Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 16¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 16¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16¹ straipsnis. Korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovai, vadovų pavaduotojai ar asmenys, turintys imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumai
nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas, vadovo pavaduotojas ar asmuo, turintis imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ar nusikalstamų susivienijimų padarytų nusikaltimų, ar nusikalstamų veikų ekonomikai, verslo tvarkai ar finansų sistemai ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti bei palaikyti valstybinį kaltinimą tokiose baudžiamosiose bylose, gali būti suteikiamas specialus statusas. 2. Specialus statusas taip pat gali būti suteikiamas prokurorui, kuriam pavedama atlikti tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo ir vykdyti viešojo intereso gynimą civilinės ir administracinės teisės priemonėmis, kai pažeidimo padarymu įtariamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas, vadovo pavaduotojas ar asmuo, turintis imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. 2. 3. Sprendimą dėl specialaus statuso suteikimo prokurorui ir specialaus statuso panaikinimo priima generalinis prokuroras, kai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų ar galimai pažeisto viešojo intereso yra didelės žalos viešiesiems interesams atsiradimo tikimybė ar galimas poveikis tyrimui. Specialus statusas gali būti suteiktas tik Generalinės prokuratūros prokurorui jo sutikimu.
Sprendžiant dėl specialaus statuso suteikimo, įvertinama prokuroro kvalifikacija, darbo stažas, specializacija, patirtis vadovaujant sudėtingiems tyrimams ir kitos esminės aplinkybės. Specialų statusą prokurorui galima suteikti tik prokuroro sutikimu. 3. 4. Prokuroras, kuriam suteiktas specialus statusas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir kiti prokurorai, tačiau šiam prokurorui vykdant proceso įstatymus procese aukštesnysis prokuroras yra tik generalinis prokuroras arba generalinio prokuroro sprendimu generalinio prokuroro pavaduotojas ar Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas). 4. 5. Prokurorui, kuriam suteiktas specialusis statusas, netaikomos šio Įstatymo 32 straipsnio 4 dalies, 33, 34, 36, 37, 37¹, 37², 37³, 37⁴, 37⁵, 37⁶, 37⁸, 37⁹, 37¹⁰straipsnių, 39 straipsnio, 39¹straipsnio
statusas, už jo funkcijų atlikimą gali būti skiriama priemoka. Priemokos dydį, neviršydamas šio Įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodyto dydžio, ir mokėjimo terminą nustato generalinis prokuroras suteikdamas prokurorui specialų statusą. 6. 7. Specialus statusas panaikinamas prokuroro, kuriam jis suteiktas, prašymu arba paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių prokurorui suteiktas specialus statusas turi būti panaikintas, arba kai specialus statusas tampa nebereikalingas. 7. 8. Specialaus statuso suteikimo prokurorams ir specialaus statuso panaikinimo tvarką nustato generalinis prokuroras.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Agnė Širinskienė
Projekto
lyginamasis variantas
1 straipsnis. 16¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 16¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16¹ straipsnis. Korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovai, vadovų pavaduotojai ar asmenys, turintys imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumai
nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas, vadovo pavaduotojas ar asmuo, turintis imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ar nusikalstamų susivienijimų padarytų nusikalstamų veikų, ar nusikalstamų veikų ekonomikai, verslo tvarkai ar finansų sistemai ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti bei palaikyti valstybinį kaltinimą tokiose baudžiamosiose bylose, gali būti suteikiamas specialus statusas. 2. Specialus statusas taip pat gali būti suteikiamas prokurorui, kuriam pavedama atlikti tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo ir ginti viešąjį interesą civilinės ir administracinės teisės priemonėmis, kai pažeidimo padarymu įtariamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas, vadovo pavaduotojas ar asmuo, turintis imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. 2. 3. Sprendimą dėl specialaus statuso suteikimo prokurorui ir specialaus statuso panaikinimo priima generalinis prokuroras, kai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų ar galimai pažeisto viešojo intereso yra didelės žalos viešiesiems interesams atsiradimo tikimybė ar galimas poveikis tyrimui. Specialus statusas gali būti suteiktas tik Generalinės prokuratūros prokurorui jo sutikimu.
Sprendžiant dėl specialaus statuso suteikimo, įvertinama prokuroro kvalifikacija, darbo stažas, specializacija, patirtis vadovaujant sudėtingiems tyrimams ir kitos esminės aplinkybės. Specialų statusą prokurorui galima suteikti tik prokuroro sutikimu. 3. 4. Prokuroras, kuriam suteiktas specialus statusas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir kiti prokurorai, tačiau šiam prokurorui vykdant proceso įstatymus proceso metu aukštesnysis prokuroras yra tik generalinis prokuroras arba generalinio prokuroro sprendimu generalinio prokuroro pavaduotojas ar Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas). 4. 5. Prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, netaikomos šio Įstatymo 32 straipsnio 4 dalies, 33, 34, 36, 37, 37¹, 37², 37³, 37⁴, 37⁵, 37⁶, 37⁸, 37⁹, 37¹⁰straipsnių,
nuostatos. 5. 6. Prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, už jo funkcijų atlikimą gali būti skiriama priemoka. Priemokos dydį, neviršydamas šio Įstatymo 49 straipsnio
suteikdamas prokurorui specialų statusą. 6. 7. Specialus statusas panaikinamas prokuroro, kuriam jis suteiktas, prašymu arba paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių prokurorui suteiktas specialus statusas turi būti panaikintas, arba kai specialus statusas tampa nebereikalingas. 7. 8. Specialaus statuso suteikimo prokurorams ir specialaus statuso panaikinimo tvarką nustato generalinis prokuroras.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
16¹
ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XIII-898 (įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d.) Prokuratūros įstatymas buvo papildytas 16¹ straipsniu, reglamentuojančiu korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovai, vadovų pavaduotojai ar asmenys, turintys imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumus. Šio instituto įtvirtinimas buvo siejamas su išskirtinio atgarsio sulaukusių baudžiamųjų bylų ikiteisminiu tyrimu ir jų nagrinėjimu teismuose. 2019 m. vasario mėn. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo teismų sistemoje. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 (2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. I-139 redakcija), nuostatomis ir atsižvelgiant į ypatingą bylos sudėtingumą bei didelę apimtį, organizuoti šį ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti buvo pavesta Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų grupei.
Vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 16¹ straipsnio nuostatomis ir įvertinęs tai, kad dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų galimas poveikis tyrimui, generalinis prokuroras priėmė sprendimą suteikti specialų statusą tik šioje tyrimo grupėje dalyvaujantiems Generalinės prokuratūros prokurorams, nes galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės suteikti tokį statusą teritorinės apygardos prokuratūros prokurorams. Ši situacija išryškino galiojančio teisinio reglamentavimo trūkumus – kad galima situacija, kai, atsižvelgiant į ypatingą bylos sudėtingumą, didelę apimtį ir galimą poveikį tyrimui bei žmogiškųjų išteklių poreikius ir galimybes, kyla būtinybė suteikti specialų statusą ne tik Generalinės prokuratūros prokurorui. Taip pat buvo įvertinta tai, kad, organizuojant ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamo susivienijimo, t. y. vienos pačių pavojingiausių nusikalstamo bendrininkavimo formų, padarytų nusikaltimų bei atliekant tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, kai šį pažeidimą galimai padarė aukštas pareigas einantys pareigūnai, dėl tyrimo ypatumų būdinga didesnė galimo poveikio tyrimui ir nusikalstamo poveikio jas tiriantiems pareigūnams rizika. Be to, atsižvelgta į vykdomą kovą su šešėline ekonomika ir tai, kad finansų sistemos tinkamas funkcionavimas užtikrina valstybės stabilumą, normalią ūkio subjektų veiklą, o šešėlinių finansinių ir organizuotų nusikalstamų grupuočių nusikalstamos veikos kelia didelės žalos grėsmę valstybės finansų sistemos vientisumui, stabilumui bei reputacijai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siūloma išplėsti specialaus statuso prokurorui suteikimo instituto taikymo ribas.
Pažymėtina, kad specialus statusas prokurorui suteikiamas tik išskirtinėse bylose, kuriose yra didelės žalos viešiesiems interesams atsiradimo tikimybė ar galimas poveikis tyrimui. Nuo šios normos įsigaliojimo specialus statusas buvo suteiktas tik trims prokurorams. Įstatymo projekto tikslai – numatyti platesnes galimybes taikyti prokurorams specialaus statuso institutą ir taip stiprinti prokuratūros veiklos efektyvumą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. I-265 „Dėl darbo grupės prokurorų socialinių garantijų gerinimo poreikiui įvertinti ir teisės aktų projektams parengti sudarymo“ sudaryta darbo grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Prokuratūros įstatymo 16¹ straipsnyje numatyta, kad prokurorui, kuriam pavedama atlikti, organizuoti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovai, vadovų pavaduotojai ar asmenys, turintys imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti bei palaikyti valstybinį kaltinimą tokiose baudžiamosiose bylose, gali būti suteikiamas specialus statusas. Taigi, pagrindiniu kriterijumi sprendžiant dėl bylų, su kuriomis siejamas specialaus statuso prokurorui suteikimas, laikomas nusikalstamų veikų pobūdis (korupcinės veikos) ir jas galimai įvykdę subjektai (valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas, vadovo pavaduotojas ar asmuo, turintis imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn). Diskrecijos teisę priimti sprendimą dėl specialaus statuso suteikimo Generalinės prokuratūros prokurorui ir šio statuso panaikinimo turi tik generalinis prokuroras.
Jis sprendimą priima atsižvelgdamas į tai, ar dėl Prokuratūros 16¹straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų yra didelės žalos viešiesiems interesams atsiradimo tikimybė ar galimas poveikis tyrimui. Sprendžiant dėl specialaus statuso suteikimo, įvertinama prokuroro kvalifikacija, darbo stažas, specializacija, patirtis vadovaujant sudėtingiems tyrimams ir kitos esminės aplinkybės (Prokuratūros įstatymo 16¹straipsnio
statuso savitumas pasireiškia tiek tam tikrais prokurorų tarnybos santykius reglamentuojančiais ribojimais, tiek tam tikromis papildomomis garantijomis (Prokuratūros įstatymo 16¹straipsnio 4 dalis). Numatyta, kad prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, už jo funkcijų atlikimą gali būti skiriama priemoka, kurios suma gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos (Prokuratūros įstatymo 16¹straipsnio 5 dalis, 49 straipsnio 6 dalis). Specialaus statuso suteikimo prokurorams ir specialaus statuso panaikinimo tvarką nustato generalinis prokuroras (Prokuratūros įstatymo 16¹straipsnio 7 dalis). Tuo tikslu generalinio prokuroro 2018 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. I-197 ,,Dėl Specialaus statuso prokurorui suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Specialaus statuso prokurorui suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas. Šis aprašas nustato prokuroro, kuriam suteiktas specialus statusas, paskirtį ir funkcijas, specialaus statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką bei kriterijus, kuriais remiantis prokurorui gali būti suteikiamas ar panaikinamas šis statusas, taip pat prokurorui taikomas garantijas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siekiama išplėsti specialaus statuso prokurorui suteikimo instituto taikymo ribas.
Siūlymą įtraukti nusikalstamų susivienijimų padarytus nusikaltimus, kurių tyrimą atliekančiam, organizuojančiam ir jam vadovaujančiam bei valstybinį kaltinimą palaikančiam prokurorui gali būti suteikiamas specialus statusas, nulėmė tai, kad nusikalstamas susivienijimas yra viena pačių pavojingiausių nusikalstamo bendrininkavimo formų, kuriai būdingas aukštas organizuotumo lygis, susivienijimo narių ilgalaikiai tarpusavio ryšiai, tam tikrų vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas siekiant daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, tai yra siekti maksimalių bendros nusikalstamos veiklos rezultatų. Visos šios aplinkybės sudaro sąlygas didesnei galimo poveikio tyrimui bei nusikalstamo poveikio jas tiriantiems pareigūnams rizikai. Tyrimai dėl nusikalstamų veikų, darančių didelę žalą valstybės finansams, yra viena iš Lietuvos Respublikos prokuratūros prioritetinių veiklos krypčių. Atsižvelgiant į valstybės mastu vykdomą kovą su šešėline ekonomika bei šių nusikalstamų veikų tyrimo specifiką, mastą bei keliamą didelės žalos valstybės ekonomikai, verslo tvarkai ir finansų sistemai grėsmę, siūloma numatyti galimybę suteikti specialų statusą ir šios kategorijos bylas tiriantiems prokurorams. Įstatymo projekte siūloma numatyti galimybę specialų statusą suteikti ir prokurorui, kuriam pavedama atlikti tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo ir vykdyti viešojo intereso gynimą civilinės ir administracinės teisės priemonėmis, kai pažeidimo padarymu įtariamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas, vadovo pavaduotojas ar asmuo, turintis imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Atliekant tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo ir vykdant viešojo intereso gynimą civilinės ir administracinės teisės priemonėmis, kai teisės akto pažeidimą galimai padarė aukštas pareigas einantys pareigūnai, taip pat būdinga didesnė galimo poveikio tyrimui ir nusikalstamo poveikio jas tiriantiems pareigūnams rizika. Įvertinus šias aplinkybes, siūloma numatyti galimybę suteikti specialų statusą ir šios kategorijos bylas tiriantiems prokurorams. Įstatymo projektu taip pat siūloma numatyti galimybę suteikti specialų statusą ne tik Generalinės prokuratūros, bet ir teritorinės apygardos prokuratūros prokurorui. Toks siūlymas padės užtikrinti racionalų žmogiškųjų išteklių naudojimą, įvertinant jų poreikį ir turimas galimybes, bei prisidės prie asmenų lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo principų užtikrinimo tiek taikant tarnybos santykius reglamentuojančius apribojimus, tiek ir tam tikras papildomas garantijas prokurorams, organizuojantiems tokio paties pobūdžio tyrimus ir jiems vadovaujantiems. Tikimasi, kad įtvirtinus specialaus statuso suteikimo galimybę ne tik korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamų susivienijimų padarytus nusikaltimus bei nusikalstamas veikas, darančias didelę žalą valstybės finansams, tiriančiam, taip pat tyrimus dėl viešojo intereso galimo pažeidimo atliekančiam prokurorui, proceso dalyviai rečiau mėgins piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis keldami klausimus dėl bylas tiriančių pareigūnų galimai padarytų pažeidimų, todėl tokio pobūdžio veikos bus tiriamos greičiau ir kokybiškiau. 5.
įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtos įstatymo projekto nuostatos neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtos įstatymo projekto nuostatos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti priimtą įstatymo projektą į teisinę sistemą, galiojančių įstatymų keisti, panaikinti ar priimti naujų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.
Prokuratūros įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti Generalinė prokuratūra turės pakeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, susijusias su specialaus statuso prokurorui suteikimu ir panaikinimu (Specialaus statuso prokurorui suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. I-197). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Prokuratūros įstatymo nuostatų įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „prokuroras“, „specialus statusas“, „specialaus statuso suteikimas“, „korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos“, „viešojo intereso gynimas“, „poveikis tyrimui“, „specialaus statuso panaikinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narė Agnė Širinskienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 16¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgoje kalbant apie nusikalstamų susivienijimų narių padarytas nusikalstamas veikas yra nurodyta, jog „nėra būtina, kad kiekvienas iš padarytų nusikaltimų būtų tik sunkus ar labai sunkus. Tikslo daryti tokius nusikaltimus nepaneigia lengvesnių nusikaltimų padarymas. Todėl kaip sutaptis su nusikalstamu susivienijimu kvalifikuojami ir labai sunkūs ar sunkūs, ir mažiau sunkūs nusikaltimai ar net baudžiamieji nusižengimai“. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, tikslintina projektu keičiamo Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalies formuluotė „nusikalstamų susivienijimų padarytų nusikaltimų“, vietoje sąvokos „nusikaltimų“ vartojant sąvoką „nusikalstamų veikų“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel.
(85) 239 6895, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 16¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo projekto
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimvydas Valentukevičius, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos viršininkas Audrius Valeika, Policijos departamento vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Svetlana Zamara, Viešosios teisės skyriaus vyresnysis specialistas Simonas Mikšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgoje kalbant apie nusikalstamų susivienijimų narių padarytas nusikalstamas veikas yra nurodyta, jog „nėra būtina, kad kiekvienas iš padarytų nusikaltimų būtų tik sunkus ar labai sunkus. Tikslo daryti tokius nusikaltimus nepaneigia lengvesnių nusikaltimų padarymas. Todėl kaip sutaptis su nusikalstamu susivienijimu kvalifikuojami ir labai sunkūs ar sunkūs, ir mažiau sunkūs nusikaltimai ar net baudžiamieji nusižengimai“. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, tikslintina projektu keičiamo Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalies formuluotė „nusikalstamų susivienijimų padarytų nusikaltimų“, vietoje sąvokos „nusikaltimų“ vartojant sąvoką „nusikalstamų veikų“. Pritarti Projektas patobulintas pagal pastabą. 2. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2020-01-30 * Dėl lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 16(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4412 ATITIKTIES Europos Sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 16(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą -Nr. XIIIP-4412 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-4412(2)
ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11 (bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto teikiamas įstatymo projektas XIIIP-4412 (2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė