Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
taip: „6. Fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens (toliau – užsienio valstybėje įsteigta įmonė) filialas ar atstovybė, kuris kurie buvo įsteigtas įsteigti ar įsigytas įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovui arba perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.“
17¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „17¹. Pabėgėlių priėmimo centras – socialines paslaugas teikianti biudžetinė įstaiga užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis, apgyvendinti, nelydymų nepilnamečių užsieniečių, taip pat prieglobstį gavusių užsieniečių ir jų socialinei integracijai įgyvendinti.“
dalimi: „18³.
Perkėlimas įmonės viduje – užsieniečio, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu gyvenančio užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ir dirbančio pagal darbo sutartį užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, laikinas siuntimas darbo arba mokymo tikslais į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ir šio Įstatymo nustatytomis sąlygomis šio užsieniečio judėjimas tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse.“
18³ dalį laikyti 18⁴ dalimi. 5. Papildyti 2 straipsnį 23² dalimi: „23². Priimančioji įmonė – užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtos įmonės atstovybė, filialas ar tai pačiai įmonių grupei, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, priklausanti įmonė (toliau – tai pačiai įmonių grupei priklausanti įmonė), kurie įsteigti Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir į kuriuos užsienietis perkeliamas įmonės viduje.“
straipsnio pakeitimas
10 dalimi: „10. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo ir kuri atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi nebegalioja arba užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi toje valstybėje narėje nagrinėjimo laikotarpiu leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas.
Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsieniečiui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.“
dalimi: „11. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, išskyrus išduotą pagal šio Įstatymo 44² straipsnio 9 dalį, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje į priimančiąją įmonę užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi nebegalioja arba užsieniečio perkėlimo įmonės viduje į priimančiąją įmonę kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.“
11 straipsnio pakeitimas Papildyti 11 straipsnį 5¹dalimi:
„5¹. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą
galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, turi teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, taip pat dirbti priimančiojoje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje, jeigu ši įmonė Migracijos departamentui raštu pranešė apie šio užsieniečio perkėlimo įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, trukmę ir priimančiosios (-iųjų) įmonės (-ių) buveinės (-ių) adresą (-us) tuo atveju, jeigu užsienietis turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri nėra Šengeno valstybė, išduotą leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje.“
straipsnio pakeitimas
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nacionalinė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė. Užsieniečiui nacionalinė viza išduodama pateikus sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą.“
7 dalimi: „7. Nacionalinė viza išduodama užsieniečiui pateikus sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Be kitų šio Įstatymo 6¹ straipsnyje nustatytų užsieniečio sveikatos draudimo reikalavimų, užsieniečio sveikatos draudimas turi galioti visose Šengeno valstybėse ir draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 30 000 eurų. Reikalavimas pateikti sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą netaikomas paskirtiems užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių nariams, vykstantiems į Lietuvos Respubliką akredituotis, ir jų šeimos nariams, taip pat užsieniečiams, turintiems diplomatinius pasus.“
23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–55¹,
straipsnio pakeitimas
3¹ dalimi: „3¹. Užsienietis, kuris perkeliamas įmonės viduje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, nesančiai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, laikydamasis šio Įstatymo 44² straipsnio 5, 6 dalyse nustatytų reikalavimų. Šio Įstatymo 44² straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi perkeliamas įmonės viduje užsienietis gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, esančiai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – šio straipsnio 3 dalyje nurodytai institucijai.“
taip: „4. Šio Įstatymo nustatytais atvejais vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali pateikti ne pats užsienietis, o šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 44¹ straipsnio 2 dalyje, 44² straipsnio 4 dalyje ar 49² straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai.“
straipsnio pakeitimas 1.
33 straipsnio pakeitimas
1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 1¹, 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus, – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;“. 2. Papildyti 33 straipsnio 1 dalį 1¹ punktu: „1¹) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;“. 8 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi;“. 2. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ar Valstybinio socialinio draudimo fondui fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;“. 3.
straipsnio 1 dalį 16 punktu: „16) darbdaviui, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, taikyta administracinė atsakomybė dėl nelegalaus darbo ir nuo dienos, kurią administracinė nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip 1 metai arba per pastaruosius
Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, jie turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis, arba darbdavys ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos;“. 4. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 17 punktu: „17) jis nesilaikė perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui taikomų judėjimo tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse, sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 11 straipsnio 5¹ dalyje ir 44² straipsnio 6 dalyje.“
straipsnio pakeitimas 1.
36 straipsnio pakeitimas
1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privačiojo juridinio asmens (toliau – įmonė) arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte arba 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nustatytais pagrindais arba kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu kaip vadovui, vadovausiančiam priimančiajai įmonei.“
straipsnio 3 dalį 8 punktu: „8) priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, – apie sąlygų, kurios pagal šio Įstatymo 44² straipsnio 1–3 ir 5 dalis taikomos užsieniečio perkėlimui įmonės viduje, pasikeitimą.“
4 dalimi: „4. Ne vėliau kaip per
pradžios įmonėje Lietuvos Respublikoje įmonė, į kurią šis užsienietis atvyko dirbti, privalo socialinės apsaugos ir darbo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį 4² punktu: „4²) jis perkeliamas įmonės viduje pagal šio Įstatymo 44² straipsnio nuostatas;“. 2. Pakeisti 40 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Šeimos narys, atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi šio straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5¹ ar 13 punkte nustatytu pagrindu arba šio straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu ir atitinka šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą, arba šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nurodytais pagrindais, arba kartu su užsieniečiu, nurodytu šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 4, ar 5 ar 7 punkte, dėl leidimo laikinai gyventi gali kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir leidimas laikinai gyventi jam išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir šiam užsieniečiui.“
straipsnio pakeitimas
6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5¹ ar 13 punkte nustatytais pagrindais;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 43 straipsnio 6 dalies 7 punktą. 7) kuris yra atvykęs į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip 3 metams dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (įsteigtame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienus metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje, jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai ir jam darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus mokamas ne mažesnis negu 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių darbo užmokestis. 12 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas 1.
44 straipsnio pakeitimas
1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktus punktą yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti;“. 2. Pakeisti 44 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas arba pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktus punktą yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.“
papildymas 44² straipsniu Papildyti Įstatymą 44² straipsniu: „44² straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje 1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje kaip:
1) vadovas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis:
a) vadovaus priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, ar jos struktūriniam padaliniui (departamentui, skyriui), turės jam pavaldaus personalo (vadovų, specialistų ar kitų darbuotojų) ir įgaliojimus kontroliuoti jo darbą bei atlikti su jo valdymu susijusius veiksmus;
b) turi priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, reikiamą kvalifikaciją ir profesinę patirtį;
c) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje;
2) specialistas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis:
a) turi priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, būtinų specialių veiklos srities, metodų arba valdymo žinių, kurias vertinant atsižvelgiama į konkrečiai su šia įmone susijusias žinias, turimą aukštą profesinę kvalifikaciją ir profesinę patirtį, susijusią su specifinių techninių žinių reikalaujančia darbo ar veiklos rūšimi;
b) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje;
3) darbuotojas – stažuotojas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis:
a) turi stažuotės sutartį, patvirtinančią, kad užsienietis perkeliamas įmonės viduje karjeros plėtojimo tikslais arba kad įgytų žinių apie verslo metodus ar būdus, ir apimančią stažuotės programą, jos trukmę ir darbuotojo – stažuotojo veiklos priežiūros sąlygas;
b) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą;
c) perkeltas įmonės viduje gaus darbo užmokestį;
d) ne mažiau kaip pastaruosius 3 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje kaip:
1) vadovas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis:
a) vadovaus priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, ar jos struktūriniam padaliniui (departamentui, skyriui), turės jam pavaldaus personalo (vadovų, specialistų ar kitų darbuotojų) ir įgaliojimus kontroliuoti jo darbą bei atlikti su jo valdymu susijusius veiksmus;
b) turi priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, reikiamą kvalifikaciją ir profesinę patirtį;
c) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje;
2) specialistas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis:
a) turi priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, būtinų specialių veiklos srities, metodų arba valdymo žinių, kurias vertinant atsižvelgiama į konkrečiai su šia įmone susijusias žinias, turimą aukštą profesinę kvalifikaciją ir profesinę patirtį, susijusią su specifinių techninių žinių reikalaujančia darbo ar veiklos rūšimi;
b) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje;
3) darbuotojas – stažuotojas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis:
a) turi stažuotės sutartį, patvirtinančią, kad užsienietis perkeliamas įmonės viduje karjeros plėtojimo tikslais arba kad įgytų žinių apie verslo metodus ar būdus, ir apimančią stažuotės programą, jos trukmę ir darbuotojo – stažuotojo veiklos priežiūros sąlygas;
b) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą;
c) perkeltas įmonės viduje gaus darbo užmokestį;
d) ne mažiau kaip pastaruosius 3 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje. 2.
laikinai gyventi išduoti pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtos įmonės atstovybė, filialas ar tai pačiai įmonių grupei priklausanti įmonė, taip pat užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtos įmonės su perkeliamu įmonės viduje užsieniečiu sudaryta darbo sutartis ir paskyrimo raštas, kuriame nurodoma perkėlimo įmonės viduje trukmė, priimančiosios (-iųjų) įmonės (-ių) buveinės (-ių) adresas (-ai), pareigos, į kurias užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ir jam paskirtas darbo užmokestis bei įsipareigojama, kad, pasibaigus perkėlimo įmonės viduje laikotarpiui, užsienietis bus perkeltas atgal į užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtą įmonę. 3. Jeigu užsienietis dirbs pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą. 4. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje. 5. Jeigu numatytas perkeliamo įmonės viduje užsieniečio judėjimas tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi gali būti pateiktas, jeigu į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, jis atvyksta pirmiausia arba ilgiausiam laikotarpiui.
Apie numatomą perkeliamo įmonės viduje užsieniečio judėjimą į priimančiąsias įmones, įsteigtas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (nepriklausomai nuo to, ar perkėlimas į priimančiąją įmonę, įsteigtą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, truks ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį ar ilgesnį laikotarpį), turi būti nurodyta pateikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi arba pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje 8 punkte nustatytus reikalavimus, kai tokios aplinkybės paaiškėjo. 6. Užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, negali trukti ilgiau negu 3 metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba kaip specialistas, ir negali trukti ilgiau negu 1 metus, kai perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė. Naujas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nustatytais pagrindais gali būti pateiktas ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo užsieniečio išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, jeigu jo perkėlimas įmonės viduje truko šioje dalyje nurodytą ilgiausią leidžiamą perkėlimo įmonės viduje laikotarpį. 7.
perkeliamas įmonės viduje, leidimas laikinai gyventi išduodamas laikotarpiui, kuriam jis perkeliamas į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip 3 metams, kai jis perkeliamas kaip vadovas arba specialistas, ir ne ilgiau kaip 1 metams, kai jis perkeliamas kaip darbuotojas – stažuotojas. 8. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytus reikalavimus ir jo perkėlimas įmonės viduje netruks ilgiau kaip šio straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis. 9. Užsieniečiui, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje ir atvyksta į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ilgesniam negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpiui, leidimui laikinai gyventi išduoti taikomi šio straipsnio 2–4, 6 ir 7 dalyse nustatyti reikalavimai.“
straipsnio pakeitimas
1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ar 2² punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“. 2. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 4² punktą;“. 3.
1 dalį 19 punktu: „19) darbdaviui, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, pritaikyta administracinė atsakomybė dėl nelegalaus darbo ir nuo dienos, kurią administracinė nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip 1 metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, jie turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis, arba darbdavys ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos;“. 4. Papildyti 50 straipsnio 1 dalį 20 punktu: „20) užsienietis nesilaikė perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui taikomų judėjimo tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse, sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 44² straipsnio 6 dalyje.“
57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų arba dirbti kaip stažuotojas (išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnio 5 punkte nurodytą atvejį arba kai leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas darbuotojui – stažuotojui pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punktą) ar praktikantas;“. 16 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5, 5¹, 13, 14 punktus ar 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą;“. 2.
5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (įsteigtame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai jis yra šio Įstatymo 11 straipsnio 5¹ dalyje nurodytas užsienietis, perkeliamas įmonės viduje ne ilgesniam negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpiui dirbti į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ir jeigu užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, netrunka ilgiau negu 3 metus, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba specialistas, ar ilgiau negu 1 metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Jeigu užsienietis dirbs pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą;“. 17 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas
1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, arba Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje;“. 2.
1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį gauti 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginę pašalpą, išskyrus Pabėgėlių priėmimo centre apgyvendintus prieglobsčio prašytojus, kuriems teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai;“. 3. Pakeisti 71 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę mokytis pagal ikimokyklinio,
priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Ši teisė Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama nedelsiant ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Prieglobsčio prašytojas, pradėjęs mokytis būdamas nepilnametis, turi teisę pabaigti bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), net jeigu mokydamasis sulaukė pilnametystės.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Prieglobsčio prašytojui, nevykdančiam pareigų, išvardytų šio straipsnio 3 dalies 4–6 punktuose, ir (arba) nesilaikančiam apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre kitoje apgyvendinimo vietoje taisyklių tvarkos, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti apribotas arba nutrauktas šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytos piniginės pašalpos mokėjimas.“18 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
79 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja.“
2Pakeisti 79 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Migracijos departamento sprendimu pažeidžiami Pažeidžiami asmenys ir jų šeimos nariai gali būti apgyvendinti kitose jų specialiuosius poreikius atitinkančiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos atitinkančiose jų specialiuosius poreikius. Pažeidžiamiems asmenims Migracijos departamento sprendimu, kai tai įmanoma, leidžiama apsigyventi su teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu pilnamečiu artimuoju giminaičiu arba atstovu.“
6 dalimi:
„6. Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo kitose apgyvendinimo vietose tvarką, reikalavimus tokioms apgyvendinimo vietoms ir
prieglobsčio prašytojų priėmimo jose sąlygas, įskaitant materialinėms priėmimo sąlygoms užtikrinti skiriamų lėšų dydžius, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai
prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu iš integracijai įgyvendinti skiriamų lėšų turi šias teises:
1) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre gauti mėnesinę pašalpą maistui ir smulkioms išlaidoms;
2) gauti vienkartinę išmoką įsikurti gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje (būtiniausiems baldams ir namų apyvokos reikmenims įsigyti, kelionės ir (ar) bagažo pervežimo iki gyvenamosios vietos išlaidoms padengti);
3) gyvendami gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę išmoką būtiniausioms reikmėms (maistui, drabužiams, higienos reikmėms, visuomeniniam transportui, būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms apmokėti);
4) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti vienkartinę pašalpą vaikui, kuris mokosi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar bendrojo ugdymo programą, būtiniausiems mokymo reikmenims įsigyti;
5) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją vaiko ugdymo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą išlaidoms apmokėti;
6) naudotis kitomis paslaugomis Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje, kurios Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu teikiamos paramos integracijai srityse pagal šio Įstatymo 109 straipsnio 3 dalyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su užsieniečiu, gavusiu prieglobstį Lietuvos Respublikoje, sudarytą sutartį dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo. 2.
teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai, privalo vykdyti įsipareigojimus, nurodytus šio Įstatymo 109 straipsnio 3 dalyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su šiuo užsieniečiu sudarytoje sutartyje dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo. 3. Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimas nutraukiamas, jeigu užsienietis, kuriam teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai:
1) nevykdo įsipareigojimų, nurodytų šio Įstatymo 109 straipsnio 3 dalyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su šiuo užsieniečiu sudarytoje sutartyje dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo;
2) ilgiau kaip vieną mėnesį yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos;
3) už administracinį nusižengimą nubaustas trečią kartą per pastaruosius 6 mėnesius arba jam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis. 4. Užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis, ir nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams taikomos šio straipsnio nuostatos dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai. 5. Lietuvos valstybės paramos šiame straipsnyje nurodytų užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką bei pašalpų, išmokų ir kompensacijų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 109 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsieniečių integraciją pagal kompetenciją įgyvendina
valstybės institucijos ir įstaigos kartu su savivaldybėmis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
Užsieniečių integracijos įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisija, sudaroma iš socialinės apsaugos ir darbo, vidaus reikalų, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, kultūros ir finansų ministrų arba viceministrų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovo. Į šią komisiją gali būti įtraukti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų atstovai, prireikus ir kiti asmenys. Užsieniečių integracijos įgyvendinimo koordinavimo komisijos personalinę sudėtį ir užduotis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“21 straipsnis. 124 straipsnio pakeitimas Pakeisti 124 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 5¹,
jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.“22 straipsnis. 125 straipsnio pakeitimas Pakeisti 125 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip; „6) jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–55¹,
priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 36 punktu:
„36. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (OL 2014 L 157, p. 1).“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2017 m. birželio 1 d. 2.
išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašymai išduoti nacionalinę vizą, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei sprendimai išduoti nacionalinę vizą priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų
nuostatomis. 3. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai taikomi tiems leidimams laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie buvo išduoti ar pakeisti taikant šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytus reikalavimus. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų, užsienio reikalų, švietimo ir mokslo ministrai bei socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima jo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
taip: „6. Fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos (toliau – užsienio valstybėje įsteigta įmonė) filialas ar atstovybė, kuris kurie buvo įsteigtas įsteigti ar įsigytas įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovui arba perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.“
17¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „17¹. Pabėgėlių priėmimo centras – socialines paslaugas teikianti biudžetinė įstaiga užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis, apgyvendinti, nelydymų nepilnamečių užsieniečių, taip pat prieglobstį gavusių užsieniečių ir jų socialinei integracijai įgyvendinti.“
dalimi: „18³.
Perkėlimas įmonės viduje – užsieniečio, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu gyvenančio užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ir dirbančio pagal darbo sutartį užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, laikinas siuntimas darbo arba mokymo tikslais į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ir šio Įstatymo nustatytomis sąlygomis šio užsieniečio judėjimas tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse.“
18³ dalį laikyti 18⁴ dalimi. 5. Papildyti 2 straipsnį 23² dalimi: „23². Priimančioji įmonė – užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtos įmonės atstovybė, filialas ar tai pačiai įmonių grupei, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, priklausanti įmonė, jos atstovybė ar filialas (toliau – tai pačiai įmonių grupei priklausanti įmonė), kurie įsteigti Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir į kuriuos užsienietis perkeliamas įmonės viduje.“
straipsnio pakeitimas
10 dalimi: „10. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo ir kuri atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja arba užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi toje Europos Sąjungos valstybėje narėje nagrinėjimo laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas.
Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsieniečiui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.“
11 dalimi: „11. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, išskyrus leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 44² straipsnio 9 dalį, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje į priimančiąją įmonę užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja arba užsieniečio perkėlimo įmonės viduje į priimančiąją įmonę kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas.
Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 11 straipsnį 5¹dalimi:
„5¹. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą
galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, turi teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, taip pat dirbti priimančiojoje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje. Tuo atveju, jeigu užsienietis turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri nėra Šengeno valstybė, išduotą leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, turi būti raštu pranešusi Migracijos departamentui apie šio užsieniečio perkėlimą įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, trukmę ir priimančiosios (priimančiųjų) įmonės (įmonių) buveinės (buveinių) adresą (adresus).“
straipsnio pakeitimas 1.
17 straipsnio pakeitimas
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nacionalinė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė. Užsieniečiui nacionalinė viza išduodama pateikus sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą.“
7 dalimi: „7. Nacionalinė viza išduodama užsieniečiui pateikus sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Be kitų šio Įstatymo 6¹ straipsnyje nustatytų užsieniečio sveikatos draudimo reikalavimų, užsieniečio sveikatos draudimas turi galioti visose Šengeno valstybėse ir draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 30 000 eurų. Reikalavimas pateikti sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą netaikomas paskirtiems užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių nariams, vykstantiems į Lietuvos Respubliką akreditacijai, ir jų šeimos nariams, taip pat užsieniečiams, turintiems diplomatinius pasus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–55¹,
straipsnio pakeitimas
3¹ dalimi: „3¹. Užsienietis, kuris perkeliamas įmonės viduje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, nesančiai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, laikydamasis šio Įstatymo 44² straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų. Šio Įstatymo 44² straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi perkeliamas įmonės viduje užsienietis gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, esančiai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – šio straipsnio 3 dalyje nurodytai institucijai.“ 2.
Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio Įstatymo nustatytais atvejais vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali pateikti ne pats užsienietis, o šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 44¹ straipsnio 2 dalyje, 44² straipsnio 4 dalyje ar 49² straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai.“
straipsnio pakeitimas
1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 1¹, 1², 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus, – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;“. 2. Papildyti 33 straipsnio 1 dalį 1¹ punktu: „1¹) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;“. 3. Papildyti 33 straipsnio 1 dalį 1² punktu: „1²) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui.“
straipsnio pakeitimas 1.
35 straipsnio pakeitimas
1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi;“. 2. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ar Valstybinio socialinio draudimo fondui fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;“. 3.
straipsnio 1 dalį 16 punktu: „16) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje:
a) bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo;
b) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
c) nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;
d) yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos;“. 4. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 17 punktu: „17) jis nesilaikė perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui taikomų judėjimo tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse, sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 11 straipsnio 5¹ dalyje ir 44² straipsnio 6 dalyje.“
straipsnio pakeitimas 1.
36 straipsnio pakeitimas
1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privačiojo juridinio asmens (toliau – įmonė) arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte arba
kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu kaip vadovui, vadovausiančiam priimančiajai įmonei.“
straipsnio 3 dalį 8 punktu: „8) priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, – apie sąlygų, kurios pagal šio Įstatymo 44² straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis taikomos užsieniečio perkėlimui įmonės viduje, pasikeitimą.“
4 dalimi: „4. Ne vėliau kaip per
pradžios įmonėje Lietuvos Respublikoje įmonė, į kurią šis užsienietis atvyko dirbti, privalo socialinės apsaugos ir darbo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį 4² punktu: „4²) jis perkeliamas įmonės viduje pagal šio Įstatymo 44² straipsnio nuostatas;“. 2. Pakeisti 40 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Šeimos narys, atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi šio straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5¹ ar 13 punkte nustatytu pagrindu arba šio straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu ir atitinka šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą, arba šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nurodytais pagrindais, arba kartu su užsieniečiu, nurodytu šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 4, ar 5 ar 7 punkte, dėl leidimo laikinai gyventi gali kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir leidimas laikinai gyventi jam išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir šiam užsieniečiui.“
straipsnio pakeitimas
6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5¹ ar 13 punkte nustatytais pagrindais;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 43 straipsnio 6 dalies 7 punktą. 7) kuris yra atvykęs į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip 3 metams dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (įsteigtame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienus metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje, jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai ir jam darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus mokamas ne mažesnis negu 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių darbo užmokestis. 12 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas 1.
44 straipsnio pakeitimas
1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktus punktą yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti;“. 2. Pakeisti 44 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas arba pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktus punktą yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.“
papildymas 44² straipsniu Papildyti Įstatymą 44² straipsniu: „44² straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje 1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje kaip:
1) vadovas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis:
a) vadovaus priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, ar jos struktūriniam padaliniui, turės sau pavaldaus personalo, įgaliojimus kontroliuoti personalo darbą ir atlikti su jo valdymu susijusius veiksmus;
b) turi priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, reikiamą kvalifikaciją ir profesinę patirtį;
c) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje;
2) specialistas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis:
a) turi priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, būtinų specialių veiklos srities, metodų arba valdymo žinių, kurias vertinant atsižvelgiama į konkrečiai su šia įmone susijusias žinias, turimą aukštą profesinę kvalifikaciją ir profesinę patirtį, susijusią su specifinių techninių žinių reikalaujančia darbo ar veiklos rūšimi;
b) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje;
3) darbuotojas – stažuotojas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis:
a) turi stažuotės sutartį, patvirtinančią, kad užsienietis perkeliamas įmonės viduje karjeros plėtojimo tikslais arba kad įgytų žinių apie verslo metodus ar būdus, ir apimančią stažuotės programą, jos trukmę ir darbuotojo – stažuotojo veiklos priežiūros sąlygas;
b) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą;
c) perkeltas įmonės viduje gaus darbo užmokestį;
d) ne mažiau kaip pastaruosius 3 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje kaip:
1) vadovas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis:
a) vadovaus priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, ar jos struktūriniam padaliniui, turės sau pavaldaus personalo, įgaliojimus kontroliuoti personalo darbą ir atlikti su jo valdymu susijusius veiksmus;
b) turi priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, reikiamą kvalifikaciją ir profesinę patirtį;
c) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje;
2) specialistas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis:
a) turi priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, būtinų specialių veiklos srities, metodų arba valdymo žinių, kurias vertinant atsižvelgiama į konkrečiai su šia įmone susijusias žinias, turimą aukštą profesinę kvalifikaciją ir profesinę patirtį, susijusią su specifinių techninių žinių reikalaujančia darbo ar veiklos rūšimi;
b) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje;
3) darbuotojas – stažuotojas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis:
a) turi stažuotės sutartį, patvirtinančią, kad užsienietis perkeliamas įmonės viduje karjeros plėtojimo tikslais arba kad įgytų žinių apie verslo metodus ar būdus, ir apimančią stažuotės programą, jos trukmę ir darbuotojo – stažuotojo veiklos priežiūros sąlygas;
b) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą;
c) perkeltas įmonės viduje gaus darbo užmokestį;
d) ne mažiau kaip pastaruosius 3 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje. 2.
gyventi išduoti pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtos įmonės atstovybė, filialas ar tai pačiai įmonių grupei priklausanti įmonė, taip pat užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtos įmonės su perkeliamu įmonės viduje užsieniečiu sudaryta darbo sutartis ir paskyrimo raštas, kuriame nurodoma perkėlimo įmonės viduje trukmė, priimančiosios (priimančiųjų) įmonės (įmonių) buveinės (buveinių) adresas (adresai), pareigos, į kurias užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ir jam paskirtas darbo užmokestis bei įsipareigojama, kad, pasibaigus perkėlimo įmonės viduje laikotarpiui, užsienietis bus perkeltas atgal į užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtą įmonę. 3. Jeigu užsienietis dirbs priimančioje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje, pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą. 4. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje. 5. Jeigu numatytas perkeliamo įmonės viduje užsieniečio judėjimas tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi gali būti pateiktas, jeigu į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, jis atvyksta pirmiausia arba ilgiausiam laikotarpiui.
Apie numatomą perkeliamo įmonės viduje užsieniečio judėjimą į priimančiąsias įmones, įsteigtas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (nepaisant to, ar perkėlimas į priimančiąją įmonę, įsteigtą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, truks ne ilgiau negu 90 dienų per
prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi arba pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytus reikalavimus, kai tokios aplinkybės paaiškėjo. 6. Užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, negali trukti ilgiau negu 3 metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba kaip specialistas, ir negali trukti ilgiau negu vienus metus, kai perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė. Naujas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nustatytais pagrindais gali būti pateiktas ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo užsieniečio išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, jeigu jo perkėlimas įmonės viduje truko šioje dalyje nurodytą ilgiausią leidžiamą perkėlimo įmonės viduje laikotarpį. 7.
perkeliamas įmonės viduje, leidimas laikinai gyventi išduodamas laikotarpiui, kuriam jis perkeliamas į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip 3 metams, kai jis perkeliamas kaip vadovas arba specialistas, ir ne ilgiau kaip vieniems metams, kai jis perkeliamas kaip darbuotojas – stažuotojas. 8. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio 1, 2 ir
kaip šio straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis. 9. Užsieniečiui, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje ir atvyksta į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ilgesniam negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpiui, leidimui laikinai gyventi išduoti taikomi šio straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nustatyti reikalavimai.“
straipsnio pakeitimas
1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ar 2² punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“. 2. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 4² punktą;“. 3.
straipsnio 1 dalį 19 punktu: „19) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje:
a) bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo;
b) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
c) nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;
d) yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos;“. 4. Papildyti 50 straipsnio 1 dalį 20 punktu: „20) užsienietis nesilaikė perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui taikomų judėjimo tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse, sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 44² straipsnio 6 dalyje.“
57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo arba dirbti kaip stažuotojas (išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnio 5 punkte nurodytą atvejį arba kai leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas darbuotojui – stažuotojui pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punktą) ar praktikantas;“. 16 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5, 5¹, 13, 14 punktus ar 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą;“. 2.
5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (įsteigtame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai jis yra šio Įstatymo 11 straipsnio 5¹ dalyje nurodytas užsienietis, perkeliamas įmonės viduje ne ilgesniam negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpiui dirbti į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ir jeigu užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, netrunka ilgiau negu 3 metus, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba specialistas, ar ilgiau negu vienus metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Jeigu užsienietis dirbs priimančioje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje, pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą;“. 17 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas 1.
63 straipsnio pakeitimas
1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) darbdaviui taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo darbdavys baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo;“. 2. Pakeisti 63 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) darbdavys (juridinis asmuo) yra likviduojamas, bankrutuojantis ar jam iškelta bankroto byla arba darbdavys nevykdo jokios ekonominės veiklos;“. 3. Pakeisti 63 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) darbdavys turi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ar Valstybinio socialinio draudimo fondui didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);“. 18 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas
1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, arba Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje;“. 2.
1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį gauti 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginę pašalpą, išskyrus Pabėgėlių priėmimo centre apgyvendintus prieglobsčio prašytojus, kuriems teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai;“. 3. Pakeisti 71 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę mokytis pagal ikimokyklinio,
priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Ši teisė Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama nedelsiant ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Prieglobsčio prašytojas, pradėjęs mokytis būdamas nepilnametis, turi teisę pabaigti bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), net jeigu mokydamasis sulaukė pilnametystės.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Prieglobsčio prašytojui, nevykdančiam pareigų, išvardytų šio straipsnio 3 dalies 4–6 punktuose, ir (arba) nesilaikančiam apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre kitoje apgyvendinimo vietoje taisyklių tvarkos, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti apribotas arba nutrauktas šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytos piniginės pašalpos mokėjimas.“19 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
79 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja.“
2Pakeisti 79 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Migracijos departamento sprendimu pažeidžiami Pažeidžiami asmenys ir jų šeimos nariai gali būti apgyvendinti kitose jų specialiuosius poreikius atitinkančiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos atitinkančiose jų specialiuosius poreikius. Pažeidžiamiems asmenims Migracijos departamento sprendimu, kai tai įmanoma, leidžiama apsigyventi su teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu pilnamečiu artimuoju giminaičiu arba atstovu.“
6 dalimi:
„6. Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo kitose apgyvendinimo vietose tvarką, reikalavimus
tokioms apgyvendinimo vietoms ir prieglobsčio prašytojų priėmimo jose sąlygas, įskaitant materialinėms priėmimo sąlygoms užtikrinti skiriamų lėšų dydžius, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai
prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu iš integracijai įgyvendinti skiriamų lėšų turi šias teises:
1) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre gauti mėnesinę pašalpą maistui ir smulkioms išlaidoms;
2) gauti vienkartinę išmoką įsikurti gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje (būtiniausiems baldams ir namų apyvokos reikmenims įsigyti, kelionės ir (ar) bagažo pervežimo iki gyvenamosios vietos išlaidoms padengti);
3) gyvendami gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę išmoką būtiniausioms reikmėms (maistui, drabužiams, higienos reikmėms, visuomeniniam transportui, būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms apmokėti);
4) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti vienkartinę pašalpą vaiko, kuris mokosi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar bendrojo ugdymo programą, būtiniausiems mokymo reikmenims įsigyti;
5) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją vaiko ugdymo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą išlaidoms apmokėti;
6) naudotis kitomis paslaugomis Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje, kurios Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu teikiamos paramos integracijai srityse pagal šio Įstatymo 109 straipsnio 3 dalyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su užsieniečiu, gavusiu prieglobstį Lietuvos Respublikoje, sudarytą sutartį dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo. 2.
teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai, privalo vykdyti įsipareigojimus, nurodytus šio Įstatymo 109 straipsnio 3 dalyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su šiuo užsieniečiu sudarytoje sutartyje dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo. 3. Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimas nutraukiamas, jeigu užsienietis, kuriam teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai:
1) nevykdo įsipareigojimų, nurodytų šio Įstatymo 109 straipsnio 3 dalyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su šiuo užsieniečiu sudarytoje sutartyje dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo;
2) ilgiau kaip vieną mėnesį yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos;
3) už administracinį nusižengimą nubaustas trečią kartą per pastaruosius 6 mėnesius arba jam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis. 4. Užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis, ir nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams taikomos šio straipsnio nuostatos dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai. 5. Lietuvos valstybės paramos šiame straipsnyje nurodytų užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką bei pašalpų, išmokų ir kompensacijų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 109 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsieniečių integraciją pagal kompetenciją įgyvendina
valstybės institucijos ir įstaigos kartu su savivaldybėmis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
Užsieniečių integracijos įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisija, sudaroma iš socialinės apsaugos ir darbo, vidaus reikalų, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, kultūros ir finansų ministrų arba viceministrų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovo. Į šią komisiją gali būti įtraukti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų atstovai, prireikus ir kiti asmenys. Užsieniečių integracijos įgyvendinimo koordinavimo komisijos personalinę sudėtį ir užduotis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“22 straipsnis. 124 straipsnio pakeitimas Pakeisti 124 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 5¹,
jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.“23 straipsnis. 125 straipsnio pakeitimas Pakeisti 125 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip; „6) jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–55¹,
priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 37 punktu: „37. 2014 m. gegužės
perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (OL 2014 L 157, p. 1).“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2.
išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašymai išduoti nacionalinę vizą, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei sprendimai išduoti nacionalinę vizą priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 3. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas užsieniečiui pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 58 straipsnio 5 punktą, gali būti keičiamas, jeigu šis užsienietis atitinka šio įstatymo 13 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44² straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir bendras jo perkėlimo įmonės viduje laikotarpis nebus ilgesnis kaip 3 metai. 4. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai taikomi tiems leidimams laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie buvo išduoti ar pakeisti taikant šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytus reikalavimus. 5. Nacionalinės vizos ir leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytus reikalavimus, galioja iki juose numatyto termino pabaigos. 6.
Vyriausybė, vidaus reikalų, užsienio reikalų, švietimo ir mokslo ministrai bei socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliota institucija iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis 2017-04-21
DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) ir jį lydintis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 ir 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas parengti, siekiant į nacionalinę teisę perkelti 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (toliau – direktyva 2014/66/ES) nuostatas ir tinkamai jas įgyvendinti. Direktyvos 2014/66/ES nuostatos turėjo būti perkeltos į nacionalinę teisę 2016 m. lapkričio 29 d. (2017 m. sausio 24 d. Europos Komisija pateikė Lietuvai oficialų pranešimą dėl direktyvos 2014/66/ES neperkėlimo (pradėtos pažeidimo procedūros). Įstatymo projektu siekiama nustatyti imigracijos taisykles, taikomas trečiųjų šalių piliečiams, kurie perkeliami laikinai dirbti kaip vadovai, specialių žinių turintys specialistai ar aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys stažuotojai iš trečiosiose šalyse įsteigtų įmonių į šių įmonių atstovybes, filialus ar tai pačiai įmonių grupei priklausančias įmones, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, ir sąlygas tokių užsieniečių judėjimui perkėlimo bendrovės viduje metu tarp tai pačiai grupei priklausančių įmonių, įsteigtų Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (toliau – perkėlimas įmonės viduje).
Bendra, pagal Europos Sąjungos lygmeniu suderintus kriterijus perkėlimo įmonių viduje schema būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarptautinėms įmonėms operatyviau reaguoti į kvalifikuoto personalo poreikį įmonių atstovybėse, filialuose ar tai pačiai grupei priklausančiose įmonėse ir palengvinti reikalingų įgūdžių perkėlimą. Palankesnių judėjimo įmonės viduje sąlygų vadovams, aukštos profesinės kvalifikacijos specialistams ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintiems stažuotojams sudarymas ilgainiui prisidėtų prie ekonominės plėtros ir šalies konkurencingumo didinimo. Įstatymo projektu siekiama perkelti 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą (toliau – direktyva 2009/50/EB) nuostatą, kuri liko neperkelta į nacionalinę teisę.
Taip pat siekiama papildyti įstatymą nuostatomis dėl nepilnamečių prieglobsčio prašytojų teisės į ikimokyklinį bei priešmokyklinį ugdymą, įstatyme įtvirtinti pagrindines nuostatas dėl Lietuvos valstybės paramos teikimo integracijai prieglobstį gavusiems ir kitiems užsieniečiams, kuriems ši parama teikiama (nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ir užsieniečiams, kurie perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdant Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus dėl užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo iš Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių), apgyvendintiems Pabėgėlių priėmimo centre ar tęsiantiems integraciją apsigyvenus savivaldybių teritorijoje, pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti ne tik prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarką kitose nei Valstybės sienos apsaugos tarnyba vietose, bet ir priėmimo sąlygas jose. Siūloma atsisakyti perteklinių ir praktinių nepatogumų keliančių nuostatų, susijusių su Vyriausybės komisijos užsieniečių integracijos įgyvendinimui koordinuoti sudarymu, taip pat patikslinti reikalavimus sveikatos draudimui, taikomus užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką su nacionaline viza. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 ir 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu siekiama nustatyti atsakomybę priimančiajai įmonei už nepateikimą informacijos vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai apie sąlygų, kurios nustatomos įstatymo projekte užsieniečio perkėlimui įmonės viduje, pasikeitimą ir nepateikimą informacijos Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui apie užsieniečio, trečiojoje šalyje įsteigtos įmonės atsiųsto laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje, darbo pradžią. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Vidaus reikalų ministerija. Tiesioginis rengėjas – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento (direktorius – Klaidas Kuchalskis, tel. 271 7248) Migracijos reikalų skyriaus (vedėja – Aušra Grikevičienė, tel. 271 7078) patarėja Asta Klapatauskienė (tel. 271 7004). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – įstatymas) numato leidimo laikinai gyventi išdavimą darbo pagrindu, jeigu užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip 3 metams dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (įsteigtame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai. Šie užsieniečiai gali atvykti su šeimos nariais, jeigu užsieniečiui darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus mokamas ne mažesnis negu 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių darbo užmokestis. Įstatyme nustatyta, kad laikinai atvykusiam dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (įsteigtame) Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, t. y. neužtikrinamas laikinas atvykimo pobūdis.
Užsieniečiui ir jo perkėlimui įmonės viduje taikomi reikalavimai įstatyme detalizuoti nepakankamai, užsienio valstybės įmonės atstovybei, filialui ar tai pačiai įmonių grupei priklausančiai įmonei, į kurią atvyksta užsienietis dirbti, reikalavimai nenustatyti, įstatyme apibrėžta fiktyvios įmonės sąvokos apibrėžtis neapima užsienio įmonių filialų bei atstovybių, todėl praktikoje pastebima piktnaudžiavimo atvejų, kai Lietuvos Respublikoje steigiami užsienio valstybių įmonių filialai ne veiklai vykdyti, o užsieniečiui siekiant gauti leidimą laikinai gyventi. Įstatyme nenumatyta judėjimo tarp tai pačiai įmonių grupei priklausančių įmonių, įsteigtų Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, galimybė. Įstatymas nereglamentuoja darbuotojų – stažuotojų perkėlimo įmonės viduje. Priimančiajai įmonei, į kurią užsienietis siunčiamas laikinam darbui, nenustatyta pareiga pranešti atsakingoms institucijoms apie atvykusį į įmonę Lietuvos Respublikoje dirbti užsienietį ar pasikeitusius užsieniečio duomenis. Atitinkamai nėra nustatytos atsakomybės už tokių duomenų nepranešimą. Direktyvos 2009/50/EB nuostata dėl užsieniečio, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (mėlynoji kortelė), ir jo šeimos narių įleidimo į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir tais atvejais, jeigu jiems išduotas leidimas laikinai gyventi nebegalioja, neperkelta į nacionalinę teisę. Įstatyme įtvirtinta nepilnamečių prieglobsčio prašytojų teisė į mokymąsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programą (programas) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Tačiau nenustatyta, kad nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą. Įstatyme nustatyta, kad užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši tvarka neapima valstybės paramos integracijai teikimo nelydimiems nepilnamečiams ir perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiams, nors šie užsieniečiai tokią paramą gauna. Įstatyme nenustatyta, kokios pašalpos, išmokos ir kompensacijos šiems užsieniečiams mokamos Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu, kokiais pagrindais jų mokėjimas nutraukiamas (tai reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 998), įstatyme neįtvirtintas teisinis pagrindas Vyriausybei nustatyti valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką bei mokamų pašalpų, išmokų ir kompensacijų dydžius, nors tai reglamentuota minėtu Vyriausybės nutarimu. Pagal įstatymą prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ne tik Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, bet ir kitose jiems apgyvendinti skirtose vietose. Tačiau prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tokiose vietose priėmimo sąlygoms nustatyti įstatyme nėra teisinio pagrindo. Pagal įstatymą šie prieglobsčio prašytojai negalėtų gauti būtinosios medicinos pagalbos, psichologinės pagalbos ir socialinių paslaugų, į kurias turi teisę tie prieglobsčio prašytojai, kurie apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar Pabėgėlių priėmimo centre.
Įstatyme nustatyta, kad užsieniečių integracijos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės komisija, sudaroma iš socialinės apsaugos ir darbo, vidaus reikalų, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, kultūros ir finansų ministrų arba viceministrų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovo. Į šią komisiją gali būti įtraukti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų atstovai, prireikus ir kiti asmenys. Užsieniečių integracijos įgyvendinimo koordinavimo komisijos personalinę sudėtį ir užduotis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nacionalinė viza išduodama užsieniečiui pateikus sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, tačiau nenustatyta šio reikalavimo išimčių, nors jos turėtų būti taikomos vykstantiems į Lietuvos Respubliką akreditacijai užsieniečiams bei jų šeimos nariams, taip pat turintiems diplomatinius pasus užsieniečiams, kurie atvyksta kitais tikslais (į komandiruotes, stažuotes ir pan.). Taip pat nėra nustatyta sveikatos draudimo galiojimo teritorija ir draudimo suma taip, kaip tai yra reglamentuota 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekse) Šengeno vizos išdavimo atveju. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatyme siūloma įtvirtinti direktyvos 2014/66/ES nuostatas atitinkančią užsieniečių atvykimo schemą, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje, t. y., kai užsienietis užsienio valstybėje įsteigtos įmonės laikinai komandiruojamas darbo arba mokymo tikslais į šios įmonės atstovybę, filialą ar tai pačiai įmonių grupei priklausančią įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ir kai perkeltas įmonės viduje užsienietis juda tarp įmonių, priklausančių tai pačiai užsienio valstybėje įsteigtai įmonei ar įmonių grupei, įsteigtų Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Įstatyme siūloma įtvirtinti naują pagrindą leidimui laikinai gyventi išduoti, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ir atskirai reglamentuoti jo išdavimo sąlygas. Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimui taikoma sąlyga jo pateikimo metu nebūti Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje. Užsienietis turėtų gyventi ir dirbti užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybės narė. Perkeltas į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, užsienietis galės būti kaip vadovas, specialistas ar darbuotojas – stažuotojas, jeigu atitiks reikalavimus dėl kvalifikacijos ir profesinės patirties, darbuotojo – stažuotojo atveju – aukštojo universitetinio išsilavinimo ir stažuotės programos, bus tam tikrą laikotarpį išdirbęs siunčiančioje užsienio valstybėje įsteigtoje įmonėje, bus pateikta užsienio valstybėje įsteigtos įmonės su perkeliamu įmonės viduje užsieniečiu sudaryta darbo sutartis, dokumentai, patvirtinantys, kad priimančioji įmonė yra užsienio valstybėje įsteigtos įmonės atstovybė, filialas ar tai pačiai įmonių grupei priklausanti įmonė.
Siūloma nustatyti reikalavimą pateikti siunčiančiosios įmonės paskyrimo raštą, kuriame būtų pateikiama informacija apie užsienietį ir jo perkėlimą įmonės viduje (trukmę, priimančiąsias įmones) ir įsipareigojama, kad, pasibaigus perkėlimo įmonės viduje laikotarpiui, užsienietis bus perkeltas atgal į užsienio valstybėje įsteigtą įmonę. Šis reikalavimas (kuris pagal direktyvą 2014/66/ES gali būti taikomas, jeigu reikia) sumažintų galimybes trečiųjų šalių piliečiams pasinaudoti Lietuvos Respublika judėjimo Šengeno erdvėje teisei įgyti, o ne atvykti dirbti priimančiojoje įmonėje. Valstybės saugumo departamento duomenimis, praktikoje daugėja užsienio įmonių filialų, steigiamų neketinant vykdyti jokios veiklos, o vien tik siekiant užsieniečiui gauti leidimą gyventi, todėl turėtų būti įtvirtintos tokios nuostatos, kurios neleistų piktnaudžiauti. Taip pat siūloma papildyti įstatyme apibrėžtą fiktyvios įmonės sąvokos apibrėžtį, siekiant, kad ji apimtų ir užsienio įmonių filialus bei atstovybes. Nustačius, kad atstovybė, filialas ar įmonė įsteigti tik siekiant palengvinti užsieniečio atvykimą, leidimas laikinai gyventi jam nebūtų išduodamas arba būtų panaikinamas.
Taip pat užsienietis negalėtų būti perkeliamas į priimančiąją įmonę, jeigu jai buvo taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo, ji turi neatidėtų įsiskolinimų, priimančioji įmonė yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdo ekonominės veiklos. Pagal direktyvos 2014/66/ES nuostatas, kartu su šeimos nariais galėtų atvykti visi perkeliami įmonės viduje užsieniečiai, nepriklausomai nuo jiems mokamo darbo užmokesčio dydžio (atitinkamai siūloma keisti šeimos susijungimą reglamentuojantį įstatymo 43 straipsnį). Siūloma nustatyti sąlygas, taikomas perkeliamų įmonės viduje užsieniečių judėjimui tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Užsienietis, turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, turėtų teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, taip pat dirbti tai pačiai įmonei ar jų grupei priklausančioje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, perkeliamas į priimančiąją įmonę Lietuvos Respublikoje ilgesniam laikotarpiui, turėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi gavimo. Pagal direktyvos 2014/66/ES nuostatas, užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, negali trukti ilgiau negu 3 metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba kaip specialistas, ir negali trukti ilgiau negu 1 metus, kai perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė.
Siūloma nustatyti, kad naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi perkėlimo įmonės viduje pagrindu užsienietis galėtų pateikti ne anksčiau kaip praėjus
įmonės viduje truko ilgiausią leidžiamą perkėlimo įmonės viduje laikotarpį. Pagal direktyvos 2014/66/ES nuostatas, užsieniečiui, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi perkėlimo įmonės viduje pagrindu, ir jo šeimos nariams turėtų būti leidžiama atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi nebegalioja arba užsieniečio perkėlimo įmonės viduje į priimančiąją įmonę kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas (ši nuostata būtų taikoma, jeigu Lietuvos Respublika yra pirmoji Europos Sąjungos valstybė narė, į kurią užsienietis buvo perkeltas bendrovės viduje), ir pagal įstatymą sprendžiama dėl jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Analogiška nuostata pagal direktyvą 2009/50/EB turėtų būti taikoma ir užsieniečiams aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams, kuriems buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (mėlynoji kortelė), ir jų šeimos nariams. Siūloma šias nuostatas įtvirtinti įstatyme. Įstatyme siūloma įtvirtinti pareigą priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai apie sąlygų, kurios taikomos užsieniečio perkėlimui įmonės viduje, pasikeitimą, o Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui apie užsieniečio, trečiojoje šalyje įsteigtos įmonės atsiųsto laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje, darbo pradžią.
Už šių pareigų nevykdymą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 ir 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti baudas, kurių dydis atitinka nustatytas ir taikomas darbdaviui bei švietimo įstaigai analogiškais atvejais už informacijos apie užsieniečio pasikeitusius duomenis nepranešimą. Siūloma nustatyti, kad nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka ir kad teisė mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą (pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, priešmokyklinis ugdymas yra privalomas) turi būti užtikrinama nedelsiant ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Kadangi prieglobsčio prašymui nagrinėti nustatytas 3 mėnesių terminas, ši teisė praktikoje turės būti užtikrinama nedelsiant, jeigu įsigaliojus įstatymui prieglobsčio procedūra jau būtų pradėta.
Užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir kitiems užsieniečiams (perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nelydimiems nepilnamečiams, kaip šios užsieniečių kategorijos apibrėžtos įstatyme), teikiamą Lietuvos valstybės paramą integracijai siūloma reglamentuoti įstatyme
ir kompensacijų dydžius, kaip ir šiuo metu, nustatytų Vyriausybė. Siūloma įstatyme nurodyti valstybės paramos integracijai teikimo nutraukimo pagrindus, taip pat nurodyti, kad užsieniečiai, kuriems teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai, privalo vykdyti įsipareigojimus, nurodytus valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su šiuo užsieniečiu sudarytoje sutartyje dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo. Siūlome įstatyme įtvirtinti teisinį pagrindą prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo kitose nei Valstybės sienos apsaugos tarnyboje vietose tvarkai ir priėmimo sąlygoms jose nustatyti, taip pat įstatyme nurodyti, kad ir šie prieglobsčio prašytojai turi teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas kaip ir prieglobsčio prašytojai, kurie apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar Pabėgėlių priėmimo centre.
Įstatyme siūloma atsisakyti nuostatos, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato užduotis Vyriausybės komisijai, sudaromai užsieniečių integracijos įgyvendinimui koordinuoti, atsisakyti atstovų, kurie turėtų būti įtraukti į šią komisiją, įvardijimo ir įpareigojimo Vyriausybės nutarimu tvirtinti komisijos personalinę sudėtį, nes tai perteklinės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nuostatas dubliuojančios ir praktinių nepatogumų keliančios nuostatos. Siūloma nustatyti, kad išduodant užsieniečiui nacionalinę vizą užsieniečio sveikatos draudimas turi galioti visose Šengeno valstybėse, draudimo suma, kaip ir išduodant Šengeno vizą, turėtų būti ne mažesnė kaip 30 000 eurų, sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento pateikti neturėtų vykstantys į Lietuvos Respubliką akreditacijai užsieniečiai bei jų šeimos nariai, taip pat užsieniečiai, turintys diplomatinius pasus, t. y. nacionalinės vizos išdavimo atveju įstatyme būtų nustatyti tokie patys reikalavimai dėl sveikatos draudimo, kokie nustatyti Šengeno vizai išduoti pagal tiesiogiai taikomą Vizų kodeksą. Siūlome patikslinti įstatyme minimą mokesčius administruojantį subjektą, atsižvelgdami į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą už mokesčių, nurodytų šiame įstatyme, išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje atsakinga ne tik Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (centrinis mokesčių administratorius), bet ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos (vietos mokesčių administratoriai). 5.
rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Palankesnių judėjimo įmonės viduje sąlygų vadovams, aukštos profesinės kvalifikacijos specialistams ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintiems stažuotojams sudarymas ilgainiui prisidėtų prie ekonominės plėtros ir šalies konkurencingumo didinimo. Mažėtų galimybių piktnaudžiauti leidimų gyventi išdavimo sistema, nes būtų nustatyti reikalavimai užsienio valstybės įmonės atstovybei, filialui ar tai pačiai įmonių grupei priklausančiai įmonei, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, be to, fiktyvios įmonės sąvokos apibrėžtis įstatyme apimtų užsienio įmonių filialus bei atstovybes, būtų nustatyti užsieniečiui ir jo perkėlimui įmonės viduje taikomi reikalavimai, nustatytas maksimalus galimas užsieniečio perkėlimo įmonės viduje laikotarpis, kuriam pasibaigus užsienio valstybėje įsteigta įmonė įsipareigotų, kad užsienietis bus perkeltas atgal į trečiojoje šalyje esančią įmonę. Komandiruojamų trečiųjų šalių piliečių darbo Lietuvos Respublikoje kontrolė būtų veiksmingesnė Valstybinei darbo inspekcijai disponuojant informacija apie trečiųjų šalių piliečių atvykimą laikinai dirbti į įmones Lietuvos Respublikoje. Galimybė ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą pradėti nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams prisidėtų prie sėkmingesnės ir greitesnės jų integracijos į visuomenę. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti įstatymai prisidės prie palankesnės ir skaidresnės verslo aplinkos kūrimo. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymams inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujai apibrėžiamos sąvokos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka aprobuotos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymus, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrams reikės atitinkamai pakeisti įstatymo nuostatas įgyvendinančius teisės aktus, reglamentuojančius vizų ir leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo tvarką. Švietimo ir mokslo ministras turės nustatyti nepilnamečių prieglobsčio prašytojų teisės į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą užtikrinimo tvarką. Socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliota institucija turės nustatyti informacijos apie komandiruotus dirbti į įmones Lietuvos Respublikoje trečiųjų šalių piliečius pateikimo Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniams skyriams tvarką.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės nustatyti prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo kitose nei Valstybės sienos apsaugos tarnyba vietose tvarką, reikalavimus tokioms apgyvendinimo vietoms ir priėmimo sąlygas jose, pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 998 patvirtintą Valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo tvarkos aprašą, be kita ko, papildant jį nuostatomis dėl Lietuvos valstybės paramos teikimo tvarkos nelydimiems nepilnamečiams ir perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiams, kaip šios kategorijos yra apibrėžtos įstatyme, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 1007 „Dėl Komisijos sudarymo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui bus reikalingos biudžeto lėšos. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojas, kaip jis apibrėžiamas įstatyme, yra užsienietis, kuris pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams teisė į ugdymą užtikrinama pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą. Todėl papildomos lėšos ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui turėtų būti numatytos tam laikotarpiui, kol priimtas sprendimas dėl užsieniečio statuso (vidutiniškai 6 mėnesiams, įvertinus prieglobsčio prašymui nagrinėti nustatytus terminus ir tai, kad neigiamo sprendimo apskundimo atveju prieglobsčio prašytojo statusą asmuo išlaiko iki tol, kol įsiteisėja galutinis teismo sprendimas).
Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2015 m. buvo gauti prieglobsčio prašymai dėl 36 nepilnamečių iki 7 metų, 2016 m. – dėl 101 nepilnamečio iki 7 metų (skaičius išaugo dėl vykdomo užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo iš Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių į Lietuvos Respublikos teritoriją (daugiausia perkeltos šeimos su nepilnamečiais vaikais). Įvertinus Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus iki 2017 m. gruodžio
reikia prieglobsčio (2017 m. sausio 24 d. duomenimis, yra perkelti 254 asmenys), Švietimo ir mokslo ministerijos vertinimu lėšų poreikis 2017 m. gali siekti 319
prašymų tendencijos (nevykdant užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo iš kitų šalių) nesikeistų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Leidimas gyventi“, „šeimos narys“, „užsienietis“, „leidimas dirbti“,
„prieglobstis“, „integracija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymui, taip pat ir toms jo nuostatoms, kuriomis perkeliama direktyva 2014/66/ES, įgyvendinti turės būti parengti įgyvendinamieji teisės aktai, o jie turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą 2017 m. birželio 1 d.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje sąvoka „fiktyvi įmonė“ apibrėžiama kaip „Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens <....> filialas ar atstovybė <...>“. Pažymėtina, kad Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įsisteigimo teisė garantuojama ne tik juridiniams asmenims, bet ir kitoms organizacijoms, kurios gali ir neturėti juridinio asmens statuso. Atsižvelgiant į tai aptariamoje projekto nuostatoje po žodžių „užsienio juridinio asmens“ įrašytini žodžiai „ar kitos organizacijos“. 2. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18³ dalį
„perkėlimas įmonės viduje“ apibrėžiamas kaip „užsieniečio <...> laikinas
siuntimas darbo ar mokymo tikslais į priimančią įmonę <...>“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad „laikino siuntimo“ formuluotė vartojama ir kitame kontekste kitose galiojančio įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatose, pavyzdžiui 58 straipsnio 12 punkte, 62 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pasirinkus tokį „perkėlimo įmonės viduje“ apibrėžimą, bus pakankamai aišku, koks „laikinas siuntimas“ turimas mintyje. 3. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies pirmojo sakinio dalis po žodžių „ir tais atvejais“ formuluotina taip:
„jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nebegalioja arba užsieniečio
prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi toje valstybėje narėje nagrinėjimo laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikintas“.
Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 11 dalies pirmajam sakiniui. 4. Iš projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5¹ dalies nėra aišku, ar visos priimančiosios įmonės privalo Migracijos departamentui pranešti apie užsieniečio, turinčio kitos Europos Sąjungos valstybės narės leidimą laikinai gyventi kaip perkelto įmonės viduje, perkėlimo įmonės viduje trukmę ir priimančiosios (-iųjų) įmonės (-ių) adresą (-us), ar tik tos priimančiosios įmonės, kuriose dirbs užsienietis, turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri nėra Šengeno valstybė, išduotą leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume nuostatą dėl pranešimo suformuluoti atskiru sakiniu. 5. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžio „akredituotis“ įrašytina „akreditacijai“. 6. Atsižvelgiant į tai kad projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte siekiama nustatyti ne vieną, o kelis atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimo gyventi pagrindus bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytume šiuos pagrindus išdėstyti atskirais papunkčiais. Ši pastaba taikytina ir projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktui. 7. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje siūlytume atsisakyti priimančiosios įmonės struktūrinių padalinių įvardijimo, nes priimančiojoje įmonėje gali būti ir struktūrinių padalinių kitais pavadinimais. 8.
straipsniu keičiamo įstatymo 44² straipsnio 3 dalyje, siekiant teisinio aiškumo, po žodžių „jeigu užsienietis dirbs“ įrašytini žodžiai
„priimančioje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje“, nes pagal keičiamo
įstatymo 2 straipsnio 23² dalyje pateiktą „priimančiosios įmonės“ apibrėžimą, priimančiąja įmone gali būti ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigta įmonė. Ši pastaba taikytina ir projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 5 punkto paskutiniajam sakiniui. 9. Pagal projekto
perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, negali trukti ilgiau nei 3 metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba kaip specialistas, ir negali trukti ilgiau negu 1 metus, kai perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė. Manytume, kad šią imperatyvią nuostatą reikėtų patikslinti, atsižvelgiant į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų Konstatuojamosios dalies 17 įtraukos bei 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias, pasibaigus atitinkamam laikotarpiui užsieniečiai išvyksta iš valstybių narių teritorijos, nebent pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę jie kitu pagrindu gautų leidimą gyventi. 10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 15 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija skiriasi nuo šio punkto redakcijos, įtvirtintos 2017 m kovo 14 d. priimtame Lietuvos respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 12¹, 19, 44, 57, 61, 62, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 62¹ straipsniu įstatyme Nr. XIII-219, įsigaliosiančiame 2017 m. gegužės 1 d.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant projekto tikslų, reikėtų arba keisti pastarąjį įstatymą (kai jis bus pasirašytas ir paskelbtas), arba teikiamą projektą priimti, jau įsigaliojus minėtajam įstatymui, t.y. po 2017 m. gegužės 1 d. 11. Pagal projekto 24 straipsnio 1 dalį teikiamas įstatymas turėtų įsigalioti 2017 m. birželio 1 d. Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui iki 2017 m. pabaigos bus reikalingos papildomos biudžeto lėšos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, pagal kurį mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. 12. Svarstytina, ar projekto 24 straipsnio nereikėtų papildyti pereinamosiomis nuostatomis, nustatančiomis, jog nacionalinės vizos bei leidimai laikinai gyventi, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki jų galiojimo pabaigos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, esminių pastabų neturime, tik projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje bei projekto 14 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje, siekiant teisinio aiškumo, prieš žodį „bausti“ įrašytinas žodis „yra“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2017-04-05
nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M.Navickienė, G.Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: L. Plyniuvienė – Seimo Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, E. Čaplikienė - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja, R. Malaiškienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistė, S. Kašuba – Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio skyriaus vedėjas, A. Klapatauskienė – Vidaus reikalų ministerijos Migracijos reikalų skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje sąvoka „fiktyvi įmonė“ apibrėžiama kaip „Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens <....> filialas ar atstovybė <...>“.
Pažymėtina, kad Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įsisteigimo teisė garantuojama ne tik juridiniams asmenims, bet ir kitoms organizacijoms, kurios gali ir neturėti juridinio asmens statuso. Atsižvelgiant į tai aptariamoje projekto nuostatoje po žodžių „užsienio juridinio asmens“ įrašytini žodžiai „ar kitos organizacijos“. Pritarti. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-201
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18³ dalį „perkėlimas įmonės viduje“ apibrėžiamas kaip „užsieniečio <...> laikinas siuntimas darbo ar mokymo tikslais į priimančią įmonę <...>“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad „laikino siuntimo“ formuluotė vartojama ir kitame kontekste kitose galiojančio įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatose, pavyzdžiui 58 straipsnio 12 punkte, 62 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pasirinkus tokį
„perkėlimo įmonės viduje“ apibrėžimą, bus pakankamai aišku, koks „laikinas
siuntimas“ turimas mintyje. Nepritarti. Įstatymo 58 straipsnio 12 punkte apibrėžta visai kita kategorija užsieniečių (taikomos kitos sąlygos atvykimui ir jos nurodytos), todėl nemanome, kad galėtų kilti praktinių įgyvendinimo problemų. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-202
aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies pirmojo sakinio dalis po žodžių „ir tais atvejais“ formuluotina taip: „jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nebegalioja arba užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi toje valstybėje narėje nagrinėjimo laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikintas“.
Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 11 dalies pirmajam sakiniui. Pritarti. 4. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-203
straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5¹ dalies nėra aišku, ar visos priimančiosios įmonės privalo Migracijos departamentui pranešti apie užsieniečio, turinčio kitos Europos Sąjungos valstybės narės leidimą laikinai gyventi kaip perkelto įmonės viduje, perkėlimo įmonės viduje trukmę ir priimančiosios (-iųjų) įmonės (-ių) adresą (-us), ar tik tos priimančiosios įmonės, kuriose dirbs užsienietis, turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri nėra Šengeno valstybė, išduotą leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume nuostatą dėl pranešimo suformuluoti atskiru sakiniu. Pritarti. 5. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-204
keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžio
„akredituotis“ įrašytina „akreditacijai“. Pritarti. 6. LR Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-208
projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte siekiama nustatyti ne vieną, o kelis atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimo gyventi pagrindus bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytume šiuos pagrindus išdėstyti atskirais papunkčiais. Ši pastaba taikytina ir projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-2013 7.
Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje siūlytume atsisakyti priimančiosios įmonės struktūrinių padalinių įvardijimo, nes priimančiojoje įmonėje gali būti ir struktūrinių padalinių kitais pavadinimais. Pritarti. 8. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-2013
keičiamo įstatymo 44² straipsnio 3 dalyje, siekiant teisinio aiškumo, po žodžių „jeigu užsienietis dirbs“ įrašytini žodžiai „priimančioje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje“, nes pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23² dalyje pateiktą „priimančiosios įmonės“ apibrėžimą, priimančiąja įmone gali būti ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigta įmonė. Ši pastaba taikytina ir projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 5 punkto paskutiniajam sakiniui. Pritarti. 9. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-2013
straipsniu keičiamo įstatymo 44² straipsnio 6 dalį užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, negali trukti ilgiau nei
specialistas, ir negali trukti ilgiau negu 1 metus, kai perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė. Manytume, kad šią imperatyvią nuostatą reikėtų patikslinti, atsižvelgiant į 2014 m. gegužės 15 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų Konstatuojamosios dalies 17 įtraukos bei 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias, pasibaigus atitinkamam laikotarpiui užsieniečiai išvyksta iš valstybių narių teritorijos, nebent pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę jie kitu pagrindu gautų leidimą gyventi. Pritarti iš dalies. Perkėlimas bendrovės viduje yra laikinas, tai ir pabrėžiama straipsnyje, kad pasibaigus perkėlimo laikotarpiui užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos. Įstatyme analogiškos nuostatos yra 44 straipsnyje (leidimo laikinai gyventi išdavimas darbo tikslu), kurio 9 dalyje nurodyta, kad pasibaigus darbui užsienietis privalo išvykti; 45 straipsnyje (leidimo laikinai gyventi išdavimas užsiimti teisėta veikla), kurio 4 dalyje nurodyta, kad užsienietis, nutraukęs veiklą, privalo išvykti iš Lietuvos; 46 straipsnyje (leidimo laikinai gyventi išdavimas mokymosi tikslais), kurio 3 dalyje nustatyta, kad pasibaigus mokymuisi ar nutraukus mokymąsi užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos; ir t. t. Tačiau tai nereiškia, kad kitu pagrindu (pasikeitus aplinkybėms) užsieniečiui negali būti išduotas leidimas gyventi. Ir tai reglamentuota įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje, kur nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pritariame nuorodos, kad turi išvykti į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, išbraukimui. 10. LR Seimo kanceliarijos
į tai, kad projekto 15 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija skiriasi nuo šio punkto redakcijos, įtvirtintos 2017 m kovo 14 d. priimtame Lietuvos respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 2, 12¹, 19, 44, 57, 61, 62, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 62¹ straipsniu įstatyme Nr. XIII-219, įsigaliosiančiame 2017 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant projekto tikslų, reikėtų arba keisti pastarąjį įstatymą (kai jis bus pasirašytas ir paskelbtas), arba teikiamą projektą priimti, jau įsigaliojus minėtajam įstatymui, t.y. po 2017 m. gegužės 1 d. Pritarti. 11. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-20241
straipsnio 1 dalį teikiamas įstatymas turėtų įsigalioti 2017 m. birželio 1 d. Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui iki 2017 m. pabaigos bus reikalingos papildomos biudžeto lėšos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, pagal kurį mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Pritarti. 12. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-2024
projekto 24 straipsnio nereikėtų papildyti pereinamosiomis nuostatomis, nustatančiomis, jog nacionalinės vizos bei leidimai laikinai gyventi, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki jų galiojimo pabaigos. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į tas Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 6.2. Komiteto pasiūlymai: -. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė
komitetas
pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Respublikos Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje sąvoka „fiktyvi įmonė“ apibrėžiama kaip „Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens <....> filialas ar atstovybė <...>“.
Pažymėtina, kad Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įsisteigimo teisė garantuojama ne tik juridiniams asmenims, bet ir kitoms organizacijoms, kurios gali ir neturėti juridinio asmens statuso. Atsižvelgiant į tai aptariamoje projekto nuostatoje po žodžių „užsienio juridinio asmens“ įrašytini žodžiai „ar kitos organizacijos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
apibrėžiamas kaip „užsieniečio <...> laikinas siuntimas darbo ar mokymo tikslais į priimančią įmonę <...>“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad „laikino siuntimo“ formuluotė vartojama ir kitame kontekste kitose galiojančio įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatose, pavyzdžiui 58 straipsnio 12 punkte, 62 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pasirinkus tokį
„perkėlimo įmonės viduje“ apibrėžimą, bus pakankamai aišku, koks „laikinas
siuntimas“ turimas mintyje. Nepritarti Įstatymo 58 str. 12 p. apibrėžta kita kategorija užsieniečių (taikomos kitos sąlygos atvykimui ir jos nurodytos), todėl praktinių įgyvendinimo problemų nekils. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies pirmojo sakinio dalis po žodžių „ir tais atvejais“ formuluotina taip:
„jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nebegalioja arba užsieniečio prašymo
išduoti leidimą laikinai gyventi toje valstybėje narėje nagrinėjimo laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikintas“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 11 dalies pirmajam sakiniui.
Pritarti iš dalies Tekste naudojamas įstatymo 2 str. 14 d. įsivestas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trumpinys – leidimas laikinai gyventi. Pasiūlytas tikslinimas neatitiktų nei pilnos sąvokos, nei trumpinio. Iš dalies pritariant pastabai, siūlytina vietoj siūlymo „Lietuvoje“ rašyti „Lietuvos Respublikoje“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5¹ dalies nėra aišku, ar visos priimančiosios įmonės privalo Migracijos departamentui pranešti apie užsieniečio, turinčio kitos Europos Sąjungos valstybės narės leidimą laikinai gyventi kaip perkelto įmonės viduje, perkėlimo įmonės viduje trukmę ir priimančiosios (-iųjų) įmonės (-ių) adresą (-us), ar tik tos priimančiosios įmonės, kuriose dirbs užsienietis, turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri nėra Šengeno valstybė, išduotą leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume nuostatą dėl pranešimo suformuluoti atskiru sakiniu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžio „akredituotis“ įrašytina „akreditacijai“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
pakeisti užsieniečiui leidimo gyventi pagrindus bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytume šiuos pagrindus išdėstyti atskirais papunkčiais. Ši pastaba taikytina ir projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-21 7.
Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 44² straipsnio
struktūrinių padalinių įvardijimo, nes priimančiojoje įmonėje gali būti ir struktūrinių padalinių kitais pavadinimais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 44² straipsnio
įrašytini žodžiai „priimančioje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje“, nes pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23² dalyje pateiktą „priimančiosios įmonės“ apibrėžimą, priimančiąja įmone gali būti ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigta įmonė. Ši pastaba taikytina ir projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 5 punkto paskutiniajam sakiniui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, negali trukti ilgiau nei
specialistas, ir negali trukti ilgiau negu 1 metus, kai perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė. Manytume, kad šią imperatyvią nuostatą reikėtų patikslinti, atsižvelgiant į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų Konstatuojamosios dalies 17 įtraukos bei 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias, pasibaigus atitinkamam laikotarpiui užsieniečiai išvyksta iš valstybių narių teritorijos, nebent pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę jie kitu pagrindu gautų leidimą gyventi.
Pritarti iš dalies Perkėlimas įmonės viduje yra laikinas, todėl straipsnyje pabrėžiama, kad, pasibaigus perkėlimo laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos. Analogiškos nuostatos yra Įstatymo 44 str. (leidimo laikinai gyventi išdavimas darbo tikslu), kurio 9 dalyje nurodyta, kad pasibaigus darbui užsienietis privalo išvykti; 45 str. (leidimo laikinai gyventi išdavimas užsiimti teisėta veikla), kurio 4 dalyje nurodyta, kad užsienietis, nutraukęs veiklą, privalo išvykti iš Lietuvos; 46 str. (leidimo laikinai gyventi išdavimas mokymosi tikslais), kurio 3 dalyje nustatyta, kad pasibaigus mokymuisi ar nutraukus mokymąsi užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos; ir t. t. Tačiau (pasikeitus aplinkybėms) leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas kitu pagrindu – 40 str. 5 d. nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pritartina nuostatos „turi išvykti į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė“, išbraukimui. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys į tai, kad projekto 15 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija skiriasi nuo šio punkto redakcijos, įtvirtintos 2017 m kovo 14 d. priimtame Lietuvos respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 12¹,
19, 44, 57, 61, 62, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 62¹ straipsniu įstatyme Nr. XIII-219, įsigaliosiančiame 2017 m. gegužės 1 d.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant projekto tikslų, reikėtų arba keisti pastarąjį įstatymą (kai jis bus pasirašytas ir paskelbtas), arba teikiamą projektą priimti, jau įsigaliojus minėtajam įstatymui, t.y. po 2017 m. gegužės 1 d. Pritarti Projekto 24 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data -2017 m. birželio 1 d. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
turėtų įsigalioti 2017 m. birželio 1 d. Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui iki 2017 m. pabaigos bus reikalingos papildomos biudžeto lėšos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, pagal kurį mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Pritarti Nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui reikalingos papildomos biudžeto lėšos bus naudojamos iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirti asignavimų, neviršijant maksimalių ribų. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pereinamosiomis nuostatomis, nustatančiomis, jog nacionalinės vizos bei leidimai laikinai gyventi, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki jų galiojimo pabaigos. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Seimo Užsienio reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Seimo Ekonomikos komitetas pritarė arba pritarė iš dalies. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Parengė Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė
žmogaus teisių komitetas
DĖL
2017 m. balandžio 5 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Algimantas Salamakinas, Rokas Žilinskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės skyriaus vedėja Liucija Schulte-Ebbert. Seimo kanceliarijos Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-211 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įmonė“ apibrėžiama kaip „Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens <....> filialas ar atstovybė <...>“. Pažymėtina, kad Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įsisteigimo teisė garantuojama ne tik juridiniams asmenims, bet ir kitoms organizacijoms, kurios gali ir neturėti juridinio asmens statuso. Atsižvelgiant į tai aptariamoje projekto nuostatoje po žodžių
„užsienio juridinio asmens“ įrašytini žodžiai „ar kitos organizacijos“. Pritarti
2.
„perkėlimas įmonės viduje“ apibrėžiamas kaip „užsieniečio <...> laikinas
siuntimas darbo ar mokymo tikslais į priimančią įmonę <...>“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad „laikino siuntimo“ formuluotė vartojama ir kitame kontekste kitose galiojančio įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatose, pavyzdžiui 58 straipsnio 12 punkte, 62 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pasirinkus tokį
„perkėlimo įmonės viduje“ apibrėžimą, bus pakankamai aišku, koks „laikinas
siuntimas“ turimas mintyje. Nepritarti Skirtingoms užsieniečių kategorijoms yra taikomos skirtingos sąlygos atvykimui, kurios yra aiškiai nurodytos atitinkamuose įstatymo straipsniuose, todėl manytina, kad tai nesukels praktinių įgyvendinimo problemų. 3. 2
įstatymo 5 straipsnio 10 dalies pirmojo sakinio dalis po žodžių „ir tais atvejais“ formuluotina taip: „jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nebegalioja arba užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi toje valstybėje narėje nagrinėjimo laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikintas“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 11 dalies pirmajam sakiniui. Pritarti
nėra aišku, ar visos priimančiosios įmonės privalo Migracijos departamentui pranešti apie užsieniečio, turinčio kitos Europos Sąjungos valstybės narės leidimą laikinai gyventi kaip perkelto įmonės viduje, perkėlimo įmonės viduje trukmę ir priimančiosios (-iųjų) įmonės (-ių) adresą (-us), ar tik tos priimančiosios įmonės, kuriose dirbs užsienietis, turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri nėra Šengeno valstybė, išduotą leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume nuostatą dėl pranešimo suformuluoti atskiru sakiniu. Pritarti
dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžio „akredituotis“ įrašytina „akreditacijai“. Pritarti 6. 8,14
įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte siekiama nustatyti ne vieną, o kelis atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimo gyventi pagrindus bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytume šiuos pagrindus išdėstyti atskirais papunkčiais. Ši pastaba taikytina ir projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo
struktūrinių padalinių įvardijimo, nes priimančiojoje įmonėje gali būti ir struktūrinių padalinių kitais pavadinimais. Pritarti . 8. 13,16
įrašytini žodžiai „priimančioje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje“, nes pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23² dalyje pateiktą
„priimančiosios įmonės“ apibrėžimą, priimančiąja įmone gali būti ir kitoje
Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigta įmonė.
Ši pastaba taikytina ir projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 5 punkto paskutiniajam sakiniui. Pritarti
priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, negali trukti ilgiau nei 3 metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba kaip specialistas, ir negali trukti ilgiau negu 1 metus, kai perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė. Manytume, kad šią imperatyvią nuostatą reikėtų patikslinti, atsižvelgiant į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų Konstatuojamosios dalies 17 įtraukos bei 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias, pasibaigus atitinkamam laikotarpiui užsieniečiai išvyksta iš valstybių narių teritorijos, nebent pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę jie kitu pagrindu gautų leidimą gyventi. Pritarti
siūloma keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija skiriasi nuo šio punkto redakcijos, įtvirtintos 2017 m kovo 14 d. priimtame Lietuvos respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 12¹, 19, 44, 57, 61, 62, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 62¹ straipsniu įstatyme Nr.
XIII-219, įsigaliosiančiame 2017 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant projekto tikslų, reikėtų arba keisti pastarąjį įstatymą (kai jis bus pasirašytas ir paskelbtas), arba teikiamą projektą priimti, jau įsigaliojus minėtajam įstatymui, t.y. po 2017 m. gegužės 1 d. Atsižvelgti
turėtų įsigalioti 2017 m. birželio 1 d. Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui iki 2017 m. pabaigos bus reikalingos papildomos biudžeto lėšos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, pagal kurį mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Nepritarti Nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui reikalingos lėšos bus skiriamos iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų asignavimų. 12. 24
pereinamosiomis nuostatomis, nustatančiomis, jog nacionalinės vizos bei leidimai laikinai gyventi, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki jų galiojimo pabaigos. Pritarti
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-443 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Viktorija Čmilytė-Nielsen. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
„DĖL
2017 m. balandžio 10 d. Nr. 104-P-24
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Audrys Šimas, Komiteto biuro patarėjai: Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, Rasa Šidlauskaitė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo rinkos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Malaiškienė ir Socialinės aprėpties departamento Lygių galimybių skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Jakubauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje sąvoka „fiktyvi įmonė“ apibrėžiama kaip „Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens <....> filialas ar atstovybė <...>“.
Pažymėtina, kad Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įsisteigimo teisė garantuojama ne tik juridiniams asmenims, bet ir kitoms organizacijoms, kurios gali ir neturėti juridinio asmens statuso. Atsižvelgiant į tai aptariamoje projekto nuostatoje po žodžių „užsienio juridinio asmens“ įrašytini žodžiai „ar kitos organizacijos“. Pritarti2 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
dalį „perkėlimas įmonės viduje“ apibrėžiamas kaip „užsieniečio <...> laikinas siuntimas darbo ar mokymo tikslais į priimančią įmonę <...>“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad „laikino siuntimo“ formuluotė vartojama ir kitame kontekste kitose galiojančio įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatose, pavyzdžiui 58 straipsnio 12 punkte, 62 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pasirinkus tokį
„perkėlimo įmonės viduje“ apibrėžimą, bus pakankamai aišku, koks „laikinas
siuntimas“ turimas mintyje. Nepritarti Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnį 18³dalimi, apibrėžiančia perkėlimo įmonės viduje sąvokos turinį. Apibrėžiant šią sąvoka
„laikinas siuntimas“ yra vartojimas tik kaip vienas iš požymių,
atskleidžiančių perkėlimo įmonės viduje sąvokos turinį ir aiškinamas sistemiškai, kartu su kitomis sąvokomis. Galiojančio įstatymo 58 straipsnio
pareigos įsigyti leidimą dirbti, kuriame sąvoka „laikinas atsiuntimas yra tik vienas iš požymių, apibrėžiančių šiame punkte nustatyto atleidimo pagrindo turinį.
Įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje aptariamas bendras principas, kad užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje, t. y. sąvoka „laikinas siuntimas“ vartojama pačia bendriausia prasme ir jos turinys apima visas įstatymu apibrėžtas teisines situacijas, kuomet užsienietis ne nuolat dirba Lietuvos Respublikoje. 3 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies pirmojo sakinio dalis po žodžių „ir tais atvejais“ formuluotina taip:
„jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nebegalioja arba
užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi toje valstybėje narėje nagrinėjimo laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikintas“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 11 dalies pirmajam sakiniui. Pritarti4 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5¹ dalies nėra aišku, ar visos priimančiosios įmonės privalo Migracijos departamentui pranešti apie užsieniečio, turinčio kitos Europos Sąjungos valstybės narės leidimą laikinai gyventi kaip perkelto įmonės viduje, perkėlimo įmonės viduje trukmę ir priimančiosios (-iųjų) įmonės (-ių) adresą (-us), ar tik tos priimančiosios įmonės, kuriose dirbs užsienietis, turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri nėra Šengeno valstybė, išduotą leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume nuostatą dėl pranešimo suformuluoti atskiru sakiniu. Pritarti5 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 5.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžio „akredituotis“ įrašytina „akreditacijai“. Pritarti6 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1433
į tai kad projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte siekiama nustatyti ne vieną, o kelis atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimo gyventi pagrindus bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytume šiuos pagrindus išdėstyti atskirais papunkčiais. Ši pastaba taikytina ir projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies
7 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje siūlytume atsisakyti priimančiosios įmonės struktūrinių padalinių įvardijimo, nes priimančiojoje įmonėje gali būti ir struktūrinių padalinių kitais pavadinimais. Pritarti8 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
162
straipsnio 3 dalyje, siekiant teisinio aiškumo, po žodžių „jeigu užsienietis dirbs“ įrašytini žodžiai „priimančioje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje“, nes pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23² dalyje pateiktą „priimančiosios įmonės“ apibrėžimą, priimančiąja įmone gali būti ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigta įmonė. Ši pastaba taikytina ir projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 5 punkto paskutiniajam sakiniui. Pritarti9 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-2013 9.
Pagal projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 44² straipsnio 6 dalį užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, negali trukti ilgiau nei 3 metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba kaip specialistas, ir negali trukti ilgiau negu 1 metus, kai perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė. Manytume, kad šią imperatyvią nuostatą reikėtų patikslinti, atsižvelgiant į
viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų Konstatuojamosios dalies 17 įtraukos bei 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias, pasibaigus atitinkamam laikotarpiui užsieniečiai išvyksta iš valstybių narių teritorijos, nebent pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę jie kitu pagrindu gautų leidimą gyventi. Pritarti10 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys į tai, kad projekto 15 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija skiriasi nuo šio punkto redakcijos, įtvirtintos 2017 m kovo 14 d. priimtame Lietuvos respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 12¹, 19, 44, 57, 61, 62, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 62¹ straipsniu įstatyme Nr. XIII-219, įsigaliosiančiame 2017 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant projekto tikslų, reikėtų arba keisti pastarąjį įstatymą (kai jis bus pasirašytas ir paskelbtas), arba teikiamą projektą priimti, jau įsigaliojus minėtajam įstatymui, t.y. po 2017 m. gegužės 1 d. Pritarti11 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 11.
Pagal projekto 24 straipsnio 1 dalį teikiamas įstatymas turėtų įsigalioti 2017 m. birželio 1 d. Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui iki 2017 m. pabaigos b us reikalingos papildomos biudžeto lėšos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, pagal kurį mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgti12 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12Svarstytina,
ar projekto 24 straipsnio nereikėtų papildyti pereinamosiomis nuostatomis, nustatančiomis, jog nacionalinės vizos bei leidimai laikinai gyventi, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki jų galiojimo pabaigos. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-443 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Šidlauskaitė
Užsienio reikalų komitetas
2017 m. balandžio 21 d. Nr. 105-P-37
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Rūta Miliūtė, Žygimantas Pavilionis, Mindaugas Puidokas, Dovilė Šakalienė. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Inga Milašiūtė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė, Migracijos departamento prie VRM vyresnysis patarėjas Janas Vidickas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistė Rasa Malaiškienė, Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas Gediminas Noreika, Asociacijos „INFOBALT“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka, Investuok Lietuvoje atstovas Matas Anužis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės skyriaus vedėja Liucija Schulte-Ebbert. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio
įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens <....> filialas ar atstovybė <...>“. Pažymėtina, kad Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įsisteigimo teisė garantuojama ne tik juridiniams asmenims, bet ir kitoms organizacijoms, kurios gali ir neturėti juridinio asmens statuso. Atsižvelgiant į tai aptariamoje projekto nuostatoje po žodžių „užsienio juridinio asmens“ įrašytini žodžiai „ar kitos organizacijos“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 18³ dalį
„perkėlimas įmonės viduje“ apibrėžiamas kaip „užsieniečio <...> laikinas siuntimas darbo ar
mokymo tikslais į priimančią įmonę <...>“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad „laikino siuntimo“ formuluotė vartojama ir kitame kontekste kitose galiojančio įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatose, pavyzdžiui 58 straipsnio 12 punkte, 62 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pasirinkus tokį „perkėlimo įmonės viduje“ apibrėžimą, bus pakankamai aišku, koks „laikinas siuntimas“ turimas mintyje. Nepritarti Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnį nauja 18³dalimi, apibrėžiančia perkėlimo įmonės viduje sąvokos turinį. Apibrėžiant šią sąvoka
„laikinas siuntimas“ yra vartojimas tik kaip vienas iš požymių,
atskleidžiančių perkėlimo įmonės viduje sąvokos turinį ir aiškinamas sistemiškai kartu su kitomis sąvokomis.
Galiojančio Įstatymo
atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, kuriame sąvoka „laikinas atsiuntimas yra tik vienas iš požymių, apibrėžiančių šiame punkte nustatyto atleidimo pagrindo turinį. Įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje aptariamas bendras principas, kad užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje, t. y. sąvoka „laikinas siuntimas“ vartojama pačia bendriausia prasme ir jos turinys apima visas įstatymu apibrėžtas teisines situacijas, kuomet užsienietis ne nuolat dirba Lietuvos Respublikoje. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies pirmojo sakinio dalis po žodžių „ir tais atvejais“ formuluotina taip: „jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nebegalioja arba užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi toje valstybėje narėje nagrinėjimo laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikintas“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 11 dalies pirmajam sakiniui. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto tekste naudojamas galiojančio Įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiamos sąvokos „Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ trumpinys – leidimas laikinai gyventi. Pasiūlytas tikslinimas neatitiktų nei pilnos sąvokos, nei trumpinio, todėl iš dalies pritariant pastabai, siūlytina vietoj siūlymo
„Lietuvoje“ rašyti „Lietuvos Respublikoje“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-03-213 4.
Iš projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5¹ dalies nėra aišku, ar visos priimančiosios įmonės privalo Migracijos departamentui pranešti apie užsieniečio, turinčio kitos Europos Sąjungos valstybės narės leidimą laikinai gyventi kaip perkelto įmonės viduje, perkėlimo įmonės viduje trukmę ir priimančiosios (-iųjų) įmonės (-ių) adresą (-us), ar tik tos priimančiosios įmonės, kuriose dirbs užsienietis, turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri nėra Šengeno valstybė, išduotą leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume nuostatą dėl pranešimo suformuluoti atskiru sakiniu. Pritarti Pritariama pastabai, todėl nuostata dėl pranešimo formuluojama atskirame sakinyje. Patikslinti patobulinto Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Papildyti 11 straipsnį 5¹dalimi:
„5¹. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos
valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, turi teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, taip pat dirbti priimančiojoje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje. Tuo atveju, jeigu užsienietis turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri nėra Šengeno valstybė, išduotą leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, turi būti raštu pranešusi Migracijos departamentui apie šio užsieniečio perkėlimą įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, trukmę ir priimančiosios (priimančiųjų) įmonės (įmonių) buveinės (buveinių) adresą (adresus).““
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 7 dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžio „akredituotis“ įrašytina „akreditacijai“. Pritarti 6.
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1433
keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte siekiama nustatyti ne vieną, o kelis atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimo gyventi pagrindus bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytume šiuos pagrindus išdėstyti atskirais papunkčiais. Ši pastaba taikytina ir projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktui.
Pritarti Patikslinti patobulinto Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir Įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą ir juos išdėstyti analogiškai taip:
„16) / 19) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį
pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje:
a) bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo;
b) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
c) nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;
d) yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos;“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-2113 (44²)
7.
Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje siūlytume atsisakyti priimančiosios įmonės struktūrinių padalinių įvardijimo, nes priimančiojoje įmonėje gali būti ir struktūrinių padalinių kitais pavadinimais. Pritarti Patikslinti patobulinto Įstatymo projekto
papunktį, kartu išbraukiant pavaldaus personalo išvardinimą, ir papunktį išdėstyti taip:
„a) vadovaus priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos
Respublikoje, ar jos struktūriniam padaliniui, turės sau pavaldaus personalo, įgaliojimus kontroliuoti personalo darbą ir atlikti su jo valdymu susijusius veiksmus;“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-03-2113 (44²)16
2
teisinio aiškumo, po žodžių „jeigu užsienietis dirbs“ įrašytini žodžiai
„priimančioje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje“, nes pagal keičiamo
įstatymo 2 straipsnio 23² dalyje pateiktą „priimančiosios įmonės“ apibrėžimą, priimančiąja įmone gali būti ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigta įmonė. Ši pastaba taikytina ir projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 5 punkto paskutiniajam sakiniui. Pritarti Papildyti (pabraukta) patobulinto Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo Įstatymo 44² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu užsienietis dirbs priimančioje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje, pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą.“ Papildyti (pabraukta) patobulinto Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo Įstatymo 58 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams
dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (įsteigtame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai jis yra šio Įstatymo 11 straipsnio 5¹ dalyje nurodytas užsienietis, perkeliamas įmonės viduje ne ilgesniam negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpiui dirbti į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ir jeigu užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, netrunka ilgiau negu 3 metus, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba specialistas, ar ilgiau negu vienus metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas.
Jeigu užsienietis dirbs priimančioje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje, pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą.“ Papildyti (pabraukta) patobulinto Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo Įstatymo 58 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams
dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (įsteigtame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai jis yra šio Įstatymo 11 straipsnio 5¹ dalyje nurodytas užsienietis, perkeliamas įmonės viduje ne ilgesniam negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpiui dirbti į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ir jeigu užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, netrunka ilgiau negu 3 metus, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba specialistas, ar ilgiau negu vienus metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Jeigu užsienietis dirbs priimančioje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje, pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą;“. 9.
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-03-2113 (44²)
perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, negali trukti ilgiau nei
specialistas, ir negali trukti ilgiau negu 1 metus, kai perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė. Manytume, kad šią imperatyvią nuostatą reikėtų patikslinti, atsižvelgiant į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų Konstatuojamosios dalies 17 įtraukos bei 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias, pasibaigus atitinkamam laikotarpiui užsieniečiai išvyksta iš valstybių narių teritorijos, nebent pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę jie kitu pagrindu gautų leidimą gyventi. Nepritarti Nepritarti pastabai, kadangi Direktyvoje, kuri perkeliama, Konstatuojamosios dalies 17 įtraukoje teigiama, kad perkėlimas bendrovės viduje yra laikina migracija, kurios terminui pasibaigus perkelti darbuotojai turi išvykti į trečiąją šalį. Direktyvos 12 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad pasibaigus perkėlimo laikotarpiui, darbuotojai turi išvykti iš valstybių narių teritorijos. Be to, Konstatuojamosios dalies 19 įtraukoje teigiama, kadangi perkėlimas bendrovės viduje yra laikinas komandiravimas, prašymą teikiantis asmuo turėtų pateikti įrodymų, kurie gali būti darbo sutarties arba paskyrimo rašto dalis, kad pasibaigus paskyrimo laikui trečiosios šalies pilietis galės persikelti atgal į tai pačiai grupei priklausantį trečiojoje šalyje įsteigtą subjektą. Kitas perkėlimas į Sąjungą gali įvykti trečiosios šalies piliečiui palikus valstybių narių teritoriją.
Vadinasi, pasibaigus perkėlimo įmonės viduje laikotarpiui, užsienietis turės išvykti ne tik iš Lietuvos Respublikos, bet ir iš ES teritorijos. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija skiriasi nuo šio punkto redakcijos, įtvirtintos 2017 m kovo 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 12¹, 19, 44, 57, 61, 62, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 62¹ straipsniu įstatyme Nr. XIII-219, įsigaliosiančiame 2017 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant projekto tikslų, reikėtų arba keisti pastarąjį įstatymą (kai jis bus pasirašytas ir paskelbtas), arba teikiamą projektą priimti, jau įsigaliojus minėtajam įstatymui, t.y. po 2017 m. gegužės 1 d. Pritarti Kadangi Komitetas siūlo nustatyti Įstatymo įsigaliojimo datą 2017 m. liepos 1 d., todėl Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamas Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas taisytinas pagal nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojančio Įstatymo Nr. XIII-219 redakciją (pabraukta):
„2) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo arba
dirbti kaip stažuotojas (išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnio 5 punkte nurodytą atvejį arba kai leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas darbuotojui – stažuotojui pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punktą) ar praktikantas;“. Taisytina ir Įstatymo projekto 23 straipsniu, patobulinto Įstatymo projekto 24 straipsniu (numeracija pakeista, atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr. 1), teikiamo papildyti Įstatymo priedo numeracija. Pakeisti patobulinto Įstatymo projekto 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
Papildyti Įstatymo priedą 37 punktu: „37. 2014 m. gegužės 15 d.
2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (OL 2014 L 157, p. 1).“ Kartu teikiamas Komiteto pasiūlymas dėl 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojančio Įstatymo Nr. XII-219 9 straipsniu pakeisto Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 4–6 punktų pakeitimo. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymas turėtų įsigalioti 2017 m. birželio 1 d. Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui iki 2017 m. pabaigos bus reikalingos papildomos biudžeto lėšos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, pagal kurį mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Nepritarti Numatoma, kad nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui reikalingos papildomos biudžeto lėšos bus naudojamos iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų asignavimų, neviršijant maksimalių ribų. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
papildyti pereinamosiomis nuostatomis, nustatančiomis, jog nacionalinės vizos bei leidimai laikinai gyventi, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki jų galiojimo pabaigos.
Pritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir asociacijos „Infobalt“ ir kitų pateiktus pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas, siūloma papildyti patobulinto Įstatymo projekto 25 straipsnį (buvusį 24 straipsnį), kuriame dėstomos Įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo nuostatos. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Asociacija „Infobalt“ ir kt.,
5 Argumentai: Įstatymo projektu pernelyg susiaurinamas Lietuvoje įsteigtų ir užsienietį galinčių priimti subjektų ratas, nors Direktyva 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (toliau – Direktyva) numato kur kas platesnį tokių subjektų ratą.
Remiantis Įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi, kuriuo numatoma papildyti Įstatymo 2 straipsnį 23² dalimi, “Priimančioji įmonė – užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtos įmonės atstovybė, filialas ar tai pačiai įmonių grupei, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, priklausanti įmonė (toliau – tai pačiai įmonių grupei priklausanti įmonė), kurie įsteigti Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir į kuriuos užsienietis perkeliamas įmonės viduje.“ Taigi Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad užsienietį priimantis subjektas gali būti tik:
valstybėje, kuri nėra ES valstybės narė, įsteigtos įmonės atstovybė;
valstybėje, kuri nėra ES valstybės narė, įsteigtos įmonės filialas;
pačiai įmonių grupei, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, priklausanti įmonė. Galima daryti išvadą, kad esant tokiam reguliavimui, priimančiuoju subjektu negalėtų būti ES valstybėje narėje įsteigtos įmonės, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, atstovybė ar filialas Lietuvoje (pvz. visame pasaulyje garsus bankas „A“ turi filialą Lietuvoje, kuris pagal steigimo dokumentus priklauso Vokietijos bankui, priklausančiam tai pačiai grupei A. Taigi, pagal Įstatymo projekto nuostatas JAV veikiantis bankas A negalėtų laikinai perkelti užsieniečio į Lietuvoje esantį Vokietijos banko A filialą).
Atkreiptinas dėmesys, kad nemaža dalis Lietuvoje veikiančių bankų ir paslaugų centrų yra kitose ES valstybėse narėse įsteigtų bankų/įmonių filialai. Todėl numatomas reguliavimas sudarytų nepalankias sąlygas šiems išvystytiems sektoriams ir nepagrįstai užkirstų galimybes darbuotojų perkėlimui įmonės viduje pagal Direktyvą. Šiuo klausimu yra aktualios Direktyvos 3 straipsnio b ir d punktuose pateiktos sąvokos:
„Perkėlimas bendrovės viduje – trečiosios šalies piliečio,
kuris prašymo perkelti bendrovės viduje teikimo metu gyvena ne valstybių narių teritorijoje, laikinas komandiravimas darbo arba mokymo tikslais iš įmonės, kuri įsteigta už valstybės narės teritorijos ribų ir su kuria trečiosios šalies pilietį prieš perkėlimą ir perkėlimo metu sieja darbo sutartis, į tai įmonei arba tai pačiai įmonių grupei priklausantį subjektą, kuris įsteigtas toje valstybėje narėje, ir, atitinkamais atvejais, jo judėjimas tarp priimančiųjų subjektų, įsteigtų vienoje ar keliose antrosiose valstybėse narėse“. „Priimantysis subjektas – valstybės narės teritorijoje pagal nacionalinę teisę įsteigtas subjektas, nepaisant jo teisinės formos, į kurį perkeliamas bendrovės viduje perkeliams asmuo.“ Atkreiptinas dėmesys, kad šių dviejų sąvokų apibrėžimai, pateikti Direktyvoje, neriboja ES įsteigtos įmonės (priklausančios tai pačiai įmonių grupei kaip ir įmonė, esanti ne ES, iš kurios užsienietis yra perkeliamas) filialui ar atstovybei Lietuvoje būti priimančiuoju subjektu. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 23² dalį: „23².
Priimančioji įmonė – užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtos įmonės atstovybė, filialas ar tai pačiai įmonių grupei, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, priklausanti įmonė (toliau – tai pačiai įmonių grupei priklausanti įmonė), arba tai pačiai įmonių grupei priklausantis subjektas, nepaisant jo teisinės formos, kurie įsteigti Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir į kuriuos užsienietis perkeliamas įmonės viduje“. Pritarti Patikslinti (pabraukta) patobulinto Įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi pildomo Įstatymo 2 straipsnio 23² dalį ir ją išdėstyti taip:
„23². Priimančioji įmonė – užsienio valstybėje, kuri
nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtos įmonės atstovybė, filialas ar tai pačiai įmonių grupei, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, priklausanti įmonė, jos atstovybė ar filialas (toliau – tai pačiai įmonių grupei priklausanti įmonė), kurie įsteigti Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir į kuriuos užsienietis perkeliamas įmonės viduje.“
„Infobalt“ ir kt.,
2 Argumentai: Praktikoje šiuo metu dažnai yra susiduriama su situacija, kad dalis bendrovės viduje perkeliamų užsieniečių yra reikalingi Lietuvoje trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui, pvz., 6 – 8 mėnesiams. Tokiais atvejais užsienietis dažniausiai yra reikalingas ne tik trumpam laikui bet ir skubiai. Lietuvos teisės aktuose nėra aiškiai įtvirtinto pagrindo bendrovės viduje perkeliamam darbuotojui atvykti ir pradėti dirbti Lietuvoje nacionalinės D vizos pagrindu. Be to, praktikoje yra gerai žinoma, kad tiek Migracijos departamentas, tiek Lietuvos ambasados užsienyje ilgalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje pagrindu nacionalines D vizas išduoda itin retais atvejais.
Taigi pagal numatomą reguliavimą greičiausias terminas skubos tvarka, per kurį bendrovės viduje perkeliamas asmuo galėtų pradėti dirbti Lietuvoje yra apie 2,5 mėnesio. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (ES mėlynoji kortelė), priklausomai nuo numatomo darbo užmokesčio dydžio ir profesijos paklausos, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 1 arba 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos. Atsižvelgiant į darbuotojų perkėlimo įmonės viduje svarbą inovacijoms ir investicijų srautams Lietuvoje bei ES, taip pat atsižvelgiant į tai, kad perkeliamam įmonės viduje vadovui ar specialistui taikomi reikalavimai savo esme atitinka reikalavimus, keliamus besikreipiantiems dėl ES mėlynosios kortelės, siūlytina suvienodinti prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėjimo terminus vadovų ir specialistų perkėlimo atveju, numatant maksimalų 1 mėnesio terminą. Darbuotojų – stažuotojų perkėlimo įmonės viduje atveju siūlome palikti Įstatymo projekte numatytą 3 mėnesių prašymo nagrinėjimo terminą.
Pasiūlymas: Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 1¹ punktą:
„1¹) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau
kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 punkte arba 2 punkte nurodytas atvejis;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui.“ Pasiūlymas: Papildyti 33 straipsnio 1 dalį 1² punktu:
„1²) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau
kaip per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui.“ Pritarti Pakeisti patobulinto Įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 1¹,
1², 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus, – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;“. 2. Papildyti 33 straipsnio 1 dalį 1¹ punktu:
„1¹) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau
kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;“. 3.
3Papildyti 33 straipsnio 1 dalį 1² punktu:
„1²) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau
kaip per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui.““
„Infobalt“ ir kt., 2017-04-1424 Argumentai: Įstatymo projektu nenustatyta leidimų laikinai gyventi, išduotų komandiravimo grupėje pagrindu iki Įstatymo įsigaliojimo, keitimo tvarka. Šiuo metu Lietuvoje nemaža dalis išduotų leidimų laikinai gyventi paslaugų centruose dirbantiems asmenims yra išduota komandiravimo grupėje pagrindu (t.y. 40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 2 p.). Deja, Įstatymo projektu nėra išspręstas klausimas dėl šių leidimų keitimo galimybių, todėl šiuo pagrindu Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai neturės teisės kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi keitimo ir bus priversti išvykti iš Lietuvos pasibaigus jų turimų leidimų laikinai gyventi galiojimo terminams. Atsižvelgiant į tai, siūlome numatyti, kad užsieniečiai, kurie turi galiojančius leidimus laikinai leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, išduotus iki įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 2 p. ir 58 str. 5 d. pagrindu, turi teisę kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi keitimo pagal 40 str. 1 d. 4² p. Kad nebūtų pažeistas Direktyvos nustatytas bendras maksimalus 3 metų perkėlimo įmonės viduje laikotarpis, siūlytume numatyti atitinkamą sąlygą leidimo laikinai gyventi keitimui. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 24 straipsnį 3 dalimi:
„3. Užsieniečių prašymai pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos
Respublikoje, išduotą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 2 p. ir 58 str.
pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4²punkto ir 44² straipsnio nuostatomis. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio įstatymo 44² straipsnio 1-3 dalyse nustatytus reikalavimus ir bendras jo perkėlimo įmonės viduje laikotarpis nebus ilgesnis kaip 3 metai”. Pritarti Pereinamojo laikotarpio nuostatomis papildyti patobulinto Įstatymo projekto 25 straipsnį (buvusį 24 straipsnį), kuriame dėstomos Įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo nuostatos, ir jas išdėstyti taip:
„3. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas
užsieniečiui pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 58 straipsnio 5 punktą, gali būti keičiamas, jeigu šis užsienietis atitinka šio įstatymo 13 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44² straipsnio 1–3 dalyse nustatytus reikalavimus ir bendras jo perkėlimo įmonės viduje laikotarpis nebus ilgesnis kaip 3 metai.“ Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-04-05 * Sprendimas: Iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į tas Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pasiūlymai: nėra. Pritarti 2.
2Žmogaus teisių komitetas,
2017-04-05 * Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-443 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pasiūlymai: nėra. Pritarti
3Ekonomikos komitetas,
2017-04-05 * Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Seimo Užsienio reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į
komitetas pritarė arba pritarė iš dalies. Pasiūlymai: nėra. Pritarti
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2017-04-10 * Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-443 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pasiūlymai: nėra. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-443(2) ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
N Argumentai:
įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 12¹, 19, 44, 57, 61, 62, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 62¹ straipsniu įstatyme Nr.
XIII-219, įsigaliojančiame
dalies 4–6 punktuose išdėstyti atsisakymo išduoti leidimą dirbti užsieniečiui pagrindai turėtų būti formuluojami analogiškai, kaip šiuo Įstatymo projektu siūlomi nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai 8 straipsniu keičiamame 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte, taip pat leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai 14 straipsniu keičiamame Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte. Todėl atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10 pastabą ir siekiant ne tik vienodo sąvokų vartojimo, bet ir analogiškų pagrindų nustatymo Įstatyme, papildomai Projektu turi būti pakeisti Įstatymo, kuris įsigalioja 2017 m. gegužės 1 d., 63 straipsnio 1 dalies 4–6 punktai. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 17 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 63 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) darbdaviui taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo darbdavys
baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo;“. 2. Pakeisti 63 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) darbdavys (juridinis asmuo) yra likviduojamas,
bankrutuojantis ar jam iškelta bankroto byla arba darbdavys nevykdo jokios ekonominės veiklos;“. 3.
3Pakeisti 63 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) darbdavys turi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos
valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ar Valstybinio socialinio draudimo fondui didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);“.“ Pritarti Atitinkamai pakeisti tolesnių patobulinto Įstatymo projekto straipsnių numeraciją
N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad priėmus šį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo Įstatymą reikės parengti jo įgyvendinamuosius teisės aktus, tikslinga numatyti vėlesnę priimto Įstatymo įsigaliojimo datą, todėl siūloma numatyti, kad Įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d., taip suteikiant laiko Lietuvos Respublikos Vyriausybei, vidaus reikalų, užsienio reikalų, švietimo ir mokslo ministrams bei socialinės apsaugos ir darbo ministrui ar jo įgaliotai institucijai priimti šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2017 m. birželio 30 d. Kartu pasiūlyme atsižvelgiama į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir asociacijos „Infobalt“ ir kitų pasiūlymus dėl pereinamųjų nuostatų reglamentavimo Įstatyme. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2017 m.
liepos 1 d. 2.
Lietuvos Respublikoje, prašymai išduoti nacionalinę vizą, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei sprendimai išduoti nacionalinę vizą priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 3. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas užsieniečiui pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 58 straipsnio 5 punktą, gali būti keičiamas, jeigu šis užsienietis atitinka šio įstatymo 13 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44² straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir bendras jo perkėlimo įmonės viduje laikotarpis nebus ilgesnis kaip 3 metai. 4. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai taikomi tiems leidimams laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie buvo išduoti ar pakeisti taikant šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytus reikalavimus. 5. Nacionalinės vizos ir leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytus reikalavimus, galioja iki juose numatyto termino pabaigos. 6.
6Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų,
užsienio reikalų, švietimo ir mokslo ministrai bei socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliota institucija iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
pranešėjai: Mindaugas Puidokas, Audronius Ažubalis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-443(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė