Projekto lyginamasis variantas
1
20 m. d. Nr. Vilnius
1 skirsniu
1 skirsniu: „
1
771 straipsnis. Priežiūros institucijos sutikimas sudaryti sandorius, galinčius daryti įtaką sisteminei rizikai
bankas reorganizuojamas jungimo būdu, vyksta reikšmingos banko turto dalies įsigijimas (banko turto dalis bankų sistemoje padidės daugiau negu
įsigis kito banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, – apie tai privaloma informuoti priežiūros instituciją ne vėliau kaip per
sisteminei rizikai, priėmimo ir gauti jos sutikimą. Šioje dalyje nurodytus sandorius leidžiama sudaryti tik gavus priežiūros institucijos sutikimą. 2. Banką reorganizuojant jungimo būdu, reorganizavime dalyvaujantys ir reorganizuojami bankai, norėdami gauti priežiūros institucijos sutikimą reorganizuoti banką jungimo būdu, priežiūros institucijai pateikia prašymą dėl sutikimo išdavimo ir kitus priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus ir duomenis, tarp jų:
1) reorganizavimo sąlygas;
2) reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaitą;
3) banko organo sprendimą dėl banko reorganizavimo. 3.
dalį siekiantis įsigyti bankas, norėdamas gauti priežiūros institucijos sutikimą įsigyti reikšmingą banko turto dalį, priežiūros institucijai pateikia prašymą dėl sutikimo išdavimo ir kitus priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus ir duomenis, tarp jų:
1) turto įsigijimo sąlygas (turto įsigijimo sutarties projektą);
2) turto įsigijimo sąlygų (turto įsigijimo sutarties projekto) vertinimo ataskaitą;
3) banko organo sprendimą dėl kito banko turto įsigijimo. 4. Vykstant banko kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimui, įsigyjantis bankas, norėdamas gauti priežiūros institucijos sutikimą įsigyti kito banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, priežiūros institucijai pateikia prašymą dėl sutikimo išdavimo, banko organo sprendimą dėl banko kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo ir kitus priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir duomenis. 5. Sprendimą dėl sutikimo sudaryti sandorį, galintį daryti įtaką sisteminei rizikai, išdavimo priežiūros institucija priima šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka, įvertinusi gautus dokumentus ir duomenis ir atsižvelgdama į sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.
Šie kriterijai apima šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose sandoriuose dalyvaujančių bankų:
1) bendro jungtinio turto ir kapitalo dydį;
2) koncentracijos bankų sistemoje lygį;
3) susietumą su kitais finansų sistemos dalyviais, kurį parodo sandoryje dalyvaujančių bankų turimas kitų finansų sistemos dalyvių turtas ir įsipareigojimai kitiems finansų sistemos dalyviams;
4) svarbą paskolų, indėlių, mokėjimų ir kitose finansinių paslaugų rinkose vertinant pagal fizinių, juridinių asmenų segmentus ir finansinių paslaugų tipus, įvertinant bankų teikiamų finansinių paslaugų pakeičiamumą;
5) šio straipsnio 2–4 punktuose išvardytų kriterijų reikšmių, turto ir kapitalo dydžių pokyčius įvykus sandoriui. 6. Prašymas išduoti sutikimą sudaryti sandorį, galintį daryti įtaką sisteminei rizikai, išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo dėl sutikimo išdavimo gavimo dienos. 7. Priežiūros institucija motyvuotai atsisako išduoti šiame straipsnyje nurodytą sutikimą sudaryti sandorį, galintį daryti įtaką sisteminei rizikai, jeigu:
1) pateikti dokumentai ar duomenys neatitinka šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi dokumentai ar duomenys, dokumentai ar duomenys yra neteisingi ir per priežiūros institucijos nustatytą terminą trūkumai nepašalinti;
2) priežiūros institucija nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sandoriai gali daryti neigiamą įtaką sisteminės rizikos lygiui bankų sistemoje. 8.
terminą nepriima sprendimo dėl sutikimo sudaryti sandorį, galintį daryti įtaką sisteminei rizikai, laikoma, kad priežiūros institucija sutinka dėl atitinkamo sandorio sudarymo. 9. Priežiūros institucija detalizuoja šio straipsnio 5 dalyje nustatytus sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus ir nustato jų vertinimo tvarką.“
Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Reorganizavime dalyvaujantys ir reorganizuojami bankai šio Įstatymo nustatytais
atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą reorganizuoti sudaryti sandorį, galintį daryti įtaką sisteminei rizikai , ir priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti banką.“
netekusiu galios
netekusiu galios 80 straipsnį. 80 straipsnis. Sutikimas reorganizuoti banką
reorganizavimą privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą reorganizuoti. 2. Norėdami gauti sutikimą reorganizuoti, reorganizavime dalyvaujantys ir reorganizuojami bankai turi pateikti priežiūros institucijai prašymą ir šios institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus. Sutikimą reorganizuoti išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas išduoti sutikimą priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus. 3. Priežiūros institucija sprendimą dėl sutikimo išdavimo priima per 1 mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos. 4 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 81 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) reorganizavimo sąlygas (reorganizavimo projektą) ;“. 2. Pakeisti 81 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) reorganizavimo sąlygų ( reorganizavimo projekto) įvertinimą vertinimo ataskaitą ;“. 5 straipsnis.
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Priežiūros institucija iki 2020 m. balandžio 1 d. priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos bankams, kurie sprendimus dėl banko reorganizavimo jungimo būdu, reikšmingos banko turto dalies įsigijimo (banko turto dalis bankų sistemoje padidės daugiau negu 1 procentiniu punktu) ir kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo priėmė nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos . 4. Jeigu sprendimai dėl banko reorganizavimo jungimo būdu buvo priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, banko reorganizavimo procedūros baigiamos vykdyti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos bankų įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos bankų sektorius istoriškai pasižymi didele koncentracija. Pastaraisiais metais stebimas tolesnis bankų koncentracijos didėjimas: Lietuvos banko 2019 m. II ketvirčio duomenimis, dviejų pagal turtą didžiausių bankų turto dalis per metus padidėjo nuo 56,8 procento iki 61,1 procento. Jungiantis didiesiems bankams ir iš rinkos traukiantis kai kuriems bankų sektoriaus dalyviams, didžiųjų rinkos dalyvių skaičius sumažėjo, o koncentracija išaugo. Lietuvos bankų sektorius šiuo metu yra trečias labiausiai koncentruotas Europos Sąjungoje po Estijos ir Graikijos. Be to, padidėjus koncentracijai, būsto paskolų palūkanų normos, 2015 m. buvusios tarp mažiausių euro zonoje, per ketverius metus padidėjo beveik pusantro karto ir šiuo metu yra gerokai didesnės už vyraujančias euro zonoje (panašios tendencijos pastebimos ir paskolų ne finansų įmonėms sektoriuje). Didelė koncentracija tam tikroje rinkoje turi tiesioginį poveikį sisteminei rizikai, kuri kartu su kitais pasireiškusiais makrorizikos veiksniais, jiems pasireiškus, gali turėti neigiamų padarinių finansiniam stabilumui. Lietuvos
1 skirsniu, 79, 81 straipsnių pakeitimo ir 80 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama prisidėti prie finansinio stabilumo stiprinimo sudarant prielaidas Lietuvos bankui laiku identifikuoti sisteminę riziką, įvertinti jos pokyčius rinkoje ir prireikus imtis reikiamų šios rizikos valdymo priemonių.
Bankų koncentracija gali didėti dėl vykdomo banko reorganizavimo jungimo būdu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos bankų įstatymas, arba Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytais būdais, pavyzdžiui, įgyjant kontrolę ar perleidžiant turtą. Bankų įstatymo80 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų tikslas, kad priežiūros institucija valdytų bankų sektoriaus sisteminę riziką, iš esmės nėra pasiekiamas, nes minėtų nuostatų taikymo galima išvengti pasirenkant kitus koncentracijos būdus, kas reiškia, kad tokių sandorių sisteminė rizika nėra įvertinama ir sudaroma finansų rinkos stabilumo mažinimo galimybė. Dėl to Bankų įstatymo 80 straipsnis turėtų būti pripažintas netekusiu galios, o Bankų įstatymas papildytas771 straipsniu numatant, kad priežiūros institucija galėtų įvertinti sisteminės rizikos pokytį finansų sektoriuje visais atvejais, kai bankas bus reorganizuojamas jungimo būdu, vyks reikšmingos banko turto dalies įsigijimas (banko turto dalis bankų sistemoje padidės daugiau negu 1 procentiniu punktu) arba kito banko kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimas. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė – Vilma Mačerauskienė, tel. (8 5) 2390 174) Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus (vedėja
Prapiestis, tel. (8 5) 268 0094. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu pagal galiojantį teisinį reguliavimą apie numatomą banko reorganizavimą jungimo būdu privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą reorganizuoti banką Bankų įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas duoti sutikimą priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus , pagal kuriuos, be kitų, įvertinamas sandoryje dalyvaujančių bankų turto ir kapitalo dydis, pertvarkymo galimybės, finansinis susietumas ir svarba, bankų teikiamų paslaugų pakeičiamumas . Pagal Bankų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo arba kartu veikiantys asmenys, nusprendę įsigyti banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba ją padidinti tiek, kad turima banko kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis pasiektų arba viršytų Bankų įstatyme nustatytas ribas, privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ir nurodyti ketinamos įsigyti banko kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį, taip pat pateikti Bankų įstatyme nurodytus dokumentus ir duomenis.
Pagal Bankų įstatymo 25 straipsnio 9 dalies nuostatas priežiūros institucija gali užtikrinti, kad dėl susijungimo nesusiformuotų per didelė su koncentracija susijusi sisteminė rizika tik tada, kai remiantis šio straipsnio
įsigyjančio asmens pateikta informacija yra neišsami. Pažymėtina, kad minėtoje 8 dalyje nurodyti kriterijai yra susiję su įsigyjančio asmens reputacija, patirtimi, finansiniu patikimumu, bet ne su sisteminės rizikos lygio vertinimu. Dėl šios priežasties, nepaisant to, kad įgyjant banko kontrolę privalo būti kreipiamasi į priežiūros instituciją, priežiūros institucija neturi galimybės užtikrinti, kad dėl susijungimo nesusiformuotų per didelė su koncentracija susijusi sisteminė rizika. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siekiama nustatyti priemones, kurios prisidėtų prie sisteminės rizikos, kylančios dėl didelės koncentracijos Lietuvos bankų sektoriuje, mažinimo. Šiuo tikslu siūloma galiojantį Bankų įstatymą papildyti nauju771 straipsniu, kuriuo Lietuvos bankui, be kita ko, turinčiam Lietuvos banko įstatymu nustatytus įgaliojimus makroprudencinės priežiūros srityje, būtų suteikta teisė vertinti susijungimo sandorius atsižvelgiant į jų keliamą sisteminę riziką ir priimti sprendimą dėl sutikimo išdavimo.
Pagal galiojančio Bankų įstatymo 24 ir 25 straipsnius, kuriais įgyvendinamos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (toliau –Direktyva) nuostatos, sprendimą dėl neprieštaravimo siūlomam kvalifikuotosios įstatinio kapitalo dalies įsigijimui priima priežiūros institucija, vertindama įsigijimą pagal Direktyvoje nustatytą baigtinį kriterijų sąrašą. Pažymėtina, kad sisteminės rizikos vertinimas nėra įtrauktas į Direktyvoje nustatytų vertinimo kriterijų sąrašą. Sprendimą dėl neprieštaravimo siūlomam įsigijimui priima Europos Centrinis Bankas, įgyvendindamas riziką ribojančią priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančio Bankų įstatymo 24 ir 25 straipsniuose nėra nustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų vertinama sisteminė rizika, Įstatymo projektu siūloma atskirti sandorių, galinčių daryti įtaką sisteminei rizikai, vertinimo procesą nuo vertinimo pagal Bankų įstatymo 24 ir 25 straipsnius proceso. Procesų atskyrimui, be kita ko, turėjo įtakos skirtingi vertinimo kriterijai ir siekiami tikslai bei skirtingos institucijų kompetencijos riziką ribojančios priežiūros ir makroprudencinės priežiūros srityse. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už makroprudencinių priemonių taikymą pagal kompetenciją yra atsakingas Lietuvos bankas.
Siekiant suteikti teisinio aiškumo dėl Bankų įstatymo 24 ir 25 straipsnių pagrindu priimamo sprendimo neprieštarauti ketinamam įsigijimui ir Įstatymo projektu siūlomo naujo771 straipsnio pagrindu išduodamo sutikimo leisti sudaryti sandorį, galintį daryti įtaką sisteminei rizikai, tarpusavio santykio, pažymėtina, kad abu Priežiūros institucijos priimti sprendimai nedaro įtakos vienas kito priėmimui, nes abu sprendimai priimami, remiantis skirtingais pagrindais ir vertinimo kriterijais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo gauti Bankų įstatymo 24 ir 25 straipsnių pagrindu priimamą priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti ketinamam įsigijimui nepaisymas nedaro sandorio negaliojančio, tačiau atsiranda Bankų įstatymo 24 straipsnio 4 dalies ir 72 ir 73 straipsniuose nustatytos pasekmės, o reikalavimo gauti Įstatymo projektu siūlomo naujo 771 straipsnio pagrindu išduodamą sutikimą nepaisymas daro sandorį, galintį daryti įtaką sisteminei rizikai, niekinį. Tai reiškia, kad v ykstant banko kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimui, įsigyjantis bankas turės gauti du sutikimus – numatytą pagal Bankų įstatymo 24–25 straipsnius ir pagal
projektu siūlomą naują771 straipsnį. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pagal Bankų įstatymo 78 straipsnio 1 dalies nuostatas bankai reorganizuojami pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, siekiant suvienodinti teisės aktuose vartojamas formuluotes, keičiamos ir Bankų įstatymo 81 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktų nuostatos.
Įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas 2020 m. liepos 1 d., siekiant kuo anksčiau sudaryti galimybę priežiūros institucijai riboti sisteminės rizikos lygį bankų sistemoje Įstatymo projekte nurodytais bankų koncentracijos didėjimo atvejais, kartu skatinant konkurencijos didėjimą bei užtikrinant finansinį stabilumą. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte numatyta, jog šio Įstatymo projekto nuostatos bus taikomos bankams, kurie sprendimus dėl banko reorganizavimo jungimo būdu, reikšmingos banko turto dalies įsigijimo (banko turto dalis bankų sistemoje padidės daugiau negu 1 procentiniu punktu) ir kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo priėmė nuo šio Įstatymo projekto įsigaliojimo dienos . 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas galėtų teigiamai paveikti bankų sektorių, nes įgyvendinus Bankų įstatymo pakeitimus būtų užtikrintas finansų sektoriaus stabilumas, taip sukuriant palankesnes sąlygas finansinių įstaigų plėtrai ir naujų finansų įstaigų įžengimui į Lietuvos finansų sektorių. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymo projektui įgyvendinti iki 2020 m. balandžio 1 d. bus pakeistas Lietuvos banko valdybos
sektoriuje vertinimo“. Šio nutarimo nuostatos bus pakeistos atnaujinant sisteminės rizikos lygio vertinimo metodiką ir kriterijus, pagal kuriuos, be kitų, įvertinamas sandoryje dalyvaujančių bankų turto ir kapitalo dydis, koncentracijos bankų sistemoje lygis, finansinis susietumas ir svarba, bankų teikiamų paslaugų pakeičiamumas. 12. K iek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimas neturės įtakos valstybės biudžeto išlaidoms. 13.
išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „koncentracija“, „priežiūros institucija“, „sutikimas“,
„sisteminės rizikos lygio vertinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
1 SKIRSNIU, 79, 81 STRAIPSNIų pakeitimo IR 80 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-01-13 Nr. XIIIP-4415 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
1
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „atsakingas organas“, o šio straipsnio 5 dalyje – „banko atsakingas organas“. Pastebėtina, kad šių sąvokų reikšmė savaime nėra aiški, o galiojančiame įstatyme ji nėra vartojama. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projektą nuostatomis, paaiškinančiomis nurodytas sąvokas. Jeigu „atsakingas organas“ ir „banko atsakingas organas“ yra tas pats organas, tai siūlytume visame projekto straipsnyje vartoti vieną iš šių sąvokų. 2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 771 straipsnio 2 dalyje skliaustuose esanti teisės norma „ (nelaikoma, kai nurodyti sandoriai vyksta tarp tos pačios finansinės grupės subjektų)“ turėtų būti dėstoma ne skliaustuose, o atskira straipsnio dalimi. 3. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Biudžeto ir finansų komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BANKŲ ĮSTATYMO NR. IX-2085 PAPILDYMO DEŠIMTUOJU
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Valius Ąžuolas, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas :
Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2021-04-211 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad:
1) projekte siūloma reguliuoti tik Lietuvoje įsisteigusių bankų (Bankų įstatymo 2 str.
1 d. nustato, kad „Bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga <...>“) koncentracijos sandorius, todėl jiems būtų sudaromos nevienodos veiklos sąlygos lyginant su bankais, kurie Lietuvoje veikia per filialus. Todėl į reguliavimo apimtį būtų tikslinga įtraukti ir užsienio bankus, Lietuvoje turinčius filialus, kadangi tokių bankų vykdomi koncentracijos sandoriai taip pat gali kelti sisteminę riziką Lietuvoje;
2) manytina, kad tikslinga vertinti ne tik individualių bankų, bet ir bankinių grupių sandorius ir sisteminę riziką, todėl į reguliavimo apimtį siūlytina įtraukti ir kitas finansų įstaigas, jeigu jos yra (arba sandorio rezultate taps) Lietuvoje prižiūrimos bankinės grupės dalis;
3) išplečiant nuostatų taikymą užsienio įstaigoms, atitinkamai reikalinga nurodyti, kad sandoriai vertinami tik dėl galimo poveikio Lietuvos Respublikos kredito įstaigų sistemai, o priežiūros institucijos nesutikimas taikomas tik tai sandorio daliai, kuri ketinta vykdyti Lietuvoje;
4) kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įgijimas savaime nebūtinai padidina koncentraciją ir sisteminę riziką, todėl visų kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo sandorių vertinimas būtų perteklinė administracinė našta tiek priežiūros institucijai, tiek rinkos dalyviams. Siūlytina, kad tokie sandoriai turėtų būti pranešami ir priežiūros institucijos iš sisteminės rizikos perspektyvos vertinami tik tada, kai tokie sandoriai sąlygoja kitos įstaigos valdymo kontrolės įgijimą, t. y. faktinę integraciją į tą pačią finansinę grupę. Pažymėtina, kad analogiškas kontrolės įgijimo principas taikomas ir konkurencijos teisėje. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsniu dėstomo Bankų įstatymo 771 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „77
sutikimas sudaryti sandorius, galinčius daryti įtaką sisteminei rizikai
sisteminei rizikai Lietuvos Respublikoje, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje ,
Tokius sandorius leidžiama sudaryti tik gavus priežiūros institucijos sutikimą. 2.
daryti įtaką sisteminei rizikai, laikomi (nelaikoma, kai nurodyti sandoriai vyksta tarp tos pačios finansinės grupės subjektų) šie sandoriai:
1) bankas, užsienio bankas, Lietuvos Respublikoje įsteigęs filialą, (toliau šiame skirsnyje bet kuris iš šių subjektų – bankas) arba finansinei grupei, kuriai taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, priklausanti finansų įstaiga (toliau šiame skirsnyje – grupės įstaiga) reorganizuojama jungimo būdu ir bent du reorganizavime dalyvaujantys arba reorganizuojami subjektai teikia finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje;
2) bankas arba grupės įstaiga įsigyja Lietuvos Respublikoje įsteigtos arba užsienio kredito ar finansų įstaigos turto dalį ir dėl to banko arba finansinės grupės turto dalis Lietuvos Respublikos kredito įstaigų sistemoje padidėtų daugiau negu vienu procentiniu punktu;
3) bankas arba grupės įstaiga įsigyja kitos Lietuvos Respublikoje įsteigtos kredito ar finansų įstaigos arba užsienio kredito ar finansų įstaigos, įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba ją padidina ir dėl to bankui arba grupės įstaigai atsiras teisė kontroliuoti atitinkamos kredito ar finansų įstaigos veiklą, kaip tai suprantama pagal Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 19 dalį. 23 . Banką reorganizuojant jungimo būdu, reorganizavime dalyvaujantys ir reorganizuojami bankai, norėdami Norint gauti priežiūros institucijos sutikimą reorganizuoti banką jungimo būdu sudaryti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą sandorį , priežiūros institucijai pateikia prašymą pateikiamas prašymas dėl sutikimo išdavimo ir kitus kiti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus nustatyti dokumentai ir duomenis duomenys , tarp jų:
1) reorganizavimo sąlygas sąlygos ;
2) reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaitą ataskaita ;
atsakingo organo sprendimą sprendimas dėl banko reorganizavimo. 34 .
3
4Vykstant reikšmingos banko turto dalies įsigijimui, kito banko turto dalį siekiantis įsigyti bankas, norėdamas Norint gauti priežiūros institucijos sutikimą įsigyti reikšmingą banko turto dalį sudaryti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą sandorį priežiūros institucijai pateikia prašymą pateikiamas prašymas dėl sutikimo išdavimo ir kitus kiti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus nustatyti dokumentai ir duomenis duomenys , tarp jų:
1) turto įsigijimo sąlygas sąlygos (turto įsigijimo sutarties projektą projektas );
2) turto įsigijimo sąlygų (turto įsigijimo sutarties projekto) vertinimo ataskaitą ataskaita ;
3) banko atsakingo organo sprendimą sprendimas dėl kito banko turto įsigijimo. 45 . Vykstant banko kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimui, įsigyjantis bankas, norėdamas Norint gauti priežiūros institucijos sutikimą sudaryti įsigyti kito banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą sandorįi , priežiūros institucijai pateikia prašymą pateikiamas prašymas dėl sutikimo išdavimo, banko atsakingo organo sprendimą dėl banko kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo ir kitus sprendimas dėl sandorio ir kiti priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus nustatyti dokumentai ir duomenis duomenys . 56 . Sprendimą dėl sutikimo sudaryti sandorį, galintį daryti įtaką sisteminei rizikai, išdavimo priežiūros institucija priima šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka, įvertinusi gautus dokumentus ir duomenis ir atsižvelgdama į sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.
12 dalyje nurodytuose sandoriuose dalyvaujančių bankų subjektų ir finansinės grupės, kurios nariu yra sandoryje dalyvaujantis subjektas :
1) bendro jungtinio turto ir kapitalo dydį;
2) koncentracijos bankų Lietuvos Respublikos kredito įstaigų sistemoje lygį;
3) susietumą su kitais finansų sistemos dalyviais, kurį parodo sandoryje dalyvaujančių bankų ir susijusių subjektų turimas kitų finansų sistemos dalyvių turtas ir įsipareigojimai kitiems finansų sistemos dalyviams;
4) svarbą paskolų, indėlių, mokėjimų ir kitose finansinių paslaugų rinkose vertinant pagal fizinių, juridinių asmenų segmentus ir finansinių paslaugų tipus, įvertinant bankų teikiamų finansinių paslaugų pakeičiamumą;
šios dalies 2, 3 ir 4 punktuose išvardytų kriterijų reikšmių, turto ir kapitalo dydžių pokyčius sudarius sandorį. 67 . Prašymas išduoti sutikimą sudaryti sandorį, galintį daryti įtaką sisteminei rizikai, išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas ne vėliau kaip per
. Priežiūros institucija motyvuotai atsisako išduoti šiame straipsnyje nurodytą sutikimą sudaryti sandorį, galintį daryti įtaką sisteminei rizikai, jeigu:
1) pateikti dokumentai ar duomenys neatitinka šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi dokumentai ar duomenys, dokumentai ar duomenys yra neteisingi ir per priežiūros institucijos nustatytą terminą trūkumai nepašalinti;
2) priežiūros institucija nustato, kad šio straipsnio12 dalyje nurodyti sandoriai gali daryti neigiamą įtaką sisteminės rizikos lygiui bankų Lietuvos Respublikos kredito įstaigų sistemoje. 9.
apima subjektus, turtą arba finansines paslaugas ne tik Lietuvos Respublikoje, šio straipsnio 8 dalyje nurodytas priežiūros institucijos sprendimas taikomas tik Lietuvos Respublikoje planuotai vykdyti sandorio daliai. 810
67 dalyje nustatytą terminą nepriima sprendimo dėl sutikimo sudaryti sandorį, galintį daryti įtaką sisteminei rizikai, laikoma, kad priežiūros institucija sutinka dėl atitinkamo sandorio sudarymo. 911
56 dalyje nustatytus sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus ir nustato jų vertinimo tvarką.“ Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2021-04-215 Argumentai: Atsižvelgiant į vėlesnį nei planuota Projekto svarstymą, reikia atitinkamai pakeisti Projekto baigiamąsias nuostatas, pavėlinant pakeitimų įsigaliojimo bei įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminus . Taip pat tikslintinos ir baigiamosios įstatymo taikymo nuostatos, adaptuojant jas prie siūlomų įstatymo taikymo apimties pakeitimų. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 5 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
“5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
2020 2021 m. liepos 1 d. 2. Priežiūros institucija iki 2020 2021
birželio30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos bankams, kurie sprendimus dėl banko reorganizavimo jungimo būdu, reikšmingos banko turto dalies įsigijimo (banko turto dalis bankų sistemoje padidės daugiau negu 1 procentiniu punktu) ir kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo priėmė nuo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 771 straipsnio 2 dalyje nurodytiems sandoriams, dėl kurių sprendimai priimti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4.
įstatymo įsigaliojimo dienos, banko reorganizavimo procedūros baigiamos vykdyti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos bankų įstatymo nuostatas.” Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė