rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant jo nuostatas suderinti su nauju Europos Sąjungos teisės reglamentavimu ir patobulinti asmens tapatybės kortelės ir paso (toliau – asmens dokumentai) išdavimo teisinį reguliavimą atsižvelgiant į praktinius aspektus. Taip pat, siekiant piliečiams teikiamas asmens dokumentų išdavimo paslaugas padaryti patogesnes, Įstatymo projekte siūloma nustatyti galimybę piliečio pageidavimu asmens dokumentus išsiųsti saugiu būdu. Įstatymo projekto uždaviniai:
(toliau – Įstatymas) nuostatas su Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2019/1157 dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2019/1157), nuostatomis. 2. Nustatyti teisinį pagrindą alternatyviam išrašyto asmens dokumento įteikimui – piliečio pageidavimu išsiunčiant jį saugiu būdu į piliečio nurodytą vietą. 3. Nustatyti, kad pateikiant dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo vaikui iki dvejų metų jam atvykti į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą neprivaloma. 4.
draudimą išduoti asmens dokumentą, jei piliečiui paskirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, arba kai užsienyje esantis pilietis yra ieškomas Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų, taip pat išplėsti atvejų, kai užsienio valstybėje esančiam ir galiojančio asmens dokumento neturinčiam piliečiui gali būti išduotas asmens grįžimo pažymėjimas, sąrašą. 5. Nustatyti pareigą Lietuvos Respublikoje gyvenantiems piliečiams, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė atkurta, suteikta ar grąžinta, per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, suteikimo ar grąžinimo pateikti dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo. 6. Atsisakyti procedūrinio pobūdžio nuostatų Įstatyme nustatymo, o jas dėstyti poįstatyminiuose teisės aktuose, taip pat tikslinti vartojamas sąvokas, išbraukti nebeaktualias nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos konsuliniame statute yra nuostatų, susijusių su Įstatymo projekte siūlomu teisiniu reglamentavimu, ir siekiant suderinti šių dviejų teisės aktų nuostatas dėl asmens grįžimo pažymėjimo ir laikino paso išdavimo, kartu parengtas Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr. I-886 20 ir 25¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Įstatyme ir kituose teisės aktuose nenumatyta galimybė Lietuvos Respublikoje gyvenančiam piliečiui išrašytą asmens dokumentą išsiųsti saugiu būdu. Įstatymo 6 straipsnio
pilietis arba jo įgaliotas asmuo, kitas teisėtas atstovas arba piliečio rašytiniame prašyme nurodytas kitas asmuo.
Įstatymo
nuo 16 metų privalo turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą. Pilietis, kuriam sukako 16 metų, dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo turi pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai sukako 16 metų. Įstatyme ir kituose teisės aktuose nėra nustatytas terminas, per kurį Lietuvos Respublikoje gyvenantis pilietis, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta, grąžinta ar atkurta, turi pateikti dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad piliečiui iki 16 metų amžiaus išduota asmens tapatybės kortelė ar pasas galioja ne ilgiau kaip 5 metus. Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1V-200/V-62 „Dėl Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 63.1 ir 64.1 papunkčiuose nustatyta, kad asmens tapatybės kortelė ir pasas galioja 2 metus, jei jie išduoti piliečiui iki 5 metų amžiaus, o Aprašo 63.2, 64.2 papunkčiuose nustatyta, kad asmens tapatybės kortelė ir pasas galioja 5 metus, jeigu jie išduoti piliečiui nuo 5 iki 16 metų amžiaus. Įstatymo
piliečiui nuo 16 metų iki 75 metų, galioja 10 metų, o šio straipsnio 1 dalies 3 punkte – kad asmens tapatybės kortelė, išduota piliečiui nuo 75 metų, galioja
13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.
Tarybos reglamento (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų (OL 2004 L 385, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 444/2009 (OL 2009 L 142, p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 2252/2004) 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis reglamentas taikomas valstybių narių išduodamiems pasams ir kelionės dokumentams. Jis netaikomas valstybių narių savo piliečiams išduodamoms asmens tapatybės kortelėms ar laikiniems pasams ir kelionės dokumentams, kurie galioja 12 mėnesių ar trumpiau. Reglamento (EB) Nr. 2252/2004 1 straipsnio 2a dalyje nustatyta, kad reikalavimas duoti pirštų atspaudus netaikomas vaikams iki 12 metų ir asmenims, kurie fiziškai negali duoti pirštų atspaudų. Šio reglamento 1 straipsnio 2b dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai laikinai negalima paimti jokių pirštų atspaudų, valstybės narės gali išduoti laikiną 12 mėnesių ar mažiau galiojantį pasą. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 2252/2004 nuostatos tiesiogiai netaikytinos piliečiams išduodamoms asmens tapatybės kortelėms, Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad asmens tapatybės kortelė ir pasas gali būti išduoti be juose elektroniniu būdu fiksuotų pirštų atspaudų Reglamente (EB) Nr. 2252/2004 nustatytais atvejais. Aprašo 63.5, 64.4 papunkčiuose nustatyta, kad asmens tapatybės kortelė ir pasas galioja 12 mėnesių, kai laikinai negalima nuskaityti jokių piliečio pirštų atspaudų. Aprašo 25.5.10 papunktyje nustatyta, kad priimant dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo nuskaitomi piliečio nuo 12 metų pirštų atspaudai. Aprašo
atvejais, kai asmens tapatybės kortelė ar pasas išduodamas vietoj prarasto asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, privaloma patikrinti, ar nėra informacijos apie asmeniui paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą.
Aprašo 36 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai konsuliniam pareigūnui ar įgaliotam konsulinės įstaigos darbuotojui kyla įtarimų, kad asmeniui gali būti paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, konsulinis pareigūnas ar konsulinės įstaigos įgaliotas darbuotojas vykdo konsultacijas su Migracijos departamentu. Aprašo 100 punkte nustatyta, kad piliečiui, kuris yra praradęs asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą, tačiau yra galimybė skubiai atlikti Aprašo 27 punkte nurodytą patikrinimą dėl asmens duomenų ir tapatybės ir įsitikinti, kad piliečiui nėra paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, nauja asmens tapatybės kortelės ar pasas gali būti išduoti skubos tvarka. Įstatyme ir kituose teisės aktuose nėra nustatytas draudimas išduoti asmens tapatybės kortelę ar pasą, jei piliečiui yra paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Įstatyme ir kituose teisės aktuose nėra nustatytas draudimas Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose išduoti asmens tapatybės kortelę ar pasą Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ieškomam piliečiui.[1] Įstatymo
kortelės ar paso išdavimo ar keitimo vaikui iki vienų metų, jo atvykimas į Migracijos departamentą ar Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą nėra būtinas.
Įstatymo
valstybėje esančiam piliečiui Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga gali išduoti dokumentą, leidžiantį grįžti į Lietuvos Respubliką – kai asmens tapatybės kortelė ar pasas prarandami, tampa netinkami naudoti ar pasibaigia galiojimo laikas, ir pavedama užsienio reikalų ministrui nustatyti grįžimo dokumento formą bei išdavimo tvarką. Konsulinio statuto 20 straipsnyje nustatyta, kad užsienio valstybėje esančiam piliečiui, praradusiam kelionės dokumentą, jo kelionės dokumentui tapus netinkamu naudoti ar pasibaigus jo galiojimo laikui, konsulinio pareigūno sprendimu užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka išduodamas asmens grįžimo pažymėjimas. Įstatyme ir Konsuliniame statute nėra nustatyta galimybė užsienio valstybėje esančiam piliečiui išduoti asmens grįžimo pažymėjimą, kai piliečiui paskirta Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas. Išduoto asmens grįžimo pažymėjimo duomenys nėra įrašomi į Asmens dokumentų išdavimo informacinę sistemą. Įstatymo 6 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad kai asmens tapatybės kortelė ar pasas prarandami, tampa netinkami naudoti, pasibaigia jų galiojimo laikas ar užsienio valstybėje esantis pilietis neturi galiojančio kelionės dokumento, piliečio, pageidaujančio tęsti kelionę, prašymu Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga gali išduoti laikiną kelionės dokumentą – laikiną pasą, kuris galioja ne ilgiau kaip vienus metus.
Laikino paso formą nustato vidaus reikalų ministras ir užsienio reikalų ministras, o išdavimo tvarką – užsienio reikalų ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Konsulinio statuto 25¹ straipsnyje nustatyta, kad užsienio valstybėje esančiam piliečiui, praradusiam kelionės dokumentą, jo kelionės dokumentui tapus netinkamu naudoti, pasibaigus jo galiojimo laikui, neturinčiam kito galiojančio kelionės dokumento, bet pageidaujančiam tęsti kelionę, jo prašymu užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka išduodamas laikinas kelionės dokumentas – laikinas pasas, kuris galioja ne ilgiau kaip vienus metus. Įstatyme ir Konsuliniame statute nėra nustatyta, kad užsienio valstybėje esančiam piliečiui laikinojo paso negalima išduoti, jei piliečiui paskirta Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas arba jis ieškomas Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte patikslinama Įstatymo reguliavimo sritis, nes Įstatyme reguliuojamas asmens tapatybės kortelės ir paso paėmimas. 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 257, p. 73), (toliau – Reglamentas (ES) Nr.
910/2014) apibrėžtos elektroninės atpažinties, elektroninio dokumento, kvalifikuoto elektroninio parašo, kvalifikuoto elektroninio parašo sertifikato sąvokos, o Įstatyme nurodytas Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas nebegalioja nuo 2018 m. gegužės 9 d., todėl Įstatymo projekte siūloma suderinti sąvokas su Reglamente (ES) Nr. 910/2014 apibrėžtomis ir vartojamomis sąvokomis. Paskutiniai Lietuvos Respublikos piliečio pasai baigė galioti 2018 m., o visose piliečių turimose galiojančiose asmens tapatybės kortelėse ir pasuose yra elektroniniu būdu fiksuoti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys (vardas (vardai), pavardė, lytis, gimimo data, asmens kodas, pilietybė), biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, taip pat pasuose – piliečio gimimo vieta (nurodomas valstybės pavadinimas), o asmens tapatybės kortelėse – asmens elektroninės atpažinties ir kvalifikuotas sertifikatas, todėl Įstatymo projekte siūloma išbraukti perteklines nuostatas, nurodančias datas, nuo kada šie duomenys pradėti elektroniniu būdu fiksuoti asmens tapatybės kortelėse ir pasuose, bei nuostatas dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso. Reglamento (ES) Nr. 2019/1157, kuris bus taikomas nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d., 4 straipsnio
kortelių galiojimo trukmė yra ilgesnė nei 10 metų, kai tapatybės kortelės išduodamos 70 metų amžiaus ir vyresniems asmenims. Atsižvelgiant į Reglamente (ES) Nr. 2019/1157 nustatytą galimybę valstybei narei numatyti ilgesnę nei 10 metų tapatybės kortelių, išduotų vyresniems kaip 70 metų asmenims, galiojimo trukmę ir siekiant palengvinti vyresnio amžiaus piliečiams tenkančią administracinę naštą keičiant asmens dokumentus, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad piliečiui nuo 70 metų išduota asmens tapatybės kortelė galioja 20 metų.
Taip pat Įstatymo projekte siūloma nustatyti konkrečią asmens tapatybės kortelės ir paso, išduodamo piliečiui iki 16 metų galiojimo trukmę, t. y. piliečiui iki 5 metų išduota asmens tapatybės kortelė ar pasas galioja 2 metus, o piliečiui nuo
(EB) Nr. 2252/2004 1 straipsnio 2b dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai laikinai negalima paimti jokių pirštų atspaudų, valstybės narės gali išduoti laikiną 12 mėnesių ar mažiau galiojantį pasą, o Reglamento (ES) Nr. 2019/1157 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai laikinai fiziškai neįmanoma paimti jokių pirštų atspaudų, valstybės narės išduoda 12 mėnesių ar mažiau galiojančią tapatybės kortelę. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme yra nustatomas išduodamų asmens tapatybės kortelių ir pasų galiojimo terminas (priklausomai nuo piliečio amžiaus), tačiau nėra nuostatų apie asmens tapatybės kortelės ir paso, kurie išduodami piliečiui tais išimtiniais atvejais, kai laikinai neįmanoma paimti jokių pirštų atspaudų, galiojimą (tai nustatyta Apraše), ir siekiant visus galimus asmens tapatybės kortelių ir pasų galiojimo terminus nuosekliai nustatyti viename teisės akte, Įstatymo projekte siūloma papildyti Įstatymą nuostatomis dėl 12 mėnesių galiojančių asmens tapatybės kortelių ir pasų. Įstatymo
tapatybės kortelėje ir pase pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis: vardas (vardai), pavardė, lytis, gimimo data, asmens kodas ir pilietybė.
Tačiau faktiškai pilietybės įrašas – LIETUVOS RESPUBLIKOS – įrašomas į asmens tapatybės kortelę ir pasą ne jo išrašymo metu (personalizuojant dokumento blanką), bet įrašomas asmens tapatybės kortelės ir paso blanke jo gamybos metu (Asmens tapatybės kortelės ir paso formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl Paso bei asmens tapatybės kortelės formų patvirtinimo“). Todėl Įstatymo projekte siūloma išbraukti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomą pilietybės duomenį nurodyti kitoje šio straipsnio dalyje – prie kitų į asmens tapatybės kortelę ir pasą įrašomų duomenų. Įstatymo
tautybė. Tačiau Įstatyme nėra nurodytos privalomos sąlygos, kurioms esant tautybė įrašoma: jei piliečio tautybės įrašas yra Gyventojų registre (ir toks, koks jis yra Gyventojų registre) ir jei pageidavimą įrašyti tautybę pilietis pareiškia pateikdamas dokumentus dėl paso išdavimo ar keitimo (į išduotą pasą tautybė negali būti įrašoma). Siekiant patikslinti nuostatas apie piliečio tautybės įrašą pase, Įstatymo projekte siūloma įrašyti, kad tautybė įrašoma pagal Gyventojų registro duomenis, jei tokį prašymą pilietis įrašo pateikdamas dokumentus dėl paso išdavimo ar keitimo.
Įstatymo
elektroniniu būdu fiksuojami asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatas ir kvalifikuotas sertifikatas, t. y. šie sertifikatai įrašomi į visas išduodamas asmens tapatybės korteles, nepriklausomai nuo to, ar šios asmens tapatybės kortelės turėtojas gali naudotis asmens tapatybės kortele kaip elektroninės atpažinties priemone (pvz., vaikai iki 16 metų). Siekiant paspartinti asmens tapatybės kortelių išrašymo procedūrą (be šių sertifikatų asmens tapatybės kortelės išrašymo procesas užtrunka trumpiau), Įstatymo projektu sukuriamos prielaidos nustatyti selektyvų šių sertifikatų įrašymą į asmens tapatybės korteles. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. bus pradėtas taikyti Reglamentas (ES) Nr. 2019/1157, kuriame inter alia nustatyti valstybių narių išduodamoms tapatybės kortelėms taikytini standartai, Įstatymo projekte siūloma nurodyti abu standartus nustatančius Europos Sąjungos teisės aktus (pasams – Reglamentą (EB) Nr. 2252/2004, asmens tapatybės kortelėms – Reglamentą (ES) Nr. 2019/1157) ir nustatyti, kad asmens tapatybės kortelė be joje elektroniniu būdu fiksuotų pirštų atspaudų išduodama jaunesniems nei 12 metų piliečiams (dabar tai nustatyta Apraše). Siekiant nuosekliau išdėstyti nuostatas, Įstatymo projektu siūloma Įstatymo 3 straipsnio
sukako 16 metų, dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo turi pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai sukako 16 metų, perkelti į Įstatymo 6 straipsnį.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme yra nustatyta pareiga kiekvienam piliečiui nuo 16 metų turėti galiojančią asmens tapatybės kortelę ar pasą, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta piliečio atsakomybė, jei jis gyvena be galiojančios asmens tapatybės kortelės ar paso, šiame straipsnyje siūloma nustatyti pareigą Lietuvos Respublikoje gyvenančiam piliečiui, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta, grąžinta ar atkurta, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, grąžinimo ar atkūrimo pateikti dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo. Įstatymo projekte siūloma išbraukti perteklinę Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad dokumentų dėl asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo ar keitimo pateikimo Lietuvos Respublikos konsulinėms įstaigoms tvarką nustato vidaus reikalų ministras ir užsienio reikalų ministras, nes Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka apima ir 3 dalyje nurodytą tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad konsulinių misijų metu prašymus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo (keitimo) gali priimti, nagrinėti ir sprendimus dėl jų priimti ne tik konsuliniai pareigūnai, dirbantys diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, bet ir konsuliniai pareigūnai, dirbantys Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, Įstatymo projekte siūloma papildyti institucijų, kurios išduoda ir keičia asmens tapatybės korteles ir pasus, sąrašą, įtraukiant ir Užsienio reikalų ministeriją.
Siekiant palengvinti dokumentų pateikimo procedūras, kai kreipiamasi dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo vaikui, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad, pateikiant dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo vaikui iki dvejų metų, jo atvykimas nebūtinas. Siekiant aiškiai reglamentuoti situacijas, kai piliečiui nauja asmens tapatybės kortelė, naujas pasas ar laikinas pasas negalėtų būti išduodami, jei piliečiui paskirta Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, kol ši kardomoji priemonė nepanaikinta (Įstatyme ar kituose teisės aktuose nėra nustatytas draudimas tokiu atveju išduoti piliečiui asmens tapatybės kortelę, pasą ar laikiną pasą), Įstatymo projekte siūloma tokį draudimą nustatyti. Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad užsienyje esančiam ir Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ieškomam piliečiui neišduodama (nekeičiama) asmens tapatybės kortelė, pasas ar laikinas pasas (tokiu atveju jam galėtų būti išduodamas asmens grįžimo pažymėjimas). Per metus piliečiams išduodama daugiau kaip 500 tūkst. asmens dokumentų: 2018 m. išduoti 598 173 asmens dokumentai, iš jų 494 392 asmens dokumentai išduoti Lietuvos Respublikoje gyvenantiems piliečiams; 2017 m. – atitinkamai
518 780 ir 506 050 asmens dokumentų.
Siekiant piliečiams teikiamas asmens dokumentų išdavimo paslaugas padaryti patogesnes Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad ir Lietuvoje gyvenančiam piliečiui išrašyta asmens tapatybės kortelė ar pasas galėtų būti išsiųstas saugiu būdu (dabar tokia galimybė Įstatyme nustatyta tik užsienyje gyvenančiam piliečiui, kai jis kreipiasi į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą). Jei išrašytas asmens dokumentas piliečio pageidavimu jam būtų išsiunčiamas saugiu būdu, į Migracijos departamentą piliečiui atvykti reikėtų tik vieną kartą – pateikti prašymą dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo. Siekiant užtikrinti, kad išsiųsta saugiu būdu asmens tapatybės kortelė ar pasas nebūtų įteikti kitiems asmenims, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad saugiu būdu išsiųstas dokumentas įteikiamas tik pačiam piliečiui, jo teisėtam atstovui (vaiko asmens tapatybės kortelė ar pasas – vienam iš vaiko tėvų, globotinio – globėjui) arba piliečio prašyme, kurį jis pateikė kartu su dokumentais dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo, nurodytam asmeniui, o Įstatymo 6 straipsnio 9 dalies nuostatą papildyti sąlyga, kad įgaliotas asmuo gali paimti išrašytą asmens tapatybės kortelę ar pasą tik tada, jei šie dokumentai atsiimami Migracijos departamente ar Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti dvi privalomas asmens dokumentų siuntimo saugiu būdu sąlygas: 1) paimdamas saugiu būdu išsiųstą asmens tapatybės kortelę ar pasą pilietis, jo teisėtas atstovas ar kitas piliečio prašyme nurodytas asmuo turi patvirtinti savo asmens tapatybę; 2) piliečio naujoje asmens tapatybės kortelėje ar pase nepasikeičia jo asmens duomenys (t. y., jeigu piliečiui atsiimant nereikia pateikti galiojančios asmens tapatybės kortelės ar paso su nepakeistais asmens duomenimis). Įstatymo projektu vidaus reikalų ministras ir užsienio reikalų ministras įpareigojami nustatyti tvarką, kokias procedūras susijusios įstaigos ir pilietis turi atlikti, kad išrašyta asmens tapatybės kortelė ar pasas būtų išsiųsti saugiu būdu. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad saugiu būdu išsiųsta asmens tapatybės kortelė ar pasas paskelbiami galiojančiais, kai gaunama informacija apie jų įteikimą, o neįteikti asmens dokumentai turi būti perduodami Migracijos departamentui. Jeigu pilietis pageidaus asmens tapatybės kortelę ar pasą gauti saugiu būdu, jis už šią paslaugą turės susimokėti paslaugos teikėjui, pateikdamas prašymą asmens tapatybės kortelei ar pasui gauti.
Įstatymo projekte siūloma Įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje išbraukti procedūrinio pobūdžio nuostatas apie tai, kokius dokumentus turi pateikti piliečio įgaliotas asmuo, globėjas, kitas teisėtas atstovas ar piliečio prašyme nurodytas kitas asmuo. Taip pat siūloma kaip perteklinį išbraukti įpareigojimą vidaus reikalų ministrui ir užsienio reikalų ministrui nustatyti asmens tapatybės kortelės ar paso įteikimo piliečiui, išsiuntimo konsulinės įstaigos pasirinktu saugiu būdu ir pranešimo apie asmens tapatybės kortelės ar paso gavimą tvarką, nes kituose Įstatymo projekto straipsniuose nustatomi analogiški įpareigojimai vidaus reikalų ministrui ir užsienio reikalų ministrui apima ir šį įpareigojimą. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siekiama sudaryti galimybę išrašytas asmens tapatybės korteles ir pasus išsiųsti saugiu būdu ir Lietuvoje gyvenantiems piliečiams, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad, atsiimant naują asmens tapatybės kortelę ar naują pasą, keičiama asmens tapatybės kortelė ar keičiamas pasas gali būti nepateikti, jei naujas dokumentas išsiunčiamas saugiu būdu. Taip pat siūloma Įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje išbraukti procedūrinio pobūdžio nuostatas apie pakeistų asmens tapatybės kortelių ir pasų pažymėjimą negaliojančiais, jų grąžinimą piliečiams (tai nustatyta Apraše) ir negrąžintų piliečiams negaliojančių asmens dokumentų sunaikinimą vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Įpareigojimas vidaus reikalų ministrui ir užsienio reikalų ministrui nustatyti negaliojančių asmens tapatybės kortelių ir pasų sunaikinimo tvarką dėstomas Įstatymo projekto 8 straipsnio 6 dalyje.
Siekiant teisinio reglamentavimo nuoseklumo, Įstatymo 6 straipsnio 11–14 dalių nuostatos dėl prarastos, rastos asmens tapatybės kortelės ar paso, asmens grįžimo pažymėjimo ir laikino paso išdavimo dėstomos atskirame straipsnyje (Įstatymo projekto 7 straipsnis), o Įstatymo 7, 8, 9, 10 straipsnių nuostatos dėstomos atitinkamai Įstatymo projekto 8, 9, 10 ir 11 straipsniuose. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai užsienio valstybėje esantis pilietis neturi asmens tapatybės kortelės ar paso, nes jie yra paimti Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų dėl piliečiui paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo. Tai nustačiusios Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos negali išduoti užsienio reikalų ministro nustatytos formos asmens grįžimo pažymėjimo, todėl Įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybę šį dokumentą išduoti ir esant kitoms priežastims, dėl kurių užsienyje esantis pilietis neturi galiojančios asmens tapatybės kortelės ar paso. Siekiant sudaryti teisines prielaidas Lietuvos Respublikos konsulinėms įstaigoms asmens grįžimo pažymėjimą išduoti naudojantis Asmens dokumentų išdavimo informacinės sistemos priemonėmis (šioje sistemoje būtų fiksuojami išduotų asmens grįžimo pažymėjimų duomenys), Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmens grįžimo pažymėjimo formą nustato vidaus reikalų ministras ir užsienio reikalų ministras, o išdavimo tvarką – užsienio reikalų ministras. Siekiant išvengti tų pačių nuostatų dėl asmens grįžimo pažymėjimo ir laikino paso dėstymo dviejuose to paties lygmens teisės aktuose – Įstatyme ir Konsuliniame statute ir atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma keisti nuostatas, susijusias su asmens grįžimo pažymėjimo ir laikino paso išdavimu, atitinkamai keičiamos ir Konsulinio statuto 20 straipsnio ir 25¹ straipsnio nuostatos.
Siūloma Įstatyme nustatyti tik atvejus, kada išduodamas asmens grįžimo pažymėjimas ir laikinas pasas, o Konsuliniame statute dėstyti nuostatas dėl šių dokumentų išdavimo tvarkos, formos tvirtinimo, galiojimo. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti tik du atvejai, kai asmens tapatybės kortelė ar pasas negalioja: pasibaigus jų galiojimo laikui ir piliečiui mirus. Visais kitais atvejais (baigtinis atvejų sąrašas nustatytas Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje) asmens tapatybės kortelė ar pasas turi būti skelbiami negaliojančiais. Įstatymo projektu siūloma nustatyti du naujus pagrindus, kada asmens tapatybės kortelė ar pasas tampa negaliojančiais automatiškai (be atskiro jų paskelbimo negaliojančiais) – kai jie pakeičiami atitinkamai į naują asmens tapatybės kortelę ar naują pasą arba kai piliečiui išduotas naujas asmens dokumentas su pakeistais asmens duomenimis. Taip pat Įstatymo projektu siūloma nustatyti naują asmens tapatybės kortelės ar paso paskelbimo negaliojančiais priežastį – kai pilietis per nustatytą terminą iš Migracijos departamento neatsiima rasto galiojančio savo asmens dokumento. Įstatymo projekte siūloma asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo ir keitimo teisinį reglamentavimą papildyti nuostatomis, susijusiomis su asmens duomenų tvarkymu. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siekiama Įstatymo nuostatas suderinti su Reglamento (ES) Nr. 2019/1157 nuostatomis, keičiamas Įstatymo priedas papildant nuoroda į minėtą Reglamentą. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus įstatymus turės būti keičiami: 1.
Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1V-200/V-62 „Dėl Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2. Prašymų asmens dokumentams išduoti, pakeisti, įforminti registravimo, užsakymų asmens dokumentams išrašyti formavimo ir duomenų apie asmens dokumentų galiojimą tvarkos aprašas, patvirtintas Asmens dokumentų išrašymo centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1-26
„Dėl Prašymų asmens dokumentams išduoti, pakeisti, įforminti registravimo,
užsakymų asmens dokumentams išrašyti formavimo ir duomenų apie asmens dokumentų galiojimą tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių teisės aktų pripažinimo netekusiais galios“. 3. Asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo ir įforminimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr.V-141 „Dėl Asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo ir įforminimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 4. Lietuvos Respublikos laikino paso išrašymo, išdavimo ir paskelbimo negaliojančiu tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. V-244 „Dėl Lietuvos Respublikos laikino paso išrašymo, išdavimo ir paskelbimo negaliojančiu tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vidaus reikalų ministras ir užsienio reikalų ministras turės patvirtinti asmens grįžimo pažymėjimo formą. 12.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti reikės papildomų lėšų, nes, atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pakeitimus, kuriais siūloma nustatyti galimybę asmens tapatybės kortelę ir pasą piliečiui išsiųsti saugiu būdu, turės būti atnaujintos Asmens dokumentų išdavimo informacinė sistema ir Lietuvos migracijos informacinė sistema. Asmens tapatybės kortelės ir pasai išrašomi (atspausdinami) Asmens dokumentų išrašymo centre prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Asmens dokumentų išrašymo centras), o visi asmens dokumento išrašymo procesai (nuo prašymo išduoti (pakeisti) asmens tapatybės kortelę ar pasą pildymo ir registravimo iki išrašyto dokumento paskelbimo galiojančiu (negaliojančiu, prarastu, grąžintu, negrąžintu) yra fiksuojami Asmens dokumentų išdavimo informacinėje sistemoje. Priėmus Įstatymą bus sudaryta galimybė išrašytą asmens tapatybės kortelę ar pasą piliečio pageidavimu išsiųsti saugiu būdu tiesiai iš Asmens dokumentų išrašymo centro į piliečio nurodytą vietą (šiuo metu visos išrašytos asmens tapatybės kortelės ir pasai iš Asmens dokumentų išrašymo centro išvežiojami į migracijos tarnybas, kur piliečiai juos atsiima). Piliečiui įteikus saugiu būdu jam atsiųstą asmens tapatybės kortelę ar pasą, šis asmens dokumentas bus paskelbiamas galiojančiu, o jo turėtas ir pakeistas asmens dokumentas arba kitas turimas asmens dokumentas su nepakeistais piliečio asmens duomenimis automatiškai turės tapti negaliojančiu. Dėl šių naujų procedūrų turės būti atnaujintos Asmens dokumentų išdavimo informacinė sistema (jai atnaujinti reikėtų apie 100 tūkst. Eur) ir Lietuvos migracijos informacinė sistema (jai atnaujinti reikėtų apie 40 tūkst. Eur).
Eur). Taip pat, siekiant aukštų asmens duomenų apsaugos standartų, kiekviena išrašyta asmens tapatybės kortelė ar pasas jau Asmens dokumentų išrašymo centre turi būti supakuoti į nepermatomas sandarias pakuotes (vokus), todėl Asmens dokumentų išrašymo centrui reikės įsigyti įrenginių, skirtų išrašytiems asmens tapatybės kortelėms ir pasams (atskirai asmens tapatybės kortelėms ir atskirai pasams; iš viso 2 įrenginiai) supakuoti. Kiekvieno iš šių įrenginių orientacinė rinkos kaina – apie 400 tūkst. Eur (iš viso 800 tūkst. Eur). [2] Jei būtų nuspręsta pakavimo įrenginius nuomotis, per metus nuomai reikėtų apie 250 tūkst. Eur. Be to, kasmet reikėtų apie 30–40 tūkst. Eur veiklos išlaidoms (vokams, popieriui ir kt.). Lietuvos Respublikos konsulinėms įstaigoms grįžimo dokumentą išduodant naudojantis Asmens dokumentų išdavimo informacinės sistemos priemonėmis, šios informacinės sistemos pakeitimui reikėtų apie 50 tūkst. Eur ir maždaug 12 tūkst. Eur – naujiems grįžimo dokumentų blankams įsigyti. Įstatymai bus įgyvendinami iš 2020–2022 m. Vidaus reikalų ministerijai skirtų asignavimų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Asmens tapatybės kortelė“, „pasas“, „asmens dokumentai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr.
2019/1157 įsigaliojimo datą ir į tai, kad Įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų lėšų ir atlikti pirkimo procedūras, siūloma nustatyti įstatymų įsigaliojimo terminą – 2021 m. rugpjūčio 2 d. Gal cia reiketu pamineti, kad praktikoje konsulines istaigos susiduria su problema, kai.....kardomoji ar ieskomas Gal paliekam Andzejui ir Nerijui patikslint, nes tu čia viską gerai parašei., kiek aš irgi apie tai suprantu....
įstatymo Nr. Xii-1519 pakeitimo Įstatymo
2020-01-24
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo (toliau – naujos redakcijos įstatymas) 6 straipsnio 5 dalyje vartojama formuluotė „terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė“ trumpintina, derinant ją su 9 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluote „laisvės atėmimo bausmė“. 2. Naujos redakcijos įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai Migracijos departamentas ar Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka priima piliečio, kuris pats negali atvykti į šį departamentą ar konsulinę įstaigą, prašymą ir dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo. Diskutuotina, ar šis sąrašas neturėtų apimti ir piliečio ligos atvejo, kai pilietis, kuriam nėra nustatytas neįgalumas ar negalia, yra sveikatos priežiūros įstaigoje (išskyrus ambulatorines įstaigas) ir dėl ligos pobūdžio negali pats atvykti į Migracijos departamentą ar į konsulinę įstaigą ir pateikti prašymo bei dokumentų dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo. 3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujos redakcijos įstatymo 6 straipsnio
paskutinis sakinys apie neįteiktos asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso perdavimą neturėtų būti dėstomas atskiroje pastraipoje. Pažymėtina, kad pagal teisės technikos taisykles įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės. 4.
aspektais: nuostata, pagal kurią asmuo rastą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą turi atiduoti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, tikslintina, tokią pareigą nustatant tik Lietuvos Respublikos piliečiams, nes ji negali būti nustatyta kitų valstybių jurisdikcijoje esantiems asmenims, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai; nustatant pareigą atiduoti Lietuvos Respublikos teritorijoje rastą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą, atsisakytina žodžio
„kito“ (piliečio), nes radėjas gali būti ir ne pilietis; taip pat siūlytume
numatyti galimybę rastą asmens tapatybės kortelę ar pasą atiduoti bet kuriai policijos įstaigai ar jos padaliniui, o ne tik tam tikram Policijos departamento padaliniui – „apskrities vyriausiajam policijos komisariatui“. Atsižvelgiant į tai, naujos redakcijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis galėtų būti formuluojama taip: „Lietuvos Respublikos teritorijoje rastą piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą asmuo turi atiduoti Migracijos departamentui arba policijos įstaigai (jos padaliniui). Kitos valstybės teritorijoje rastą piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą pilietis turi atiduoti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, Migracijos departamentui arba policijos įstaigai (jos padaliniui).“
terminą, per kurį Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs asmuo, taip pat asmuo, kuriam išdavus asmens tapatybės kortelę ar pasą paaiškėjo aplinkybių, dėl kurių šie dokumentai negalėjo būti išduoti, turi grąžinti šiuos dokumentus Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta Lietuvos Respublikos piliečio, įgijusio kitos valstybės pilietybę (tai yra vienas iš Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindų), pareiga per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai; nustatytu laiku šios pareigos neįvykdžiusiam asmeniui taikoma Administracinių nusižengimų kodekso
penkiasdešimt eurų. 6. Naujos redakcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje reglamentuojant asmens tapatybės kortelės ar paso paėmimo atvejus ir tvarką reikėtų patikslinti, kad šioje dalyje nurodytais atvejais iš užsienyje esančio piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą gali paimti ne tik Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga, bet ir diplomatinė atstovybė. Atkreipiame dėmesį į tai, kad tiek konsulinėms įstaigoms, tiek diplomatinėms atstovybėms keičiamame įstatyme ir kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra pavestos ir kitos funkcijos, pavyzdžiui, organizuoti ir vykdyti užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių balsavimą Seimo rinkimuose (Seimo rinkimų įstatymo 68 straipsnis). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS TAPATYBĖS KORTELĖS IR PASO įstatymo Nr. Xii-1519 pakeitimo Įstatymo PROJEKTO 2021-03-24 Nr. XIIIP-4391(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
įstatymo Nr. Xii-1519 pakeitimo
2020-05-27
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Vidaus reikalų viceministras T. Tamulevičius, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vadovė A. Grikevičienė, šios grupės patarėja R. Jasulaitienė, Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius N. Rudaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo (toliau – naujos redakcijos įstatymas) 6 straipsnio 5 dalyje vartojama formuluotė „terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė“ trumpintina, derinant ją su 9 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluote „laisvės atėmimo bausmė“. Pritarti Siūloma įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį dėstyti taip: „5.
Dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje piliečiui kreipiasi jo globėjas ir (ar) kitas teisėtas atstovas. Jeigu pilietis, kuris dėl negalios arba dėl atliekamų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės laisvės atėmimo bausmės, arba dėl teismo nutartimi taikomos priverčiamosios medicinos priemonės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, negali pats atvykti į Migracijos departamentą ar į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ir pateikti prašymą ir dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo, Migracijos departamentas ar Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga šio piliečio tapatybe įsitikina ir prašymą bei dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo iš jo priima vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai Migracijos departamentas ar Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka priima piliečio, kuris pats negali atvykti į šį departamentą ar konsulinę įstaigą, prašymą ir dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo. Diskutuotina, ar šis sąrašas neturėtų apimti ir piliečio ligos atvejo, kai pilietis, kuriam nėra nustatytas neįgalumas ar negalia, yra sveikatos priežiūros įstaigoje (išskyrus ambulatorines įstaigas) ir dėl ligos pobūdžio negali pats atvykti į Migracijos departamentą ar į konsulinę įstaigą ir pateikti prašymo bei dokumentų dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo. Nepritarti Panaši nuostata yra ir galiojančioje įstatymo redakcijoje (6 str. 4 dalyje). Teisės aktuose nėra apibrėžta „negalios“ sąvoka. Įstatymo projekto 6 str.
Įstatymo projekto 6 str. 5 dalyje vartojama formuluotė „jeigu pilietis, kuris dėl negalios <...> negali pats atvykti į Migracijos departamentą ar į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą“. Tai reiškia, kad šio įstatymo kontekste piliečio negalia nesiejama su neįgaliojo statusu, bet siejama su negalėjimu atvykti, o tai būtų ir tie atvejai, kai pilietis dėl ligos pobūdžio negali atvykti, taip pat kai pilietis negali atvykti dėl senyvo amžiaus, ar kitais atvejais. Pažymėtina, kad tokia tvarka taikoma ir šiuo metu praktikoje. Įstatymo projekto 6 str. 5 dalyje negalima išskirti tik vieno atvejo – kai pilietis negali atvykti dėl ligos pobūdžio, nes tada formuluotė neapimtų senyvo amžiaus piliečių ar kitų išimtinių atvejų, kai pats pilietis negali atvykti. Įstatyme neįmanoma įvardyti visų konkrečių atvejų, todėl siūlome palikti įstatymo projekto 6 str. 5 dalyje siūlomą formuluotę, kuri apimtų visus išimtinius atvejus, kai pilietis dėl negalios negali pats atvykti į Migracijos departamentą ar į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
įstatymo 6 straipsnio 13 dalies tekstas turėtų būti vientisas, t. y. šios dalies paskutinis sakinys apie neįteiktos asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso perdavimą neturėtų būti dėstomas atskiroje pastraipoje. Pažymėtina, kad pagal teisės technikos taisykles įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Pritarti Įstatymo projekto 6 straipsnio 13, 14 ir 15 dalis siūloma dėstyti taip:
„13. Migracijos departamentas ar Lietuvos
Respublikos konsulinė įstaiga paskelbia asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą galiojančiais, kai gauna informaciją apie saugiu būdu išsiųstų asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso įteikimą. Saugiu būdu išsiųsti ir įteikti asmens tapatybės kortelė ir (ar) pasas paskelbiami galiojančiais šio straipsnio 11 dalyje nurodyta tvarka. 14.
pasas perduodami Migracijos departamentui ar Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. 14.15. Atsiimant naują asmens tapatybės kortelę ir (ar) naują pasą, turi būti pateikta keičiama asmens tapatybės kortelė ir (ar) keičiamas pasas, išskyrus atvejus, kai piliečiui nauja asmens tapatybės kortelė ir (ar) naujas pasas išsiunčiami saugiu būdu arba kai keičiama asmens tapatybės kortelė ir (ar) keičiamas pasas negalioja, nes pasibaigęs jų galiojimo laikas. Atsiimant naują asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą, kuriuose pakeisti asmens duomenys, turi būti pateikta turima galiojanti asmens tapatybės kortelė ir (ar) turimas galiojantis pasas.“
2
taisytina šiais aspektais: nuostata, pagal kurią asmuo rastą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą turi atiduoti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, tikslintina, tokią pareigą nustatant tik Lietuvos Respublikos piliečiams, nes ji negali būti nustatyta kitų valstybių jurisdikcijoje esantiems asmenims, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai; nustatant pareigą atiduoti Lietuvos Respublikos teritorijoje rastą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą, atsisakytina žodžio „kito“ (piliečio), nes radėjas gali būti ir ne pilietis; taip pat siūlytume numatyti galimybę rastą asmens tapatybės kortelę ar pasą atiduoti bet kuriai policijos įstaigai ar jos padaliniui, o ne tik tam tikram Policijos departamento padaliniui – „apskrities vyriausiajam policijos komisariatui“. Atsižvelgiant į tai, naujos redakcijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis galėtų būti formuluojama taip: „Lietuvos Respublikos teritorijoje rastą piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą asmuo turi atiduoti Migracijos departamentui arba policijos įstaigai (jos padaliniui).
Kitos valstybės teritorijoje rastą piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą pilietis turi atiduoti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, Migracijos departamentui arba policijos įstaigai (jos padaliniui).“ Pritarti iš dalies Nustačius galimybę rastą pasą ar asmens tapatybės kortelę atiduoti bet kuriai policijos įstaigai, būtų sukurta teisės norma, įpareigojanti visas policijos įstaigas priimti iš asmenų rastus pasus ir asmens tapatybės korteles (pagal Policijos įstatymą policijos įstaigų sąvoka apima visas teritoriniu ir neteritoriniu principu įsteigtas policijos įstaigas, taip pat ir policijos profesinio ugdymo įstaigą (Policijos mokyklą), Lietuvos kriminalistinių tyrimų centrą, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinę „Aras“ ir kt., kurios vykdo tik specialiąsias funkcijas ir jose nevykdomas asmenų priėmimas). Apskričių vyriausieji policijos komisariatai yra teritoriniu principu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančios policijos įstaigos, į kurias ir gali kreiptis Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti asmenys. Atsižvelgdami į tai, siūlome naujos redakcijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį dėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos teritorijoje rastą piliečio asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą asmuo turi atiduoti apskrities vyriausiajam policijos komisariatui arba Migracijos departamentui arba policijos įstaigai (jos padaliniui). Kitos valstybės teritorijoje rastą piliečio asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą pilietis turi atiduoti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, apskrities vyriausiajam policijos komisariatui arba Migracijos departamentui arba policijos įstaigai (jos padaliniui).“ 5.
4
asmuo, taip pat asmuo, kuriam išdavus asmens tapatybės kortelę ar pasą paaiškėjo aplinkybių, dėl kurių šie dokumentai negalėjo būti išduoti, turi grąžinti šiuos dokumentus Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta Lietuvos Respublikos piliečio, įgijusio kitos valstybės pilietybę (tai yra vienas iš Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindų), pareiga per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai; nustatytu laiku šios pareigos neįvykdžiusiam asmeniui taikoma Administracinių nusižengimų kodekso 532 straipsnyje numatyta atsakomybė – bauda nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Nepritarti Įstatymo projekto
dokumentą, todėl atsakomybė už šios pareigos nevykdymą nenumatyta. Pažymėtina, kad asmeniui netekus Lietuvos Respublikos pilietybės ar pripažinus jam išduotą asmens tapatybės kortelę ar pasą išduotais neteisėtai ar nepagrįstai, jo turėta asmens tapatybės kortelė ir (ar) pasas skelbiami negaliojančiais (nepriklausomai nuo to, ar jie yra grąžinti) ir asmuo jais negali naudotis. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlymas įstatymo projekto 8 str.
konkretų terminą sunkiai įgyvendinamas praktiniu aspektu, nes nustatant terminą reikia aiškiai nustatyti ir jo skaičiavimo pradžią, tačiau siūlomu atveju nustatyti momentą, kada asmenims paaiškėjo, kad asmens dokumentai jiems negalėjo būti išduoti, sudėtinga. Be to, neaišku, kokią pridėtinę vertę tokia nuostata sukurtų, jeigu tai nėra prievolė. Norint nustatyti prievolę, reikėtų pildyti Administracinių nusižengimų kodeksą, nustatant sankciją už šios prievolės nevykdymą, tačiau praktinis administracinės atsakomybės taikymas būtų sudėtingas ar daugeliu atvejų neįmanomas, ypač kai tokie asmenys gyvena užsienyje, todėl siekiamas tikslas nebūtų pasiektas. Siūlome įstatymo projekto 8 str. 4 dalyje nenustatyti tik deklaratyvios nuostatos, kuri nebus įgyvendinta. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
asmens tapatybės kortelės ar paso paėmimo atvejus ir tvarką reikėtų patikslinti, kad šioje dalyje nurodytais atvejais iš užsienyje esančio piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą gali paimti ne tik Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga, bet ir diplomatinė atstovybė. Atkreipiame dėmesį į tai, kad tiek konsulinėms įstaigoms, tiek diplomatinėms atstovybėms keičiamame įstatyme ir kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra pavestos ir kitos funkcijos, pavyzdžiui, organizuoti ir vykdyti užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių balsavimą Seimo rinkimuose (Seimo rinkimų įstatymo 68 straipsnis). Pritarti Siūloma įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį dėstyti taip: „2.
Teisėsaugos institucijos ir įstaigos, o piliečiui esant užsienyje – Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga, nustačiusi, kad pilietis naudojasi paskelbta negaliojančia asmens tapatybės kortele ir (ar) paskelbtu negaliojančiu pasu arba kito piliečio asmens tapatybės kortele ir (ar) pasu, privalo šiuos dokumentus paimti ir perduoti Migracijos departamentui.“
10 Įstatymo projekto 10 straipsnyje nurodyta, kad asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Galiojančiame įstatyme yra bendra nuostata – įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Baudžiamojo kodekso 300 straipsnis numato atsakomybę už asmens dokumentų klastojimą ar disponavimą suklastotu asmens dokumentu. Siūlytina palikti galiojančiame įstatyme esančią nuostatą. Pritarti Siūloma įstatymo projekto 10 straipsnį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Atsakomybė Šį įstatymą pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
11 Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų nurodymo reikalavimus, nurodytus Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 ,,Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, siūlytina įstatymo projekto 11 straipsnyje ir priede išbraukti nuorodą į Europos Sąjungos teisės aktų paskelbimo šaltinį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pritarti Siūloma įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį dėstyti taip: „2. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr.
910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 257, p. 73).“ Siūlome naujos redakcijos įstatymo 11 straipsnį dėstyti taip: „11 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas Migracijos departamentas ir Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos tvarko asmens duomenis, reikalingus šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“ Siūlome įstatymo projekto priedą dėstyti taip:
1. 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų (OL 2004 L 385, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 444/2009 (OL 2009 L 142, p. 1). 2. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2019/1157 dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo (OL 2019 L 188, p. 67).“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
nariai Edmundas Pupinis Jurgis
14 Argumentai: Pasiūlymu siekiama nustatyti, kad išduotos asmens tapatybės kortelės galiojimo laikas piliečiams nuo 70 metų būtų neterminuotas. Toks sprendimas leistų vyresnio amžiaus žmonėms išvengti nereikalingos administracinės naštos keičiant asmens dokumentus. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
4) išduota piliečiui nuo 70 metų – 20 metų neterminuotai.“ Pritarti iš dalies Patobulintame projekte siūloma numatyti galiojimo laiką 30 metų. 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 444/2009) priedo 2 straipsnyje nurodoma, kad pase ar kelionės dokumente turi būti mašininio skaitymo biografinių duomenų lapas, atitinkantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) dokumento Nr. 9303 1 dalies (mašininio skaitymo pasai) reikalavimus. Pagal šiame ICAO dokumente nustatytus reikalavimus duomenų lape be kitų atitinkamo dokumento turėtojo asmens duomenų turi būti įrašyta ir dokumento išdavimo bei jo galiojimo pabaigos data. Pagal Europos Sąjungos teisės aktus dokumento su nenustatyta galiojimo pabaiga negali būti, nes dokumento galiojimas įrašomas kaip privalomas duomuo į dokumento (paso, kortelės) mašininio nuskaitymo zoną (Machine Readable Zone – MRZ), kurioje pateikiama dalis informacijos iš vizualinio patikrinimo zonos ir kuri leidžia dokumentų skaitytuvais nuskaityti ir patikrinti dokumento autentiškumą ir dokumento turėtojo tapatybę. 2.
nariai Eugenijus Jovaiša Povilas Urbšys
55 Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis nustato, kad „Valstybinė kalba – lietuvių kalba.“ Piliečio asmens dokumentas yra vienas iš svarbiausių piliečio dokumentų, todėl asmens vardas ir pavardė turėtų būti įrašomi tokiuose dokumentuose valstybine kalba, nepažeidžiant konstitucinio principo. Lietuvių kalbos abėcėlė yra tai, kas taip pat sudaro valstybinę kalbą. Atsižvelgiant į šiuolaikinio pasaulio asmenų judumą ir komunikacines aplinkybes, galėtų būti pateisinamas poreikis tokiuose dokumentuose vardą ir pavardę kitoje tokio dokumento vietoje užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis. Pasiūlymas:
Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
įrašomi valstybine kalba. lietuviškais rašmenimis, Piliečio vardas (vardai) ir pavardė įrašomi valstybine kalba - lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis ir pagal tarimą. piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Drauge su šiais privalomais užrašais valstybine kalba, piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė gali būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys). Šie užrašai kita kalba pase rašomi kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje – kitoje kortelės pusėje. Nepritarti Įstatymo galiojančioje redakcijoje yra identiška nuostata. Pasiūlymas neatitinka įstatymo paskirties.
Pažymėtina, kad Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas nereglamentuoja vardų ir pavardžių rašymo, o tik nustato, kad duomenys įrašomi lietuvių kalba, vardai ir pavardės – teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi vardų ir pavardžių rašymas yra ne šio teisės akto reguliavimo dalykas. Be to, visuose išduodamuose dokumentuose (ne tik pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, bet ir vairuotojo, pensininko, moksleivio ar kt. pažymėjimuose) turi būti vienodos taisyklės asmenvardžių rašymui, todėl asmenvardžių rašymas turi būti reglamentuotas ne Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatyme, o atskirame, apimančiame visus dokumentus, teisės akte. Atkreipiame dėmesį, kad dėl analogiško Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3796 Vyriausybė
negali būti pritarta šiam įstatymo projektui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. Xii-1519 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4391 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
PASO įstatymo Nr. Xii-1519 pakeitimo
2021-03-17
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Vidaus reikalų ministerijos atstovai: vidaus reikalų viceministras A. Abramavičius, Migracijos politikos grupės vadovė A. Grikevičienė, šios grupės vyresnioji patarėja R. Jasulaitienė, patarėja D. Vežikauskienė, Užsienio reikalų ministerijos atstovė K. Braževič. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo (toliau – naujos redakcijos įstatymas) 6 straipsnio 5 dalyje vartojama formuluotė „terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė“ trumpintina, derinant ją su 9 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluote „laisvės atėmimo bausmė“. Pritarti Siūloma įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį dėstyti taip: „5.
Dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje piliečiui kreipiasi jo globėjas ir (ar) kitas teisėtas atstovas. Jeigu pilietis, kuris dėl negalios arba dėl atliekamų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės laisvės atėmimo bausmės, arba dėl teismo nutartimi taikomos priverčiamosios medicinos priemonės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, negali pats atvykti į Migracijos departamentą ar į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ir pateikti prašymą ir dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo, Migracijos departamentas ar Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga šio piliečio tapatybe įsitikina ir prašymą bei dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo iš jo priima vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
dalyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai Migracijos departamentas ar Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka priima piliečio, kuris pats negali atvykti į šį departamentą ar konsulinę įstaigą, prašymą ir dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo. Diskutuotina, ar šis sąrašas neturėtų apimti ir piliečio ligos atvejo, kai pilietis, kuriam nėra nustatytas neįgalumas ar negalia, yra sveikatos priežiūros įstaigoje (išskyrus ambulatorines įstaigas) ir dėl ligos pobūdžio negali pats atvykti į Migracijos departamentą ar į konsulinę įstaigą ir pateikti prašymo bei dokumentų dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo. Nepritarti Panaši nuostata yra ir galiojančioje įstatymo redakcijoje (6 str. 4 dalyje). Teisės aktuose nėra apibrėžta „negalios“ sąvoka. Įstatymo projekto 6 str.
Įstatymo projekto 6 str. 5 dalyje vartojama formuluotė „jeigu pilietis, kuris dėl negalios <...> negali pats atvykti į Migracijos departamentą ar į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą“. Tai reiškia, kad šio įstatymo kontekste piliečio negalia nesiejama su neįgaliojo statusu, bet siejama su negalėjimu atvykti, o tai būtų ir tie atvejai, kai pilietis dėl ligos pobūdžio negali atvykti, taip pat kai pilietis negali atvykti dėl senyvo amžiaus, ar kitais atvejais. Pažymėtina, kad tokia tvarka taikoma ir šiuo metu praktikoje. Įstatymo projekto 6 str. 5 dalyje negalima išskirti tik vieno atvejo – kai pilietis negali atvykti dėl ligos pobūdžio, nes tada formuluotė neapimtų senyvo amžiaus piliečių ar kitų išimtinių atvejų, kai pats pilietis negali atvykti. Įstatyme neįmanoma įvardyti visų konkrečių atvejų, todėl siūlome palikti įstatymo projekto 6 str. 5 dalyje siūlomą formuluotę, kuri apimtų visus išimtinius atvejus, kai pilietis dėl negalios negali pats atvykti į Migracijos departamentą ar į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
redakcijos įstatymo 6 straipsnio 13 dalies tekstas turėtų būti vientisas, t. y. šios dalies paskutinis sakinys apie neįteiktos asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso perdavimą neturėtų būti dėstomas atskiroje pastraipoje. Pažymėtina, kad pagal teisės technikos taisykles įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Pritarti
2 4.
Naujos redakcijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis taisytina šiais aspektais: nuostata, pagal kurią asmuo rastą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą turi atiduoti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, tikslintina, tokią pareigą nustatant tik Lietuvos Respublikos piliečiams, nes ji negali būti nustatyta kitų valstybių jurisdikcijoje esantiems asmenims, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai; nustatant pareigą atiduoti Lietuvos Respublikos teritorijoje rastą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą, atsisakytina žodžio „kito“ (piliečio), nes radėjas gali būti ir ne pilietis; taip pat siūlytume numatyti galimybę rastą asmens tapatybės kortelę ar pasą atiduoti bet kuriai policijos įstaigai ar jos padaliniui, o ne tik tam tikram Policijos departamento padaliniui – „apskrities vyriausiajam policijos komisariatui“. Atsižvelgiant į tai, naujos redakcijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis galėtų būti formuluojama taip: „Lietuvos Respublikos teritorijoje rastą piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą asmuo turi atiduoti Migracijos departamentui arba policijos įstaigai (jos padaliniui).
Kitos valstybės teritorijoje rastą piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą pilietis turi atiduoti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, Migracijos departamentui arba policijos įstaigai (jos padaliniui).“ Pritarti iš dalies Nustačius galimybę rastą pasą ar asmens tapatybės kortelę atiduoti bet kuriai policijos įstaigai, būtų sukurta teisės norma, įpareigojanti visas policijos įstaigas priimti iš asmenų rastus pasus ir asmens tapatybės korteles (pagal Policijos įstatymą policijos įstaigų sąvoka apima visas teritoriniu ir neteritoriniu principu įsteigtas policijos įstaigas, taip pat ir policijos profesinio ugdymo įstaigą (Policijos mokyklą), Lietuvos kriminalistinių tyrimų centrą, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinę „Aras“ ir kt., kurios vykdo tik specialiąsias funkcijas ir jose nevykdomas asmenų priėmimas). Apskričių vyriausieji policijos komisariatai yra teritoriniu principu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančios policijos įstaigos, į kurias ir gali kreiptis Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti asmenys. Atsižvelgdami į tai, siūlome naujos redakcijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį dėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos teritorijoje rastą piliečio asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą asmuo turi atiduoti apskrities vyriausiajam policijos komisariatui arba Migracijos departamentui arba policijos įstaigai (jos padaliniui). Kitos valstybės teritorijoje rastą piliečio asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą pilietis turi atiduoti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, apskrities vyriausiajam policijos komisariatui arba Migracijos departamentui arba policijos įstaigai (jos padaliniui).“ 5.
4
straipsnio 4 dalyje nustatyti terminą, per kurį Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs asmuo, taip pat asmuo, kuriam išdavus asmens tapatybės kortelę ar pasą paaiškėjo aplinkybių, dėl kurių šie dokumentai negalėjo būti išduoti, turi grąžinti šiuos dokumentus Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta Lietuvos Respublikos piliečio, įgijusio kitos valstybės pilietybę (tai yra vienas iš Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindų), pareiga per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai; nustatytu laiku šios pareigos neįvykdžiusiam asmeniui taikoma Administracinių nusižengimų kodekso 532 straipsnyje numatyta atsakomybė – bauda nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Nepritarti Įstatymo projekto
dokumentą, todėl atsakomybė už šios pareigos nevykdymą nenumatyta. Pažymėtina, kad asmeniui netekus Lietuvos Respublikos pilietybės ar pripažinus jam išduotą asmens tapatybės kortelę ar pasą išduotais neteisėtai ar nepagrįstai, jo turėta asmens tapatybės kortelė ir (ar) pasas skelbiami negaliojančiais (nepriklausomai nuo to, ar jie yra grąžinti) ir asmuo jais negali naudotis. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlymas įstatymo projekto 8 str.
konkretų terminą sunkiai įgyvendinamas praktiniu aspektu, nes nustatant terminą reikia aiškiai nustatyti ir jo skaičiavimo pradžią, tačiau siūlomu atveju nustatyti momentą, kada asmenims paaiškėjo, kad asmens dokumentai jiems negalėjo būti išduoti, sudėtinga. Be to, neaišku, kokią pridėtinę vertę tokia nuostata sukurtų, jeigu tai nėra prievolė. Norint nustatyti prievolę, reikėtų pildyti Administracinių nusižengimų kodeksą, nustatant sankciją už šios prievolės nevykdymą, tačiau praktinis administracinės atsakomybės taikymas būtų sudėtingas ar daugeliu atvejų neįmanomas, ypač kai tokie asmenys gyvena užsienyje, todėl siekiamas tikslas nebūtų pasiektas. Siūlome įstatymo projekto 8 str. 4 dalyje nenustatyti tik deklaratyvios nuostatos, kuri nebus įgyvendinta. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
dalyje reglamentuojant asmens tapatybės kortelės ar paso paėmimo atvejus ir tvarką reikėtų patikslinti, kad šioje dalyje nurodytais atvejais iš užsienyje esančio piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą gali paimti ne tik Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga, bet ir diplomatinė atstovybė. Atkreipiame dėmesį į tai, kad tiek konsulinėms įstaigoms, tiek diplomatinėms atstovybėms keičiamame įstatyme ir kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra pavestos ir kitos funkcijos, pavyzdžiui, organizuoti ir vykdyti užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių balsavimą Seimo rinkimuose (Seimo rinkimų įstatymo 68 straipsnis). Pritarti Siūloma įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį dėstyti taip: „2.
Teisėsaugos institucijos ir įstaigos, o piliečiui esant užsienyje – Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga, nustačiusi, kad pilietis naudojasi paskelbta negaliojančia asmens tapatybės kortele ir (ar) paskelbtu negaliojančiu pasu arba kito piliečio asmens tapatybės kortele ir (ar) pasu, privalo šiuos dokumentus paimti ir perduoti Migracijos departamentui.“
10 Įstatymo projekto 10 straipsnyje nurodyta, kad asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Galiojančiame įstatyme yra bendra nuostata – įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Baudžiamojo kodekso 300 straipsnis numato atsakomybę už asmens dokumentų klastojimą ar disponavimą suklastotu asmens dokumentu. Siūlytina palikti galiojančiame įstatyme esančią nuostatą. Pritarti Siūloma įstatymo projekto 10 straipsnį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Atsakomybė Šį įstatymą pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
11 Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų nurodymo reikalavimus, nurodytus Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 ,,Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, siūlytina įstatymo projekto 11 straipsnyje ir priede išbraukti nuorodą į Europos Sąjungos teisės aktų paskelbimo šaltinį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pritarti Siūloma įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį dėstyti taip: „2. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr.
910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 257, p. 73).“ Siūlome naujos redakcijos įstatymo 11 straipsnį dėstyti taip: „11 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas Migracijos departamentas ir Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos tvarko asmens duomenis, reikalingus šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“ Siūlome įstatymo projekto priedą dėstyti taip:
1. 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų (OL 2004 L 385, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 444/2009 (OL 2009 L 142, p. 1). 2. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2019/1157 dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo (OL 2019 L 188, p. 67).“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2021-02-15 Lietuvos Respublikos Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4391(2) (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektui buvo pritarta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (2020 m. gegužės 27 d. išvada Nr. 102-P-19), tačiau 2020 m. Seimo pavasario sesijoje įstatymas nebuvo priimtas, o 2020 m. Seimo rudens sesijoje nebuvo svarstytas. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nurodyta įstatymo įsigaliojimo data – 2021 m. rugpjūčio 2 d. Tokia įstatymo įsigaliojimo data buvo siūloma ne tik siekiant suderinti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nuostatas su Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2019/1157 dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo, kurį privaloma taikyti nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d., nuostatomis, bet ir dėl to, kad Asmens dokumentų išrašymo centras prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos suspėtų pasirengti Įstatymo projektu nustatomo alternatyvaus išrašyto Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento (toliau – asmens dokumentas) įteikimo piliečio pageidavimu išsiunčiant jį saugiu būdu į piliečio nurodytą vietą, įgyvendinimui.
Atsižvelgdami į tai, kad iki Įstatymo projekte siūlomos nustatyti įstatymo įsigaliojimo datos – 2021 m. rugpjūčio
piliečiams paslaugą – jų pageidavimu išsiųsti išrašytą asmens dokumentą saugiu būdu į nurodytą vietą (užsitikrinti finansavimą, pakeisti informacines sistemas, įsigyti reikiamą įrangą ir atlikti asmens dokumentų siuntimo saugiu būdu paslaugos pirkimą), siūlome pakeisti Įstatymo projektą ir nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2021 m. rugpjūčio 2 d., išskyrus nuostatas, susijusias su išrašyto asmens dokumento išsiuntimu saugiu būdu į piliečio nurodytą vietą, kurios turėtų įsigalioti 2022 m. liepos 1 d. Kadangi nuostatos, kurios reglamentuoja išrašyto asmens dokumento siuntimą saugiu būdu į piliečio nurodytą vietą, yra išdėstytos Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio (toliau – Įstatymo projekto 6 straipsnis) 12–15 dalyse, atitinkamai turi būti patikslinta Įstatymo projekto 6 straipsnio atitinkamų dalių redakcija:
straipsnyje vietoj 12–15 dalių turėtų įsigalioti 12 ir 13 dalys, kurios dėstomos taip: „12.
Užsienio valstybėje gyvenančiam piliečiui jo pageidavimu ir lėšomis Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga naują asmens tapatybės kortelę ar naują pasą gali išsiųsti konsulinės įstaigos pasirinktu saugiu būdu. Šiuo atveju pilietis apie naujos asmens tapatybės kortelės ar naujo paso gavimą privalo pranešti Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. Asmens tapatybės kortelės ar paso įteikimo piliečiui, išsiuntimo konsulinės įstaigos pasirinktu saugiu būdu ir pranešimo apie asmens tapatybės kortelės ar paso gavimą tvarką nustato vidaus reikalų ministras ir užsienio reikalų ministras. 13. Atsiimant naują asmens tapatybės kortelę ir (ar) naują pasą, turi būti pateikta keičiama asmens tapatybės kortelė ir (ar) keičiamas pasas, išskyrus atvejus, kai piliečiui nauja asmens tapatybės kortelė ir (ar) naujas pasas išsiunčiami konsulinės įstaigos pasirinktu saugiu būdu arba kai keičiama asmens tapatybės kortelė ir
(ar) keičiamas pasas negalioja, nes pasibaigęs jų galiojimo laikas. Atsiimant naują asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą, kuriuose pakeisti asmens duomenys, turi būti pateikta turima galiojanti asmens tapatybės kortelė ir
(ar) turimas galiojantis pasas.“
2) Nuo 2022 m. liepos 1 d. Įstatymo projekto 6 straipsnyje vietoj 12 ir 13 dalių turėtų įsigalioti 12–15 dalys, kurios dėstomos taip: „12. Vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka piliečiui jo pageidavimu ir lėšomis nauja asmens tapatybės kortelė ir (ar) naujas pasas gali būti išsiųsti Migracijos departamento ar Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos pasirinktu saugiu būdu, įteikiant juos piliečiui, jo teisėtam atstovui arba piliečio prašyme, kurį jis pateikė Migracijos departamentui ar Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai kartu su dokumentais dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo, nurodytam asmeniui.
Saugiu būdu nauja asmens tapatybės kortelė ir (ar) naujas pasas gali būti siunčiami, jeigu:
1) pilietis, Migracijos departamentui ar Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai pateikdamas prašymą dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo, patvirtina, kad jis pats, jo teisėtas atstovas arba piliečio prašyme nurodytas asmuo, paimdamas jam saugiu būdu išsiųstus asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą, galės patvirtinti savo asmens tapatybę pateikdamas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
2) piliečio naujoje asmens tapatybės kortelėje ir (ar) pase nepasikeitė šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti jo asmens duomenys. 13. Migracijos departamentas ar Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga paskelbia asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą galiojančiais, kai gauna informaciją apie saugiu būdu išsiųstų asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso įteikimą. Saugiu būdu išsiųsti ir įteikti asmens tapatybės kortelė ir (ar) pasas paskelbiami galiojančiais šio straipsnio 11 dalyje nurodyta tvarka. 14. Saugiu būdu išsiųsti, bet neįteikti asmens tapatybės kortelė ir (ar) pasas perduodami Migracijos departamentui ar Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. 15.
tapatybės kortelę ir (ar) naują pasą, turi būti pateikta keičiama asmens tapatybės kortelė ir (ar) keičiamas pasas, išskyrus atvejus, kai piliečiui nauja asmens tapatybės kortelė ir (ar) naujas pasas išsiunčiami saugiu būdu arba kai keičiama asmens tapatybės kortelė ir (ar) keičiamas pasas negalioja, nes pasibaigęs jų galiojimo laikas. Atsiimant naują asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą, kuriuose pakeisti asmens duomenys, turi būti pateikta turima galiojanti asmens tapatybės kortelė ir (ar) turimas galiojantis pasas.“
5 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Ministerija), turėdama tikslą suteikti galimybę užsienio valstybėse nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams gauti pasą ir tais atvejais, kai dėl kelionių ribojimų nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų, ekstremalių įvykių ar karantino laikotarpiu jie negali asmeniškai atvykti pateikti prašymo ir dokumentų dėl asmens tapatybės dokumento išdavimo į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) arba Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą (toliau – konsulinė įstaiga), siūlo papildyti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4391(2) (toliau – Projektas Nr. 1) nuostata, kad jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų, ekstremalių įvykių ir (ar) karantino laikotarpiu užsienio valstybėse taikomų valstybių sienų kirtimo ir (arba) judėjimo ribojimų asmenys neturi galimybės atvykti į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą, konsulinė įstaiga šių asmenų tapatybe įsitikina ir prašymą bei dokumentus dėl paso išdavimo ar keitimo iš jų priima vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.
COVID-19 (koronaviruso) pandemijos laikotarpiu į Ministeriją ir konsulines įstaigas dažnai kreipiasi nuolat užsienio valstybėse gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių paso galiojimo laikas pasibaigė, pasas tapo netinkamas naudoti arba buvo prarastas, taip pat kurių užsienio šalyse gimusiems vaikams reikalingas pirmasis asmens tapatybę ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas. Minėtieji piliečiai dėl pandemijos laikotarpiu nustatytų valstybių sienų kirtimo ir transporto judėjimo ribojimų negali asmeniškai atvykti į konsulinę įstaigą ir pateikti prašymo dėl asmens dokumento išdavimo arba grįžti į Lietuvą ir tokį prašymą pateikti Migracijos departamento teritoriniam skyriui. Problema itin aktuali Lietuvos Respublikos piliečiams, esantiems Singapūre, Indonezijoje ir Tailande, nes ten nėra Lietuvos Respublikos atstovybės ir jie privalo kreiptis į artimiausias kitose valstybėse esančias atstovybes. Be galiojančių asmens tapatybę ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų tokiems asmenims jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėse kyla teisinių padarinių, įskaitant prievolę išvykti iš šalies.
Ieškant tinkamiausio susiklosčiusios situacijos sprendimo būdo, buvo apsvarstyta laikino paso išdavimo tvarkos keitimo alternatyva ir konstatuota, kad laikino paso kaip laikino kelionės dokumento paskirtis yra leisti keliaujantiems piliečiams tęsti kelionę į kitas užsienio šalis ir sugrįžti į Lietuvą, o tais atvejais, kai taikomi sienų kirtimo ir (arba) asmenų judėjimo ribojimai, nuolat užsienio valstybėse gyvenantiems piliečiams reikalingas ne laikinas kelionės dokumentas, o asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis dokumentas, t. y. pasas. Be to, laikinas pasas negali būti išduodamas asmenims, kuriems dar nebuvo išduotas asmens tapatybės dokumentas, t. y. užsienyje gimusiems piliečių vaikams. Prieita prie išvados, kad nesant galimybės paimti visų reikalingų asmens biometrinių duomenų būtų tikslinga išduoti pasą, galiojantį iki 12 mėnesių. Ministerija siūlo Projekto Nr. 1 6 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti teisinį pagrindą konsulinėms įstaigoms priimti prašymą ir dokumentus dėl paso išdavimo (ar keitimo) ir įsitikinti asmens tapatybe nuotoliniu būdu, jei piliečiai negali asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų, ekstremalių įvykių ir (ar) karantino užsienio valstybėse. Tokia tvarka būtų taikoma tik išduodant pasą – pagrindinį asmens tapatybės dokumentą, skirtą vykti į užsienio valstybes. Projekto Nr. 1 6 straipsnio 5 dalį siūloma išdėstyti taip:
„5. Dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo
pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje piliečiui kreipiasi jo globėjas ar kitas teisėtas atstovas.
Jeigu pilietis, kuris dėl negalios arba dėl atliekamų arešto, laisvės atėmimo bausmės, arba dėl teismo nutartimi taikomos priverčiamosios medicinos priemonės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, negali pats atvykti į Migracijos departamentą ar į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ir pateikti prašymą ir dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo, Migracijos departamentas ar Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga šio piliečio tapatybe įsitikina ir prašymą bei dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo iš jo priima vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Jeigu pilietis, kuris dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų, ekstremalių įvykių ir (ar) karantino laikotarpiu užsienio valstybėse taikomų valstybių sienų kirtimo ir (arba) judėjimo jų teritorijose ribojimų negali atvykti į Migracijos departamentą ar į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą pateikti prašymo ir dokumentų dėl paso išdavimo ar keitimo, Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga šio piliečio tapatybe įsitikina ir prašymą bei dokumentus dėl paso išdavimo ar keitimo iš jo priima vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.“
kuo ankstesnį siūlomos nuostatos įsigaliojimą. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Edmundas Pupinis Jurgis
14 Argumentai: Pasiūlymu siekiama nustatyti, kad išduotos asmens tapatybės kortelės galiojimo laikas piliečiams nuo 70 metų būtų neterminuotas.
Toks sprendimas leistų vyresnio amžiaus žmonėms išvengti nereikalingos administracinės naštos keičiant asmens dokumentus. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
4) išduota piliečiui nuo 70 metų – 20 metų neterminuotai.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Patobulintame įstatymo projekte siūloma numatyti galiojimo laiką 30 metų. 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 444/2009) priedo 2 straipsnyje nurodoma, kad pase ar kelionės dokumente turi būti mašininio skaitymo biografinių duomenų lapas, atitinkantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) dokumento Nr. 9303 1 dalies (mašininio skaitymo pasai) reikalavimus. Pagal šiame ICAO dokumente nustatytus reikalavimus duomenų lape be kitų atitinkamo dokumento turėtojo asmens duomenų turi būti įrašyta ir dokumento išdavimo bei jo galiojimo pabaigos data. Pagal Europos Sąjungos teisės aktus dokumento su nenustatyta galiojimo pabaiga negali būti, nes dokumento galiojimas įrašomas kaip privalomas duomuo į dokumento (paso, kortelės) mašininio nuskaitymo zoną (Machine Readable Zone – MRZ), kurioje pateikiama dalis informacijos iš vizualinio patikrinimo zonos ir kuri leidžia dokumentų skaitytuvais nuskaityti ir patikrinti dokumento autentiškumą ir dokumento turėtojo tapatybę. 2.
nariai Eugenijus Jovaiša Povilas Urbšys
55 Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis nustato, kad „Valstybinė kalba – lietuvių kalba.“ Piliečio asmens dokumentas yra vienas iš svarbiausių piliečio dokumentų, todėl asmens vardas ir pavardė turėtų būti įrašomi tokiuose dokumentuose valstybine kalba, nepažeidžiant konstitucinio principo. Lietuvių kalbos abėcėlė yra tai, kas taip pat sudaro valstybinę kalbą. Atsižvelgiant į šiuolaikinio pasaulio asmenų judumą ir komunikacines aplinkybes, galėtų būti pateisinamas poreikis tokiuose dokumentuose vardą ir pavardę kitoje tokio dokumento vietoje užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis. Pasiūlymas:
Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
įrašomi valstybine kalba. lietuviškais rašmenimis, Piliečio vardas (vardai) ir pavardė įrašomi valstybine kalba - lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis ir pagal tarimą. piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Drauge su šiais privalomais užrašais valstybine kalba, piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė gali būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys). Šie užrašai kita kalba pase rašomi kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje – kitoje kortelės pusėje. Nepritarti Įstatymo galiojančioje redakcijoje yra identiška nuostata. Pasiūlymas neatitinka įstatymo paskirties.
Pažymėtina, kad Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas nereglamentuoja vardų ir pavardžių rašymo, o tik nustato, kad duomenys įrašomi lietuvių kalba, vardai ir pavardės – teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi vardų ir pavardžių rašymas yra ne šio teisės akto reguliavimo dalykas. Be to, visuose išduodamuose dokumentuose (ne tik pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, bet ir vairuotojo, pensininko, moksleivio ar kt. pažymėjimuose) turi būti vienodos taisyklės asmenvardžių rašymui, todėl asmenvardžių rašymas turi būti reglamentuotas ne Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatyme, o atskirame, apimančiame visus dokumentus, teisės akte. Atkreipiame dėmesį, kad dėl analogiško Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3796 Vyriausybė
negali būti pritarta šiam įstatymo projektui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. Xii-1519 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4391 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė