Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 2 PRIEDO PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedo 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Žuvų perdirbimas ir konservavimas: 10.2 4.1. objektai, kurių gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų žuvies per parą; 100 4.2. 4.3. objektai, kurių gamybos pajėgumas – iki 5 tonų žuvies per parą; objektai, kurių gamybos pajėgumas – iki 150 kg žuvies per parą 50 6“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Nevulis
Projekto Nr. XIIIP-4417(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 2 PRIEDO PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedo 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Žuvų perdirbimas ir konservavimas: 10.2 4.1. objektai, kurių gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų žuvies per parą; 100 4.2. objektai, kurių gamybos pajėgumas – nuo 50 kilogramų (jeigu gamyba iki 50 kilogramų vykdoma savivaldybės tarybos nustatyta tvarka) iki 5 tonų žuvies per parą; 50 Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
ir uždaviniai: 2019 metų vasaros sezono metu, dėl Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui pateiktų nusiskundimų iškilo grėsmė Neringos kurorto išskirtinumu laikomam kulinariniam paveldui – tradiciniam žuvies ruošimo ir rūkimo procesui. Siekdamos rasti sprendimus iškilusioms problemoms, asociacija „Vidmarės“ kartu su Neringos savivaldybe 2019-11-05 organizavo Neringos savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių žvejų perdirbėjų susitikimą. Susitikime taip pat dalyvavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro bei Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Susitikimo metu nutarta inicijuoti sanitarines apsaugos zonas nustatančių teisės aktų pakeitimus. Pagal šiuo metu galiojančių Sanitarinės apsaugos zonų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio
visuomenės sveikatai vertinimas. Pagal
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymas)
sanitarinės apsaugos zonų dydžiai: 4.1. objektų, kurių gamybos pajėgumas - 5 ir daugiau tonų žuvies per parą – 100 metrų; 4.2. objektų, kurių gamybos pajėgumas – iki 5 tonų žuvies per parą – 50 metrų.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos žuvų perdirbimo pramonėje vyrauja mikroįmonės, mažosios ir vidutinės įmonės, taip pat į tai, kad tai šimtametes tradicijas turintis smulkusis verslas – Kuršių nerijos kulinarinis paveldas, Įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo 2 priedo lentelės 4 punktą jį papildant nuostata, kad objektai, kurių gamybos pajėgumas yra iki 150 kg žuvies per parą, sanitarinės apsaugos zonos dydis – 6 m. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius Neringos savivaldybė; rengėjas –
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Pagal šiuo metu galiojančių Sanitarinės apsaugos zonų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio
visuomenės sveikatai vertinimas. Pagal
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 priedo lentelės 4 punktą, Žuvų perdirbimo ir konservavimo veiklai numatomi sanitarinės apsaugos zonų dydžiai: 4.1. objektų, kurių gamybos pajėgumas - 5 ir daugiau tonų žuvies per parą – 100 metrų; 4.2. objektų, kurių gamybos pajėgumas – iki 5 tonų žuvies per parą – 50 metrų.
Siekiant sumažinti administracinę naštą gyvūninio maisto tvarkymo subjektams, mažais kiekiais gaminantiems ir tiekiantiems gyvūninio maisto produktus tiesiogiai galutiniams vartotojams ar mažmeninės prekybos subjektams, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 įsakymu Nr. B1-826 patvirtinti, Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų veterinarijos reikalavimai (toliau - Reikalavimai). Reikalavimais supaprastinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų dėl maisto produktų higienos ir gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimai. Reikalavimai taikomi ir žuvininkystės produktų tiekėjams, kurių patalpose per vieną kalendorinę dieną išdarinėjama ir (ar) perdirbama ne daugiau kaip 150 kg žuvininkystės produktų. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 numato reikalavimus atviroms teritorijoms, pagal kurias Kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatas Įstatymo projektu ir siūloma nuo objektų, kurių gamybos pajėgumas – iki 150 kg žuvies per parą, numatyti 6 metrų sanitarinės apsaugos zonos dydį. 4.
rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma pagerinti mikroįmonių, mažų ir vidutinių žuvų perdirbimo pramonės įmonių verslo aplinką, sumažinti administracinę naštą taip pat siekiama sudaryti sąlygas išsaugoti ir skleisti šimtametes tradicijas turintį kulinarinį paveldą, suteikiant jam šiuolaikinį reikšmingumą bei šio paveldo kūrėjams palankias sąlygas gaminti, realizuoti ir populiarinti tradicinį žuvies ruošimo ir rūkimo procesą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo pakeitimu bus sudarytos palankesnės sąlygos smulkaus ir vidutinio verslo aplinkos gerinimui, sumažinta administracinė našta bei sudarytos sąlygos šimtametes tradicijas turinčio žuvies ruošimo ir rūkymo proceso išsaugojimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, nereikės. 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „sanitarinė apsaugos zona“, „žuvų rūkymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Petras Nevulis
2020-01-15
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„punktą ir jį“. 2. Projekto
keičiamo įstatymo) 2 priede siūloma nustatyti, kad gamybinių objektų, kurių gamybos pajėgumas yra iki 150 kg žuvies per parą, sanitarinės apsaugos zonos dydis būtų 6 metrai. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 51 straipsnio
nurodytas šiame įstatyme arba nustatomas asmens, planuojančio ir (ar) vykdančio ūkinę veiklą, pasirinkimu – tokiu atveju šis dydis nustatomas atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose. Jeigu poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliktas, nustatant sanitarinės apsaugos zoną taikomas pagal poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentus nustatytas sanitarinės apsaugos zonos dydis“, o šio straipsnio 5 dalis nustato, jog „Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, šiame įstatyme nurodytas ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu nustatytas sanitarinės apsaugos zonos dydis gali būti sumažintas arba padidintas laikantis šio straipsnio 3 dalyje nustatytų principų“. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas yra įtvirtintas ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje.
Atsižvelgiant į šias minėtų įstatymų nuostatas, svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka teisėkūros tikslingumo principą. 3. Atsižvelgiant į Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, bei į Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotų institucijų kompetenciją, nustatytą Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pajėgumas yra iki 50 kilogramų žuvies per parą, sanitarinės apsaugos zonos dydis nenustatomas, jeigu gamyba iki 50 kilogramų vykdoma savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ,,nustatant sanitarinės apsaugos zonas, ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už sanitarinės apsaugos zonų ribų neturi viršyti ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai.” Taigi iš minėtos keičiamo įstatymo nuostatos seka, kad, nustačius sanitarinės apsaugos zoną, už jos ribų žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša neturi viršyti ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių. Tuo tarpu keičiamame įstatyme atsisakius sanitarinės apsaugos zonos nustatymo projekte nurodytai veiklai, kyla abejonių, ar aplink žuvies gamybos objektą būtų užtikrinta žmogaus sveikatai nekenksminga, neviršijanti ribinių užterštumo verčių, aplinkos tarša.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai galima tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Taigi tuo atveju, jeigu turimas tikslas keičiamame įstatyme įtvirtinti, kad savivaldybių tarybos nustato ūkinės veiklos sąlygas, kurios užtikrintų, kad atitinkama ūkinė veikla nedarytų neigiamos įtakos žmonių sveikatai, kyla abejonių dėl tokio teisinio reguliavimo atitikties aukščiau nurodytoms Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatoms. 2. Nėra aiški projektu siūlomų nuostatų išdėstymo konstrukcija, nes skliaustuose paprastai dėstomi prieš tai einančių nuostatų papildymai, paaiškinimai. Taigi, pagal projekto nuostatų išdėstymą galima šias nuostatas suprasti ir taip, kad būtent objektams, kurių gamybos pajėgumas iki 50 kilogramų žuvies sanitarinės apsaugos zonos nenustatomos, o jeigu gamyba iki 50 kilogramų vykdoma savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, tada nustatomos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra 50 metrų. Be to, iš skliaustuose pateiktų nuostatų nėra aišku per kurį laikotarpį (per parą ar kurį kitą laikotarpį) turi būti pagaminta 50 kilogramų žuvies. 3. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas savivaldybių tarybos turėtų nustatyti žuvies (iki 50 kilogramų) gamybos tvarką, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų nustatyta įstatymo įsigaliojimo data, taip pat pasiūlymas savivaldybių taryboms priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Pastaroji nuostata turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas; komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė; Simonas Gentvilas; Andrius Mazuronis; Kęstutis Mažeika; Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras Marius Narmontas, Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. specialistė Dalia Žukienė, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, Neringos m. gyventoja Edita Skučienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-01-151 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
esmėje vietoj žodžių „dalį ir ją“ įrašyti žodžius „punktą ir jį“. Pritarti2
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 priede siūloma nustatyti, kad gamybinių objektų, kurių gamybos pajėgumas yra iki 150 kg žuvies per parą, sanitarinės apsaugos zonos dydis būtų 6 metrai.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad
„sanitarinės apsaugos zonų dydis nurodytas šiame įstatyme arba nustatomas
asmens, planuojančio ir (ar) vykdančio ūkinę veiklą, pasirinkimu – tokiu atveju šis dydis nustatomas atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose. Jeigu poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliktas, nustatant sanitarinės apsaugos zoną taikomas pagal poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentus nustatytas sanitarinės apsaugos zonos dydis“, o šio straipsnio 5 dalis nustato, jog „Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, šiame įstatyme nurodytas ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu nustatytas sanitarinės apsaugos zonos dydis gali būti sumažintas arba padidintas laikantis šio straipsnio
įtvirtintas ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į šias minėtų įstatymų nuostatas, svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka teisėkūros tikslingumo principą. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Siūloma patobulinti projektą, nustatant SAZ ribas nuo 50 kg iki
nustatyta tvarka. Savivaldybei nenustačius šios tvarkos, tokia veikla gyvenamojoje teritorijoje būtų negalima3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-01-15 3.
Atsižvelgiant į Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, bei į Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotų institucijų kompetenciją, nustatytą Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Nepritarti Komiteto argumentai:
specialistais
2020-02-17 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4417 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. E. Skučienė, L. Rėzos 66 , Neringa
Pagrindinio Įstatymo 20str. 2d. numato, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę į sveiką gamtinę ir gyvenamąją aplinką. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Petras Nerulis pateikė Seimui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo papildymo projektą dėl 2019m. lapkričio men kilusio triukšmo spaudoje , siekiant įteisinti Neringos žvejų rūkyklas gyvenamosios paskirties žemėje (namų valdose) sumažinant atstumą nuo rūkyklos iki gyvenamojo namo iki 6m. Tam ,kad gamybinės įmonės, registruotos namų valdose, galėtų netrukdomai nuodyti žmones. Konkrečiai mūsų atveju, Juodkrantėje L.Rėzos g. 66 ir L.Rėzos g. 64 kiemuose yra dvi rūkyklos greta gyvenamojo namo atstumu 12-15 metrų. Rūkyti žuvį įmonės pradeda 6 val. ryto ir procesas vyksta 5 – 6 valandas.
Išeiginėmis dienomis rūkymas vyksta ir du kartus per parą. Dūmai skverbiasi pro langus į gyvenamąsias patalpas. (Pridedu 3 nuotraukas, kur matyti minučių bėgyje, kaip sklinda dūmai.) Rūkyklos neturi kaminų ir dūmų sklaida ryte vyksta pažemiui, ypatingai mūsų atveju, kai gyvenamieji namai išsidėstę dauboje, ir apjuosti kalnuotais miškais. Todėl esame gyvi žmonės rūkomi kaip žuvys. Suaugę ir vaikai neturi galimybės tokiu paros metu izoliuotis nuo dūmų kancerogeninių medžiagų. Mūsų sveikatai yra reali grėsmė sirgti kvėpavimo takų ligomis. Kodėl spaudoje bei Seime yra keliami klausimai dėl cigarečių rūkymo balkonuose ir viešose vietose bei priimami draudimai, tuo tarpu šiuo metu teikiamoje įstatymo pataisoje siūloma išsaugoti rūkyklas gyventojų sveikatos sąskaita. Neringos meras ir Seimo narys P.Nerulis apeliuoja į Neringos paveldo išsaugojimą. Atvežtinės, šaldytos žuvies, kurią rūko mūsų situacijos kaimynų įmonės, O. Ulvydienės žvejybinė įmonė ( L. Rėzos g. 64, ) ir R . Žasino personalinė įmonė (L. Rėzos g. 66 ), negali būti traktuojamas kaip Neringos paveldo puoselėjimas: jos perka ir rūko atvežtinę žuvį. Neringos m. Savivaldybė, norėdama išsaugoti ir įteisinti senąjį žvejų veiklos paveldą Juodkrantėje, galėtų pasirūpinti civilizuotu, teisiškai priimtinu būdu spręsti šį klausimą. Juodkrantės Gintaro įlankoje nuo seno įrengta žvejų prieplauka, tebestovi žvejų sandėlis jų tinklams, inventoriui susidėti. Tokioje ,atokioje nuo gyvenamųjų namų, vietoje galėtų atsirasti paveldu įvardijama žvejybinė veikla, žuvies rūkymas su visa , jai būdinga, atributika. Tai būtų naudinga gyventojams ir atvykstantiems Neringos svečiams būtų ką pamatyti.
Mes, gyvenantys teršiamoje aplinkoje, turime ginti galimybę būti sveikoje aplinkoje visais teisiškai įmanomais būdais .Ir pagal Orhuso konvenciją 2002m.balandžio 28d., įsigaliojusią Lietuvos Respublikoje , turime teisę gyventi palankioje sveikatai ir gerovei aplinkoje. Prašau paviešinti šį kreipimąsi visiems frakcijų nariams, įsigilinti į esamą problemą ir padėti ją spręsti. Pridedama atskirame dok.: 3 nuotraukos
ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7.1. Komiteto sprendimas: Pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2020-06-17 Argumentai: Kadangi projekte siūloma nuomone 150 kg riba, Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų nuomone, yra per didelė, nes tai tarši veikla, siūloma patobulinti projektą, sumažinant šią ribą. Savivaldybės tarybos tvarkoje galėtų būti reglamentuota: rūkymo laikas (val. per parą), rūkymo proceso cikliškumas (pvz. kas antrą dieną), galimi kaimynų sutikimai ir naudojamos priemonės. Jei savivaldybė tokios tvarkos nenustatytų, manant, kad konkrečioje gyvenamojoje teritorijoje tokia veikla negalima, gamybiniams objektams būtų reikalingi SAZ nors ir nuo
nenustatomas). Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 priedo 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Žuvų perdirbimas ir konservavimas: 10.2 4.1. objektai, kurių gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų žuvies per parą;100 4.2.
4.3. objektai, kurių gamybos pajėgumas – nuo 50 kilogramų (jeigu gamyba iki 50 kilogramų vykdoma savivaldybės tarybos nustatyta tvarka) iki 5 tonų žuvies per parą; objektai, kurių gamybos pajėgumas – iki 150 kg žuvies per parą50 6“
8Balsavimo rezultatai: 9 - už, 0 - prieš, 0 - susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Skardžius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4417 (2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė