys automobiliai ir pan.). Praktinis pavyzdys, iliustruojantis šioje dalyje įvardytą problemą, – asmuo, kurio vairuojama transporto priemonė užfiksuojama mobiliąja teisės pažeidimų fiksavimo sistema, apsisukęs sugrįžta prie pastatyto informacinio ženklo, jį nuverčia ir vaizdo fiksavimo priemone užfiksuoja, kad kelio ženklas nebuvo tinkamai pastatytas. Visais tokiais ar panašiais atvejais policija bus priversta dalyvauti teisiniuose ginčuose ir patirti papildomą administracinę naštą. 3. Būtinybė atlikti papildomus veiksmus, prieš pradedant vykdyti greičio fiksavimo priemones, pareikalaus papildomų žmogiškųjų išteklių, kurie dabar ir taip yra riboti, arba privers mažinti organizuojamų prevencinių priemonių apimtis, o tai irgi neigiamai atsilieps eismo saugumui. Atkreiptinas dėmesys, kad, įvertinus Europos valstybių praktiką dėl informacinio ženklo statymo prieš mobiliąsias teisės pažeidimų fiksavimo sistemas (gauta informacija iš 16 valstybių: Suomija, Olandija, Belgija, Vokietija, Šveicarija, Lenkija, Bulgarija, Serbija, Liuksemburgas, Čekija, Airija, Kipras, Kroatija, Vengrija, Austrija, Estija), visų paminėtų valstybių pareigūnai nurodė, kad nėra reikalavimo informaciniais ženklais žymėti vietas, kuriose mobiliosiomis (daugelyje šalių ir stacionariomis) teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis kontroliuojamas eismas.
Vokietijos ir Šveicarijos pareigūnai nurodė, kad pagal šių šalių teisinį reglamentavimą draudžiama įspėti apie mobiliąsias ir stacionarias teisės pažeidimų fiksavimo sistemas. 2018 m. Europos Sąjungos keliuose žuvo daugiau kaip 25 000 žmonių. Europos Sąjungos ilgalaikis tikslas – iki 2050 m. pasiekti, kad žūčių keliuose skaičius kuo labiau priartėtų prie nulio. Lietuvos strateginis tikslas deklaruotas programoje „Vizija – nulis“ – iki 2030 m. žuvusiųjų skaičių Lietuvos keliuose sumažinti 50 proc., palyginti su 2019 m., t. y. kad eisme žūtų ne daugiau kaip 75 eismo dalyviai arba 1 mln. gyventojų tektų ne daugiau kaip 25 žuvusieji Lietuvos keliuose. Vienas iš uždavinių strateginiam tikslui pasiekti – sumažinti leistino greičio viršijimo atvejų skaičių. Nors Lietuvoje eismo saugumo situacija gerėja ir žuvusiųjų skaičius mažėja (tokios prevencinės priemonės kaip greičio matuokliai, neviešo pobūdžio priemonės prie šių rezultatų ženkliai prisideda), tačiau Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal žuvusiųjų keliuose per metus skaičių, tenkantį 1 mln. gyventojų. Lietuvoje pernai 1 mln. gyventojų teko 65 žuvusieji, kai Europos Sąjungos vidurkis – 49 žuvusieji.
Pažymėtina, kad, 2020 m. policijai pradėjus naudoti 37 šiuolaikiškas teisės pažeidimų fiksavimo sistemas „PoliScan FM1“, per 9 šių metų mėnesius nustatyta net 57 proc. daugiau greičio viršijimo atvejų, nei per tą patį laikotarpį 2019 m. (2020 m. – 295 872, 2019 m. – 188 202). Tuo tarpu per šių metų 9 mėnesius eismo įvykiuose žuvo 17 žmonių mažiau (12 proc.), nei per tą patį 2019 m. laikotarpį (2020 m. – 122, 2019 m. – 139). Papildomai teikiame pastabas ir dėl Projekto aiškinamojo rašto. 1. Kritiškai vertintini Projekto aiškinamajame rašte pateikiami jokiais tyrimais nepatvirtinti argumentai, paskatinę rengti Projektą, t. y. dėl patiriamos vairuotojų įtampos vairuojant transporto priemones, dėl koncentracijos į kelią sumažėjimo, staigaus stabdymo sukeliant grėsmę eismo saugumui ir pan., nes nėra informacinių kelio ženklų. Akcentuotina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir Kelių eismo taisyklės įpareigoja laikytis nustatytos saugaus elgesio kelyje tvarkos. Kelių eismo taisyklių 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. T. y. šio reikalavimo vairuotojas privalo laikytis ne tik kelio atkarpoje, kurioje įrengtas ženklas, informuojantis apie kelyje įrengtas pažeidimų fiksavimo sistemas, bet visuose keliuose ir nuolat. Pažymėtina, kad važiuodamas leistinu greičiu vairuotojas niekada nejaus įtampos, kad gali būti užfiksuotas ir patrauktas atsakomybėn, neprivalės staigiai stabdyti ir mažinti greitį iki leistino ir pan. Manome, kad, net ir įrengus informacinius kelio ženklus, gerokai greitį viršijantis vairuotojas taip pat koncentruos dėmesį ne į eismą, o į informacinius kelio ženklus, o juos pamatęs staigiai stabdys siekdamas sumažinti greitį. 2.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama, teigiama, kad eismo dalyviai (vairuotojai) būtų iš anksto kelio ženklu informuojami apie automatinę eismo kontrolę, dėl to pažymėtas kelio atkarpas kirstų jau sulėtinę transporto priemonės greitį. Manome, kad Projektu bus pasiekti ne saugaus eismo tikslai ar apginti visuomenės ir valstybės interesai nuo administracinių nusižengimų, o bus padedama asmenims, nesilaikantiems Kelių eismo taisyklių reikalavimų, išvengti administracinės atsakomybės. 3. Nepritariame Projekto aiškinamajame rašte pateiktai informacijai, kad, priėmus siūlomus ANK pakeitimus, nenumatomos neigiamos pasekmės ir tai neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Paminėtina, kad dėl neefektyvios eismo kontrolės gali padidėti eismo įvykių, juose žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius, išaugs teisinio nihilizmo ir nepagarbos valstybėje nustatytoms elgesio taisyklėms laipsnis
4Pažymėtina, kad, pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, institucijos,
naudojančios mobiliąsias teisės pažeidimų fiksavimo sistemas, privalės būti aprūpintos mobiliaisiais kelio ženklais, taip pat privalės turėti tam skirtas transporto priemones (galimai priekabas), kuriose tilptų kelio ženklai. Todėl nesutinkame su Projekto aiškinamajame rašte pateikta informacija, kad ANK pakeitimai nepareikalaus valstybės bei savivaldybių biudžetų išlaidų. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, iš esmės nepritariame Projektui. Manome, kad valstybės politika turi būti ir toliau nukreipta ne į atskirų eismo dalyvių išreikšto noro važiuoti leistinu greičiu tik informaciniais kelio ženklais pažymėtose kelio atkarpose palaikymą, o į bendras pastangas, siūlomus ambicingus planus kuriant ilgalaikę saugaus eismo strategiją „Vizija – nulis“. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-02-10 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1686
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4438 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
siūloma keisti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 569 straipsnio 3 dalį, siekiama nustatyti, kad įrodymai dėl tam tikrų administracinių nusižengimų, užfiksuotų stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, nedalyvaujant pareigūnui, būtų renkami tik esant Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – KET) numatytam kelio ženklui, informuojančiam apie automatinę eismo kontrolę. Tokiu pakeitimu iš esmės siūloma įtvirtinti pareigą iš anksto informuoti apie atliekamą automatinę eismo kontrolę visuose kelio ruožuose, kuriuose automatiniais prietaisais vykdoma greičio ar kitų pažeidimų kontrolė. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, eismo dalyvių pareiga – žinoti valstybės nustatytą eismo tvarką ir jos laikytis. Būtent eismo dalyvių žinojimas, jog jų daromi pažeidimai gali būti fiksuojami ne tik atitinkamais kelio ženklais pažymėtuose kelio ruožuose, bet visuose keliuose, motyvuoja eismo dalyvius būti sąmoningus ir laikytis KET reikalavimų.
pažeidimų fiksavimo sistemas „PoliScan FM1“, per šių metų 9 mėnesius nustatyta net 57 procentais daugiau greičio viršijimo atvejų, nei per tą patį laikotarpį 2019 m. (2020 m. – 295 872, 2019 m. – 188 202), atitinkamai eismo įvykiuose žuvo 17 žmonių (12 procentų) mažiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį (2020 m. – 122, 2019 m. – 139). Be to, mobiliosios teisės pažeidimų fiksavimo sistemos gali fiksuoti ne tik leistino greičio viršijimo atvejus, bet ir tikrinti, ar transporto priemonė apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atlikta jos privalomoji techninė apžiūra, ji nėra vogta ar ieškoma. Nustačius reikalavimą naudoti kelio ženklus prieš mobiliąsias teisės pažeidimų fiksavimo sistemas, gali susidaryti situacija, kai vairuotojas (kurio transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neįregistruota, be privalomosios techninės apžiūros, nesumokėtas transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto dydžio mokestis už naudojimąsi keliais), pamatęs kelio ženklą, apvažiuos kontroliuojamą kelio ruožą ir taip išvengs atsakomybės už daromus nusižengimus. Įstatymo projektu siūlomi ANK pakeitimai ne tik neprisidėtų prie saugaus eismo tikslų ar visuomenės ir valstybės interesų nuo administracinių nusižengimų gynimo, bet priešingai – padėtų asmenims, nesilaikantiems nustatytų reikalavimų, išvengti administracinės atsakomybės. 2. Nustačius reikalavimą naudoti kelio ženklus prieš mobiliąsias teisės pažeidimų fiksavimo sistemas, policijos pareigūnai susidurtų ir su praktinėmis taikymo problemomis.
Policijos pareigūnai turės prižiūrėti ne tik šalia važiuojamosios kelio dalies pastatytas mobiliąsias teisės pažeidimų fiksavimo sistemas, bet ir pastatytus mobiliuosius kelio ženklus, kad jie nebūtų niokojami, nuverčiami ar apsukami. Be to, kiekvienu atveju reikės įrodinėti, kad kelio ženklas nusižengimo momentu tikrai tinkamai stovėjo (nebuvo apsuktas, nugriautas), o, įvertinus ir reikalavimus dėl kelio ženklo įrengimo aukščio, įrodinėti, kad vairuotojas turėjo galimybę jį pastebėti (žemai stovintį kelio ženklą gali užstoti gretima eismo juosta važiuojantys automobiliai). Be to, siūlomi pakeitimai pareikalautų ir papildomų valstybės biudžeto išlaidų – institucijos, naudojančios mobiliąsias teisės pažeidimų fiksavimo sistemas, privalės būti aprūpintos mobiliaisiais kelio ženklais, turėti tam skirtų transporto priemonių (galbūt priekabų), kuriose tilptų kelio ženklai. Šiuo metu policijos turimoms mobiliosioms teisės pažeidimų fiksavimo sistemoms paženklinti kelio ženklais reikėtų apie
taip pat užkirstų kelią pažangių technologijų, įrengtų policijos transporto priemonėse (automobiliuose, motocikluose) ir skirtų teisės pažeidimams fiksuoti, naudojimui, t. y. judančiose policijos transporto priemonėse nebegalėtų būti naudojamos pažeidimus fiksuojančios ir automatiniu būdu į Administracinių nusižengimų registrą duomenis siunčiančios mobiliosios teisės pažeidimų fiksavimo sistemos, kurios, kaip ir kitos šiuolaikiškos teisės pažeidimų fiksavimo sistemos, vertinamos kaip korupcijos riziką eliminuojančios eismo kontrolės priemonės. 4.
pateikti argumentai, kurie nepatvirtinti jokiais moksliniais tyrimais, dėl poreikio statyti kelio ženklus, įspėjančius apie atliekamą automatinę eismo kontrolę, nes jų nesant vairuotojai patiria papildomą įtampą vairuodami transporto priemones, sumažėja jų dėmesio koncentracija į kelią, jie staigiai stabdo transporto priemones ir taip sukelia grėsmę eismo saugumui. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, t. y. šio reikalavimo vairuotojas privalo laikytis ne tik kelio ruože, kuriame stovi kelio ženklas, informuojantis apie kelyje įrengtas mobiliąsias teisės pažeidimų fiksavimo sistemas, bet visuose keliuose ir nuolat. Važiuodamas leistinu greičiu vairuotojas niekada nejaus įtampos, kad gali būti užfiksuotas ir patrauktas atsakomybėn, neprivalės staigiai stabdyti ir mažinti greitį iki leistino. Be to, net ir įrengus kelio ženklus, greitį viršijantis vairuotojas taip pat sutelks savo dėmesį ne į eismą, o į kelio ženklus, kuriuos pamatęs staigiai stabdys transporto priemonę siekdamas sumažinti greitį, todėl Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas gali sukurti priešingą efektą. 5. 2018 m. Europos Sąjungos keliuose žuvo daugiau kaip 25 000 žmonių. Europos Sąjungos ilgalaikis tikslas – iki
nulio. Lietuvos Respublikos strateginis tikslas deklaruotas Valstybinėje eismo saugumo programoje „Vizija – nulis“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 256 „Dėl Valstybinės eismo saugumo programos „Vizija – nulis“ patvirtinimo“, – iki
su 2019 m., t. y. kad eisme žūtų ne daugiau kaip 75 eismo dalyviai arba 1 mln. gyventojų tektų ne daugiau kaip 25 žuvusieji Lietuvos keliuose. Vienas iš uždavinių strateginiam tikslui pasiekti – sumažinti leistino greičio viršijimo atvejų skaičių.
Nors Lietuvoje eismo saugumo situacija gerėja ir žuvusiųjų skaičius mažėja, tačiau Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal žuvusiųjų keliuose per metus skaičių, tenkantį 1 mln. gyventojų (2019 m. Lietuvoje 1 mln. gyventojų teko
valstybėse kaip Suomijos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Belgijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Šveicarijos Konfederacija, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Čekijos Respublika, Airija, Vengrija, Austrijos Respublika, Estijos Respublika ir kt., kurios yra padariusios nemažą pažangą eismo saugumo srityje, netaikomas reikalavimas informaciniais ženklais žymėti vietas, kuriose mobiliosiomis (daugelyje šalių ir stacionariomis) teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis kontroliuojamas eismas (Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir Šveicarijos Konfederacijoje netgi draudžiama įspėti apie mobiliąsias ir stacionarias teisės pažeidimų fiksavimo sistemas). Klausimas dėl mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų žymėjimo kelio ženklais buvo aptartas Eismo saugumo tarybos 2020 m. spalio 6 d. posėdyje (protokolo Nr. 5-72 2 klausimo 4 nutarimas), kuriame Eismo saugumo tarybos nariai nutarė, kad, atsižvelgus į Europos Sąjungos valstybių narių gerąją praktiką ir siekiant visuotinio eismo saugumo užtikrinimo, vairuotojai kelyje neturėtų būti įspėjami atitinkamais kelio ženklais apie mobiliąsias teisės pažeidimų fiksavimo sistemas. Valstybės politika turi būti ir toliau nukreipta ne į atskirų eismo dalyvių išreikšto noro važiuoti leistinu greičiu tik kelio ženklais pažymėtose kelio ruožuose palaikymą, o į bendras pastangas ir siūlomus ambicingus planus kuriant ilgalaikę saugaus eismo strategiją „Vizija – nulis“. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
projektą atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Policijos departamento prie VRM nuomonę, kad:
reguliavimu, nes keičiamo įstatymo 569 straipsnyje reglamentuojami ne konkrečių įrodymų leistinumo kriterijai, o tik bendrieji su įrodinėjimu susiję klausimai;
konkrečių ir tik vienai administracinių nusižengimų grupei aktualių įrodymų leistinumo klausimai, nes tai prieštarautų teisėkūros tikslingumo, efektyvumo ir sistemiškumo principams;
projektu siūlomi pakeitimai ne tik neprisidėtų prie saugaus eismo tikslų ar visuomenės ir valstybės interesų nuo administracinių nusižengimų gynimo, bet priešingai – padėtų asmenims, nesilaikantiems nustatytų reikalavimų, išvengti administracinės atsakomybės;
valstybės biudžeto išlaidų – institucijos, naudojančios mobiliąsias teisės pažeidimų fiksavimo sistemas, privalės būti aprūpintos mobiliaisiais kelio ženklais, turėti tam skirtų transporto priemonių (galbūt priekabų), kuriose tilptų kelio ženklai. Šiuo metu policijos turimoms mobiliosioms teisės pažeidimų fiksavimo sistemoms paženklinti kelio ženklais reikėtų apie
1 500 eurų. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė [1] BAUBLYS, L., et al. Teisės teorijos įvadas: vadovėlis. 2 pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Leidykla MES, 2012, p. 346. [2] GODA, G., KAZLAUSKAS, M., KUCONIS, P. Baudžiamojo proceso teisė: vadovėlis. 2-oji pataisyta ir papildyta laida. Vilnius: Registrų centras, 2011, p.
167.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“, Nr. 27 (2007), p. 384.