1330 Įstatymo projektas Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Mykolas Majauskas, Seimo narys Simonas Gentvilas, Seimo narys Gintaras Vaičekauskas, Seimo narys Algirdas Butkevičius, Seimo narys Vytautas Ka

Lithuania · XIIIP-4420 · 2020-01-14 · LT_SEIMAS

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Lyginamasis variantas · 2020-01-14
  2. Aiškinamasis raštas · 2020-01-14
  3. Teisės departamento išvada · 2020-01-14

Lyginamasis variantas

2020-01-14 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS PRANEŠĖJŲ APSAUGOS ĮSTATYMo nr. XIII-804

12 straipsnio pakeItimo

ĮSTATYMAS 2020 m.

d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį, ir išdėstyti ją taip:

„2. Sprendimas dėl atlyginimo už vertingą informaciją pranešėjui priimamas, atlyginimas apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis šiais principais:

1) pranešėjui gali būti atlyginama už informaciją apie bet kurį pažeidimą, neatsižvelgiant į pažeidimo rūšį ar pobūdį;

2) atlyginimas pranešėjui yra proporcingas dėl pažeidimo padarymo atsiradusiai ar galėjusiai atsirasti žalai, jeigu ją įmanoma apskaičiuoti;, bet ne mažesnis nei 1 procentas atsiradusios ar galėjusios atsirasti žalos;

3) nenustatomas maksimalaus atlyginimo pranešėjui dydis;

4) atlyginimas pranešėjui nesiejamas su įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Mykolas Majauskas Simonas Gentvilas Gintaras Vaičekauskas Algirdas Butkevičius Vytautas Kamblevičius Andrius Palionis Ingrida Šimonytė Gediminas Vasiliauskas Povilas Urbšys Kęstutis Smirnovas Paulė Kuzmickienė Monika Navickienė Dainius Kreivys Paulius Saudargas Aistė Gedvilienė Andrius Kupčinskas

Aiškinamasis raštas

2020-01-14 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRANEŠĖJŲ APSAUGOS ĮSTATYMo nr. XIII-804

12 straipsnio pakeitimo

ĮSTATYMO

PROJEKTO

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto

projekto tikslai ir uždaviniai. Laiku pateikta patikima informacija yra kritiškai svarbi siekiant išaiškinti valstybei ir viešajam interesui daromą žalą. Dažnai svarbi informacija prieinama tik asmenims, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems su organizacija, kurioje galimai buvo padarytas nusikaltimas. Tačiau neretai įmonių ar valstybinių institucijų darbuotojai vengia suteikti teisėsaugai vertingą informaciją nerimaudami, jog tokie veiksmai gali užtraukti vadovų nemalonę, turėti neigiamos įtakos jų ir jų artimųjų darbo santykiams ar kelti grėsmę karjeros perspektyvoms. Todėl itin svarbu užtikrinti pranešančių apie galimai padarytą žalą valstybei ar viešajam interesui tinkamą apsaugą. Šiuo metu galiojančiame Pranešėjų apsaugos įstatyme (toliau – Įstatymas) ir Vyriausybės nutarime

„Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ (toliau –

Nutarimas) vertingą informaciją pateikiantiems asmenims numatyta teisinė apsauga, kompensacija už praradimus bei atlyginimas už suteiktą informaciją. Tačiau nustatant atlyginimo už vertingą informaciją dydį, pagal galiojančius teisės aktus remiamasi tik abstrakčiais protingumo ir proporcingumo principais. Finansinis atlygis nėra ir negali būti vienintelė paskata informuoti apie valstybei galimai padarytą žalą ar padarytus nusikaltimus, tačiau dabartinis atlygio už informaciją reglamentavimas yra pernelyg abstraktus ir nepakankamai motyvuojantis potencialius pranešėjus. Svarbu pabrėžti, jog remiantis dabar galiojančiais, pranešėjų atlygį nustatančiais teisės aktais, ne bet kokios informacijos pateikimas gali būti atlyginamas.

Atlygis skiriamas tik už tokią informaciją, kuri padėjo užkirsti kelią atsirasti galimai turtinei žalai, leido sutaupyti lėšų valstybės ar savivaldybių biudžetui arba leido užkirsti kelią nusikalstamai veikai ar ją ištirti. Galimai dėl taikomų minėtų standartų atlygio už informaciją suteikimui, atlygis už vertingą, kelią nusikalstamai veikai užkertančią informaciją Lietuvoje yra suteikiamas itin retai. Turint omenyje itin aukštus atlygio už vertingą informaciją suteikimo kriterijus, yra svarbu sukurti tokius atlyginamuosius mechanizmus, jog bendradarbiavimas su atsakingomis institucijomis galimai sukeliant riziką sau ilgainiui taptų patraukliu, pastangas ir iniciatyvą atperkančiu pasirinkimu. Vakarų šalyse, kuriose yra susiformavusi praktika atlyginimo už informaciją dydžius nustatyti konkrečiomis procentinėmis išmokomis, susijusiomis su atskleistos ir užkardytos žalos dydžiu, atlyginimas yra svarbi paskata išdrįsti suteikti vertingą informaciją teisėsaugai. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose veikia keturios pranešėjų skatinimo programos, pagal vieną kurių apie pažeidimą pranešęs asmuo gali tikėtis nuo 10 iki 30 procentų atlygio, jei nubaustam subjektui skirtos piniginės sankcijos viršijo 1 milijoną dolerių. Tuo tarpu Lietuvoje atlygis pranešėjams mokamas iš Generalinei prokuratūrai atitinkamais metais valstybės biudžete patvirtintų asignavimų ir yra tiesiogiai nesusietas su baudos už padarytą nusikaltimą dydžiu, vadinasi, atlygis yra galimai pernelyg mažas ir nemotyvuojantis. Iš viešai prieinamos informacijos yra žinoma, jog kompanijos Grigeo ilgus metus vykdyta aplinkosaugos reikalavimų neatitinkanti veikla, galimai sukėlusi stambaus masto žalą valstybei, buvo atskleista pasinaudojant būtent vidine informacija.

Nors sustabdyta galimai ilgus metus besitęsusi valstybės teršimo ir gyventojų bei gyvosios gamtos nuodijimo praktika jau savaime yra tam tikras atlygis pilietiškumą parodžiusiam asmeniui (-ims), tokių veikų užkardymas ir prevencija yra visos valstybės interesas. Jo gynimas neturėtų remtis vien tik daug kuo savo bendravimu su atsakingomis institucijomis rizikuojančių piliečių geranoriškumu. Tokie ir panašūs veiksmai turėtų būti įvertinti skiriant ir atitinkamą, iniciatyvą atitinkantį finansinį atlygį. Minimalaus atlygio už vertingą informaciją nustatymas tokiais ir panašiais atvejais būtų svarbi papildoma motyvacija įtariantiems apie padarytą pažeidimą, bet nedrįstantiems apie jį informuoti asmenims, bei efektyvi prevencinė priemonė pažeidimus darantiems ar apie juos žinantiems ir juos slepiantiems asmenims: šie asmenys žinos, jog turėdami finansinę paskatą, žmonės nebijos kreiptis į teisėsaugą dėl galimai padarytos žalos valstybei. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projekto iniciatoriai ir rengėjai - Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Įstatymo 12 straipsnis numato, jog pranešėjams, pateikusiems kompetentingai institucijai vertingos informacijos apie pažeidimus, gali būti atlyginama Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o šio atlyginimo dydis yra proporcingas dėl pažeidimo padarymo atsiradusiai ar galėjusiai atsirasti žalai, jeigu ją įmanoma apskaičiuoti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Siūloma nustatyti, jog ir toliau atlygis pranešėjams būtų proporcingas dėl pažeidimo padarymo atsiradusiai ar galėjusiai atsirasti žalai, jeigu ją įmanoma apskaičiuoti, tačiau ne mažesnis nei 1 procentas atsiradusios ar galėjusios atsirasti žalos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikimasi, jog siūlomas pakeitimas paskatins apie potencialiai nusikalstamas veikas informacijos turinčius, tačiau dėl jos paviešinimo pasekmių nerimaujančius piliečius aktyviau dalintis ja su atsakingomis institucijomis. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikimasi, jog projekto priėmimas paskatins verslo subjektus nuolat ir be išlygų laikytis LR įstatymų. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Projekto nuostatoms įgyvendinti reikalingos lėšos priklausys nuo kiekvienais metais pranešėjų suteikiamos informacijos kokybės, kiekio, dėl jos atskleistos ar užkardytos žalos masto ir kitų kintamųjų. Šiuo metu, pranešėjų atlygio šaltinis yra nurodomas LR Vyriausybės

2018 m. lapkričio 14 d. Nutarimo Nr. 1333: „Atlyginimo pranešėjams už vertingą

informaciją tvarkos aprašo“ V skyriaus 17 punkte: „Atlyginimai mokami iš Generalinei prokuratūrai atitinkamai metais valstybės biudžete patvirtintų asignavimų.“ Pagal anksčiau minėtus kintamuosius, gali reikėti atitinkamai didinti šių asignavimų sumas, kad būtų užtikrinta visu pranešėjų teisė vienodomis sąlygomis gauti jų suteiktos informacijos svarbą atitinkantį atlyginimą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Pranešėjas, apsauga, atlygis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.

Nėra. Teikia: Seimo nariai Mykolas Majauskas Andrius Kupčinskas Simonas Gentvilas Gintaras Vaičekauskas Algirdas Butkevičius Vytautas Kamblevičius Andrius Palionis Ingrida Šimonytė Gediminas Vasiliauskas Povilas Urbšys Kęstutis Smirnovas Paulė Kuzmickienė Monika Navickienė Dainius Kreivys Paulius Saudargas Aistė Gedvilienė

Teisės departamento išvada

2020-01-14 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRANEŠĖJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. XIII-804 12 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-01-21 Nr. XIIIP-4420

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Lietuvos

Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – PAĮ) galiojančios redakcijos

12 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad „atlyginimas pranešėjui yra

proporcingas dėl pažeidimo padarymo atsiradusiai ar galėjusiai atsirasti žalai, jeigu ją įmanoma apskaičiuoti (past. – pabraukta mūsų)“, t. y. pačiame įstatyme nurodoma, kad tam tikrais atvejais žalos dydžio apskaičiuoti neįmanoma, o projektu norima įtvirtinti normą, kad atlyginimo dydis negalėtų būti „mažesnis nei 1 procentas atsiradusios ar galėjusios atsirasti žalos“. Neaišku, kaip būtų įmanoma apskaičiuoti atlyginimo už vertingą informaciją dydį pagal tam tikrą žalos procentinę dalį tais atvejais, kai žalos dydžio apskritai neįmanoma suskaičiuoti. 2. PAĮ nustačius, kad pranešėjo atlygio dydis negali būti mažesnis nei 1 procentas atsiradusios ar galėjusios atsirasti žalos, galimai tektų susidurti su atvejais, kai net ir minimalaus (1 procento dydžio) atlyginimo išmokėjimas pranešėjui akivaizdžiai prieštarautų protingumo principui bei tuo pačiu sukeltų neproporcingai didelę naštą valstybės biudžetui (pavyzdžiui, jeigu 1 procentas atsiradusios žalos būtų lygus 600 000 eurų). Dėl to svarstytina, ar PAĮ nereikėtų įtvirtinti arba maksimalios pinigų sumos, kuri galėtų būti išmokama kaip atlyginimas už vertingą informaciją (kartu priimant atitinkamus PAĮ 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimus), arba aiškesnių tokios sumos apskaičiavimo kriterijų. 3.

3. Projekto

aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,Projekto nuostatoms įgyvendinti reikalingos lėšos priklausys nuo kiekvienais metais pranešėjų suteikiamos informacijos kokybės, kiekio, dėl jos atskleistos ar užkardytos žalos masto ir kitų kintamųjų. Šiuo metu, pranešėjų atlygio šaltinis yra nurodomas LR Vyriausybės 2018 m. lapkričio

14 d. Nutarimo Nr. 1333: „Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją

tvarkos aprašo“ V skyriaus 17 punkte: „Atlyginimai mokami iš Generalinei prokuratūrai atitinkamai metais valstybės biudžete patvirtintų asignavimų.“ Pagal anksčiau minėtus kintamuosius, gali reikėti atitinkamai didinti šių asignavimų sumas, kad būtų užtikrinta visu pranešėjų teisė vienodomis sąlygomis gauti jų suteiktos informacijos svarbą atitinkantį atlyginimą.“. Taigi, priėmus įstatymą, jo įgyvendinimui turėtų būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto siūlytina prašyti jos išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]