Projekto lyginamasis variantas
7,
straipsniŲ pakeitimo
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) politinių partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti , pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų ir ar referendumų komisijose, organizuojančiose ir vykdančiose Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, referendumą, patirties.“
2Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Partijos (koalicijos), gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) Šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytos politinės partijos turi teisę iki Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo pasiūlyti į ją po vieną atstovą.“
3Pakeisti 7 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Visais atvejais asmenų, paskirtų į Vyriausiąją rinkimų
komisiją iš teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi būti ne mažiau kaip politinių partijų (koalicijų) pasiūlytų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, Komisija padidinama po lygiai iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų.“
išdėstyti taip:
„11) Seimas priima nutarimą atleisti jį iš Vyriausiosios
rinkimų komisijos narių pagal politinės partijos (koalicijos) motyvuotą teikimą atšaukti pasiūlytą atstovą.“ 2.
Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 12 punktu ir jį išdėstyti taip: „
12) politinė partija, pasiūliusi Vyriausiosios rinkimų komisijos narį, nebeatitinka Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme nustatytų reikalavimų valstybės biudžeto asignavimams gauti. “
Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimami
atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Kai balsai pasidalija po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Vyriausiosios rinkimų komisijos narys, kurį į šią komisiją pasiūlė politinė partija (koalicija) , nedalyvauja Vyriausiajai rinkimų komisijai rengiant, svarstant ir priimant sprendimus dėl šios politinės partijos (koalicijos) rinkimuose keliamo kandidato registravimo, atsisakymo kandidatą registruoti, kandidato registravimo panaikinimo, šios politinės partijos (koalicijos) jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo, dėl šiurkštaus įstatymų pažeidimo, galinčio turėti įtakos valstybės biudžeto asignavimų skyrimui politinei partijai.“
1Įsigaliojus šiam įstatymui,
politinės partijos, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti ir kurios neturi savo atstovų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, turi teisę pasiūlyti po vieną atstovą į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius. 2.
2Jeigu, vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi paskyrus Vyriausiosios rinkimų komisijos narius, asmenų, paskirtų į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, tampa mažiau kaip politinių partijų pasiūlytų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių, Komisija padidinama po lygiai iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Guoda Burokienė Valentinas Bukauskas Vytautas Kamblevičius Gintautas Kindurys Vanda Kravčionok Povilas Urbšys Ričardas Juška Zenonas Streikus
Projekto Nr. XIIIP- 4386 (2) lyginamasis variantas
20
1Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) politinių partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje atitinkančių Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme nustatytus kriterijus ir sąlygas, pagal kuriuos nustatomas valstybės biudžeto asignavimų dydis politinės partijos veiklai finansuoti , pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų ir ar referendumų komisijose, organizuojančiose ir vykdančiose Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, referendumą, patirties.“
2Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Partijos (koalicijos), gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) Šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytos politinės partijos turi teisę iki į Vyriausi osios ąją rinkimų komisij os ą sudarymo pasiūlyti į ją po vieną atstovą.“
3Pakeisti 7 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Visais atvejais asmenų, paskirtų į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi būti ne mažiau kaip politinių partijų (koalicijų) pasiūlytų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, Komisija padidinama po lygiai iš teisingumo ministro , ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų.“ 2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas 1.
išdėstyti taip:
„11) Seimas priima nutarimą atleisti jį iš Vyriausiosios
rinkimų komisijos narių pagal politinės partijos (koalicijos) motyvuotą teikimą atšaukti pasiūlytą atstovą ; . “. 2. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 12 punktu: „
atleisti jį iš Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko motyvuotą teikimą atšaukti politinės partijos pasiūlytą atstovą , kai politinė partija nebeatitinka Politinių partijų įstatyme nustatytų kriterijų ir sąlygų, pagal kuriuos nustatomas valstybės biudžeto asignavimų dydis politinės partijos veiklai finansuoti . “
Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimami
atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Kai balsai pasidalija po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Vyriausiosios rinkimų komisijos narys, kurį į šią komisiją pasiūlė politinė partija (koalicija) , nedalyvauja Vyriausiajai rinkimų komisijai rengiant, svarstant ir priimant sprendimus dėl šios politinės partijos (koalicijos) rinkimuose keliamo kandidato registravimo, atsisakymo kandidatą registruoti, kandidato registravimo panaikinimo, šios politinės partijos (koalicijos) jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo, dėl šiurkštaus įstatymų pažeidimo, galinčio turėti įtakos valstybės biudžeto asignavimų skyrimui politinei partijai.“
1Įsigaliojus šiam įstatymui,
politinės partijos, kurios atitinka Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme nustatytus kriterijus ir sąlygas, pagal kuriuos nustatomas valstybės biudžeto asignavimų dydis politinės partijos veiklai finansuoti, ir kurios neturi savo atstovų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, turi teisę pasiūlyti po vieną atstovą į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius. 2.
Vyriausiosios rinkimų komisijos narius, asmenų, paskirtų į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, tampa mažiau kaip politinių partijų pasiūlytų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių, Vyriausioji rinkimų komisija padidinama po lygiai narių iš teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO
rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Vienas Vyriausios rinkimų komisijos uždavinių yra įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimą. Įstatymo projekto tikslas yra sudaryti galimybes visoms valstybės biudžeto asignavimus gaunančioms partijoms dalyvauti Vyriausiosios rinkimų komisijos darbe. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Pagal galiojantį reguliavimą partijos, gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę siūlyti asmenis į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma į Įstatymą įtraukti nuostatas, sudarančias galimybes partijoms, gaunančioms valstybės biudžeto asignavimus, turėti savo atstovus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Išplėtus partijų, turinčių teisę siūlyti asmenis į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius, sąrašą, tikimasi daugiau pasitikėjimo rinkimų organizavimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma . 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įtaka nenumatoma. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įtaka nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. 2019 m. duomenimis vidutinės išlaidos vieno Vyriausiosios rinkimų komisijos nario darbo užmokesčiui (įskaitant socialinio draudimo įmokas ir kitus mokesčius) yra 15 000 eurų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „Vyriausioji rinkimų komisija“, „finansuojama partija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Guoda Burokienė Valentinas Bukauskas Vytautas Kamblevičius Gintautas Kindurys Vanda Kravčionok Povilas Urbšys Ričardas Juška Zenonas Streikus
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 5 punkte siūloma pakeisti Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) sudarymo tvarką. Teisė deleguoti VRK narius būtų siejama ne su politinės partijos turimu rinkėjų pasitikėjimu, nustatomu pagal kas 4 metus vykstančius Seimo rinkimus (toks rinkėjų pasitikėjimo nustatymo ciklas sutampa ir su VRK sudarymo ciklu), o su valstybės biudžeto asignavimų politinei partijai skyrimu. VRK narius siūlytų ne politinės partijos, „gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje“, o politinės partijos, „kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti“. Atkreipiame dėmesį, kad politinių partijų, turinčių teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalį yra daugiau, nei politinių partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje 2016 m. vykusiuose eiliniuose Seimo rinkimuose. Taigi, pagal siūlomą teisinį reguliavimą turėtų būti keičiama VRK sudėtis. Š iuo metu VRK yra sudaryta iš 13 VRK narių, iš kurių 6 yra politinių partijų pasiūlyti asmenys. Pasikeitus į VRK narius politinių partijų pasiūlytų ir paskirtų iš teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų proporcijai (pastarųjų tarptų mažiau, nei pasiūlytų politinių partijų) VRK narių skaičius turėtų būti padidintas po lygiai iš teisingumo ministro, Lietuvos Teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų.
Toks teisinis reguliavimas gali turėti įtakos VRK darbo organizavimui, nes padidėtų VRK narių skaičius (atitinkamai ir šiai komisijai skiriamų asignavimų išlaidos). Pažymėtina, kad projektas teikiamas 2016 metų eiliniuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais, kai pagal Konstitucijos 57 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą taisyklę 2020 metų spalio 11 d. turėtų vykti eiliniai Seimo rinkimai. Juos skelbia Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų (Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Respublikos Prezidentui dekretu paskelbus Seimo rinkimų datą prasidės Seimo rinkimų agitacijos kampanijos etapas (Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 4 straipsnio
įgyvendina Seimo rinkimų įstatyme, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme, Politinių partijų įstatyme ir kituose įstatymuose įtvirtintus įgaliojimus ir priima atitinkamus sprendimus. Jeigu būtų pritarta projekte siūlomai įtvirtinti VRK formavimo tvarkai ir projekto 4 straipsnyje nustatytoms jo taikymo nuostatoms nedelsiant įstatymui įsigaliojus, diskutuotina, ar atsižvelgiant į Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpį įstatymo taikymas neturėtų būti siejamas su keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytu naujos sudėties VRK sudarymu po Seimo rinkimų.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos komisijos
„Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos), veikiančios kaip Europos Tarybos
patariamoji institucija, 2002 m. spalio 18–19 d. vykusioje 52-ojoje plenarinėje sesijoje priimto Gerosios rinkimų praktikos kodekso II dalies 2 straipsnio b punkto nuostatas, kad esminiai rinkimų įstatymų elementai, įskaitant rinkimų sistemos nustatymą, narystę rinkimų komisijose ar rinkimų teritorijų ribų nustatymą, neturėtų būti keičiami likus mažiau nei vieneriems metams iki rinkimų. Konstitucinis Teismas 2019 m. vasario 15 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad Gerosios rinkimų praktikos kodekse teisės aktų stabilumo užtikrinimas pripažintas esminiu dalyku garantuojant rinkimų proceso patikimumą. 2. Projekte politinės partijos teisė turėti savo atstovą VRK skirtingose nuostatose siejama su skirtingais politinės partijos požymiais. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 5 punkte bei projekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad kandidatus į VRK narius siūlo politinės partijos, „kurioms skiriami valstybės asignavimai <...>“, o 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatoma, kad VRK nario įgaliojimai nutrūksta, jei jį pasiūliusi politinė partija „nebeatitinka <...> nustatytų reikalavimų valstybės biudžeto asignavimams gauti“. Toks siūlomas reguliavimas diskutuotinas keliais aspektais. 2.1. Svarstytina, ar neturėtų būti nustatyti vienodi kandidatą siūlančiai (pasiūliusiai) politinei partijai ir VRK nario skyrimo, ir įgaliojimų netekimo atveju.
Reikalavimai, kuriuos turi atitikti politinė partija tam, kad ji turėtų „ teisę į valstybės biudžeto asignavimus <...> “, nustatyti Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra formalūs ir siejami iš esmės su politinės partijos galimybe apskritai veikti, o ne su turimu rinkėjų pasitikėjimu. Tuo tarpu konkrečių valstybės biudžeto asignavimų skyrimas tokią teisę turinčioms politinėms partijoms reglamentuojamas Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 2-6 dalyse. Asignavimų skyrimas nėra garantuojamas visoms tokią teisę turinčioms politinėms partijoms, o siejamas su turimu rinkėjų palaikymu - galiojančiais Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą rezultatais. Pagal projektu siūlomą reguliavimą galėtų susidaryti situacija, kai politinės partija nebetektų teisės siūlyti VRK nario kandidatūros (jai nebūtų skiriami valstybės biudžeto asignavimai), tačiau jos pasiūlytas VRK narys išlaikytų turimus įgaliojimus, nes politinė partija vis dar turėtų „teisę į valstybės biudžeto asignavimus“. 2.2. Formuluotė „nebeatitinka <...> nustatytų reikalavimų valstybės biudžeto asignavimams gauti“ gali būti suprantama dvejopai - ir kaip reikalavimai politinėms partijoms, kurios „ turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus “ ir kaip reikalavimai, kad asignavimai paskirstomi „ toms šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų “. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad politinei partijai, net ir atitinkančiai visus Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus kriterijus, pagal
valstybės biudžeto asignavimai gali būti neskiriami arba skiriami ribotai.
Kaip minėta, šie du reikalavimai yra nevienodos apimties, todėl projekto nuostatos turėtų būti formuluojamos tiksliai laikantis Politinių partijų 21 straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatytos terminijos. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad politinės partijos teisė į valstybės biudžeto dotaciją yra siejama ne vien su Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytomis sąlygomis, bet ir su šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų šios dotacijos skyrimo ribojimu „Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta, kad politinė partija šiurkščiai pažeidė šį įstatymą arba padarė šiurkštų politinės kampanijos finansavimo pažeidimą, šiai politinei partijai Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu iki dvejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos valstybės biudžeto asignavimai neskiriami. Jeigu nustatoma, kad politinė partija pažeidė šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu politinei partijai neskiriama valstybės biudžeto asignavimų suma, atitinkanti nepaviešintų sutarčių, sudarytų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, vertę. Dėl šių priežasčių nepaskirstyti valstybės biudžeto asignavimai grąžinami į valstybės biudžetą“. 2.3.
siūlyti VRK narį) būtų siejama ne su asignavimų paskyrimu politinei partijai, o su teise į šiuos asignavimus, turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtas tokios teisės įgijimo ar pabaigos momentas (pavyzdžiui, rinkimų galutinių rezultatų oficialus paskelbimas) bei subjektas, kuris pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas oficialiai apskaičiuotų ir priimtų sprendimą dėl sąlygas atitinkančių politinių partijų. Atkreipiame dėmesį, kad VRK tokią pareigą turi du kartus per metus – skirstydama valstybės biudžeto asignavimus iki balandžio 15 ir lapkričio 15 dienos (Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 5 dalis). Pagal projektu siūlomą reguliavimą galima situacija, kai oficialiai paskelbus, pavyzdžiui, Seimo rinkimų galutinius rezultatus, politinei partijai nebegali būti skiriami asignavimai, tačiau iki sprendimo neskirti jai konkretaus pusmečio asignavimų (atitinkamai ir iki VRK pareigos atlikti minėtus apskaičiavimus) gali būti likę 6 mėnesiai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIIP- 4386
14
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Kęstutis Masiulis, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: nėra. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) sudarymo tvarką. Teisė deleguoti VRK narius būtų siejama ne su politinės partijos turimu rinkėjų pasitikėjimu, nustatomu pagal kas 4 metus vykstančius Seimo rinkimus (toks rinkėjų pasitikėjimo nustatymo ciklas sutampa ir su VRK sudarymo ciklu), o su valstybės biudžeto asignavimų politinei partijai skyrimu. VRK narius siūlytų ne politinės partijos, „gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje“, o politinės partijos, „kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti“.
Atkreipiame dėmesį, kad politinių partijų, turinčių teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalį yra daugiau, nei politinių partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje 2016 m. vykusiuose eiliniuose Seimo rinkimuose. Taigi, pagal siūlomą teisinį reguliavimą turėtų būti keičiama VRK sudėtis. Š iuo metu VRK yra sudaryta iš 13 VRK narių, iš kurių 6 yra politinių partijų pasiūlyti asmenys. Pasikeitus į VRK narius politinių partijų pasiūlytų ir paskirtų iš teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų proporcijai (pastarųjų tarptų mažiau, nei pasiūlytų politinių partijų) VRK narių skaičius turėtų būti padidintas po lygiai iš teisingumo ministro, Lietuvos Teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų. Toks teisinis reguliavimas gali turėti įtakos VRK darbo organizavimui, nes padidėtų VRK narių skaičius (atitinkamai ir šiai komisijai skiriamų asignavimų išlaidos). Nepritarti Didesnis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narių skaičius reikš, kad daugiau politinių partijų turės savo atstovus VRK veikloje, taigi VRK narių skaičiaus didinimas proporcingai didintų VRK veiklos skaidrumą, taip pat pagerintų tokias demokratijos sritis kaip atstovavimą ir proporcingumą.
Išplėtus partijų, turinčių teisę siūlyti asmenis į VRK narius, sąrašą ir dėl to padidėjus VRK narių skaičiui, taip pat proporcingai padidėjus VRK narių, pasiūlytų ir paskirtų iš teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų, skaičiui, bendras VRK narių skaičius padidės tik tiek, kad neprireiks ženkliai padidinti VRK skiriamų asignavimų, kadangi vidutinės išlaidos vieno VRK nario darbo užmokesčiui (įskaitant socialinio draudimo įmokas ir kitus mokesčius) yra tik 15 000 eurų per vienerius metus (2019 m. duomenimis). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
124121
teisė turėti savo atstovą VRK skirtingose nuostatose siejama su skirtingais politinės partijos požymiais. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 5 punkte bei projekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad kandidatus į VRK narius siūlo politinės partijos, „kurioms skiriami valstybės asignavimai <...>“, o 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatoma, kad VRK nario įgaliojimai nutrūksta, jei jį pasiūliusi politinė partija „nebeatitinka <...> nustatytų reikalavimų valstybės biudžeto asignavimams gauti“. Toks siūlomas reguliavimas diskutuotinas keliais aspektais. 2.1. Svarstytina, ar neturėtų būti nustatyti vienodi kandidatą siūlančiai (pasiūliusiai) politinei partijai ir VRK nario skyrimo, ir įgaliojimų netekimo atveju.
Reikalavimai, kuriuos turi atitikti politinė partija tam, kad ji turėtų „ teisę į valstybės biudžeto asignavimus <...> “, nustatyti Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra formalūs ir siejami iš esmės su politinės partijos galimybe apskritai veikti, o ne su turimu rinkėjų pasitikėjimu. Tuo tarpu konkrečių valstybės biudžeto asignavimų skyrimas tokią teisę turinčioms politinėms partijoms reglamentuojamas Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 2-6 dalyse. Asignavimų skyrimas nėra garantuojamas visoms tokią teisę turinčioms politinėms partijoms, o siejamas su turimu rinkėjų palaikymu
Parlamentą rezultatais. Pagal projektu siūlomą reguliavimą galėtų susidaryti situacija, kai politinės partija nebetektų teisės siūlyti VRK nario kandidatūros (jai nebūtų skiriami valstybės biudžeto asignavimai), tačiau jos pasiūlytas VRK narys išlaikytų turimus įgaliojimus, nes politinė partija vis dar turėtų „teisę į valstybės biudžeto asignavimus“. 2.2. Formuluotė „nebeatitinka <...> nustatytų reikalavimų valstybės biudžeto asignavimams gauti“ gali būti suprantama dvejopai - ir kaip reikalavimai politinėms partijoms, kurios „ turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus “ ir kaip reikalavimai, kad asignavimai paskirstomi „ toms šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų
“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad politinei partijai, net ir atitinkančiai
visus Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus kriterijus, pagal 20 straipsnio 4 dalį dėl padarytų įstatymų pažeidimų tam tikrą ribotą laiką valstybės biudžeto asignavimai gali būti neskiriami arba skiriami ribotai.
Kaip minėta, šie du reikalavimai yra nevienodos apimties, todėl projekto nuostatos turėtų būti formuluojamos tiksliai laikantis Politinių partijų 21 straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatytos terminijos. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad politinės partijos teisė į valstybės biudžeto dotaciją yra siejama ne vien su Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 1 ir
nustatytų šios dotacijos skyrimo ribojimu „Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta, kad politinė partija šiurkščiai pažeidė šį įstatymą arba padarė šiurkštų politinės kampanijos finansavimo pažeidimą, šiai politinei partijai Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu iki dvejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos valstybės biudžeto asignavimai neskiriami. Jeigu nustatoma, kad politinė partija pažeidė šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu politinei partijai neskiriama valstybės biudžeto asignavimų suma, atitinkanti nepaviešintų sutarčių, sudarytų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, vertę. Dėl šių priežasčių nepaskirstyti valstybės biudžeto asignavimai grąžinami į valstybės biudžetą“. 2. 3.
teisė siūlyti VRK narį) būtų siejama ne su asignavimų paskyrimu politinei partijai, o su teise į šiuos asignavimus, turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtas tokios teisės įgijimo ar pabaigos momentas (pavyzdžiui, rinkimų galutinių rezultatų oficialus paskelbimas) bei subjektas, kuris pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas oficialiai apskaičiuotų ir priimtų sprendimą dėl sąlygas atitinkančių politinių partijų. Atkreipiame dėmesį, kad VRK tokią pareigą turi du kartus per metus – skirstydama valstybės biudžeto asignavimus iki balandžio 15 ir lapkričio 15 dienos (Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 5 dalis). Pagal projektu siūlomą reguliavimą galima situacija, kai oficialiai paskelbus, pavyzdžiui, Seimo rinkimų galutinius rezultatus, politinei partijai nebegali būti skiriami asignavimai, tačiau iki sprendimo neskirti jai konkretaus pusmečio asignavimų (atitinkamai ir iki VRK pareigos atlikti minėtus apskaičiavimus) gali būti likę 6 mėnesiai. Pritarti Įstatymų leidėjas turi nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įtvirtintos tokios politinių partijų dalyvavimo VRK veikloje sąlygos, kurios darytų teigiamą įtaką daugiapartinės sistemos laisvai raidai. Suteikiant teisę tik toms politinėms partijoms, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti, turėti savo atstovus VRK, politinės partijos, kurioms dėl padarytų įstatymų pažeidimų tam tikrą ribotą laiką valstybės biudžeto asignavimai gali būti neskiriami, negalėtų pilnavertiškai dalyvauti VRK veikloje, t. y. siūlyti kandidatą į VRK narius arba jo įgaliojimai pasibaigtų. Todėl teisė politinei partijai siūlyti kandidatą į VRK narius ir VRK nario įgaliojimų pabaiga turi būti siejama ne su valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti (ne)skyrimu, o su teise pretenduoti į šiuos asignavimus. Žr. komiteto pasiūlymus Nr. 1, 3 ir 4. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Pažymėtina, kad projektas teikiamas 2016 metų eiliniuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais, kai pagal Konstitucijos 57 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą taisyklę 2020 metų spalio 11 d. turėtų vykti eiliniai Seimo rinkimai. Juos skelbia Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų (Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Respublikos Prezidentui dekretu paskelbus Seimo rinkimų datą prasidės Seimo rinkimų agitacijos kampanijos etapas (Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo
etape) VRK įgyvendina Seimo rinkimų įstatyme, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme, Politinių partijų įstatyme ir kituose įstatymuose įtvirtintus įgaliojimus ir priima atitinkamus sprendimus. Jeigu būtų pritarta projekte siūlomai įtvirtinti VRK formavimo tvarkai ir projekto 4 straipsnyje nustatytoms jo taikymo nuostatoms nedelsiant įstatymui įsigaliojus, diskutuotina, ar atsižvelgiant į Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpį įstatymo taikymas neturėtų būti siejamas su keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytu naujos sudėties VRK sudarymu po Seimo rinkimų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos), veikiančios kaip Europos Tarybos patariamoji institucija, 2002 m. spalio 18–19 d. vykusioje 52-ojoje plenarinėje sesijoje priimto Gerosios rinkimų praktikos kodekso II dalies 2 straipsnio b punkto nuostatas, kad esminiai rinkimų įstatymų elementai, įskaitant rinkimų sistemos nustatymą, narystę rinkimų komisijose ar rinkimų teritorijų ribų nustatymą, neturėtų būti keičiami likus mažiau nei vieneriems metams iki rinkimų.
Konstitucinis Teismas 2019 m. vasario 15 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad Gerosios rinkimų praktikos kodekse teisės aktų stabilumo užtikrinimas pripažintas esminiu dalyku garantuojant rinkimų proceso patikimumą. Nepritarti Pagrindinis šio projekto tikslas yra sudaryti galimybę, kad kuo daugiau politinių partijų galėtų kuo greičiau pradėti dalyvauti VRK veikloje, nes tuomet būtų suformuotos prielaidos visuomenei dar labiau pasitikėti rinkimų organizavimu ir vykdymu, kuomet VRK įgyvendina teisės aktuose įtvirtintus įgaliojimus ir priima atitinkamus sprendimus. Lietuvos valstybėje turi būti užtikrinami laisvi ir periodiški rinkimai, demokratinis sprendimų priėmimo procesas. Vienas iš esminių demokratinės valstybės požymių yra demokratiški rinkimai. Visa tai įmanoma užtikrinti, kuomet rinkimus organizuojanti institucija veikia skaidriai, yra nešališka ir nepasiduoda politiniam spaudimui. Būtent VRK narių skaičiaus padidinimas turi tiesioginės įtakos užtikrinant didesnį skaidrumą demokratiškų rinkimų vykdyme. Pažymėtina, kad pakeitus VRK formavimo tvarką, kuomet būtų padidintas, o ne sumažintas VRK narių skaičius, tai negali būti laikoma ir traktuojama kaip Gerosios rinkimų praktikos kodekso normų pažeidimu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2020-01-14 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7,
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4386(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 2, si ū lome, kad p olitinės partijos teisė turėti savo atstovą VRK projekto nuostatose būtų siejama su vienodais politinės partijos požymiais, t. y. būtų nustatyti vienodi kandidatą siūlančiai (pasiūliusiai) politinei partijai ir VRK nario skyrimo, ir jo įgaliojimų netekimo atveju reikalavimai. Projekto nuostatos formuluojamos laikantis Politinių partijų įstatymo 21 straipsnyje nustatytos terminijos. Be kita ko, pažymėtina, kad projektu siūloma, jog turėti savo atstovą VRK turėtų teisę tos politinės partijos, kurios atitiktų būtent Politinių partijų įstatymo 21 straipsnyje nustatytus atitinkamus kriterijus ir sąlygas, kuriuos atitinkant politinėms partijoms ir nustatomas valstybės biudžeto asignavimų dydis.
Politinė partija įgyja, atitinkamai ir netenka teisės turėti savo atstovą VRK nuo to momento, kuomet VRK, remiantis Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, oficialiai nustato politinei partijai priklausantį valstybės biudžeto asignavimų dydį. Taigi, siūlomas teisinis reguliavimas, kad teisė politinei partijai siūlyti VRK narį ir VRK nario įgaliojimų pabaiga siejama su politinės partijos teise į valstybės biudžeto asignavimus, o ne su šių asignavimų (ne)paskyrimu, aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiant tokios teisės įgijimo ir pabaigos momentą. Pasiūlymas:
1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
5) politinių partijų, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti atitinkančių Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme nustatytus kriterijus ir sąlygas, pagal kuriuos nustatomas valstybės biudžeto asignavimų dydis politinės partijos veiklai finansuoti , pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų ar referendumų komisijose, organizuojančiose ir vykdančiose Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, referendumą, patirties.“
ir savivaldybių komitetas,
2 Argumentai: VRK sudaro Seimas po eilinių ar pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų.
Tuo tarpu rinkimų į Seimą, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą datos yra skirtingos, pvz., rinkimai į Seimą numatomi 2020 m. spalio 11 d.; rinkimai į savivaldybių tarybas - 2023 m. pavasarį; rinkimai į Europos Parlamentą - 2024 m. birželį. Taigi, išplėtus partijų, turinčių teisę siūlyti asmenis į VRK narius, sąrašą, būtina nustatyti, kad politinės partijos, kurios neturėjo atstovo VRK, įgijusios teisę pasiūlyti savo atstovą, iškart galėtų šia teise pasinaudoti ir neturėtų laukti, kol bus sudaroma nauja VRK. Pasiūlymas:
1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
politinės partijos turi teisę iki į Vyriausi osios ąją rinkimų komisij os ą sudarymo pasiūlyti į ją po vieną atstovą.“
ir savivaldybių komitetas,
2 Argumentai: Siūloma, kad būtų numatytas subjektas, kuris būtų atsakingas už politinės partijos atstovo atšaukimo iš VRK narių proceso inicijavimą, kuomet politinė partija nebeatitinka nustatytų kriterijų ir sąlygų turėti savo atstovą VRK. Papildomai žr. komiteto argumentus prie komiteto pasiūlymo Nr. 1. Pasiūlymas:
2 straipsnio 2 dalį, ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 12 punktu:
12) politinė partija, pasiūliusi Seimas priima nutarimą atleisti jį iš Vyriausiosios rinkimų komisijos nar į ių , nebeatitinka Lietuvos Respublikos pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko motyvuotą teikimą atšaukti politin ių ės partij ų os pasiūlytą atstovą , kai politinė partija nebeatitinka Politinių partijų įstatyme nustatytų reikalavimų kriterijų ir sąlygų, pagal kuriuos nustatomas valstybės biudžeto asignavim ams ų gauti dydis politinės partijos veiklai finansuoti . “ Pritarti
1 Argumentai: Žr. komiteto argumentus prie komiteto pasiūlymo Nr. 1. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įsigaliojus šiam įstatymui, politinės partijos, kurio m s skiriami atitinka Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme nustatytus kriterijus ir sąlygas, pagal kuriuos nustatomas valstybės biudžeto asignavim ai ų dydis politinės partijos veiklai finansuoti, ir kurios neturi savo atstovų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, turi teisę pasiūlyti po vieną atstovą į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
alternatyvus balsavimas: A (pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms) – 5, B (projektą atmesti) – 3. Pritarta A. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4386(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas