1835 Įstatymo projektas Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo

Aiškinamasis raštas

2019-12-20 · the official register ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽELDYNŲ ĮSTATYMO Nr. X-1241 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS

ĮSTATYMO NR. I-2223 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymų projektų rengimą

paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (toliau – Įstatymas) nebeatitinka visuomenės poreikių dėl reglamentavimo apimties ir teisinio reguliavimo aiškumo ir suderinamumo su kitais įstatymais reikalavimų: Įstatyme numatytos institucijų funkcijos ir atsakomybė apibrėžtos nepakankamai, Įstatymo nuostatos nebeatitinka išaugusio visuomenės aktyvumo ir noro būti informuotai ir dalyvauti priimant sprendimus dėl želdynų kūrimo bei želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo, nepakankamai reglamentuoti želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo klausimai, Įstatyme nenustatyti kvalifikaciniai reikalavimai želdynus projektuojantiems, želdynus ir želdinius prižiūrintiems ir tvarkantiems asmenims neužtikrina profesionalaus šių darbų atlikimo, taip pat Įstatymo nuostatos nesuderintos su per paskutinius keletą metų pakeistų žemės naudojimą, teritorijų planavimą ir statybos santykius reguliuojančių įstatymų nuostatomis. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant nustatyti aiškesnį želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo teisinį reguliavimą, išplėsti visuomenės galimybes dalyvauti priimant sprendimus dėl želdynų kūrimo bei būti informuotai apie numatomus želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbus, įtvirtinti profesinės kvalifikacijos reikalavimus nepriklausomiems želdynų ir želdinių ekspertams, želdynų projektavimo bei želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbus atliekantiems asmenims bei suderinti Įstatymo nuostatas su žemės naudojimą, teritorijų planavimą ir statybos santykius reguliuojančiais įstatymais. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr.

I-2223 (toliau – AA įstatymas) 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – AAĮ projektas) parengtas siekiant jo 6 straipsnio 7 dalies 7 punktą suderinti su Projekto

5 straipsnyje savivaldybių institucijoms priskirta kompetencija želdynų ir

želdinių valdymo srityje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Įstatymų projektus parengė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė Orinta Kazėnienė, tel. 8 695 74638 el.p. [email protected] (Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiasis patarėjas Algirdas Klimavičius, tel. 8 686 17295, el. p. algirdas.klimavič[email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, želdynų kūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai:

1) Kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“;

2) Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.

D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

3) Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių patvirtinimo“;

4) Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“;

5) Želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-94

„Dėl želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“;

6) Sodmenų kokybės reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-674 „Dėl sodmenų kokybės reikalavimų patvirtinimo“;

7) Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45

„Dėl medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose,

apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių patvirtinimo“;

8) Želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.

D1-675 „Dėl želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“;

9) Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 „Dėl želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“;

10) Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-31

„Dėl želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programos patvirtinimo“;

11) Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-673 „Dėl želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo patvirtinimo“;

12) Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-719 „Dėl atskirųjų ir priklausomųjų

želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

13) Želdynų projektų rengimo vadovo atestavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. D1-49 „Dėl želdynų projektų rengimo vadovo atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

14) Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.

D1-694 „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

15) Kriterijai, pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi želdiniai, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-716 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi želdiniai, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo“;

16) Atskirųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-62 „Dėl atskirųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento patvirtinimo“;

17) Metinės statistinės ataskaitos apie savivaldybės teritorijoje esamus, sutvarkytus, įkurtus naujus želdynus teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-718 „Dėl metinės statistinės ataskaitos apie savivaldybės teritorijoje esamus, sutvarkytus, įkurtus naujus želdynus teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

18) Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr.

D1-269

„Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio

kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“;

19) Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 „Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės patvirtinimo“. Nežiūrint teisės aktų, reglamentuojančių želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, gausos, želdynų ir želdinių apsauga ir tvarkymas daugelyje savivaldybių kelia daug problemų. Pastaruoju metu ypač padaugėjo pavienių asmenų, visuomeninių organizacijų skundų dėl miestuose ir miesteliuose vykdomo viešųjų erdvių, želdynų tvarkymo, kurio metu yra beatodairiškai kertami medžiai. Visuomenės atstovai skundžiasi ir piktinasi, kad jie nebūna laiku ir tinkamai supažindinami su rengiamais projektais, nevyksta diskusijos, neįtraukiami į sprendimų priėmimą, neatsižvelgiama į visuomenės nuomonę. Skundžiamasi, kad dažnai apie vykdomus projektus sužinoma iš pažymėtų kirsti ar jau nukirstų medžių, priekaištaujama, kad savivaldybės projektų derinimą su visuomene atlieka formaliai. Šiuo metu Įstatymo 16 straipsnyje visuomenės informavimas ir galimybė dalyvauti priimant sprendimus dėl želdynų kūrimo, želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo reglamentuota fragmentiškai, nenustatant informavimo būdo, periodiškumo, terminų.

Įstatyme numatyti tik keli visuomenės informavimo atvejai: savivaldybės turi užtikrinti želdynų ir želdinių inventorizacijos, jų būklės stebėsenos duomenų viešumą, turi informuoti visuomenę, kai numatoma vykdyti želdynų tvarkymo, kūrimo, medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo darbus, kai keičiama žemės sklypo, kuriame auga želdiniai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, supažindinti visuomenę su želdynų ir želdinių būklę keičiančiais projektais. Profesionalus želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimas – šiuo metu ypač aštrus klausimas. Naujų želdynų kūrimo ir esamų želdynų pertvarkymo sėkmė labai priklauso nuo tinkamai ir atsakingai parengtų želdynų projektų. Atlikus savivaldybių apklausą apie želdynų projektų rengimą ir įgyvendinimą, didžiausios problemos šioje srityje įvardintos šios: želdynų projektus dažnai rengia ir jiems vadovauja ne želdynų srities specialistai, projektų sprendiniai nederinami prie esamos gamtinės situacijos, dėl takų, aikštelių, kitų įrenginių dažnai numatomi kirsti sveiki, brandūs medžiai, netiksliai nurodomi šalinami želdiniai, nenumatoma atlyginti želdinių atkuriamosios vertės, netinkamai suprojektuojami sodinami želdiniai, erdvės. Šios problemos kyla dėl to, kad želdynų projektų rengimo teisinis reguliavimas Įstatyme yra fragmentiškas – 19 straipsnio 3 dalyje nurodoma tik, kad atskirųjų ir priklausomųjų želdynų tvarkymo ir kūrimo projektai rengiami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Įstatyme nėra aiškaus reglamentavimo dėl želdynus projektuojančių, želdynus ir želdinius prižiūrinčių ir tvarkančių specialistų ir darbų vadovų kvalifikacijos reikalavimų ar mokymo.

Projekte siūloma reglamentuoti želdynų kūrimo (želdynų planavimo, želdynų projektavimo ir projektų įgyvendinimo) procesą, numatyti, kad naujiems viešiesiems atskiriesiems želdynams įrengti ar esamiems viešiesiems atskiriesiems želdynams pertvarkyti būtų privaloma parengti želdyno projektą, nustatyti profesinės kvalifikacijos reikalavimus viešuosius želdynus projektuojantiems asmenims. Dėl Įstatyme neapibrėžtų kvalifikacijos reikalavimų želdynus ir želdinius prižiūrintiems ir tvarkantiems asmenims šiuo metu neužtikrinamas profesionalus šių darbų atlikimas. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gamtosaugos asociacijos, biologinio, dekoratyviosios želdininkystės, kraštotvarkos profilio mokslo ir mokymo įstaigos gali apmokyti darbų vadovus, darbininkus želdinių apsaugos tvarkymo, atkūrimo ir naujų želdinių veisimo klausimais, o želdynus ir želdinius tvarkančios įmonės privalo turėti apmokytų specialistų, kuriems būtų suteikta teisė vykdyti želdinių veisimo, augančių medžių ir krūmų genėjimo, želdinių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų, vejų ir gėlynų įrengimo darbus (13 straipsnio 1 dalis). 2018 m. apklausus savivaldybes apie želdynų ir želdinių tvarkymo problemas ir paslaugų kokybę, paaiškėjo, kad daugeliu atveju ši teisinė nuostata neveikia. Apklausos rezultatai parodė, kad 32 proc. savivaldybių želdynų ir želdinių priežiūros darbus organizuoja pačios arba pasitelkia per užimtumo programą įdarbintus asmenis, 38 proc. – paveda darbus atlikti savivaldybės valdomai įmonei. Savivaldybės akcentavo, kad vykdant želdynų tvarkymą ir priežiūrą trūksta kvalifikuotų darbuotojų, didelė jų kaita, trūksta kompetencijos tiek želdynų priežiūrą vykdantiems, tiek juos prižiūrintiems asmenims.

Dėl šios priežasties Projekte siūloma nustatyti profesinės kvalifikacijos reikalavimus viešųjų želdynų ir želdinių priežiūrą ir tvarkymą vykdantiems asmenims. Dar viena problema – Įstatyme nėra reglamentuotas želdinių būklės ekspertizės atlikimas: nenurodyti atvejai, kada privaloma atlikti želdinių būklės ekspertizę, kokios kvalifikacijos asmenys ją gali atlikti, kokiu būdu viešinami ekspertizės duomenys. Dažnai, reikalaujant visuomenei, atlikus želdinių būklės ekspertizę paaiškėja, kad projektuose medžių būklė nurodoma daug blogesnė, nei yra iš tikrųjų. Šiuo metu želdynų ir želdinių ekspertizė reglamentuota poįstatyminiame teisės akte, o Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje tik pateikiama nuostata, kad želdinių būklės ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka atliekama siekiant ginčytinais atvejais įvertinti želdinių ekologinę ir estetinę svarbą. Kvalifikaciniai reikalavimai ekspertizę atliekantiems asmenims nėra aiškiai nustatyti – želdinių būklės ekspertizę vykdo prie savivaldybės visuomeniniais pagrindais veikianti želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, kuri turi pasitelkti atitinkamos srities specialistą(-us) (Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-673, 4 p.).

D1-673, 4 p.). Teisinis reglamentavimas, kai želdinių būklės ekspertizės atlikimas numatomas atlikti tik ginčytinais atvejais, o ją atlikti gali visuomeniniais pagrindais veikianti želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, yra ydingas, todėl Projekte numatyta iš esmės pakeisti želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo reikalavimus, nurodant privalomus ekspertizės atlikimo atvejus, kvalifikacinius reikalavimus nepriklausomiems ekspertams, informacijos apie ekspertizę pateikimo visuomenei terminus ir būdus. Šiuo metu AA įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punktu vietos savivaldos institucijoms želdynų ir želdinių srityje pavestos tik kelios funkcijos: tvarkyti miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengti ir tvirtinti želdinių apsaugos taisykles, skelbti saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. 2008 metais priėmus Įstatymą ir savivaldybių institucijoms pavedus želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymo vykdymą, AA įstatymas nebuvo pakeistas. Atsižvelgiant į tai, AAĮ projekte siūloma suderinti savivaldybių institucijų funkcijas, susijusias su želdynų ir želdinių valdymu, taip, kaip numatyta Projekto 5 straipsnyje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į Projekto derinimo metu gautą Teisingumo ministerijos pastabą dėl Projekte apibrėžtos „želdinių“ sąvokos („želdiniai – ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai, lianos ir žoliniai augalai“) prieštaravimo Žemės įstatymo ir Žemės mokesčio įstatymo nuostatoms dėl apleistų žemės ūkio naudmenų, buvo numatyta rengiamo Želdynų įstatymo netaikyti apleistiems žemės ūkio naudmenų plotams, apaugusiems sumedėjusiais augalais, išskyrus juose augančius saugomus ir saugotinus želdinius.

Projekte siūloma keisti „želdyno“ sampratą. Siūloma želdynu laikyti ne mažesnį kaip 0,01 hektaro želdinių plotą ir želdyno sąvoką apibrėžti taip: „želdynas – ne mažesnis kaip 0,01 hektaro ne miško žemės plotas su želdiniais, kuriame gali būti vandens telkinių, želdyno įtaisinių“. Želdyno plotą siūloma sumažinti nuo Įstatyme buvusio 0,05 ha ploto iki Projekte numatyto 0,01 ha. Pastaruoju metu ypač miestų centruose dėl esamų statinių rekonstravimo, užstatymo tankinimo patraukliose teritorijose pastebimas želdynų plotų mažėjimas. Šiuo želdyno ploto sumažinimu siekiama užkirsti kelią nedidelių želdynų, kaip svarbių gyvenamosios aplinkos objektų, naikinimui, taip pat sudaryti teisines galimybes formuoti mažesnio ploto želdynams skirtus sklypus. Siūlomas želdyno plotas yra susietas su tuo, kad mažiausias žemės sklypo plotas vienbučio gyvenamojo namo statybai yra 0,04 ha, o priklausomųjų želdynų norma procentais nuo žemės sklypo ploto vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose yra ne mažiau kaip 25 proc. nuo žemės sklypo, t. y. 0,01 ha. Projekto

6 straipsnio 2 dalyje išskirtos želdynų sistemos sudėtinės dalys: atskirieji

želdynai, priklausomieji želdynai, pavieniai želdiniai ir jų grupės ir žaliosios jungtys. Skirtingai nei Įstatyme, Projekte siūloma atskira želdynų sistemos dalimi išskirti pavienius želdinius ir jų grupes.

Nedideliuose (mažesniuose nei 0,01 ha) nesuformuotuose žemės plotuose, ypač prie gatvių, pastatų augantys pavieniai želdiniai, reikšmingi formuojant miestų centrų, senamiesčių, tankiai apgyvendintų teritorijų aplinką, svarbūs sujungiant atskiruosius, priklausomuosius želdynus ir žaliąsias jungtis į vientisą želdynų visumą. Pagal esamą teisinį reglamentavimą žaliosios jungtys priskirtos atskiriesiems želdynams. Kadangi Projekte žalioji jungtis apibrėžta kaip želdynų, želdinių grupių, pavienių želdinių, vertikaliųjų ir (ar) stogo želdinių visuma, užtikrinanti ryšius tarp gamtinio karkaso struktūrų, sklypas jungčiai negali būti suformuojamas, todėl Projekte šie želdiniai išskirti iš atskirųjų želdynų, kuriems turi būti formuojami tik jiems skirti žemės sklypai ir atliekamas detalus želdynų ir želdinių inventorizavimas, kategorijos. Projekto

2 straipsnio 2 dalyje sąvokoje „atskirasis želdynas“ išskirtos atskirųjų

želdynų rūšys ir nurodyta, kad jis yra žemės sklype, kuris pagal savo naudojimo būdą priskiriamas prie atskirųjų želdynų teritorijų. Tuo jis skiriasi nuo „priklausomųjų želdynų“, apibrėžtų Projekto 2 straipsnio 10 dalyje. Projekte priklausomasis želdynas suprantamas kaip želdynas, esantis žemės sklype, skirtame statiniams ir įrenginiams, tačiau šis sklypas pagal savo naudojimo būdą priskiriamas kitokioms nei atskirųjų želdynų teritorijoms (pavyzdžiui, gali būti žemės sklypai, skirti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, visuomeninės paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų, komercinės paskirties objektų, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių ir kitoms teritorijoms).

Projekto

6 straipsnio 4 dalyje siūloma nekeisti esamo teisinio reglamentavimo – palikti

miestų ir miestelių želdynų skirstymą į centrinius, rajoninius ir vietinius atskiruosius želdynus, kurių išdėstymo kriterijus miestų ir miestelių planinėje struktūroje ir jų normas tvirtintų aplinkos ministras. Šis siūlymas grindžiamas aiškumo ir efektyvumo principais, nes toks atskirųjų želdynų suskirstymas buvo įteisintas Įstatymą įgyvendinamajame teisės akte, jis yra veiksmingai naudojamas rengiant bet kurio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, yra aiškus, suprantamas ir priimtinas. Atskirieji želdynai miesto teritorijoje išskiriami atsižvelgiant į gyventojų skaičių, miesto planinę struktūrą, želdynų reikšmingumą ir išdėstymo tolygumą. Vietiniai želdynai išdėstomi miesto gyvenamųjų rajonų kvartalų grupėje, rajoniniai želdynai – miesto gyvenamuosiuose rajonuose, centriniai želdynai išdėstomi gerai pasiekiamose miesto vietose ir skirti kelių gyvenamųjų rajonų gyventojų rekreaciniams poreikiams tenkinti. Esminiai Projekte siūlomi Įstatymo pakeitimai, padėsiantys spręsti 3 punkte nurodytas problemas, yra šie:

1) Viešasis interesas ir visuomenės informavimas. Projekte siūloma nustatyti privalomą visuomenės informavimą apie viešųjų atskirųjų želdynų projektų rengimą, sudaryti sąlygas dalyvauti šiame procese teikiant pastabas ir pasiūlymus, įtvirtinta visuomenės teisė reikalauti viešųjų želdynų ir želdinių ekspertizės atlikimo.

Šie reikalavimai padės užtikrinti, kad suinteresuota visuomenė būtų laiku ir tinkamai informuota apie planuojamą želdynų kūrimą ar pertvarkymą ir įtraukta į spendimų priėmimą pradiniame etape, kai yra galimybė svarstyti įvairius galimus želdynų ir želdinių pertvarkymo variantus (alternatyvas) ir priimti su visuomene suderintą tinkamiausią sprendimą. Projekto 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad viešųjų atskirųjų želdynų projektų rengimo parengiamojo etapo metu bus atliekamos vietos gyventojų apklausos ir konsultacijos, kurių metu gyventojai galės išsakyti savo poreikius, teikti pasiūlymus projekto idėjai ir sprendiniams. Projekto 19 straipsnyje numatytas privalomas visuomenės informavimas apie numatomus viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros, tvarkymo ir atkūrimo darbus, išduotus leidimus saugotinų želdinių kirtimui, kitokiam pašalinimui iš augimo vietos ir genėjimui, želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos sprendimus, sodmenų, reikalingų želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo darbams atlikti, poreikį, želdynų ir želdinių inventorizavimo duomenis, informaciją apie želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšų panaudojimą per praėjusius kalendorinius metus, želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą. Projekto 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad suinteresuota visuomenė (asmenys) ne tik turi teisę gauti informaciją apie vykdomus želdynų ir želdinių tvarkymo ir kitus darbus, bet ir patys teikti pasiūlymus želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, viešųjų želdynų kūrimo klausimais.

Atsižvelgiant į tai, kad želdynų apsauga, želdinių kiekio ir rūšių išsaugojimas, jų gerovės užtikrinimas, apsauga nuo neteisėto jų žalojimo ir naikinimo yra visos valstybės bei kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga, Projekto 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys, pastebėję neteisėtą želdinių žalojimą ar naikinimą, turės informuoti želdynų ir želdinių valdytoją, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo kontrolę vykdančią instituciją apie kitų asmenų daromą žalą želdynams ar želdiniams. 2) Želdynų ir želdinių būklės ekspertizė. Projekte siūloma aiškiai reglamentuoti želdynų ir želdinių būklės ekspertizę – numatyti privalomo jos atlikimo atvejus, finansavimą, kvalifikacinius reikalavimus nepriklausomiems želdinių ir želdynų ekspertams, atestatų šiems asmenims išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo esminius reikalavimus. Projekto

22 straipsnyje želdynų ir želdinių būklės ekspertizę siūloma privalomai atlikti

3 atvejais: 1) kai urbanizuotoje teritorijoje numatoma pertvarkyti didesnius

kaip 1 ha ploto viešuosius želdynus; 2) kai numatoma pertvarkyti gatvių želdinius urbanizuotoje teritorijoje, ilgesnėje nei 100 m gatvės atkarpoje, kurioje yra 10 ir daugiau saugotinų želdinių; 3) kai ekspertizę atlikti reikalauja suinteresuota visuomenė, pateikdama rašytinį prašymą, kurį pasirašė ne mažiau kaip 100 asmenų. Privalomai ekspertizei atlikti pasirinkti tie želdinių ir želdynų tvarkymo atvejai, dėl kurių dažniausiai kyla nesutarimai tarp savivaldybių institucijų ir suinteresuotos visuomenės, tai yra atskirųjų želdynų ir gatvių želdinių pertvarkymas.

Savivaldybių institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys želdynų ir želdinių ekspertizės paslaugą turėtų pirkti viešojo pirkimo būdu, jos atlikimas reikalautų finansinių, administracinių ir laiko sąnaudų. Tam, kad nebūtų nepagrįstai reikalaujama želdinių ekspertizę atlikti visais atvejais (net pertvarkant 1-2 medžius, kai medžių pertvarkymu būna suinteresuota tik nedidelė dalis gyventojų), keliamas reikalavimas suinteresuotai visuomenei pateikti 100 asmenų pasirašytą prašymą dėl privalomo želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo. Pagrindinis laukiamas šio teisinio reglamentavimo rezultatas – želdynų ir želdinių būklę vertintų atestuoti nepriklausomi želdynų ir želdinių būklės ekspertai, kurie pateiktų teisingą ir pagrįstą informaciją apie numatytų pertvarkyti želdinių būklę ir, atsižvelgus į ekspertizės išvadą, būtų projektuojami želdynai ar pertvarkomi esami želdiniai. 3) Želdynų projektavimas. Projekto 9 straipsnyje siūloma išsamiau reglamentuoti želdynų projektų rengimą – numatomi atvejai, kada juos privaloma rengti, išskiriami viešųjų želdynų projektų rengimo etapai (parengiamasis, projektavimo, tvirtinimo), įtvirtinamos privalomos vietos gyventojų apklausos ir (ar) konsultacijos dėl jų poreikių parengiamajame etape, projekto idėjos dėl želdyno paskirties ir galimų pagrindinių želdyno projekto sprendinių ir preliminaraus jų įgyvendinimo biudžeto pristatymas ir aptarimas su suinteresuota visuomene bei galutinio želdyno projekto pristatymas suinteresuotai visuomenei. Pagrindinis želdynų projektavimo platesnio reglamentavimo siekis – viešuosius želdynus kurti ir pertvarkyti ne stichiškai, bet rengiant ir įgyvendinant želdynų projektus, kurie dar parengiamajame etape būtų pristatomi ir aptariami su visuomenei.

Projekte nustačius kvalifikacinius reikalavimus viešųjų želdynų projektų vadovams, projektuotojams, želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbų vadovams, laukiama profesionaliai ir kokybiškai parengtų želdynų projektų ir įrengtų želdynų. 4) Viešuosius želdynus projektuojančių, viešuosius želdynus ir želdinius prižiūrinčių ir tvarkančių asmenų kvalifikacijos reikalavimai. Želdynus ir želdinius projektuojančių, tvarkančių ir prižiūrinčių asmenų objektas – gyvi organizmai – želdiniai, kurių būklė, estetinė išvaizda ir ekologinė nauda priklauso nuo jų įveisimo, priežiūros ir tvarkymo. Vienas iš svarbiausių ir sudėtingiausių medžių ir krūmų priežiūros darbų yra genėjimas. Šis darbas ypatingas tuo, kad kiekvienai medžių rūšiai ir želdyno paskirčiai turi būti taikomi skirtingi genėjimo būdai, be to, jie turi būti atlikti tinkamiausiu tos rūšies medžiui metu. Genėti bet kaip ir pavėluotai – reiškia nusilpninti, neatitaisomai sužaloti medžius ir labai sutrumpinti jų amžių ar pasmerkti juos žūčiai. Genint medžius neužtenka nupjauti vieną ar kitą šaką, būtina žinoti, kada ir kaip tai atlikti, dėl to reikalingos įvairiapusės su medžių priežiūra susijusios žinios ir įgūdžiai, aplinkos apsaugos ir darbo saugos reikalavimų išmanymas. Medžių genėjimo specialistai privalo ne tik nugenėti medį, kad jis nekeltų pavojaus žmonėms ar turtui, bet ir nepakenktų paties augalo sveikatai. Todėl Projekto 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad viešųjų želdynų ir želdinių priežiūrą ir tvarkymą, saugotinų medžių genėjimą gali atlikti tik gilių profesinių žinių ir nustatytą kvalifikaciją turintys asmenys.

Taip pat Projekto 20, 21 straipsniuose siūloma aiškiai reglamentuoti želdynus projektuojančių, želdynų ir želdinius prižiūrinčių ir tvarkančių specialistų ir darbų vadovų kvalifikacijos reikalavimus. Siūloma nustatyti, kad viešuosius želdynus ir želdinius prižiūrintys ir tvarkantys specialistai privalo būti išklausę mokymo programą želdynų apsaugos, priežiūros ir tvarkymo srityje ir turėti tai patvirtinantį dokumentą, o viešųjų želdynų projektus rengiantys, viešųjų želdynų projektų rengimui vadovaujantys asmenys bei viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbų vadovai privalo turėti atitinkamą aukštąjį universitetinį ir

(arba) aukštąjį koleginį, ir (arba) aukštesnįjį išsivalinimą ir (ar) darbo patirtį bei reguliariai kelti kvalifikaciją. Projekto

20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos konkrečios studijų kryptys, kurias baigę

asmenys galėtų rengti viešųjų želdynų projektus (architektūros, kraštovaizdžio architektūros, biologijos, ekologijos, gamtinės geografijos, miškininkystės, agronomijos studijų kryptys) ir vadovauti viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbams (architektūros, kraštovaizdžio architektūros, biologijos, ekologijos, gamtinės geografijos, miškininkystės, agronomijos, aplinkos inžinerijos, statybos inžinerijos ar transporto inžinerijos studijų kryptys). Šias studijų kryptis į Projektą nutarta įtraukti po konsultacijų su socialiniais partneriais, nes darbų kokybės užtikrinimo požiūriu labai svarbu, kad asmenys, rengiantys želdynų projektus, žinotų augalų morfologines savybes, jų augimo sąlygas, išmanytų kraštovaizdžio formavimo, dirvožemio sudėties ir chemijos dalykus, mokėtų komponuoti želdinius, planuoti ir projektuoti želdynus.

Želdynų projektus įgyvendinantys, želdynų ir želdinių tvarkymo ir priežiūros darbams vadovaujantys asmenys be visų išvardintų kompetencijų dar turi išmanyti statybos ir inžinerijos klausimus – mokėti skaityti brėžinius, atlikti įvairius želdynų projektuose numatytus įrengimo, želdynų ir želdinių tvarkymo ir priežiūros darbus, taikyti augalų apsaugos priemones, žinoti ir laikytis aplinkosaugos, civilinės saugos reikalavimų. Tam reikalingos daugelio dalykų (agronomijos, ekologijos, geochemijos, braižybos, kraštovaizdžio planavimo ir projektavimo, dendrologijos, arboristikos, augalų apsaugos, statybos, inžinerijos ir kt.) žinios, kurios suteikiamos studijuojant Projekte nurodytų krypčių studijose. Projekte siūloma numatyti pareigą savivaldybėms užtikrinti, kad viešųjų želdynų projektus rengtų bei viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbus atliktų tik nurodytus reikalavimus atitinkantys asmenys. Geriausia priemonė, padedanti užtikrinti želdynų kūrimo, želdynų ir želdinių inventorizavimo, apsaugos, priežiūros ir tvarkymo ar želdynų ir želdinių būklės ekspertizės darbų profesionalumą – organizuojant viešuosius pirkimus pirkimo sąlygose nurodyti, kokios profesinės kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys asmenys turi vykdyti nurodytus darbus. Todėl Projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad perkančioji organizacija turi atsakingai organizuoti viešuosius pirkimus, kurių eigoje turi užtikrinti, kad su želdynais ir želdiniai susijusius darbus vykdyti būtų atrinkti tik Projekto 20, 21, 23 straipsniuose nurodytą kvalifikaciją turintys asmenys.

Pastaruoju metu didėja vietos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų aktyvumas, jos nori ne tik stebėti, bet ir pačios prisidėti prie savo gyvenamosios aplinkos tvarkymo ir kūrimo. Dalyvaudami įvairiose akcijose, talkose, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų nariai sodina, prižiūri želdinius, tvarko aplinką. Dėl šios priežasties ir sekant Europos miestų savivaldybių geraisiais pavyzdžiais Projekto 10 straipsnio 3 dalyje siūloma įteisinti galimybę savivaldybėms bendradarbiauti su bendruomenėmis kuriant želdynus, sodinant, saugant, prižiūrint ar tvarkant želdinius. Tačiau bendradarbiavimo sutartyse turės būti įrašyta nuostata, kad viešųjų atskirųjų želdynų kūrimo, pavienių želdinių ir jų grupių sodinimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiūros funkcijas galės vykdyti tik Projekto VII skirsnyje nustatytos profesinės kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys asmenys. 5) Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-08-28 nutarimą Nr. 893 „Dėl Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 10, 12, 13, 16, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.

XIIIP-3555“ (toliau – Vyriausybės nutarimas):

Projekto 2 straipsnis papildytas 3 dalimi apibrėžiant sąvoką „brandus medis“;
Projekto 13 straipsnio 3 dalis papildyta draudimu kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ir intensyviai genėti saugotinus medžius jų vegetacijos laikotarpiu, išskyrus, kai jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui ir (ar) automobilių, geležinkelio kelių eismo ir skrydžių saugumui;
Projekto 19 straipsnio 5 dalyje kvalifikacijos reikalavimai nustatyti tik tiems viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo specialistams, kurie atlieka viešųjų želdynų pertvarkymo, želdinių veisimo, medžių ir krūmų kirtimo, genėjimo, vejų ir gėlynų įrengimo, želdinių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų darbus. Specialios kvalifikacijos nebūtų reikalaujama iš elementarią einamąją želdynų ir želdinių priežiūrą, pavyzdžiui, vejų šienavimą, lapų, šiukšlių surinkimą, atliekančių darbuotojų.
kiti Vyriausybės nutarime išdėstyti pasiūlymai įtraukti į Projektą jo rengimo metu. 5.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio

vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis atitinkamai sričiai Numatomu teisiniu reguliavimu siūloma:

1) nustatyti privalomą visuomenės informavimą apie planuojamą želdynų projektų rengimą, viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbus, viešai skelbti želdynų ir želdinių inventorizavimo, apskaitos ir būklės ekspertizės duomenis, informaciją apie išduotus leidimus saugotinų želdinių kirtimui, kitokiam pašalinimui iš augimo vietos ir intensyviam genėjimui, sodmenų, reikalingų želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo darbams atlikti, poreikį;

2) sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti viešųjų želdynų kūrimo ar pertvarkymo procese (siekiama visuomenės poreikius išsiaiškinti ir įvertinti prieš pradedant planuoti, projektuoti ir įgyvendinti viešųjų želdynų projektus, visuomenė galės teikti pastabas ir pasiūlymus, reikalauti atlikti viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizę);

3) aiškiai reglamentuoti želdynų ir želdinių būklės ekspertizę (numatyti privalomo jos atlikimo atvejus, finansavimą, kvalifikacinius reikalavimus nepriklausomiems želdynų ir želdinių ekspertams, atestatų šiems asmenims išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo esminius reikalavimus);

4) išsamiau reglamentuoti želdynų projektų rengimą (išskirti viešųjų želdynų projektų rengimo etapus (parengiamąjį, projektavimo, tvirtinimo), parengiamajame etape įtvirtinti privalomą vietos gyventojų apklausą, projekto idėjos, alternatyvų pristatymą ir aptarimą su visuomene);

5) nustatyti privalomą, kas 10 metų skirtingu detalumu atliekamą, želdynų ir želdinių inventorizavimą – surenkant apie neurbanizuotoje teritorijoje, žaliosiose jungtyse, privačioje žemėje esančius želdynus ir želdinius tik pagrindinius duomenis arba surenkant išsamius duomenis apie atskiruosius ir priklausomuosius želdynus ir želdinius, viešosiose kapinėse, prie kelių, gatvių, kituose miestų, miestelių ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešuosiuose želdynuose augančius želdinius.

Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis atitinkamai sričiai Numatomu teisiniu reguliavimu siūloma:

1) nustatyti privalomą visuomenės informavimą apie planuojamą želdynų projektų rengimą, viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbus, viešai skelbti želdynų ir želdinių inventorizavimo, apskaitos ir būklės ekspertizės duomenis, informaciją apie išduotus leidimus saugotinų želdinių kirtimui, kitokiam pašalinimui iš augimo vietos ir intensyviam genėjimui, sodmenų, reikalingų želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo darbams atlikti, poreikį;

2) sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti viešųjų želdynų kūrimo ar pertvarkymo procese (siekiama visuomenės poreikius išsiaiškinti ir įvertinti prieš pradedant planuoti, projektuoti ir įgyvendinti viešųjų želdynų projektus, visuomenė galės teikti pastabas ir pasiūlymus, reikalauti atlikti viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizę);

3) aiškiai reglamentuoti želdynų ir želdinių būklės ekspertizę (numatyti privalomo jos atlikimo atvejus, finansavimą, kvalifikacinius reikalavimus nepriklausomiems želdynų ir želdinių ekspertams, atestatų šiems asmenims išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo esminius reikalavimus);

4) išsamiau reglamentuoti želdynų projektų rengimą (išskirti viešųjų želdynų projektų rengimo etapus (parengiamąjį, projektavimo, tvirtinimo), parengiamajame etape įtvirtinti privalomą vietos gyventojų apklausą, projekto idėjos, alternatyvų pristatymą ir aptarimą su visuomene);

5) nustatyti privalomą, kas 10 metų skirtingu detalumu atliekamą, želdynų ir želdinių inventorizavimą – surenkant apie neurbanizuotoje teritorijoje, žaliosiose jungtyse, privačioje žemėje esančius želdynus ir želdinius tik pagrindinius duomenis arba surenkant išsamius duomenis apie atskiruosius ir priklausomuosius želdynus ir želdinius, viešosiose kapinėse, prie kelių, gatvių, kituose miestų, miestelių ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešuosiuose želdynuose augančius želdinius. Per 10 metų laikotarpį keičiasi ne tik medžio parametrai, bet ir jo fizinė, estetinė būklė, ekologinė svarba, todėl būtina laiku įvertinti esamą želdinių būklę ir jų poveikį aplinkai, taip pat ir galintį atsirasti teigiamą ir neigiamą poveikį laike.

Numatomas ilgalaikis teigiamas teisinio reguliavimo poveikis – visuomenė būtų laiku ir tinkamai informuota ir įtraukta į spendimų, susijusių su želdynų kūrimu ir želdynų ir želdinių priežiūra ir tvarkymu, priėmimą, pagerėtų želdynų projektų kokybė, želdynus ir želdinius tvarkytų ir prižiūrėtų kvalifikuoti specialistai, želdynų ir želdinių būklės ekspertizę atliktų atestuoti nepriklausomi ekspertai. Poveikis administracinei naštai Projekte numatomi informaciniai įpareigojimai savivaldybių institucijoms skelbti informaciją visuomenei savivaldybės interneto svetainėje apie numatomus ir vykdomus viešųjų atskirųjų želdynų projektavimo ir tvarkymo darbus, apie išduotą leidimą saugotinų želdinių kirtimui, kitokiam pašalinimui iš augimo vietos ir intensyviam genėjimui, sodmenų, reikalingų želdynams kurti ir želdiniams veisti, poreikį, želdynų ir želdinių inventorizavimo duomenis, želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą. Želdynų ir želdinių inventorizavimas visoje savivaldybės teritorijoje nepriklausomai nuo žemės, kurioje jis yra, nuosavybės formos, buvo numatytas 2007 m. priimtame Želdynų įstatyme, todėl administracinė našta dėl želdynų ir želdinių inventorizavimo nesikeičia, o dėl Projekte numatyto skirtingo želdynų ir želdinių inventorizavimo detalumo lygio net ir sumažėja. Projekte numatyti 3 atvejai, kada savivaldybių institucijoms privaloma atlikti želdynų ir želdinių būklės ekspertizę. Dėl šio įpareigojimo administracinė našta savivaldybėms padidės, tačiau ši priemonė užtikrins skaidresnį želdynų kūrimo ir pertvarkymo procesą, suinteresuota visuomenė iš anksto bus informuota apie planuojamus veiksmus želdynų teritorijose.

Kartu su Projektu parengta administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaita, kuri darbo tvarka suderinta su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Poveikis socialinei aplinkai Projekto įgyvendinimas turės įtakos darbo rinkai dėl kvalifikacinių reikalavimų nustatymo želdynus projektuojantiems, želdynus ir želdinius prižiūrintiems ir tvarkantiems bei želdynų ir želdinių ekspertizę atliekantiems asmenims. Numatoma stiprinti vietos savivaldos ir nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių bendradarbiavimą. Savivaldybių ar kitų viešųjų želdynų valdytojų nustatyta tvarka NVO, bendruomenės, kitos organizacijos galės prisidėti įrengiant viešuosius želdynus, atkuriant viešuosius želdinius, saugant juos, tvarkant viešųjų želdynų aplinką; dalyvauti želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdžiuose, reikalauti atlikti želdynų ir želdinių būklės ekspertizę. Poveikis viešojo valdymo sistemai Projektas padidins valdymo sprendimų kokybę, suaktyvins visuomenės dalyvavimą viešojo valdymo procesuose. Į sprendimų priėmimą želdynų kūrimo klausimais dar prieš pradedant planuoti želdynus bus įtraukta suinteresuota visuomenė, atsiklausta jos nuomonės ir įvertinti jos poreikiai. Visuomenės informavimas įvairiais želdynų kūrimo, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo klausimais padidins valdymo procesų skaidrumą ir atvirumą visuomenei. Poveikis aplinkai Projektas teigiamai įtakos šalies biologinę įvairovę ir kraštovaizdį. Kokybiškai ir profesionaliai suprojektuoti ir tvarkomi želdynai ir želdiniai padidins gamtinio ir urbanizuoto kraštovaizdžio estetinę ir ekologinę vertę ir rekreacinius išteklius.

Želdynų plotų didėjimas ir želdinių rūšių įvairovė ir gausa turės teigiamą poveikį žmonių sveikatai ir emocinei būklei, sumažins neigiamą urbanizuotų teritorijų poveikį aplinkai, karščio salos efektą, gausėjantys želdynai sugers perteklinį kritulių kiekį užstatytose teritorijose ir taip prisidės prie klimato kaitos padarinių švelninimo. Priėmus Projektą ir AAĮ projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. Projektu įtvirtinus didesnį viešumą visuose želdynų ir želdinių kūrimo, apsaugos, priežiūros ir tvarkymo etapuose bei sudarius palankesnes sąlygas suinteresuotai visuomenei dalyvauti šiuose procesuose, bus užtikrintas procesų viešumas ir skaidrumas. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai turės teigiamų pasekmių – reikalavimas savivaldybėms strateginiuose dokumentuose numatyti želdynų plėtros, jų tvarkymo apimtis, sodmenų poreikio einamąsias (iki 3 metų) ir ilgalaikes (iki 10 metų) perspektyvas leis želdinių veisimo verslu užsiimantiems subjektams prognozuoti galimus medžių ir krūmų sodmenų poreikius regione, geriau planuoti investicijas. Teisinis reguliavimas numatomas taikyti nepriklausomų želdynų ir želdinių ekspertų bei želdynų projektų rengimo vadovų veiklai. Norėdami vykdyti želdynų ir želdinių būklės ekspertizės ir (ar) želdynų projektų rengimo vadovų veiklą nepriklausomi ekspertai ar vadovai turės gauti jų kvalifikaciją patvirtinantį atestatą bei savo lėšomis reguliariai kelti kvalifikaciją, ne rečiau kaip kas 5 metus išklausant specialius kursus.

Atestuoti želdynų projektų vadovai užtikrins kokybišką želdynų projektų parengimą, atestuoti nepriklausomi želdynų ir želdinių ekspertai garantuos profesionalų ir patikimą želdyno ar želdinio būklės įvertinimą. AAĮ projekto įgyvendinimas verslo sąlygoms ir plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Numatoma pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 6 straipsnio 7 dalies 7 punktą, kuriame išdėstytos įstatymo projekte numatytos savivaldybių institucijų kompetencijos želdynų ir želdinių valdymo srityje – organizuoti valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, naujų želdynų kūrimą ir želdinių veisimą, dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus želdinius skelbti saugotinais. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekto sąvokos 2019-02-26 aptartos Lietuvių kalbos komisijos posėdyje. 10.

10. Ar įstatymų projektai atitinka

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Projektą, reikės priimti šiuos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus:

1. Kvalifikacijos

kėlimo tvarką viešųjų želdynų projektų vadovams, viešųjų želdynų projektus rengiantiems asmenims bei viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbų vadovams (kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija). 2. Kvalifikacijos kėlimo tvarką viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo specialistams (kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija). 3. Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto atestato išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką. 4. Želdynų projektų rengimo vadovo atestato išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką. Priėmus Projektą, reikės panaikinti šiuos teisės aktus:

1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 476 „Dėl Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo koncepcijos patvirtinimo“. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. D1-719 „Dėl atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 22 d. įsakymą Nr. D1-49 „Dėl želdynų projektų rengimo vadovo atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. D1-718 „Dėl metinės statistinės ataskaitos apie savivaldybės teritorijoje esamus, sutvarkytus, įkurtus naujus želdynus teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priėmus Projektą, reikės pakeisti šiuos teisės aktus:

1.

Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2. Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 „Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės patvirtinimo. 3. Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-673 „Dėl želdinių būklės ekspertizės

tvarkos aprašo patvirtinimo“. 4. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 „Dėl želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“. 5. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 6. Kriterijus, pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi želdiniai, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.

D1-716 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi želdiniai, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto Projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Priėmus Įstatymą, nuo 2010 metų Aplinkos ministerija savivaldybėms skyrė lėšų pirminei želdynų ir želdinių inventorizacijai atlikti. Projekte numatyta, kad želdynų ir želdinių inventorizavimas atliekamas kas 10 metų. Atsižvelgdamos į želdynų teritorijų ir želdinių svarbą visuomenei, savivaldybės želdynų ir želdinių inventorizavimo darbus galės atlikti skirtingu detalumu – surenkant apie želdynus ir želdinius tik pagrindinius duomenis (neurbanizuotoje teritorijoje, žaliosiose jungtyse, privačioje žemėje) arba surenkant išsamius duomenis apie želdynus ir želdinius (atskiruosiuose ir priklausomuosiuose želdynuose, viešosiose kapinėse, prie kelių, gatvių, kituose miestų, miestelių ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešuosiuose želdynuose). Lėšų poreikis želdynų ir želdinių inventorizavimo darbams priklausytų nuo savivaldybės teritorijos dydžio, pirminės želdynų ir želdinių inventorizavimo apimties, inventorizavimo detalumo. Manoma, kad vienai savivaldybei reikėtų 30–50 tūkst. eurų želdynų ir želdinių inventorizavimui atlikti.

Apklausus savivaldybes, nustatyta, kad dauguma jų lėšas želdynų ir želdinių inventorizavimui planuoja periodiškai – kasmet ar kas kelerius metus skirdamos jas iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos (toliau – specialioji programa). Į specialiąją programą patenka želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos lėšos, kurias savivaldybės gauna už kertamus saugotinus želdinius. Dalis šių lėšų skiriama želdynų ir želdinių inventorizavimui atlikti. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „želdynas“ ir „želdiniai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Komiteto išvada

2019-12-20 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽELDYNŲ ĮSTATYMO

NR. X-1241 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4383

2020-06-10

Nr. 110-P-17

Vilnius

1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas,

pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas, Rasa Petrauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str. str.
d. p. 1. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹

2

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo

(toliau - keičiamo įstatymo) 1 straipsnio 2 dalyje vietoj sąvokos „žemės ūkio kultūroms“ siūlytina įrašyti sąvoką „žemės ūkio augalams“, kuri yra aiškesnė ir vartojama kituose įstatymuose (pavyzdžiui, Žemės, Augalų apsaugos įstatymai). Pritarti

2. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹

2

2. Keičiamo įstatymo 1

straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas „netaikomas miško žemėje augantiems medžiams ir krūmams“. Nėra aišku, kodėl yra išskiriamos tik šios želdinių rūšys, o ne nurodomos visos želdinių rūšys, įskaitant lianas ir žolinius augalus. Pritarti

3. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹

4
5
9
1
3
2
6
4
1
8
3. Keičiamo įstatymo 1

straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 5 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 9 straipsnio 6 dalyje yra vartojama sąvoka „želdinių veisimas“, o keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 3 ir 6 punktuose - „naujų želdinių veisimas“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, sąvokos neturėtų būti suvienodintos atsisakant žodžio „naujų“. Pritarti 4.

Pritarti

4. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²

2

4. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2

dalyje vietoj žodžio „savo“ įrašytinas žodis „žemės“ arba „jo“. Pritarti

5. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²

5. Keičiamo įstatymo 2

straipsnyje atsisakoma „krūmo“ sąvokos, kuri yra apibrėžta galiojančio Želdynų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Pabrėžtina, kad „krūmo“ sąvoka išlieka keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, 2 straipsnio 11, 13, 17 dalyse, 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 5 dalyje ir kt., todėl, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, manytina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje pateikiamų sąvokų sąraše reikėtų įtraukti ir „krūmo“ sąvoką. Pritarti

6. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²

8

6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje siūloma

nustatyti, kad neteisėtu želdinių naikinimu būtų laikomas ir želdinių

„genėjimas neturint leidimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 4 ir 6 dalių nuostatas leidimas reikalingas tik želdinių intensyviam genėjimui. Be to, pagal šias ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas leidimai išduodami tik saugotinų želdinių kirtimui ir (ar) kitokiam pašalinimui iš augimo vietos, intensyviam genėjimui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje siūlomos apibrėžti sąvokos turinys. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiose ir kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojama formuluotė želdinio „kitoks pašalinimas iš augimo vietos“, kurios turinys keičiamo įstatymo nuostatose nėra apibrėžtas. Nesant aiškumui dėl to, kokie veiksmai būtų laikytini želdinio kitokiu pašalinimu iš augimo vietos, galima situacija, kai neteisėtu želdinio naikinimu būtų laikomas želdinio persodinimas jo gerovės tikslais.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK)

281 straipsnio 1 dalyje vartojamos tokios sąvokos kaip želdinio „neteisėtas

žalojimas“, „neteisėtas naikinimas“ ar „neteisėtas persodinimas“, kurių turinys teikiamo projekto kontekste nėra aiškus, nes, manytina, kad keičiamame įstatyme siūlomos sąvokos „neteisėtas želdinio naikinimas“ turinys apima tiek želdinio „neteisėtą žalojimą“, tiek ir jo „neteisėtą persodinimą“. Pritarti

7. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²

11

7Svarstytina, ar,

atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos sąvokos turinio, nurodant konkrečią savivaldybės instituciją, kuri skelbia želdinius saugotinais. Pritarti

8. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²

11

8. Keičiamo įstatymo 2

straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad saugotinais želdiniais laikytini „savivaldybės institucijos sprendimu saugotinais paskelbti <...> reikšmingi želdiniai, kuriems kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti reikalingas leidimas“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį želdiniais laikomi medžiai, krūmai, lianos ir žoliniai augalai. Manytina, kad kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima būtų medžius, krūmus ar lianas, tačiau kitaip pašalinti iš augimo vietos (nesant šios sąvokos apibrėžties), manytina, galima būtų ir žolinius augalus. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar žoliniai augalai galėtų būti laikytini saugotinais želdiniais, ar ne.

27

15. Keičiamo įstatymo 2

straipsnio 27 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „želdynų ir želdinių tvarkymas“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose yra vartojama ir tokia sąvoka kaip „želdyno ar želdinių pertvarkymas“ (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 ir 23 dalys, 9 straipsnio 5 dalis, 18 straipsnis ir kt.), kurios turinys projekto nuostatose nėra apibrėžtas, todėl, lieka neaišku, kokiais atvejais laikytina, kad želdynas ar želdiniai yra tvarkomi, o kokiais atvejais - jie pertvarkomi. Iš projekto nuostatų darytina išvada, kad „želdyno tvarkymas“ ir „želdyno pertvarkymas“ nėra laikomos identiško turinio sąvokomis, nes pagal keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punktą asmenys turi teisę gauti informaciją ir apie „vykdomus želdynų ir želdinių tvarkymo darbus“, ir apie „pertvarkomus želdynus“. Svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų atskleisti sąvokos „želdynų ir (ar) želdinių pertvarkymas“ turinio. Be to, šių keičiamo įstatymo nuostatų kontekste nėra aiškus ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje minimas „kompleksinis želdyno tvarkymas“. Pritarti

16. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²

3⁶

16, 26, 27, 28²

4,5³

16. Keičiamo įstatymo daugelyje nuostatų yra

vartojama sąvoka „želdinių grupė“ (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16, 26, 27, 28 dalys, 3 straipsnio 4, 5 punktai, 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad ši sąvoka nėra apibrėžta keičiamo įstatymo nuostatose, todėl jos turinys nėra aiškus (t. y., nėra aišku, koks skaičius želdinių ar kokiais kitais kriterijais apibrėžtų želdinių būtų laikomi želdinių grupe). Svarstytina, ar, siekiant išvengti skirtingo įstatymo nuostatų interpretavimo taikant įstatymą, nereikėtų projekto nuostatose atkleisti šios sąvokos turinio. Pritarti

17. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383³

T

17. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinime ir

turinyje bei 9 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos „želdinių kūrimas“ turinys nėra aiškus. Pažymėtina, kad kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojama formuluotė „želdinių veisimas“. Atsižvelgiant į tai ir, siekiant aiškumo, minėtos keičiamo įstatymo nuostatos tikslintinos. Pritarti

18. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383³

3

18. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte

kalbant apie tuos pačius asmenis, vartojamos dvejopos formuluotės „profesinės kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys specialistai“ ir „profesinės kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys asmenys“. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, nereikėtų suvienodinti šių formuluočių vartojimą šiose ir kitose projekto nuostatose. Pritarti

19. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁴

2¹

19Siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo,

keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos derintinos su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatomis, konkrečiai nurodant kriterijus, kuriuos tvirtina Vyriausybė, bei vietoj žodžių „laikomi saugotinais“ įrašant žodžius „priskiriami saugotiniems“. Pritarti

20. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁴

3 20.

XIIIP-4383⁴

3

20. Atkreiptinas dėmesys, kad

keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje išvardintas baigtinis sąrašas Aplinkos ministro kompetencijų šio įstatymo įgyvendinimo apimtimi, tačiau keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Atskirųjų želdynų išdėstymo kriterijus miestų ir miestelių planinėje struktūroje ir jų normas tvirtina aplinkos ministras“; keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje - „Želdinių apsaugos reikalavimus vykdant statybos darbus, įskaitant valstybinės reikšmės kelių ir viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių statybos ir remonto darbus, reglamentuoja aplinkos ministro tvirtinamos Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklės; keičiamo įstatymo

12 straipsnio 4 dalyje - „Už nukirstus saugotinus želdinius želdinių

savininkai ar valdytojai, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems išduotas leidimas kirsti saugotinus želdinius, kitaip pašalinti iš augimo vietos ir (ar) intensyviai genėti, privalo į savivaldybės biudžetą sumokėti želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“; keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje - „Saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ir intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo tvarką tvirtina aplinkos ministras“; keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje - „aplinkos ministro tvirtinamomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis“; keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje – „Želdynai ir želdiniai nuo ligų ir kenkėjų saugomi vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinamomis Želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklėmis“; keičiamo įstatymo 15 straipsnyje - „Valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių būklės stebėseną vykdo savivaldybės pagal aplinkos ministro tvirtinamą Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą“ ir kt.

Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje išvardintas baigtinis sąrašas Aplinkos ministro kompetencijų šio įstatymo įgyvendinimo apimtimi, tačiau keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Atskirųjų želdynų išdėstymo kriterijus miestų ir miestelių planinėje struktūroje ir jų normas tvirtina aplinkos ministras“; keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje - „Želdinių apsaugos reikalavimus vykdant statybos darbus, įskaitant valstybinės reikšmės kelių ir viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių statybos ir remonto darbus, reglamentuoja aplinkos ministro tvirtinamos Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklės; keičiamo įstatymo

12 straipsnio 4 dalyje - „Už nukirstus saugotinus želdinius želdinių

savininkai ar valdytojai, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems išduotas leidimas kirsti saugotinus želdinius, kitaip pašalinti iš augimo vietos ir (ar) intensyviai genėti, privalo į savivaldybės biudžetą sumokėti želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“; keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje - „Saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ir intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo tvarką tvirtina aplinkos ministras“; keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje - „aplinkos ministro tvirtinamomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis“; keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje – „Želdynai ir želdiniai nuo ligų ir kenkėjų saugomi vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinamomis Želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklėmis“; keičiamo įstatymo 15 straipsnyje - „Valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių būklės stebėseną vykdo savivaldybės pagal aplinkos ministro tvirtinamą Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą“ ir kt. Manytina, kad reikėtų atitinkamai papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, nustatančios aplinkos ministro kompetenciją, minėtomis nuostatomis, arba keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies naujame 5 punkte nurodyti, kad aplinkos ministras „atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas“.

Pritarti

21. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁴

5

21. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje

minimą tvarkos aprašo pavadinimą reikėtų patikslinti atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą. Pritarti

22. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁴

6²

22. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 2

punkto nuostatos nėra aiškios, nes neaiškus jose vartojamos formuluotės

„viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir įrenginių želdinių,

dubliuoja viena kitos keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, kad savivaldybių vykdomosios institucijos užtikrina želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos sprendimų skelbimą savivaldybės interneto svetainėje ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies

13 punkto nuostata, kad minėtos institucijos informuoja visuomenę apie

želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos sprendimus, t. y., iš šių keičiamo įstatymo nuostatų nėra pakankamai aišku, ar minėta institucija turėtų tik paskelbti komisijos sprendimą interneto svetainėje ir tai būtų laikoma visuomenės informavimu, ar dar turėtų atlikti ir kitus kitokio pobūdžio veiksmus. Pritarti

31. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁵

2¹³ 30.

XIIIP-4383⁵

2¹³

30. Siekiant aiškumo, siūlytina keičiamo

įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 13 punkte vietoj formuluotės „asmens duomenų apsaugos reikalavimais“ įrašyti formuluotę „asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais“. Pritarti

32. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁶

4

31. Iš keičiamo įstatymo 6

straipsnio 4 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, apie kokių želdynų rūšį čia kalbama (tik atskiruosius želdynus ar ir kitus), pavyzdžiui, nustatoma, kad „atsižvelgiant į želdynų vietą <...> skiriami <...> atskirieji želdynai“, „atsižvelgiant į želdynų reikšmę <...>“. Be to, iš pirmojo sakinio turinio nėra aišku, ar šiose keičiamo įstatymo nuostatose siekiama nustatyti atskirųjų želdynų klasifikaciją pagal jų vietą, ar ką kita, nes neaiškus formuluotės „skiriami <...> želdynai“ turinys. Taip pat šiose nuostatose neaiškus sąvokos „želdynų reikšmė“ turinys. Pritarti

33. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁷

1

32. Siekiant aiškumo, keičiamo

įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūlytina atsisakyti pasikartojančių sąvokų vartojimo ir palikti arba išvardintus visuomenės poreikius, arba atitinkamų funkcijų vykdymą. Pritarti

34. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁸

1

33. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1

dalies pirmasis sakinys iš esmės pakartoja keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, šio straipsnio 1 dalies antrojo sakinio nuostatos svarstytinos santykyje su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies antrojo sakinio nuostatomis, kuriose taip pat kalbama apie atskirųjų želdynų normas miestuose ir miesteliuose. Manytina, kad šias nuostatas reikėtų apjungus suderinti ir išdėstyti keičiamo įstatymo 8 straipsnyje.

Taip pat šiose keičiamo įstatymo nuostatose brauktini žodžiai „ir kurortų“ kaip pertekliniai, nes pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnį kurorto statusą turi Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga, kurie ir taip patenka į miesto apibrėžtį, nebent kurortams nustatomi kokie nors specialūs atskirųjų želdynų reikalavimai (normos). Pritarti

35. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁸

3

35. Nėra

aišku, kodėl keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje išskiriamas žaliųjų jungčių ir atskirųjų želdynų kaimo gyvenamosiose vietovėse plotų nenormavimas. Lieka neaišku, ar bus nenormuojamos žaliosios jungtys tik kaimo gyvenamosiose teritorijose (miesteliuose, kaimuose ir viensėdžiuose), ar ir miesto gyvenamosiose vietovėse, nes apie žaliųjų jungčių normavimą šiose teritorijose keičiamo įstatymo nuostatose nėra kalbama. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnį kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, todėl lieka neaiškios šios keičiamo įstatymo nuostatos toje apimtyje, kurioje kalbama apie atskirųjų želdynų kaimo gyvenamosiose vietovėse plotų nenormavimą, t. y., nėra aišku, koks šių keičiamo įstatymo nuostatų santykis su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies bei 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose kalbama apie atskirųjų želdynų normas miesteliuose. Pritarti

36. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383

34.

XIIIP-4383

34. Iš keičiamo

įstatymo nuostatų nėra pakankamai aiškus savivaldybių strateginių plėtros ir veiklos planų turinys, nes pagal vienas keičiamo įstatymo nuostatas jose planuojamos želdynų kūrimo, želdinių veisimo ir tvarkymo, priežiūros priemonės (5 straipsnio 2 dalies 14 punktas), pagal kitas - juose nustatomi želdynų tvarkymo ir finansavimo prioritetai, priežiūros organizavimo būdai (6 straipsnio 4 dalis), pagal dar kitas - juose nustatomos želdynų plėtros, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo strateginės kryptys, išdėstymo principai (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Pritarti

37. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁹

3

35. Keičiamo

įstatymo 9 straipsnio 3 dalies formuluotė „želdynų sistemos ir (ar) atskirųjų želdynų ribos“ nėra aiški tuo aspektu, kad neaišku, kodėl iš želdynų sistemos išskiriami atskirieji želdynai, nes pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio

2 dalį šie želdynai yra sudedamoji želdynų sistemos dalis. Be to, šiose

keičiamo įstatymo nuostatose nėra aiškus formuluotės „bendrieji reikalavimai atskiriesiems ir priklausomiesiems želdynams“ turinys, nes keičiamame įstatyme yra reglamentuojami tik istorinių želdynų kūrimo, priežiūros ir tvarkymo bendrieji reikalavimai (16 straipsnis). Pritarti

38. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁹

7

2,3

36. Keičiamo

įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktuose, 19 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos „projekto užsakovas“ „užsakovas“, „projekto rengimo užsakovas“, kurių turinys nėra pakankamai aiškus. Be to, keičiamo įstatymo nuostatose nėra konkrečiai įvardinta, kokie subjektai gali būti

„užsakovais“, šių subjektų teisės ir pareigos ir pan. Pritarti

39. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹⁰

3

37. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje po

žodžių „finansuojamas iš“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti

40. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹⁰

3 38.

XIIIP-4383¹⁰

3

38. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio

3 dalyje siūloma nustatyti, kad „dalį viešųjų atskirųjų želdynų kūrimo, pavienių želdinių ir jų grupių sodinimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiūros funkcijų savivaldybės gali suteikti vietos bendruomenėms, bendrijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, sudarydamos sutartis dėl bendradarbiavimo želdynų kūrimo, pavienių želdinių ir jų grupių sodinimo, apsaugos, priežiūros ir tvarkymo srityje. Vietos bendruomenės, bendrijos, nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos bendradarbiavimo sutartyse nustatytus sutartinius įsipareigojimus, turi laikytis šio įstatymo VII skirsnyje nustatytų reikalavimų“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme nėra nustatyta detalesnio šių sutarčių sudarymo reglamentavimo, todėl šios keičiamo įstatymo nuostatos nėra aiškios šiais aspektais:

Pirma, nėra aišku, ką reiškia „dalį viešųjų atskirųjų želdynų kūrimo, pavienių želdinių ir grupių sodinimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiūros funkcijų savivaldybės gali suteikti vietos bendruomenėms <...>“ ir kokia apimtimi tos funkcijos gali būti suteikiamos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, todėl lieka neaišku, ar būtų suteikiamos funkcijos organizuoti želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, želdynų kūrimą, ar, vis dėlto, bendradarbiavimo sutartys būtų sudaromos tik dėl konkrečių želdynų ir želdinių priežiūros ar tvarkymo darbų.

Jei sutartys būtų sudaromos dėl minėtų darbų, tai lieka neaišku, kaip tokiais atvejai būtų užtikrinamas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nustatytas želdynų ir želdinių kūrimo, apsaugos, priežiūros ir tvarkymo organizavimo „profesionalumo ir atsakomybės“ principas, kuris reikalauja, kad būtų užtikrinta, kad želdynus kurtų, želdynų ir želdinių apsauga rūpintųsi, prižiūrėtų ir tvarkytų profesinės kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys specialistai; perkančiosios organizacijos, organizuodamos viešuosius pirkimus želdynų kūrimo, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo darbams atlikti, turi užtikrinti, kad šiuos darbus vykdyti būtų atrinkti profesinės kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys asmenys. Antra, nėra aišku, kaip vietos bendruomenės, bendrijos, nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos bendradarbiavimo sutartyse nustatytus sutartinius įsipareigojimus, turi laikytis šio įstatymo VII skirsnyje nustatytų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo VII skirsnis nustato viešuosius želdynus projektuojančių, viešųjų želdynų ir želdinių priežiūrą ir tvarkymą vykdančių asmenų kvalifikacijos reikalavimus ir mokymus, todėl nėra aišku, kaip vietos bendruomenės, bendrijos, nevyriausybinės organizacijos turėtų laikytis šiame įstatymo skirsnyje nustatytų minėtiems asmenims reikalavimų, t. y., ar jos atstovai privalėtų turėti atitinkamą kvalifikaciją, būti išklausę atitinkamus mokymo kursus, ar šios nuostatos būtų suprantamos kaip nors kitaip.

Trečia, nėra aišku, ar šios sutartys būtų sudaromos nerengiant viešųjų pirkimų želdynų kūrimo, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo darbams atlikti; ar už darbus, atliktus pagal šias sutartys, būtų apmokama ir pan. Pritarti

41. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹¹

1,2

39. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2

dalyse nustatant bendro pobūdžio normas, kad už želdynų ir želdinių apsaugą atsako bei ją užtikrina savo lėšomis želdynų ir želdinių savininkai, valdytojai ar naudotojai diskutuotina keletu aspektų: Pirma, svarstytina, ar toks bendro pobūdžio atsakomybės reikalavimas yra aiškus subjektų atžvilgiu ir kilus teisiniam ginčui būtų aišku kas - savininkas ar vis tik valdytojas būtų kaltas už želdynų ir želdinių apsaugos pažeidimus ar nepakankamą lėšų skyrimą apsaugai užtikrinti. Antra, svarstytina, ar, nustatant atsakomybę už želdinių ir želdynų apsaugą bei jos užtikrinimą savo lėšomis savininkams ar valdytojams, nereikėtų atsisakyti šios nuorodos želdynų ir želdinių naudotojams, nes keičiamo įstatymo nuostatų kontekste nėra aišku, koks asmuo būtų laikomas želdyno ir želdinių naudotoju (tam tikra prasme želdyno ir želdinių naudotojais gali būti visi gyventojai, t. y., lankytojai).

Be to, svarstytina, ar keičiamo įstatymo nuostatose nereikėtų suvienodinti sąvokų „savininkas, valdytojas ir naudotojas“ vartojimą atsisakant „naudotojo“ sąvokos ir paliekant tik sąvoką

„savininkas ir (ar) valdytojas“, kaip yra vartojama keičiamo įstatymo 25

aiškus keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje vartojamos sąvokos „savivaldos institucijos“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad Vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta sąvoka „savivaldybės institucijos“. Pritarti 45.

Pritarti

45. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹²

4

43. Iš keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies

nuostatų nėra aišku, kokiems „kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims“, o ne želdinių savininkams ir valdytojams gali būti išduodami leidimai kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ir (ar) intensyviai genėti saugotinus želdinius. Pritarti

46. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹²

4

44. Keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad saugotinus želdinius kirsti ir (ar) kitaip pašalinti iš augimo vietos ir (ar) intensyviai genėti, jei tai neprieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą“. Detalesnės leidimų išdavimo tvarkos keičiamo įstatymo nuostatos nenustato. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kaip šios keičiamo įstatymo nuostatos būtų įgyvendinamos želdinių savininkų ir valdytojų atžvilgiu, nes nėra aišku, kaip želdinių savininkas ar valdytojas susižinos, ar jo žemės sklype auga saugotinas želdinys (ypač kai tokius želdinius saugotinais skelbia savivaldybės institucijos) ir, ar tokio saugotino želdinio kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas neprieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams ar teritorijų planavimo dokumentams (t. y., ar, norėdamas nukirsti, nugenėti medį ar krūmą, jo savininkas ar valdytojas visais atvejais turės kreiptis į savivaldybę, kad ši duotų atsakymą, ar šis želdinys yra saugotinas, ir jo nukirtimas ar genėjimas neprieštarauja įstatyme nurodytiems dokumentams, ar projekto rengėjai numato kitokį šių įstatymo nuostatų įgyvendinimo būdą).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš šių keičiamo įstatymo nuostatų darytina išvada, kad leidimas bus reikalingas norint pašalinti saugotiną želdinį net ir tuo atveju, jei jis nudžiūvo, buvo nulaužtas vėjo ir (ar) kelia grėsmę asmens ar turto saugumui ir pan. Pritarti

47. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹²

4,5

45. Iš

keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų nėra aišku, koks subjektas nustatytų, ar saugotinas želdinys kertamas atlygintinai, ar neatlygintinai. Taip pat neaišku, kada (pavyzdžiui, išduodant leidimą, ar vėliau) asmuo privalėtų į savivaldybės biudžetą sumokėti želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją ir kaip būtų kontroliuojamas tokios kompensacijos sumokėjimas. Pritarti

48. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹²

5

46. Projekto 12 straipsnio 5 dalyje siūloma

įtvirtinti neatlygintinai leisti kirsti želdinius „<...> kai auga teritorijoje, kuri naudojama valstybiniams geležinkeliams <...>“.

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, pabrėžtina, jog sąvoka „valstybiniai geležinkeliai“ teisės aktuose nėra vartojama, todėl siūlytume tiksliai įvardinti kokioje konkrečiai teritorijoje būtų leidžiama kirsti želdinius neatlygintinai. Pritarti

49. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹³

2

47. Reikėtų suvienodinti keičiamo įstatymo nuostatas

toje apimtyje, kur nustatyta, kad želdiniai kelia „grėsmę žmonėms, statiniams ir eismui“ (13 straipsnio 2 dalis), „grėsmę gyventojams, jų turtui ir

(ar) automobilių, geležinkelio kelių eismo ir skrydžių saugumui“ (13 straipsnio 3 dalis), „pavojų gyventojams, jų turtui ar eismo saugumui“ (19 straipsnio 3 dalis). Pritarti

50. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹³

3

48. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatos

„eksperto, baigusio biologijos krypties studijas ir įgijusio kompetencijų

ornitologijos srityje, pažyma“ nėra aiškios savo turiniu, nes keičiamo įstatymo nuostatose nėra nuostatų, susijusių su šiais asmenimis, t. y., nėra aišku, kaip minimas eksperto statusas yra įgyjamas, ar juo būtų laikomas kiekvienas asmuo, baigęs nurodytas studijas ir įgijęs kompetencijų ornitologijos srityje, ar, vis dėlto, būtų reikalingas koks nors tokio asmens, kaip eksperto, kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas (pavyzdžiui, atestatas) ir pan. Pritarti

51. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹³

5 49.

XIIIP-4383¹³

5

49. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5

dalies nuostatų „kitoje nei privati žemė augančių saugotinų medžių genėjimą gali atlikti tik šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatytą kvalifikaciją turintys želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo specialistai“ nereikėtų papildyti, nustatant jose, kad šie specialistai gali atlikti ne tik kitoje nei privati žemė augančių saugotinų medžių genėjimą, bet ir jų kirtimą, taip pat saugotinų krūmų genėjimą ir kirtimą. Pritarti

52. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹³

7

50. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje prieš žodį „Vyriausybės“

brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Taip pat šie žodžiai brauktini ir iš Lietuvos Respublikos kelių įstatymo pavadinimo, nes šis įstatymas pirmą kartą paminėtas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje. Pritarti

53. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹⁴

1

51. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos

tikslintinos kalbiniu požiūriu, nes neaišku, kokį objektą planuojant, projektuojant yra naudojami želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos duomenys (akivaizdu, kad, nėra planuojama ar projektuojama želdynų ir želdynų būklė). Be to, keičiamo įstatymo kontekste nėra aiškus šiose nuostatose vartojamos formuluotės „suinteresuotoms institucijoms“ turinys. Pritarti

54. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹⁴

2

52. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma

nustatyti, kad želdynų ir želdinių inventorizavimo duomenų viešumą užtikrina savivaldybės.

Iš šių ir kitų keičiamo įstatymo nuostatų nėra pakankamai aišku, kokiu būdu savivaldybės užtikrintų šių duomenų viešumą: skelbtų savivaldybės internetinėje svetainėje ar šie duomenys būtų registruojami viešoje informacinėje sistemoje, nes pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 punkto bei 19 straipsnio 5 dalies nuostatas savivaldybių vykdomosios institucijos privalo savivaldybės interneto svetainėje paskelbti želdynų ir želdinių inventorizavimo duomenis, o pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį naudojant želdynų ir želdinių inventorizavimo duomenis tvarkoma želdynų ir želdinių apskaita, kurios duomenys perkeliami į savivaldybių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų administruojamas viešas informacines sistemas. Pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas yra vienas

„surinkti, apibendrinti ir pateikti suinteresuotoms institucijoms ir

visuomenei duomenis <...>“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar toks siūlomas nustatyti dvigubas duomenų skelbimas nesukuria papildomos administracinės naštos, nėra perteklinis ir atitinka teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principus. Pritarti

55. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹⁴

3

53. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies

nuostatose siūloma nustatyti, kad „želdynai ir želdiniai inventorizuojami surenkant pagrindinius duomenis <...> apie <...> privačioje žemėje esančius želdynus ir želdinius ir išsamius duomenis <...> apie atskirųjų ir priklausomųjų želdynų“ želdinius. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį pagal žemės, kurioje yra želdynai, nuosavybės formą atskirieji ir priklausomieji želdynai skirstomi į viešuosius ir privačius.

Atsižvelgiant į tai, iš šių keičiamo įstatymo nuostatų, nėra pakankamai aišku, kokie duomenys tik pagrindiniai ar išsamūs būtų surenkami inventorizuojant privačius atskiruosius ir priklausomuosius želdynus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalį želdynu laikomas ne mažesnis kaip 0,01 hektaro (t. y,. 1 aro) ne miško žemės plotas su želdiniais. Taigi, pagal keičiamo įstatymo nuostatas bet koks 1 aro dydžio žemės plotas, esantis statiniams ar įrenginiams skirtame žemės sklype, net ir kuriama auga tik veja (nes keičiamo įstatymo kontekste žoliniai augalai taip pat laikomi želdiniais) yra laikomas priklausomuoju želdynu. Todėl, nėra aišku, ar tokie želdynai taip pat būtų inventorizuojami renkant duomenis apie želdinio (šiuo atveju žolinių augalų) rūšis, kiekį ir pan. Kartu pažymėtina, kad ir pagal galiojančias keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas „želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos“. Šios įstatymo nuostatos galioja nuo 2008 m. sausio 1 d., tačiau iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar šios galiojančios įstatymo nuostatos yra įgyvendintos (visi želdynai ir želdiniai yra inventorizuoti savivaldybių teritorijose,) ar tai nėra papildoma administracinė ir finansinė našta savivaldybėms. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek iš galiojančio įstatymo, tiek iš projektu keičiamo įstatymo nuostatų, darytina išvada, kad savivaldybės teritorijoje turi būti inventorizuojami ne tik želdynai, bet ir pavieniai želdiniai, išskyrus tuos, kuriems šis įstatymas netaikomas.

Nei galiojančiame įstatyme, nei keičiamame įstatyme nėra nustatyta kokių nors inventorizavimo tikslingumo kriterijų (keičiamame įstatyme nustatoma tik inventorizavimo duomenų rinkimo apimtis priklausomai nuo vietos, kurioje želdynas ar želdiniai yra), todėl dėl inventorizavimo ir jo tikslingumo kyla neaiškumų, pavyzdžiui, ar turi būti inventorizuojami pavieniai želdiniai, nesantys želdynuose (augantys mažesniame nei 1 aras plote), ar turi būti inventorizuojami visi želdiniai, įskaitant ir lianas bei žolinius augalus, jei taip, tai nėra aišku, ar renkant pagrindinius duomenis, būtų nustatomos žolinių augalų rūšys, o renkant išsamius duomenis būtų skaičiuojamas žolinių augalų kiekis, matuojamas amžius, aukštis ir pan. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo, proporcingumo, aiškumo principus, ar jis yra realiai įgyvendinamas, nesukuria papildomos administracinės ir finansinės naštos savivaldybėms. Pritarti

56. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹⁴

3

54Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m.

lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 3.3. papunkčiu viešosios kapinės yra visos kapinės, išskyrus konfesines kapines, o pagal 3.2 papunktyje pateiktą nuostatą konfesinės kapinės gali būti kapinės ar kapinių dalis, pagal kapinių perdavimo sutartį suteiktos juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai. Šiame kontekste darytina išvada jog, konfesinės kapinės gali būti ir viešųjų kapinių teritorijos dalis.

Iš projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra ar aišku, ar konfesinėse kapinėse, kurios pagal kapinių perdavimo sutartį yra suteiktos juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, turėtų būti inventorizuojami želdynai ir želdiniai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 14 straipsnio 3 dalyje, nustatant teritorijas, kuriose turi būti inventorizuojami želdynai ir želdiniai, neturėtų būti įtrauktos ir konfesinės kapinės. Pritarti

57. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹⁴

4

55. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio

4 dalyje siūloma nustatyti, kad „želdynus ir želdinius inventorizuojantys

specialistai <...> turi teisę darbo dienomis šviesiu paros metu įeiti į teritorijas, kuriuose auga želdiniai, atlikti inventorizavimo darbus“. Iš šių keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, ar apie želdynų ir želdinių inventorizavimo darbus (ypač privačiose teritorijose) būtų informuojami šių teritorijų savininkai ar valdytojai, ar su jais būtų derinamas šių darbų atlikimo laikas, ar būtų privalomas šių asmenų ar jų atstovų dalyvavimas ir pan. Kitu atveju, svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitinka konstitucinius nuosavybės apsaugos, privataus gyvenimo apsaugos principus. Pritarti

58. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹⁴

5

56. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nėra

aišku, apie kokią „šio įstatymo nustatytą želdynų klasifikaciją“ yra kalbama, nes keičiamo įstatymo nuostatos aiškiai nereglamentuoja „želdynų klasifikacijos“: keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos želdynų sistemos sudedamosios dalys, šio straipsnio 4 dalyje tik nurodyta, kad

„skiriami miestų ir miestelių centriniai, rajoniniai ir vietiniai atskirieji

želdynai“, o 7 straipsnio 3 dalyje nurodytas atskirųjų ir priklausomųjų želdynų skirstymas pagal žemės nuosavybės formą. Pritarti 59.

Pritarti

59. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹⁵

57. Keičiamo įstatymo 15 straipsnyje siūloma

reglamentuoti želdynų ir želdinių būklės stebėseną, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kitose keičiamo įstatymo nuostatose yra vartojama ir sąvoka „stebėsena“ (pavyzdžiui, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, IV skirsnio pavadinimas, 26 straipsnio pavadinimas ir 1 dalis), todėl nėra aišku, ar nurodytose keičiamo įstatymo nuostatose yra kalbama apie želdynų ir želdinių būklės stebėseną, ar apie kokią nors didesnės apimties (ne vien tik būklės) želdynų ir želdinių stebėseną. Pritarti

60. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹⁷

1

58. Iš keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatų

nėra aišku, nei kokie subjektai, nei kokiam subjektui teikiami pasiūlymai steigti valstybinės reikšmės parkus, nėra aiškus ir jų steigimo procesas (ar parko įtraukimas į Vyriausybės patvirtintą Valstybinės reikšmės parkų sąrašą laikytinas valstybinės reikšmės parko „įsteigimu“). Pritarti

61. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹⁹

1

59. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje

įtvirtinus bendro pobūdžio nuostatą, jog viešųjų želdynų projektavimas yra viešas, o šio straipsnio 2 dalyje siaurinant teisinį reguliavimą iki informacijos teikimo apie numatomus viešojo atskirojo želdyno projektavimo darbus, nebėra aišku, ar viešųjų želdynų projektavimo viešumo principas apims ir projektuojamus viešuosius priklausomuosius želdynus. Pritarti

62. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹⁹

2 60.

XIIIP-4383¹⁹

2

60. Loginiu aspektu ir atsižvelgiant į

keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatytus želdynų projektų rengimo tvarką ir etapus, iš keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų „informacija apie numatomus viešojo atskirojo želdyno projektavimo darbus likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki šio projekto parengiamojo etapo pradžios dienos paskelbiama“ nėra aišku, kokia informacija apie numatomus želdyno projektavimo darbus turėtų būtų skelbiama, jei dar nėra atliktas net želdyno projekto pirmasis parengiamasis etapas. Be to, nėra aiškios ir keičiamo įstatymo nuostatos, kad „informacija pateikiama apie numatomus želdyno projekto parengimo, pristatymo suinteresuotai visuomenei, projekto patvirtinimo ir įgyvendinimo terminus“, nes, abejotina, kad iki želdyno projekto parengiamojo etapo pradžios (manytina, kad ir parengiamojo etapo metu) ši informacija gali būti aiškiai žinoma. Pažymėtina, kad šie neaiškumai kyla dėl to, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatos nėra pakankamai aiškios, nes šio straipsnio 1 dalyje yra tik nurodyta, kad „želdyno kūrimo procesas apima želdynų planavimo, želdynų projektavimo ir želdynų projekto įgyvendinimo procesus, tačiau, kokie darbai atliekami kiekvieno proceso metu nėra aiškiai nurodyta. Be to, nėra aišku, kaip keičiamo įstatymo kontekste yra suprantamas „želdynų projektavimas“, ar jis apima visus želdyno projekto rengimo etapus, ar kurį vieną, ar jis suprantamas kaip nors kitaip. Atkreiptinas dėmesys, kad ši sąvoka nėra aiški ir dėl to, kad pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 2 punktą želdynų projektų rengime yra išskiriamas „projektavimo etapas“. Pritarti

63. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹⁹

3

61. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje siūloma

nustatyti, kad informacija apie viešųjų želdynų ir želdinių tvarkymo darbus būtų skelbiama „pirmame savivaldybės interneto svetainės puslapyje“.

Manytina, kad toks detalus informacijos paskelbimo būdo nustatymas nėra įstatymo reguliavimo dalyku, juolab, kad kitose keičiamo įstatymo nuostatose nustatoma, kad kita informacija skelbiama tiesiog savivaldybės interneto svetainėje. Pritarti

64. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹⁹

3

62. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies

nuostatos, kad informacija apie viešųjų želdynų ir želdinių tvarkymo darbus turi būti paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje nėra aiškios tuo aspektu, kad lieka neaišku, ar būtų skelbiama informacija apie želdyno kūrimo (įrengimo) darbus, nes pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalies nuostatas sąvokos „želdynų ir želdinių tvarkymas“ turinys neapima darbų, kuriais būtų kuriamas (įrengiamas) naujas želdynas. Pritarti

65. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

1

6,7

66. Keičiamo

įstatymo nuostatose epizodiškai kalbama apie želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijas, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 5 straipsnio

2 dalies 5 punkte nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos

organizuoja šios komisijos veiklą, užtikrina jos sprendimų skelbimą savivaldybės interneto svetainėje, šios komisijos sudėtį ir nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nustatomos asmenų teisės dalyvauti šios komisijos posėdžiuose ir apskųsti komisijos veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo nuostatose nėra nustatytos nei šios komisijos funkcijos, nei kokiais klausimais jos priima sprendimus, nei šių sprendimų pobūdis (ar jie yra privalomojo, ar rekomendacinio pobūdžio) ir pan.

Be to, pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja, kokios komisijos yra sudaromos savivaldybėje, be to nustato, kad šių komisijų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Pritarti

69. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²⁰

4,5

67. Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos

kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas priima ministras, o ne ministerija, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 ir 5 dalyse vietoj žodžio

„ministerijos” įrašytinas žodis „ministro“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21

straipsnio 5 dalies nuostatoms. Pritarti

70. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²⁰

7

68. Keičiamo

įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nėra aiškus sąvokos „valstybėje narėje“ turinys, nes kitose projekto nuostatose nėra apibrėžta ši sąvoka arba nėra aptarta, kokias valstybes (pavyzdžiui, tik Europos Sąjungos valstybes, ar ir kitas - Šveicarijos Konfederaciją, Europos ekonominės erdvės valstybes) apimtų ši sąvoka. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Pritarti

71. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²¹

1

69. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio

1 dalies nuostata, jog „Viešųjų želdynų projektų rengimui turi teisę

vadovauti asmenys, turintys želdynų projektų rengimo vadovo atestatą“ iš esmės pakartoja keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje išdėstytą reikalavimą. Siūlytina vienų jų atsisakyti kaip perteklinių. Pritarti

72. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²¹

2 70.

XIIIP-4383²¹

2

70. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies

nuostatos, kad asmuo dokumentus turi pateikti „per kontaktinį centrą arba Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kodėl asmuo dokumentus turi pateikti per Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją, o ne į šią instituciją kreipdamasis tiesiogiai. Be to, nėra aišku, koks juridinis asmuo būtų laikomas

„kontaktiniu centru“ šio įstatymo kontekste. Pritarti

73. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²¹

3

71. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio

3 dalyje po žodžių „jeigu jie turi kitos“ įrašytini žodžiai „Europos

Sąjungos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23

straipsnio 4 dalies nuostatoms. Pritarti

74. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²¹

4

72. Reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 21

straipsnio 4 dalies nuostatas nurodant, kad 20 dienų terminas skaičiuojamas kalendorinėmis arba darbo dienomis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Pritarti

75. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²¹

4

73. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio

4 dalies paskutiniojo sakinio nuostatos tikslintinos, nes nėra aišku kam

(kokiems subjektams) negali būti perleista suteikta teisė vykdyti želdynų projektų rengimo vadovo veiklą. Kita vertus, šios keičiamo įstatymo nuostatos svarstytinos dėl jų tikslingumo, nes atestatas pagal keičiamo įstatymo nuostatas yra išduodamas tik fiziniam asmeniui, įvertinus būtent šio asmens kvalifikaciją, jame įrašomi asmens, kuriam suteikiama teisė vykdyti želdynų projektų rengimo vadovo veiklą, duomenys. Svarstytina, ar nereikėtų atsisakyti šių projekto nuostatų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Pritarti

76. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²¹

5 74.

XIIIP-4383²¹

5

74. Atkreiptinas dėmesys, kad

keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės dubliuoja keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas kiek tai susiję su viešųjų želdynų projektų rengimo vadovais. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, ir norint išvengti nuostatų dubliavimosi, nereikėtų keičiamo įstatymo 20 straipsnio nuostatose reglamentuoti vien tik viešųjų želdynų projektus rengiančių ir viešųjų želdynų ir želdinių priežiūrą ir tvarkymą vykdančių asmenų kvalifikacijos reikalavimus ir mokymus (beje, svarstytina galimybė atskirti ir šių asmenų teisinį reglamentavimą ir išdėstyti atskiruose keičiamo įstatymo nuostatose), o nuostatas, susijusias su viešųjų želdynų projektų rengimo vadovais, dėstyti keičiamo įstatymo 21 straipsnyje. Pritarti

77. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²¹

6

75. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio

6 dalies nuostatos turėtų būti kalbiniu požiūriu tikslintinos taip, kad būtų

aišku, koks subjektas „raštu įspėja“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies nuostatoms. Pritarti

78. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²¹

6

76. Siekiant aiškumo ir įstatyme

vartojamų formuluočių suvienodinimo, keičiamo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatos tikslintinos, nes jei želdynų projekto rengimo vadovas pažeidė viešųjų atskirųjų želdynų projektų rengimo tvarkos ir (ar) kvalifikacijos kėlimo reikalavimus, tai jam turėtų būti nustatytas terminas šiems pažeidimas pašalinti, o ne „darbo ir (ar) kvalifikacijos kėlimo trūkumams pašalinti“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies nuostatoms.

Be to, analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatose vartojamai sąvokai „trūkumų“, 23 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatose vartojamai formuluotei „nepašalinus darbo trūkumų“, 21 straipsnio 9 dalies ir

23 straipsnio 10 dalies nuostatose vartojamai formuluotei „darbo ir (ar)

kvalifikacijos kėlimo trūkumus“. Pritarti

79. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²¹

7¹

77. Siekiant

aiškumo, keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 1 punkte po žodžio

„rengimo“ įrašytinas žodis „tvarkos“. Pritarti

80. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²¹

10³

78. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio

10 dalies 3 punkto antrajame sakinyje prieš žodį „pažeidimas“ įrašytinas

žodis „reikalavimų“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 dalies 3 punkto antrojo sakinio nuostatoms. Pritarti

81. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²¹

11

79. Svarstytina, ar keičiamo

įstatymo 21 straipsnio 11 dalies nuostatų nereikėtų perkelti į šio straipsnio 10 dalį ir jas išdėstyti 6 punkte, nustatant atestato galiojimo panaikinimo pagrindą, kai atestato turėtojas miršta. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 12 dalies nuostatoms. Jei būtų pritarta šioms pastaboms, tai atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 12 dalies bei 23 straipsnio 13 dalies nuostatų turinys bei šių dalių numeracija. Pritarti

82. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²²

2²

80. Nėra aiškios keičiamo įstatymo

22 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos toje apimtyje, kur nustatoma „auga

10 ir daugiau saugotinų želdinių“.

Kaip jau minėta šioje išvadoje, saugotinais želdiniais pagal keičiamo įstatymo nuostatas galimai laikytini ne tik nustatytus kriterijus atitinkantys medžiai, krūmai ir lianos, bet ir žoliniai augalai, todėl nėra aišku, kokių želdinių rūšys turėtų būti skaičiuojamos įgyvendinant šias įstatymo nuostatas. Pritarti

83. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²²

87. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²²

5

85. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio

5 dalyje nėra aišku, koks ekspertizės išvados paskelbimo būdas būtų laikomas

viešu. Pritarti 88.

Pritarti

88. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²²

6

86. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio

6 dalyje siūloma nustatyti, kad „želdynų ir želdinių būklės ekspertizės

atlikimo išlaidas šio straipsnio 2 dalyje nurodytais privalomais želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo atvejais apmoka želdyno ar želdinių savininkas, naudotojas ar valdytojas“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas želdynų ir želdinių būklės ekspertizė privaloma suinteresuotos visuomenės reikalavimu, kai pateikiama ne mažiau kaip 100 asmenų pasirašytas prašymas. Pažymėtina, kad nei iš keičiamo įstatymo, nei projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip projekto rengėjai numato šių įstatymo nuostatų įgyvendinimą, nes neaišku, kiek tokių 100 ir daugiau asmenų grupių gali būti, ar tie patys asmenys galėtų pasirašyti skirtingus prašymus ir pan., nes esant tokiam neapibrėžtam teisiniam reglamentavimui, galima situacija, kai prašymus teiktų kelios 100 ir daugiau asmenų grupės, tokiu atveju želdynų ir želdinių būklės ekspertizės būtų privalomos, o želdyno ar želdinių savininkas, valdytojas ar naudotojas turėtų apmokėti visų suinteresuotos visuomenės grupių užsakytas ekspertizes. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros aiškumo, tikslingumo, proporcingumo pricipus, nesukuria piktnaudžiavimo galimybių, norint stabdyti želdyno projekto rengimo ar želdyno ar želdinių tvarkymo darbus. Pritarti

89. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²³

2¹

87. Iš keičiamo įstatymo 23

straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų formuluotės „ir (ar) įgiję žinių arboristikos srityje“ nėra aišku, ar fizinis asmuo, norintis gauti nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą, privalo turėti nurodytą išsilavinamą, ar vis dėto tokiam asmeniui pakaktų tik būti įgijusiam žinių arboristikos srityje. Pritarti

90. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas 2020-03-02 Nr.

XIIIP-4383²³

2²

88. Iš keičiamo

įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų kalbinės konstrukcijos nėra aišku, ar 5 metų praktinio darbo patirtis turi apimti visas veiklos sritis, susijusias su želdynais ir želdiniais (jų projektavimas, tvarkymas ir priežiūra), ar vis dėlto, pakaktų turėti patirties tik vienoje kurioje veiklos srityje, pavyzdžiui, želdynų ir želdinių projektavimo srityje, ar želdynų ir želdinių priežiūros srityje, ar želdynų ir želdinių tvarkymo srityje. Pritarti

91. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²³

3

89. Svarstytina, ar siekiant

aiškumo, nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatų, nurodant, kad juridinis asmuo gali teikti želdynų ir želdinių būklės ekspertizės paslaugas, kai jų darbuotojas turi nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą ir būtent toks, o ne bet kuris kitas darbuotojas atlieka želdynų ir želdinių būklės ekspertizę. Pritarti

92. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²³

3

90. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio

3 dalies nuostatos „kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo

ar kita organizacija ar jų padaliniai gali teikti želdynų ir želdinių būklės ekspertizės paslaugas, jeigu jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą“ nėra aiškios santykyje su keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nes neaišku, kodėl ne Lietuvos Respublikoje įsisteigusio juridinio asmens darbuotojas turi turėti Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos išduotą nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą, o ne turėti dokumentą, nurodytą šio straipsnio 4 dalyje.

Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo

21 straipsnio 3 dalies nuostatas, analogiško turinio pastaba iš dalies

taikytina ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostatoms, toje apimtyje, kiek jos reglamentuoja reikalavimus, nustatytus kitose valstybėse narėse įsteigto juridinio asmens, ar kitos organizacijos ar jų padalinių darbuotojams - viešųjų želdynų ir želdinių projektų rengimo vadovams. Pritarti

93. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²³

10

91. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio

10 dalies nuostatos tikslintinos nurodant, kad ekspertas turi pateikti

dokumentus, įrodančius, kad nustatyti pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas atestato galiojimas, yra pašalinti, taip pat reikėtų nustatyti terminą, per kurį Aplinkos ministerijos įgaliota institucija panaikina atestato galiojimo sustabdymą. Pritarti

94. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²³

92.

XIIIP-4383²³

92. Atkreiptinas dėmesys, kad

keičiamo įstatymo 23 straipsnio nuostatose kalbant apie tą patį asmenį vartojamos įvairios formuluotės „nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato turėtojas“ (pavyzdžiui, 5 dalis, 11 dalies 5 punktas, 13 dalis), „nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas“ (pavyzdžiui, 6, 7,

8 dalies 1 dalis ir kt.), „asmuo“ (pavyzdžiui, 8 dalies 1 punktas, 11 dalies

4 punktas). Svarstytina, ar siekiant aiškumo, nereikėtų įstatymo nuostatose

vienodai įvardinti tą patį asmenį. Pritarti

95. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²⁴

1¹

93. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio

1 dalies 1 punktas tikslintinas, nes viešųjų želdynų lankymo taisykles

tvirtina savivaldybių institucijos, o ne savivaldybės. Be to, po žodžio

„taisyklių“ įrašytinas žodis „reikalavimų“. Analogiško turinio pastaba dėl

savivaldybių institucijų taikytina ir keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Pritarti

96. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²⁵

3

94. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal

keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatas teisę apriboti ar uždrausti lankymąsi viešuosiuose želdynuose turi viešųjų želdynų savininkai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant suderinti projekto nuostatas tarpusavyje, nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, nustatant jose, kad viešųjų želdynų lankymo taisykles turi teisę tvirtinti ne tik šių želdynų valdytojai, bet ir jų savininkai. Pritarti

97. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²⁴

1²

95. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio

1 dalies 2 punkto nuostatose nėra aiškus „kitiems planavimo

organizatoriams“ turinys, t. y., neaišku, kokių objektų planavimo organizatoriai turimi omeny.

Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, pagal Statybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį tarp statybos dalyvių nėra numatyta tokio asmens, kaip planavimo organizatorius, todėl lieka neaišku, kam (kokiam subjektui) ir kokioje statinio projekto rengimo stadijoje asmenys turėtų teisę teikti pasiūlymus dėl objektų ar statinių projektuose siūlomų sprendinių viešųjų želdynų kūrimo, želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo klausimais. Taip pat šiose keičiamo įstatymo ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatose nėra aišku sąvokos „objekto projektas“ turinys. Pritarti

98. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²⁴

1²

96. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal

Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą savivaldybės vykdomoji institucija suprantama kaip savivaldybės administracijos direktorius. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose vartojama ir sąvoka „savivaldybės vykdomoji institucija“ (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ir kt.), ir sąvoka „savivaldybės administracijos direktorius“ (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Siekiant suvienodinti sąvokų vartojimą įstatyme, siūlytina keičiamo įstatymo nuostatose vartoti vieną kurią iš šių sąvokų. Pritarti

99. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²⁴

1⁷

97. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio

1 dalies 7 punkto nuostatos tikslintinos, nes asmenys, manytina, kad turi

teisę apskųsti kitų asmenų veiksmus, kai jie pažeidžia ne bet kokius želdynų kūrimo, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo reikalavimus, o šiuos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose. Pritarti

100. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

XIIIP-4383²⁵

1⁴

100. Siekiant suderinti projekto nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo

25 straipsnio 1 dalies 4 punkte po žodžių „patvirtinimą raštu“ įrašyti

žodžius „apie savivaldybės pavedimu atliekamus inventorizavimo darbus“. Pritarti

103. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²⁵

1⁵

101. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2

straipsnio 13 dalyje apibrėžtą sąvoką „sodmenys“, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte brauktinas žodis „augalų“ kaip perteklinis. Pritarti

104. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²⁶

1

102. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio

1 dalyje siūloma nustatyti iš kokių lėšų yra finansuojami „viešųjų želdynų

<...> inventorizavimo, apskaitos“ darbai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas želdynai ir želdiniai inventorizuojami visoje savivaldybės teritorijoje, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, t. y., pagal šias projekto nuostatas yra inventorizuojami ir apskaitomi ne tik viešieji želdynai ir želdiniai, bet ir privatūs. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kokių lėšų būtų inventorizuojami ir apskaitomi privatūs želdynai ir želdiniai. Pritarti

105. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²⁶

1

103. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio

106. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje

vietoj nurodytų ministerijų reikėtų nurodyti, kad įgyvendinamuosius teisės aktus priima šių ministerijų ministrai. Pritarti

109. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²

3

107. Projekto 2 straipsnio 3 dalies

nuostatos nėra aiškios šiais aspektais: pirma, nėra pakankamai aišku, kokie veiksmai atliekami su iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtais rengti želdynų projektais (ar jie baigiami rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus ar atliekami kokie kiti veiksmai); antra, taip pat nėra aišku, kokie veiksmai atliekami su iki įstatymo įsigaliojimo „įgyvendintais“ želdynų projektais, nes nėra aišku, ką reiškia „įgyvendintas“ želdyno projektas.

Jei turimi omeny pagal želdyno projektą jau įkurti (įrengti) želdynai, tai nėra aišku, pagal kokius teisės aktus tokie želdynai toliau būtų saugomi, tvarkomi ir prižiūrimi (ar iki įstatymo įsigaliojimo ir želdynų projekto rengimo ir želdyno įkūrimo metu galiojusius teisės aktus, ar pagal šį įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus). Pritarti

110. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²

2,3,4

108. Siekiant aiškumo projekto 2

straipsnio 3 ir 4 dalių formuluotėse „iki įstatymo“ po žodžio „iki“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti

111. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383

109Atkreiptinas dėmesys,

kad projektu keičiamos kai kurios Želdynų įstatymo nuostatos iš esmės pakito lyginant jas su galiojančia įstatymo redakcija, pavyzdžiui, pakito įstatymo nuostatų netaikymo išimtys, pasikeitė kai kurios sąvokos, formuluotės ir pan.

Pažymėtina, kad ANK 281 straipsnio nuostatos yra suderintos su galiojančia Želdynų įstatymo redakcija, todėl, pakeitus projektu kai kurias Želdyno įstatymo nuostatas, tampa neaiškios ir ANK 281 straipsnio nuostatos (pavyzdžiui, ANK nuostatos yra susijusios su pažeidimais, padarytais želdiniams, augantiems ne miškų ūkio paskirties žemėje, tuo tarpu pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatas Želdynų įstatymas netaikomas miško žemėje (ši sąvoka savo turiniu yra platesnė nei sąvoka „miškų ūkio paskirties žemė“) augantiems medžiams ir krūmams bei nustatytos kitos įstatymo netaikymo išimtys; taip pat projekto nuostatose nėra apibrėžtos arba pakeistos ANK nuostatose vartojamos sąvokos, formuluotės kaip, pavyzdžiui, nėra apibrėžtos sąvokos „krūmas“, vietoj sąvokos „mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai“ vartojama sąvoka „želdynų statiniai ir įrenginiai“, nebevartojama sąvoka „želdynų kūrimo ir tvarkymo projektai“ ir kt.). Atsižvelgiant į tai ir, siekiant suderinti įstatymų nuostatas tarpusavyje, siūlytina įvertinti ANK 281 straipsnio nuostatų atitiktį projekto ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatoms, ir, jei reikia, vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kad „kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą“, pateikti Seimui ANK pakeitimo projektą. Pritarti

112. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383

110. Pažymėtina. Kad Seime

yra registruoti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 9, 10, 14, 15, 16, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.

Nr. XIIIP-1675),

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 10, 12, 13, 16, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3555) , todėl atkreiptinas dėmesys, į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Pritarti

113. Specialiųjų tyrimų tarnyba

2020-03-27 Nr. 4-01-2480 (2020-03-27 Nr. g-2020-2481)³¹⁴ Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą ir įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-03-03 išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projekto“ Nr. XIIIP-4383 (toliau – Išvada) pateiktų pastabų turinį galima daryti išvadą, kad Projekto nuostatos yra svarstytinos teisinio aiškumo požiūriu, taip pat gali sudaryti sąlygas jas dviprasmiškai suvokti ir taikyti, todėl jos turėtų būti tobulinamos. Iš esmės pritardama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Išvadoje pateiktoms pastaboms, Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl atitinkamų Projekto nuostatų papildomai šioje antikorupcinio vertinimo išvadoje nepasisako, tačiau teikia kitas pastabas ir pasiūlymus, kurie gali būti aktualūs tobulinant Projektu siūlomą teisinį reglamentavimą:

1. Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas

susijęs su želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindais. Tačiau kadangi Projektu keičiamas „želdynų“ ir „želdinių“ sąvokų turinys, lyginant su galiojančiu Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu (toliau – Želdynų įstatymas arba galiojantis Įstatymas), projektu keičiami ir teisinio reglamentavimo objektai.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į Projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, nustatančias, kad želdynų ir želdinių kūrimas, apsauga, priežiūra ir tvarkymas organizuojami pagal (vieną iš keturių) tęstinumo principą, kurį įgyvendinant siekiama išsaugoti praeityje susiformavusius ir suformuotus želdynus, pavienius želdinius ar jų grupes, istorinių želdynų ir juose arba greta jų esančių pastatų ansamblių ar kompleksų vientisumą ir kt. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siekiant išvengti dviprasmiškumų interpretuojant Projektu siūlomą įstatymą (pavyzdžiui, kad dėl Projektu keičiamo teisinio reglamentavimo objektų (želdynų ir želdinių) turinio, arba dėl Projektu siūlomo pakeisti želdynų minimalaus ploto kriterijų[¹] pagal galiojančio Įstatymo reikalavimus suformuoti želdynai po Projektu siūlomo įstatymo įsigaliojimo tokiais galėtų būti nelaikomi ir /ar galėtų būti pertvarkomi į mažesnius), Projektu tikslinga akcentuoti galiojančio Įstatymo ir Projektu siūlomo įstatymo reikalavimų santykį, pavyzdžiui:

Projekte nustatyti, kad iki Projektu siūlomo įstatymo įsigaliojimo pagal galiojančio Įstatymo reikalavimus suformuotiems želdynams išsaugomas želdynų statusas. Pritarti

114. Specialiųjų tyrimų

tarnyba 2020-03-27 Nr. 4-01-2480 (2020-03-27 Nr. g-2020-2481)⁵²⁴

2. Projektu siūlomo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4

punktas numato, kad savivaldybių vykdomosios institucijos jų teritorijose organizuoja želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos veiklą, užtikrina jos sprendimų skelbimą savivaldybės interneto svetainėje, o šios komisijos sudėtį ir nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Tačiau Projektas plačiau šios komisijos paskirties, veiklos uždavinių, teisių ir pareigų, sprendimų pobūdžio (privalomumo savivaldybės institucijoms ir kitiems asmenims ar pan.) įgyvendinant Projektu siūlomą įstatymą nekonkretizuoja. Siekdami teisinio aiškumo, siūlome Projektu šiuos klausimus atskleisti. Manytume, kad tai tikslinga padaryti įstatyminiame lygmenyje siekiant išvengti situacijos, kai skirtingose savivaldybėse komisijų veiklos pagrindų turinys (teisės, pareigos, sprendimų priėmimo modeliai ir kt.) bus reglamentuojamas skirtingai, galimai sudarant sąlygas įstatymo nuostatas skirtingose savivaldybėse interpretuoti ir įgyvendinti skirtingai. Pritarti

115. Specialiųjų tyrimų

tarnyba 2020-03-27 Nr. 4-01-2480 (2020-03-27 Nr. g-2020-2481)

3. Projektu siūlomu įstatymu atsisakoma

galiojančiame Įstatyme apibrėžtos „želdynų pertvarkymo“ sąvokos, taip pat nepaaiškinama formuluotės „želdynų pertvarkymas“ esmė[²], nors tokia formuluotė Projekte yra naudojama, o dalyje Projektu siūlomų nuostatų keliami su želdynų pertvarkymu susiję specifiniai reikalavimai[³]. Siekdami teisinio aiškumo ir viešojo intereso užtikrinimo įgyvendinant Projektu siūlomą įstatymą vykdant želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, įgyvendinant skaidrų želdynų kūrimo ir pertvarkymo procesą, siūlome

Projekte sąvoką „želdynų pertvarkymas“ apibrėžti (arba atskleisti jos

esmę). Pritarti

116. Specialiųjų tyrimų

tarnyba 2020-03-27 Nr. 4-01-2480 (2020-03-27 Nr. g-2020-2481)¹⁴⁴ 4.

Projektu siūlomo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad želdynų ir želdinių inventorizavimą gali atlikti asmenys, turintys atitinkamą išsilavinimą (t. y. baigę kraštovaizdžio architektūros, biologijos, ekologijos, gamtinės geografijos, miškininkystės, agronomijos krypties studijas ir įgiję aukštąjį koleginį arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą) ir kompetentingi arboristikos, dendrologijos srityse. Analogiško pobūdžio nuostatų formuluotes numato ir įstatymo 20 straipsnio 2 dalis (numatanti, kad viešųjų želdynų projektus turi teisę rengti atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, kompetentingi želdynų planavimo ir

(ar) projektavimo, arboristikos, dendrologijos srityse) bei 20 straipsnio 3 dalis (numatanti, kad viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbų vadovai privalo turėti atitinkamą išsilavinimą ir (ar) kompetentingi želdynų planavimo, projektavimo ir

(ar) arboristikos srityse arba turi ne mažesnę kaip 5 metų patirtį želdynų priežiūros ir tvarkymo srityje). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos yra svarstytinos keliais aspektais:

4.1. Iš Projekto neaišku, kokiais pagrindais yra /

gali būti patvirtinama atitinkamą išsilavinimą turinčio asmens kompetencija arboristikos ir /ar dendrologijos srityse; neaišku, ar asmeniui keliamas reikalavimas yra susijęs su kompetencija arboristikos ir dendrologijos srityse, ar užtenka turėti kompetenciją tik vienoje iš šių sričių. 4.2. Siekiant teisinio aiškumo svarstytina, ar projektu nereikėtų atskleisti „dendrologijos“ sąvokos (kadangi, pavyzdžiui,

„arboristikos“ sąvoka reglamentuojama projekto 2 straipsnio 1 dalimi, o

sąvoka „dendrologija“ neatskleidžiant jos esmės vartojama ir kituose projekto straipsniuose). 4.3.

4.3. Manytume, kad Projekto 20 straipsnio 3 dalies

nuostatos gali būti suvokiamos, kad viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbų vadovams gali būti netaikomas reikalavimas turėti atitinkamą kvalifikaciją ir užtenka atitikti arba kompetencijos želdynų planavimo, projektavimo ir (ar) arboristikos srityse reikalavimą, arba turėti ne mažesnę kaip 5 metų patirtį želdynų priežiūros ir tvarkymo srityje. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, siūlome svarstyti galimybę minėtas Projekto nuostatas tikslinti. Tikslinant nuostatas dėl kompetencijos pagrindimo taip pat siūlytume papildomai įvertinti, ar atsiradus įstatymo 21 straipsnio 10 dalies

3 punkto aplinkybėms ir jų pagrindu panaikinus želdynų

projektų rengimo vadovo atestato galiojimą, galimybė vėl kreiptis dėl naujo atestato išdavimo po vienerių metų laikotarpio yra pakankamai pagrįsta tam, kad būtų konstatuojama tinkama asmens kompetencija. Manytume, jog aplinkybė, kad želdynų projektų rengimo vadovas, vykdydamas veiklą, šiurkščiai pažeidė šio įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių želdynų kūrimą, želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą, tvarkymą, reikalavimus, atskirais atvejais gali liudyti apie jo nekompetenciją. Dėl minėtos priežasties, mūsų nuomone, ši aplinkybė atskirais atvejais galėtų būti pagrindas atsisakyti pakartotinai išduoti atestatą. Pritarti

117. Specialiųjų tyrimų

tarnyba 2020-03-27 Nr. 4-01-2480 (2020-03-27 Nr. g-2020-2481)²⁰⁴ 5.

Siūlytume apsvarstyti Projektu siūlomo įstatymo

20 straipsnio 4 dalies nuostatų praplėtimo tikslingumą atskleidžiant, dėl

kokių priežasčių Aplinkos ministerijos įgaliota institucija gali motyvuotai atsisakyti išduoti želdynų projektų rengimo vadovo atestatą, kadangi, pavyzdžiui: pagal įstatymo 21 straipsnio 10 dalies 3 punkto nuostatas želdynų projektų rengimo vadovo atestato galiojimas panaikinamas, jeigu želdynų projektų rengimo vadovas vykdydamas veiklą šiurkščiai pažeidė šio įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių želdynų kūrimą, želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą, tvarkymą, reikalavimus. Šiurkščiu pažeidimu laikomas įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių želdynų kūrimą, želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą, tvarkymą, pažeidimas, dėl kurio atsirado žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius, skaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą Žalos aplinkai sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo, ir (ar) atsirado žala tretiesiems asmenims. Tačiau, jeigu kilus tokioms aplinkybėms želdynų projektų rengimo vadovas, vadovaudamasis įstatymo 21 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatomis, pateiktų rašytinį prašymą panaikinti jam išduotą želdynų projektų rengimo vadovo atestatą ir šio punkto nuostatų pagrindu jo prašymas būtų tenkinamas, vadovaudamasis įstatymo 21 straipsnio 12 dalies nuostatomis jis vėl galėtų kreiptis dėl naujo atestato išdavimo išvengdamas apribojimų (kurie paprastai turėtų būti taikomi panaikinus atestato galiojimą) taikymo. Pritarti

118. Specialiųjų tyrimų

tarnyba 2020-03-27 Nr. 4-01-2480 (2020-03-27 Nr. g-2020-2481)²³² 6.

Projektu siūlomo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies

1 punktas nustato, kad fizinis asmuo, norintis gauti

nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą, privalo būti baigęs kraštovaizdžio architektūros, biologijos, ekologijos, gamtinės geografijos, architektūros, miškininkystės, agronomijos krypties studijas ir įgijęs aukštąjį koleginį arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba turėti jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat asmenys, iki

2009 metų įgiję aukštesnįjį išsilavinimą, ar iki 1995 metų įgiję specialųjį

vidurinį išsilavinimą ir (ar) įgiję žinių arboristikos srityje. 6.1. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siekiant teisinio aiškumo ir išvengiant dviprasmiškumų (pavyzdžiui: kad nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatas gali būti išduotas tik žinių arboristikos? srityje turinčiam asmeniui), minėtų nuostatų paskutinių sakinio dalių formuluotės turėtų būti tikslinamos paaiškinant, kad „fizinis asmuo, norintis gauti nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą, privalo būti baigęs kraštovaizdžio architektūros, biologijos, ekologijos, gamtinės geografijos, architektūros, miškininkystės, agronomijos krypties studijas ir įgijęs aukštąjį koleginį arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba turėti jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat asmenys, šiose srityse iki 2009 metų įgiję aukštesnįjį išsilavinimą ar iki 1995 metų įgiję specialųjį vidurinį išsilavinimą ir (ar) įgiję žinių arboristikos srityje“ (paryškintas ir perbrauktas tekstas – mūsų siūloma nuostatų išdėstymo alternatyva). 6.2. Manytume, kad minėtoms Projekto nuostatoms taip pat gali būti aktualūs 4.3 ir 5 pastabose išdėstyti siūlymai. Pritarti

3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,

lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos

teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str. str.
d. p. 1. Lietuvos Respublikos

Prezidento kanceliarija 2020-04-20 Nr. 2 D -2080 Išrašas iš Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos rašto 2020-04-20 Nr. 2 D -2080:

„<...> Pritardami Seimo Teisės departamento pateiktoms

pastaboms dėl informacijos apie numatomus viešojo atskirojo želdyno projektavimo pateikimo momento ir šaltinių, taip pat atkreipiame dėmesį, kad nors Želdynų įstatymo projektas numato galimybę visuomenei gauti informaciją apie planuojamą veiklą, galimybę teikti pastabas, dalyvauti viešajame svarstyme, tačiau abejotina, ar siūlomas reguliavimas pakankamai užtikrina galimybę visuomenei aktyviai ir realiai dalyvauti procese. Nėra aišku, kaip visuomenės pasiūlymai yra vertinami, kaip priimant sprendimą yra atspindimas visuomenės dalyvavimas. Todėl siūlome Įstatymo projekte numatyti savivaldos institucijų pareigą įvertinti visuomenės pasiūlymus, numatyti, kad sprendime turi atsispindėti visuomenės dalyvavimo rezultatai, sprendimai turi būti skelbiami visuomenei, juose turi būti nurodomos sprendimo priėmimo priežastys ir motyvai. Įstatymo projekte taip pat nurodoma, kad savivaldos institucijos organizuoja želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos veiklą. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte neapibrėžta nei šios komisijos kompetencija, nei priimamų sprendimų pobūdis. Manome, kad tokių komisijų kompetenciją būtų tikslinga aptarti Įstatymo projekte. Taip pat siūlome numatyti galimybę į šios komisijos sudėtį įtraukti ir visuomenės/vietos bendruomenių atstovus. Tokiu būdu visuomenės įsitraukimas į sprendimų priėmimą būtų dar efektyvesnis.<...>“ Pritarti 2.

Seimo narys Kęstutis

Bacvinka

2020-05-28³

4 Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodoma, kad siekiama išsaugoti istorinių želdynų vientisumą, tačiau ši nuostata nėra pakankama, kad istoriškai susiformavę Lietuvos dvarai su parkais nebūtų išskaidyti į atskiras privačias valdas, taip sunaikinant parkus. Daugelyje Lietuvos vietovių jau negrįžtamai yra sunaikinti prie dvarų buvę parkai, kultūros paveldo ansambliai suskaidyti atskiromis valdomis. Siūloma grįžti prie išliekamąją vertę turimų ansamblių, išsaugant jų vientisumą kartus su parkais. Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo 3straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: "4) tęstinumo – siekiama išsaugoti užtikrinant praeityje susiformavusiusių ir suformuotųus želdynųus ir pavieniųus želdiniųus ar jų grupiųes, istorinių želdynų ir juose arba greta jų esančių pastatų ansamblių ar kompleksų vientisumą, priimti sprendimus atsižvelgiant į želdynų kūrimo, apsaugos, priežiūros ir tvarkymo tradicijas, kuo ilgiau palaikyti brandžių medžių gyvybingumą;"

Nesvarstyta

3. Seimo narys Kęstutis

Bacvinka

2020-05-28⁴

3 Argumentai: Želdynų įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį siūlau papildyti nuostatomis, kurios leistų ministerijai kontroliuoti želdinių inventorizaciją, vykdyti želdynų tvarkymo valstybinę kontrolę ir numatyti žiemos metu sniegui tirpdyti mažiau kenksmingas priemones. Įstatymo projekte savivaldybių funkcijoms priskirta jau galiojanti tvarka vykdyti želdinių inventorizaciją. Tačiau nenumatant inventorizacijos įgyvendinimo kontrolės, galimai dar ilgą laiką nebūtų inventorizuoti saugotini želdiniai. Pažymėtina, kad laiku neįgyvendinant inventorizacijos, valstybė praranda lėšas, nes vykstant urbanizacijos procesui, vengiant sumokėti mokesčius už planuojamus iškirsti medžius, neapskaityti želdiniai yra dažnai sunaikinami.

Aplinkos ministerijos atsakingos institucijos ne tik vykdo valstybinę kontrolę, bet kartu su savivaldybės administracija derina projektus. Dėl šių funkcijų dažnai kyla nesusipratimai. Todėl tikėtina, kad šios funkcijos turėtų būti atskirtos. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Aplinkos ministras ministerija:

1) nustato želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo, sodmenų kokybės reikalavimus;

2) kontroliuoja saugotinų želdinių ir želdynų inventorizavimą, apskaitą, duomenų apie želdynus, želdinius bazių kūrimą, teikia metodinę paramą;

3) nustato viešuosius želdynus projektuojančių, viešųjų želdynų ir želdinių priežiūrą ir tvarkymą vykdančių asmenų kvalifikacijos kėlimo tvarką;

4) nustato želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo tvarką;

5) nustato nepriklausomų želdynų ir želdinių ekspertų, želdynų projektų rengimo vadovų atestatų išdavimo tvarką. 6) vykdo leidimų saugotinų sumedėjusių želdinių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, tvarkymo darbams atlikti išdavimo teisėtumo valstybinę kontrolę

7) nustato priemonių, naudojamų ūkinėje veikloje sniegui ir ledui tirpdyti, normatyvus, įgyvendina projektus, susijusius su kitų nekenksmingų aplinkai technologijų/priemonių taikymu.“

Nesvarstyta

4. Seimo narys Kęstutis

Bacvinka

2020-05-28⁵

2⁴ Argumentai: Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 4 punktą siūlau papildyti nuostata, kad Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos (Komisija ) nariams už darbą būtų atlyginama tokia pačia tvarka kaip savivaldybių tarybos nariams,.

Komisijai priskiriant daugiau funkcijų, kaip projektų derinimas, visuomenei svarbių želdinių svarstymas ir t.t., sugaištama daug laiko ir, manytina, kad apmokestinant darbą, jis būtų žymiai produktyvesnis ir objektyvesnis. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnyje nurodoma, kad tvirtinti komisijas ir jų nuostatus yra savivaldybės tarybos kompetencija. Todėl siūloma šią funkciją jai ir palikti. Siūloma papildyti projekto 5 straipsnį 3 dalimi, numatant, kad Komisija, sudaryta iš institucijų specialistų svarstytų dėl želdynų, kurie yra statinio projekte, derinimo ir leidimų išdavimo tiems želdiniams, kuriems reikia eksperto išvados. Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) organizuoja želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos veiklą, užtikrina jos sprendimų skelbimą savivaldybės interneto svetainėje. Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos nariams už darbo laiką, atliekant komisijos nario pareigas, yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką. Atlyginimo už darbo laiką, atliekant komisijos nario pareigas, dydį nustato, komisijos sudėtį ir nuostatus tvirtina savivaldybės taryba administracijos direktorius;

Nesvarstyta

Pakeisti įstatymo 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.

Priklausomųjų želdynų įrengimas ar pertvarkymas numatomas statinių ir kitų objektų projektuose, kuriuose būtina įvertinti želdinių inventorizavimo duomenis ir nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto išvadą, kai tokią išvadą parengti būtina pagal šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, vadovautis priklausomųjų želdynų normomis, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, statybą ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir šio įstatymo 19 straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatyta tvarka informuojant visuomenę apie numatomą viešųjų želdynų projektų rengimą ir įgyvendinimą.“

Nesvarstyta

7. Seimo narys Kęstutis

Bacvinka

2020-05-28¹²

3 Argumentai: Įstatymo projekte numatoma, kad savivaldybės želdinius gali skelbti saugotinais. Tačiau saugotinų želdinių kriterijai yra numatyti Vyriausybės patvirtintame teisės akte ir savivaldybės jo taip pat turi laikytis. Tuo tarpu, saugomi želdiniai, jei jie svarbūs kultūriniu, istoriniu atžvilgiu, gali būti skelbiami ir savivaldybės. Be to, pačios nuostatos dėstymas reikštų, kad vienu atveju yra kalbama apie saugomus, kitu – saugotinus želdinius. Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 12straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir

kraštovaizdžiui reikšmingus želdinius savivaldos institucijos skelbia saugotinais saugomais želdiniais. Kriterijus, pagal kuriuos savivaldos institucijos priima sprendimus dėl konkrečių želdinių paskelbimo saugotinais, nustato aplinkos ministras.“

Nesvarstyta

8. Seimo narys Kęstutis

Bacvinka

2020-05-28¹²

Nesvarstyta

17. Seimo narys Kęstutis

Bacvinka

2020-05-28²⁸

2 Argumentai: Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Kiekviena Šalis nustato būtinas teisines, reguliavimo ir kitas priemones, įskaitant priemones, užtikrinančias šios Konvencijos nuostatas, susijusias su informacija, visuomenės dalyvavimu ir teise kreiptis į teismus, įgyvendinančių nuostatų suderinamumą, taip pat reikiamas įgyvendinimo priemones, kad būtų sukurta ir išlaikyta aiški, skaidri ir suderinta sistema, užtikrinanti šios Konvencijos nuostatų įgyvendinimą.“ Tuo tarpu, įstatymo projektas galimai ribotų šią konvencija visuomenei priskiriamą teisę.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 28straipsnio 2 dalį punktus ir ją išdėstyti taip: „2. Pareikšti ieškinius dėl neteisėto želdinių naikinimo ir (ar) neteisėta veikla padarytos žalos želdynams ir želdiniams kaip aplinkos objektams atlyginimo turi teisę Aplinkos ministerijos įgaliotų institucijų pareigūnai, suinteresuota visuomenė, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai, taip pat savivaldybių vykdomosios institucijos.“

Nesvarstyta

6. Komiteto

sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIIP-4383) iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pateiktas pastabas. Siekiant išvengti skirtingo įstatymų nuostatų interpretavimo jį taikant, su patobulintu Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektu kartu pateikti Seimui ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo pakeitimo projektą bei valstybės biudžeto lėšų poreikį įstatymo projekto 26 straipsnio nuostatoms įgyvendinti (Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-03-02 išvados 103 pastaba). 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – , susilaikė – . 8.

8. Komiteto

paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė) [1] Pagal galiojantį Įstatymą želdynas – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, o projektu siūloma nustatyti, kad želdynas – ne mažesnis kaip 0,01 hektaro ne miško žemės plotas su želdiniais. [2] Galiojančio Įstatymo 2 straipsnio 28 dalis „Želdyno pertvarkymą“ reglamentuoja kaip želdyno planinės erdvinės struktūros keitimą šalinant ne mažiau kaip 20 procentų medžių, krūmų ar žolinių augalų ir sodinant naujus. [3] Pavyzdžiui: pagal Projektu siūlomo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnio 1 dalį naujiems viešiesiems atskiriesiems želdynams įrengti ar esamiems viešiesiems atskiriesiems želdynams pertvarkyti privaloma parengti želdyno projektą; pagal Projektu siūlomo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį priklausomųjų želdynų įrengimas ar pertvarkymas numatomas statinių ir kitų objektų projektuose, kuriuose būtina įvertinti želdinių inventorizavimo duomenis ir nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto išvadą; pagal Projektu siūlomo 18 straipsnio 1 dalį vykdant tinkamą želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, įgyvendinant skaidrų želdynų kūrimo ir pertvarkymo procesą užtikrinamas viešasis interesas; pagal 22 straipsnio 2 dalie 1 ir 2 punktus želdynų ir želdinių būklės ekspertizė yra privaloma, kai numatoma pertvarkyti didesnius kaip 1 ha ploto viešuosius želdynus urbanizuotose teritorijose arba numatoma pertvarkyti gatvių želdinius ilgesniame kaip 100 m gatvės ruože, kai numatomame pertvarkyti gatvės ruože auga 10 ir daugiau saugotinų želdinių ir kt.).

Komiteto išvada

2020-12-07 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽELDYNŲ ĮSTATYMO

NR. X-1241 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4383

2020-12-02 Nr. 107-P-50(3)

Vilnius

1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė,

komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Arvydas Nekrošius, Andrius Palionis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos viceministrė Ligita Valalytė, Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Vyresnioji patarėja Ieva Klimašauskė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02¹

2

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo

(toliau - keičiamo įstatymo) 1 straipsnio 2 dalyje vietoj sąvokos „žemės ūkio kultūroms“ siūlytina įrašyti sąvoką „žemės ūkio augalams“, kuri yra aiškesnė ir vartojama kituose įstatymuose (pavyzdžiui, Žemės, Augalų apsaugos įstatymai). Pritarti

2. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2020-03-02¹

2

2. Keičiamo įstatymo 1

straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas „netaikomas miško žemėje augantiems medžiams ir krūmams“. Nėra aišku, kodėl yra išskiriamos tik šios želdinių rūšys, o ne nurodomos visos želdinių rūšys, įskaitant lianas ir žolinius augalus. Pritarti Miškų įstatymo 2 str. 8 d. numatyta, kad miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija.

Kituose Miškų įstatymo nuostatose įvardinami medžiai ir krūmai, tačiau miško žemėje auga ne tik jie (miško paklotę sudaro visuma augalų). Siekiant aiškaus Miškų įstatymo ir Želdynų įstatymo reguliavimo sričių atskyrimo, pakeisti į „miško žemėje augantiems augalams“ – apims viską, kas auga miško žemėje. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02¹

4
5
9
1
3
2
6
4
1
8
3. Keičiamo įstatymo 1

straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 5 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 9 straipsnio 6 dalyje yra vartojama sąvoka „želdinių veisimas“, o keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 3 ir 6 punktuose - „naujų želdinių veisimas“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, sąvokos neturėtų būti suvienodintos atsisakant žodžio „naujų“. Pritarti

4. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02²

2

4. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2

dalyje vietoj žodžio „savo“ įrašytinas žodis „žemės“ arba „jo“. Pritarti

5. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02²

5. Keičiamo įstatymo 2

straipsnyje atsisakoma „krūmo“ sąvokos, kuri yra apibrėžta galiojančio Želdynų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Pabrėžtina, kad „krūmo“ sąvoka išlieka keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, 2 straipsnio 11, 13, 17 dalyse, 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 5 dalyje ir kt., todėl, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, manytina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje pateikiamų sąvokų sąraše reikėtų įtraukti ir „krūmo“ sąvoką. Pritarti Į Projekto 2 str. įtraukti „krūmo“ sąvoką su apibrėžimu iš galiojančio Želdynų įstatymo. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02²

8 6.

Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad neteisėtu želdinių naikinimu būtų laikomas ir želdinių

„genėjimas neturint leidimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 4 ir 6 dalių nuostatas leidimas reikalingas tik želdinių intensyviam genėjimui. Be to, pagal šias ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas leidimai išduodami tik saugotinų želdinių kirtimui ir (ar) kitokiam pašalinimui iš augimo vietos, intensyviam genėjimui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje siūlomos apibrėžti sąvokos turinys. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiose ir kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojama formuluotė želdinio „kitoks pašalinimas iš augimo vietos“, kurios turinys keičiamo įstatymo nuostatose nėra apibrėžtas. Nesant aiškumui dėl to, kokie veiksmai būtų laikytini želdinio kitokiu pašalinimu iš augimo vietos, galima situacija, kai neteisėtu želdinio naikinimu būtų laikomas želdinio persodinimas jo gerovės tikslais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK)

281 straipsnio 1 dalyje vartojamos tokios sąvokos kaip želdinio „neteisėtas

žalojimas“, „neteisėtas naikinimas“ ar „neteisėtas persodinimas“, kurių turinys teikiamo projekto kontekste nėra aiškus, nes, manytina, kad keičiamame įstatyme siūlomos sąvokos „neteisėtas želdinio naikinimas“ turinys apima tiek želdinio „neteisėtą žalojimą“, tiek ir jo „neteisėtą persodinimą“. Pritarti iš dalies Patikslinti 2 str. pateiktos sąvokos „neteisėtas želdinių naikinimas“ apibrėžtį pagal pirmąją pastabos dalį. „kitoks pašalinimas iš augimo vietos“ suprantamas kaip bet koks veiksmas, kurio rezultatas – želdinio nebebuvimas jo augimo vietoje. Tai galėtų būti išrovimas, iškasimas su šaknimis. Manytina, kad šioje dalyje sąvokos apibrėžties tikslinti nereikia, nes yra pakankamai aiški.

Parengtas ANK

281 str. pakeitimo įstatymo projektas – sąvokos ir terminai suderinti. 7. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02²

11

7Svarstytina, ar,

atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos sąvokos turinio, nurodant konkrečią savivaldybės instituciją, kuri skelbia želdinius saugotinais. Pritarti Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. 1 p. apibrėžta sąvoka „savivaldybės atstovaujamoji institucija“ – naudoti šią sąvoką ir Projekte. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02²

11

8. Keičiamo įstatymo 2

straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad saugotinais želdiniais laikytini „savivaldybės institucijos sprendimu saugotinais paskelbti <...> reikšmingi želdiniai, kuriems kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti reikalingas leidimas“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį želdiniais laikomi medžiai, krūmai, lianos ir žoliniai augalai. Manytina, kad kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima būtų medžius, krūmus ar lianas, tačiau kitaip pašalinti iš augimo vietos (nesant šios sąvokos apibrėžties), manytina, galima būtų ir žolinius augalus. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar žoliniai augalai galėtų būti laikytini saugotinais želdiniais, ar ne. Esant šiam neaiškumui, kvestionuojamos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, susijusios su saugotinais želdiniais, pavyzdžiui, nėra aišku, ar pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas būtų reikalingas leidimas saugotinų žolinių augalų kitokiam pašalinimui iš augimo vietos, ar pagal keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas žoliniai augalai įeitų į įstatyme nustatytą saugotinų želdinių skaičių ir pan. Pritarti Pakeisti 2 str. 11 d., įvardinant tik medžius ir krūmus.

Taip pat pagal poreikį kitas nuostatas. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02²

11

9. Keičiamo įstatymo 2

2020-03-02²

25

13. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo

įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, gali būti atliekama ir pavienių želdinių būklės ekspertizė, tikslintinas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje apibrėžtos sąvokos „želdynų ir želdinių būklės ekspertizė“ turinys, formuluotėje „želdynų ir želdinių“ vietoj žodžio „ir“ įrašant žodžius „ir (ar)“. Pritarti 14.

Pritarti

14. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02²

26

14. Keičiamo įstatymo 2

straipsnio 26 dalyje apibrėžiama „želdynų ir želdinių priežiūros“ sąvoka, o keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje apibrėžiama „želdynų ir želdinių tvarkymo“ sąvoka. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos sąvokos kelia neaiškumų dėl savo panašaus turinio. Nėra aišku, kuo želdynų ir želdinių priežiūra skirtųsi nuo jų tvarkymo, nes želdynų ir želdinių tvarkymas taip pat būtų susijęs su darbais, kuriais būtų prižiūrimi želdynai, pavieniai želdiniai arba jų grupės, želdynų statiniai ir įrenginiai. Manytina, kad skirtingose sąvokose neturėtų dubliuotis jų esmė. Pritarti Atsisakyti

„prižiūrimi“ sąvokos „želdynų ir želdinių tvarkymo“

apibrėžtyje. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02²

27

15. Keičiamo įstatymo 2

straipsnio 27 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „želdynų ir želdinių tvarkymas“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose yra vartojama ir tokia sąvoka kaip „želdyno ar želdinių pertvarkymas“ (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 ir 23 dalys, 9 straipsnio 5 dalis, 18 straipsnis ir kt.), kurios turinys projekto nuostatose nėra apibrėžtas, todėl, lieka neaišku, kokiais atvejais laikytina, kad želdynas ar želdiniai yra tvarkomi, o kokiais atvejais - jie pertvarkomi. Iš projekto nuostatų darytina išvada, kad „želdyno tvarkymas“ ir „želdyno pertvarkymas“ nėra laikomos identiško turinio sąvokomis, nes pagal keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punktą asmenys turi teisę gauti informaciją ir apie „vykdomus želdynų ir želdinių tvarkymo darbus“, ir apie „pertvarkomus želdynus“. Svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų atskleisti sąvokos „želdynų ir (ar) želdinių pertvarkymas“ turinio. Be to, šių keičiamo įstatymo nuostatų kontekste nėra aiškus ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje minimas „kompleksinis želdyno tvarkymas“. Pritarti iš dalies

2 str. papildyti sąvoka „želdyno

pertvarkymas“.

Dauguma Projekto nuostatų numatytas želdynų, o ne želdinių, pertvarkymas, todėl reikia apibrėžti šią sąvoką. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02²

3⁶

16, 26, 27, 28²

4,5³

16. Keičiamo įstatymo daugelyje nuostatų yra

vartojama sąvoka „želdinių grupė“ (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16, 26, 27, 28 dalys, 3 straipsnio 4, 5 punktai, 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad ši sąvoka nėra apibrėžta keičiamo įstatymo nuostatose, todėl jos turinys nėra aiškus (t. y., nėra aišku, koks skaičius želdinių ar kokiais kitais kriterijais apibrėžtų želdinių būtų laikomi želdinių grupe). Svarstytina, ar, siekiant išvengti skirtingo įstatymo nuostatų interpretavimo taikant įstatymą, nereikėtų projekto nuostatose atkleisti šios sąvokos turinio. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad minimalus želdynas Projekte sumažintas iki 0,01 ha (galiojančiame Želdynų įstatyme numatytas 0,05 ha), atsisakyti želdinių grupės sąvokos projekte. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02³

T

17. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinime ir

turinyje bei 9 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos „želdinių kūrimas“ turinys nėra aiškus. Pažymėtina, kad kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojama formuluotė „želdinių veisimas“. Atsižvelgiant į tai ir, siekiant aiškumo, minėtos keičiamo įstatymo nuostatos tikslintinos. Pritarti Atsižvelgiant į Projekto 1 str. numatytą įstatymo tikslą (t. y., nustatyti želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus), patikslinti į „želdynų kūrimo ir želdinių veisimo“. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02³

3 18.

Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte kalbant apie tuos pačius asmenis, vartojamos dvejopos formuluotės „profesinės kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys specialistai“ ir „profesinės kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys asmenys“. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, nereikėtų suvienodinti šių formuluočių vartojimą šiose ir kitose projekto nuostatose. Pritarti

19. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02⁴

2¹

19Siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo,

keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos derintinos su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatomis, konkrečiai nurodant kriterijus, kuriuos tvirtina Vyriausybė, bei vietoj žodžių „laikomi saugotinais“ įrašant žodžius „priskiriami saugotiniems“. Pritarti

20. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02⁴

3 20.

Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo

4 straipsnio 3 dalyje išvardintas baigtinis sąrašas Aplinkos ministro

kompetencijų šio įstatymo įgyvendinimo apimtimi, tačiau keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Atskirųjų želdynų išdėstymo kriterijus miestų ir miestelių planinėje struktūroje ir jų normas tvirtina aplinkos ministras“; keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje - „Želdinių apsaugos reikalavimus vykdant statybos darbus, įskaitant valstybinės reikšmės kelių ir viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių statybos ir remonto darbus, reglamentuoja aplinkos ministro tvirtinamos Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklės; keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje - „Už nukirstus saugotinus želdinius želdinių savininkai ar valdytojai, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems išduotas leidimas kirsti saugotinus želdinius, kitaip pašalinti iš augimo vietos ir (ar) intensyviai genėti, privalo į savivaldybės biudžetą sumokėti želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“; keičiamo įstatymo 12 straipsnio

6 dalyje - „Saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo

vietos ir intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo tvarką tvirtina aplinkos ministras“; keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje - „aplinkos ministro tvirtinamomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis“; keičiamo įstatymo 13 straipsnio

4 dalyje – „Želdynai ir želdiniai nuo ligų ir kenkėjų saugomi vadovaujantis

aplinkos ministro tvirtinamomis Želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklėmis“; keičiamo įstatymo 15 straipsnyje - „Valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių būklės stebėseną vykdo savivaldybės pagal aplinkos ministro tvirtinamą Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą“ ir kt.

Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo

4 straipsnio 3 dalyje išvardintas baigtinis sąrašas Aplinkos ministro

kompetencijų šio įstatymo įgyvendinimo apimtimi, tačiau keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Atskirųjų želdynų išdėstymo kriterijus miestų ir miestelių planinėje struktūroje ir jų normas tvirtina aplinkos ministras“; keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje - „Želdinių apsaugos reikalavimus vykdant statybos darbus, įskaitant valstybinės reikšmės kelių ir viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių statybos ir remonto darbus, reglamentuoja aplinkos ministro tvirtinamos Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklės; keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje - „Už nukirstus saugotinus želdinius želdinių savininkai ar valdytojai, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems išduotas leidimas kirsti saugotinus želdinius, kitaip pašalinti iš augimo vietos ir (ar) intensyviai genėti, privalo į savivaldybės biudžetą sumokėti želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“; keičiamo įstatymo 12 straipsnio

6 dalyje - „Saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo

vietos ir intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo tvarką tvirtina aplinkos ministras“; keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje - „aplinkos ministro tvirtinamomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis“; keičiamo įstatymo 13 straipsnio

4 dalyje – „Želdynai ir želdiniai nuo ligų ir kenkėjų saugomi vadovaujantis

aplinkos ministro tvirtinamomis Želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklėmis“; keičiamo įstatymo 15 straipsnyje - „Valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių būklės stebėseną vykdo savivaldybės pagal aplinkos ministro tvirtinamą Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą“ ir kt. Manytina, kad reikėtų atitinkamai papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, nustatančios aplinkos ministro kompetenciją, minėtomis nuostatomis, arba keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies naujame 5 punkte nurodyti, kad aplinkos ministras „atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas“.

Pritarti 4 str. 3 d. papildyti 5 punktu, numatant, kad aplinkos ministras „atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas“

21. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02⁴

5

21. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje

minimą tvarkos aprašo pavadinimą reikėtų patikslinti atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą. Pritarti

22. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02⁴

6²

22. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 2

punkto nuostatos nėra aiškios, nes neaiškus jose vartojamos formuluotės

„viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir įrenginių želdinių,

geležinkelio želdinių“ turinys. Be to, nėra aišku, kodėl pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punktą susisiekimo ministerija koordinuoja želdinių, patenkančių į viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonas, apsaugą, priežiūrą, tvarkymą ir želdinių veisimą šiose apsaugos zonose, tačiau „nekoordinuoja želdinių, patenkančių į šias apsaugos zonas, inventorizavimo, apskaitos ir būklės stebėsenos. Pritarti Patikslinti visame Projekto tekste, kad už inventorizaciją ir apskaitą atsakingos savivaldybės, o būklės stebėseną atlieka valdytojai. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02⁵

1²

23Svarstytina, ar siekiant aiškumo ir,

atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nustatant, kad savivaldybių atstovaujamosios institucijos tvirtina „savivaldybių biudžetų lėšų” tvarką ir tos lėšos reikalingos darbams, susijusiems su viešaisiais želdynais ir želdiniais. Pritarti 24.

Pritarti

Parengtas Vietos savivaldos įstatymo 6 str. pakeitimo įstatymo projektas. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02⁵

2⁷

27. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 7

punkto nuostatose brauktini žodžiai „ir želdinių“. Be to, svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų tikslinti, atsisakant alternatyvos, kad sutartys sudaromos su privačių želdynų savininkais ar valdytojais. Manytina, kad sutartys dėl privataus turto naudojimo visų pirma turi būti sudaromos su šio turto savininkais, nes kitu atveju nebus užtikrinta savininkų nuosavybės teisių apsauga. Pritarti iš dalies Sutartis gal būti sudaroma ir dėl 1 želdinio lankymo (pvz., ypatingo medžio, esančio privačioje žemėje) (žr. 2 str. pateiktą patikslintą sąvoką „viešieji želdynai ir želdiniai“), tad šioje dalyje neatsižvelgti. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02⁵

2⁹

28. Svarstytina, ar tikslinga keičiamo įstatymo

5 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyti, kad savivaldybių vykdomosios

institucijos „sprendžia savivaldybės teritorijoje esančių viešųjų želdinių kirtimo ar kitokio pašalinimo iš augimo vietos, genėjimo, gydymo klausimus“. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti bendro pobūdžio funkcijas, kad minėtos institucijos

„organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų

ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą“. Manytina, kad šios bendro pobūdžio funkcijos (želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas) savo turiniu apima ir „viešųjų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos, genėjimo, gydymo klausimų sprendimą“. Pritarti

29. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02⁵

2¹⁰ Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybių vykdomosios institucijos „organizuoja želdinių priežiūrą <...> sanitarinės apsaugos zonose, urbanizuotų teritorijų elektros linijų apsaugos zonose“.

Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 straipsnio 34 dalį sanitarinės apsaugos zonos nustatomos aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar savivaldybių vykdomosios institucijos privalėtų organizuoti želdinių priežiūrą visose sanitarinės apsaugos zonose, net ir nustatytose privačioje žemėje aplink privatų gamybos, komunalinį ar kitą objektą, ar, vis dėlto projekto rengėjai turėjo ką kita omeny. Antra, šiose keičiamo įstatymo nuostatose nėra aiškus formuluotės „elektros linijų apsaugos zonose“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 23 straipsnį yra nustatomos elektros tinklų apsaugos zonos, kurios dar skirstomos į porūšius pagal objektą (pavyzdžiui, elektros oro linijų apsaugos zonos, elektros kabelių oro linijų apsaugos zonos ir kt.). Atsižvelgiant į tai, ir siekiant aiškumo, projekto nuostatos derintinos su minėto įstatymo nuostatomis. Pritarti

30. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02⁵

2⁴ 29.

Svarstytina, ar ne dubliuoja viena kitos keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, kad savivaldybių vykdomosios institucijos užtikrina želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos sprendimų skelbimą savivaldybės interneto svetainėje ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies

13 punkto nuostata, kad minėtos institucijos informuoja visuomenę apie

želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos sprendimus, t. y., iš šių keičiamo įstatymo nuostatų nėra pakankamai aišku, ar minėta institucija turėtų tik paskelbti komisijos sprendimą interneto svetainėje ir tai būtų laikoma visuomenės informavimu, ar dar turėtų atlikti ir kitus kitokio pobūdžio veiksmus. Pritarti

31. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02⁵

2¹³

30. Siekiant aiškumo, siūlytina keičiamo

įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 13 punkte vietoj formuluotės „asmens duomenų apsaugos reikalavimais“ įrašyti formuluotę „asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais“. Pritarti

32. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02⁶

4

31. Iš keičiamo įstatymo 6

straipsnio 4 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, apie kokių želdynų rūšį čia kalbama (tik atskiruosius želdynus ar ir kitus), pavyzdžiui, nustatoma, kad „atsižvelgiant į želdynų vietą <...> skiriami <...> atskirieji želdynai“, „atsižvelgiant į želdynų reikšmę <...>“. Be to, iš pirmojo sakinio turinio nėra aišku, ar šiose keičiamo įstatymo nuostatose siekiama nustatyti atskirųjų želdynų klasifikaciją pagal jų vietą, ar ką kita, nes neaiškus formuluotės „skiriami <...> želdynai“ turinys. Taip pat šiose nuostatose neaiškus sąvokos „želdynų reikšmė“ turinys. Pritarti

33. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02⁷

1

32. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 7

straipsnio 1 dalyje siūlytina atsisakyti pasikartojančių sąvokų vartojimo ir palikti arba išvardintus visuomenės poreikius, arba atitinkamų funkcijų vykdymą.

Pritarti

34. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02⁸

1

33. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies

pirmasis sakinys iš esmės pakartoja keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, šio straipsnio 1 dalies antrojo sakinio nuostatos svarstytinos santykyje su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies antrojo sakinio nuostatomis, kuriose taip pat kalbama apie atskirųjų želdynų normas miestuose ir miesteliuose. Manytina, kad šias nuostatas reikėtų apjungus suderinti ir išdėstyti keičiamo įstatymo 8 straipsnyje. Taip pat šiose keičiamo įstatymo nuostatose brauktini žodžiai „ir kurortų“ kaip pertekliniai, nes pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnį kurorto statusą turi Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga, kurie ir taip patenka į miesto apibrėžtį, nebent kurortams nustatomi kokie nors specialūs atskirųjų želdynų reikalavimai (normos). Pritarti iš dalies Kurortams nustatoma didesnė želdynų norma (45 proc. vietoj 25 proc. dideliems miestams), tad jų išskyrimas būtinas. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02⁸

3

35. Nėra

aišku, kodėl keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje išskiriamas žaliųjų jungčių ir atskirųjų želdynų kaimo gyvenamosiose vietovėse plotų nenormavimas. Lieka neaišku, ar bus nenormuojamos žaliosios jungtys tik kaimo gyvenamosiose teritorijose (miesteliuose, kaimuose ir viensėdžiuose), ar ir miesto gyvenamosiose vietovėse, nes apie žaliųjų jungčių normavimą šiose teritorijose keičiamo įstatymo nuostatose nėra kalbama.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnį kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, todėl lieka neaiškios šios keičiamo įstatymo nuostatos toje apimtyje, kurioje kalbama apie atskirųjų želdynų kaimo gyvenamosiose vietovėse plotų nenormavimą, t. y., nėra aišku, koks šių keičiamo įstatymo nuostatų santykis su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies bei 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose kalbama apie atskirųjų želdynų normas miesteliuose. Pritarti Žalios jungtys nenormuojamos visur. Kaimuose apželdinimo ir gamtinės aplinkos (miškų ir kt.) šalia kaimų yra pakankamai, todėl netikslinga nustatyti želdynų normų. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02

34. Iš keičiamo įstatymo

nuostatų nėra pakankamai aiškus savivaldybių strateginių plėtros ir veiklos planų turinys, nes pagal vienas keičiamo įstatymo nuostatas jose planuojamos želdynų kūrimo, želdinių veisimo ir tvarkymo, priežiūros priemonės (5 straipsnio 2 dalies 14 punktas), pagal kitas - juose nustatomi želdynų tvarkymo ir finansavimo prioritetai, priežiūros organizavimo būdai (6 straipsnio 4 dalis), pagal dar kitas - juose nustatomos želdynų plėtros, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo strateginės kryptys, išdėstymo principai (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Pritarti

37. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02⁹

3 35.

Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies formuluotė „želdynų sistemos ir (ar) atskirųjų želdynų ribos“ nėra aiški tuo aspektu, kad neaišku, kodėl iš želdynų sistemos išskiriami atskirieji želdynai, nes pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį šie želdynai yra sudedamoji želdynų sistemos dalis. Be to, šiose keičiamo įstatymo nuostatose nėra aiškus formuluotės „bendrieji reikalavimai atskiriesiems ir priklausomiesiems želdynams“ turinys, nes keičiamame įstatyme yra reglamentuojami tik istorinių želdynų kūrimo, priežiūros ir tvarkymo bendrieji reikalavimai (16 straipsnis). Pritarti

38. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02⁹

7 2,³

36. Keičiamo įstatymo 9

straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktuose, 19 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos „projekto užsakovas“ „užsakovas“, „projekto rengimo užsakovas“, kurių turinys nėra pakankamai aiškus. Be to, keičiamo įstatymo nuostatose nėra konkrečiai įvardinta, kokie subjektai gali būti „užsakovais“, šių subjektų teisės ir pareigos ir pan. Pritarti

39. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02¹⁰

3

37. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje po

žodžių „finansuojamas iš“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti

40. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02¹⁰

3

38. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje

siūloma nustatyti, kad „dalį viešųjų atskirųjų želdynų kūrimo, pavienių želdinių ir jų grupių sodinimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiūros funkcijų savivaldybės gali suteikti vietos bendruomenėms, bendrijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, sudarydamos sutartis dėl bendradarbiavimo želdynų kūrimo, pavienių želdinių ir jų grupių sodinimo, apsaugos, priežiūros ir tvarkymo srityje. Vietos bendruomenės, bendrijos, nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos bendradarbiavimo sutartyse nustatytus sutartinius įsipareigojimus, turi laikytis šio įstatymo VII skirsnyje nustatytų reikalavimų“.

Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme nėra nustatyta detalesnio šių sutarčių sudarymo reglamentavimo, todėl šios keičiamo įstatymo nuostatos nėra aiškios šiais aspektais: Pirma, nėra aišku, ką reiškia „dalį viešųjų atskirųjų želdynų kūrimo, pavienių želdinių ir grupių sodinimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiūros funkcijų savivaldybės gali suteikti vietos bendruomenėms <...>“ ir kokia apimtimi tos funkcijos gali būti suteikiamos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, todėl lieka neaišku, ar būtų suteikiamos funkcijos organizuoti želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, želdynų kūrimą, ar, vis dėlto, bendradarbiavimo sutartys būtų sudaromos tik dėl konkrečių želdynų ir želdinių priežiūros ar tvarkymo darbų. Jei sutartys būtų sudaromos dėl minėtų darbų, tai lieka neaišku, kaip tokiais atvejai būtų užtikrinamas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nustatytas želdynų ir želdinių kūrimo, apsaugos, priežiūros ir tvarkymo organizavimo „profesionalumo ir atsakomybės“ principas, kuris reikalauja, kad būtų užtikrinta, kad želdynus kurtų, želdynų ir želdinių apsauga rūpintųsi, prižiūrėtų ir tvarkytų profesinės kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys specialistai; perkančiosios organizacijos, organizuodamos viešuosius pirkimus želdynų kūrimo, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo darbams atlikti, turi užtikrinti, kad šiuos darbus vykdyti būtų atrinkti profesinės kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys asmenys.

Antra, nėra aišku, kaip vietos bendruomenės, bendrijos, nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos bendradarbiavimo sutartyse nustatytus sutartinius įsipareigojimus, turi laikytis šio įstatymo VII skirsnyje nustatytų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo VII skirsnis nustato viešuosius želdynus projektuojančių, viešųjų želdynų ir želdinių priežiūrą ir tvarkymą vykdančių asmenų kvalifikacijos reikalavimus ir mokymus, todėl nėra aišku, kaip vietos bendruomenės, bendrijos, nevyriausybinės organizacijos turėtų laikytis šiame įstatymo skirsnyje nustatytų minėtiems asmenims reikalavimų, t. y., ar jos atstovai privalėtų turėti atitinkamą kvalifikaciją, būti išklausę atitinkamus mokymo kursus, ar šios nuostatos būtų suprantamos kaip nors kitaip. Trečia, nėra aišku, ar šios sutartys būtų sudaromos nerengiant viešųjų pirkimų želdynų kūrimo, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo darbams atlikti; ar už darbus, atliktus pagal šias sutartys, būtų apmokama ir pan. Pritarti Atsižvelgiant į nuostatų turinį,10 str. 3 d. perkelta į 25 str. 4 d. Viešieji pirkimai nebus vykdomi – darbai atliekami ar želdiniai perduodami savivaldybės nuosavybėn neatlygintinai.

Vietoje funkcijų – darbai (kadangi Vietos savivaldos įstatyme nenumatyta, kad savivaldybės turi teisę perduoti savo funkcijas). Tokiu atveju funkcija lieka savivaldybei, o visuomenininkai tik neatlygintinai atlieka dalį darbų ar parūpina želdinių. Sutartis su visuomenininkais sudaroma tik tuo atveju, kai jie įsipareigos užtikrinti tiek darbų, tiek želdinių kokybę. Siūloma neapsiriboti visuomenininkais ir papildyti asmenų sąrašą juridiniais asmenimis – tuomet, pavyzdžiui, biurų pastato savininkas turės galimybę pagal sutartį ir savivaldybės patvirtintą projektą pertvarkyti greta esantį viešąjį atskirąjį želdyną. Manytina, kad Projekte nereikia aptarti, kaip bus užtikrinama, kad bus laikomasi VII skirsnyje nustatytų reikalavimų (pvz. vietos bendruomenė turi narį-želdynų priežiūros ir tvarkymo darbų vadovą) ir sodmenų kokybės reikalavimų – prieš sudarydamos sutartį tuo turėtų įsitikinti savivaldybės. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-02¹¹ 1,²

39. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse

nustatant bendro pobūdžio normas, kad už želdynų ir želdinių apsaugą atsako bei ją užtikrina savo lėšomis želdynų ir želdinių savininkai, valdytojai ar naudotojai diskutuotina keletu aspektų: Pirma, svarstytina, ar toks bendro pobūdžio atsakomybės reikalavimas yra aiškus subjektų atžvilgiu ir kilus teisiniam ginčui būtų aišku kas - savininkas ar vis tik valdytojas būtų kaltas už želdynų ir želdinių apsaugos pažeidimus ar nepakankamą lėšų skyrimą apsaugai užtikrinti.

Antra, svarstytina, ar, nustatant atsakomybę už želdinių ir želdynų apsaugą bei jos užtikrinimą savo lėšomis savininkams ar valdytojams, nereikėtų atsisakyti šios nuorodos želdynų ir želdinių naudotojams, nes keičiamo įstatymo nuostatų kontekste nėra aišku, koks asmuo būtų laikomas želdyno ir želdinių naudotoju (tam tikra prasme želdyno ir želdinių naudotojais gali būti visi gyventojai, t. y., lankytojai). Be to, svarstytina, ar keičiamo įstatymo nuostatose nereikėtų suvienodinti sąvokų „savininkas, valdytojas ir naudotojas“ vartojimą atsisakant „naudotojo“ sąvokos ir paliekant tik sąvoką „savininkas ir (ar) valdytojas“, kaip yra vartojama keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 ir

3 dalyse. Pritarti iš dalies

Manytina, kad neaiškumų dėl atsakomybės (savininko ar valdytojo) praktikoje nekiltų – savininkai paprastai yra fiziniai ar privatūs juridiniai asmenys, o valdytojai – viešieji juridiniai asmenys. Jei yra valdytojas – jis ir atsakingas. Projekte atsisakyti sąvokos „naudotojai“. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02¹²

T

40. Keičiamo

įstatymo 12 straipsnio pavadinimą reikėtų papildyti ir „želdynų“ sąvoka, kadangi šio straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja ne vien saugomus ir saugotinus želdinius, bet ir želdynus. Pritarti

43. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02¹²

2 41.

4

44. Keičiamo

įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad saugotinus želdinius kirsti ir (ar) kitaip pašalinti iš augimo vietos ir (ar) intensyviai genėti, jei tai neprieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą“. Detalesnės leidimų išdavimo tvarkos keičiamo įstatymo nuostatos nenustato.

Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kaip šios keičiamo įstatymo nuostatos būtų įgyvendinamos želdinių savininkų ir valdytojų atžvilgiu, nes nėra aišku, kaip želdinių savininkas ar valdytojas susižinos, ar jo žemės sklype auga saugotinas želdinys (ypač kai tokius želdinius saugotinais skelbia savivaldybės institucijos) ir, ar tokio saugotino želdinio kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas neprieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams ar teritorijų planavimo dokumentams (t. y., ar, norėdamas nukirsti, nugenėti medį ar krūmą, jo savininkas ar valdytojas visais atvejais turės kreiptis į savivaldybę, kad ši duotų atsakymą, ar šis želdinys yra saugotinas, ir jo nukirtimas ar genėjimas neprieštarauja įstatyme nurodytiems dokumentams, ar projekto rengėjai numato kitokį šių įstatymo nuostatų įgyvendinimo būdą). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš šių keičiamo įstatymo nuostatų darytina išvada, kad leidimas bus reikalingas norint pašalinti saugotiną želdinį net ir tuo atveju, jei jis nudžiūvo, buvo nulaužtas vėjo ir (ar) kelia grėsmę asmens ar turto saugumui ir pan. Pritarti Papildyti Projektą privalomu saugotinais paskelbtų želdinių savininkų ir valdytojų informavimu. Taip pat papildyti Projekto 2 straipsnį „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ Siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, numatomas toks reglamentavimas, kad ir nudžiūvusiems, nulaužtiems ir pan. saugotiniems medžiams kirsti reikės atlikti tam tikras procedūras, kurios diferencijuojamos pagal situacijas. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-02¹² 4,⁵

45. Iš

keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų nėra aišku, koks subjektas nustatytų, ar saugotinas želdinys kertamas atlygintinai, ar neatlygintinai.

Taip pat neaišku, kada (pavyzdžiui, išduodant leidimą, ar vėliau) asmuo privalėtų į savivaldybės biudžetą sumokėti želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją ir kaip būtų kontroliuojamas tokios kompensacijos sumokėjimas. Pritarti Nurodyti subjektas, momentą, iki kada reikia sumokėti kompensaciją ir (dėl kontrolės) papildyti neteisėto želdinių naikinimo apibrėžimą (nesumokėjus kompensacijos

neteisėtas želdinių naikinimas). 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-02¹² 5

46. Projekto 12 straipsnio 5 dalyje siūloma

49. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5

dalies nuostatų „kitoje nei privati žemė augančių saugotinų medžių genėjimą gali atlikti tik šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatytą kvalifikaciją turintys želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo specialistai“ nereikėtų papildyti, nustatant jose, kad šie specialistai gali atlikti ne tik kitoje nei privati žemė augančių saugotinų medžių genėjimą, bet ir jų kirtimą, taip pat saugotinų krūmų genėjimą ir kirtimą. Nepritarti Kirtimas ar kitoks pašalinimas iš augimo vietos nereikalauja žinių, o genėjimas priešingai - jam teisingai atlikti reikia nemažai žinių. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02¹³

7

Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo, proporcingumo, aiškumo principus, ar jis yra realiai įgyvendinamas, nesukuria papildomos administracinės ir finansinės naštos savivaldybėms. Pritarti

56. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02¹⁴

3

54Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m.

lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 3.3. papunkčiu viešosios kapinės yra visos kapinės, išskyrus konfesines kapines, o pagal 3.2 papunktyje pateiktą nuostatą konfesinės kapinės gali būti kapinės ar kapinių dalis, pagal kapinių perdavimo sutartį suteiktos juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai. Šiame kontekste darytina išvada jog, konfesinės kapinės gali būti ir viešųjų kapinių teritorijos dalis. Iš projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra ar aišku, ar konfesinėse kapinėse, kurios pagal kapinių perdavimo sutartį yra suteiktos juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, turėtų būti inventorizuojami želdynai ir želdiniai.

Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 14 straipsnio 3 dalyje, nustatant teritorijas, kuriose turi būti inventorizuojami želdynai ir želdiniai, neturėtų būti įtrauktos ir konfesinės kapinės. Pritarti

57. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02¹⁴

4

55. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje siūloma

nustatyti, kad „želdynus ir želdinius inventorizuojantys specialistai <...> turi teisę darbo dienomis šviesiu paros metu įeiti į teritorijas, kuriuose auga želdiniai, atlikti inventorizavimo darbus“. Iš šių keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, ar apie želdynų ir želdinių inventorizavimo darbus (ypač privačiose teritorijose) būtų informuojami šių teritorijų savininkai ar valdytojai, ar su jais būtų derinamas šių darbų atlikimo laikas, ar būtų privalomas šių asmenų ar jų atstovų dalyvavimas ir pan. Kitu atveju, svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitinka konstitucinius nuosavybės apsaugos, privataus gyvenimo apsaugos principus. Pritarti Darbų atlikimo laikas nederinamas, nes tai apsunkintų procesą. Manytina, kad žemės savininkų ar valdytojų dalyvavimas nebūtinas – tai apsunkintų inventorizaciją ir sukurtų žemės savininkams ar valdytojams naujų pareigų. Nepavykus patekti į aptvertas teritorijas, inventorizacija būtų pabaigta distanciniu metodu. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02¹⁴

5 56.

Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nėra aišku, apie kokią „šio įstatymo nustatytą želdynų klasifikaciją“ yra kalbama, nes keičiamo įstatymo nuostatos aiškiai nereglamentuoja „želdynų klasifikacijos“: keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos želdynų sistemos sudedamosios dalys, šio straipsnio 4 dalyje tik nurodyta, kad

„skiriami miestų ir miestelių centriniai, rajoniniai ir vietiniai atskirieji

želdynai“, o 7 straipsnio 3 dalyje nurodytas atskirųjų ir priklausomųjų želdynų skirstymas pagal žemės nuosavybės formą. Pritarti

59. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02¹⁵

57. Keičiamo įstatymo 15 straipsnyje siūloma

reglamentuoti želdynų ir želdinių būklės stebėseną, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kitose keičiamo įstatymo nuostatose yra vartojama ir sąvoka „stebėsena“ (pavyzdžiui, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, IV skirsnio pavadinimas, 26 straipsnio pavadinimas ir 1 dalis), todėl nėra aišku, ar nurodytose keičiamo įstatymo nuostatose yra kalbama apie želdynų ir želdinių būklės stebėseną, ar apie kokią nors didesnės apimties (ne vien tik būklės) želdynų ir želdinių stebėseną. Pritarti Rinktis „būklės stebėsena“ visame Projekto tekste. 60. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02¹⁷

64. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02¹⁹

3 62.

Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad informacija apie viešųjų želdynų ir želdinių tvarkymo darbus turi būti paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje nėra aiškios tuo aspektu, kad lieka neaišku, ar būtų skelbiama informacija apie želdyno kūrimo (įrengimo) darbus, nes pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalies nuostatas sąvokos „želdynų ir želdinių tvarkymas“ turinys neapima darbų, kuriais būtų kuriamas (įrengiamas) naujas želdynas. Pritarti

65. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02¹⁹

63. Abejotina, ar tikslinga nustatyti, kad

informacija apie leidimų išdavimą visų saugotinų želdinių, net ir esančių privačiose valdose, kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą, turi būti skelbiama savivaldybės internetinėje svetainėje, juolab, kad iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aiškūs kriterijai (pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 ir

3 dalis vienus kriterijus nustato Vyriausybė, o kitus - aplinkos ministras), pagal

kuriuos želdiniai skelbiami saugotinais. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros proporcingumo principą ir nesukuria papildomos administracinės naštos savivaldybėms. Nepritarti Dažnai asmenys, pastebėję kertamus želdinius, kreipiasi į savivaldybes prašydami pateikti informaciją, ar želdiniai kertami teisėtai. Todėl dauguma savivaldybių tokią informaciją skelbia ir šiuo metu. Manytina, kad administracinė našta savivaldybėms didesnė, kai reikia atsakyti į kiekvieną paklausimą, kai dėl informacijos nepaviešinimo gaunama daugiau gyventojų skundų. 66. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02¹⁹

5 64.

Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nėra aiškios nuostatos „inventorizavimo duomenys vieną kartą per kalendorinius metus turi būti patikslinti informacija apie per kalendorinius metus<...> naujai sukurtus želdynus ir pasodintus želdinius“ nėra aiškios toje apimtyje, kad neaišku, kaip minėti duomenys bus patikslinti privačių želdynų, ar privačių valdų atžvilgiu, nes keičiamo įstatymo nuostatose nėra nustatyta, kad asmuo, įrengęs privatų priklausomąjį želdyną

(pavyzdžiui, prie gyvenamojo namo apsodinęs želdiniais 1 arą) ar pasodinęs

želdinius, turėtų apie tai informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją. Pritarti

67. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02¹⁹

6

65. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalies

nuostatos „savivaldybių vykdomosios institucijos savo interneto svetainėje“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, ar informacija skelbiama savivaldybių interneto svetainėje, ar savivaldybių vykdomosios institucijos dar atskirai turi savo interneto svetaines. Pritarti

68. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02²⁴

1 6,⁷

66. Keičiamo įstatymo

nuostatose epizodiškai kalbama apie želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijas, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja šios komisijos veiklą, užtikrina jos sprendimų skelbimą savivaldybės interneto svetainėje, šios komisijos sudėtį ir nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nustatomos asmenų teisės dalyvauti šios komisijos posėdžiuose ir apskųsti komisijos veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo nuostatose nėra nustatytos nei šios komisijos funkcijos, nei kokiais klausimais jos priima sprendimus, nei šių sprendimų pobūdis (ar jie yra privalomojo, ar rekomendacinio pobūdžio) ir pan.

Be to, pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja, kokios komisijos yra sudaromos savivaldybėje, be to nustato, kad šių komisijų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Pritarti

69. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-02²⁰ 4,⁵

67. Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos

kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas priima ministras, o ne ministerija, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 ir 5 dalyse vietoj žodžio

„ministerijos” įrašytinas žodis „ministro“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21

straipsnio 5 dalies nuostatoms. Pritarti

70. Seimo

21 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės dubliuoja keičiamo įstatymo 20

straipsnio 4 dalies nuostatas kiek tai susiję su viešųjų želdynų projektų rengimo vadovais. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, ir norint išvengti nuostatų dubliavimosi, nereikėtų keičiamo įstatymo 20 straipsnio nuostatose reglamentuoti vien tik viešųjų želdynų projektus rengiančių ir viešųjų želdynų ir želdinių priežiūrą ir tvarkymą vykdančių asmenų kvalifikacijos reikalavimus ir mokymus (beje, svarstytina galimybė atskirti ir šių asmenų teisinį reglamentavimą ir išdėstyti atskiruose keičiamo įstatymo nuostatose), o nuostatas, susijusias su viešųjų želdynų projektų rengimo vadovais, dėstyti keičiamo įstatymo 21 straipsnyje. Pritarti

77. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2020-03-02²¹

6

75. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies

nuostatos turėtų būti kalbiniu požiūriu tikslintinos taip, kad būtų aišku, koks subjektas „raštu įspėja“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies nuostatoms. Pritarti

78. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2020-03-02²¹

6

76. Siekiant aiškumo ir įstatyme vartojamų

formuluočių suvienodinimo, keičiamo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatos tikslintinos, nes jei želdynų projekto rengimo vadovas pažeidė viešųjų atskirųjų želdynų projektų rengimo tvarkos ir (ar) kvalifikacijos kėlimo reikalavimus, tai jam turėtų būti nustatytas terminas šiems pažeidimas pašalinti, o ne „darbo ir (ar) kvalifikacijos kėlimo trūkumams pašalinti“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies nuostatoms.

Be to, analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatose vartojamai sąvokai

„trūkumų“, 23 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatose vartojamai formuluotei

„nepašalinus darbo trūkumų“, 21 straipsnio 9 dalies ir 23 straipsnio 10

dalies nuostatose vartojamai formuluotei „darbo ir (ar) kvalifikacijos kėlimo trūkumus“. Pritarti

79. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2020-03-02²¹

7¹

77Siekiant aiškumo,

2²

80. Nėra aiškios keičiamo įstatymo 22 straipsnio

2 dalies 2 punkto nuostatos toje apimtyje, kur nustatoma „auga 10 ir daugiau

saugotinų želdinių“.

Kaip jau minėta šioje išvadoje, saugotinais želdiniais pagal keičiamo įstatymo nuostatas galimai laikytini ne tik nustatytus kriterijus atitinkantys medžiai, krūmai ir lianos, bet ir žoliniai augalai, todėl nėra aišku, kokių želdinių rūšys turėtų būti skaičiuojamos įgyvendinant šias įstatymo nuostatas. Pritarti Žr. eilutes Nr. 8 ir Nr. 45. 83. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02²²

81. Keičiamo įstatymo VIII skirsnyje

reglamentuojant želdynų ir želdinių būklės ekspertizę, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti termino (arba bent jau nurodyti ilgiausio termino trukmę) ekspertizei atlikti ir jos išvadai pateikti, kadangi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatant, kad, jei savivaldybės vykdomoji institucija gavo rašytinį suinteresuotos visuomenės prašymą atlikti želdynų ir želdinių būklės ekspertizę, pasirašytą ne mažiau kaip 100 asmenų, arba gavo suinteresuotos visuomenės pranešimą apie jos iniciatyva užsakytą želdynų ir želdinių būklės ekspertizę ir tai patvirtinančius dokumentus, leidimo kirsti saugotinus želdinius, kitaip pašalinti iš augimo vietos ir intensyviai genėti galiojimas sustabdomas arba leidimo išdavimo procedūra sustabdoma, kol šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka bus atlikta želdynų ir želdinių būklės ekspertizė ir viešai paskelbta jos išvada. Atsižvelgiant į tai, ir neapibrėžus ekspertizės atlikimo termino, tokios ekspertizės užsakymas galėtų sustabdyti želdyno ir želdinių tvarkymo darbus (želdinių kirtimą, kitokį jų pašalinimą iš augimo vietos, intensyvų genėjimą) neapibrėžtam laikui. Taip pat pagal keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostatas neapibrėžtam laikui gali būti sustabdomas ir viešųjų želdynų projektų rengimas. Pritarti

84. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2020-03-02²²

3 82.

Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuota visuomenė turi teisę savo iniciatyva užsakyti viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizę, kai ją atlikti neprivaloma, ir perduoti savivaldybės vykdomajai institucijai. Iš keičiamo įstatymo nuostatų, nėra aiškus šių nuostatų tikslingumas, nes pagal keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį planuojant viešųjų želdynų ir želdinių pertvarkymą ir (ar) tvarkymą, privaloma atsižvelgti tik į privalomų pagal keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ekspertizių išvadas, o pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas iki šios ekspertizės viešo paskelbimo bus stabdomas tik leidimų galiojimas ar leidimo išdavimo procedūros, tačiau nėra aišku, ar tokia ekspertizės išvada būtų svarstoma, į ją atsižvelgiama ir pan. Pritarti

85. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2020-03-02²²

4

83. Keičiamo įstatymo 22

straipsnio 4 dalies nuostatos toje apimtyje, kurioje nustato „ar kito želdynų ir želdinių būklės ekspertizės užsakovo interneto svetainėje“ nėra aiškios, todėl, kad, pirma, nėra pakankamai aišku, koks subjektas laikytinas

„kitu ekspertizės užsakovu“, antra, nesant aiškumo dėl kito ekspertizės

94. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas 2020-03-02²³ 92.

Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo

23 straipsnio nuostatose kalbant apie tą patį asmenį vartojamos įvairios

formuluotės „nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato turėtojas“ (pavyzdžiui, 5 dalis, 11 dalies 5 punktas, 13 dalis),

„nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas“ (pavyzdžiui, 6, 7, 8 dalies 1

dalis ir kt.), „asmuo“ (pavyzdžiui, 8 dalies 1 punktas, 11 dalies 4 punktas). Svarstytina, ar siekiant aiškumo, nereikėtų įstatymo nuostatose vienodai įvardinti tą patį asmenį. Pritarti

95. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2020-03-02²⁴

1¹

93. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1

punktas tikslintinas, nes viešųjų želdynų lankymo taisykles tvirtina savivaldybių institucijos, o ne savivaldybės. Be to, po žodžio „taisyklių“ įrašytinas žodis „reikalavimų“. Analogiško turinio pastaba dėl savivaldybių institucijų taikytina ir keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Pritarti

96. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2020-03-02²⁵

3

94. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo

įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatas teisę apriboti ar uždrausti lankymąsi viešuosiuose želdynuose turi viešųjų želdynų savininkai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant suderinti projekto nuostatas tarpusavyje, nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, nustatant jose, kad viešųjų želdynų lankymo taisykles turi teisę tvirtinti ne tik šių želdynų valdytojai, bet ir jų savininkai. Pritarti

97. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02²⁴

1²

95. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2

punkto nuostatose nėra aiškus „kitiems planavimo organizatoriams“ turinys, t. y., neaišku, kokių objektų planavimo organizatoriai turimi omeny.

Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, pagal Statybos įstatymo 13 straipsnio

1 dalį tarp statybos dalyvių nėra numatyta tokio asmens, kaip planavimo

organizatorius, todėl lieka neaišku, kam (kokiam subjektui) ir kokioje statinio projekto rengimo stadijoje asmenys turėtų teisę teikti pasiūlymus dėl objektų ar statinių projektuose siūlomų sprendinių viešųjų želdynų kūrimo, želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo klausimais. Taip pat šiose keičiamo įstatymo ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatose nėra aišku sąvokos „objekto projektas“ turinys. Pritarti

98. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2020-03-02²⁴

1²

96. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vietos

savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą savivaldybės vykdomoji institucija suprantama kaip savivaldybės administracijos direktorius. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose vartojama ir sąvoka

„savivaldybės vykdomoji institucija“ (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 5

straipsnio 2 dalis ir kt.), ir sąvoka „savivaldybės administracijos direktorius“ (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punktas,

24 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Siekiant suvienodinti sąvokų vartojimą

įstatyme, siūlytina keičiamo įstatymo nuostatose vartoti vieną kurią iš šių sąvokų. Pritarti

99. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-03-02²⁴

1⁷

97. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7

punkto nuostatos tikslintinos, nes asmenys, manytina, kad turi teisę apskųsti kitų asmenų veiksmus, kai jie pažeidžia ne bet kokius želdynų kūrimo, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo reikalavimus, o šiuos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose. Pritarti

100. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2020-03-02²⁵

1² 98.

Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti želdynų ir želdinių savininkams, valdytojams ir naudotojams pareigą „atkurti teritorijų planavimo dokumentuose ar viešųjų želdynų projektuose numatytus, tačiau sunykusius želdinius ir želdynus“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie veiksmai būtų laikomi želdinio ar želdyno atkūrimu (pavyzdžiui, naujo želdinio pasodinimas ar tokio želdinio tinkama priežiūra, naujo želdyno įveisimas ar sunykusio želdyno sutvarkymas) ir kokie želdiniai ir želdynai būtų laikomi

„sunykusiais“ (ar, pavyzdžiui, natūraliai dėl nepriežiūros neatstatomai

sunykę želdiniai ir želdynai, ar neteisėtais veiksmais sunaikinti želdiniai ar želdynai). Be to, svarstytina, ar visais atvejais turėtų būti atkuriami sunykę želdiniai ir želdynai, nes, pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį neteisėtai sunaikintus želdinius asmenys privalo atkurti iki pažeidimo buvusią būklę tik, jei yra tokia galimybė. Pritarti

101. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2020-03-02²⁵

3

99. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo

įstatymo 13 straipsnio 4 dalį želdiniai ir želdynai nuo ligų ir kenkėjų yra saugomi, tikslintina keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos formuluotė „kovos su kenkėjais ir ligomis priemones“, pavyzdžiui, įrašant pareigą „taikyti leidžiamas želdinių ir želdynų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų priemones“. Kita vertus, svarstytina, ar šios pareigos savo turiniu neapima keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta bendroji pareiga „saugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos prižiūrėti ir tvarkyti, užtikrinti želdinių gerovę“, nes, manytina, kad želdinių ar želdynų apsaugai, priežiūrai, želdinių gerovės užtikrinimui gali būti naudojamos apsaugos nuo ligų ir kenkėjų priemonės. Pritarti

102. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2020-03-02²⁵

2020-03-02²⁶

1

103. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje

siūloma nustatyti, kad įvairūs darbai želdynų ir želdinių srityje yra finansuojami iš savivaldybės biudžeto lėšų, valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos lėšų. Šios keičiamo įstatymo nuostatos nėra aiškios santykyje su Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, kurios nustato, kad savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos (toliau – Programa) lėšos yra naudojamos „želdynų ir želdinių apsaugai, tvarkymui, būklės stebėsenai, želdynų kūrimui, želdinių veisimui, inventorizacijai“.

Pirma, svarstytina, ar šios Programos lėšų nereikėtų nurodyti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies atskirame punkte. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Programos lėšos naudojamos platesniam darbų ratui, nei nurodyta keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti skirtingo įstatymų nuostatų interpretavimo jį taikant, manytina, kad su teikiamu projektu kartu turėtų būti teikiamas ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo pakeitimo projektas. Pritarti Parengtas Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

106. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2020-03-02²⁷

2

104. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalis

neatitinka šio straipsnio pavadinimo, t. y., šio straipsnio pavadinimas nurodo, kad šiame straipsnyje reglamentuojama be kita ko želdynų apsaugos valstybinė kontrolė, tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje kalbama apie želdynų apsaugos organizavimą. Pritarti

107. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2020-03-02²

1

105. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma

nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.

Atsižvelgiant į tai ir į teisės aktuose nustatytus įstatymų projektų pateikimo, svarstymo ir priėmimo Lietuvos Respublikos Seime, o taip pat įstatymų pasirašymo, įsigaliojimo terminus ir procedūras, reikėtų numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Jei būtų pritarta šiai pastabai, tai projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti suderinta su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4384) įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti

108. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2020-03-02²

2

106. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj

nurodytų ministerijų reikėtų nurodyti, kad įgyvendinamuosius teisės aktus priima šių ministerijų ministrai. Pritarti

109. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2020-03-02²

3

107. Projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatos

nėra aiškios šiais aspektais: pirma, nėra pakankamai aišku, kokie veiksmai atliekami su iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtais rengti želdynų projektais (ar jie baigiami rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus ar atliekami kokie kiti veiksmai); antra, taip pat nėra aišku, kokie veiksmai atliekami su iki įstatymo įsigaliojimo

„įgyvendintais“ želdynų projektais, nes nėra aišku, ką reiškia „įgyvendintas“

želdyno projektas.

Jei turimi omeny pagal želdyno projektą jau įkurti (įrengti) želdynai, tai nėra aišku, pagal kokius teisės aktus tokie želdynai toliau būtų saugomi, tvarkomi ir prižiūrimi (ar iki įstatymo įsigaliojimo ir želdynų projekto rengimo ir želdyno įkūrimo metu galiojusius teisės aktus, ar pagal šį įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus). Pritarti

110. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas 2020-03-02² 2, 3,⁴

108. Siekiant aiškumo projekto 2 straipsnio 3 ir

4 dalių formuluotėse „iki įstatymo“ po žodžio „iki“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti

111. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2020-03-02

109Atkreiptinas dėmesys,

kad projektu keičiamos kai kurios Želdynų įstatymo nuostatos iš esmės pakito lyginant jas su galiojančia įstatymo redakcija, pavyzdžiui, pakito įstatymo nuostatų netaikymo išimtys, pasikeitė kai kurios sąvokos, formuluotės ir pan.

Pažymėtina, kad ANK 281 straipsnio nuostatos yra suderintos su galiojančia Želdynų įstatymo redakcija, todėl, pakeitus projektu kai kurias Želdyno įstatymo nuostatas, tampa neaiškios ir ANK 281 straipsnio nuostatos (pavyzdžiui, ANK nuostatos yra susijusios su pažeidimais, padarytais želdiniams, augantiems ne miškų ūkio paskirties žemėje, tuo tarpu pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatas Želdynų įstatymas netaikomas miško žemėje (ši sąvoka savo turiniu yra platesnė nei sąvoka „miškų ūkio paskirties žemė“) augantiems medžiams ir krūmams bei nustatytos kitos įstatymo netaikymo išimtys; taip pat projekto nuostatose nėra apibrėžtos arba pakeistos ANK nuostatose vartojamos sąvokos, formuluotės kaip, pavyzdžiui, nėra apibrėžtos sąvokos „krūmas“, vietoj sąvokos „mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai“ vartojama sąvoka „želdynų statiniai ir įrenginiai“, nebevartojama sąvoka „želdynų kūrimo ir tvarkymo projektai“ ir kt.). Atsižvelgiant į tai ir, siekiant suderinti įstatymų nuostatas tarpusavyje, siūlytina įvertinti ANK 281 straipsnio nuostatų atitiktį projekto ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatoms, ir, jei reikia, vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kad „kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą“, pateikti Seimui ANK pakeitimo projektą. Pritarti Parengtas Lietuvos

Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo

įstatymo projektas

112. Seimo kanceliarijos Teisės

departamentas

2020-03-02

110. Pažymėtina. Kad Seime

yra registruoti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr.

X-1241 2, 3, 9, 10, 14, 15, 16, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1675), Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 10, 12, 13, 16, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3555) , todėl atkreiptinas dėmesys, į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Pritarti

113. Specialiųjų tyrimų tarnyba

2020-03-27³

1⁴ Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą ir įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-03-03 išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projekto“ Nr. XIIIP-4383 (toliau – Išvada) pateiktų pastabų turinį galima daryti išvadą, kad Projekto nuostatos yra svarstytinos teisinio aiškumo požiūriu, taip pat gali sudaryti sąlygas jas dviprasmiškai suvokti ir taikyti, todėl jos turėtų būti tobulinamos. Iš esmės pritardama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Išvadoje pateiktoms pastaboms, Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl atitinkamų Projekto nuostatų papildomai šioje antikorupcinio vertinimo išvadoje nepasisako, tačiau teikia kitas pastabas ir pasiūlymus, kurie gali būti aktualūs tobulinant Projektu siūlomą teisinį reglamentavimą:

1. Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas

susijęs su želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindais. Tačiau kadangi Projektu keičiamas „želdynų“ ir „želdinių“ sąvokų turinys, lyginant su galiojančiu Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu (toliau – Želdynų įstatymas arba galiojantis Įstatymas), projektu keičiami ir teisinio reglamentavimo objektai.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į Projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, nustatančias, kad želdynų ir želdinių kūrimas, apsauga, priežiūra ir tvarkymas organizuojami pagal (vieną iš keturių) tęstinumo principą, kurį įgyvendinant siekiama išsaugoti praeityje susiformavusius ir suformuotus želdynus, pavienius želdinius ar jų grupes, istorinių želdynų ir juose arba greta jų esančių pastatų ansamblių ar kompleksų vientisumą ir kt. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siekiant išvengti dviprasmiškumų interpretuojant Projektu siūlomą įstatymą (pavyzdžiui, kad dėl Projektu keičiamo teisinio reglamentavimo objektų (želdynų ir želdinių) turinio, arba dėl Projektu siūlomo pakeisti želdynų minimalaus ploto kriterijų[¹] pagal galiojančio Įstatymo reikalavimus suformuoti želdynai po Projektu siūlomo įstatymo įsigaliojimo tokiais galėtų būti nelaikomi ir /ar galėtų būti pertvarkomi į mažesnius), Projektu tikslinga akcentuoti galiojančio Įstatymo ir Projektu siūlomo įstatymo reikalavimų santykį, pavyzdžiui:

Projekte nustatyti, kad iki Projektu siūlomo įstatymo įsigaliojimo pagal galiojančio Įstatymo reikalavimus suformuotiems želdynams išsaugomas želdynų statusas. Pritarti

114. Specialiųjų tyrimų tarnyba

2020-03-27⁵

2⁴

2. Projektu siūlomo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4

punktas numato, kad savivaldybių vykdomosios institucijos jų teritorijose organizuoja želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos veiklą, užtikrina jos sprendimų skelbimą savivaldybės interneto svetainėje, o šios komisijos sudėtį ir nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Tačiau Projektas plačiau šios komisijos paskirties, veiklos uždavinių, teisių ir pareigų, sprendimų pobūdžio (privalomumo savivaldybės institucijoms ir kitiems asmenims ar pan.) įgyvendinant Projektu siūlomą įstatymą nekonkretizuoja. Siekdami teisinio aiškumo, siūlome Projektu šiuos klausimus atskleisti. Manytume, kad tai tikslinga padaryti įstatyminiame lygmenyje siekiant išvengti situacijos, kai skirtingose savivaldybėse komisijų veiklos pagrindų turinys (teisės, pareigos, sprendimų priėmimo modeliai ir kt.) bus reglamentuojamas skirtingai, galimai sudarant sąlygas įstatymo nuostatas skirtingose savivaldybėse interpretuoti ir įgyvendinti skirtingai. Pritarti Siūloma projektą papildyti komisijų veiklos reglamentavimu. Siūloma nustatyti, kad savivaldybių atstovaujamosios institucijos tvirtina komisijos sudėtį, į kurią privaloma įtraukti visuomenės bei bendruomenių organizacijų, raštu pareiškusių iniciatyvą dalyvauti komisijos veikloje, atstovus, bei šios komisijos nuostatus; komisijos nariams už darbo laiką, atliekant komisijos nario pareigas, mokamas atlygis, numatytas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme. Siūloma numatyti, kad visuomenės ir bendruomenių organizacijų atstovai turi sudari ne mažiau kaip pusę komisijos narių skaičiaus, išskyrus atvejus, kai visuomenės ir bendruomenių organizacijų atstovai raštu neišreiškė iniciatyvos dalyvauti komisijos veikloje;

Komisijos veiklą organizuoja ir jos išvadų skelbimą savivaldybės interneto svetainėje užtikrina savivaldybių vykdomosios institucijos.

Komisijos išvadą dėl būtinybės kirsti 10 ar daugiau saugotinų želdinių, atskiruosiuose želdynuose augančius saugotinus želdinius privaloma gauti prieš priimant sprendimą dėl kirtimo. Komisija išvadą privalo pateikti per 10 darbo dienų. Savivaldybė, nusprendusi neatsižvelgti į komisijos išvada, privalo pateikti tokio sprendimo priežastis ir motyvus. Komisijos posėdžiai vieši – asmenys turi teisę dalyvauti komisijos posėdžiuose. 115. Specialiųjų tyrimų tarnyba

2020-03-27

3. Projektu siūlomu įstatymu atsisakoma

galiojančiame Įstatyme apibrėžtos „želdynų pertvarkymo“ sąvokos, taip pat nepaaiškinama formuluotės „želdynų pertvarkymas“ esmė[²], nors tokia formuluotė Projekte yra naudojama, o dalyje Projektu siūlomų nuostatų keliami su želdynų pertvarkymu susiję specifiniai reikalavimai[³]. Siekdami teisinio aiškumo ir viešojo intereso užtikrinimo įgyvendinant Projektu siūlomą įstatymą vykdant želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, įgyvendinant skaidrų želdynų kūrimo ir pertvarkymo procesą, siūlome Projekte sąvoką „želdynų pertvarkymas“ apibrėžti (arba atskleisti jos esmę). Pritarti

116. Specialiųjų tyrimų tarnyba

2020-03-27¹⁴

4

4. Projektu siūlomo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje

nustatyta, kad želdynų ir želdinių inventorizavimą gali atlikti asmenys, turintys atitinkamą išsilavinimą (t. y. baigę kraštovaizdžio architektūros, biologijos, ekologijos, gamtinės geografijos, miškininkystės, agronomijos krypties studijas ir įgiję aukštąjį koleginį arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą) ir kompetentingi arboristikos, dendrologijos srityse.

Analogiško pobūdžio nuostatų formuluotes numato ir įstatymo 20 straipsnio 2 dalis (numatanti, kad viešųjų želdynų projektus turi teisę rengti atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, kompetentingi želdynų planavimo ir

(ar) projektavimo, arboristikos, dendrologijos srityse) bei 20 straipsnio 3 dalis (numatanti, kad viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbų vadovai privalo turėti atitinkamą išsilavinimą ir (ar) kompetentingi želdynų planavimo, projektavimo ir

(ar) arboristikos srityse arba turi ne mažesnę kaip 5 metų patirtį želdynų priežiūros ir tvarkymo srityje). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos yra svarstytinos keliais aspektais:

4.1. Iš Projekto neaišku, kokiais pagrindais yra /

gali būti patvirtinama atitinkamą išsilavinimą turinčio asmens kompetencija arboristikos ir /ar dendrologijos srityse; neaišku, ar asmeniui keliamas reikalavimas yra susijęs su kompetencija arboristikos ir dendrologijos srityse, ar užtenka turėti kompetenciją tik vienoje iš šių sričių. 4.2. Siekiant teisinio aiškumo svarstytina, ar projektu nereikėtų atskleisti „dendrologijos“ sąvokos (kadangi, pavyzdžiui,

„arboristikos“ sąvoka reglamentuojama projekto 2 straipsnio 1 dalimi, o

sąvoka „dendrologija“ neatskleidžiant jos esmės vartojama ir kituose projekto straipsniuose). 4.3.

4.3. Manytume, kad Projekto 20 straipsnio 3 dalies

nuostatos gali būti suvokiamos, kad viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbų vadovams gali būti netaikomas reikalavimas turėti atitinkamą kvalifikaciją ir užtenka atitikti arba kompetencijos želdynų planavimo, projektavimo ir (ar) arboristikos srityse reikalavimą, arba turėti ne mažesnę kaip 5 metų patirtį želdynų priežiūros ir tvarkymo srityje. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, siūlome svarstyti galimybę minėtas Projekto nuostatas tikslinti. Tikslinant nuostatas dėl kompetencijos pagrindimo taip pat siūlytume papildomai įvertinti, ar atsiradus įstatymo 21 straipsnio 10 dalies

3 punkto aplinkybėms ir jų pagrindu panaikinus želdynų

projektų rengimo vadovo atestato galiojimą, galimybė vėl kreiptis dėl naujo atestato išdavimo po vienerių metų laikotarpio yra pakankamai pagrįsta tam, kad būtų konstatuojama tinkama asmens kompetencija. Manytume, jog aplinkybė, kad želdynų projektų rengimo vadovas, vykdydamas veiklą, šiurkščiai pažeidė šio įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių želdynų kūrimą, želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą, tvarkymą, reikalavimus, atskirais atvejais gali liudyti apie jo nekompetenciją. Dėl minėtos priežasties, mūsų nuomone, ši aplinkybė atskirais atvejais galėtų būti pagrindas atsisakyti pakartotinai išduoti atestatą. Pritarti iš dalies Dėl paskutinės pasiūlymo dalies nepritarti – siūloma sankcija per griežta. 117. Specialiųjų tyrimų tarnyba

2020-03-27²⁰

4 5.

Siūlytume apsvarstyti Projektu siūlomo įstatymo

20 straipsnio 4 dalies nuostatų praplėtimo tikslingumą atskleidžiant, dėl

kokių priežasčių Aplinkos ministerijos įgaliota institucija gali motyvuotai atsisakyti išduoti želdynų projektų rengimo vadovo atestatą, kadangi, pavyzdžiui: pagal įstatymo 21 straipsnio 10 dalies 3 punkto nuostatas želdynų projektų rengimo vadovo atestato galiojimas panaikinamas, jeigu želdynų projektų rengimo vadovas vykdydamas veiklą šiurkščiai pažeidė šio įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių želdynų kūrimą, želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą, tvarkymą, reikalavimus. Šiurkščiu pažeidimu laikomas įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių želdynų kūrimą, želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą, tvarkymą, pažeidimas, dėl kurio atsirado žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius, skaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą Žalos aplinkai sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo, ir (ar) atsirado žala tretiesiems asmenims. Tačiau, jeigu kilus tokioms aplinkybėms želdynų projektų rengimo vadovas, vadovaudamasis įstatymo 21 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatomis, pateiktų rašytinį prašymą panaikinti jam išduotą želdynų projektų rengimo vadovo atestatą ir šio punkto nuostatų pagrindu jo prašymas būtų tenkinamas, vadovaudamasis įstatymo 21 straipsnio 12 dalies nuostatomis jis vėl galėtų kreiptis dėl naujo atestato išdavimo išvengdamas apribojimų (kurie paprastai turėtų būti taikomi panaikinus atestato galiojimą) taikymo. Pritarti

118. Specialiųjų tyrimų tarnyba

2020-03-27²³

2 6.

Projektu siūlomo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies

1 punktas nustato, kad fizinis asmuo, norintis gauti

nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą, privalo būti baigęs kraštovaizdžio architektūros, biologijos, ekologijos, gamtinės geografijos, architektūros, miškininkystės, agronomijos krypties studijas ir įgijęs aukštąjį koleginį arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba turėti jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat asmenys, iki

2009 metų įgiję aukštesnįjį išsilavinimą, ar iki 1995 metų įgiję specialųjį

vidurinį išsilavinimą ir (ar) įgiję žinių arboristikos srityje. 6.1. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siekiant teisinio aiškumo ir išvengiant dviprasmiškumų (pavyzdžiui: kad nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatas gali būti išduotas tik žinių arboristikos? srityje turinčiam asmeniui), minėtų nuostatų paskutinių sakinio dalių formuluotės turėtų būti tikslinamos paaiškinant, kad „fizinis asmuo, norintis gauti nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą, privalo būti baigęs kraštovaizdžio architektūros, biologijos, ekologijos, gamtinės geografijos, architektūros, miškininkystės, agronomijos krypties studijas ir įgijęs aukštąjį koleginį arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba turėti jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat asmenys, šiose srityse iki 2009 metų įgiję aukštesnįjį išsilavinimą ar iki 1995 metų įgiję specialųjį vidurinį išsilavinimą ir (ar) įgiję žinių arboristikos srityje“ (paryškintas ir perbrauktas tekstas – mūsų siūloma nuostatų išdėstymo alternatyva). 6.2. Manytume, kad minėtoms Projekto nuostatoms taip pat gali būti aktualūs 4.3 ir 5 pastabose išdėstyti siūlymai. Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų

suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.

Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str. str. d.

p. 1. Lietuvos architektų rūmai

2020-06-10²

29 Išnagrinėję Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) Lietuvos architektų rūmai (toliau – Rūmai) siūlo:

1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 29 dalyje

įtvirtinta sąvoka „želdynų statiniai ir įrenginiai“, kurioje teigiama, kad želdynų statiniai ir įrenginiai – atraminės sienelės, aikštelės, terasos, tvorelės, laiptai, pavėsinės, paviljonai, amfiteatrai, stoginės, lieptai, tiltai, šviestuvai, pergolės, stendai, skydai, nuorodos, meno kūriniai, kiti želdynų elementai, atitinkantys želdynų formavimo tikslus ir jų lankytojų poreikius. Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma iš čia išvardintų statinių yra inžineriniai statiniai, pavyzdžiui, statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017

„Statinių klasifikavimas“ 4.5 papunktyje teigiama, kad atraminė sienelė tai

inžinerinis statinys, kuriuo sulaikomas už jo esantis gruntas, kad negriūtų ar nešliaužtų. Kyla klausimas kodėl keičiami kituose įstatymuose ir/ar poįstatyminiuose aktuose nustatyti skirstymai (ar taip išplečiamas statinių skirstymas), ir, ar galima teikti, kad kai inžinerinis statinys patenka į atskirųjų želdynų teritoriją tai jis laikomas želdynų statiniu ar įrenginiu. Taip pat keliamas klausimas kokie projektavimo reikalavimai keliami želdynų statiniams ir įrenginiams. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta Rūmai siūlo patikslinti Įstatymo projektą suderinant jį su galiojančių įstatymų nuostatomis. Nepritarti Želdynų įstatyme (taip pat ir Projekte) vartojama sąvoka yra specialioji šiam teisės aktui ir niekaip nekeičia sąvokų ir apibrėžimų, esančių kituose, ne iš Želdynų įstatymo reguliavimo kylančiuose, teisės aktuose, kaip pvz. statybos techniniuose reglamentuose. 2. Lietuvos architektų rūmai

2020-06-10⁸

3 2.

Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad žaliųjų jungčių ir atskirųjų želdynų kaimo gyvenamosiose vietovėse plotai nenormuojami, kyla klausimas ar ši įstatymo nuostata reiškia, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse žaliųjų jungčių ir atskirųjų želdynų gali nebelikti. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta Rūmai siūlo Įstatymo projekte nustatyti reikalavimus žaliųjų jungčių ir atskirųjų želdynų kaimo gyvenamosiose vietovėse plotams, t.y. nustatyti tokius reikalavimus, kad būtų kuriama tinkamos kokybės, darni su krašto savitumu ir kultūra, taip pat viešuosius interesus atspindinti aplinka. Nepritarti Kaimuose apželdinimo ir gamtinės aplinkos (miškų ir kt.) šalia kaimų yra pakankamai, todėl netikslinga nustatyti želdynų normų šiose teritorijose. Atsisakyti 8 str. 3 d. 3. Lietuvos architektų rūmai

2020-06-10⁹

4

3. Įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalyje

nurodyta, kad naujiems viešiesiems atskiriesiems želdynams įrengti ar esamiems viešiesiems atskiriesiems želdynams pertvarkyti privaloma parengti želdyno projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame želdyne gali būti želdynų statiniai ir įrenginiai, kuriems bus reikalinga rengti kituose įstatymuose nustatytus projektus, t.y. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo

7

6. Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalyje

nustatyta, kad viešieji želdynai įrengiami ar pertvarkomi vadovaujantis želdynų projektais, kai tokius privaloma parengti vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, ir Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad želdynuose gali būti želdynų statinių ir įrenginių, kuriems galimai turi būti rengiami ne tik želdynų projektai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta Rūmai siūlo patikslinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 7 dalį nurodant, kad tam tikrais atvejais gali būti rengiami ir kiti įstatymuose nustatyti projektai. Pritarti

7. Lietuvos

architektų rūmai

2020-06-10¹³

1

7. Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje

nurodyta, kad želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis šiuo įstatymu, želdynų projektais kai tokius projektus privaloma parengti, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, aplinkos ministro tvirtinamomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis.

Rūmai atkreipia dėmesį, kad tam tikrais, įstatymuose numatytais atvejai, gali būti rengiami ir kiti projektai, kuriais taip pat turi būti vadovaujamasi vykdant želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta Rūmai siūlo papildyti

Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį nurodant atvejus, kai turi būti

vadovaujasi ne tik želdynų projektais. Pritarti

8. Lietuvos

architektų rūmai

2020-06-10¹⁶

8. Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje

teigiama, kad istoriniai želdynai planuojami, projektuojami, prižiūrimi, tvarkomi išlaikant vientisas architektūrines kompozicijas, istorinius, etnografinius bruožus, atkuriant autentišką augaliją ir kitus elementus, konservuojant, restauruojant želdynų statinius ir įrenginius. Želdiniai istoriniuose želdynuose atnaujinami nekeičiant želdynų meninės išraiškos, pirminio projekto idėjos, atvirų erdvių ir medynų proporcijų, jų kontūrų plastikos. Atkreiptinas dėmesys, kad Architektūros įstatyme įtvirtinti architektūros kokybės kriterijai, taip pat architektai privalo laikytis Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso reikalavimų ir kitų Architektūros įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, Rūmai atkreipia dėmesį, kad želdynų projektų rengimo vadovams nurodyti reikalavimai nėra taikomi, todėl Rūmai siūlo patikslinti Įstatymo projekto 16 straipsnį nurodant, kad istorinių želdynų planavimo, projektavimo, priežiūros ir tvarkymo procesą kuruoti, vadovauti jam turėtų atestuoto architekto kompetencijas atitinkantis asmuo.

Nepritarti Prie vienos teritorijos pertvarkymo, tvarkymo ir priežiūros vienu metu gali dirbti du savo srities profesionalai – ir želdynų projektų vadovas, ir architektas, kai nurodyti darbai bus susiję su želdyne esančiais objektais, kurių sukūrimui yra taikomi Architektūros įstatyme įtvirtinti architektūros kokybės kriterijai. 9. Lietuvos architektų rūmai 2020-06-10 20,²¹

9. Įstatymo projekto 20 straipsnyje apibrėžiami

viešuosius želdynus projektuojančių, viešuosius želdynus ir želdinius prižiūrinčių ir tvarkančių asmenų kvalifikacijos reikalavimai ir mokymas, 21 straipsnyje įtvirtinti želdynų projektų rengimo vadovui keliami reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys, kad planuojant ar projektuojant želdynus taikomi ne tik Įstatymo projekte įtvirtinti reikalavimai, bet taip pat ir Statybos įstatymo, Architektūros įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų reikalavimai. Rūmai pažymi, kad Įstatymo projekte nėra nurodyta želdynų projektų rengimo vadovo atsakomybė, kai projektuojant želdynų statinius ir įrenginius yra pažeidžiami Statybos įstatymo, Architektūros įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų reikalavimai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta Rūmai siūlo papildyti želdynus projektuojantiems asmenims ir želdynų projektų rengimo vadovams keliamus reikalavimus ir taip pat nustatyti atsakomybę už galimą įstatymų pažeidimą.

Nepritarti Ne visai atvejais bus reikalingos tokios žinios, kadangi sudėtingų statinių želdyne paprastai nėra. Jei reikės suprojektuoti statinį, tai bus galima šiam darbui rinktis tokį želdynų projekto vadovą, kuris turėtų reikiamas kvalifikacijas statinių projektavimo srityje, arba šiam darbui rinktis atskirą (papildomą) statinių projektavimo srities profesionalą. Tokia pozicija paremta siekiu išvengti perteklinio kvalifikacijos patikrinimo proceso sudėtingumo ir pernelyg aukštų, bet tuo pačiu nebūtinų kvalifikacinių reikalavimų iškėlimo, kas siaurintų paslaugas galinčių suteikti specialistų ratą. 10. Lietuvos architektų rūmai

2020-06-10²¹

1

10. Įstatymo

projekto 21 straipsnio 1 dalis prieštarauja Lietuvos architektų rūmų steigimo tikslams ir Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktui, kuriame teigiama, kad Rūmai atlieka architektų atestavimo funkciją, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka ir atvejais Lietuvos architektų rūmai atestuoja architektus. Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio

1 ir 2 dalyse, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos

įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad architektų atestavimą atlieka Lietuvos architektų rūmai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, Rūmai, siūlo taisyti Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalį nurodant, kad asmenų, įgijusių aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą atestavimą atlieka Lietuvos architektų rūmai.

Nepritarti Želdynų projektų vadovų kvalifikacijos patvirtinimo procesą numatyta reglamentuoti Želdynų įstatyme, nes tokiam asmeniui keliami specialūs su želdynų sritimi susiję reikalavimai. Tas pats asmuo gali būti ir atestuotas architektas, ir atestuotas želdynų projektų rengimo vadovas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str. str. d.

p. 1. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2020-04-20 8, 9,¹⁴ Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija susipažino su Seime svarstomu Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIIP-4383). Teikiame pasiūlymus dėl Įstatymo projekte numatyto teisinio reguliavimo ir prašome Aplinkos apsaugos komiteto, svarstant Įstatymo projektą, į juos atsižvelgti. Akivaizdu, kad želdiniai ir želdynai bei jų projektavimas, įrengimas ir tvarkymas yra skirtas viešajam interesui užtikrinti. Želdynai ne tik prisideda prie gyventojų rekreacijos poreikių tenkinimo, bet ir turi tiesioginę įtaką žmonių sveikatai bei gyvenimo kokybei. Žaliosios infrastruktūros plėtra, ypač miestuose ir miesteliuose, yra viena iš prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių. Želdynai ne tik formuoja estetišką aplinką, bet ir gerina oro sudėtį, teigiamai veikia mikroklimatą, mažina oro užterštumą, slopina triukšmą, apsaugo teritorijas nuo erozijos.

Todėl Įstatymo projektu turėtų būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris tokį viešąjį interesą užtikrintų, numatydamas visuomenei teisę, o valstybės ir savivaldos institucijoms pareigą įrengti bent minimalius privalomus želdynų plotus ir užtikrinti jų pasiekiamumą, pagal Aplinkos ministro nustatytas normas ir pasiekiamumo atstumus. Įstatymo projekto 8 straipsnyje numatyta, kad miestų, miestelių ir kurortų teritorijose atskirųjų želdynų reikalavimus (minimalų privalomą plotą ir didžiausius jų pasiekiamumo atstumus), privalomus rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tvirtina aplinkos ministras. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytos normos privalomos rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tačiau pastebėtina, kad Įstatymo projekte savivaldos institucijoms nenumatyta pareiga aktyviai veikti ir imtis priemonių užtikrinti, kad miestų, miestelių ir kurortų teritorijose būtų įrengtas bent minimalus privalomas želdynų plotas ir užtikrintas jų pasiekiamumas, pagal kriterijus, patvirtintus Aplinkos ministro. Tas pats pasakytina ir apie Įstatymo projekto 14 straipsnyje numatytą reguliavimą dėl želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos. Įstatymo projektu numatoma, kad Želdynų ir želdinių inventorizavimas atliekamas ne rečiau kaip kas 10 metų, o inventorizavimo tikslas, inter alia, sudaryti sąlygas inventorizavimo duomenis naudoti planuojant, projektuojant, vertinant želdynų ir želdinių būklę ir atitiktį teisės aktuose nustatytoms želdynų normoms. Tačiau vėlgi, Įstatymo projektas nenumato pareigos savivaldos institucijoms, inventorizacijos metu nustačius neatitikimą nustatytoms želdynų normoms, imtis aktyvių veiksmų ir užtikrinti privalomas želdynų normas, įvertinant jų pasiekiamumą.

Atsižvelgdami į būtinybę užtikrinti visuomenės interesą, siūlome įtvirtinti savivaldos institucijų pareigą aktyviai veikti ir užtikrinti privalomas atskirųjų želdynų normas, atsižvelgiant į jų pasiekiamumą, kaip tai nustatyta Aplinkos ministro, bent jau tais atvejais, kai inventorizavimo metu nustatoma, kad privaloma želdynų norma nėra pasiekta ir/ar neužtikrinamas jų pasiekiamumas gyventojams. Vienas iš Įstatymo projekto tikslų, nurodomų aiškinamajame rašte, yra atliepti išaugusį visuomenės aktyvumą ir norą gauti informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus dėl želdynų kūrimo bei želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo. Pagrindiniai efektyvaus visuomenės dalyvavimo principai yra apibrėžti Lietuvos Respublikos ratifikuotos Konvencijoje dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija) ir jos taikymo vadove bei Mastrichto rekomendacijoje dėl efektyvaus visuomenės įtraukimo į sprendimų, susijusių su aplinka, priėmimą skatinimo. Vadovaujantis aukščiau nurodytų dokumentų nuostatomis, visuomenė turi teisę ne tik būti informuota, tačiau ir aktyviai dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais. Tai reiškia, kad, inter alia, skirtingiems visuomenės dalyvavimo procedūrų etapams įgyvendinti numatomi pagrįsti terminai, suteikiantys pakankamai laiko visuomenei informuoti, jai pasirengti ir veiksmingai dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos srityje. Be to, privaloma užtikrinti, kad atitinkamame sprendime deramai atsispindėtų visuomenės dalyvavimo rezultatai. O galutinis sprendimas turi būti motyvuotas, jame turi būti nurodomi priežastis ir motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas toks sprendimas.

Visuomenės dalyvavimas želdinių ir želdynų projektavime bei tvarkyme apibrėžiamas Įstatymo projekto 9 straipsnio 7 dalyje bei 19 straipsnyje. Pagal 9 straipsnio 7 dalį, viešųjų atskirųjų želdynų projektų rengimo procese su visuomene yra konsultuojamasi dėl poreikio, aptariamos preliminarios idėjos apie želdyno paskirtį, galimi pagrindiniai sprendiniai, parengtas projektas yra pristatomas visuomenei. Įstatymo projekto 19 straipsnyje nurodoma, kad Viešųjų želdynų projektavimas yra viešas, nurodomi terminai bei šaltiniai, kuriuose skelbiama informacija apie numatomus darbus, taip pat reikalavimas teikti informaciją apie tai, kada ir kur galima susipažinti su planuojamais darbais, siųsti pasiūlymus ir pastabas dėl planuojamų darbų, taip pat informacija apie numatomus želdyno projekto parengimo, pristatymo suinteresuotai visuomenei, projekto patvirtinimo ir įgyvendinimo terminus. Nurodoma, kad pastabos ir pasiūlymai dėl numatomų viešojo atskirojo želdyno projektavimo darbų teikiami viso projektavimo proceso metu iki viešo svarstymo su suinteresuota visuomene pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Pritardami Seimo Teisės departamento pateiktoms pastaboms dėl informacijos apie numatomus viešojo atskirojo želdyno projektavimo pateikimo momento ir šaltinių, taip pat atkreipiame dėmesį, kad nors Želdynų įstatymo projektas numato galimybę visuomenei gauti informaciją apie planuojamą veiklą, galimybę teikti pastabas, dalyvauti viešajame svarstyme, tačiau abejotina, ar siūlomas reguliavimas pakankamai užtikrina galimybę visuomenei aktyviai ir realiai dalyvauti procese. Nėra aišku, kaip visuomenės pasiūlymai yra vertinami, kaip priimant sprendimą yra atspindimas visuomenės dalyvavimas.

Todėl siūlome Įstatymo projekte numatyti savivaldos institucijų pareigą įvertinti visuomenės pasiūlymus, numatyti, kad sprendime turi atsispindėti visuomenės dalyvavimo rezultatai, sprendimai turi būti skelbiami visuomenei, juose turi būti nurodomos sprendimo priėmimo priežastys ir motyvai. Įstatymo projekte taip pat nurodoma, kad savivaldos institucijos organizuoja želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos veiklą. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte neapibrėžta nei šios komisijos kompetencija, nei priimamų sprendimų pobūdis. Manome, kad tokių komisijų kompetenciją būtų tikslinga aptarti Įstatymo projekte. Taip pat siūlome numatyti galimybę į šios komisijos sudėtį įtraukti ir visuomenės/vietos bendruomenių atstovus. Tokiu būdu visuomenės įsitraukimas į sprendimų priėmimą būtų dar efektyvesnis. Pritarti

2. Seimo narys

Tomas Tomilinas

2020-11-12⁹

9 Argumentai: Įgyvendinant Bendrojo plano sprendinius dažnai susiduriama su problema, kai savivaldybės numato tam tikrus plotus atskirų želdynų, skverų ar parkų įrengimui, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba juos priskiria prie piliečiams atkuriamų teritorijų ir, parengus žemėtvarkos projektą, grąžina savininkams. Konstitucinis Teismas ( 2005 m. gegužės 13 d.) yra pasisakęs, kad žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Miestų teritorijose dažni atvejai, kai bendruosiuose planuose ar teritorijų planavimo dokumentuose numatyti sklypai viešosioms erdvėms įgyvendinti yra skubiai privatizuojami, taip išderinant teritorijų planavimą ir neužtikrinant visuomenės poreikių.

Pasiūlymas: Papildyti įstatymo 9 straipsnį 9 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„Bendrojo plano sprendiniuose numatytų intensyviai

ir ekstensyviai naudojamų želdynų zonų paskirtis nekeičiama, jei jos skirtos parkui ar atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Papildyti 8 straipsnį nauja 2 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Draudžiama keisti žemės sklypo, kuris pagal naudojimo būdą priskirstas

atskirųjų želdynų teritorijoms, paskirtį, skaidyti tokį žemės sklypą į mažesnius žemės sklypus, išskyrus atvejus, kai tuo pačiu metu priimamas sprendimas dėl lygiaverčio sumažėjusiam plotui naujo viešojo atskirojo želdyno sukūrimo ne didesniu kaip

500 metrų atstumu.“

Atitinkamai buvusias šio straipsnio 2-4 dalis laikyti 3-5 dalimis. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str. str. d.

p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2020-06-10 grąžinti Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIIP-4383) iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pateiktas pastabas. Siekiant išvengti skirtingo įstatymų nuostatų interpretavimo jį taikant, su patobulintu Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektu kartu pateikti Seimui ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo pakeitimo projektą bei valstybės biudžeto lėšų poreikį įstatymo projekto 26 straipsnio nuostatoms įgyvendinti (Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-03-02 išvados 103 pastaba).

Nepritarti Komitetas atsižvelgęs į gautas pastabas teikia svarstymui patobulintą Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4383(2). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti patobulintam

įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4383(2). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str. str. d.

p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas

2020-12-02³

4 Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodoma, kad siekiama išsaugoti istorinių želdynų vientisumą, tačiau ši nuostata nėra pakankama, kad istoriškai susiformavę Lietuvos dvarai su parkais nebūtų išskaidyti į atskiras privačias valdas, taip sunaikinant parkus. Daugelyje Lietuvos vietovių jau negrįžtamai yra sunaikinti prie dvarų buvę parkai, kultūros paveldo ansambliai suskaidyti atskiromis valdomis. Siūloma grįžti prie išliekamąją vertę turimų ansamblių, išsaugant jų vientisumą kartus su parkais. Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo 3 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: "4) tęstinumo – siekiama išsaugoti užtikrinant praeityje susiformavusiusių ir suformuotųus želdynųus ir pavieniųus želdiniųus ar jų grupiųes, istorinių želdynų ir juose arba greta jų esančių pastatų ansamblių ar kompleksų vientisumą, priimti sprendimus atsižvelgiant į želdynų kūrimo, apsaugos, priežiūros ir tvarkymo tradicijas, kuo ilgiau palaikyti brandžių medžių gyvybingumą;" Pritarti 2.

Aplinkos apsaugos komitetas

2020-12-02⁴

3 Argumentai: Įstatymo projekte savivaldybių funkcijoms priskirta vykdyti želdynų ir želdinių inventorizaciją, tačiau nenumatyta, koks subjektas atlieka inventorizacijos kontrolę. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Želdynų ir želdinių apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, projektavimą, želdinių veisimą, želdynų ir želdinių inventorizavimą kontroliuoja Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.“

Pritarti

3. Aplinkos apsaugos komitetas

2020-12-02⁵

2⁴ Argumentai: Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 4 punktą siūloma papildyti nuostata, kad Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos (nariams už darbą būtų atlyginama tokia pačia tvarka kaip savivaldybių tarybos nariams. Komisijai priskiriant daugiau funkcijų, kaip projektų derinimas, visuomenei svarbių želdinių svarstymas ir t.t., sugaištama daug laiko ir, manytina, kad apmokestinant darbą, jis būtų žymiai produktyvesnis ir objektyvesnis. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnyje nurodoma, kad tvirtinti komisijas ir jų nuostatus yra savivaldybės tarybos kompetencija. Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) organizuoja želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos veiklą, užtikrina jos sprendimų skelbimą savivaldybės interneto svetainėje. Komisijos sudėtį ir nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos nariams už darbo laiką, atliekant komisijos nario pareigas, mokamas atlygis, numatytas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme;“

Pritarti

4. Aplinkos apsaugos komitetas

2020-12-02¹⁴

5 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Naudojant šio įstatymo 5 straipsniuose

nurodytų institucijų želdynų ir želdinių inventorizavimo duomenis ir pagal šio įstatymo nustatytą želdynų klasifikaciją tvarkoma želdynų ir želdinių apskaita, kurios duomenys perkeliami į savivaldybių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų administruojamas viešas informacines

sistemas.“
Pritarti
5. Aplinkos apsaugos komitetas
2020-12-02⟮18⟯
19
2
6
Argumentai:

Įstatymo projekte siūloma atsižvelgti dėl ekologiniu, istoriniu atžvilgiu visuomenei svarbių želdynų pertvarkymo, kai visuomenė gali pilnaverčiai dalyvauti ir jos motyvuota nuomonė yra svarbi. Siūloma praktika jau seniai įgyvendinama daugelyje ES šalių, kai neskubama vykdyti teritorijų planavimo, o kartu su suinteresuota visuomene yra priimami nuoseklūs sprendimai. Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.

Informacija apie numatomus viešojo atskirojo želdyno projektavimo darbus likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki šio projekto parengiamojo etapo pradžios dienos paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje, seniūnijos, kurioje numatomi darbai, skelbimų lentoje, informaciniuose stenduose planuojamo vykdyti projekto teritorijoje arba greta jos vizualinės apžvalgos zonoje, nurodant, kokie parengiamojo etapo darbai ir kokiu laiku numatomi, iki kada ir kur galima susipažinti su planuojamais darbais, siųsti pasiūlymus ir pastabas dėl planuojamų darbų, taip pat informacija apie numatomus želdyno projekto parengimo, pristatymo suinteresuotai visuomenei, projekto patvirtinimo ir įgyvendinimo terminus. Pastabos ir pasiūlymai dėl numatomų viešojo atskirojo želdyno projektavimo darbų teikiami viso projektavimo proceso metu iki viešo svarstymo su suinteresuota visuomene pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Jei numatoma pertvarkyti viešuosius želdynus, kuriuose dauguma želdinių paskelbti dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingais, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingais, vieši svarstymai su visuomene privalomi. “. Taip pat siūloma papildyti įstatymo projekto 18 straipsnį nauju 6 punktu ir jį išdėstyti taip:

„6) šio įstatymo numatytais atvejais ir tvarka

rengiant viešus svarstymus su suinteresuota visuomene dėl viešųjų želdynų pertvarkymo.“

Pritarti

6. Aplinkos apsaugos komitetas

2020-12-02¹⁹

5 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.

Savivaldybių vykdomosios institucijos privalo savivaldybės interneto svetainėje paskelbti informaciją apie numatomo keisti žemės sklypo, kuriame yra atskirasis želdynas, ar priklausomasis viešasis želdynas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar žemės sklypo naudojimo būdą; želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos sprendimus; sodmenų, reikalingų želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo darbams atlikti, einamąjį (iki 3 metų laikotarpiui) ir perspektyvinį (iki 10 metų laikotarpiui) poreikį; želdynų ir želdinių inventorizavimo duomenis. Inventorizavimo duomenys vieną kartą per kalendorinius metus turi būti patikslinti informacija apie per kalendorinius metus išduotus leidimus saugotiniems želdiniams kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos, pagal juos iškirstus, kitaip pašalintus iš augimo vietos saugotinus želdinius, naujai sukurtus želdynus ir pasodintus želdinius, nurodant duomenų patikslinimo datą.“

Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė –

09. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektas

Nr. XIIIP-4383(2).

XIIIP-4383(2). Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė [1] Pagal galiojantį Įstatymą želdynas – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, o projektu siūloma nustatyti, kad želdynas – ne mažesnis kaip 0,01 hektaro ne miško žemės plotas su želdiniais. [2] Galiojančio Įstatymo 2 straipsnio 28 dalis „Želdyno pertvarkymą“ reglamentuoja kaip želdyno planinės erdvinės struktūros keitimą šalinant ne mažiau kaip 20 procentų medžių, krūmų ar žolinių augalų ir sodinant naujus. [3] Pavyzdžiui: pagal Projektu siūlomo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnio 1 dalį naujiems viešiesiems atskiriesiems želdynams įrengti ar esamiems viešiesiems atskiriesiems želdynams pertvarkyti privaloma parengti želdyno projektą; pagal Projektu siūlomo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį priklausomųjų želdynų įrengimas ar pertvarkymas numatomas statinių ir kitų objektų projektuose, kuriuose būtina įvertinti želdinių inventorizavimo duomenis ir nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto išvadą; pagal Projektu siūlomo 18 straipsnio 1 dalį vykdant tinkamą želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, įgyvendinant skaidrų želdynų kūrimo ir pertvarkymo procesą užtikrinamas viešasis interesas; pagal 22 straipsnio 2 dalie 1 ir 2 punktus želdynų ir želdinių būklės ekspertizė yra privaloma, kai numatoma pertvarkyti didesnius kaip 1 ha ploto viešuosius želdynus urbanizuotose teritorijose arba numatoma pertvarkyti gatvių želdinius ilgesniame kaip 100 m gatvės ruože, kai numatomame pertvarkyti gatvės ruože auga 10 ir daugiau saugotinų želdinių ir kt.).

1835 Įstatymo projektas Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Aplinkos apsaugos komitetas XIIIP-4383(2) 2020-12-07 Priimtas teisės aktas

In our system

Papers in this file

Aiškinamasis raštas

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽELDYNŲ ĮSTATYMO Nr. X-1241 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS

ĮSTATYMO NR. I-2223 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymų projektų rengimą

5 straipsnyje savivaldybių institucijoms priskirta kompetencija želdynų ir

2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-719 „Dėl atskirųjų ir priklausomųjų

6 straipsnio 2 dalyje išskirtos želdynų sistemos sudėtinės dalys: atskirieji

2 straipsnio 2 dalyje sąvokoje „atskirasis želdynas“ išskirtos atskirųjų

6 straipsnio 4 dalyje siūloma nekeisti esamo teisinio reglamentavimo – palikti

22 straipsnyje želdynų ir želdinių būklės ekspertizę siūloma privalomai atlikti

3 atvejais: 1) kai urbanizuotoje teritorijoje numatoma pertvarkyti didesnius

20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos konkrečios studijų kryptys, kurias baigę

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio

10. Ar įstatymų projektai atitinka

1. Kvalifikacijos

2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-673 „Dėl želdinių būklės ekspertizės

Komiteto išvada

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽELDYNŲ ĮSTATYMO

NR. X-1241 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4383

Nr. 110-P-17

Vilnius

2020-03-02 Nr. XIIIP-43831

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo

2. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-03-02 Nr. XIIIP-43831

2. Keičiamo įstatymo 1

3. Seimo

2020-03-02 Nr. XIIIP-43831

Pritarti

4. Seimo

2020-03-02 Nr. XIIIP-43832

4. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2

5. Seimo

2020-03-02 Nr. XIIIP-43832

5. Keičiamo įstatymo 2

6. Seimo

2020-03-02 Nr. XIIIP-43832

6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje siūloma

281 straipsnio 1 dalyje vartojamos tokios sąvokos kaip želdinio „neteisėtas

7. Seimo

2020-03-02 Nr. XIIIP-43832

8. Seimo

2020-03-02 Nr. XIIIP-43832

8. Keičiamo įstatymo 2

9. Seimo

2020-03-02 Nr. XIIIP-43832

9. Keičiamo įstatymo 2

2 dalies 9 punkte, 13 straipsnio 2 ir 5 dalyse, 20 straipsnio 5 dalyje ir

10. Seimo

2020-03-02 Nr. XIIIP-43832

XIIIP-43832

10. Keičiamo įstatymo 2

11. Seimo

2020-03-02 Nr. XIIIP-43832

XIIIP-43832

11. Keičiamo įstatymo 2

12. Seimo

2020-03-02 Nr. XIIIP-43832

12. Keičiamo įstatymo 2

2 straipsnio 25 dalyje „želdynų ir želdinių būklės ekspertizės“ apibrėžiamoje

13. Seimo

2020-03-02 Nr. XIIIP-43832

13. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo

(ar)“. Pritarti

14. Seimo

2020-03-02 Nr. XIIIP-43832

14. Keičiamo įstatymo 2

15. Seimo

2020-03-02 Nr. XIIIP-43832

15. Keičiamo įstatymo 2

16. Seimo

2020-03-02 Nr. XIIIP-43832

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383¹

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²

XIIIP-4383²

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²

XIIIP-4383²

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383²

16, 26, 27, 28²

4,5³

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383³

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383³

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁴

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁴

XIIIP-4383⁴

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁴

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁴

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁵

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁵

XIIIP-4383⁵

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁵

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁵

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁵

XIIIP-4383⁵

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁵

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁵

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁵

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁵

XIIIP-4383⁵

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁶

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁷

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁸

2020-03-02 Nr. XIIIP-4383⁸