Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Perkančiųjų subjektų pirkimų komisijų nariai, asmenys, perkančiųjų subjektų vadovų paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, pirkimo iniciatoriai deklaraciją pateikia (jeigu ji dar nebuvo pateikta) arba patikslina iki dalyvavimo pirkimų procedūrose pradžios, joje nurodydami savo pareigas, atliekamas pirkimų procedūrose, bei kitus deklaruotinus duomenis. Perkančiųjų subjektų pirkimų komisijų nariai, asmenys, perkančiųjų subjektų vadovų paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, pirkimo iniciatoriai, nepateikę deklaracijos, neturi teisės dalyvauti pirkimų procedūrose ir turi būti atšaukti iš atitinkamų pareigų.“2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Aktualių deklaracijų duomenys (išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų
nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, deklaracijas) yra vieši, išskyrus:
1) asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti;
2) asmenų, kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą;
3) profesinės karo tarnybos karių.“3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Deklaruojančio asmens pareiga nusišalinti
sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. 2.
atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją, kurios narys deklaruojantysis yra, ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Ši straipsnio dalis gali būti netaikoma institucijos ar įstaigos vadovui sprendžiant su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus, jeigu konkrečios išimtys yra numatytos jį į pareigas priimančio ar skiriančio subjekto arba kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos sprendime, kuris yra paskelbtas viešai. 3. Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas asmuo, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, šį vadovą arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija, kurios narys deklaruojantysis yra, vadovaudamiesi VTEK nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas. 4. Kai nuo tarnybinių pareigų atlikimo nusišalina arba yra nušalinamas institucijos ar įstaigos vadovas, institucijoje ar įstaigoje šias tarnybines pareigas atliekant kitiems asmenims priimami sprendimai ir turi būti suderinti su institucijos ar įstaigos vadovą į pareigas priimančiu ar skiriančiu subjektu arba kolegialia valstybės ar savivaldybių institucija, arba jų įgaliotu asmeniu. Kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, jis šiame straipsnyje numatytas pareigas įgyvendina jį į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui.
Duomenys apie institucijos ar įstaigos vadovo nusišalinimą ar nušalinimą skelbiami viešai šios institucijos ar įstaigos interneto svetainėje ir pateikiami VTEK. Pareiga nusišalinti netaikoma institucijos ar įstaigos vadovui sprendžiant su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus. Šiuo atveju institucijos ar įstaigos vadovas atlikdamas tarnybines pareigas privalo laikytis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 2 punktą, numatytų reikalavimų. Specialiuose įstatymuose institucijų ar įstaigų vadovams gali būti numatyti kiti viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai. 5. Deklaruojantis asmuo privalo vykdyti VTEK, institucijos ar įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, šį vadovą į pareigas priimančio ar skiriančio subjekto arba kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos, remiantis deklaracijomis, Interesų konfliktų rizikos valdymo informacinės sistemos duomenimis arba asmens prašymu, yra sudaromos dėl konkrečios situacijos. Išankstines rekomendacijas deklaruojantis asmuo gali skelbti viešai savo nuožiūra. 6. Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, šį vadovą į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija, kurios narys deklaruojantysis yra, motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalina deklaruojantį asmenį nuo tarnybinių pareigų atlikimo, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas yra susijęs su jo privačiais interesais ir sukels gali sukelti interesų konfliktą. 7.
nariams, teisėjams, Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybos nariams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir kitiems valstybės pareigūnams, kuriems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, šio straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyti viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai. 8. Perkančiųjų subjektų vadovų, perkančiojo subjekto pirkimo komisijos narių, perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus asmenų, perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų, pirkimo iniciatorių nusišalinimo tvarkos aprašą tvirtina VTEK kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba. 9. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo elektroninėmis priemonėmis per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikiami VTEK jos nustatyta tvarka.“4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas netaikomas dėl ne didesnės negu 150 eurų vertės dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su valstybinėje tarnyboje dirbančio deklaruojančio asmens tarnybinėmis pareigomis, taip pat dėl reprezentacijai skirtų dovanų su valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika arba kai paslaugomis yra naudojamasi tarnybiniais tikslais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis.
Apribojimai dirbti Asmuo, nustojęs dirbti valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali dirbti privačiame juridiniame asmenyje, su kurio veiklos priežiūra ir kontrole jeigu per paskutinius vienus darbo valstybinėje tarnyboje metus buvo jis tiesiogiai susijusios jo tarnybinės pareigos arba dėl kurio dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su šio privataus juridinio asmens veiklos priežiūra ar kontrole, arba jis tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kuriais šiam privačiam juridiniam asmeniui buvo skirtos lėšos iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų ar kitus su turtu susijusius sprendimus jis dalyvavo, įskaitant sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.“
Pakeisti 23 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) šio įstatymo nuostatos pažeistos dėl interesų konflikto,
kurio aplinkybėmis valstybinėje tarnyboje dirbantis deklaruojantis asmuo (ar jam artimas asmuo) realizavo savo privatų interesą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto
lyginamasis variantas
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Perkančiųjų subjektų pirkimų komisijų nariai, asmenys, perkančiųjų subjektų vadovų paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, pirkimo iniciatoriai deklaraciją pateikia (jeigu ji dar nebuvo pateikta) arba patikslina iki dalyvavimo pirkimų procedūrose pradžios, joje nurodydami savo pareigas, atliekamas pirkimų procedūrose, ir pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalis deklaruotinus duomenis. Perkančiųjų subjektų pirkimų komisijų nariai, asmenys, perkančiųjų subjektų vadovų paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, pirkimo iniciatoriai, nepateikę deklaracijos, neturi teisės dalyvauti pirkimų procedūrose ir turi būti atšaukti iš atitinkamų pareigų.“2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Aktualių deklaracijų duomenys (išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų
nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, deklaracijas) yra vieši, išskyrus:
1) asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti, deklaracijų duomenis;
2) asmenų, kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, deklaracijų duomenis;
3) profesinės karo tarnybos karių deklaracijų duomenis.“3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Deklaruojančio asmens pareiga nusišalinti 1.
Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. 2. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Ši straipsnio dalis gali būti netaikoma institucijos ar įstaigos vadovui sprendžiant su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus, jeigu konkrečios išimtys yra numatytos jį į pareigas priimančio ar skiriančio subjekto arba kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos sprendime, kuris yra paskelbtas viešai. 3. Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas asmuo, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, šį vadovą arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi VTEK nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas. 4.
institucijos ar įstaigos vadovas, institucijoje ar įstaigoje šias tarnybines pareigas atliekant kitiems asmenims priimami sprendimai ir turi būti suderinti su institucijos ar įstaigos vadovą į pareigas priimančiu ar skiriančiu subjektu arba kolegialia valstybės ar savivaldybių institucija, arba jų įgaliotu asmeniu. 4. Deklaruojantis asmuo, kuris yra institucijos ar įstaigos vadovas, šio straipsnio 2 dalyje numatytą pareiškimą apie nusišalinimą pateikia jį į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui. Duomenys apie institucijos ar įstaigos vadovo nusišalinimą ar nušalinimą skelbiami viešai šios institucijos ar įstaigos interneto svetainėje ir pateikiami VTEK. Pareigos nusišalinti neturi institucijos ar įstaigos vadovas, spręsdamas su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus (išskyrus klausimus dėl visų rūšių priemokų, išmokų skyrimo, kitų pagal esmę panašių mokėjimų atlikimo), jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Šiuo atveju institucijos ar įstaigos vadovas, atlikdamas tarnybines pareigas, privalo laikytis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 2 punktą, nustatytų reikalavimų. Specialiuose įstatymuose institucijų ar įstaigų vadovams gali būti nustatyti kiti viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai. 5. Deklaruojantis asmuo privalo vykdyti VTEK, institucijos ar įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, šį vadovą į pareigas priimančio ar skiriančio subjekto arba kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos, remiantis deklaracijomis, Interesų konfliktų rizikos valdymo informacinės sistemos duomenimis arba asmens prašymu, yra sudaromos dėl konkrečios situacijos. Išankstines rekomendacijas deklaruojantis asmuo gali skelbti viešai savo nuožiūra. 6.
6Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo,
o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalina deklaruojantį asmenį nuo tarnybinių pareigų atlikimo, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas yra susijęs su jo privačiais interesais ir sukels gali sukelti interesų konfliktą. 7. Respublikos Prezidentui, Seimo ir Vyriausybės nariams, savivaldybių tarybų nariams, teisėjams, Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybos nariams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir kitiems valstybės pareigūnams, kuriems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, šio straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyti viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai. 8. Perkančiųjų subjektų vadovų, perkančiojo subjekto pirkimo komisijos narių, perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus asmenų, perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų, pirkimo iniciatorių nusišalinimo tvarkos aprašą tvirtina VTEK kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba. 9. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo elektroninėmis priemonėmis per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikiami VTEK jos nustatyta tvarka.“4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas netaikomas dėl ne didesnės negu 150 eurų vertės dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su valstybinėje tarnyboje dirbančio deklaruojančio asmens tarnybinėmis pareigomis, taip pat dėl reprezentacijai skirtų dovanų su valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika arba kai paslaugomis yra naudojamasi tarnybiniais tikslais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Apribojimai dirbti Asmuo, nustojęs dirbti valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali dirbti privačiame juridiniame asmenyje, su kurio veiklos priežiūra ir kontrole jeigu per paskutinius vienus darbo valstybinėje tarnyboje metus buvo jis tiesiogiai susijusios jo tarnybinės pareigos arba dėl kurio rengiant, svarstant ar priimant rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su šio privataus juridinio asmens veiklos priežiūra ar kontrole, arba jis tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, kuriais šiam privačiam juridiniam asmeniui buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus jis dalyvavo, įskaitant sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.“
Pakeisti 23 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) šio įstatymo nuostatos pažeistos dėl interesų konflikto,
kurio aplinkybėmis valstybinėje tarnyboje dirbantis deklaruojantis asmuo (ar jam artimas asmuo) realizavo savo privatų interesą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto
lyginamasis variantas
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Perkančiųjų subjektų pirkimų komisijų nariai, asmenys, perkančiųjų subjektų vadovų paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, pirkimo iniciatoriai deklaraciją pateikia (jeigu ji dar nebuvo pateikta) arba patikslina iki dalyvavimo pirkimų procedūrose pradžios, joje nurodydami savo pareigas, atliekamas pirkimų procedūrose, ir pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalis deklaruotinus duomenis. Perkančiųjų subjektų pirkimų komisijų nariai, asmenys, perkančiųjų subjektų vadovų paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, pirkimo iniciatoriai, nepateikę deklaracijos, neturi teisės dalyvauti pirkimų procedūrose ir turi būti atšaukti iš atitinkamų pareigų.“2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Aktualių deklaracijų duomenys (išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų
nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, deklaracijas) yra vieši, išskyrus:
1) asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti, deklaracijų duomenis;
2) asmenų, kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, deklaracijų duomenis;
3) profesinės karo tarnybos karių deklaracijų duomenis.“3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Deklaruojančio asmens pareiga nusišalinti 1.
Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. 2. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Ši straipsnio dalis gali būti netaikoma institucijos ar įstaigos vadovui sprendžiant su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus, jeigu konkrečios išimtys yra numatytos jį į pareigas priimančio ar skiriančio subjekto arba kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos sprendime, kuris yra paskelbtas viešai. 3. Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas asmuo, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, šį vadovą arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi VTEK nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas. 4.
institucijos ar įstaigos vadovas, institucijoje ar įstaigoje šias tarnybines pareigas atliekant kitiems asmenims priimami sprendimai ir turi būti suderinti su institucijos ar įstaigos vadovą į pareigas priimančiu ar skiriančiu subjektu arba kolegialia valstybės ar savivaldybių institucija, arba jų įgaliotu asmeniu. 4. Deklaruojantis asmuo, kuris yra institucijos ar įstaigos vadovas, šio straipsnio 2 dalyje numatytą pareiškimą apie nusišalinimą pateikia jį į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui. Duomenys apie institucijos ar įstaigos vadovo nusišalinimą ar nušalinimą skelbiami viešai šios institucijos ar įstaigos interneto svetainėje ir pateikiami VTEK. Pareigos nusišalinti neturi institucijos ar įstaigos vadovas, spręsdamas su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus (išskyrus klausimus dėl visų rūšių priemokų, išmokų skyrimo, kitų pagal esmę panašių mokėjimų atlikimo), jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Šiuo atveju institucijos ar įstaigos vadovas, atlikdamas tarnybines pareigas, privalo laikytis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 2 punktą, nustatytų reikalavimų. Specialiuose įstatymuose institucijų ar įstaigų vadovams gali būti nustatyti kiti viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai. 5. Deklaruojantis asmuo privalo vykdyti VTEK, institucijos ar įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, šį vadovą į pareigas priimančio ar skiriančio subjekto arba kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos, remiantis deklaracijomis, Interesų konfliktų rizikos valdymo informacinės sistemos duomenimis arba asmens prašymu, yra sudaromos dėl konkrečios situacijos. Išankstines rekomendacijas deklaruojantis asmuo gali skelbti viešai savo nuožiūra. 6.
6Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo,
o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, šį vadovą į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalina deklaruojantį asmenį nuo tarnybinių pareigų atlikimo, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas yra susijęs su jo privačiais interesais ir sukels gali sukelti interesų konfliktą. 7. Respublikos Prezidentui, Seimo ir Vyriausybės nariams, savivaldybių tarybų nariams, teisėjams, Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybos nariams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir kitiems valstybės pareigūnams, kuriems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, šio straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyti viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai. 8. Perkančiųjų subjektų vadovų, perkančiojo subjekto pirkimo komisijos narių, perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus asmenų, perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų, pirkimo iniciatorių nusišalinimo tvarkos aprašą tvirtina VTEK kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba. 9. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo elektroninėmis priemonėmis per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikiami VTEK jos nustatyta tvarka.“4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas netaikomas dėl ne didesnės negu 150 eurų vertės dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su valstybinėje tarnyboje dirbančio deklaruojančio asmens tarnybinėmis pareigomis, taip pat dėl reprezentacijai skirtų dovanų su valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika arba kai paslaugomis yra naudojamasi tarnybiniais tikslais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Apribojimai dirbti Asmuo, nustojęs dirbti valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali dirbti juridiniame asmenyje, su kurio veiklos priežiūra ir kontrole per paskutinius vienus darbo metus buvo tiesiogiai susijusios jo tarnybinės pareigos arba dėl kurio rengiant, svarstant ar priimant sprendimus jis dalyvavo, įskaitant sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą Asmuo, kuris eidamas šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas per paskutinius vienus darbo einant šias pareigas metus tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su juridinio asmens (nepaisant jo teisinės formos ir nuosavybės) veiklos priežiūra ar kontrole, arba sprendimus, kuriais šiam juridiniam asmeniui buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus, baigęs eiti šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas vienus metus negali eiti pareigų šiame straipsnyje nurodytame juridiniame asmenyje, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Apribojimų netaikymas 1.
konkrečiais atvejais, gavusi asmens prašymą, atsižvelgdama į šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas deklaruojančių asmenų pareigas, įvertinusi prašymą pateikusio asmens nurodytas aplinkybes, savo pačios surinktus dokumentus ar informaciją, taip pat juridinių asmenų teisinę formą, sprendimų turinį, asmens pareigų pobūdį, tarnybines (darbo) funkcijas ir atsakomybės mastą, gali priimti sprendimą dėl šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyto apribojimo taikymo išimčių, jeigu tai neprieštarauja šio įstatymo paskirčiai ir kitiems tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantiems teisės aktams. 2. VTEK konkrečiais atvejais, gavusi asmens prašymą, įvertinusi prašymą pateikusio asmens nurodytas aplinkybes, savo pačios surinktus dokumentus ar informaciją, gali priimti sprendimą dėl šio įstatymo 15, 16 ir 17 straipsniuose nustatytų apribojimų taikymo išimčių, kai apribojimų taikymas gali pakenkti visuomenės ar valstybės interesams.“
Pakeisti 23 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) šio įstatymo nuostatos pažeistos dėl interesų konflikto,
kurio aplinkybėmis valstybinėje tarnyboje dirbantis deklaruojantis asmuo (ar jam artimas asmuo) realizavo savo privatų interesą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 5, 10, 11, 13, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 4, 18, 24 ir 31 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 24¹ straipsniu įstatymų projektus (toliau – Derinimo projektas, VTEK projektas, o abu kartu –įstatymų projektai) rengti paskatino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) rengiantis įgyvendinti naujos redakcijos įstatymus Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui (toliau – VVSK) pateikti argumentai apie būtinybę patikslinti tam tikras įstatymų nuostatas. Į Komitetą taip pat kreipėsi Krašto apsaugos ministerija, įžvelgdama riziką nacionaliniam saugumui viešai skelbiant profesinės karo tarnybos karių privačių interesų deklaracijas. Komitete taip pat gautas Lietuvos banko kreipimasis, kuriame keliamas klausimas dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko nusišalinimo ir jam nusišalinus Lietuvos banke priimamų sprendimų derinimo su Valdybos pirmininką į pareigas skiriančiu subjektu procedūrų ir siūlymas specialiame Lietuvos banko įstatyme reglamentuoti Lietuvos banko valdybos nusišalinimo procedūras.
Projektų tikslas – užtikrinti sklandų VTEK ir Derinimo įstatymų taikymą šiais aspektais: įstatymo lygmeniu išsamiai reglamentuoti asmenų teises ir pareigas pateikiant skundą VTEK, patikslinti viešai skelbiamų asmens duomenų sąrašą ir užtikrinti tarnybos paslapčių apsaugą, numatyti, kad įgyvendindama įgaliojimus informaciją VTEK gauna neatlygintinai, patikslinti įstaigų vadovų nusišalinimo ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių asmenų pareigos deklaruoti tvarką. VTEK kreipėsi į Komitetą dėl Seimo 1999 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 1223 patvirtintų VTEK nuostatų panaikinimo. Būtinybė panaikinti VTEK nuostatus grindžiamas šiais argumentais:
VTEK veiklos teisiniai pagrindai yra aiškiai įtvirtinti VTEK įstatyme, o VTEK įstatyme darbo reglamentas įvardijamas kaip vienintelis VTEK veiklą detalizuojantis poįstatyminis teisės aktas. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai 3.1. Derinimo įstatymo: * 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad „6.
Perkančiųjų subjektų pirkimų komisijų nariai, asmenys, perkančiųjų subjektų vadovų paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, pirkimo iniciatoriai deklaraciją pateikia (jeigu ji dar nebuvo pateikta) iki dalyvavimo pirkimų procedūrose pradžios.“ * 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešinamos visos deklaracijos, išskyrus asmenų, kurių duomenys yra įslaptinti ir kurie vykdo žvalgybą ar kontržvalgybą. * 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad institucijos ar įstaigos vadovas, spręsdamas su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus, nusišalinti neprivalo, jei teisę spręsti šiuos klausimus jam viešai paskelbtu sprendimu yra suteikęs jį į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas. 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nusišalinus institucijos ar įstaigos vadovui institucijoje ar įstaigoje priimami sprendimai turi būti suderinti su institucijos ar įstaigos vadovą į pareigas skiriančiu subjektu. 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad išankstinės rekomendacijos teikiamos remiantis deklaracijomis ir asmens prašymu. 11 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad pareigą nušalinti deklaruojantį asmenį nuo pareigų turi vadovas ar skiriantis subjektas, jei deklaruojančio asmens tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su jo privačiais interesais ir sukels interesų konfliktą. 11 straipsnio 7 dalyje numatyta, kokiems viešojo sektoriaus subjektams specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti kiti viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai.
Šioje straipsnio dalyje tarp subjektų nėra nurodyti Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir nariai. * 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apribojimas gauti dovanas netaikomas dėl pagal tarptautinį protokolą ar reprezentacijos tikslais gautomis dovanomis, kai jų vertė neviršija 150 eurų vertės arba naudojantis paslaugomis tarnybiniais tikslais. * 15 straipsnyje numatyta, kad asmuo, nustojęs dirbti valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali dirbti juridiniame asmenyje, su kurio veiklos priežiūra ir kontrole per paskutinius vienus darbo metus buvo tiesiogiai susijusios jo tarnybinės pareigos arba dėl kurio rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, jis dalyvavo, įskaitant sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą. * 23 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad šiurkščiu įstatymo pažeidimu laikomas šio įstatymo nuostatos pažeidimas dėl interesų konflikto, kurio aplinkybėmis valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo (ar jam artimas asmuo) realizavo savo privatų interesą. 3.2. VTEK įstatymo: * 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse nenuosekliai reglamentuojami asmens duomenų tvarkymo ir viešinimo VTEK darbotvarkėse ar atskiruose pranešimuose spaudai pagrindas ir tvarka.
4 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad skelbiami asmens, dėl kurio VTEK atlieka ar atliko veiksmus, vardas, pavardė, VTEK veiksmų pagrindas, dalykas ir priimtas sprendimas. * 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta VTEK teisė gauti iš institucijų ir įstaigų, kitų juridinių asmenų, įskaitant Lietuvos banką, Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančius bankus, finansų ar kredito įstaigas, visą reikiamą informaciją, paaiškinimus ir dokumentus, taip pat naudotis valstybės registruose ir informacinėse sistemose tvarkomais duomenimis, įskaitant asmens duomenis ir specialių kategorijų asmens duomenis, ir informacija, reikalingais VTEK įgaliojimams vykdyti. * 24 straipsnyje reglamentuota tyrimo institucijose ir įstaigose atlikimo tvarka ir priimtų sprendimų apskundimo VTEK, kaip privalomai išankstinei ginčų nagrinėjimo institucijai, terminas ir tvarka. * 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad VTEK sprendimai ir atskirosios nuomonės prevencijos tikslais skelbiami viešai 1 metus laiko. 31 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neterminuotai skelbiami nuasmeninti VTEK sprendimai. 31 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad VTEK sprendimai skelbiami laikantis valstybės, tarnybos, profesinės, komercinės, banko ir kitų įstatymų saugomų paslapčių ar konfidencialios informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. 3 ir 4 dalyje nereglamentuoti atskirųjų nuomonių skelbimo veiksmai. 3.3. Lietuvos banko įstatymo 15 straipsnyje reglamentuojami Lietuvos banko valdybos narių balsavimo teisės apribojimo teisiniai santykiai. „Jei Lietuvos banko valdybos posėdyje sprendžiamas klausimas susijęs su valdybos nario privačiais interesais, keliančiais viešųjų ir privačių interesų konfliktą, valdybos narys apie tai raštu praneša prieš svarstymą ir neturi teisės dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą.“ 3.4.
Šiuo metu galioja Seimo 1999 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 1223 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ su pakeitimais ir papildymais. Paskutinis VTEK nuostatų pakeitimas padarytas 2003 metais. 2008 m. liepos 1 d. Seimas priėmė specialų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą Nr. X-1666, kuriuo nustatė Komisijos statusą, veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarką, kompetenciją ir organizacinę struktūrą. Minėtojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Seimo ir Vyriausybės nutarimais, taip pat VTEK patvirtintu darbo reglamentu. Komisijos
tarnybinės etikos komisijos darbo reglamentas, kuris, vadovaujantis aktualiais teisės aktų pakeitimais, nuolat papildomas ir atnaujinamas (paskutinis pakeitimas atliktas Komisijos 2019 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. KS-106). Nuostatai nuo 2003 metų atnaujinami nebuvo, todėl juose numatytas teisinis reguliavimas yra nebeaktualus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
projektas: * 5 straipsnio 6 dalyje siūloma aiškiai numatyti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys asmenys prieš dalyvaudami pirkimų procedūrose pateikia arba patikslina privačių interesų deklaracijas, jose nurodydami savo viešųjų pirkimų procedūrose atliekamas pareigas ir kitus deklaruotinus duomenis.
VTEK iki šiol formuodama įstatymo taikymo praktiką nurodo, kad nedeklaravus pareigų viešuosiuose pirkimuose visuomenei nėra atskleidžiami duomenys, jog konkretus asmuo dalyvauja vykdant pirkimus perkančiojoje organizacijoje. Šiuo metu apie 50 VTEK sprendimų dėl šios įstatymo nuostatos pažeidimo yra apskųsta administraciniams teismams. Taigi, pakeitus įstatymą, bus pašalintas galiojančio įstatymo neaiškumas, kuomet asmenys, pateikę deklaracijas ir jose nenurodę (nepatikslinę) duomenų apie dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose, teigdavo pažodžiui skaitant įstatymo nuostatos nepažeidžiantys. * 10 straipsnio 1 dalyje siūloma patikslinti, kad profesinės karo tarnybos karių privačių interesų deklaracijų duomenys nėra vieši. Priėmus siūlomą pakeitimą privalomosios karo tarnybos kariai bei jų artimieji būtų apsaugoti nuo galimos neigiamos trečiųjų priešiškų valstybių įtakos ir kartu išvengta galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. * 11 straipsnio
nusišalinimą, t. y. be institucijos ar įstaigos vadovo ir jo įgalioto asmens, numatomas ir kitas į pareigas skiriantis ar priimantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija, kurios narys deklaruojantysis yra. Priėmus siūlomą pakeitimą, atsižvelgiant į skirtingų deklaruojančių subjektų skyrimo ypatumus įstatyme bus numatytas išsamus subjektų, kuriems teikiamas nusišalinimas, sąrašas. * 11 straipsnio
taisyklės.
Jei specialūs įstatymai nenumato kitaip, aiškiai numatoma, kad 11 straipsnyje numatytas teises ir pareigas institucijos ar įstaigos vadovas įgyvendina jį į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui. Nustatoma, kad pareiga institucijos ir įstaigos vadovui nusišalinti netaikoma jam sprendžiant einamuosius vidaus administravimo klausimus dėl savęs (atostogų, komandiruočių ir kt.). Tuo pačiu numatoma, kad duomenys apie institucijos ir įstaigos vadovo nusišalinimus skelbiami viešai institucijos ar įstaigos interneto svetainėje ir pateikiami VTEK. Šiomis nuostatomis kuriama skaidrumu grįsta pasitikėjimo institucijų ir įstaigų vadovais praktika. Taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, įpareigojančios vadovui nusišalinus įstaigoje priimamus sprendimus suderinti su vadovą į pareigas priimančiu ar skiriančiu subjektu, nes ji sukuria papildomą administracinę naštą ir nedera su kompetencijų atskyrimo principu. 11 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad rašytinės išankstinės rekomendacijos teikiamos įvertinus ir Interesų konfliktų rizikos valdymo informacinės sistemos duomenis. 11 straipsnio 6 dalyje patikslinama vadovo pareiga nušalinti asmenį nuo dalyvavimo atliekant tarnybines pareigas, jei asmens dalyvavimas yra susijęs su jo privačiais interesais ir gali sukelti interesų konfliktą. Priėmus pasiūlymą institucijos ar įstaigos vadovo pareiga nušalinti atsiras jau esant interesų konflikto regimybei.
pirmininko, jo pavaduotojų ir narių pareigybėmis, kadangi šie Lietuvos banko tarnautojai nepatenka į šioje straipsnio dalyje išvardytas deklaruojančių viešojo sektoriaus subjektų grupes, kurių veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti numatyti kiti viešųjų interesų užtikrinimo būdai. *13 straipsnio 2 dalyje patikslinamos sąvokos – vietoj „valstybinėje tarnyboje dirbančio“ į „deklaruojančio“ (straipsnis bus taikomas platesniam viešajame sektoriuje dirbančių asmenų ratui). *15 Siekiant proporcingo apribojimų įsidarbinti taikymo, siūloma nustatyti, kad „atšalimo“ laikotarpis būtų taikomas tik įsidarbinant į privačius juridinius asmenis. Siūloma patikslinti, kad draudimas įsidarbinti galiotų tik į tuos privačius juridinius asmenis, dėl kurių per paskutinius vienus darbo valstybinėje tarnyboje metus asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus priežiūros, kontrolės, lėšų skyrimo ar turto klausimais. * 23 straipsnio
į „deklaruojantis“ (straipsnis bus taikomas platesniam viešajame sektoriuje dirbančių asmenų ratui). 4.2. VTEK projektas: * 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos rekomendacijas, tikslinamas asmens duomenų tvarkymo ir viešinimo VTEK darbotvarkėse ar atskiruose pranešimuose spaudai pagrindas ir tvarka. Siūloma vienoje dalyje aiškiai įvardinti duomenų tvarkymo tikslus ir skelbiamų duomenų kategorijas.
Straipsnio 4 dalyje siūlome numatyti, kad skelbiamas ne tik asmens vardas ir pavardė, bet ir asmens darbovietė, einamos ar eitos pareigos, taip pat VTEK posėdžio, kuriame buvo priimtas atitinkamas sprendimas, data. * 18 straipsnyje siūloma numatyti, kad visa informacija, kurią turi teisę gauti VTEK savo įgaliojimams vykdyti, yra teikiama neatlygintinai. Šiuo pakeitimu bus užtikrinta, kad valstybės informaciniuose ištekliuose kaupiama ir kitų subjektų valdoma informacija ir duomenys VTEK įgaliojimams įgyvendinti bus teikiami nemokamai. Toks patikslinimas reikalingas, nes dalį informacijos įgaliojimams vykdyti turėtų teikti ir privatūs juridiniai asmenys, kuriems netaikomas Valstybės informacinių išteklių įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punktas. * 24 straipsnyje siūloma reglamentuoti tik tyrimo atlikimą institucijoje ar įstaigoje. Institucijose ir įstaigose priimtų sprendimų apskundimo VTEK tvarką siūloma išskirti į naują 24¹straipsnį. Siekiant išvengti dviejų rūšių tyrimų institucijose ir įstaigose atlikimo, 24 straipsnio 1 dalyje numatomas tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų pažeidimo tyrimo tvarkos prioritetas prieš tyrimo pagal šį įstatymą tvarką. 24 straipsnis papildomas nauja 2 dalimi, suteikiančia teisę institucijose ir įstaigose prieš tyrimo pradėjimą teikti raginimus deklaruoti privačius interesus, rinkti papildomus dokumentus ar informaciją reikšmingus tyrimo pradėjimui, paprašyti patikslinti pranešimą. VTEK prašymu siekiant aiškumo teisės taikytojams šioje straipsnio dalyje pateikiama nuoroda ir į 22 (tyrimo senatis) ir 23 (VTEK sprendimas nepradėti tyrimo) įstatymo straipsnius. 24 straipsnio 3 dalyje papildomai numatoma, kad atlikus tarnybinio ar darbo pareigų pažeidimo tyrimą institucijoje ar įstaigoje, informacija apie nustatytą Derinimo įstatymo pažeidimą apskaitos tikslais yra pateikiama VTEK.
iki 3 mėnesių pailginamas terminas VTEK pradėti tyrimą savo iniciatyva. Terminas pailginamas atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas arba asmuo, dėl kurio yra priimtas sprendimas, turi teisę institucijos ir įstaigos sprendimą per 1 mėnesį skųsti VTEK. Asmeniui šia teise nepasinaudojus, įstatyme numatoma teisė VTEK kilus abejonių ar tinkamai buvo pritaikytas Derinimo įstatymas, per tris mėnesius nuo sprendimo ir medžiagos VTEK gavimo, pačiai pradėti ir atlikti tyrimą. * 24¹straipsnyje siūloma išsamiau reglamentuoti institucijų ir įstaigų priimtų sprendimų apskundimo VTEK tvarką. Dalis nuostatų perkeliama iš 24 straipsnio, papildomai reglamentuojami skundo VTEK turinio ir formos reikalavimai, skundo trūkumų pašalinimo tvarka, skundo padavimo tvarka, skundo padavimo termino atnaujinimo tvarka, skundo priėmimo tvarka, atsisakymo priimti skundą pagrindai, pasirengimo nagrinėti skundą veiksmai, šalių neatvykimo į posėdį pasekmės, ginčo šalių teisės, sprendimo turinio reikalavimai ir priimto sprendimo išsiuntimo ginčo šalims terminai. * 31 straipsnis. Įvertinus tai, kad VTEK sprendimas sustabdyti atliekamą tyrimą priimamas Komisijos posėdyje protokoliniu sprendimu, t. y. atskiras sprendimas nepriimamas, siūloma atitinkamai patikslinti 31 straipsnio 2 dalį. Informacija apie tyrimo sustabdymą ir sustabdymo pagrindą yra skelbiama viešai VTEK interneto svetainėje VTEK atliekamų tyrimų sąraše prie konkretaus tyrimo. Taip pat siūloma numatyti, kad šiurkščių pažeidimų atvejais sprendimai ir atskirosios nuomonės būtų skelbiami viešai 3 metus (tiek, kiek galioja pažeidimas). 31 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ir nuasmenintos atskirosios nuomonės būtų viešinamos neterminuotai. 4.3.
straipsnyje, sistemiškai atsižvelgiant į Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 4 ir 7 dalis, siūloma numatyti specialų Lietuvos banko valdybos pirmininko, jo pavaduotojų ir valdybos narių nusišalinimo teisinį reguliavimą. Įstatymo projekte siūlome įtvirtinti nusišalinimo procedūras Lietuvos banko valdybos viduje: Valdybos pirmininkas raštu nusišalina valdybai, o pirmininko pavaduotojas ir nariai – valdybos pirmininkui. Lietuvos banko įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad apie Lietuvos banko vadybos pirmininko nusišalinimus ar nušalinimus informuojama VTEK ir į pareigas skiriantis subjektas. Šis specialus, lyginant su Derinimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje Komiteto siūloma nustatyti institucijų ir įstaigų vadovų nusišalinimo viešinimo tvarka, teisinis reguliavimas siūlomas nustatyti įvertinus Lietuvos banko priimamų sprendimų specifiką ir svarstomos informacijos neviešą pobūdį. 4.4. Dėl Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 1223 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios. Siūloma panaikinti minėtą Seimo nutarimą, nes VTEK įstatymą jau nuo 2009 metų faktiškai detalizuoja VTEK darbo reglamentas. Panaikinus Seimo nutarimą, bus užtikrintas teisėkūros reikalavimas nedubliuoti teisinių santykių reguliavimo skirtinguose teisės aktuose. 5. Galimos neigiamos priimtų Įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai ir korupcijai tiesioginės įtakos neturės. 7. Kaip Įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar Įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Nutarimo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų nepateikiama. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu Įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Reikės patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintą Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Valstybės biudžeto lėšų neprireiks. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Nusišalinimas“,
„profesinės karo tarnybos kariai“, „apskundimas VTEK“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
technikos taisykles, žodis „įstatymas“ dėstytinas atskiros eilutės centre. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje siūloma reglamentuoti deklaracijos turinį – „nurodydami savo pareigas, atliekamas pirkimų procedūrose, bei kitus deklaruotinus duomenis“. Pažymime, kad deklaracijos turinį reglamentuoja ne keičiamo įstatymo 5, o 6 straipsnis, todėl jis ir turėtų būti keičiamas nustatant reikalavimus deklaracijos turiniui. Be to, siūlomi pakeitimai dėl deklaracijos turinio yra pertekliniai, nes keičiamo įstatymo galiojančios redakcijos 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta pareiga deklaracijoje nurodyti „ darbovietę (darbovietes) ir pareigas (statusą), dėl kurių privalo deklaruoti privačius interesus“ (tai apima „pareigas, atliekamas pirkimo procedūrose“), o reikalavimas nurodyti „kitus deklaruotinus duomenis“ nesukuria jokio naujo reguliavimo, nes visi privalomi nurodyti duomenys ir taip yra nustatyti keičiamo įstatymo 6 straipsnyje. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio
atvejus privalo informuoti „institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją, kurios narys deklaruojantysis yra“. Šio straipsnio 3 ir 6 dalyse reglamentuojami atitinkamų asmenų ar institucijų sprendimai dėl deklaruojančio asmens nušalinimo arba asmens pareikšto nusišalinimo nepriėmimo.
Šios projekto nuostatos diskutuotinos, nes iš siūlomų formuluočių nėra aišku, kokiais atvejais apie nusišalinimą bus privaloma informuoti į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, o kokiais – kolegialią instituciją, kurios narys asmuo yra. Įstatyme turėtu būti aiškiai nustatyti informuojamo subjekto pasirinkimo kriterijai arba konkretūs atvejai, kuriais kreipiamasi į vieną arba kitą subjektą. Atitinkamai turėtų būti aiškiai nustatyta, kuris iš šių dviejų subjektų kokiais atvejais priima sprendimus. 4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostata „šiame straipsnyje numatytas pareigas įgyvendina jį į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui“ tikslintina, nes keičiamo įstatymo 11 straipsnyje ne visų deklaruojančiam asmeniui nustatytų pareigų įgyvendinimas siejamas su į pareigas priimančiu subjektu. Jei turimas omenyje pranešimų pateikimas – keičiamoje normoje tai reikėtų ir nurodyti. 5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> Pareiga nusišalinti netaikoma institucijos ar įstaigos vadovui sprendžiant su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus. Šiuo atveju institucijos ar įstaigos vadovas atlikdamas tarnybines pareigas privalo laikytis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 2 punktą, numatytų reikalavimų <...>“. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja deklaruojantį asmenį, koks yra ir institucijos ar įstaigos vadovas, „teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra“.
Teikiamas pakeitimas projekto aiškinamajame rašte aiškinama taip: „<...> Nustatoma, kad pareiga institucijos ir įstaigos vadovui nusišalinti netaikoma jam sprendžiant einamuosius vidaus administravimo klausimus dėl savęs (atostogų, komandiruočių ir kt.) <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekte teikiamą nuostatą institucijos ar įstaigos vadovas galėtų spręsti ne tik savo atostogų, komandiruočių, bet ir įvairių piniginių išmokų sau skyrimo klausimus, de jure nepažeisdamas keičiamo įstatymo. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai institucijos ar įstaigos vadovo statusas (įvairių piniginių išmokų, kitų materialinių vertybių skyrimo klausimai) nėra griežtai reglamentuotas kitais teisės aktais (Valstybės tarnybos, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo ir kitais įstatymais), pavyzdžiui, viešųjų įstaigų vadovų atveju. Svarstytina, ar aptariama projekto nuostata neturėtų būti tikslinama, nustatant institucijos ar įstaigos vadovo teisės nepaisyti 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos priimant vidaus administravimo sprendimus dėl savęs ribas. 6. Projekto 5 straipsniu keičiama įstatymo 15 straipsnio nuostata, kad darbo apribojimai taikomi tik privačiame juridiniame asmenyje, diskutuotini. Nėra aišku, kodėl atsisakoma darbo apribojimų viešajame juridiniame asmenyje, kurio atžvilgiu priimant sprendimus dalyvavo deklaruojantis asmuo, nes ir viešojo juridinio asmens atžvilgiu gali būti priimami tokiam juridiniam asmeniui palankūs sprendimai, o darbas tokiame juridiniame asmenyje (pavyzdžiui, verslo ar kitų interesų grupėms atstovaujančioje asociacijoje) taip pat gali būti nesuderinamas su viešųjų ir privačių interesų derinimu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO ĮSTATYMO NR. VIII-371 5, 10, 11, 13, 15, 18 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-06-25 Nr. XIIIP-4425(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO ĮSTATYMO NR. VIII-371 5, 10, 11, 13, 15 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2020-04-01
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Ieva Lavišienė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys:
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininko pavaduotoja Evelina Matulaitienė, VTEK Tyrimų skyriaus vedėja Areta Miškinienė, Lietuvos banko atstovai: Arūnas Raišutis, Aidenas Karpus ir Lauryna Savickienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas, 2020-02-10 I Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„įstatymas“ dėstytinas atskiros eilutės centre. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-101
reglamentuoti deklaracijos turinį – „nurodydami savo pareigas, atliekamas pirkimų procedūrose, bei kitus deklaruotinus duomenis“. Pažymime, kad deklaracijos turinį reglamentuoja ne keičiamo įstatymo 5, o 6 straipsnis, todėl jis ir turėtų būti keičiamas nustatant reikalavimus deklaracijos turiniui.
Be to, siūlomi pakeitimai dėl deklaracijos turinio yra pertekliniai, nes keičiamo įstatymo galiojančios redakcijos 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta pareiga deklaracijoje nurodyti
„ darbovietę (darbovietes) ir pareigas (statusą), dėl kurių privalo
deklaruoti privačius interesus“ (tai apima „pareigas, atliekamas pirkimo procedūrose“), o reikalavimas nurodyti „kitus deklaruotinus duomenis“ nesukuria jokio naujo reguliavimo, nes visi privalomi nurodyti duomenys ir taip yra nustatyti keičiamo įstatymo 6 straipsnyje. Iš dalies pritarti * Nepritarti pastebėjimui dėl straipsnio turinio. 5 straipsnyje nustatytos deklaracijos pateikimo taisyklės įvairioms deklaruojančiųjų asmenų grupėms. Straipsnio 6 dalyje nustatomi deklaravimo ypatumai viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems asmenims. Siekiant aiškumo teisės normos adresatams ir taikytojams, būtent
tikslinga reglamentuoti visas su deklaracijos pateikimu susijusias pareigas (įskaitant deklaracijos patikslinimo ir jos turinio atskleidimo aspektus). Toks aiškumas vienoje nuostatoje būtinas ir atsižvelgiant į tai, kad asmenims, iki viešųjų pirkimų procedūrų pradžios nedeklaravusiems ar nepapildžiusiems pateiktos kitais pagrindais deklaracijos duomenimis apie savo pareigas viešųjų pirkimų procedūrose, kyla pasekmės – jie tokiose procedūrose dalyvauti negali. * Iš dalies pritarti pastebėjimui dėl perteklinių duomenų ir patikslinti formuluotę pateikiant nuorodą į 6 straipsnio 1 ir 2 dalis (būtina atskleisti ir užimamas pareigas institucijoje ar įstaigoje ir pareigas viešųjų pirkimų procedūrose). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Perkančiųjų subjektų pirkimų komisijų nariai, asmenys, perkančiųjų subjektų vadovų paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, pirkimo iniciatoriai deklaraciją pateikia arba patikslina iki dalyvavimo pirkimų procedūrose pradžios, joje nurodydami savo pareigas, atliekamas pirkimų procedūrose, ir kitus pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalis deklaruotinus duomenis. Perkančiųjų subjektų pirkimų komisijų nariai, asmenys, perkančiųjų subjektų vadovų paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, pirkimo iniciatoriai, nepateikę deklaracijos, neturi teisės dalyvauti pirkimų procedūrose ir turi būti atšaukti iš atitinkamų pareigų.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-103 (2, 3, 6)
nustatyti, kad deklaruojantis asmuo apie straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus privalo informuoti „institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją, kurios narys deklaruojantysis yra“. Šio straipsnio 3 ir 6 dalyse reglamentuojami atitinkamų asmenų ar institucijų sprendimai dėl deklaruojančio asmens nušalinimo arba asmens pareikšto nusišalinimo nepriėmimo. Šios projekto nuostatos diskutuotinos, nes iš siūlomų formuluočių nėra aišku, kokiais atvejais apie nusišalinimą bus privaloma informuoti į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, o kokiais – kolegialią instituciją, kurios narys asmuo yra. Įstatyme turėtu būti aiškiai nustatyti informuojamo subjekto pasirinkimo kriterijai arba konkretūs atvejai, kuriais kreipiamasi į vieną arba kitą subjektą.
Atitinkamai turėtų būti aiškiai nustatyta, kuris iš šių dviejų subjektų kokiais atvejais priima sprendimus. Pritarti Argumentai: Patiksliname pradinį Komiteto, kaip įstatymo projekto iniciatoriaus, ketinimą - numatyti, kad deklaruojančiam asmeniui esant kolegialios institucijos nariu, su jo nusišalinimu susijusius klausimus sprendžia ši kolegiali institucija (ne į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamą 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus
atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją, kurios narys deklaruojantysis yra, (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.“ * Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamą 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, arba
kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija, kurios narys deklaruojantysis yra, (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) vadovaudamiesi VTEK nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas.“ * Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamą 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, šį vadovą į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija, kurios narys deklaruojantysis yra, (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalina deklaruojantį asmenį nuo tarnybinių pareigų atlikimo, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas yra susijęs su jo privačiais interesais ir gali sukelti interesų konfliktą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-103
„šiame straipsnyje numatytas pareigas įgyvendina jį į pareigas priimančiam ar
skiriančiam subjektui“ tikslintina, nes keičiamo įstatymo 11 straipsnyje ne visų deklaruojančiam asmeniui nustatytų pareigų įgyvendinimas siejamas su į pareigas priimančiu subjektu. Jei turimas omenyje pranešimų pateikimas – keičiamoje normoje tai reikėtų ir nurodyti. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, jis šiame straipsnyje numatytas pareigas įgyvendina Deklaruojantis asmuo, kuris yra institucijos ar įstaigos vadovas, šio straipsnio 2 dalyje numatytą pareiškimą apie nusišalinimą pateikia jį į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui. Duomenys apie institucijos ar įstaigos vadovo nusišalinimą ar nušalinimą skelbiami viešai šios institucijos ar įstaigos interneto svetainėje ir pateikiami VTEK. Pareigos nusišalinti neturi institucijos ar įstaigos vadovas, spręsdamas su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus (išskyrus klausimus dėl visų rūšių priemokų, išmokų skyrimo, kitų pagal esmę panašių mokėjimų atlikimo), jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Šiuo atveju institucijos ar įstaigos vadovas, atlikdamas tarnybines pareigas, privalo laikytis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 2 punktą, nustatytų reikalavimų. Specialiuose įstatymuose institucijų ar įstaigų vadovams gali būti nustatyti kiti viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-103
nustatyti, kad „<...> Pareiga nusišalinti netaikoma institucijos ar įstaigos vadovui sprendžiant su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus. Šiuo atveju institucijos ar įstaigos vadovas atlikdamas tarnybines pareigas privalo laikytis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 2 punktą, numatytų reikalavimų <...>“. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja deklaruojantį asmenį, koks yra ir institucijos ar įstaigos vadovas, „teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra“.
Teikiamas pakeitimas projekto aiškinamajame rašte aiškinama taip: „<...> Nustatoma, kad pareiga institucijos ir įstaigos vadovui nusišalinti netaikoma jam sprendžiant einamuosius vidaus administravimo klausimus dėl savęs (atostogų, komandiruočių ir kt.)< ...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekte teikiamą nuostatą institucijos ar įstaigos vadovas galėtų spręsti ne tik savo atostogų, komandiruočių, bet ir įvairių piniginių išmokų sau skyrimo klausimus, de jure nepažeisdamas keičiamo įstatymo. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai institucijos ar įstaigos vadovo statusas (įvairių piniginių išmokų, kitų materialinių vertybių skyrimo klausimai) nėra griežtai reglamentuotas kitais teisės aktais (Valstybės tarnybos, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo ir kitais įstatymais), pavyzdžiui, viešųjų įstaigų vadovų atveju. Svarstytina, ar aptariama projekto nuostata neturėtų būti tikslinama, nustatant institucijos ar įstaigos vadovo teisės nepaisyti 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos priimant vidaus administravimo sprendimus dėl savęs ribas. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 4. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-105
straipsnio nuostata, kad darbo apribojimai taikomi tik privačiame juridiniame asmenyje, diskutuotini.
Nėra aišku, kodėl atsisakoma darbo apribojimų viešajame juridiniame asmenyje, kurio atžvilgiu priimant sprendimus dalyvavo deklaruojantis asmuo, nes ir viešojo juridinio asmens atžvilgiu gali būti priimami tokiam juridiniam asmeniui palankūs sprendimai, o darbas tokiame juridiniame asmenyje (pavyzdžiui, verslo ar kitų interesų grupėms atstovaujančioje asociacijoje) taip pat gali būti nesuderinamas su viešųjų ir privačių interesų derinimu. Nepritarti Bendrasis valstybės interesas – viešajame sektoriuje išlaikyti kompetentingus tarnautojus ir darbuotojus, todėl Komitetas laikosi įstatymo projekte pateiktos pozicijos dėl darbo apribojimo tik privačiame juridiniame asmenyje. Asociacijos pagal Asociacijų įstatymą taip pat turėtų tenkinti viešąjį interesą „Asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.“ Civiliniame kodekse numatyta, kad „Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.).“
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2020-01-28 * Įvertinę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 5, 10, 11, 13, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4425 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2020-03-315 Lietuvos bankas, susipažinęs su Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 5, 10, 11, 13, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4425 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-4425), dar kartą ( Lietuvos banko pasiūlymai Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui jau buvo pateikti 2020 m. sausio 10 d. raštu Nr. S 2020/(28.1.E-2800)-12-192) norėtų atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (toliau – Komitetas) dėmesį į galimas neigiamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnio nuostatų taikymo pasekmes ir pasiūlyti Projektą Nr. XIIIP-4425 patobulinti. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo naujai redakcijai, šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje buvo iš esmės sugriežtintas ribojimas baigus darbą valstybinėje tarnyboje. Kaip jau detaliai buvo nurodyta Lietuvos banko 2020 m. sausio 10 d. rašte, Lietuvos banko nuomone, toks ribojimas, nesant aiškaus tokio ribojimo pagrindimo ir atitikties Konstitucijai įvertinimo, ypač nustatomo ribojimo proporcingumo aspektu, kelia abejones dėl valstybės tarnyboje dirbančių asmenų konstitucinių teisių (teisę pasirinkti darbą ir už jį gauti teisingą atlyginimą) nepagrįsto ribojimo, taip pat dėl tokio griežto ribojimo tiek Lietuvos bankas, tiek kitos valstybės institucijos, kurios atlieka Lietuvoje veikiančių juridinių asmenų priežiūrą ir kontrolę, gali susidurti su atliekamos priežiūros efektyvumo sunkumais, kurie gali pasireikšti dėl sudėtingumo pritraukti ir įdarbinti kvalifikuotus asmenis, ypač terminuotam laikotarpiui.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas gali būti pritaikomas beveik visiems Lietuvos banko Priežiūros tarnybos tarnautojams (taip pat ir tam tikriems kitiems atliekant finansų rinkos priežiūros funkcijas dalyvaujantiems Lietuvos banko tarnautojams), nes beveik visi tarnautojai dalyvauja sprendimų priėmimo procese (yra rengėjai, derintojai, dalyvauja svarstant ir priimant sprendimus). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos bankas prižiūri apie 480 finansų rinkos dalyvių, o tam tikrais atvejais sprendimus gali priimti ir dėl neprižiūrimų finansų rinkos dalyvių, nustatytas ribojimas itin reikšmingai gali neigiamai atsiliepti tiek minėtiems finansų rinkos priežiūros srityje dirbančių Lietuvos banko tarnautojų, tiek ir Lietuvos banko interesams. Projektu Nr.
Projektu Nr. XIIIP-4425 siūloma tobulinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnio nuostatas ir, kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, siūloma nustatyti, kad draudimas įsidarbinti galiotų tik į tuos privačius juridinius asmenis, dėl kurių per paskutinius vienus darbo valstybinėje tarnyboje metus asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus priežiūros, kontrolės, lėšų skyrimo ar turto klausimais. Tačiau, Lietuvos banko nuomone, tokie pakeitimai nespręstų visų minėtų problemų, nes ribojimas 1 metus dirbti privačiame juridiniame asmenyje apimtų pernelyg platų tarnautojų ratą. Iš ankstesnių Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo rengimo lydimųjų dokumentų galima susidaryti įspūdį, kad pagrindinis šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyto apribojimo tikslas – išvengti situacijų, kai valstybės tarnautojai, atliekantys tiesioginę ūkio subjekto veiklos priežiūrą ar kontrolę, gali susikurti darbo vietą tame ūkio subjekte. Tačiau labai abejotina, ar darbo vietą galėtų susikurti tarnautojai, kurie nors ir dalyvavo priimant tam tikrus sprendimus, tačiau jie nebuvo tokio dokumento rengėjai ar priėmėjai (pvz., tarnautojas, kuris tik surašė sprendimą priimančio kolegialaus organo protokolą), arba tarnautojai, kurie nors ir rengė ar priėmė tam tikrą sprendimą, kuris formaliai tiesiogiai susijęs su privataus juridinio asmens veiklos priežiūra ar kontrole, tačiau jokios reikšmingesnės įtakos tokiam juridiniam asmeniui neturi (pvz., parengiamas ar pasirašomas procedūrinis raštas, kuriuo kviečiama į pažeidimo nagrinėjimo arba ginčo nagrinėjimo posėdį). Atsižvelgdami į šiuos argumentus, siūlome Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnį išdėstyti taip: „15 straipsnis.
Apribojimai dirbti Asmuo, nustojęs dirbti valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali dirbti privačiame juridiniame asmenyje, jeigu per paskutinius vienus darbo valstybinėje tarnyboje metus jis tiesiogiai rengė, svarstė arba priėmė reikšmingus sprendimus, tiesiogiai susijusius su šio privataus juridinio asmens veiklos priežiūra ar kontrole, arba jis tiesiogiai rengė, svarstė arba priėmė sprendimus, kuriais šiam privačiam juridiniam asmeniui buvo skirtos lėšos iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu dėstomą 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Apribojimai dirbti Asmuo, nustojęs dirbti valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali dirbti privačiame juridiniame asmenyje, jeigu per paskutinius vienus darbo valstybinėje tarnyboje metus jis tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant rengė, svarstė ar priimant priėmė sprendimus, susijusius su šio privataus juridinio asmens veiklos priežiūra ar kontrole, arba jis tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, kuriais šiam privačiam juridiniam asmeniui buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų ar kitus su turtu susijusius sprendimus.“ * Komitete nepritarta Lietuvos banko siūlymui numatyti sprendimų požymį „reikšmingi“, nes neaišku, kokiais kriterijais reikšmingumas būtų vertinamas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4425(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8.
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė