Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „8) nustato duomenų pateikimo medžiotojų sąvadui ir sąvade sukauptos informacijos teikimo kitoms institucijoms tvarką, taip pat tvarko šį sąvadą nustato Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto pavyzdinę formą ir Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto išdavimo, paėmimo ir grąžinimo tvarką;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų teikimu sudaro Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas:“. 3. Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, mMedžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius:
1) teikia institucijoms, priimančioms medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, pasiūlymus dėl šių teisės aktų rengimo ir tobulinimo;
savo atstovus;
3) teikia medžiotojų sąvadui duomenis apie medžiotojų organizacijai priklausančius medžiotojus;
42) organizuoja asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, stažuotes ir medžiotojų mokymo kursus;
53) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoja medžiotojų selekcininkų, medžioklės trofėjų ekspertų, ekspertų kinologų rengimą ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją;
64) organizuoja medžioklės trofėjų apžiūras, rengia medžioklės trofėjų parodas, medžiotojų varžybas, simpoziumus, konferencijas;.
sąvadui pateikimą;
medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo.“. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti.
Prevencijos priemonėms, kuriomis miško savininkai, valdytojai ir naudotojai siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės) Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms finansuoti turi būti skiriama ne mažiau kaip 7030 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.“. 3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį, kuriam buvo išduotas leidimas, arba leidimą turėjęs fizinis ar juridinis asmuo atsisakė šio leidimo;“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas arba (jei naudotojas yra juridinis asmuo – jo narys ar nariai) ne mažiau kaip du kartus per vienerius metus nubaudžiamas už medžiojimą, kai tai daro neblaivus;“. 4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 3 dalią ir ją išdėstyti taip: „3.
Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, šie sklypai būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui, kaip fiziniam asmeniui, arba savininkų įsteigtam juridiniam asmeniui – medžiotojų būreliui arba klubui - pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus gali būti išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso.“. 5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti ją taip: „3. Medžioklės egzaminą organizuoja ir teisę medžioti suteikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija. Už laikomą Medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Į komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar 5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse.“. 2. Pripažinti 14 straipsnio 6 dalies 2 punktą netekusiu galios. „2) kasmet per medžiotojų visuomeninę organizaciją, vienijančią medžiotojų klubus ir būrelius, pateikti patikslintą informaciją medžiotojų sąvadui;“. 3. Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Asmenys, turintys užsienio šalyse išduotus analogiškus medžiotojo bilietui dokumentus, turi šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytas teises ir pareigas. Nuolat Lietuvos Respublikoje negyvenantys užsieniečiai neprivalo vykdyti šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytos pareigos kasmet pateikti patikslintą informaciją medžiotojų sąvadui.“. 6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Medžiotojų mokymas ir medžiotojų sąvadas 1. Asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, medžiotojų mokymo kursus rengia medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, ir biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos. 2. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos mMedžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas mokymo programas ir tvarką ruošia medžiotojus selekcininkus, medžioklės trofėjų ekspertus, ekspertus kinologus ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją. 3. Informacija apie teisės medžioti asmenims suteikimą, medžiotojams suteiktas kvalifikacijas, skirtas nuobaudas arba teisės medžioti asmenims panaikinimą ir medžiotojo bilieto paėmimą kaupiama medžiotojų sąvade.
Jį tvarko ir duomenų pateikimo šiam sąvadui bei sąvade sukauptos informacijos teikimo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai bei kitoms institucijoms tvarką nustato Aplinkos ministerija.“. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Mažeika
Projekto
lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bendro naudojimo medžioklės plotai – medžiotojų visuomeninių organizacijų asociacijos arba pavienių medžiotojų poreikiams tenkinti skirti medžioklės plotai.“
19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19. Medžiotojų visuomeninė organizacija asociacija – Visuomeninių organizacijų Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos piliečių ir (ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti bei įgyvendinti.“
5 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Medžioklės reglamentavimas ir valstybės, savivaldybių institucijų bei medžiotojų asociacijų, visuomeninių organizacijų, vienijančių klubus ir būrelius, kompetencija“. 12. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) nustato duomenų pateikimo medžiotojų sąvadui ir sąvade sukauptos informacijos teikimo kitoms institucijoms tvarką, taip pat tvarko šį sąvadą nustato medžiotojo bilieto pavyzdinę formą ir medžiotojo bilieto išdavimo, paėmimo ir grąžinimo tvarką;“. 23. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) sudaro arba paveda Aplinkos apsaugos departamentoui sudaryti teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas:“. 34. Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, mMedžiotojų visuomeninės organizacijos asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius:
1) teikia institucijoms, priimančioms medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, pasiūlymus dėl šių teisės aktų rengimo ir tobulinimo;
2) dalyvauja šio Įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus;
medžiotojus;
43) organizuoja asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, stažuotes ir medžiotojų mokymo kursus;
54) aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoja medžiotojų selekcininkų, medžioklės trofėjų ekspertų, ekspertų kinologų rengimą ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją;
65) organizuoja medžioklės trofėjų apžiūras, rengia medžioklės trofėjų parodas, medžiotojų varžybas, simpoziumus, konferencijas;. 7) turi teisę kasmet daryti žymas medžiotojų bilietuose apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą;
panaikinimo komisijoms siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo.“. 23 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir
naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti.
Prevencijos priemonėms, kuriomis miško savininkai, valdytojai ir naudotojai siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės) Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms finansuoti turi būti skiriama ne mažiau kaip 7050 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.“
straipsnio pakeitimas
4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas arba medžioklės plotų vienetų ribos keičiamos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos iniciatyva, kai tai yra būtina įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies nuostatas;“. 2. Papildyti 8 straipsnio 2 dalį 5 punktu: „5) kai šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju pateikiamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai prašymas sudaryti naują medžioklės plotų vienetą.“
3Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti.
Ši komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų asociacijų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos organizacijų atstovų. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus tvirtina Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos aplinkos ir žemės ūkio ministrai.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Medžioklės plotų vienetai gali būti sudaromi ir jų vienetų ribos keičiamos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos iniciatyva, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti medžioklės plotų vienetų ribos neatitinka šio straipsnio
medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos. Jeigu dėl šioje dalyje nurodytos priežasties rengiant medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektus negaunamas medžioklės plotų naudotojų sutikimas pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas nedelsiant, medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas numatomas, kai pasibaigia išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose galiojimas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Medžioklėtvarkos projektas
1.
šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka sudarytiems medžioklės plotų vienetams gali būti parengiami medžioklėtvarkos projektai, kuriuose, atlikus medžioklės plotų bioekologinių sąlygų bei jų pokyčių tyrimą, nustatoma:
1) pagrindinės medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sąlygos (didžiausias ir mažiausias leistinas medžiojamųjų gyvūnų gausumas, privalomos įgyvendinti biotechninės priemonės bei kitos sąlygos, būtinos išlaikyti gyvybingas medžiojamųjų gyvūnų populiacijas bei išvengti didelės šių gyvūnų daromos žalos žemės, miškų ir žuvininkystės ūkiams, kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams);
2) siūlymai pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas, jeigu tai yra būtina siekiant užtikrinti racionalų medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą bei atsižvelgiant į įvykusius teritorijos naudojimo pokyčius;
3) patikslinti už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą mokėtini mokesčiai, atsižvelgiant į medžioklės plotų bioekologinių savybių pasikeitimą. 2. Šio Įstatymo
vienetui medžioklėtvarkos projektas turi būti parengtas per vienus metus nuo sprendimo sudaryti naują medžioklės plotų vienetą priėmimo. Parengus medžioklėtvarkos projektą, tikslinamos medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sąlygos, nurodytos pagal šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatytą tvarką išduotame leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 10 straipsnio 2 dalį 4 punktu: „4) leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas medžiotojui ar grupės medžiotojų įsteigtam juridiniam asmeniui šio Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytu naujo medžioklės plotų vieneto sudarymo atveju.“
Papildyti 11 straipsnio 2 dalį 5 punktu:
„5) pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimą.“
1.
ir ją išdėstyti taip: „1. Privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomos žemės plotui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti) sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl privačios žemės sklypo savininkui skiriamų sumedžioti gyvūnų skaičiaus nustatymo tvarkos, dėl tiesioginių ir proporcingų medžioklės plotų naudotojo išlaidų, susijusių su medžiojamosios gyvūnijos apsauga, medžioklės plotų priežiūra ir medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu, kompensavimo tvarkos, dėl medžioklės dokumentų išdavimo privačios žemės sklypo savininkui ir jų grąžinimo, dėl kitų medžioklės organizavimo tvarkos reikalavimų vykdymo. Medžioklės plotų naudotojas per 30 dienų nuo privačios žemės savininko prašymo gavimo dienos privalo parengti šioje dalyje numatytos sutarties projektą ir pasiūlymą ją sudaryti pateikit privačios žemės sklypo savininkui. Nesudaręs šioje dalyje numatytos sutarties privačios žemės sklypo savininkas medžioti negali tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad šie sklypai būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų ir jų savininkui pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus gali būti išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso. Pavienis medžiotojas arba juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto užimančius susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytai komisijai prašymą jų nuosavybės teise valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotų vienetą, atitinkantį šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Ši komisija, vadovaudamasi šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais ir kriterijais, įvertina, ar prijungiant ar atskiriant medžioklės plotų dalis, tačiau nepanaikinant egzistuojančių gretimų medžioklės plotų vienetų galima sudaryti ne mažesnį kaip
žemės ploto nuosavybės teise priklausytų prašymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pateikusiam medžiotojui ar juridinį asmenį įsteigusiai medžiotojų grupei.
Kai toks naujas medžioklės plotų vienetas sudaromas, prašymą pateikusiam medžiotojui ar grupės medžiotojų įsteigtam juridiniam asmeniui leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso. Šiuo atveju išduodamo leidimo įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos.“59 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Medžioklės egzaminą organizuoja ir teisę medžioti suteikia Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos. Į komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar 5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija:
1) Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoda medžiotojų bilietus;
2) šio Įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytais atvejais panaikina asmenims suteiktą teisę medžioti ir aplinkos ministro nustatyta tvarka paima medžiotojo bilietą.“
netekusiu galios 14 straipsnio 6 dalies 2 punktą.
„2) kasmet per medžiotojų visuomeninę organizaciją, vienijančią medžiotojų klubus ir būrelius, pateikti patikslintą informaciją medžiotojų sąvadui;“
34Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Asmenys, turintys užsienio šalyse išduotus analogiškus medžiotojo bilietui
dokumentus, turi šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytas teises ir pareigas. Nuolat Lietuvos Respublikoje negyvenantys užsieniečiai neprivalo vykdyti šio straipsnio
medžiotojų sąvadui.“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Medžiotojų mokymas ir medžiotojų sąvadas 1. Asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, medžiotojų mokymo kursus rengia medžiotojų asociacijos visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, ir biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos. 2. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos mMedžiotojų asociacijos visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos pagal Aplinkos ministerijos aplinkos ministro patvirtintas mokymo programas ir tvarką ruošia medžiotojus selekcininkus, medžioklės trofėjų ekspertus, ekspertus kinologus ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją. 3. Informacija apie teisės medžioti asmenims suteikimą, medžiotojams suteiktas kvalifikacijas, skirtas nuobaudas arba teisės medžioti asmenims panaikinimą ir medžiotojo bilieto paėmimą kaupiama medžiotojų sąvade. Jį tvarko ir duomenų pateikimo šiam sąvadui bei sąvade sukauptos informacijos teikimo Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijoms bei kitoms institucijoms tvarką nustato Aplinkos ministerija. 3.
asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje ir šaudymo įgūdžių ugdymą ir reguliarų žinių ir įgūdžių patikrinimą.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijoms pasiūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo gali pateikti Aplinkos apsaugos departamentas, policija, atitinkamos gydymo įstaigos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ir kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos, kai paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos informaciją apie priimtus sprendimus panaikinti asmenims suteiktą teisę medžioti ir kitos institucijos informaciją apie medžiotojams skirtas nuobaudas privalo pateikti Aplinkos ministerijai ir medžiotojų asociacijoms visuomeninėms organizacijoms, kurių nariai yra šie asmenys.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. rugpjūčio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2018 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
Projekto
lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bendro naudojimo medžioklės plotai – medžiotojų visuomeninių organizacijų asociacijos arba pavienių medžiotojų poreikiams tenkinti skirti medžioklės plotai.“
19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19. Medžiotojų visuomeninė organizacija asociacija – Visuomeninių organizacijų Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos piliečių ir (ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti bei įgyvendinti.“
straipsnio pakeitimas
5 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Medžioklės reglamentavimas ir valstybės, savivaldybių institucijų bei medžiotojų asociacijų, visuomeninių organizacijų, vienijančių klubus ir būrelius, kompetencija“. 12. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) nustato duomenų pateikimo medžiotojų sąvadui ir sąvade sukauptos informacijos teikimo kitoms institucijoms tvarką, taip pat tvarko šį sąvadą nustato medžiotojo bilieto pavyzdinę formą ir medžiotojo bilieto išdavimo, paėmimo ir grąžinimo tvarką;“. 23. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) sudaro arba paveda Aplinkos apsaugos departamentoui sudaryti teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas:“. 34. Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, mMedžiotojų visuomeninės organizacijos asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius:
1) teikia institucijoms, priimančioms medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, pasiūlymus dėl šių teisės aktų rengimo ir tobulinimo;
2) dalyvauja šio Įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus;
medžiotojus;
43) organizuoja asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, stažuotes ir medžiotojų mokymo kursus;
54) aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoja medžiotojų selekcininkų, medžioklės trofėjų ekspertų, ekspertų kinologų rengimą ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją;
65) organizuoja medžioklės trofėjų apžiūras, rengia medžioklės trofėjų parodas, medžiotojų varžybas, simpoziumus, konferencijas;. 7) turi teisę kasmet daryti žymas medžiotojų bilietuose apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą;
panaikinimo komisijoms siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo.“. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir
naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti.
Prevencijos priemonėms, kuriomis miško savininkai, valdytojai ir naudotojai siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės) Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms finansuoti turi būti skiriama ne mažiau kaip 7050 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.“
straipsnio pakeitimas
4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas arba medžioklės plotų vienetų ribos keičiamos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos iniciatyva, kai tai yra būtina įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies nuostatas;“. 2. Papildyti 8 straipsnio 2 dalį 5 punktu: „5) kai šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju pateikiamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai prašymas sudaryti naują medžioklės plotų vienetą.“
3Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti.
Ši komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų asociacijų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos organizacijų atstovų. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus tvirtina Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos aplinkos ir žemės ūkio ministrai.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Medžioklės plotų vienetai gali būti sudaromi ir jų vienetų ribos keičiamos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos iniciatyva, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti medžioklės plotų vienetų ribos neatitinka šio straipsnio
medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos. Jeigu dėl šioje dalyje nurodytos priežasties rengiant medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektus negaunamas medžioklės plotų naudotojų sutikimas pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas nedelsiant, medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas numatomas, kai pasibaigia išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose galiojimas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Medžioklėtvarkos projektas
1.
šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka sudarytiems medžioklės plotų vienetams gali būti parengiami medžioklėtvarkos projektai, kuriuose, atlikus medžioklės plotų bioekologinių sąlygų bei jų pokyčių tyrimą, nustatoma:
1) pagrindinės medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sąlygos (didžiausias ir mažiausias leistinas medžiojamųjų gyvūnų gausumas, privalomos įgyvendinti biotechninės priemonės bei kitos sąlygos, būtinos išlaikyti gyvybingas medžiojamųjų gyvūnų populiacijas bei išvengti didelės šių gyvūnų daromos žalos žemės, miškų ir žuvininkystės ūkiams, kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams);
2) siūlymai pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas, jeigu tai yra būtina siekiant užtikrinti racionalų medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą bei atsižvelgiant į įvykusius teritorijos naudojimo pokyčius;
3) patikslinti už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą mokėtini mokesčiai, atsižvelgiant į medžioklės plotų bioekologinių savybių pasikeitimą. 2. Šio Įstatymo
vienetui medžioklėtvarkos projektas turi būti parengtas per vienus metus nuo sprendimo sudaryti naują medžioklės plotų vienetą priėmimo. Parengus medžioklėtvarkos projektą, tikslinamos medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sąlygos, nurodytos pagal šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatytą tvarką išduotame leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 10 straipsnio 2 dalį 4 punktu: „4) leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas medžiotojui ar grupės medžiotojų įsteigtam juridiniam asmeniui šio Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytu naujo medžioklės plotų vieneto sudarymo atveju.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 11 straipsnio 2 dalį 5 punktu:
„5) pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimą.“
straipsnio pakeitimas 1.
13 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi turintis medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso valdantis ne mažiau kaip 100 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta, tais atvejais, kai šio medžioklės plotų vieneto naudotojas yra asmenis vienijanti asociacija, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, šios asociacijos nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo asociacijos įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas (asociacija) privalo gali priimti šį savininką į medžiotojų kolektyvą asociacijos narius per 30 dienų nuo jo prašymo pateikimo dienos. Jeigu medžioklės plotų naudotojas (asociacija) raštu atsisako šioje dalyje nurodytą privačios žemės sklypo savininką priimti į savo narius arba kai medžioklės plotų naudotojas nėra asociacija, šis savininkas, šiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui naudoti jame medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti) sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl šiam privačios žemės sklypo savininkui skiriamų sumedžioti gyvūnų skaičiaus nustatymo tvarkos, dėl tiesioginių ir proporcingų medžioklės plotų naudotojo išlaidų, susijusių su medžiojamosios gyvūnijos apsauga, medžioklės plotų priežiūra ir medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu, kompensavimo tvarkos, dėl medžioklės dokumentų išdavimo šiam privačios žemės sklypo savininkui ir jų grąžinimo, dėl kitų medžioklės organizavimo tvarkos reikalavimų vykdymo. Rekomendacijas dėl tipinių šioje dalyje nurodytos sutarties sąlygų nustato aplinkos ministras.
Medžioklės plotų naudotojas per 30 dienų nuo privačios žemės sklypo savininko prašymo gavimo dienos privalo parengti šioje dalyje numatytos sutarties projektą ir pasiūlymą ją sudaryti pateikti šiam privačios žemės sklypo savininkui. Tais atvejais, kai privačios žemės sklypo savininkas atsisako tapti medžioklės plotų naudotojo (asociacijos) nariu, šio straipsnio šios dalies nuostatos dėl teisės sudaryti sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) netaikomos.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad šie sklypai būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų ir jų savininkui pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus gali būti išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso.
Pavienis medžiotojas arba juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytai komisijai prašymą jų nuosavybės teise valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotų vienetą, atitinkantį šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Ši komisija, įsitikinusi, kad šį prašymą pateikęs medžiotojas ar grupės medžiotojų įsteigtas juridinis asmuo nuosavybės teise valdo ne mažiau kaip 1 000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, vadovaudamasi šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais ir kriterijais, įvertina, ar prijungiant ar atskiriant medžioklės plotų dalis, tačiau nepanaikinant esamų gretimų medžioklės plotų vienetų galima sudaryti ne mažesnį kaip 1 000 ha naują medžioklės plotų vienetą, kuriame ne mažiau kaip 70 procentų žemės ploto nuosavybės teise priklausytų prašymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pateikusiam medžiotojui ar juridinį asmenį įsteigusiai medžiotojų grupei.
Kai toks naujas medžioklės plotų vienetas sudaromas, prašymą pateikusiam medžiotojui ar grupės medžiotojų įsteigtam juridiniam asmeniui leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso. Šiuo atveju išduodamo leidimo įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos. Sudarant naują medžioklės plotų vienetą šio straipsnio šioje dalyje nustatyta tvarka, kartu parengiamas ir patvirtinamas esamo gretimo medžioklės plotų vieneto, kurio plotas sumažėja dėl naujo medžioklės plotų vieneto sudarymo, ribų pakeitimo projektas šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius esamame gretimame medžioklės plotų vienete atitinkamai pakeičiamas ir išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso. Šioje dalyje nustatyta tvarka sudaryto naujo medžioklės plotų vieneto naudotojas sutartiniais pagrindais kompensuoja esamo gretimo medžioklės vieneto, kurio medžioklės plotų dalis buvo atskirta ar prijungta sudarant šį naują medžioklės plotų vienetą, naudotojui toje medžioklės plotų dalyje paliekamų stacionarių medžioklės įrenginių vertę.”
straipsnio pakeitimas 1.
14 straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Medžioklės egzaminą organizuoja ir teisę medžioti suteikia Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos. Į komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar 5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija:
1) Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoda medžiotojų bilietus;
2) šio Įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytais atvejais panaikina asmenims suteiktą teisę medžioti ir aplinkos ministro nustatyta tvarka paima medžiotojo bilietą.“
netekusiu galios 14 straipsnio 6 dalies 2 punktą. „2) kasmet per medžiotojų visuomeninę organizaciją, vienijančią medžiotojų klubus ir būrelius, pateikti patikslintą informaciją medžiotojų sąvadui;“
34Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Asmenys, turintys užsienio šalyse išduotus analogiškus medžiotojo bilietui
dokumentus, turi šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytas teises ir pareigas. Nuolat Lietuvos Respublikoje negyvenantys užsieniečiai neprivalo vykdyti šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytos pareigos kasmet pateikti patikslintą informaciją medžiotojų sąvadui.“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Medžiotojų mokymas ir medžiotojų sąvadas 1. Asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, medžiotojų mokymo kursus rengia medžiotojų asociacijos visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, ir biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos. 2.
medžiotojų ir žvejų draugija, kitos mMedžiotojų asociacijos visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos pagal Aplinkos ministerijos aplinkos ministro patvirtintas mokymo programas ir tvarką ruošia medžiotojus selekcininkus, medžioklės trofėjų ekspertus, ekspertus kinologus ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją. 3. Informacija apie teisės medžioti asmenims suteikimą, medžiotojams suteiktas kvalifikacijas, skirtas nuobaudas arba teisės medžioti asmenims panaikinimą ir medžiotojo bilieto paėmimą kaupiama medžiotojų sąvade. Jį tvarko ir duomenų pateikimo šiam sąvadui bei sąvade sukauptos informacijos teikimo Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijoms bei kitoms institucijoms tvarką nustato Aplinkos ministerija. 3. Medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje ir šaudymo įgūdžių ugdymą ir reguliarų žinių ir įgūdžių patikrinimą.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijoms pasiūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo gali pateikti Aplinkos apsaugos departamentas, policija, atitinkamos gydymo įstaigos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ir kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos, kai paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos informaciją apie priimtus sprendimus panaikinti asmenims suteiktą teisę medžioti ir kitos institucijos informaciją apie medžiotojams skirtas nuobaudas privalo pateikti Aplinkos ministerijai ir medžiotojų asociacijoms visuomeninėms organizacijoms, kurių nariai yra šie asmenys.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas priimtas dar 2003 m., todėl kai kurios jo nuostatos tikslintinos. Viena iš tokių nuostatų – atsisakyti šiuo metu numatyto Medžiotojų sąvado bei pareigos kiekvienam medžiotojui kasmet pateikti duomenis Medžiotojų sąvadui. Medžiotojų sąvade kaupiama informacija nėra panaudojama, tačiau pareiga kiekvienam medžiotojui pateikti duomenis Medžiotojų sąvadui yra. Todėl ir siūloma atsisakyti tiek Medžiotojų sąvado, tiek ir kiekvienam medžiotojui numatytos pareigos kasmet teikti duomenis Medžiotojų sąvadui. Vietoj Medžiotojų sąvado būtų įsteigta medžiotojų informacinė sistema, kuri būtų integruota į Policijos departamento administruojamą Policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą. Tai sudarytų sąlygas šioje sistemoje sukaupta informacija efektyviai dalintis įvairioms suinteresuotoms institucijoms. Kiti siūlomi pakeitimai susiję su leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimu. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą tokio leidimo turėtojui nenumatyta galimybė jo atsisakyti. Todėl siūloma papildyti įstatymą ir tokią galimybę numatyti. Atsižvelgus į kiekvienais metais vis dar pasitaikančius atvejus, kai medžioja neblaivūs asmenys, ir tokių medžioklių metu nepavyksta išvengti skaudžių pasekmių, siūloma nustatyti, kad atsakomybė dėl neblaivių medžiojančių medžiotojų tektų ne tik jiems patiems, bet ir medžiotojų kolektyvui, kuriame jie medžioja, t. y. medžiotojų būrelis ar klubas netektų leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.
Taip pat siūloma patikslinti Medžioklės įstatymo nuostatas ir sudaryti sąlygas privačios žemės sklypų savininkams suformuoti medžioklės plotų vienetą jų turimos privačios žemės sklypų pagrindu. Šiuo metu tokia galimybė numatyta tik vienam savininkui, turinčiam ne mažiau kaip 1000 ha privačios žemės. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą asmenys, siekiantys įgyti teisę medžioti, privalo išlaikyti Medžioklės egzaminą, tačiau pagal galiojantį teisinę reglamentavimą nėra nustatyta, kad už laikomą (perlaikomą) Medžioklės egzaminą būtų sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Už egzamino organizavimą Aplinkos ministerija sumoka iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Todėl Medžioklės egzaminą laikantys (perlaikantys) asmenys, piktnaudžiaudami šia situacija, tinkamai nepasiruošę, minėtą egzaminą laiko (perlaiko) ne tik po kelis, bet ir po keliolika kartų. Taip sudarydami papildomą krūvį Medžioklės egzaminą organizuojančioms teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijoms, tuo pačiu didindami Aplinkos ministerijos išlaidas už Medžioklės egzamino organizavimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą lėšos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Tačiau atlikus analizę, paaiškėjo, kad nemažai savivaldybių metai iš metų šių lėšų nepanaudoja.
Todėl siūloma nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 70 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai, o 30 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Todėl kartu su Medžioklės įstatymu siūloma pakeisti ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymą, bei numatyti papildomas programoje sukauptų lėšų panaudojimo galimybes. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Kęstutis Mažeika. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą kiekvienas medžiotojas kasmet turi pateikti duomenis Medžiotojų sąvadui. Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete turėtojui nenumatyta galimybė atsisakyti šio leidimo. Nėra prievolės sumokėti valstybės rinkliavą už laikomą (perlaikomą) Medžioklės egzaminą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, už medžiojimą esant neblaiviam baudžiamas tik pats medžiojantis neblaivus asmuo. Lėšos, surinktos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Panaikinus Medžiotojų sąvadą ir atsisakius prievolės medžiotojui kiekvienais metais pateikti duomenis Medžiotojui sąvadui, bus atsisakyta nereikalingos, niekur nenaudojamos informacijos, susijusios su asmens duomenimis, kaupimo ir saugojimo. Numačius galimybę leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete turėtojui atsisakyti bus sudaryta galimybė leidimo turėtojui tai padaryti.
Nustačius prievolę už laikomą (perlaikomą) Medžioklės egzaminą bus panaikintos prielaidos piktnaudžiauti galimybe neribotai laikyti (perlaikyti) Medžioklės egzaminą, jam tinkamai nepasiruošus. Pakeitus lėšų, surenkamų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, paskirstymo proporcijas, bus sudarytos sąlygos racionaliau panaudoti šias lėšas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių medžioklei, valstybės finansų sistemai, administracinei naštai ir socialinei aplinkai nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, reikės patikslinti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles bei parengti Medžiotojų informacinės sistemos įsteigimui ir funkcionavimui reikiamus teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles patikslins Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Reikiamus teisės aktus dėl Medžiotojų informacinės sistemos, kuri būtų integruota į Policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą, parengs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „medžioklė“. Teikia Seimo narys Kęstutis Mažeika
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-13 Nr. S-2017-2307 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-435 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 792, el. p. [email protected]
MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO NR. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Administracinių nusižengimų kodekso 684 straipsnio 1 ir 2 dalis bei į kitose Medžioklės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) nuostatose vartojamą sąvoką
„medžiotojo bilietas“, siūlytume projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo
įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 8 punkte išbraukti du kartus vartojamus žodžius
„Lietuvos Respublikos“. 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 5
straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje, projekto 6 straipsnyje pateiktose keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojama sąvoka ,,visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius“. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. sausio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą Nr. IX-1969, kurio 19 straipsniu Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymą pripažino netekusiu galios. Asociacijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki Asociacijų įstatymo įsigaliojimo įregistruotos visuomeninės organizacijos be atskiro perregistravimo yra laikomos juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra visuomeninė organizacija nėra, svarstytina, ar projekto 1 straipsnio
pastraipoje ir projekto 6 straipsnyje pateiktose keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojama sąvoka ,,visuomeninės organizacijos“ neturėtų būti pakeista sąvoka ,,asociacijos“.
Jei būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 19 dalis, 5 straipsnio pavadinimą, 8 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 ir 4 dalis. 3. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje siūloma atsisakyti konkrečios medžiotojų organizacijos – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija – įvardijimo, taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, teikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, svarstytina, ar projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatų, nustatančių, kad „Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai pasiūlymą dėl teisės medžioti, suteiktos tam tikram asmeniui, panaikinimo gali pateikti <...> Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ir kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos“. 4. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, nustatančios, jog medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, dalyvauja šio įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus.
Atsižvelgiant į tai, ir siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, svarstytina, ar projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo
plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti sudėtį įeina ir medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, atstovai. 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą“. Atkeiptinas dėmesys, kad Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, jog mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitomas: 70 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti, o 30 procentų – į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti. Pagal kartu su šiuo projektu teikiamą Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-436) 1 straipsnį Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas (įplaukas) sudaro 70 procentų medžioklės plotų naudotojų mokamo mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.
Todėl pagal galiojantį ir siūlomą teisinį reguliavimą nėra aišku, kiek procentų (30 ar 70) medžioklės plotų naudotojų mokesčių būtų įskaitoma į Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programą. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokį dydį lėšų sudarytų „ne mažiau kaip 30 procentų lėšų“ ir, ar jų pakaktų priemonėms, numatytoms Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies
„Lietuvos Respublikos“. 6. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūlomą
keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, kad leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas pasibaigia, kai „leidimą turėjęs fizinis ar juridinis asmuo atsisakė šio leidimo“, siūlytina formuluoti kaip leidimo panaikinimo pagrindą išdėstant jį keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies naujame punkte ir nurodant, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimą. 7. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas ,,nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas arba (jei naudotojas yra juridinis asmuo – jo narys ar nariai) ne mažiau kaip du kartus per vienerius metus nubaudžiamas už medžiojimą, kai tai daro neblaivus“ (pabraukta mūsų).
Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėm už medžiojimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo. Taigi pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalies nuostatas asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ne tik tuo atveju, kai nustatoma, kad jis medžioja neblaivus, bet ir tuo atveju, jeigu asmuo atsisako pasitikrinti dėl neblaivumo ar jis yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų atitinkamai papildyti arba pateikti nuorodą į Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą. Be to, siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, šiose projekto nuostatose vietoj žodžio „naudotojas“ įrašytina formuluotė „medžioklės plotų naudotojas“. 8.
apibrėžta koks juridinis asmuo gali būti medžioklės plotų naudotoju, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto 4 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, nustatančių, kad žemės sklypų savininkai medžioklės plotų naudotoju gali būti tik įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį. 9. Projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad už laikomą medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Be to, iš keičiamo įstatymo 14 straipsnio
panaikinimo komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar 5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad rinkliavą siūloma nustatyti dėl to, kad už medžioklės egzamino organizavimą Aplinkos ministerija sumoka iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, todėl egzaminą laikantys asmenys piktnaudžiauja šia situacija, tinkamai nepasiruošę, minėtą egzaminą laiko (perlaiko) ne tik po kelis, bet ir po keliolika kartų. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti projekto aiškinamajame rašte nurodytas aplinkybes, įstatyme turėtų būti nustatyta ne valstybės rinkliava, bet nustatomas protingas terminas, pavyzdžiui, 6 mėnesiai, kuriam suėjus, neišlaikiusieji egzamino jį galėtų perlaikyti. Tuo atveju, jeigu būtų nepritarta aukščiau nurodytai pastabai, atkreipiame dėmesį, kad Rinkliavų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konkrečius valstybinės rinkliavos dydžius nustato Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, projekto 7 straipsnio 2 dalyje reikėtų įtvirtinti pasiūlymą Vyriausybei priimti įstatymą įgyvendinantį teisės aktą.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš įstatymo išbraukus reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti paskirti į teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisiją, į pastarąją komisiją galėtų būti paskirti reikiamų žinių ar išsilavinimo neturintys asmenys. To pasekoje galėtų nukentėti egzaminų kokybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomo išbraukimo nereikėtų atsisakyti. 10. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 3 punkte ir projekto 7 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio ,,ministerija“ įrašytinas žodis ,,ministras“. 11. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projekto nuostatos tikslintinos:
pavadinime žodis „įstatymas“ rašytinas naujos eilutės centre;
straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžio „dalią“ reikėtų įrašyti žodį „dalį“;
straipsnio 1 dalies pakeitimų esmės išdėstyme po žodžio „išdėstyti“ brauktinas žodis „ją“;
straipsnio 2 dalį reikėtų išdėstyti taip: „Pripažinti netekusiu galios 14 straipsnio 6 dalies 2 punktą“;
atsisakyti projekto 6 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. 12. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra registruotas Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 8, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-349), kurio 2 straipsniu Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalį siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamu įstatymo projektu. Todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus: „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą”. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.
Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įrašytinas žodis „medžiotojų“. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 50 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą“. Atkeiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu projektu susijusio Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1116(2)) 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį 50 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitoma į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą ir šis mokestis teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti.
Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 3 punktas nustato, kad Specialiosios programos lėšos naudojamos „finansiškai remti žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės), atlyginti vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą, įsigyti kartografinę ir kitą medžiagą, reikalingą pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengt - įplaukos pagal 3 straipsnio 2 punktą“ (medžioklės plotų naudotojų mokesčiai, mokami įstatymų nustatytomis proporcijomis ir tvarka už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą). Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar ne mažiau kaip 50 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, būtų skiriama visoms Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatyme numatytoms priemonėms (t. y., prevencijos priemonėms, vilkų ūkiniams gyvūnams padarytai žalai atlyginti, kartografinei ir kitai medžiagai, reikalingai parengti medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektus) finansuoti, ar vis dėlto teikiame projekte siūlomas nustatyti lėšų dydis būtų siejamas tik su medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonių įgyvendinimu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 3.
straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti kad „Medžioklės plotų vienetų ribos keičiamos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos iniciatyva, kai medžioklės plotų vienetų ribos neatitinka šio straipsnio 1 dalies nuostatų. Šiuo atveju medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos. Jeigu dėl šioje dalyje nurodytos priežasties rengiant medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektus negaunamas medžioklės plotų naudotojų sutikimas pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas nedelsiant, medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas numatomas, kai pasibaigia išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose galiojimas.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos dėl šių priežasčių:
Pirma, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos“ turinys, nes nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra reglamentuojamas medžioklės plotų vienetų sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 10 dalį medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektus savo sprendimu tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, todėl, visų pirma, minėtų projektų įsigaliojimas turėtų būti siejamas su šio sprendimo įsigaliojimu. Be to, nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose nėra apibrėžta sąvoka „medžioklės sezonas“, todėl, nėra aišku, koks laikotarpis turimas omeny. Analogiško turinio pastaba dėl sąvokos „medžioklės sezonas“ taikytina ir projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, kuriose siūloma nustatyti, kad „išduodamo leidimo įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos“.
Antra, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „negaunamas medžioklės plotų naudotojų sutikimas pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas nedelsiant“ turinys, nes keičiamo įstatymo nuostatose, reglamentuojančiose medžioklės plotų vienetų sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektų rengimą, nėra nustatyta, kad, keičiant medžioklės plotų vieneto ribas, reikalinga būtų gauti medžioklės plotų naudotojų sutikimą. Be to, nėra aiškios ir tos projekto nuostatos, kurios nustato, kad minėtas sutikimas turėtų būti gaunamas nedelsiant. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 9 dalis nustato 3 mėnesių terminą, per kurį suinteresuoti asmenys (įskaitant medžioklės plotų naudotojus) pateikia savo pastabas dėl parengto preliminaraus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo nuostatomis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą reguliavimą, gali susidaryti situacija, kai medžioklės plotų naudotojams būtų naudinga neduoti sutikimo „nedelsiant“, ypač tuo atveju, kai jiems išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius galiojimas būtų ilgesnis nei kito medžioklės sezono pirma diena, nes pagal projekto nuostatas tokiu atveju medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projekto įsigaliojimas būtų siejamas su minėtų leidimų galiojimo pasibaigimu. Svarstytina, ar, toks projektu siūlomas reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus. 4.
dalies nuostatų nėra aiškus jose vartojamos formuluotės „nuo sprendimo sudaryti naują medžioklės plotų vienetą priėmimo“ turinys, nes nei iš projekto, nei iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, koks subjektas tokį sprendimą turėtų priimti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas vienintelis sprendimas, kuris priimamas medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų keitimo metu, yra savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 5. Pagal projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu ne mažesnės kaip 15 ha privačios žemės sklypo, įeinančio į medžioklės plotų vienetą, savininkas atsisakytų tapti tokį medžioklės plotų vienetą naudojančios asociacijos nariu, jis neturėtų teisės sudaryti su medžioklės ploto vieneto naudotoju sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo ir medžioti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų nepagrįstai suvaržyta aukščiau minėtų savininkų teisė medžioti jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose ir tokios žemės sklypų savininkai neatsidurtų skirtingose padėtyse su tais savininkais, kurie nebūtų priimti į atitinkamą asociaciją, bet jie turėtų teisę medžioti sudarę su tokia asociacija medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sutartį. Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad asociacija, į savo narius nusprendusi nepriimti atitinkamų žemės sklypų savininkus, su jais medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sutarties galėtų ir nesudaryti (neparengtų medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sutarties, nepateiktų siūlymo tokią sutartį sudaryti).
Tokiu būdu projektu siūlomu teisiniu reguliavimu žemės sklypų savininkų, nesančių medžioklės ploto vienetą naudojančių asociacijų nariais, teisė medžioti jiems nuosavybės teise priklausančiuose ir į atitinkamą medžioklės plotų vienetą įeinančiuose žemės sklypuose nebūtų užtikrinta. Be to, nuostata ,,atsisako tapti medžioklės ploto naudotojo (asociacijos) nariu“ taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Pažymėtina, kad į asociacijas paprastai yra stojama laisva valia, savanoriškai. Minėtoji projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad žemės sklypo savininkas yra kviečiamas įstoti į medžioklės plotų vienetą naudojančią asociaciją, tačiau kvietimo nepriima. Šiame kontekste pastebėtina, kad asmenis į asociacijos narius priima atitinkami asociacijos organai, todėl žemės sklypo savininkui ir priėmus kvietimą stoti į asociaciją, nėra garantijų, kad bus priimtas atitinkamo asociacijos organo sprendimas jį priimti į asociacijos narius. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas. 6. Projekto 8 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 13 dalies 1 dalies nuostata ,,medžioklės plotų naudotoja (asociacija) gali priimti šį savininką į asociacijos narius per 30 dienų nuo jo prašymo pateikimo dienos“ diskutuotina. Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti 30 dienų žemės savininkų priėmimo į asociacijos narius terminą. Projekto nuostata galėtų būti aiškinama ir taip, kad pasibaigus minėtam terminui, vėliau asociacija žemės savininkų į asociacijos narius jau negalėtų priimti.
Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka į medžioklės plotų vienetą įeinančių žemės sklypų savininkų interesus bei būtų pasiekti įstatymo tikslai bei minėto priėmimo termino nereikėtų atsisakyti. 7. Projekto 8 straipsnio 2 dalimi siūlomos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies pirmojo ir antrojo sakinių nuostatos derintinos tarpusavyje, nes pirmajame sakinyje nurodoma, kad ,,juridinį asmenį įsteigusį grupė medžiotojų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta“ gali pateikti šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytai komisijai prašymą jų nuosavybės teise valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotų vienetą. Tuo tarpu antrajame sakinyje nurodoma, kad komisija privalo įsitikinti, ar medžiotojų grupės įsteigtas juridinis asmuo nuosavybės teise valdo ne mažiau kaip 1000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus. Taigi abiejuose sakiniuose nurodyti skirtingi aukščiau minėtų žemės sklypų savininkai: pirmajame – grupė medžiotojų, antrajame – juridinis asmuo. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų suvienodinti. Be to, siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose reikėtų vienodai apibrėžti jose siūlomą nustatyti susisiekiančių žemės sklypų bendro ploto dydį, nes vienose nuostatose numatoma „daugiau kaip 1 000 ha“, kitose – „ne mažiau kaip 1 000 ha“. 8. Projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje ir projekto 8 straipsnio
žodžiai „šio straipsnio“. 9. Projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje po žodžių „esamo gretimo medžioklės“ įrašytinas žodis „plotų“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.
Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
2017-10-25 Nr. 110-P-38 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: 2017-10-18: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Bronius Markauskas, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Simantė Kairienė, padėjėja Renata Činskienė. Kviestieji asmenys: Saulius Savickas – Žemės ūkio viceministras, Edita Kriščiūnienė - |Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, Aleksandras Muzikevičius - Ministro pirmininko patarėjas, Rimantas Krasuckis – Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius, Algirdas Klimavičius – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas, Algis Gaižutis – Lietuvos miško savininkų asociacijos atstovas, Jonas Sviderskis – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovas, Jonas Talmantas – Lietuvos ūkininkų sąjungos (toliau LŪS) pirmininkas, Lilija-Teresė Šermukšnienė bei Raimundas Juknevičius
Komiteto posėdyje dalyvavo 2017-10-25: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėja Simantė Kairienė, padėjėja Renata Činskienė.
Kviestieji asmenys: Kęstutis Mažeika – Seimo narys, projekto iniciatorius, Saulius Savickas – Žemės ūkio viceministras, Rimantas Krasuckis – Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius, Algis Gaižutis – Lietuvos miško savininkų asociacijos atstovas, Algimantas Šindeikis – LMSA Medžioklės reikalų komiteto pirmininkas, Sigitas Dimaitis – Žemės ūkio rūmų direktorius, Gediminas Vaičionis – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Jonas Sviderskis – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovas, Jonas Talmantas – Lietuvos ūkininkų sąjungos (toliau LŪS) pirmininkas, Aušrys Macijauskas – Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamento išvada 2017-03-20
1(5) 1(2)
suderinti įstatymuose vartojamas sąvokas ir atsižvelgiant į Administracinių nusižengimų kodekso 684 straipsnio 1 ir 2 dalis bei į kitose Medžioklės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) nuostatose vartojamą sąvoką „medžiotojo bilietas“, siūlytume projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 8 punkte išbraukti du kartus vartojamus žodžius „Lietuvos
straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje, projekto 6 straipsnyje pateiktose keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojama sąvoka ,,visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius“. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. sausio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą Nr. IX-1969, kurio 19 straipsniu Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymą pripažino netekusiu galios. Asociacijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki Asociacijų įstatymo įsigaliojimo įregistruotos visuomeninės organizacijos be atskiro perregistravimo yra laikomos juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra visuomeninė organizacija nėra, svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje ir projekto 6 straipsnyje pateiktose keičiamo įstatymo
neturėtų būti pakeista sąvoka ,,asociacijos“. Jei būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 19 dalis, 5 straipsnio pavadinimą, 8 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 ir 4 dalis. Pritarti 3.
Teisės departamento išvada 2017-03-20
1(5) 3(6)
siūloma atsisakyti konkrečios medžiotojų organizacijos – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija – įvardijimo, taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, teikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, svarstytina, ar projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatų, nustatančių, kad „Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai pasiūlymą dėl teisės medžioti, suteiktos tam tikram asmeniui, panaikinimo gali pateikti <...> Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ir kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos“. Pritarti
Teisės departamento išvada 2017-03-20
1(5) 3(6)
siūloma atsisakyti nuostatos, nustatančios, jog medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, dalyvauja šio įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, svarstytina, ar projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų, kuriose nustatyta, kad į komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti sudėtį įeina ir medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir
2(6)
nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą“. Atkeiptinas dėmesys, kad Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, jog mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitomas: 70 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti, o 30 procentų – į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti. Pagal kartu su šiuo projektu teikiamą Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-436) 1 straipsnį Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas (įplaukas) sudaro 70 procentų medžioklės plotų naudotojų mokamo mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Todėl pagal galiojantį ir siūlomą teisinį reguliavimą nėra aišku, kiek procentų (30 ar 70) medžioklės plotų naudotojų mokesčių būtų įskaitoma į Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programą. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokį dydį lėšų sudarytų „ne mažiau kaip 30 procentų lėšų“ ir, ar jų pakaktų priemonėms, numatytoms Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, finansuoti. Be to, siūlomose projekto nuostatose brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
Teisės departamento išvada 2017-03-20
3(11) 1(1)
3(11) 1(1)
įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, kad leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas pasibaigia, kai „leidimą turėjęs fizinis ar juridinis asmuo atsisakė šio leidimo“, siūlytina formuluoti kaip leidimo panaikinimo pagrindą išdėstant jį keičiamo įstatymo
medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimą. Pritarti
departamento išvada 2017-03-20
3(11) 2(2)
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas ,,nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas arba (jei naudotojas yra juridinis asmuo – jo narys ar nariai) ne mažiau kaip du kartus per vienerius metus nubaudžiamas už medžiojimą, kai tai daro neblaivus“ (pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėm už medžiojimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo. Taigi pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalies nuostatas asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ne tik tuo atveju, kai nustatoma, kad jis medžioja neblaivus, bet ir tuo atveju, jeigu asmuo atsisako pasitikrinti dėl neblaivumo ar jis yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų atitinkamai papildyti arba pateikti nuorodą į Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą. Be to, siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, šiose projekto nuostatose vietoj žodžio „naudotojas“ įrašytina formuluotė „medžioklės plotų naudotojas“. Pritarti iš dalies Siūlyti pagrindiniam AAK vertinamąją projekto nuostatą patikslinti įrašant, kad atsakomybė dėl neblaivių medžiojančių medžiotojų tektų tik jiems patiems, bet ne medžiotojų kolektyvui, kuriame jie medžioja (t. y. keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto – nekeisti). 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2017-03-20
4(13)
apibrėžta koks juridinis asmuo gali būti medžioklės plotų naudotoju, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto 4 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo
medžioklės plotų naudotoju gali būti tik įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį. Pritarti
Teisės departamento išvada 2017-03-20
5(14) 1(3)
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad už laikomą medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Be to, iš keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies siūloma išbraukti nuostatą, kad į teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar 5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad rinkliavą siūloma nustatyti dėl to, kad už medžioklės egzamino organizavimą Aplinkos ministerija sumoka iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, todėl egzaminą laikantys asmenys piktnaudžiauja šia situacija, tinkamai nepasiruošę, minėtą egzaminą laiko (perlaiko) ne tik po kelis, bet ir po keliolika kartų. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti projekto aiškinamajame rašte nurodytas aplinkybes, įstatyme turėtų būti nustatyta ne valstybės rinkliava, bet nustatomas protingas terminas, pavyzdžiui, 6 mėnesiai, kuriam suėjus, neišlaikiusieji egzamino jį galėtų perlaikyti. Tuo atveju, jeigu būtų nepritarta aukščiau nurodytai pastabai, atkreipiame dėmesį, kad Rinkliavų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konkrečius valstybinės rinkliavos dydžius nustato Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, projekto 7 straipsnio 2 dalyje reikėtų įtvirtinti pasiūlymą Vyriausybei priimti įstatymą įgyvendinantį teisės aktą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš įstatymo išbraukus reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti paskirti į teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisiją, į pastarąją komisiją galėtų būti paskirti reikiamų žinių ar išsilavinimo neturintys asmenys. To pasekoje galėtų nukentėti egzaminų kokybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomo išbraukimo nereikėtų atsisakyti. Spręsti pagrindiniam komitetui 10.
punkte ir projekto 7 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio ,,ministerija“ įrašytinas žodis ,,ministras“. Pritarti
tikslintinos: 11.1. įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ rašytinas naujos eilutės centre;
žodį „dalį“; 11.3. projekto 5 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmės išdėstyme po žodžio „išdėstyti“ brauktinas žodis „ją“; 11.4. projekto 5 straipsnio 2 dalį reikėtų išdėstyti taip: „Pripažinti netekusiu galios 14 straipsnio 6 dalies 2 punktą“;
atsisakyti projekto 6 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. Pritarti
Teisės departamento išvada
dėmesį, kad Seime yra registruotas Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 8, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-349), kurio 2 straipsniu Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalį siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamu įstatymo projektu. Todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus: „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą”. Pritarti KRK 2017-10-18 nusprendė siūlyti pagrindiniam AAK įstatymo projektą XIIIP-349 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 13.
departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-03- Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-435 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl
komitetui
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
klubas „Verybė“ 2017-03-28 (g-2017-3886) * Išrašas iš Medžiotojų klubo „Verybė“ 2017-03-28 rašto: „<...>... sakome griežtą NE alkoholio vartojimui medžioklės metu, bet manome, kad alkoholio vartojimas turi būti fizinio asmens asmeninė atsakomybė, o ne kolektyvinė.
<...>“
klubas „Verybė“ 2017-03-28 (g-2017-3886) * Išrašas iš Medžiotojų klubo „Verybė“ 2017-03-28 rašto:
„<...> Mes manome, kad optimaliausiai būtų didinti mokesčius už
medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą 2-3 kartus...<...>“
komitetui
klubas „Verybė“ 2017-03-28 (g-2017-3886) * Išrašas iš Medžiotojų klubo „Verybė“ 2017-03-28 rašto: „<...> Dėl susiklosčiusios situacijos medžiojant šernus žuvininkystės tvenkiniuose, prašome imtis atitinkamų veiksmų ir užkirsti kelią nehumaniškai šernų medžioklei žuvininkystės tvenkiniuose, tam numatant teisės aktų, susijusių su medžiokle griežtesnį reglamentavimą, uždraudžiant arba specialiosiomis sąlygomis apribojant šernų medžioklę žuvininkystės tvenkiniuose.<....>“
komitetui
žvejų draugijos Šilalės skyrius 2017-04-07 (g-2017-4451) * Išrašas iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus kreipimosi 2017-04-03 Nr.1: „<...> Mus neramina kai kurios Seime svarstomos medžioklės reglamentavimo iniciatyvos: 1.
Medžiotojų organizacijų atstovų eliminavimas iš įvairių komisijų, įtakojančių su medžiokle susijusią veiklą. Šiuo metu, medžiotojų organizacijos turi savo atstovus dvejose tarybose prie Aplinkos ministerijos, dvejose komisijose prie visų regioninių Aplinkos apsaugos departamentų ir dvejose komisijose prie visų savivaldybių administracijų. Visos šios komisijos yra labai svarbios racionaliam medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimui, medžioklės plotų naudotojų ir savininkų santykių reguliavimui ir iki šiol naudojo minimalius valstybės administracinius resursus. Spręsti pagrindiniam komitetui
žvejų draugijos Šilalės skyrius 2017-04-07 (g-2017-4451) * Išrašas iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus kreipimosi 2017-04-03 Nr.1: „<...>
vieneto dydžio ribojimas ir lengvatinės sąlygos labai mažai stambiųjų žemės savininkų grupelei formuoti minimalius medžioklės plotų vienetus pablogintų stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų būklę, o tai prieštarautų ir plačiai pripažintai specialistų nuomonei, kad tik dideliuose medžioklės plotų vienetuose įmanomas racionalus stambiųjų gyvūnų populiacijų valdymas ir konstitucinei nuostatai, draudžiančiai bloginti gamtos išteklių būklę.<...>“
komitetui
žvejų draugijos Šilalės skyrius 2017-04-07 (g-2017-4451) * Išrašas iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus kreipimosi 2017-04-03 Nr.1: „<...>
3Radikalus mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą didinimas.
Šilalės rajono medžiotojų draugijos nariai atstovauja visas socialines Lietuvos gyventojų grupes, tame tarpe ir medžiotojai jau sulaukę pensijinio amžiaus, Šilalės rajono medžiotojai, didelė jų dalis gauna minimalų atlyginimą. Drastiškai padidinus mokesčius jie netektų galimybės realizuoti savo pomėgį medžioklei, o tai padidintų socialinę atskirtį.<...>“
komitetui
žvejų draugijos Šilalės skyrius 2017-04-07 (g-2017-4451) * Išrašas iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus kreipimosi 2017-04-03 Nr.1: „<...>
medžiotojų draugijos narių o ypač vyresnio amžiaus medžiotojai, dabartinį medžiotojo bilietą laiko medžioklės tradicijų ir medžioklės kultūros dalimi, todėl norėtų išsaugoti šį medžioklės atributą.
<...>“
komitetui
draugija 2017-04-10 (g-2017-4555) * Išrašas iš Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos kreipimosi 2017-04-07 Nr. M - 12: Mus neramina LR Seime pateiktos svarstymui medžioklės reglamentavimo iniciatyvos. 1. Medžiotojų organizacijų atstovų išjungimas iš įvairių komisijų, įtakojančių su medžiokle susijusią veiklą. Medžiotojų organizacijų atstovams dalyvavimas komisijose yra labai svarbus efektyviam, racionaliam medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimui, medžioklės plotų ir savininkų santykių reguliavimui ir iki šiol medžiotojai naudojo minimalius valstybės administracinius resursus. Spręsti pagrindiniam komitetui
žvejų draugija 2017-04-10 (g-2017-4555) * Išrašas iš Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos kreipimosi 2017-04-07 Nr. M - 12:
2Medžioklės plotų vienetų smulkinimas. Maksimalaus medžioklės ploto vieneto dydžio ribojimas ir lengvatinės sąlygos
labai mažai stambiųjų žemės savininkų grupelei.
Minimalus medžioklės plotų vienetas pablogintų stambiųjų gyvūnų populiacijos būklę, o tai prieštarauja ir pripažintai specialistų, mokslininkų nuomonei. Dideliuose medžioklės plotų vienetuose įmanomas racionalus stambiųjų gyvūnų populiacijų valdymas. Tai reglamentuoja ir LR Konstitucinė nuostata, kad draudžiam a bloginti gamtos išteklių būklę. Spręsti pagrindiniam komitetui
žvejų draugija 2017-04-10 (g-2017-4555) * Išrašas iš Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos kreipimosi 2017-04-07 Nr. M - 12:
gyvūnų išteklių naudojimą didinimas. Telšių medžiotojų draugija atstovauja visas socialines Telšių rajono savivaldybės gyventojų grupes, tam e tarpe pensininkus, neįgaliuosius ir studentus. Didelės jų dalies pajamos nesiekia šalies vidurkio. Drastiškai be pagrindimo padidinus mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, jie netektų galimybės realizuoti savo pomėgį medžioklei, gyvūnų saugojimui, atrankai ir išteklių gausinimui. Toks
komitetui
žvejų draugija 2017-04-10 (g-2017-4555) Išrašas iš Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos kreipimosi 2017-04-07 Nr. M - 12:
4Medžiotojo bilieto formos keitimas. Telšių medžiotojų draugijos dauguma medžiotojų griežtai pasisako prieš
dabartinio medžiotojo bilieto formos keitimą. Medžiotojo bilietą laiko medžioklės tradicijų ir medžioklės kultūros dalimi. Medžiotojai iš kitų Europos Sąjungos šalių džiaugiasi, kad mes turime išskirtinius medžioklės bilietus, todėl pageidaujam a išsaugoti medžioklės atributiką ir Tado
komitetui
žvejų draugija 2017-04-10 (g-2017-4555) * Išrašas iš Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos kreipimosi 2017-04-07 Nr. M - 12: 5.
M - 12:
numatyta sudaryti sutartis su žemių savininkais. Nesuprantama kokiu tikslu, medžiojami žvėrys LR valstybės, mokesčius mokame valstybei. Respublikoje yra apie 900 000 žemių - miškų savininkų. VĮ Registrų centras informacijos ir duomenų apie nuosavybę neatlygintinai neteikia, kaip sužinoti kam priklauso žemė ar miškas. Būna atvejų kai savininkai gyvena skirtinguose LR rajonuose ir net Europos Sąjungos šalyse. Kokiu būdu bus įpareigojamas savininkas pasirašyti sutartį, jei jis to nepageidauja, bet medžioklei savo žemėje neprieštarauja. Spręsti pagrindiniam komitetui
žvejų draugija 2017-04-10 (g-2017-4555) * Išrašas iš Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos kreipimosi 2017-04-07 Nr. M - 12:
medžioklės lapų sukūrimo ir naudojimo. Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos medžiotojai 15% turi internetą, 3% išmaniuosius telefonus su internetu, pensininkai ir daugelis medžiotojų nemoka naudotis internetu. Judrusis ryšys (internetas) nepakankamas miškuose ir kai kuriose mūsų rajono vietovėse. Spręsti pagrindiniam
Išrašas iš Sūduvos medžiotojų sąjungos 2017-04-12 rašto Nr. 17/04 – 5: Argumentai: Siūlome naudoti sąvoką PAŽYMĖJIMAS vietoje sąvokos BILIETAS. Naujieji Lietuvos Respublikos piliečių ir pareigūnų dokumentai paprastai vadinami pažymėjimais.
Lietuvių kalbos komisijos aiškinimu įstatymų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens mokymosi rezultatus (medžiotojų rengimo kursai), švietimo programos, modulių baigimą, išsilavinimo, kvalifikacijos (medžiotojas selekcininkas), kompetencijos įgijimą taip pat dokumentas, kuriuo patvirtinama jo turėtojo asmenybė, kurios nors kitos teisės ar teisiniai duomenys, atitikimas teisės aktų ir (arba) standartų reikalavimus ar pagal atestavimo taisykles išduotas dokumentas, liudijantis, kad fizinis asmuo pagal standartų nustatytus reikalavimus yra kompetentingas atlikti tam tikrus darbus. 1. Pasiūlymas: „<...> 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „8) nustato duomenų pateikimo medžiotojų sąvadui ir sąvade sukauptos informacijos teikimo kitoms institucijoms tvarką, taip pat tvarko šį sąvadą nustato Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto pažymėjimo pavyzdinę formą ir Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto išdavimo, paėmimo ir grąžinimo tvarką;“<...>“
komitetui
sąjunga 2017-04-13 (g-2017-4723) 1(5) 3(6) Išrašas iš Sūduvos medžiotojų sąjungos 2017-04-12 rašto Nr. 17/04 – 5: Argumentai: Siūlome šį punktą nenaikinti, o palikti tokios redakcijos kaip galiojančiame Medžioklės įstatyme.
Medžiotojų dalyvavimas nustatytų komisijų darbe įtvirtina TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYME nurodytų principų, kuriais reikia vadovautis (taip pat priimant medžiotojų bendruomenei svarbius teisinius sprendimus) užtikrinimą t.y efektyvumo, reiškiančio, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus. Taip pat aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, o tai kvalifikuotai išmano medžiotojai, nuolatos veikiantys atitinkamoje terpėje. Taip pat dera atsižvelgti į NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS ĮSTATYMO reikalavimus. Šio įstatymo tikslas - kurti palankią aplinką nevyriausybinėms organizacijoms, užtikrinti tinkamas jų, kaip svarbaus pilietinės visuomenės elemento, veiklos ir plėtros sąlygas. Mūsų atveju palanki aplinka nepagrįstai bloginama.
Pagrindiniai nevyriausybinių organizacijų plėtros politikos nustatymo, formavimo, įgyvendinimo ir valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis principai yra šie: pariteto - valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos yra atstovaujamos po lygiai; subsidiarumo - sprendimai, susiję su nevyriausybinėmis organizacijomis ir jų veikla, turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriuo yra veiksmingiausi; tarpžinybinio koordinavimo - spręsdamos su nevyriausybinių organizacijų plėtros politika susijusius klausimus, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje; dalyvavimo - klausimai, susiję su nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų veikla, sprendžiami iš anksto derinant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir dalyvaujant jų atstovams. lygybės - nevyriausybinės organizacijos pagal savo kompetenciją turi lygias galimybes dalyvauti priimant sprendimus ir įgyvendinant valstybės programas ar priemones. 2. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „6. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, m Medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius:
1) teikia institucijoms, priimančioms medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, pasiūlymus dėl šių teisės aktų rengimo ir tobulinimo;
2) dalyvauja šio Įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus;<...>“
Išrašas iš Sūduvos medžiotojų sąjungos 2017-04-12 rašto Nr. 17/04 – 5: Argumentai: Nepritariame kolektyvinės atsakomybės principui.
Kolektyvinė materialinė (pasekmėje klubo ar būrelio panaikinimas) atsakomybė gali būti nustatoma teisėtai tik tada, jeigu kolektyvo (klubo, būrelio) nariai išvien dirba tokius darbus, ar užsiima tokia veikla kada neįmanoma atriboti kiekvieno nario materialinės atsakomybės ir sudaryti su juo sutarties dėl visiškos materialinės atsakomybės, kuri apimtų visą tą objektą. Asmens ar asmenų grupės teisių suvaržymas ar atėmimas (teisinės padėties pakeitimas) be objektyviai pateisinamo pagrindo vadinamas negatyviąja diskriminacija. Antra vertus abejotina ar tai gali būti įvertinta kaip pozityvioji diskriminacija, kai teisinės normos diferencijuotai taikomos vienodus požymius turintiems asmenims ar jų grupėms siekiant pozityvių visuomenei reikšmingų tikslų. Šiuo atveju Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėm už medžiojimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo. Taigi pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalies nuostatas asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ne tik tuo atveju, kai nustatoma, kad jis medžioja neblaivus, bet ir tuo atveju, jeigu asmuo atsisako pasitikrinti dėl neblaivumo ar jis yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Atsižvelgus į tai, manytina jog šios problemos teisinis reguliavimas yra pakankamas. 2. Pasiūlymas:
2.
ir jį išdėstyti taip:
„1) nesilaikė medžioklę reglamentuojančių
įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas arba (jei naudotojas yra juridinis asmuo - jo narys ar nariai) ne mažiau kaip du kartus per vienerius metus nubaudžiamas už medžiojimą, kai tai daro neblaivus;“. Pritarti iš dalies Siūloma šio punkto nekeisti. 17. Sūduvos medžiotojų sąjunga 2017-04-13 (g-2017-4723) 5(14) 1(3) Išrašas iš Sūduvos medžiotojų sąjungos 2017-04-12 rašto Nr. 17/04 – 5:
Argumentai: Kaip minėjome 5 straipsnio 6 d. 2 p. medžiotojai turėtų dalyvauti šio Įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlyti į jas savo atstovus, todėl jų dalyvavimas minimos komisijos darbe taip pat turėtų būti užtikrintas. Tačiau manome, kad galiojančioje Medžioklės įstatymo redakcijoje komisijos nariams nurodyti reikalavimai yra pertekliniai todėl siūlome po žodžių Už laikomą Medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava įrašyti: „Į komisijos sudėtį įtraukiami medžiotojų visuomeninės organizacijos (asociacijos) vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, deleguoti atstovai.“
3Pasiūlymas:
išdėstyti ją taip:
„3. Medžioklės egzaminą organizuoja ir teisę
medžioti suteikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija. Už laikomą Medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Į komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar 5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse.
Į komisijos sudėtį įtraukiami medžiotojų visuomeninės organizacijos (asociacijos) vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, deleguoti atstovai.“. Spręsti pagrindiniam komitetui
žvejų draugija 2017-04-26 (g-2017-5286) Išrašas iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos narių visuotinio susirinkimo kreipimosi: „<...> Medžioklės įstatymo nuostatas, kurių revizavimas gali turėti neigiamų pasekmių:
1) visavertis medžiotojų organizacijų atstovų dalyvavimas Medžioklės įstatyme numatytose institucijose, tvarkančiose medžioklės ir medžiojamosios faunos išteklių naudojimo reikalus (priedas - institucijų sąrašas);
2) optimalus ir pasvertas mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą dydis, leidžiantis tais ištekliais naudotis visom s socialinėms Lietuvos gyventojų grupėms (priedas - Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos narių socialinės struktūros diagrama);
3) stambūs medžioklės plotų vienetai, gamtosaugos specialistų vertinami kaip mūsų krašto medžiojamųjų gyvūnų populiacijų išsaugojimo, gausinimo ir racionalaus jų išteklių naudojimo garantas bei sudarantys galimybę medžioti plačiam ratui Lietuvos gyventojų (priedas - medžiotojų kolektyvų apklausos suvestinė). Spręsti pagrindiniam komitetui
2017-05-02 (g-2017-5451) Išrašas iš Kauno medžiotojų sąjungos Kreipimosi priimto visuotiniame KMS susirinkime 2017-04-20:
„<...> Kauno medžiotojų kolektyvai nepritaria
medžioklės proceso reformavimui. <...>“ Tačiau jeigu vis dėlto medžioklę reglamentuojantys teisiniai aktai bus keičiami, KMS medžiotojai teikia šias pastabas:
už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. <...> 2.
Jeigu bus leista steigti susikooperavusių žemių ir miškų savininkų medžioklės plotų vienetai, jų plotas negali būti mažesnis nei lOOOha. Šie plotai turi būti vientisi ir negali suardyti kaimynystėje esančių medžioklės plotų vienetų: negali jų išskaidyti į atskiras nesusisiekiančias dalis bei sumažinti plotą mažiau nei lOOO ha. Naujai steigiamų medžioklės plotų vienetų ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis ar dirbtinėmis ribomis, negali eiti pamiškėmis (arčiau kaip 200m nuo miško sienos). Ne savininkų nuosavybėje esantys plotai gali būti prijungti tik iš laisvos valstybinės žemės ar miško (nepriklausančios kitipm «; m prl'7inklf'«; n ln h i vtpnptcamcA
siūlymui medžioklės plotų vienetus smulkinti iki 5000ha. Didesniuose medžioklės plotų vienetuose medžioja daugiau medžiotojų. Dalinant plotus tektų dalinti ir medžiotojus. Tokia reforma neatneštų jokios naudos, o tik pareikalautų labai daug betikslio darbo ir išlaidų. 4. Nepritarti Aplinkos ministro siūlymui už du kartus pasikartojantį neblaivaus medžiotojo dalyvavimą medžioklėje naikinti medžiotojų kolektyvui leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės ploti} vienete. Už fizinio asmens prasižengimus negali atsakyti juridinis asmuo. Antraip tektų išformuoti ministerijas, paleisti Seimą, likviduoti policijos įstaigas ir 1.1. 5. Nekeist lėšų surenkamų iš medžiotojų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, paskirstymo, nes iš 70 proc. tų lėšų, tenkančių savivaldybėms, dalis eina prevencijos priemonėms, kuriomis miško savininkai ir valdytojai siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos. Tik šia nuostata aktyviau galėtų naudotis privačių miškų savininkai.
Be to laukiniai žvėrys, nors ir laikomi Valstybės nuosavybe, gyvena ir minta savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių ir valstybinėse žemėse bei miškuose, todėl ir didžioji dalis tų lėšų turėtų būti paliekama savivaldybėms ir prisidėti prie savivaldybių gyventojų gerovės vienokiu ar kitokiu pavidalu. 6. Pataisyti Medžioklės įstatymo 4 straipsnio "Medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo teisė"3 punktą, išbraukti žodį "gaudymo", o žodį "gaudyti" pakeist
"išimti iš gamtos"(Kažkas sugalvojo tokį terminą dėl vilkų. Būtent dėl vilkų jį reikia naudoti ir įstatyme, nes kieme pririštą šunį
draskantį vilką paprastai nesugausi. Būtų galima naudoti teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą - jis praverstų ir likviduoti į kiemą atsibasčiusią pasiutusią ar niežuotą lapę, mangutą, šakalą ar meškeną). Pne pagal šį punktą leidžiamų išimti iš gamtos žvėrių dar reikėtų pridėti bebrus ir ūdras(laikas jas iškrapštyti iš Raudonosios knygos ir jų medžioklei nustatyti terminus)...<....>“
komitetui
ir žvejų draugija 2017-05-02 (g-2017-5442) Išrašas iš Kelmės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos 2017-04-18 kreipimosi Nr. SD – 6: „<...> Mus neramina kai kurios LR Seime svarstomos medžioklės reglamentavimo iniciatyvos:
eliminavimas iš įvairių komisijų, įtakojančių su medžiokle susijusią veiklą....<....>
2Medžioklės plotų vienetų smulkinimas. Maksimalaus medžioklės ploto vieneto dydžio ribojimas ir lengvatinės sąlygos
labai mažai stambiųjų žemės savininkų grupelei formuoti minimalius medžioklės plotų vienetus...<....>
gyvūnų išteklių naudojimą didinimas. ..<...>
ir naudojimas. Spręsti pagrindiniam komitetui 21.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyrius 2017-05-03 (g-2017-5502) Išrašas iš Lietuvos medžiotojų draugijos Jonavos skyriaus 2017-05-03 d. rašto: Siūlomas savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos finansavimo santykių pakeitimas turės įtakos savivaldybių biudžetams, kurie nėra pertekliniai. Todėl Jūsų teiginys kad priėmus įstatymą neigiamų pasekmių finansų sistemai nenumatoma, skamba abejotinai. Taip pat neaišku, kokios analizės pagrindu teigiama, kad nemažai savivaldybių „metai iš metų šių lėšų nepanaudoja“. Jonavos rajono savivaldybė 2016 metais už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą gavo 15 596,3 € mokesčių pajamų. Visos šios lėšos pateko į aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą. Prevencinių priemonių, mažinančių medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą miškams finansavimui buvo išleista 15 600 €; vilkų ūkiniams gyvūnams padarytai žalai atlyginti - 150,00 €. Per 2016 m. nebuvo gauta nė vieno skundo dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškams. Dėl leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete atsisakymo instituto. Iki šiol dar nė vienas medžioklės plotų naudotojas Jonavos rajone nėra atsisakęs šio leidimo, nes tam nebuvo priežasčių. Ir šiuo metu Civilinė teisė neatima subjektams laisvai išreikšti savo valią. Atvirkščiai, siūlymas suponuoja galimybę priversti medžioklės plotų naudotoją tai padaryti, kaip pavyzdį naudojant finansinius svertus (pvz.: mokesčių didinimas, žvėrių daromos žalos paskaičiavimo metodikos pakeitimas). Dėl naujų medžioklės plotų formavimo. Jūsų aiškinamajame rašte niekuo nepagrindžiamas tokio pokyčio būtinumas. Ar tai nėra bandymas visų medžiotojų bendruomenės sąskaita išspręsti mažos grupelės ambicingus ginčus? Dėl kolektyvinės atsakomybės principo įteisinimo. Šiuo metu nė vienoje demokratinėje valstybėje nėra kolektyvinės atsakomybės.
Lietuvių tauta nėra pamiršusi kolektyvinės atsakomybės taikymo pasekmių, kada ištisos šeimos ar giminės buvo tremiamos į „plačiąją tėvynę“, bei deginami vienkiemiai ir kaimai. Dėl mokesčių didinimo. Padidinus mokesčius pirmiausia nukentės socialiai pažeidžiamiausias medžiotojų sluoksnis - pensininkai, bei mažas pajamas gaunantys dirbantieji. Todėl visiškai nesuprantamas Jūsų teiginys Jog priėmus pakeitimo įstatymą neigiamų pasekmių socialinei aplinkai nenumatoma. Be to, nepaaiškinamas ir mokesčių didinimo pagrindas. Visiškai nepasisakoma apie mokesčių skaičiavimo modelį, neanalizuojama tai, kad miškų masyvai, už kurių plotus šiuo metu skaičiuojami mokesčiai, yra iškirsti. Dėl medžiotojo bilieto formos keitimo. Esame įsitikinę, kad esantis medžiotojų bilietas yra medžioklės tradicijų ir medžioklės kultūros dalis. Kitų Europos Sąjungos šalių medžiotojai esantį mūsų medžiotojų bilietą laiko kaip išskirtinį medžiotojų kultūros elementą. Todėl manome, kad esančio medžiotojų bilieto formos keitimas gali būti suprantamas kaip medžioklės kultūros elementų naikinimas. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus valdyba, atstovaujanti 340 rajono medžiotojų, apsvarsčiusi Jūsų teikiamą Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą, pataisoms nepritaria ir mano, kad paminėtomis įstatymo pataisomis bandoma apginti kai kurių grupuočių lobistinius interesus. Spręsti pagrindiniam komitetui 22.
Alytaus medžiotojų ir žvejų draugija 2017-05-04 (g-2017-5631) Išrašas iš Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos 2017-05-04 kreipimosi: „<...> pastebėjimai ir pasiūlymai:
mes panaikinsime narių duomenų sąvado tvarkymą, Draugija iš esmės praranda galimybę vesti teisinę savo organizacijos veiklą.
medžioklės plotuose medžiojamuosius gyvūnus.
medžioklės vienetuose medžiojamuosius gyvūnus būtų tikslinga paskirstyti adekvačiai po 50 procentų savivaldybių ir aplinkos apsaugos ministerijai specialiosioms gamtosaugos programoms įgyvendinti. 5. Dėl medžioklės dokumentų pavyzdžio nustatymo:
reikšmę, tradicijų puoselėjimą ir kaip bet kurios kitos visuomeninės organizacijos nario dokumentas, jo turėjimas disciplinuoja, skatina laikytis nustatytos tvarkos. Kita vertu dabartinėje bilieto formoje yra grafos, kuriose daromos žymos dažnai keičiamos. Kaip pvz. medžiotojo kvalifikacijos, saugaus elgesio patikrą, įrašai apie jų paskirtį ir kita.
pasekmių, įneštų nemažai sumaišties ir neaiškumo. Dabartinė forma nusistovėjusi ir gerai funkcionuoja.
tvarka ir formos teikimas šiuo laikotarpiu tikrai per ankstyvas, motyvai, - dar ne visi regionai pakankamai dengiami ryšio sistemų užtikrinančių kokybišką funkcionavimą, nėra patikimi. Nemaža socialinė medžiotojų grupė dar nebeturi vad. išmaniųjų ryšio priemonių, nemaža vietovių kur dar nėra pasiekiamas el. internetinis ryšys. Įdiegus elektroninio medžioklės lapo sistemą dar ilgai turėtume problemų. 6. Dėl medžioklės įstatymo IV Straipsnio 13 d. pakeitimo įstatymo projekte numatomų žemės savininkų teisė kooperuotis ir sudaryti medžioklės ploto vienetą pritaikant formulę 700 ha. nuosavybės teise valdomos teritorijos papildant trūkstamus 300 ha. ploto iš kaimyninių klubų ar būtelių naudojamų medžioklės plotų. Jeigu tai sudaro nepertraukiamą jungtį turintys plotai tai būtų įmanoma su sąlyga, kad į šių formuojamų medžioklės plotų dalį nebūtų įtraukta valstybiniai miškai ar valstybės valdoma žemė. 7.
7Tikrai neaišku kokiais argumentais rėmėsi,
medžioklės įstatymo projekto rengėjai teikdami pataisas dėl medžioklės komisijų sudarymo, nenumatydami suinteresuotų organizacijų atstovavimo šiose komisijose. LMŽD šių komisijų darbe turi sukaupusi patyrusių medžioklės specialistų komandą, kurie turi didelę patirtį ir kompetenciją. Ir komisijų darbe įneša nemažai tikslumo sprendžiant būdingus su medžioklėtvarka susijusius klausimus.<...>“ Spręsti pagrindiniam komitetui Dėl 4 dalyje išdėstytų pasiūlymų: Komiteto pasiūlymas išdėstytas šios išvados 6.2. lentelėje. 23. Pasvalio medžiotojų draugija 2017-05-09 (g-2017-5731) Išrašas iš Pasvalio medžiotojų draugijos 2017-05-09 d. kreipimosi: „<...> Mus labai neramina kai kurios svarstomos medžioklės reglamentavimo iniciatyvos:
1Medžioklės plotų smulkinimas. Maksimalaus medžioklės ploto vieneto dydžio ribojimas. Lengvatinės
sąlygos mažai stambiųjų žemės savininkų grupelei formuoti minimalius medžioklės plotų vienetus, pablogintų stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų populiacijos būklei, o tai prieštarautų plačiai pripažintai specialistų nuomonei. 2. Nekelti mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Draugijos nariai atstovauja visas Lietuvos gyventojų grupes, tame tarpe ir pensijinio amžiaus sulaukę medžiotojai. Dauguma medžiotojų gauna minimalų atlyginimą. Praktiškai padidinus mokesčius jie netektų galimybės realizuoti savo pomėgį, o tai padidintų socialinę atskirtį. 3. Medžiotojų organizacijų atstovų šalinimas iš įvairių komisijų, įtakojančių su medžiokle susijusias veiklas. Pritariame dabartiniu metu atstovaujamai visuomeninių komisijų veiklos realizavimui. 4. Medžiotojo bilieto keitimas. Dauguma draugijos medžiotojų griežtai pasisako prieš dabartinio bilieto formos keitimą. Medžiotojai atvykę pas mus iš kitų Europos šalių džiaugiasi, kad mes turime tokius medžiotojo bilietus. Taip pat būtų garbingai išsaugotas ir Tado Ivanausko atminimas, kuris įkūnijo garbingos medžioklės principus. 5.
projekte numatyta sudaryti sutartis su žemės savininkais. Tai perteklinis reikalavimas, medžiojami žvėrys valstybės, mokesčius mokame valstybei. Nepritariame ir to mokesčio paskirstymui, 70 proc. valstybės biudžetui ir tik 30 proc. savivaldybių biudžetui. Sprendžiant medžioklės reikalus, arčiau savivaldybės. Spręsti pagrindiniam komitetui Dėl 5 dalyje išdėstyto pasiūlymo: pažymėtina, kad KRK siūlo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nekeisti, Komiteto pasiūlymas išdėstytas šios išvados 6.2. lentelėje. 24. Andrius Gudžinskas 2017-05-12 g-2017-5955 Kreipėsi dėl galimybės medžiotojams reguliuoti varninių paukščių skaičių taip mažinant ūkininkams daromą šių paukščių žalą. Spręsti pagrindiniam komitetui
2017-10-20 Nr. 55 4(13)
str. 3 dalies - vietoje 70 proc. žemės sklypų nuosavybės reikalavimo - įrašyti 50 proc. ir patikslinti leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimą, kai gaunamas pripažinimas savininkų suformuotam naujam medžioklės plotų vienetui. Argumentai: A. Yra daug medžioklės plotų vienetų, kurie yra kadastrinėse vietovėse, kuriose vyrauja valstybiniai miškai. Tokiu atveju nebus net teorinės galimybės savininkams sudaryti savo medžioklės plotų vienetą, nes nesurinks 70 proc. nuosavybės. B. Dabartiniai medžioklės plotų vienetų naudotojai - sovietmečiu sukurti medžiotojų būreliai - neturi jokios nuosavybės, t.y. jų žemės nuosavybė yra - 0 proc. Neaišku, kokiais kriterijais apibrėžiamas reikalavimas žemės savininkams dėl 70 proc. nuosavybės bendro ploto dydžio. Manome, kad įstatymu nustatyti tokio masto skirtingi reikalavimai - dabartiniams būreliams - 0 proc., o savininkams - 70 proc. – pažeidžia proporcingumo principą. C.
C. Siekiant teisinio aiškumo būtina aiškiai suformuluoti, kad kuomet yra nustatyta tvarka pripažįstamas naujai suformuotas medžioklės plotų vienetas, jam turi būti išduodamas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. 4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalią ir ją išdėstyti taip: „3. Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 50
plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui, kaip fiziniam asmeniui, arba savininkų įsteigtam juridiniam asmeniui – medžiotojų būreliui arba klubui – pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus gali būti išduodamastas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Pritarti iš dalies
pritaria siūlymui (Argumentai „C“), kad siekiant teisinio aiškumo būtina aiški formuluotė, t. y., Komitetas pritaria siūlymui iš projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies išbraukti žodžius „gali būti“. 2. Dėl siūlymo
keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje vietoje 70 proc. įrašyti 50 proc. – Komitetas siūlo apsispręsti pagrindiniam komitetui. 4.
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
A. Palionis, A. Skardžius, J. Olekas, P. Čimbaras, V. Bukauskas, J. Varžgalys, S. Jovaiša, R. Žemaitaitis, L. Talmont, K. Starkevičius, V. Rinkevičius 2017-05-11 1(5) 3(6) Argumentai: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija yra viena iš seniausių visuomeninių organizacijų, ji įkurta 1920 metais, yra Tarptautinės medžiojamųjų gyvūnų ir laukinės gyvosios gamtos išsaugojimo tarybos (CIC) viena iš steigėjų, atstovauja Lietuvą Europos Sąjungos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijoje (FACE). Visuomeninės medžiotojų organizacijos, dalyvaudamos Medžioklės įstatymo numatytose komisijose atlieka nemažą dalį vyriausybės ir savivaldybių institucijoms numatytų funkcijų. Todėl siūlytina nustatyti platesnes Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ir medžiotojų visuomeninėms organizacijoms platesnes teises. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „6.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, mMedžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius:
1) teikia institucijoms, priimančioms medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, pasiūlymus dėl šių teisės aktų rengimo ir tobulinimo;
2) dalyvauja šio Įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus;
3) organizuoja asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, stažuotes ir medžiotojų mokymo kursus;
43) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoja medžiotojų selekcininkų, medžioklės trofėjų ekspertų, ekspertų kinologų rengimą ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją;
54) organizuoja medžioklės trofėjų apžiūras, rengia medžioklės trofėjų parodas, medžiotojų varžybas, simpoziumus, konferencijas;
6) teikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo.“. Spręsti pagrindiniam komitetui
Vyriausybė 2017-07-12 1(5) 3(6)
aiškinamajame rašte nenurodytos priežastys, dėl kurių Projekto 1 straipsnyje dėstomoje Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų dėl medžiotojų visuomeninių organizacijų dalyvavimo komisijų darbe, atstovų į šias komisijas teikimo, taip pat tokių subjektų galimybės teikti siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo. Juk Projekte nesiūloma keisti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad į savivaldybės administracijos direktoriaus sudaromą komisiją medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti skiriami savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos atstovai. Pritarti
3Seimo nariai:
G.
Seimo nariai: G. Kindurys, Z. Streikus, G. Burokienė 2017-04-06 2(6)
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta:
„Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą lėšos už medžiojamųjų gyvūnų
išteklių naudojimą paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Tačiau atlikus analizę, paaiškėjo, kad nemažai savivaldybių metai iš metų šių lėšų nepanaudoja. Todėl siūloma nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 70 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai, o 30 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą.“ Tačiau, tai, kad yra savivaldybių, kurios nepanaudoja visų minėtų lėšų, nėra blogybė, kadangi šių lėšų likutis yra keliamas į kitus metus ir gali būti naudojamas tik tai pačiai paskirčiai, t. y. pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymą: „ finansiškai remti žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės), atlyginti vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą, įsigyti kartografinę ir kitą medžiagą, reikalingą pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti“. Taigi, lėšos naudojamos ne tik prevencijos priemonėms, bet ir vilkų padarytos žalos atlyginimui, bei įsigyti kartografinę ir kitą medžiagą, reikalingą pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti.
Todėl natūralu, kad vienais metais šių lėšų reikia mažiau, o kitais gali reikėti žymiai daugiau (jei vilkų padaryta žala yra didesnė, jei prireikia rengti medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektus). Savivaldybės iš anksto šių lėšų poreikio suplanuoti negali, nes neaišku, kokia einamaisiais metais bus vilkų padaryta žala, ar bus pateikta ir kiek pateikta prašymų parengti medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektų. Be to, šių lėšų panaudojimą kasmet kontroliuoja Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo projektu siūloma lengvata žemės savininkams sudaryti savo medžioklės plotą: „Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį
Taip drastiškai sumažinus lėšas savivaldybėms, jos neišgalės įgyvendinti įstatymu joms pavestų funkcijų finansuojamų iš lėšų, gautų už medžiojamųjų išteklių naudojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, jog mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitomas: 70 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius – į savivaldybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti, o 30 procentų – į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti. Šis įstatymas nepateiktas keitimui. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta,
savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30
naudojimą.“. Pritarti Komiteto pasiūlymas išdėstytas šios išvados 6.2. lentelėje. 4. Seimo nariai: A. Palionis, A. Skardžius, J. Olekas, P. Čimbaras, V. Bukauskas, J. Varžgalys, S. Jovaiša, R. Žemaitaitis, L. Talmont, K. Starkevičius, V.
Starkevičius, V. Rinkevičius 2017-05-11 2(6)
Savivaldybėms skirta medžioklės plotų naudotojų mokesčių dalis gali tiesiogiai pasiekti miško ir žemės savininkus ir padėti operatyviai spręsti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos ir atlyginimo problemas. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta,
savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 730 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.“. Pritarti Komiteto pasiūlymas išdėstytas šios išvados 6.2. lentelėje. 5. Seimo nariai:
K. Mažeika D. Gaižauskas A. Palionis A. Gaidžiūnas A. Šimas J. Jarutis 2017-09-19 2(6)
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą lėšos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Tačiau atlikus analizę, paaiškėjo, kad nemažai savivaldybių metai iš metų šių lėšų nepanaudoja. Todėl siūloma nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 50 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą.
Todėl kartu su keičiamais Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymu siūloma pakeisti ir Lietuvos Respublikos mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įstatymą, kuriame siūloma 3 priedu nustatytus mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifus pagal medžioklės plotų kategorijas padidinti du kartus. Padidinus du kartus tarifus už medžiojamųjų gyvūnų išteklius ir pakeitus jų paskirstymo proporcijas, savivaldybių gaunamų lėšų kiekis nesumažės, o padidės. Siekiant suvienodinti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projekte ir Lietuvos Respublikos mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įstatymo projekte lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo paskirstymo proporciją teikiame šį pasiūlymą. Pasiūlymas:
straipsniu keičiamą įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti ją taip:
„3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai
ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 50 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.“. Nepritarti Komiteto pasiūlymas išdėstytas šios išvados 6.2. lentelėje. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-07-12 2(6)
Vertėtų atsisakyti Projekto 2 straipsnyje siūlomos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 procentų (vietoj buvusių 70 procentų) lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, ir palikti šiuo metu nustatytą šių lėšų paskirstymo santykį, nes savivaldybėms, netekusioms tokių lėšų, būtų sunkiau atlikti joms numatytas funkcijas: atlyginti ūkiniams gyvūnams vilkų padarytą žalą (2015 metais atlyginta beveik 113 tūkst. eurų, o 2016 metais – jau beveik 145 tūkst. eurų) ir finansuoti įgyvendinamas prevencijos priemones šiai žalai išvengti. Kadangi beveik visos lėšos sunaudojamos kompensacijoms išmokėti, lėšų aktyvioms šios žalos prevencijos priemonėms finansuoti nebelieka, todėl siūlymas pakeisti lėšų paskirstymo proporciją yra nepriimtinas. Pritarti
A. Gaidžiūnas 2017-05-04
N Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: “3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
ribų keitimas
jų ribos keičiamos vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų, išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos siūlymu mokslo ir mokymo tikslams arba kai tokie vienetai sudaromi Žemės ūkio ministerijos siūlymu žuvininkystės tvenkinių teritorijose.
Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus ir reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti tvirtina Aplinkos ministerija, vadovaudamasi šiais principais:
1) medžioklės plotų vienetų ribos turi eiti aiškiomis, gerai matomomis vietovėje gamtinėmis (upės, upeliai, ežerai ir griovos ne siauresni kaip 3 m, tvenkiniai, melioracijos grioviai ir kanalai ne siauresni kaip 3 m) arba dirbtinėmis (LR teritorijos siena, valstybinės reikšmės (magistraliniai, krašto, rajoniniai) ir vietinės reikšmės (viešieji ir vidaus) keliai, elektros linijos galingesnės nei 10 kV, kvartalinės linijos platesnės kaip 4 m)) ribomis, gerai matomomis vietovėje, tačiau negali būti nustatomos pamiške; arba kitomis ribomis (natūroje esantys upeliai, griovos, kanalai, melioracijos grioviai siauresni kaip 3 m, menamos vizualinės linijos, jungiančio du objektus), kurių bendras ilgis mažesniojo medžioklės plotų vienetų ribų perimetre negali sudaryti daugiau kaip 5 procentus ir negali būti ilgesnės kaip 500 m tarp dviejų besiribojančių medžioklės plotų vienetų;
2) keliai, geležinkelių ruožai, elektros perdavimo linijos, natūralūs bei dirbtiniai vandens srautai ir kiti panašūs objektai, jeigu jų forma, dydis bei statiniai ar įrenginiai juose netrukdo organizuoti medžioklės, nesuardo medžioklės plotų vienetų vientisumo, tačiau negali būti laikomi išilgine jungtimi tarp atskirų nutolusių medžioklės plotų vieneto dalių. 2.
plotų vienetų ribos pagal svarbą skirstomos į grupes:
grupė – Lietuvos Respublikos siena, geležinkeliai, magistraliniai ir krašto keliai;
grupė – regioniniai, vietiniai keliai (atsižvelgus į jų dangą ir plotį), upės, kvartalinės linijos (miško masyvuose didesniuose kaip 1500 ha);
grupė – vidaus keliai (atsižvelgus į jų dangą ir plotį), upeliai, grioviai, kanalai, griovos, dujotiekio ar naftotiekio trasos, elektros perdavimo linijos galingesnės kaip 10 kV, kvartalinės linijos (masyvuose nuo 300 ha iki 1500 ha);
grupė – kitos ribos (iki 500 m). 3. Medžioklės plotų vienetų ribos privalo atitikti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas ribas. Medžioklės plotų vienetų ribos negali būti nustatomos pamiške, išskyrus atvejus kai pamiške eina I ar II grupės (išskyrus kvartalines linijas) ribos. 2. 4. Medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos šiais atvejais:
1) kai jie sudaromi medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio Įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti;
2) egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais;
3) kai medžioklės plotų vieneto ribas arba teritorijas, kuriose leidžiama medžioti, būtina patikslinti, įsteigus pagal Saugomų teritorijų įstatymą naujas saugomas teritorijas arba pakeitus esamų saugomų teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribas;
4) kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas;
5) egzistuojančių medžioklės plotų vienetų ribos neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. 3. 5. Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti.
Ši komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos organizacijų atstovų. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus tvirtina Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos. 6. Medžioklės plotų vienetų ribas neatitinkančias šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų, tikslina savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, vadovaudamasi šiais principais:
susitarimu.
Nesant tokio susitarimo sprendimą dėl ribų tikslinimo priima medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija;
2) ribos tikslinamos mažesniojo medžioklės plotų vieneto naudai;
tikslinant medžioklės plotų vieneto ribas vieno iš medžioklės plotų vieneto naudotojas netenka galimybės patekti iš vienos medžioklės plotų dalies į kitą, taip suardant medžioklės plotų vieneto vientisumą, ribos tikslinamos didesnio medžioklės plotų vieneto naudai;
4) Tikslinant medžioklės plotų vieneto ribas jame esančio miško plotas negali padidėti daugiau kaip:
a) 100 procentų - kai medžioklės plotų vieneto dydis yra nuo 1000 ha - 1500 ha;
b) 50 procentų - kai medžioklės plotų vieneto dydis yra nuo 1500 ha iki 3000;
c) 25 procentais - kai medžioklės plotų vieneto dydis yra 3000 ha ir daugiau;
15 procentų bendro ir miško ploto;
10 procentų bendro ir miško ploto;
7) naujai nustatomos medžioklės plotų vienetų ribos gali būti perkeltos:
a) miško masyve - iki 1500 m;
procentų teritorijos - iki 2500 m;
c) laukuose - kitos naudmenos sudaro ne daugiau 20 procentų - iki 3000 m;
dalyje nurodytų I ir II grupių medžioklės plotų vienetų ribų. Jei tokios galimybės nėra, ribos keliamos iki artimiausių šio straipsnio 1 dalyje nurodytos III grupės medžioklės plotų vienetų ribų.
Jei tokios galimybės nėra, medžioklės plotų vienetų ribos nustatomos artimiausiomis šio straipsnio
straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų;
laukas, nesant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų medžioklės plotų vienetų ribų linijų, medžioklės plotų vienetų ribos nustatomos padalijant lauką po lygiai, išvedus vizualinę liniją, kuri sujungtų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų I, II, III grupių artimiausias ribas. Šios ribos ilgis neribojamas, bet negali viršyti 5 procentų mažesniojo medžioklės plotų vieneto ribų perimetro. 7. Medžioklės plotų vienetų naudotojams susitarus, šio straipsnio 6 dalyje nurodyti reikalavimai netaikomi. 4. 8. Medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo etapai:
1) pasiūlymo medžioklės plotų vienetui sudaryti ar jo riboms pakeisti pateikimas;
2) teisinės informacijos surinkimas ir grafinių bei ekologinių duomenų apie siūlomą sudaryti arba pakeisti medžioklės plotų vienetą parengimas;
3) informacijos apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą paskelbimas šalies bei vietinėje spaudoje;
4) medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto tvirtinimas. 5. 9.
vienetams sudaryti ar jų riboms pakeisti šio straipsnio 3 5 dalyje nurodytai komisijai teikia:
1) Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos – dėl mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienetų ir profesionalios medžioklės plotų vienetų bei dėl bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų, jeigu yra gautas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas;
2) Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliotos institucijos – dėl medžioklės plotų vienetų žuvininkystės tvenkinių teritorijoje;
3) fiziniai ir juridiniai asmenys – dėl bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų. 6. 10. Medžioklės plotų vienetai gali būti sudaromi ir jų ribos keičiamos šio straipsnio 3 5 dalyje nurodytos komisijos iniciatyva, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 7. 11. Profesionalios medžioklės plotų vienetai bei mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienetai sudaromi teritorijose, kuriose valstybinė žemė sudaro daugiau kaip 50 procentų, ir kitose teritorijose, būtinose keliamiems tikslams įgyvendinti medžioklėtvarkos požiūriu. 8. 12. Žuvininkystės tvenkiniams, kuriuose medžioklė plėtojama ribotai, priskiriami pramoniniai žuvininkystės tvenkiniai, kurių teritorijų sąrašą bei plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip pat kiti žuvininkystės tvenkiniai, kurių vientisas plotas ne mažesnis kaip 150 ha. Šiose teritorijose Žemės ūkio ministerijos siūlymu gali būti sudaromi specialūs medžioklės plotų vienetai, kuriuose žuvininkystės tvenkinių naudotojai Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka reguliuoja žuvilesių paukščių gausą ir medžioja smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus. 9. 13.
pakeisti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pasiūlymo sudaryti medžioklės plotų vienetą ar pakeisti jo ribas gavimo parengia preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą, šio projekto dokumentus iškabina viešai prieinamose savivaldybės administracijos patalpose ir apie šio projekto parengimą paskelbia šalies ir vietinėje spaudoje. Suinteresuoti asmenys pastabas dėl parengto preliminaraus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto pateikia komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per
dienos. Visiems privačios žemės sklypų, kurie patenka į sudaromą medžioklės plotų vienetą, bet nepatenka į šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas teritorijas, savininkams komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti registruotais laiškais išsiunčia informacinius pranešimus apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą. Informaciniame pranešime privačios žemės sklypo savininkui taip pat nurodomos šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos jo, kaip žemės sklypo savininko, teisės uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype, panaikinti ankstesnį draudimą medžioti arba nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame žemės sklype sąlygas, kuriomis jis gali pasinaudoti medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto rengimo metu arba bet kuriuo metu vėliau, ir pasekmės, kurios pagal šį Įstatymą atsirastų nepasinaudojus šiomis žemės sklypo savininko teisėmis ir jomis pasinaudojus. Žemės sklypo savininkui siunčiamo informacinio pranešimo ir žemės sklypo savininko rašytinio sprendimo pasinaudoti šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytomis teisėmis pavyzdinės formos nustatomos Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatuose.
Jeigu žemės sklypo savininko rašytinio sprendimo pasinaudoti šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytomis teisėmis komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti negauna, laikoma, kad žemės sklypo savininkas neprieštarauja, kad jam priklausančiame žemės sklype bus laikinai medžiojama, ir nepageidauja nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas. Žemės sklypo, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, plotas įskaitomas į medžioklės plotų, patenkančių į medžioklės plotų vienetą, bendrą plotą. Žemės sklypo savininko nustatytas draudimas medžioti jam priklausančiame žemės sklype neturi įtakos medžioklės plotų vieneto vientisumui. 10. 14. Pasibaigus šio straipsnio 9 dalyje nustatytam 3 mėnesių terminui, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 1 mėnesį išnagrinėja gautus suinteresuotų asmenų pasiūlymus, prireikus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą pakeičia ar patikslina ir pateikia jį tvirtinti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Sprendimą dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto patvirtinimo savivaldybės administracijos direktorius priima ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo projekto gavimo. Neatsiejamos tvirtinamo medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto dalys yra medžioklės plotų vieneto planas su pažymėtomis teritorijomis, kuriose medžioti draudžiama pagal šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir priedas, kuriame nustatyti medžioklės plotų dydis ir pasiskirstymas pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis. 11. 15.
15Medžioklės plotų vienetų,
siūlomų sudaryti daugiau kaip vienos savivaldybės teritorijoje, sudarymo projektai rengiami kartu su kitų savivaldybių atitinkamomis komisijomis. Jeigu medžioklės plotų vieneto ribos peržengia vienos savivaldybės ribas, tokio medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas turi būti patvirtintas visose savivaldybėse, į kurių teritoriją jis įsiterpia. 12. 16. Medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto rengimo metu ir vėliau gautus žemės sklypų savininkų sprendimus, nurodytus šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo žemės sklypo savininko sprendimo gavimo perduoda Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų naudotojui, jeigu šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete konkrečiam asmeniui jau yra išduotas. Prieš perduodama žemės sklypo savininko sprendimą, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti kreipiasi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją prašydama pateikti informaciją apie nuosavybės teises į žemės sklypą. Tik įsitikinusi, kad sprendimą pateikė žemės sklypo savininkas arba reikiamus įgaliojimus turintis asmuo, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti sprendimą perduoda Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų naudotojui. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti veiksmus, susijusius su žemės sklypų savininkų sprendimais, nurodytais šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, reglamentuoja Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatai.
Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas žemės sklypo savininko sprendimą, gautą anksčiau, negu yra išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, prideda prie medžioklės plotų naudotojui išduodamo leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Žemės sklypų savininkų sprendimai yra privalomi medžioklės plotų naudotojams, kaip jų laikomasi, kontroliuoja Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Tuo atveju, kai žemės sklypo savininkas pateikia sprendimą nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas jam priklausančiame žemės sklype, medžioklės plotų naudotojas laikinai negali medžioti šiame žemės sklype tol, kol jis su žemės sklypo savininku sudarys rašytinę sutartį, nustatančią papildomas medžiojimo sąlygas, ir ją perduos Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui.“. Atitinkamai buvusius įstatymo projekto 3 – 7 straipsnius laikyti 4 – 8 straipsniais. Pritarti Komitetas siūlo pagrindiniam AAK papildyti įstatymo 8 straipsnio 2 dalį nauju 6 punktu, kuriame būtų įtvirtinta nuostata, jog medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos tik atsiradus naujiems plotų vienetams. 8. Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas 2017-05-04 I Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
9Seimo nariai:
G. Kindurys, Z. Streikus, G.
Įstatymo projekto 4 straipsniu siūlomas keisti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, nurodant, kad „Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus“. Tačiau Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta konkretūs atvejai, kada gali būti Medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos, t. y.:
1) kai jie sudaromi medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio Įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti;
2) egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais;
3) kai medžioklės plotų vieneto ribas arba teritorijas, kuriose leidžiama medžioti, būtina patikslinti, įsteigus pagal Saugomų teritorijų įstatymą naujas saugomas teritorijas arba pakeitus esamų saugomų teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribas;
4) kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas. Taigi, jei žemės savininkai nori formuoti medžioklės plotų vienetą iš jiems priklausiančios žemės, o tam nepritaria esami medžioklės plotų naudotojai, žemės savininkams plotų vienetas net nebus pradėtas formuoti. Pasiūlymas:
straipsniu, t. y.
8 straipsnio keitimu: „ 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį papildant ją 5 punktu ir šį punktą išdėstyti taip: „5) kai žemės sklypo ar susisiekiančių sklypų savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, vadovaudamiesi šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis pateikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai prašymą pripažinti jų suformuotą medžioklės ploto vienetą.“
Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas), o būtent, 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu siūloma nustatyti, kad atsakomybė dėl neblaivių medžiojančių medžiotojų tektų ne tik asmeniškai jiems, bet ir medžiotojų kolektyvui, kuriame jie medžioja, t. y. medžiotojų būrelis ar klubas netektų leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Toks atsakomybės taikymas perkėlimas kitam subjektui yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pat, siūlomas reglamentavimas sudaro nišą provokacijoms ar nepagrįstiems susidorojimams su niekuo dėtais kitais asmenimis - medžiotojų būreliais ar klubais. Pažymėtina, kad nuo siūlomos sankcijos nukenčia ne tik juridinis asmuo būrelis ar klubas, bet ir kiti asmenys, tų būrelių ar klubų nariai. Iš to seka, kad didesnes neigiamas atsakomybės pasekmes patiria ne pažeidėjai, o kiti, jokių pažeidimų nepadarę asmenys. Teisinė atsakomybė – tai teisės pažeidėjui daromas poveikis, pasireiškiantis pažeidėjo antivisuomeninio poelgio smerkimu ir teisinių sankcijų taikymu, dėl kurio pažeidimo padarymu kaltas asmuo patiria nepalankių moralinio, asmeninio, turtinio, fizinio, organizacinio pobūdžio padarinių. Todėl teisinės atsakomybės perkėlimo našta kitiems asmenims prieštarauja pačiam atsakomybės individualumo, tikslingumo ir teisingumo principams.
Teisinės atsakomybės pagrindas yra teisės pažeidimo padarymo faktas. Pagal siūlomą reglamentavimą, nėra aišku už kokį pažeidimą taikoma atsakomybė – teisių suvaržymas, apribojimas – būreliui ar klubui, nes pažeidimo sudėties požymiai yra apibrėžiami tik fiziniam asmeniui, kuris medžioja neblaivus. Teisės pažeidėjas žino, kad daro teisės uždraustus veiksmus ir sąmoningai priešina savo valią valstybės valiai. Tai yra, veikia priešingai teisei ir kaltai. Teisinės atsakomybės subjektas – kaltas teisės pažeidimo padarymu asmuo, tačiau būrelis ar klubas jokiu būdu negali būti laikomas kaltu, nes jo valia nebuvo nukreipta veikti priešingai teisei. Pasiūlymai:
dalies 1 punkto ir jį išdėstyti taip:
„1) nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir
kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas;”
11Seimo nariai:
A. Palionis, A. Skardžius, J. Olekas, P. Čimbaras, V. Bukauskas, J. Varžgalys, S. Jovaiša, R. Žemaitaitis,
naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete medžioklės plotų naudotojams panaikinimas, kai medžioklės plotų naudotojas šiurkščiai pažeidžia įstatymą ar kai medžioklės plotų naudotojo narys ar nariai ne mažiau kaip du kartus per vienerius metus nubaudžiamas už medžiojimą, kai tai daro neblaivus yra nepagrįstai griežta sankcija. Siūlomas teisinis reguliavimas sukurtų situacija, kai už vienų narių nusižengimus taikomos sankcijos nepagrįstai apribotų kitų narių teises. Tokiu būdu būtų pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, poveikio priemonių taikymo teisingumo ir proporcingumo principai. Todėl siūlytina atsisakyti Įstatymo projekte numatomų poveikio priemonių. Pasiūlymas:
Panaikinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį. Pritarti 12.
Vyriausybė 2017-07-12 3(11) 2(2)
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnį, tikslintina Projekto 3 straipsnyje dėstomame Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 11 straipsnio
asmens narys“. Spręsti pagrindiniam komitetui
13Seimo nariai:
A. Palionis, A. Skardžius, J. Olekas, P. Čimbaras, V. Bukauskas, J. Varžgalys, S. Jovaiša, R. Žemaitaitis,
pasiūlymai sukuria palankesnes sąlygas plačiam ratui smulkiųjų žemės ir miško savinikų realizuoti medžiojimo teisę ir numato aiškesnę naujų medžioklės ploto vienetų formavimo tvarką, garantuojančią atsakingą medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Pasiūlymas:
1Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1. Privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 70 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos.“. Spręsti pagrindiniam komitetui
14Seimo nariai:
G. Kindurys, Z. Streikus, G.
Streikus, G. Burokienė 2017-04-06 4(13)
dalyje yra nurodyta: „Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.“ Žodis „keleto“ yra klaidinantis, nes galima suprasti, kad jau iš keliasdešimt sklypų formuoti medžioklės ploto vienetą jau negalima. Pasiūlymas:
Išbraukti žodį „keleto“ kaip perteklinį ir pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių
sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui, kaip fiziniam asmeniui, arba savininkų įsteigtam juridiniam asmeniui – medžiotojų būreliui arba klubui – pagal šio Įstatymo 10 straipsnio
medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso.“. Pritarti
15Seimo nariai:
A. Palionis, A. Skardžius, J. Olekas, P. Čimbaras, V. Bukauskas, J. Varžgalys, S. Jovaiša, R. Žemaitaitis, L. Talmont, K. Starkevičius, V. Rinkevičius 2017-05-11 4(13)
taip: „3.
Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, ne mažesnių nei 100 ha, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininko ar savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame ne mažiau nei 30 proc. bendro ploto sudarytų miškasdaugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui, kaip fiziniam asmeniui, arba savininkų įsteigtam juridiniam asmeniui – medžiotojų būreliui arba klubui – pagal šio Įstatymo 10 straipsnio
medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso.“. Spręsti pagrindiniam komitetui
R. Žemaitaitis 2017-05-25 4(13)
išdėstyti ją taip: „3.
Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, 100 ha, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininko ar savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame ne mažiau nei 20 proc. bendro ploto sudarytų miškas daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui, kaip fiziniam asmeniui, arba savininkų įsteigtam juridiniam asmeniui – medžiotojų būreliui arba klubui – pagal šio Įstatymo 10 straipsnio
leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas be šio
komitetui
Vyriausybė 2017-07-12 4(13)
Projekto 4 straipsnyje dėstomoje Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo
medžiotojų klubo ar būrelio, kurio savininkams (pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme vartojama formuluotė „asociacijos nariai“) priklausytų ne mažiau nei 70 procentų ploto, suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas galėtų būti pripažįstamas atitinkantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, tačiau vartojama loginė jungtis
„arba“ verčia manyti, kad tokiam juridiniam asmeniui nustatoma visiškai
atskira elgesio taisyklė ir jam apskritai nebūtų taikomos nuostatos dėl mažiausio medžioklės ploto dydžio. Be to, asmenų lygybės principo požiūriu pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių kitokį teisinį reguliavimą siūloma nustatyti tik minėto juridinio asmens įsteigimui (tai yra nenurodyta, kodėl tokio reguliavimo nesiūloma nustatyti ir atskiriems fiziniams asmenims). Pritarti
18Seimo nariai:
A. Palionis, A. Skardžius, J. Olekas, P. Čimbaras, V. Bukauskas, J. Varžgalys, S. Jovaiša, R. Žemaitaitis, L. Talmont, K. Starkevičius, V. Rinkevičius 2017-05-11 5(14) 1(3) Argumentai: Kvalifikaciniai reikalavimai teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos nariams yra kokybiško komisijos darbo garantas, todėl siūlytina nustatyti kvalifikacinius reikalavimus komisijos nariams. Pasiūlymas:
taip:
„3. Medžioklės egzaminą organizuoja ir teisę
medžioti suteikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija. Už laikomą Medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Į komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar 5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse.“. Spręsti pagrindiniam komitetui
Vyriausybė 2017-07-12 5(14) 1(3)
įstatymo nuostatas ir esamą teisėkūros praktiką, svarbu, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme būtų nurodyta pati institucijų teikiama paslauga, tačiau nuostata, kad turi būti mokama rinkliava, neprivaloma, todėl Projekto 5 straipsnyje dėstoma Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo
būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava, laikytina pertekline. Spręsti pagrindiniam
Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-435 (toliau – Projektas) ir pateikti šiuos siūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
Projekto 1 straipsnyje dėstomus Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 8 punkto pakeitimus, atitinkamai persvarstytinos / tikslintinos ir Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos. Pritarti
21Seimo nariai:
A. Palionis, A. Skardžius, J. Olekas, P. Čimbaras, V. Bukauskas, J. Varžgalys, S. Jovaiša, R. Žemaitaitis, L. Talmont, K. Starkevičius, V. Rinkevičius 2017-05-11 6(15) Argumentai: Visuomeninės medžiotojų organizacijos turi ilgametę patirtį ugdyti savo narių saugaus elgesio medžioklėse įgūdžius, todėl racionalu išnaudoti jų potencialą ir šių įgūdžių kontrolei. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
1Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Medžiotojų mokymas
rengia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, ir biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos. 2. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos mMedžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas mokymo programas ir tvarką ruošia medžiotojus selekcininkus, medžioklės trofėjų ekspertus, ekspertus kinologus ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją.“. 3. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje ir šaudymo įgūdžių ugdymą ir reguliarų tų žinių ir įgūdžių egzaminavimą.“. Spręsti pagrindiniam komitetui
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr.XIIIP-435) ir Kaimo reikalų komiteto išvadai bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, Kaimo reikalų komiteto išvadą bei pasiūlymus; 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-10-18 2(6)
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Komitetas siūlo atsisakyti Projekto
aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 procentų (vietoj buvusių 70 procentų) lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Siūloma palikti šiuo metu nustatytą šių lėšų paskirstymo santykį, nes savivaldybėms, netekusioms tokių lėšų, būtų sunkiau atlikti joms numatytas funkcijas: atlyginti ūkiniams gyvūnams vilkų padarytą žalą ir finansuoti įgyvendinamas prevencijos priemones šiai žalai išvengti. Kadangi beveik visos lėšos sunaudojamos kompensacijoms išmokėti, lėšų aktyvioms šios žalos prevencijos priemonėms finansuoti nebelieka, todėl siūlymas pakeisti lėšų paskirstymo proporciją yra nepriimtinas Pasiūlymas: ,,Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti ją taip:
„3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai
ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti.
Prevencijos priemonėms, kuriomis miško savininkai, valdytojai ir naudotojai siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės) Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms finansuoti turi būti skiriama ne mažiau kaip 70 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.“. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. Komiteto
pirmininkas Andriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)
Biudžeto ir finansų komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2017-09-20
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Algirdas
Butkevičius, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Andrius Kubilius, vida Ačienė, Kęstutis Bartkevičius, Aušra Maldeikienė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atsižvelgiant į Administracinių nusižengimų kodekso 684 straipsnio 1 ir 2 dalis bei į kitose Medžioklės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) nuostatose vartojamą sąvoką „medžiotojo bilietas“, siūlytume projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 8 punkte išbraukti du kartus vartojamus žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti2
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje, projekto 6 straipsnyje pateiktose keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojama sąvoka ,,visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius“.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. sausio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą Nr. IX-1969, kurio 19 straipsniu Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymą pripažino netekusiu galios. Asociacijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki Asociacijų įstatymo įsigaliojimo įregistruotos visuomeninės organizacijos be atskiro perregistravimo yra laikomos juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra visuomeninė organizacija nėra, svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje ir projekto 6 straipsnyje pateiktose keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojama sąvoka ,,visuomeninės organizacijos“ neturėtų būti pakeista sąvoka ,,asociacijos“. Jei būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 19 dalis, 5 straipsnio pavadinimą, 8 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 ir 4 dalis. Svarstyti pagrindiniame komitete3
įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje siūloma atsisakyti konkrečios medžiotojų organizacijos – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija – įvardijimo, taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, teikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo.
Atsižvelgiant į tai, ir siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, svarstytina, ar projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatų, nustatančių, kad „Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai pasiūlymą dėl teisės medžioti, suteiktos tam tikram asmeniui, panaikinimo gali pateikti <...> Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ir kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos“. Svarstyti pagrindiniame komitete4
medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, dalyvauja šio įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, svarstytina, ar projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų, kuriose nustatyta, kad į komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti sudėtį įeina ir medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, atstovai. Svarstyti pagrindiniame komitete5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5.
dalyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą“. Atkeiptinas dėmesys, kad Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, jog mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitomas: 70 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti, o 30 procentų – į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti. Pagal kartu su šiuo projektu teikiamą Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025
straipsnį Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas (įplaukas) sudaro 70 procentų medžioklės plotų naudotojų mokamo mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Todėl pagal galiojantį ir siūlomą teisinį reguliavimą nėra aišku, kiek procentų (30 ar 70) medžioklės plotų naudotojų mokesčių būtų įskaitoma į Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programą. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokį dydį lėšų sudarytų „ne mažiau kaip 30 procentų lėšų“ ir, ar jų pakaktų priemonėms, numatytoms Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, finansuoti. Be to, siūlomose projekto nuostatose brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Iš dalies pritarti Komitetas iš dalies pritarė Seimo narių Kęstučio Mažeikos, Dainiaus Gaižausko, Andriaus Palionio, Aurimo Gaidžiūno, Audriaus Šimo ir Jono Jaručio pasiūlymui (žr.
5,,Subjektų,
turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai“ - 22 pasiūlymas bei BFK 2017-09-20 pasiūlymas). 6
straipsnio 1 dalimi siūlomą keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, kad leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas pasibaigia, kai „leidimą turėjęs fizinis ar juridinis asmuo atsisakė šio leidimo“, siūlytina formuluoti kaip leidimo panaikinimo pagrindą išdėstant jį keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies naujame punkte ir nurodant, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimą. Svarstyti pagrindiniame komitete7
straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas ,,nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas arba (jei naudotojas yra juridinis asmuo – jo narys ar nariai) ne mažiau kaip du kartus per vienerius metus nubaudžiamas už medžiojimą, kai tai daro neblaivus“ (pabraukta mūsų).
Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėm už medžiojimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo. Taigi pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalies nuostatas asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ne tik tuo atveju, kai nustatoma, kad jis medžioja neblaivus, bet ir tuo atveju, jeigu asmuo atsisako pasitikrinti dėl neblaivumo ar jis yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų atitinkamai papildyti arba pateikti nuorodą į Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą. Be to, siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, šiose projekto nuostatose vietoj žodžio „naudotojas“ įrašytina formuluotė „medžioklės plotų naudotojas“. Svarstyti pagrindiniame komitete8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-20
8.
straipsnio 13 dalyje nėra apibrėžta koks juridinis asmuo gali būti medžioklės plotų naudotoju, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto 4 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, nustatančių, kad žemės sklypų savininkai medžioklės plotų naudotoju gali būti tik įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį. Svarstyti pagrindiniame komitete9
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad už laikomą medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Be to, iš keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies siūloma išbraukti nuostatą, kad į teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar 5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad rinkliavą siūloma nustatyti dėl to, kad už medžioklės egzamino organizavimą Aplinkos ministerija sumoka iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, todėl egzaminą laikantys asmenys piktnaudžiauja šia situacija, tinkamai nepasiruošę, minėtą egzaminą laiko (perlaiko) ne tik po kelis, bet ir po keliolika kartų. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti projekto aiškinamajame rašte nurodytas aplinkybes, įstatyme turėtų būti nustatyta ne valstybės rinkliava, bet nustatomas protingas terminas, pavyzdžiui, 6 mėnesiai, kuriam suėjus, neišlaikiusieji egzamino jį galėtų perlaikyti. Tuo atveju, jeigu būtų nepritarta aukščiau nurodytai pastabai, atkreipiame dėmesį, kad Rinkliavų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konkrečius valstybinės rinkliavos dydžius nustato Vyriausybė.
Atsižvelgus į tai, projekto 7 straipsnio 2 dalyje reikėtų įtvirtinti pasiūlymą Vyriausybei priimti įstatymą įgyvendinantį teisės aktą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš įstatymo išbraukus reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti paskirti į teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisiją, į pastarąją komisiją galėtų būti paskirti reikiamų žinių ar išsilavinimo neturintys asmenys. To pasekoje galėtų nukentėti egzaminų kokybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomo išbraukimo nereikėtų atsisakyti. Svarstyti pagrindiniame komitete10
žodžio ,,ministerija“ įrašytinas žodis ,,ministras“. 12. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra registruotas Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 8, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-349), kurio 2 straipsniu Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalį siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamu įstatymo projektu. Todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus: „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą”. Pritarti11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11.
nuostatos tikslintinos:
eilutės centre;
žodžio „dalią“ reikėtų įrašyti žodį „dalį“;
išdėstyme po žodžio „išdėstyti“ brauktinas žodis „ją“; 11.4. projekto 5 straipsnio 2 dalį reikėtų išdėstyti taip:
„Pripažinti netekusiu galios 14 straipsnio 6 dalies 2 punktą“;
struktūrinės dalies numeravimo. Pritarti12
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 8, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-349), kurio 2 straipsniu Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalį siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamu įstatymo projektu. Todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio
pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą”. Svarstyti pagrindiniame komitete13 Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2017-03-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-435 (toliau
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1 Sūduvos medžiotojų sąjunga Sūduvos medžiotojų sąjungos Taryba savo posėdyje apsvarsčiusi teikiamo LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO pakeitimo projektą, teikia šiuos pasiūlymus ir pastabas:
išdėstyti taip:
„8) nustato duomenų pateikimo medžiotojų sąvadui
ir sąvade sukauptos informacijos teikimo kitoms institucijoms tvarką, taip pat tvarko šį sąvadą nustato Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto pažymėjimo pavyzdinę formą ir Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto išdavimo, paėmimo ir grąžinimo tvarką;“. Siūlome naudoti sąvoką PAŽYMĖJIMAS vietoje sąvokos BILIETAS. Naujieji Lietuvos Respublikos piliečių ir pareigūnų dokumentai paprastai vadinami pažymėjimais. Lietuvių kalbos komisijos aiškinimu įstatymų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens mokymosi rezultatus (medžiotojų rengimo kursai), švietimo programos, modulių baigimą, išsilavinimo, kvalifikacijos (medžiotojas selekcininkas), kompetencijos įgijimą taip pat dokumentas, kuriuo patvirtinama jo turėtojo asmenybė, kurios nors kitos teisės ar teisiniai duomenys, atitikimas teisės aktų ir (arba) standartų reikalavimus ar pagal atestavimo taisykles išduotas dokumentas, liudijantis, kad fizinis asmuo pagal standartų nustatytus reikalavimus yra kompetentingas atlikti tam tikrus darbus. 3. Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, mMedžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius:
1) teikia institucijoms, priimančioms medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, pasiūlymus dėl šių teisės aktų rengimo ir tobulinimo;
2) dalyvauja šio Įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus;
jas savo atstovus; Siūlome šį punktą nenaikinti, o palikti tokios redakcijos kaip galiojančiame Medžioklės įstatyme. Medžiotojų dalyvavimas nustatytų komisijų darbe įtvirtina TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYME nurodytų principų, kuriais reikia vadovautis (taip pat priimant medžiotojų bendruomenei svarbius teisinius sprendimus) užtikrinimą t.y efektyvumo, reiškiančio, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus. Taip pat aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, o tai kvalifikuotai išmano medžiotojai, nuolatos veikiantys atitinkamoje terpėje. Taip pat dera atsižvelgti į NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS ĮSTATYMO reikalavimus. Šio įstatymo tikslas – kurti palankią aplinką nevyriausybinėms organizacijoms, užtikrinti tinkamas jų, kaip svarbaus pilietinės visuomenės elemento, veiklos ir plėtros sąlygas. Mūsų atveju palanki aplinka nepagrįstai bloginama.
Pagrindiniai nevyriausybinių organizacijų plėtros politikos nustatymo, formavimo, įgyvendinimo ir valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis principai yra šie: pariteto – valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos yra atstovaujamos po lygiai; subsidiarumo – sprendimai, susiję su nevyriausybinėmis organizacijomis ir jų veikla, turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriuo yra veiksmingiausi; tarpžinybinio koordinavimo – spręsdamos su nevyriausybinių organizacijų plėtros politika susijusius klausimus, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje; dalyvavimo – klausimai, susiję su nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų veikla, sprendžiami iš anksto derinant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir dalyvaujant jų atstovams. lygybės – nevyriausybinės organizacijos pagal savo kompetenciją turi lygias galimybes dalyvauti priimant sprendimus ir įgyvendinant valstybės programas ar priemones. 3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1) nesilaikė medžioklę reglamentuojančių
įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas arba (jei naudotojas yra juridinis asmuo – jo narys ar nariai) ne mažiau kaip du kartus per vienerius metus nubaudžiamas už medžiojimą, kai tai daro neblaivus;“. Nepritariame kolektyvinės atsakomybės principui. Kolektyvinė materialinė (pasekmėje klubo ar būrelio panaikinimas) atsakomybė gali būti nustatoma teisėtai tik tada, jeigu kolektyvo (klubo, būrelio) nariai išvien dirba tokius darbus, ar užsiima tokia veikla kada neįmanoma atriboti kiekvieno nario materialinės atsakomybės ir sudaryti su juo sutarties dėl visiškos materialinės atsakomybės, kuri apimtų visą tą objektą.
Asmens ar asmenų grupės teisių suvaržymas ar atėmimas (teisinės padėties pakeitimas) be objektyviai pateisinamo pagrindo vadinamas negatyviąja diskriminacija. Antra vertus abejotina ar tai gali būti įvertinta kaip pozityvioji diskriminacija, kai teisinės normos diferencijuotai taikomos vienodus požymius turintiems asmenims ar jų grupėms siekiant pozityvių visuomenei reikšmingų tikslų. Šiuo atveju Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėm už medžiojimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo. Taigi pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalies nuostatas asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ne tik tuo atveju, kai nustatoma, kad jis medžioja neblaivus, bet ir tuo atveju, jeigu asmuo atsisako pasitikrinti dėl neblaivumo ar jis yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Atsižvelgus į tai, manytina jog šios problemos teisinis reguliavimas yra pakankamas. 5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti ją taip:
„3. Medžioklės egzaminą organizuoja ir teisę medžioti suteikia Aplinkos
ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija. Už laikomą Medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Į komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar 5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse.“. Kaip minėjome
tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlyti į jas savo atstovus, todėl jų dalyvavimas minimos komisijos darbe taip pat turėtų būti užtikrintas. Tačiau manome, kad galiojančioje Medžioklės įstatymo redakcijoje komisijos nariams nurodyti reikalavimai yra pertekliniai todėl siūlome po žodžių Už laikomą Medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava įrašyti:
Į komisijos sudėtį įtraukiami medžiotojų visuomeninės organizacijos
pagrindiniame komitete
pasiūlymai: Negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-07-12 nutarimas Nr. 5991 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. SV-S-159 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 9 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-435 (toliau – Projektas) ir pateikti šiuos siūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-07-12 nutarimas Nr. 599 1.
599
Respublikos medžioklės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 8 punkto pakeitimus, atitinkamai persvarstytinos /tikslintinos ir Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos. Svarstyti pagrindiniame komitete3
nutarimas Nr. 599
kurių Projekto 1 straipsnyje dėstomoje Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų dėl medžiotojų visuomeninių organizacijų dalyvavimo komisijų darbe, atstovų į šias komisijas teikimo, taip pat tokių subjektų galimybės teikti siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo. Juk Projekte nesiūloma keisti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad į savivaldybės administracijos direktoriaus sudaromą komisiją medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti skiriami savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos atstovai. Svarstyti pagrindiniame komitete4
nutarimas Nr. 5993
civilinio kodekso 2.87 straipsnį, tikslintina Projekto 3 straipsnyje dėstomame Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 11 punkte vartojama formuluotė „juridinio asmens narys“. Pritarti5 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-07-12 nutarimas Nr. 5994 4.
5994
Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinio asmens – medžiotojų klubo ar būrelio, kurio savininkams (pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme vartojama formuluotė „asociacijos nariai“) priklausytų ne mažiau nei 70 procentų ploto, suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas galėtų būti pripažįstamas atitinkantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, tačiau vartojama loginė jungtis „arba“ verčia manyti, kad tokiam juridiniam asmeniui nustatoma visiškai atskira elgesio taisyklė ir jam apskritai nebūtų taikomos nuostatos dėl mažiausio medžioklės ploto dydžio. Be to, asmenų lygybės principo požiūriu pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių kitokį teisinį reguliavimą siūloma nustatyti tik minėto juridinio asmens įsteigimui (tai yra nenurodyta, kodėl tokio reguliavimo nesiūloma nustatyti ir atskiriems fiziniams asmenims). Svarstyti pagrindiniame komitete6
nutarimas Nr. 5995
rinkliavų įstatymo nuostatas ir esamą teisėkūros praktiką, svarbu, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme būtų nurodyta pati institucijų teikiama paslauga, tačiau nuostata, kad turi būti mokama rinkliava, neprivaloma, todėl Projekto 5 straipsnyje dėstoma Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostata, kad už laikomą medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava, laikytina pertekline. Pritarti7 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-07-12 nutarimas Nr. 5992 6.
5992
straipsnyje siūlomos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 procentų (vietoj buvusių 70 procentų) lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, ir palikti šiuo metu nustatytą šių lėšų paskirstymo santykį, nes savivaldybėms, netekusioms tokių lėšų, būtų sunkiau atlikti joms numatytas funkcijas: atlyginti ūkiniams gyvūnams vilkų padarytą žalą (2015 metais atlyginta beveik
įgyvendinamas prevencijos priemones šiai žalai išvengti. Kadangi beveik visos lėšos sunaudojamos kompensacijoms išmokėti, lėšų aktyvioms šios žalos prevencijos priemonėms finansuoti nebelieka, todėl siūlymas pakeisti lėšų paskirstymo proporciją yra nepriimtinas. Nepritarti Komitetas iš dalies pritarė Seimo narių Kęstučio Mažeikos, Dainiaus Gaižausko, Andriaus Palionio, Aurimo Gaidžiūno, Audriaus Šimo ir Jono Jaručio pasiūlymui (žr. 5. ,,Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai“ - 22 pasiūlymas bei BFK 2017-09-20 pasiūlymas). 8
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą lėšos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Tačiau atlikus analizę, paaiškėjo, kad nemažai savivaldybių metai iš metų šių lėšų nepanaudoja. Todėl siūloma nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y.
70 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai, o 30 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą.“ Tačiau, tai, kad yra savivaldybių, kurios nepanaudoja visų minėtų lėšų, nėra blogybė, kadangi šių lėšų likutis yra keliamas į kitus metus ir gali būti naudojamas tik tai pačiai paskirčiai, t. y. pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymą: „ finansiškai remti žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės), atlyginti vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą, įsigyti kartografinę ir kitą medžiagą, reikalingą pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti“. Taigi, lėšos naudojamos ne tik prevencijos priemonėms, bet ir vilkų padarytos žalos atlyginimui, bei įsigyti kartografinę ir kitą medžiagą, reikalingą pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti. Todėl natūralu, kad vienais metais šių lėšų reikia mažiau, o kitais gali reikėti žymiai daugiau (jei vilkų padaryta žala yra didesnė, jei prireikia rengti medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektus). Savivaldybės iš anksto šių lėšų poreikio suplanuoti negali, nes neaišku, kokia einamaisiais metais bus vilkų padaryta žala, ar bus pateikta ir kiek pateikta prašymų parengti medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektų.
Be to, šių lėšų panaudojimą kasmet kontroliuoja Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo projektu siūloma lengvata žemės savininkams sudaryti savo medžioklės plotą: „Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus“. Taigi įvedus reglamentavimą, kad ne visas
savivaldybės komisijai reikės formuoti naujus medžioklės plotus bei keisti esamų ribas ir tam reikės papildomų lėšų. Todėl įstatymo projekte numatytas lėšų savivaldybėms sumažinimas nuo 70 iki 30 procentų yra nepagrįstas. Taip drastiškai sumažinus lėšas savivaldybėms, jos neišgalės įgyvendinti įstatymu joms pavestų funkcijų finansuojamų iš lėšų, gautų už medžiojamųjų išteklių naudojimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad ir Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, jog mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitomas: 70 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius – į savivaldybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti, o 30 procentų – į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti. Šis įstatymas nepateiktas keitimui. 1. PASIŪLYMAS:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta,
savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30
naudojimą.“. Nepritarti Komitetas iš dalies pritarė Seimo narių Kęstučio Mažeikos, Dainiaus Gaižausko, Andriaus Palionio, Aurimo Gaidžiūno, Audriaus Šimo ir Jono Jaručio pasiūlymui (žr. 5. ,,Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai“ - 22 pasiūlymas bei BFK 2017-09-20 pasiūlymas). 9 Seimo nariai Gintautas Kindurys, Zenonas Streikus, Guoda Burokienė 2017-04-064 2.
įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta: „Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.“ Žodis „keleto“ yra klaidinantis, nes galima suprasti, kad jau iš keliasdešimt sklypų formuoti medžioklės ploto vienetą jau negalima. 2. PASIŪLYMAS:
Išbraukti žodį „keleto“ kaip perteklinį ir pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui, kaip fiziniam asmeniui, arba savininkų įsteigtam juridiniam asmeniui – medžiotojų būreliui arba klubui – pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus gali būti išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso.“. Svarstyti pagrindiniame komitete10 Seimo nariai Gintautas Kindurys, Zenonas Streikus, Guoda Burokienė 2017-04-06 N 3.
Įstatymo projekto 4 straipsniu siūlomas keisti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, nurodant, kad „Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei
formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus“. Tačiau Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta konkretūs atvejai, kada gali būti Medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos, t. y.:
reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti;
kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais;
medžioti, būtina patikslinti, įsteigus pagal Saugomų teritorijų įstatymą naujas saugomas teritorijas arba pakeitus esamų saugomų teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribas;
jei žemės savininkai nori formuoti medžioklės plotų vienetą iš jiems priklausiančios žemės, o tam nepritaria esami medžioklės plotų naudotojai, žemės savininkams plotų vienetas net nebus pradėtas formuoti. 3. PASIŪLYMAS:
įstatymo projektą nauju straipsniu, t. y.
8 straipsnio keitimu: „
Pakeisti
punktą išdėstyti taip:
„5) kai žemės sklypo ar susisiekiančių sklypų
savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, vadovaudamiesi šio įstatymo
komisijai prašymą pripažinti jų suformuotą medžioklės ploto vienetą.“
straipsnių eiliškumą. Svarstyti pagrindiniame komitete11 Seimo narys Simonas Gentvilas 2017-04-203 Argumentai: Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas), o būtent, 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu siūloma nustatyti, kad atsakomybė dėl neblaivių medžiojančių medžiotojų tektų ne tik asmeniškai jiems, bet ir medžiotojų kolektyvui, kuriame jie medžioja, t. y. medžiotojų būrelis ar klubas netektų leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Toks atsakomybės taikymas perkėlimas kitam subjektui yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pat, siūlomas reglamentavimas sudaro nišą provokacijoms ar nepagrįstiems susidorojimams su niekuo dėtais kitais asmenimis - medžiotojų būreliais ar klubais. Pažymėtina, kad nuo siūlomos sankcijos nukenčia ne tik juridinis asmuo būrelis ar klubas, bet ir kiti asmenys, tų būrelių ar klubų nariai. Iš to seka, kad didesnes neigiamas atsakomybės pasekmes patiria ne pažeidėjai, o kiti, jokių pažeidimų nepadarę asmenys. Teisinė atsakomybė – tai teisės pažeidėjui daromas poveikis, pasireiškiantis pažeidėjo antivisuomeninio poelgio smerkimu ir teisinių sankcijų taikymu, dėl kurio pažeidimo padarymu kaltas asmuo patiria nepalankių moralinio, asmeninio, turtinio, fizinio, organizacinio pobūdžio padarinių. Todėl teisinės atsakomybės perkėlimo našta kitiems asmenims prieštarauja pačiam atsakomybės individualumo, tikslingumo ir teisingumo principams.
Teisinės atsakomybės pagrindas yra teisės pažeidimo padarymo faktas. Pagal siūlomą reglamentavimą, nėra aišku už kokį pažeidimą taikoma atsakomybė – teisių suvaržymas, apribojimas – būreliui ar klubui, nes pažeidimo sudėties požymiai yra apibrėžiami tik fiziniam asmeniui, kuris medžioja neblaivus. Teisės pažeidėjas žino, kad daro teisės uždraustus veiksmus ir sąmoningai priešina savo valią valstybės valiai. Tai yra, veikia priešingai teisei ir kaltai. Teisinės atsakomybės subjektas – kaltas teisės pažeidimo padarymu asmuo, tačiau būrelis ar klubas jokiu būdu negali būti laikomas kaltu, nes jo valia nebuvo nukreipta veikti priešingai teisei. Pasiūlymai:
11 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir jį išdėstyti taip: „1) nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas;”
pagrindiniame komitete12 Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas 2017-05-043 N Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: “3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
keitimas
medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų, išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos siūlymu mokslo ir mokymo tikslams arba kai tokie vienetai sudaromi Žemės ūkio ministerijos siūlymu žuvininkystės tvenkinių teritorijose.
Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus ir reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti tvirtina Aplinkos ministerija, vadovaudamasi šiais principais:
vietovėje gamtinėmis (upės, upeliai, ežerai ir griovos ne siauresni kaip 3 m, tvenkiniai, melioracijos grioviai ir kanalai ne siauresni kaip 3 m) arba dirbtinėmis (LR teritorijos siena, valstybinės reikšmės (magistraliniai, krašto, rajoniniai) ir vietinės reikšmės (viešieji ir vidaus) keliai, elektros linijos galingesnės nei 10 kV, kvartalinės linijos platesnės kaip 4 m)) ribomis, gerai matomomis vietovėje, tačiau negali būti nustatomos pamiške; arba kitomis ribomis (natūroje esantys upeliai, griovos, kanalai, melioracijos grioviai siauresni kaip 3 m, menamos vizualinės linijos, jungiančio du objektus), kurių bendras ilgis mažesniojo medžioklės plotų vienetų ribų perimetre negali sudaryti daugiau kaip 5 procentus ir negali būti ilgesnės kaip 500 m tarp dviejų besiribojančių medžioklės plotų vienetų;
dirbtiniai vandens srautai ir kiti panašūs objektai, jeigu jų forma, dydis bei statiniai ar įrenginiai juose netrukdo organizuoti medžioklės, nesuardo medžioklės plotų vienetų vientisumo, tačiau negali būti laikomi išilgine jungtimi tarp atskirų nutolusių medžioklės plotų vieneto dalių.
Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus ir reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti tvirtina Aplinkos ministerija, vadovaudamasi šiais principais:
vietovėje gamtinėmis (upės, upeliai, ežerai ir griovos ne siauresni kaip 3 m, tvenkiniai, melioracijos grioviai ir kanalai ne siauresni kaip 3 m) arba dirbtinėmis (LR teritorijos siena, valstybinės reikšmės (magistraliniai, krašto, rajoniniai) ir vietinės reikšmės (viešieji ir vidaus) keliai, elektros linijos galingesnės nei 10 kV, kvartalinės linijos platesnės kaip 4 m)) ribomis, gerai matomomis vietovėje, tačiau negali būti nustatomos pamiške; arba kitomis ribomis (natūroje esantys upeliai, griovos, kanalai, melioracijos grioviai siauresni kaip 3 m, menamos vizualinės linijos, jungiančio du objektus), kurių bendras ilgis mažesniojo medžioklės plotų vienetų ribų perimetre negali sudaryti daugiau kaip 5 procentus ir negali būti ilgesnės kaip 500 m tarp dviejų besiribojančių medžioklės plotų vienetų;
dirbtiniai vandens srautai ir kiti panašūs objektai, jeigu jų forma, dydis bei statiniai ar įrenginiai juose netrukdo organizuoti medžioklės, nesuardo medžioklės plotų vienetų vientisumo, tačiau negali būti laikomi išilgine jungtimi tarp atskirų nutolusių medžioklės plotų vieneto dalių. Medžioklės plotų vienetų ribos pagal svarbą skirstomos į grupes:
siena, geležinkeliai, magistraliniai ir krašto keliai;
regioniniai, vietiniai keliai (atsižvelgus į jų dangą ir plotį), upės, kvartalinės linijos (miško masyvuose didesniuose kaip 1500 ha);
keliai (atsižvelgus į jų dangą ir plotį), upeliai, grioviai, kanalai, griovos, dujotiekio ar naftotiekio trasos, elektros perdavimo linijos galingesnės kaip 10 kV, kvartalinės linijos (masyvuose nuo 300 ha iki 1500 ha);
ribos (iki 500 m).
Medžioklės plotų vienetų ribos privalo atitikti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas ribas. Medžioklės plotų vienetų ribos negali būti nustatomos pamiške, išskyrus atvejus kai pamiške eina I ar II grupės (išskyrus kvartalines linijas) ribos. 2. 4. Medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos šiais atvejais:
reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti;
kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais;
medžioti, būtina patikslinti, įsteigus pagal Saugomų teritorijų įstatymą naujas saugomas teritorijas arba pakeitus esamų saugomų teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribas;
5) egzistuojančių medžioklės plotų vienetų ribos neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. 3. 5. Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti.
Ši komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos organizacijų atstovų. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus tvirtina Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos. 6. Medžioklės plotų vienetų ribas neatitinkančias šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų, tikslina savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, vadovaudamasi šiais principais:
1) ribos turi būti keičiamos besiribojančių medžioklės plotų vienetų naudotojų susitarimu.
Nesant tokio susitarimo sprendimą dėl ribų tikslinimo priima medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija;
2) ribos tikslinamos mažesniojo medžioklės plotų vieneto naudai;
3) jei tikslinant medžioklės plotų vieneto ribas vieno iš medžioklės plotų vieneto naudotojas netenka galimybės patekti iš vienos medžioklės plotų dalies į kitą, taip suardant medžioklės plotų vieneto vientisumą, ribos tikslinamos didesnio medžioklės plotų vieneto naudai;
4) Tikslinant medžioklės plotų vieneto ribas jame esančio miško plotas negali padidėti daugiau kaip:
a) 100 procentų - kai medžioklės plotų vieneto dydis yra nuo 1000 ha - 1500 ha;
b) 50 procentų - kai medžioklės plotų vieneto dydis yra nuo 1500 ha iki 3000;
c) 25 procentais - kai medžioklės plotų vieneto dydis yra 3000 ha ir daugiau;
5) didesnis kaip 3000 ha medžioklės plotų vienetas negali sumažėti daugiau kaip 15 procentų bendro ir miško ploto;
6) mažesnis kaip 3000 ha medžioklės plotų vienetas negali sumažėti daugiau kaip 10 procentų bendro ir miško ploto;
7) naujai nustatomos medžioklės plotų vienetų ribos gali būti perkeltos:
a) miško masyve - iki 1500 m;
b) mišrioje teritorijoje (laukai, miškai) - kai miškingumas sudaro ne mažiau 20 procentų teritorijos - iki 2500 m;
c) laukuose - kitos naudmenos sudaro ne daugiau 20 procentų - iki 3000 m;
8) medžioklės plotų vienetų ribos keliamos iki artimiausių šio straipsnio 1 dalyje nurodytų I ir II grupių medžioklės plotų vienetų ribų. Jei tokios galimybės nėra, ribos keliamos iki artimiausių šio straipsnio 1 dalyje nurodytos III grupės medžioklės plotų vienetų ribų.
Jei tokios galimybės nėra, medžioklės plotų vienetų ribos nustatomos artimiausiomis šio straipsnio 1 dalyje nurodytos IV grupės medžioklės plotų vienetų ribomis, laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų;
9) tarp medžioklės plotų vienetų atskirų dviejų masyvų, kuriuos skiria laukas, nesant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų medžioklės plotų vienetų ribų linijų, medžioklės plotų vienetų ribos nustatomos padalijant lauką po lygiai, išvedus vizualinę liniją, kuri sujungtų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų I, II, III grupių artimiausias ribas. Šios ribos ilgis neribojamas, bet negali viršyti 5 procentų mažesniojo medžioklės plotų vieneto ribų perimetro. 7. Medžioklės plotų vienetų naudotojams susitarus, šio straipsnio 6 dalyje nurodyti reikalavimai netaikomi. 4. 8. Medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo etapai:
pateikimas;
siūlomą sudaryti arba pakeisti medžioklės plotų vienetą parengimas;
jo ribų pakeitimo projektą paskelbimas šalies bei vietinėje spaudoje;
sudaryti ar jų riboms pakeisti šio straipsnio 3 5 dalyje nurodytai komisijai teikia:
medžioklės plotų vienetų ir profesionalios medžioklės plotų vienetų bei dėl bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų, jeigu yra gautas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas;
vienetų žuvininkystės tvenkinių teritorijoje;
vienetų. 6. 10. Medžioklės plotų vienetai gali būti sudaromi ir jų ribos keičiamos šio straipsnio 3 5 dalyje nurodytos komisijos iniciatyva, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 7. 11. Profesionalios medžioklės plotų vienetai bei mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienetai sudaromi teritorijose, kuriose valstybinė žemė sudaro daugiau kaip 50 procentų, ir kitose teritorijose, būtinose keliamiems tikslams įgyvendinti medžioklėtvarkos požiūriu. 8. 12. Žuvininkystės tvenkiniams, kuriuose medžioklė plėtojama ribotai, priskiriami pramoniniai žuvininkystės tvenkiniai, kurių teritorijų sąrašą bei plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip pat kiti žuvininkystės tvenkiniai, kurių vientisas plotas ne mažesnis kaip 150 ha. Šiose teritorijose Žemės ūkio ministerijos siūlymu gali būti sudaromi specialūs medžioklės plotų vienetai, kuriuose žuvininkystės tvenkinių naudotojai Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka reguliuoja žuvilesių paukščių gausą ir medžioja smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus. 9. 13.
riboms pakeisti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pasiūlymo sudaryti medžioklės plotų vienetą ar pakeisti jo ribas gavimo parengia preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą, šio projekto dokumentus iškabina viešai prieinamose savivaldybės administracijos patalpose ir apie šio projekto parengimą paskelbia šalies ir vietinėje spaudoje. Suinteresuoti asmenys pastabas dėl parengto preliminaraus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto pateikia komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskelbimo apie šį projektą šalies ir vietinėje spaudoje dienos. Visiems privačios žemės sklypų, kurie patenka į sudaromą medžioklės plotų vienetą, bet nepatenka į šio Įstatymo 7 straipsnio
vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti registruotais laiškais išsiunčia informacinius pranešimus apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą. Informaciniame pranešime privačios žemės sklypo savininkui taip pat nurodomos šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos jo, kaip žemės sklypo savininko, teisės uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype, panaikinti ankstesnį draudimą medžioti arba nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame žemės sklype sąlygas, kuriomis jis gali pasinaudoti medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto rengimo metu arba bet kuriuo metu vėliau, ir pasekmės, kurios pagal šį Įstatymą atsirastų nepasinaudojus šiomis žemės sklypo savininko teisėmis ir jomis pasinaudojus. Žemės sklypo savininkui siunčiamo informacinio pranešimo ir žemės sklypo savininko rašytinio sprendimo pasinaudoti šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytomis teisėmis pavyzdinės formos nustatomos Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatuose.
Jeigu žemės sklypo savininko rašytinio sprendimo pasinaudoti šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytomis teisėmis komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti negauna, laikoma, kad žemės sklypo savininkas neprieštarauja, kad jam priklausančiame žemės sklype bus laikinai medžiojama, ir nepageidauja nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas. Žemės sklypo, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, plotas įskaitomas į medžioklės plotų, patenkančių į medžioklės plotų vienetą, bendrą plotą. Žemės sklypo savininko nustatytas draudimas medžioti jam priklausančiame žemės sklype neturi įtakos medžioklės plotų vieneto vientisumui. 10. 14. Pasibaigus šio straipsnio 9 dalyje nustatytam 3 mėnesių terminui, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 1 mėnesį išnagrinėja gautus suinteresuotų asmenų pasiūlymus, prireikus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą pakeičia ar patikslina ir pateikia jį tvirtinti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Sprendimą dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto patvirtinimo savivaldybės administracijos direktorius priima ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo projekto gavimo. Neatsiejamos tvirtinamo medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto dalys yra medžioklės plotų vieneto planas su pažymėtomis teritorijomis, kuriose medžioti draudžiama pagal šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir priedas, kuriame nustatyti medžioklės plotų dydis ir pasiskirstymas pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis. 11. 15.
sudaryti daugiau kaip vienos savivaldybės teritorijoje, sudarymo projektai rengiami kartu su kitų savivaldybių atitinkamomis komisijomis. Jeigu medžioklės plotų vieneto ribos peržengia vienos savivaldybės ribas, tokio medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas turi būti patvirtintas visose savivaldybėse, į kurių teritoriją jis įsiterpia. 12. 16. Medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto rengimo metu ir vėliau gautus žemės sklypų savininkų sprendimus, nurodytus šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo žemės sklypo savininko sprendimo gavimo perduoda Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų naudotojui, jeigu šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete konkrečiam asmeniui jau yra išduotas. Prieš perduodama žemės sklypo savininko sprendimą, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti kreipiasi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją prašydama pateikti informaciją apie nuosavybės teises į žemės sklypą. Tik įsitikinusi, kad sprendimą pateikė žemės sklypo savininkas arba reikiamus įgaliojimus turintis asmuo, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti sprendimą perduoda Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų naudotojui. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti veiksmus, susijusius su žemės sklypų savininkų sprendimais, nurodytais šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, reglamentuoja Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatai.
Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas žemės sklypo savininko sprendimą, gautą anksčiau, negu yra išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, prideda prie medžioklės plotų naudotojui išduodamo leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Žemės sklypų savininkų sprendimai yra privalomi medžioklės plotų naudotojams, kaip jų laikomasi, kontroliuoja Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Tuo atveju, kai žemės sklypo savininkas pateikia sprendimą nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas jam priklausančiame žemės sklype, medžioklės plotų naudotojas laikinai negali medžioti šiame žemės sklype tol, kol jis su žemės sklypo savininku sudarys rašytinę sutartį, nustatančią papildomas medžiojimo sąlygas, ir ją perduos Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui.“. 12. 16. Medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto rengimo metu ir vėliau gautus žemės sklypų savininkų sprendimus, nurodytus šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo žemės sklypo savininko sprendimo gavimo perduoda Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų naudotojui, jeigu šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete konkrečiam asmeniui jau yra išduotas. Prieš perduodama žemės sklypo savininko sprendimą, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti kreipiasi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją prašydama pateikti informaciją apie nuosavybės teises į žemės sklypą.
Tik įsitikinusi, kad sprendimą pateikė žemės sklypo savininkas arba reikiamus įgaliojimus turintis asmuo, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti sprendimą perduoda Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų naudotojui. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti veiksmus, susijusius su žemės sklypų savininkų sprendimais, nurodytais šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, reglamentuoja Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatai. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas žemės sklypo savininko sprendimą, gautą anksčiau, negu yra išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, prideda prie medžioklės plotų naudotojui išduodamo leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Žemės sklypų savininkų sprendimai yra privalomi medžioklės plotų naudotojams, kaip jų laikomasi, kontroliuoja Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Tuo atveju, kai žemės sklypo savininkas pateikia sprendimą nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas jam priklausančiame žemės sklype, medžioklės plotų naudotojas laikinai negali medžioti šiame žemės sklype tol, kol jis su žemės sklypo savininku sudarys rašytinę sutartį, nustatančią papildomas medžiojimo sąlygas, ir ją perduos Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui.“. Atitinkamai buvusius įstatymo projekto 3 – 7 straipsnius laikyti 4 – 8 straipsniais. Svarstyti pagrindiniame komitete13 Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas 2017-05-04 Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
pagrindiniame komitete14 Seimo nariai Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Juozas Olekas, Petras Čimbaras, Valentinas Bukauskas, Simonas Gentvilas, Juozas Varžgalys, Sergejus Jovaiša,
3 Argumentai: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija yra viena iš seniausių visuomeninių organizacijų, ji įkurta 1920 metais, yra Tarptautinės medžiojamųjų gyvūnų ir laukinės gyvosios gamtos išsaugojimo tarybos (CIC) viena iš steigėjų, atstovauja Lietuvą Europos Sąjungos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijoje (FACE). Visuomeninės medžiotojų organizacijos, dalyvaudamos Medžioklės įstatymo numatytose komisijose atlieka nemažą dalį vyriausybės ir savivaldybių institucijoms numatytų funkcijų. Todėl siūlytina nustatyti platesnes Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ir medžiotojų visuomeninėms organizacijoms platesnes teises. Pasiūlymas:
5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, mMedžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius:
1) teikia institucijoms, priimančioms medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, pasiūlymus dėl šių teisės aktų rengimo ir tobulinimo;
2) dalyvauja šio Įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus;
3) organizuoja asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, stažuotes ir medžiotojų mokymo kursus;
medžioklės trofėjų ekspertų, ekspertų kinologų rengimą ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją;
54) organizuoja medžioklės trofėjų apžiūras, rengia medžioklės trofėjų parodas, medžiotojų varžybas, simpoziumus, konferencijas;
6) teikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo.“. Svarstyti pagrindiniame komitete15 Seimo nariai Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Juozas Olekas, Petras Čimbaras, Valentinas Bukauskas, Simonas Gentvilas, Juozas Varžgalys, Sergejus Jovaiša, Remigijus Žemaitaitis, Leonard Talmont, Kazys Starkevičius, Viktoras Rinkevičius 2017-05-112 Argumentai:
Savivaldybėms skirta medžioklės plotų naudotojų mokesčių dalis gali tiesiogiai pasiekti miško ir žemės savininkus ir padėti operatyviai spręsti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos ir atlyginimo problemas. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta,
savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti.
Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 730 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.“. Nepritarti Komitetas iš dalies pritarė Seimo narių Kęstučio Mažeikos, Dainiaus Gaižausko, Andriaus Palionio, Aurimo Gaidžiūno, Audriaus Šimo ir Jono Jaručio pasiūlymui (žr. 5. ,,Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai“ - 22 pasiūlymas bei BFK 2017-09-20 pasiūlymas). 16 Seimo nariai Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Juozas Olekas, Petras Čimbaras, Valentinas Bukauskas, Simonas Gentvilas, Juozas Varžgalys, Sergejus Jovaiša, Remigijus Žemaitaitis, Leonard Talmont, Kazys Starkevičius, Viktoras Rinkevičius 2017-05-113 Argumentai:
Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete medžioklės plotų naudotojams panaikinimas, kai medžioklės plotų naudotojas šiurkščiai pažeidžia įstatymą ar kai medžioklės plotų naudotojo narys ar nariai ne mažiau kaip du kartus per vienerius metus nubaudžiamas už medžiojimą, kai tai daro neblaivus yra nepagrįstai griežta sankcija. Siūlomas teisinis reguliavimas sukurtų situacija, kai už vienų narių nusižengimus taikomos sankcijos nepagrįstai apribotų kitų narių teises. Tokiu būdu būtų pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, poveikio priemonių taikymo teisingumo ir proporcingumo principai. Todėl siūlytina atsisakyti Įstatymo projekte numatomų poveikio priemonių. Pasiūlymas:
Panaikinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį.
pagrindiniame komitete7 Seimo nariai Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Juozas Olekas, Petras Čimbaras, Valentinas Bukauskas, Simonas Gentvilas, Juozas Varžgalys, Sergejus Jovaiša, Remigijus Žemaitaitis, Leonard Talmont, Kazys Starkevičius, Viktoras Rinkevičius 2017-05-114 Argumentai: Teikiami pasiūlymai sukuria palankesnes sąlygas plačiam ratui smulkiųjų žemės ir miško savininkų realizuoti medžiojimo teisę ir numato aiškesnę naujų medžioklės ploto vienetų formavimo tvarką, garantuojančią atsakingą medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: ,,1. Privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 70 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos.“. Svarstyti pagrindiniame komitete18 Seimo nariai Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Juozas Olekas, Petras Čimbaras, Valentinas Bukauskas, Simonas Gentvilas, Juozas Varžgalys, Sergejus Jovaiša,
dalią ir ją išdėstyti taip: „3.
Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, ne mažesnių nei 100 ha, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininko ar savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame ne mažiau nei 30 proc. bendro ploto sudarytų miškasdaugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui, kaip fiziniam asmeniui, arba savininkų įsteigtam juridiniam asmeniui – medžiotojų būreliui arba klubui – pagal šio Įstatymo 10 straipsnio
medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso.“. Svarstyti pagrindiniame komitete19 Seimo nariai Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Juozas Olekas, Petras Čimbaras, Valentinas Bukauskas, Simonas Gentvilas, Juozas Varžgalys, Sergejus Jovaiša, Remigijus Žemaitaitis, Leonard Talmont, Kazys Starkevičius, Viktoras Rinkevičius 2017-05-115 Argumentai:
Kvalifikaciniai reikalavimai teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos nariams yra kokybiško komisijos darbo garantas, todėl siūlytina nustatyti kvalifikacinius reikalavimus komisijos nariams. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
ją taip:
„3. Medžioklės egzaminą organizuoja ir teisę
medžioti suteikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija. Už laikomą Medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Į komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar 5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse.“. Svarstyti pagrindiniame komitete20 Seimo nariai Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Juozas Olekas, Petras Čimbaras, Valentinas Bukauskas, Simonas Gentvilas, Juozas Varžgalys, Sergejus Jovaiša, Remigijus Žemaitaitis, Leonard Talmont, Kazys Starkevičius, Viktoras Rinkevičius 2017-05-116 Argumentai:
Visuomeninės medžiotojų organizacijos turi ilgametę patirtį ugdyti savo narių saugaus elgesio medžioklėse įgūdžius, todėl racionalu išnaudoti jų potencialą ir šių įgūdžių kontrolei. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „15 straipsnis. Medžiotojų mokymas
egzaminui, medžiotojų mokymo kursus rengia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, ir biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos. 2. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos mMedžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas mokymo programas ir tvarką ruošia medžiotojus selekcininkus, medžioklės trofėjų ekspertus, ekspertus kinologus ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją.“. 3.
3Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija,
kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje ir šaudymo įgūdžių ugdymą ir reguliarų tų žinių ir įgūdžių egzaminavimą.“. Svarstyti pagrindiniame komitete21 Seimo narys Remigijus Žemaitaitis 2017-06-074 Pasiūlymas:
taip:
„3. Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų,
kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininko ar savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame ne mažiau nei 20 proc. bendro ploto sudarytų miškas daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui, kaip fiziniam asmeniui, arba savininkų įsteigtam juridiniam asmeniui – medžiotojų būreliui arba klubui – pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus gali būti išduotas išduodamas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso.“.
pagrindiniame komitete22 Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Dainius Gaižauskas, Andrius Palionis, Aurimas Gaidžiūnas Audrys Šimas Jonas Jarutis 2017-09-19 Argumentai: Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą lėšos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Tačiau atlikus analizę, paaiškėjo, kad nemažai savivaldybių metai iš metų šių lėšų nepanaudoja. Todėl siūloma nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 50 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą. Todėl kartu su keičiamais Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymu siūloma pakeisti ir Lietuvos Respublikos mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įstatymą, kuriame siūloma 3 priedu nustatytus mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifus pagal medžioklės plotų kategorijas padidinti du kartus.
Padidinus du kartus tarifus už medžiojamųjų gyvūnų išteklius ir pakeitus jų paskirstymo proporcijas, savivaldybių gaunamų lėšų kiekis nesumažės, o padidės. Siekiant suvienodinti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projekte ir Lietuvos Respublikos mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įstatymo projekte lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo paskirstymo proporciją teikiame šį pasiūlymą. Pasiūlymas:
projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti ją taip:
„3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta,
savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30
naudojimą.“. Iš dalies pritarti Komitetas siūlo: ,,1. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti ją taip: „3.
Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30
naudojimą.“. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Negauta
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo narių pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. (žr. Komiteto išvadas). 7.2. Pasiūlymai Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Biudžeto ir finansų komitetas 2017-09-20 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. kovo 20 d. išvados Nr. XIIIP-436 5 pastabą, komitetas siūlo išbraukti žodžius ,,Lietuvos Respublika“. Pasiūlymas: ,,1. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti ją taip:
„3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai
ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti.
Lietuvos Respublikos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 50 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.“. Pritarti
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Bartkevičius Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL
2017-11-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis
Bacvinka, Juozas Imbrasas, Simonas Gentvilas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius, Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Paulius Uleckas, Lietuvos medžiotojų sąjungos "Gamta" prezidentas Raimondas Ribačiauskas, Valdybos pirmininkas Gedvydas Pėtelis, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Bronius Bradauskas, pavaduotojas Eugenijus Tijušas, Lietuvos privačių miško savininkų asociacijos advokatas Algimantas Šindeikis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į Administracinių nusižengimų kodekso 684 straipsnio 1 ir 2 dalis bei į kitose Medžioklės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) nuostatose vartojamą sąvoką „medžiotojo bilietas“, siūlytume projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 8 punkte išbraukti du kartus vartojamus žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti redakcinė 2.
redakcinė
2017-03-20 1 N, 2, 4,
straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje, projekto 6 straipsnyje pateiktose keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojama sąvoka ,,visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius“. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. sausio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą Nr. IX-1969, kurio 19 straipsniu Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymą pripažino netekusiu galios. Asociacijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki Asociacijų įstatymo įsigaliojimo įregistruotos visuomeninės organizacijos be atskiro perregistravimo yra laikomos juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra visuomeninė organizacija nėra, svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje ir projekto 6 straipsnyje pateiktose keičiamo įstatymo
neturėtų būti pakeista sąvoka ,,asociacijos“. Jei būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 19 dalis, 5 straipsnio pavadinimą, 8 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 ir 4 dalis. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu įstatymo 2 straipsnio pakeitimas ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
taip:
medžiotojų visuomeninių organizacijų asociacijos arba pavienių medžiotojų poreikiams tenkinti skirti medžioklės plotai. 2. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: 19.
Medžiotojų visuomeninė organizacija asociacija – Visuomeninių organizacijų Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos piliečių ir
(ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti bei įgyvendinti.“. Pasiūlymas|: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 5 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Medžioklės reglamentavimas ir valstybės, savivaldybių institucijų bei medžiotojų asociacijų, visuomeninių organizacijų, vienijančių klubus ir būrelius, kompetencija“ Papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Ši komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų asociacijų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos organizacijų atstovų. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus tvirtina Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos aplinkos ir žemės ūkio ministrai.“ Papildyti įstatymo projektą nauju 11 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2.
Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijoms pasiūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo gali pateikti Aplinkos apsaugos departamentas, policija, atitinkamos gydymo įstaigos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ir kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos, kai paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. 2. Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
suteikimo ir panaikinimo komisijos informaciją apie priimtus sprendimus panaikinti asmenims suteiktą teisę medžioti ir kitos institucijos informaciją apie medžiotojams skirtas nuobaudas privalo pateikti Aplinkos ministerijai ir medžiotojų asociacijoms visuomeninėms organizacijoms, kurių nariai yra šie asmenys.“. Atitinkamai patikslinti įstatymo projekto straipsnius. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje siūloma atsisakyti konkrečios medžiotojų organizacijos – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija – įvardijimo, taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, teikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, svarstytina, ar projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatų, nustatančių, kad „Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai pasiūlymą dėl teisės medžioti, suteiktos tam tikram asmeniui, panaikinimo gali pateikti <...> Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ir kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos“.
Pritarti Žr. į komiteto pasiūlymą prie TD 2 pastabos įstatymo 16 str. 2 d. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, nustatančios, jog medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, dalyvauja šio įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, svarstytina, ar projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų, kuriose nustatyta, kad į komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti sudėtį įeina ir medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, atstovai. Pritarti iš dalies Nekeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatos (palikti kaip aktualioje redakcijoje). 8 straipsnio 3 dalis patikslinta prie TD 2 pastabos. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą“.
Atkeiptinas dėmesys, kad Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, jog mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitomas: 70 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti, o 30 procentų – į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti. Pagal kartu su šiuo projektu teikiamą Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-436)
procentų medžioklės plotų naudotojų mokamo mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Todėl pagal galiojantį ir siūlomą teisinį reguliavimą nėra aišku, kiek procentų (30 ar 70) medžioklės plotų naudotojų mokesčių būtų įskaitoma į Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programą. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokį dydį lėšų sudarytų „ne mažiau kaip 30 procentų lėšų“ ir, ar jų pakaktų priemonėms, numatytoms Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, finansuoti. Be to, siūlomose projekto nuostatose brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.
Pritarta iš dalies Komitetas pritarė Seimo narių Kęstučio Mažeikos, Dainiaus Gaižausko, Andriaus Palionio, Aurimo Gaidžiūno, Audriaus Šimo, Jonas Jaručio pasiūlymui nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 50 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-207
straipsnio 1 dalimi siūlomą keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, kad leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas pasibaigia, kai „leidimą turėjęs fizinis ar juridinis asmuo atsisakė šio leidimo“, siūlytina formuluoti kaip leidimo panaikinimo pagrindą išdėstant jį keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies naujame punkte ir nurodant, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimą. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamą įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus
juridinį asmenį, kuriam buvo išduotas leidimas, arba leidimą turėjęs fizinis ar juridinis asmuo atsisakė šio leidimo;“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų
teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas arba (jei naudotojas yra juridinis asmuo – jo narys ar nariai) ne mažiau kaip du kartus per vienerius metus nubaudžiamas už medžiojimą, kai tai daro neblaivus;“.
Papildyti 11 straipsnio 2 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
5) pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimą.“
2
dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas ,,nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas arba (jei naudotojas yra juridinis asmuo – jo narys ar nariai) ne mažiau kaip du kartus per vienerius metus nubaudžiamas už medžiojimą, kai tai daro neblaivus“ (pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėm už medžiojimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo. Taigi pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalies nuostatas asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ne tik tuo atveju, kai nustatoma, kad jis medžioja neblaivus, bet ir tuo atveju, jeigu asmuo atsisako pasitikrinti dėl neblaivumo ar jis yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų atitinkamai papildyti arba pateikti nuorodą į Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą.
Be to, siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, šiose projekto nuostatose vietoj žodžio „naudotojas“ įrašytina formuluotė „medžioklės plotų naudotojas“. Pritarti iš dalies Nekeisti įstatymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto. Žr. prie TD 6 pastabos. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
apibrėžta koks juridinis asmuo gali būti medžioklės plotų naudotoju, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto 4 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, nustatančių, kad žemės sklypų savininkai medžioklės plotų naudotoju gali būti tik įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį. Pritarti iš dalies
1) atsisakyti nuorodos į konkrečią juridinio asmens formą („medžiotojų klubą arba būrelį“), paliekant šią formą neapibrėžtą;
2) atsižvelgiant į Vyriausybės 2017-07-12 nutarimu Nr. 599 pateiktą išvadą dėl šio projekto, koreguoti nuostatą, suteikiant teisinio aiškumo, kad fiziniams ir juridiniams asmenims taikomos vienodos sąlygos dėl minimalaus medžioklės plotų vieneto ir dėl žemės nuosavybės jame. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, šie sklypai būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui, kaip fiziniam asmeniui, arba savininkų įsteigtam juridiniam asmeniui – medžiotojų būreliui arba klubui - pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus gali būti išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso.“. „3. Pavienis medžiotojas arba juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto užimančius susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytai komisijai prašymą jų nuosavybės teise valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotų vienetą, atitinkantį šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
Ši komisija, vadovaudamasi šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais ir kriterijais, įvertina, ar prijungiant ar atskiriant medžioklės plotų dalis, tačiau nepanaikinant egzistuojančių gretimų medžioklės plotų vienetų galima sudaryti ne mažesnį kaip 1 000 ha naują medžioklės plotų vienetą, kuriame ne mažiau kaip 70 procentų žemės ploto nuosavybės teise priklausytų prašymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pateikusiam medžiotojui ar juridinį asmenį įsteigusiai medžiotojų grupei. Kai toks naujas medžioklės plotų vienetas sudaromas, prašymą pateikusiam medžiotojui ar grupės medžiotojų įsteigtam juridiniam asmeniui leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso. Šiuo atveju išduodamo leidimo įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos.“
2017-03-20 9,121
sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Be to, iš keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies siūloma išbraukti nuostatą, kad į teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar 5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad rinkliavą siūloma nustatyti dėl to, kad už medžioklės egzamino organizavimą Aplinkos ministerija sumoka iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, todėl egzaminą laikantys asmenys piktnaudžiauja šia situacija, tinkamai nepasiruošę, minėtą egzaminą laiko (perlaiko) ne tik po kelis, bet ir po keliolika kartų. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti projekto aiškinamajame rašte nurodytas aplinkybes, įstatyme turėtų būti nustatyta ne valstybės rinkliava, bet nustatomas protingas terminas, pavyzdžiui, 6 mėnesiai, kuriam suėjus, neišlaikiusieji egzamino jį galėtų perlaikyti. Tuo atveju, jeigu būtų nepritarta aukščiau nurodytai pastabai, atkreipiame dėmesį, kad Rinkliavų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konkrečius valstybinės rinkliavos dydžius nustato Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, projekto 7 straipsnio 2 dalyje reikėtų įtvirtinti pasiūlymą Vyriausybei priimti įstatymą įgyvendinantį teisės aktą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš įstatymo išbraukus reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti paskirti į teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisiją, į pastarąją komisiją galėtų būti paskirti reikiamų žinių ar išsilavinimo neturintys asmenys. To pasekoje galėtų nukentėti egzaminų kokybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomo išbraukimo nereikėtų atsisakyti. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
ją taip:
„3. Medžioklės egzaminą organizuoja ir teisę
medžioti suteikia Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos.
Už laikomą Medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Į komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar 5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse.“. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„712 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas
Respublikos aplinkos ministerija ministras iki 2018 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-20 2,12 4,2
straipsnio 6 dalies 3 punkte ir projekto 7 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio
redakcinė
tikslintinos:
centre;
„dalią“ reikėtų įrašyti žodį „dalį“;
žodžio „išdėstyti“ brauktinas žodis „ją“; 11.4. projekto 5 straipsnio 2 dalį reikėtų išdėstyti taip:
„Pripažinti netekusiu galios 14 straipsnio 6 dalies 2 punktą“;
dalies numeravimo. Pritarti redakcinė
įstatymo Nr.
IX-966 8, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-349), kurio 2 straipsniu Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalį siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamu įstatymo projektu. Todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus: „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą”. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą Nr. XIIIP-349. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
naudoti sąvoką PAŽYMĖJIMAS vietoje sąvokos BILIETAS...“
straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) nustato duomenų pateikimo medžiotojų sąvadui ir sąvade sukauptos informacijos teikimo kitoms institucijoms tvarką, taip pat tvarko šį sąvadą nustato Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto pažymėjimo pavyzdinę formą ir Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto išdavimo, paėmimo ir grąžinimo tvarką;“. 2. „Siūlome šį punktą nenaikinti, o palikti tokios redakcijos kaip galiojančiame Medžioklės įstatyme. Medžiotojų dalyvavimas nustatytų komisijų darbe įtvirtina TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYME nurodytų principų,...“ Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, mMedžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius:
1) teikia institucijoms, priimančioms medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, pasiūlymus dėl šių teisės aktų rengimo ir tobulinimo;
2) dalyvauja šio Įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus;
2) dalyvauja šio Įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus;
principui. Atsižvelgus į tai, manytina jog šios problemos teisinis reguliavimas yra pakankamas. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų
teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas arba (jei naudotojas yra juridinis asmuo – jo narys ar nariai) ne mažiau kaip du kartus per vienerius metus nubaudžiamas už medžiojimą, kai tai daro neblaivus;“. 4.“...komisijos nariams nurodyti reikalavimai yra pertekliniai todėl siūlome po žodžių Už laikomą Medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava įrašyti:
Į komisijos sudėtį įtraukiami medžiotojų visuomeninės organizacijos (asociacijos) vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, deleguoti atstovai. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti ją taip:
„3. Medžioklės egzaminą organizuoja ir teisę medžioti suteikia Aplinkos
ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija. Už laikomą Medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.“. Pritarti iš dalies Žr. į pagal gautas pastabas ir pasiūlymus komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-435 (2). 2.
Šilalės skyrius 2017-04-03, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Pasvalio skyrius 2017-05-08, Medžiotojų klubas „Verybės“ 2017-03-30, Kauno medžiotojų sąjunga 2017-05-02, Kelmės rajono medžiotojų ir žvejų draugija 2017-05-02, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija Jonavos skyrius 2017-05-02, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija Alytaus regiono medžiotojų organizacijos 2017-05-08 „...Mus neramina kai kurios Seime svarstomos medžioklės reglamentavimo iniciatyvos:
organizacijų atstovų eliminavimas iš įvairių komisijų, įtakojančių su medžiokle susijusią veiklą. 2. Medžioklės plotų vienetų smulkinimas. Maksimalaus medžioklės ploto vieneto dydžio ribojimas ir lengvatinės sąlygos labai mažai stambiųjų žemės savininkų grupelei formuoti minimalius medžioklės plotų vienetus pablogintų stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų būklę. 3. Radikalus mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą didinimas. 4. Medžiotojo bilieto formos keitimas. 5. Projekte numatyta sudaryti sutartis su žemės savininkais. Tai perteklinis reikalavimas, medžiojami žvėrys valstybės, mokesčius mokame Valstybei. Nepritariame ir mokesčio paskirstymui, 70 proc. valstybės biudžetui ir tik 30 proc. savivaldybių biudžetui...“ Pritarti iš dalies Žr. į pagal gautas pastabas ir pasiūlymus komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-435 (2). 3. Audrius Gudžinskas (2017-05-11) Kreipėsi dėl galimybės medžiotojams reguliuoti varninių paukščių skaičių taip mažinant ūkininkams daromą šių paukščių žalą. Nepritarti Medžioklės įstatymas nereglamentuoja paukščių medžioklės – tai nustatyta Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. 4. Lietuvos miško savininkų asociacija (2017-10-24) Žemės ūkio rūmai (2017-11-15)8 Siūlome teikiamo įstatymo projekto pataisą dėl 13 str.
sklypų nuosavybės reikalavimo - įrašyti 50 proc. ir patikslinti leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimą, kai gaunamas pripažinimas savininkų suformuotam naujam medžioklės plotų vienetui. 4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalią ir ją išdėstyti taip:
„3. Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose
medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 50 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui, kaip fiziniam asmeniui, arba savininkų įsteigtam juridiniam asmeniui – medžiotojų būreliui arba klubui – pagal šio Įstatymo 10 straipsnio
naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų Argumentai: A. Yra daug medžioklės plotų vienetų, kurie yra kadastrinėse vietovėse, kuriose vyrauja valstybiniai miškai. Tokiu atveju nebus net teorinės galimybės savininkams sudaryti savo medžioklės plotų vienetą, nes nesurinks 70 proc. nuosavybės. B.
B. Dabartiniai medžioklės plotų vienetų naudotojai - sovietmečiu sukurti medžiotojų būreliai - neturi jokios nuosavybės, t.y. jų žemės nuosavybė yra - 0 proc. Neaišku, kokiais kriterijais apibrėžiamas reikalavimas žemės savininkams dėl 70 proc. nuosavybės bendro ploto dydžio. Manome, kad įstatymu nustatyti tokio masto skirtingi reikalavimai - dabartiniams būreliams - 0 proc., o savininkams - 70 proc. – pažeidžia proporcingumo principą. C. Siekiant teisinio aiškumo būtina aiškiai suformuluoti, kad kuomet yra nustatyta tvarka pripažįstamas naujai suformuotas medžioklės plotų vienetas, jam turi būti išduodamas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymo daliai dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo privalomumo. Nepritarti pasiūlymo daliai dėl lengvatinės sąlygos nustatymo, kuria sumažinamas reikalavimas nuosavybės teise valdyti tik 50 proc. žemės medžioklės plotų vienete, nes tai paskatintų medžioklės plotų vienetų smulkinimą ir sukeltų grėsmę neracionaliai naudoti medžiojamųjų gyvūnų populiacijas. Be to, būtina atsižvelgti į teisėtų lūkesčių principo pažeidimo grėsmę, nes teisėti lūkesčiai gali būti pažeisti dėl to, kad į medžioklės plotų sutvarkymą investavęs naudotojas netektų teisės naudoti medžioklės plotus ir sukurtą infrastruktūrą pagal paskirtį, todėl patirtų nuostolių dėl teisinio reguliavimo pasikeitimo. Žr. į 13 str. 3 d. komiteto formuluotę patobulintame įstatymo projekte Nr. XIIIP-435 (2). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Juozas Olekas, Petras Čimbaras, Valentinas Bukauskas, Juozas Varžgalys, Sergejus Jovaiša, Remigijus Žemaitaitis, Leonard Talmont, Kazys
medžiotojų ir žvejų draugija yra viena iš seniausių visuomeninių organizacijų, ji įkurta 1920 metais, yra Tarptautinės medžiojamųjų gyvūnų ir laukinės gyvosios gamtos išsaugojimo tarybos (CIC) viena iš steigėjų, atstovauja Lietuvą Europos Sąjungos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijoje (FACE). Visuomeninės medžiotojų organizacijos, dalyvaudamos Medžioklės įstatymo numatytose komisijose atlieka nemažą dalį vyriausybės ir savivaldybių institucijoms numatytų funkcijų. Todėl siūlytina nustatyti platesnes Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ir medžiotojų visuomeninėms organizacijoms platesnes teises. Pasiūlymas:
3Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, mMedžiotojų
visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius:
1) teikia institucijoms, priimančioms medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, pasiūlymus dėl šių teisės aktų rengimo ir tobulinimo;
2) dalyvauja šio Įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus;
3) organizuoja asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, stažuotes ir medžiotojų mokymo kursus;
43) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoja medžiotojų selekcininkų, medžioklės trofėjų ekspertų, ekspertų kinologų rengimą ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją;
medžiotojų varžybas, simpoziumus, konferencijas;
6) teikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo.“. Pritarti iš dalies Žr. į komiteto pasiūlytą 5 straipsnio 6 dalies redakciją.
Pasiūlymas:
taip:
„6. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, mMedžiotojų asociacijos
visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius:
1) teikia institucijoms, priimančioms medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, pasiūlymus dėl šių teisės aktų rengimo ir tobulinimo;
2) dalyvauja šio Įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus;
3) organizuoja asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, stažuotes ir medžiotojų mokymo kursus;
43) aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoja medžiotojų selekcininkų, medžioklės trofėjų ekspertų, ekspertų kinologų rengimą ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją;
medžiotojų varžybas, simpoziumus, konferencijas;.“. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr. 599 2017-07-122
aiškinamajame rašte nenurodytos priežastys, dėl kurių Projekto
straipsnio 6 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų dėl medžiotojų visuomeninių organizacijų dalyvavimo komisijų darbe, atstovų į šias komisijas teikimo, taip pat tokių subjektų galimybės teikti siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo. Juk Projekte nesiūloma keisti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad į savivaldybės administracijos direktoriaus sudaromą komisiją medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti skiriami savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos atstovai. Pritarti 3.
Gintautas Kindurys, Zenonas Streikus, Guoda Burokienė (2017-04-06)3
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą lėšos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Tačiau atlikus analizę, paaiškėjo, kad nemažai savivaldybių metai iš metų šių lėšų nepanaudoja. Todėl siūloma nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 70 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai, o 30 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą.“ Tačiau, tai, kad yra savivaldybių, kurios nepanaudoja visų minėtų lėšų, nėra blogybė, kadangi šių lėšų likutis yra keliamas į kitus metus ir gali būti naudojamas tik tai pačiai paskirčiai, t. y. pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymą: „ finansiškai remti žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės), atlyginti vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą, įsigyti kartografinę ir kitą medžiagą, reikalingą pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti“. Taigi, lėšos naudojamos ne tik prevencijos priemonėms, bet ir vilkų padarytos žalos atlyginimui, bei įsigyti kartografinę ir kitą medžiagą, reikalingą pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti.
Todėl natūralu, kad vienais metais šių lėšų reikia mažiau, o kitais gali reikėti žymiai daugiau (jei vilkų padaryta žala yra didesnė, jei prireikia rengti medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektus). Savivaldybės iš anksto šių lėšų poreikio suplanuoti negali, nes neaišku, kokia einamaisiais metais bus vilkų padaryta žala, ar bus pateikta ir kiek pateikta prašymų parengti medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektų. Be to, šių lėšų panaudojimą kasmet kontroliuoja Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo projektu siūloma lengvata žemės savininkams sudaryti savo medžioklės plotą: „Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus“. Taigi įvedus reglamentavimą, kad ne visas
savivaldybės komisijai reikės formuoti naujus medžioklės plotus bei keisti esamų ribas ir tam reikės papildomų lėšų. Todėl įstatymo projekte numatytas lėšų savivaldybėms sumažinimas nuo 70 iki 30 procentų yra nepagrįstas.
Taip drastiškai sumažinus lėšas savivaldybėms, jos neišgalės įgyvendinti įstatymu joms pavestų funkcijų finansuojamų iš lėšų, gautų už medžiojamųjų išteklių naudojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, jog mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitomas: 70 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius – į savivaldybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti, o 30 procentų – į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti. Šis įstatymas nepateiktas keitimui. PASIŪLYMAS:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta,
savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 70 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.“. Pritarti iš dalies Komitetas pritarė Seimo narių Kęstučio Mažeikos, Dainiaus Gaižausko, Andriaus Palionio, Aurimo Gaidžiūno, Audriaus Šimo, Jonas Jaručio pasiūlymui nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 50 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą. 4.
Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Juozas Olekas, Petras Čimbaras, Valentinas Bukauskas, Juozas Varžgalys, Sergejus Jovaiša, Remigijus Žemaitaitis, Leonard Talmont, Kazys Starkevičius, Viktoras Rinkevičius (2017-05-11)3
Savivaldybėms skirta medžioklės plotų naudotojų mokesčių dalis gali tiesiogiai pasiekti miško ir žemės savininkus ir padėti operatyviai spręsti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos ir atlyginimo problemas. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 730 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.“. Pritarti iš dalies Komitetas pritarė Seimo narių Kęstučio Mažeikos, Dainiaus Gaižausko, Andriaus Palionio, Aurimo Gaidžiūno, Audriaus Šimo, Jonas Jaručio pasiūlymui nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 50 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą. 5.
Kęstutis Mažeika, Dainius Gaižauskas, Andrius Palionis, Aurimas Gaidžiūnas, Audrys Šimas, Jonas Jarutis 2017-09-193
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą lėšos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Tačiau atlikus analizę, paaiškėjo, kad nemažai savivaldybių metai iš metų šių lėšų nepanaudoja. Todėl siūloma nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 50 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą. Todėl kartu su keičiamais Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymu siūloma pakeisti ir Lietuvos Respublikos mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įstatymą, kuriame siūloma 3 priedu nustatytus mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifus pagal medžioklės plotų kategorijas padidinti du kartus. Padidinus du kartus tarifus už medžiojamųjų gyvūnų išteklius ir pakeitus jų paskirstymo proporcijas, savivaldybių gaunamų lėšų kiekis nesumažės, o padidės. Siekiant suvienodinti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projekte ir Lietuvos Respublikos mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įstatymo projekte lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo paskirstymo proporciją teikiame šį pasiūlymą. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti ją taip: „3.
Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30
naudojimą.“. Pritarti
Nutarimas Nr. 599 2017-07-123
siūlomos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 procentų (vietoj buvusių 70 procentų) lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, ir palikti šiuo metu nustatytą šių lėšų paskirstymo santykį, nes savivaldybėms, netekusioms tokių lėšų, būtų sunkiau atlikti joms numatytas funkcijas: atlyginti ūkiniams gyvūnams vilkų padarytą žalą (2015 metais atlyginta beveik 113 tūkst. eurų, o
prevencijos priemones šiai žalai išvengti. Kadangi beveik visos lėšos sunaudojamos kompensacijoms išmokėti, lėšų aktyvioms šios žalos prevencijos priemonėms finansuoti nebelieka, todėl siūlymas pakeisti lėšų paskirstymo proporciją yra nepriimtinas.
Pritarti iš dalies Komitetas pritarė Seimo narių Kęstučio Mažeikos, Dainiaus Gaižausko, Andriaus Palionio, Aurimo Gaidžiūno, Audriaus Šimo, Jonas Jaručio pasiūlymui nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 50 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą. 7. Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas 2017-05-044 N
išdėstyti taip: “3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
plotų vienetų sudarymas ir jų ribų keitimas
keičiamos vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų, išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos siūlymu mokslo ir mokymo tikslams arba kai tokie vienetai sudaromi Žemės ūkio ministerijos siūlymu žuvininkystės tvenkinių teritorijose.
Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus ir reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti tvirtina Aplinkos ministerija, vadovaudamasi šiais principais:
1) medžioklės plotų vienetų ribos turi eiti aiškiomis, gerai matomomis vietovėje gamtinėmis (upės, upeliai, ežerai ir griovos ne siauresni kaip 3 m, tvenkiniai, melioracijos grioviai ir kanalai ne siauresni kaip 3 m) arba dirbtinėmis (LR teritorijos siena, valstybinės reikšmės (magistraliniai, krašto, rajoniniai) ir vietinės reikšmės (viešieji ir vidaus) keliai, elektros linijos galingesnės nei 10 kV, kvartalinės linijos platesnės kaip 4 m)) ribomis, gerai matomomis vietovėje, tačiau negali būti nustatomos pamiške; arba kitomis ribomis (natūroje esantys upeliai, griovos, kanalai, melioracijos grioviai siauresni kaip 3 m, menamos vizualinės linijos, jungiančio du objektus), kurių bendras ilgis mažesniojo medžioklės plotų vienetų ribų perimetre negali sudaryti daugiau kaip 5 procentus ir negali būti ilgesnės kaip 500 m tarp dviejų besiribojančių medžioklės plotų vienetų;
2) keliai, geležinkelių ruožai, elektros perdavimo linijos, natūralūs bei dirbtiniai vandens srautai ir kiti panašūs objektai, jeigu jų forma, dydis bei statiniai ar įrenginiai juose netrukdo organizuoti medžioklės, nesuardo medžioklės plotų vienetų vientisumo, tačiau negali būti laikomi išilgine jungtimi tarp atskirų nutolusių medžioklės plotų vieneto dalių.
Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus ir reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti tvirtina Aplinkos ministerija, vadovaudamasi šiais principais:
1) medžioklės plotų vienetų ribos turi eiti aiškiomis, gerai matomomis vietovėje gamtinėmis (upės, upeliai, ežerai ir griovos ne siauresni kaip 3 m, tvenkiniai, melioracijos grioviai ir kanalai ne siauresni kaip 3 m) arba dirbtinėmis (LR teritorijos siena, valstybinės reikšmės (magistraliniai, krašto, rajoniniai) ir vietinės reikšmės (viešieji ir vidaus) keliai, elektros linijos galingesnės nei 10 kV, kvartalinės linijos platesnės kaip 4 m)) ribomis, gerai matomomis vietovėje, tačiau negali būti nustatomos pamiške; arba kitomis ribomis (natūroje esantys upeliai, griovos, kanalai, melioracijos grioviai siauresni kaip 3 m, menamos vizualinės linijos, jungiančio du objektus), kurių bendras ilgis mažesniojo medžioklės plotų vienetų ribų perimetre negali sudaryti daugiau kaip 5 procentus ir negali būti ilgesnės kaip 500 m tarp dviejų besiribojančių medžioklės plotų vienetų;
2) keliai, geležinkelių ruožai, elektros perdavimo linijos, natūralūs bei dirbtiniai vandens srautai ir kiti panašūs objektai, jeigu jų forma, dydis bei statiniai ar įrenginiai juose netrukdo organizuoti medžioklės, nesuardo medžioklės plotų vienetų vientisumo, tačiau negali būti laikomi išilgine jungtimi tarp atskirų nutolusių medžioklės plotų vieneto dalių. Medžioklės plotų vienetų ribos pagal svarbą skirstomos į grupes:
Respublikos siena, geležinkeliai, magistraliniai ir krašto keliai;
regioniniai, vietiniai keliai (atsižvelgus į jų dangą ir plotį), upės, kvartalinės linijos (miško masyvuose didesniuose kaip 1500 ha);
keliai (atsižvelgus į jų dangą ir plotį), upeliai, grioviai, kanalai, griovos, dujotiekio ar naftotiekio trasos, elektros perdavimo linijos galingesnės kaip 10 kV, kvartalinės linijos (masyvuose nuo 300 ha iki 1500 ha);
ribos (iki 500 m).
Medžioklės plotų vienetų ribos privalo atitikti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas ribas. Medžioklės plotų vienetų ribos negali būti nustatomos pamiške, išskyrus atvejus kai pamiške eina I ar II grupės (išskyrus kvartalines linijas) ribos. 2. 4. Medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos šiais atvejais:
1) kai jie sudaromi medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio Įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti;
2) egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais;
3) kai medžioklės plotų vieneto ribas arba teritorijas, kuriose leidžiama medžioti, būtina patikslinti, įsteigus pagal Saugomų teritorijų įstatymą naujas saugomas teritorijas arba pakeitus esamų saugomų teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribas;
4) kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas;
5) egzistuojančių medžioklės plotų vienetų ribos neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. 3. 5. Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti.
Ši komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos organizacijų atstovų. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus tvirtina Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos. 6. Medžioklės plotų vienetų ribas neatitinkančias šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų, tikslina savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, vadovaudamasi šiais principais:
susitarimu.
Nesant tokio susitarimo sprendimą dėl ribų tikslinimo priima medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija;
2) ribos tikslinamos mažesniojo medžioklės plotų vieneto naudai;
vieneto ribas vieno iš medžioklės plotų vieneto naudotojas netenka galimybės patekti iš vienos medžioklės plotų dalies į kitą, taip suardant medžioklės plotų vieneto vientisumą, ribos tikslinamos didesnio medžioklės plotų vieneto naudai;
4) Tikslinant medžioklės plotų vieneto ribas jame esančio miško plotas negali padidėti daugiau kaip:
a) 100 procentų - kai medžioklės plotų vieneto dydis yra nuo 1000 ha - 1500 ha;
b) 50 procentų - kai medžioklės plotų vieneto dydis yra nuo 1500 ha iki 3000;
c) 25 procentais - kai medžioklės plotų vieneto dydis yra 3000 ha ir daugiau;
15 procentų bendro ir miško ploto;
10 procentų bendro ir miško ploto;
7) naujai nustatomos medžioklės plotų vienetų ribos gali būti perkeltos:
a) miško masyve - iki 1500 m;
b) mišrioje teritorijoje (laukai, miškai) - kai miškingumas sudaro ne mažiau 20 procentų teritorijos - iki 2500 m;
c) laukuose - kitos naudmenos sudaro ne daugiau 20 procentų - iki 3000 m;
dalyje nurodytų I ir II grupių medžioklės plotų vienetų ribų. Jei tokios galimybės nėra, ribos keliamos iki artimiausių šio straipsnio 1 dalyje nurodytos III grupės medžioklės plotų vienetų ribų.
Jei tokios galimybės nėra, medžioklės plotų vienetų ribos nustatomos artimiausiomis šio straipsnio
straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų;
dviejų masyvų, kuriuos skiria laukas, nesant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų medžioklės plotų vienetų ribų linijų, medžioklės plotų vienetų ribos nustatomos padalijant lauką po lygiai, išvedus vizualinę liniją, kuri sujungtų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų I, II, III grupių artimiausias ribas. Šios ribos ilgis neribojamas, bet negali viršyti 5 procentų mažesniojo medžioklės plotų vieneto ribų perimetro. 7. Medžioklės plotų vienetų naudotojams susitarus, šio straipsnio 6 dalyje nurodyti reikalavimai netaikomi. 4. 8. Medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo etapai:
1) pasiūlymo medžioklės plotų vienetui sudaryti ar jo riboms pakeisti pateikimas;
2) teisinės informacijos surinkimas ir grafinių bei ekologinių duomenų apie siūlomą sudaryti arba pakeisti medžioklės plotų vienetą parengimas;
3) informacijos apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą paskelbimas šalies bei vietinėje spaudoje;
4) medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto tvirtinimas. 5. 9.
straipsnio 3 5 dalyje nurodytai komisijai teikia:
1) Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos – dėl mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienetų ir profesionalios medžioklės plotų vienetų bei dėl bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų, jeigu yra gautas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas;
2) Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliotos institucijos – dėl medžioklės plotų vienetų žuvininkystės tvenkinių teritorijoje;
3) fiziniai ir juridiniai asmenys – dėl bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų. 6. 10. Medžioklės plotų vienetai gali būti sudaromi ir jų ribos keičiamos šio straipsnio 3 5 dalyje nurodytos komisijos iniciatyva, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 7. 11. Profesionalios medžioklės plotų vienetai bei mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienetai sudaromi teritorijose, kuriose valstybinė žemė sudaro daugiau kaip 50 procentų, ir kitose teritorijose, būtinose keliamiems tikslams įgyvendinti medžioklėtvarkos požiūriu. 8. 12. Žuvininkystės tvenkiniams, kuriuose medžioklė plėtojama ribotai, priskiriami pramoniniai žuvininkystės tvenkiniai, kurių teritorijų sąrašą bei plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip pat kiti žuvininkystės tvenkiniai, kurių vientisas plotas ne mažesnis kaip 150 ha. Šiose teritorijose Žemės ūkio ministerijos siūlymu gali būti sudaromi specialūs medžioklės plotų vienetai, kuriuose žuvininkystės tvenkinių naudotojai Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka reguliuoja žuvilesių paukščių gausą ir medžioja smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus. 9. 13.
vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pasiūlymo sudaryti medžioklės plotų vienetą ar pakeisti jo ribas gavimo parengia preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą, šio projekto dokumentus iškabina viešai prieinamose savivaldybės administracijos patalpose ir apie šio projekto parengimą paskelbia šalies ir vietinėje spaudoje. Suinteresuoti asmenys pastabas dėl parengto preliminaraus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto pateikia komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskelbimo apie šį projektą šalies ir vietinėje spaudoje dienos. Visiems privačios žemės sklypų, kurie patenka į sudaromą medžioklės plotų vienetą, bet nepatenka į šio Įstatymo 7 straipsnio
vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti registruotais laiškais išsiunčia informacinius pranešimus apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą. Informaciniame pranešime privačios žemės sklypo savininkui taip pat nurodomos šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos jo, kaip žemės sklypo savininko, teisės uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype, panaikinti ankstesnį draudimą medžioti arba nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame žemės sklype sąlygas, kuriomis jis gali pasinaudoti medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto rengimo metu arba bet kuriuo metu vėliau, ir pasekmės, kurios pagal šį Įstatymą atsirastų nepasinaudojus šiomis žemės sklypo savininko teisėmis ir jomis pasinaudojus. Žemės sklypo savininkui siunčiamo informacinio pranešimo ir žemės sklypo savininko rašytinio sprendimo pasinaudoti šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytomis teisėmis pavyzdinės formos nustatomos Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatuose.
Jeigu žemės sklypo savininko rašytinio sprendimo pasinaudoti šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytomis teisėmis komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti negauna, laikoma, kad žemės sklypo savininkas neprieštarauja, kad jam priklausančiame žemės sklype bus laikinai medžiojama, ir nepageidauja nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas. Žemės sklypo, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, plotas įskaitomas į medžioklės plotų, patenkančių į medžioklės plotų vienetą, bendrą plotą. Žemės sklypo savininko nustatytas draudimas medžioti jam priklausančiame žemės sklype neturi įtakos medžioklės plotų vieneto vientisumui. 10. 14. Pasibaigus šio straipsnio 9 dalyje nustatytam 3 mėnesių terminui, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 1 mėnesį išnagrinėja gautus suinteresuotų asmenų pasiūlymus, prireikus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą pakeičia ar patikslina ir pateikia jį tvirtinti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Sprendimą dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto patvirtinimo savivaldybės administracijos direktorius priima ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo projekto gavimo. Neatsiejamos tvirtinamo medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto dalys yra medžioklės plotų vieneto planas su pažymėtomis teritorijomis, kuriose medžioti draudžiama pagal šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir priedas, kuriame nustatyti medžioklės plotų dydis ir pasiskirstymas pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis. 11. 15.
teritorijoje, sudarymo projektai rengiami kartu su kitų savivaldybių atitinkamomis komisijomis. Jeigu medžioklės plotų vieneto ribos peržengia vienos savivaldybės ribas, tokio medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas turi būti patvirtintas visose savivaldybėse, į kurių teritoriją jis įsiterpia. 12. 16. Medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto rengimo metu ir vėliau gautus žemės sklypų savininkų sprendimus, nurodytus šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo žemės sklypo savininko sprendimo gavimo perduoda Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų naudotojui, jeigu šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete konkrečiam asmeniui jau yra išduotas. Prieš perduodama žemės sklypo savininko sprendimą, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti kreipiasi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją prašydama pateikti informaciją apie nuosavybės teises į žemės sklypą. Tik įsitikinusi, kad sprendimą pateikė žemės sklypo savininkas arba reikiamus įgaliojimus turintis asmuo, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti sprendimą perduoda Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų naudotojui. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti veiksmus, susijusius su žemės sklypų savininkų sprendimais, nurodytais šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, reglamentuoja Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatai.
Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas žemės sklypo savininko sprendimą, gautą anksčiau, negu yra išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, prideda prie medžioklės plotų naudotojui išduodamo leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Žemės sklypų savininkų sprendimai yra privalomi medžioklės plotų naudotojams, kaip jų laikomasi, kontroliuoja Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Tuo atveju, kai žemės sklypo savininkas pateikia sprendimą nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas jam priklausančiame žemės sklype, medžioklės plotų naudotojas laikinai negali medžioti šiame žemės sklype tol, kol jis su žemės sklypo savininku sudarys rašytinę sutartį, nustatančią papildomas medžiojimo sąlygas, ir ją perduos Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui.“. Atitinkamai buvusius įstatymo projekto 3 – 7 straipsnius laikyti 4 –
Nepritarti tai pasiūlymo daliai, kuria medžioklės plotų vienetų ribų nustatymo ir vientisumo reikalavimai formuluojami įstatyme dėl jų techninio pobūdžio. Siūlytina palikti esamą reguliavimą, kai šiuose techninio pobūdžio reikalavimus nustatyti pavedama aplinkos ministrui. Žr. į komiteto pasiūlytą įstatymo 8 straipsnio pakeitimą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu įstatymo 8 straipsnio pakeitimas ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų
siūlymas arba medžioklės plotų vienetų ribos keičiamos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos iniciatyva, kai tai yra būtina įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies nuostatas;“. 2. Papildyti 8 straipsnio 2 dalį 5 punktu:
„5) kai šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju pateikiamas
šio straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai prašymas sudaryti naują medžioklės plotų vienetą.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus
kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Ši komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų asociacijų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos organizacijų atstovų. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus tvirtina Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos aplinkos ir žemės ūkio ministrai.“
4Pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Medžioklės plotų vienetai gali būti sudaromi ir jų vienetų
ribos keičiamos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos iniciatyva, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti medžioklės plotų vienetų ribos neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus dalies nuostatų. Šiuo atveju medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos.
Jeigu dėl šioje dalyje nurodytos priežasties rengiant medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektus negaunamas medžioklės plotų naudotojų sutikimas pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas nedelsiant, medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas numatomas, kai pasibaigia išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose galiojimas.“
Aurimas Gaidžiūnas 2017-05-04 Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Įstatymo projekto 4 straipsniu siūlomas keisti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, nurodant, kad „Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus“.
Tačiau Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta konkretūs atvejai, kada gali būti Medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos, t. y.:
1) kai jie sudaromi medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio Įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti;
2) egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais;
3) kai medžioklės plotų vieneto ribas arba teritorijas, kuriose leidžiama medžioti, būtina patikslinti, įsteigus pagal Saugomų teritorijų įstatymą naujas saugomas teritorijas arba pakeitus esamų saugomų teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribas;
4) kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas. Taigi, jei žemės savininkai nori formuoti medžioklės plotų vienetą iš jiems priklausiančios žemės, o tam nepritaria esami medžioklės plotų naudotojai, žemės savininkams plotų vienetas net nebus pradėtas formuoti. PASIŪLYMAS:
1Papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu, t. y.
8 straipsnio keitimu: „ 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį papildant ją 5 punktu ir šį punktą išdėstyti taip: „5) kai žemės sklypo ar susisiekiančių sklypų savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, vadovaudamiesi šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis pateikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai prašymą pripažinti jų suformuotą medžioklės ploto vienetą.“
Komitetas pritaria pasiūlymui ir patikslina 8 straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotę. 10. Seimo narys Simonas Gentvilas 2017-04-207
įstatymo Nr. IX-966 pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas), o būtent, 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu siūloma nustatyti, kad atsakomybė dėl neblaivių medžiojančių medžiotojų tektų ne tik asmeniškai jiems, bet ir medžiotojų kolektyvui, kuriame jie medžioja, t. y. medžiotojų būrelis ar klubas netektų leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Toks atsakomybės taikymas perkėlimas kitam subjektui yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pat, siūlomas reglamentavimas sudaro nišą provokacijoms ar nepagrįstiems susidorojimams su niekuo dėtais kitais asmenimis - medžiotojų būreliais ar klubais. Pažymėtina, kad nuo siūlomos sankcijos nukenčia ne tik juridinis asmuo būrelis ar klubas, bet ir kiti asmenys, tų būrelių ar klubų nariai. Iš to seka, kad didesnes neigiamas atsakomybės pasekmes patiria ne pažeidėjai, o kiti, jokių pažeidimų nepadarę asmenys. Teisinė atsakomybė – tai teisės pažeidėjui daromas poveikis, pasireiškiantis pažeidėjo antivisuomeninio poelgio smerkimu ir teisinių sankcijų taikymu, dėl kurio pažeidimo padarymu kaltas asmuo patiria nepalankių moralinio, asmeninio, turtinio, fizinio, organizacinio pobūdžio padarinių.
Todėl teisinės atsakomybės perkėlimo našta kitiems asmenims prieštarauja pačiam atsakomybės individualumo, tikslingumo ir teisingumo principams. Teisinės atsakomybės pagrindas yra teisės pažeidimo padarymo faktas. Pagal siūlomą reglamentavimą, nėra aišku už kokį pažeidimą taikoma atsakomybė – teisių suvaržymas, apribojimas – būreliui ar klubui, nes pažeidimo sudėties požymiai yra apibrėžiami tik fiziniam asmeniui, kuris medžioja neblaivus. Teisės pažeidėjas žino, kad daro teisės uždraustus veiksmus ir sąmoningai priešina savo valią valstybės valiai. Tai yra, veikia priešingai teisei ir kaltai. Teisinės atsakomybės subjektas – kaltas teisės pažeidimo padarymu asmuo, tačiau būrelis ar klubas jokiu būdu negali būti laikomas kaltu, nes jo valia nebuvo nukreipta veikti priešingai teisei. Pasiūlymas:
Nekeisti 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir jį išdėstyti taip:
„1) nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų
teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas;”
Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Juozas Olekas, Petras Čimbaras, Valentinas Bukauskas, Juozas Varžgalys, Sergejus Jovaiša, Remigijus Žemaitaitis, Leonard Talmont, Kazys Starkevičius, Viktoras Rinkevičius (2017-05-11)7
Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete medžioklės plotų naudotojams panaikinimas, kai medžioklės plotų naudotojas šiurkščiai pažeidžia įstatymą ar kai medžioklės plotų naudotojo narys ar nariai ne mažiau kaip du kartus per vienerius metus nubaudžiamas už medžiojimą, kai tai daro neblaivus yra nepagrįstai griežta sankcija.
Siūlomas teisinis reguliavimas sukurtų situacija, kai už vienų narių nusižengimus taikomos sankcijos nepagrįstai apribotų kitų narių teises. Tokiu būdu būtų pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, poveikio priemonių taikymo teisingumo ir proporcingumo principai. Todėl siūlytina atsisakyti Įstatymo projekte numatomų poveikio priemonių. Pasiūlymas:
3Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnį, tikslintina Projekto 3 straipsnyje dėstomame Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „juridinio asmens narys“. Pritarti
13Seimo nariai Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Juozas Olekas, Petras Čimbaras, Valentinas Bukauskas, Juozas Varžgalys, Sergejus Jovaiša, Remigijus Žemaitaitis, Leonard Talmont, Kazys Starkevičius, Viktoras Rinkevičius (2017-05-11)
1 (N) Argumentai: Teikiami pasiūlymai sukuria palankesnes sąlygas plačiam ratui smulkiųjų žemės ir miško savininkų realizuoti medžiojimo teisę ir numato aiškesnę naujų medžioklės ploto vienetų formavimo tvarką, garantuojančią atsakingą medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Pasiūlymas:
1Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1.
Privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 70 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos.“. Pritarti iš dalies Nepritarti tai pasiūlymo daliai, kuria reikalaujama priverstinai tapti medžiotojų asociacijos nariu, taip pat kuria mažinamas žemės plotas, reikalaujamas valdyti nuosavybės teise, kad būtų galima medžioti kartu su medžioklės plotų naudotoju. Žr. į komiteto 13 str. 1 d. pakeitimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą
ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomos žemės plotui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti) sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl privačios žemės sklypo savininkui skiriamų sumedžioti gyvūnų skaičiaus nustatymo tvarkos, dėl tiesioginių ir proporcingų medžioklės plotų naudotojo išlaidų, susijusių su medžiojamosios gyvūnijos apsauga, medžioklės plotų priežiūra ir medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu, kompensavimo tvarkos, dėl medžioklės dokumentų išdavimo privačios žemės sklypo savininkui ir jų grąžinimo, dėl kitų medžioklės organizavimo tvarkos reikalavimų vykdymo. Medžioklės plotų naudotojas per 30 dienų nuo privačios žemės savininko prašymo gavimo dienos privalo parengti šioje dalyje numatytos sutarties projektą ir pasiūlymą ją sudaryti pateikit privačios žemės sklypo savininkui.
Nesudaręs šioje dalyje numatytos sutarties privačios žemės sklypo savininkas medžioti negali tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos.“
straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta: „Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.“ Žodis „keleto“ yra klaidinantis, nes galima suprasti, kad jau iš keliasdešimt sklypų formuoti medžioklės ploto vienetą jau negalima. PASIŪLYMAS:
Išbraukti žodį „keleto“ kaip perteklinį ir pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui, kaip fiziniam asmeniui, arba savininkų įsteigtam juridiniam asmeniui – medžiotojų būreliui arba klubui – pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus gali būti išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso.“. Pritarti iš dalies Žr. į komiteto pasiūlytą 13 str. 3 d. formuluotę patobulintame įstatymo projekte Nr. XIIIP-435 (2), kuriame komitetas išdėsto šią dalį nauja redakcija (žodžio „keleto“ nelieka). 15. Seimo nariai Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Juozas Olekas, Petras Čimbaras, Valentinas Bukauskas, Juozas Varžgalys, Sergejus Jovaiša, Remigijus Žemaitaitis, Leonard Talmont,
straipsnio 3 dalią ir ją išdėstyti taip: „3.
Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, ne mažesnių nei
didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininko ar savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame ne mažiau nei 30 proc. bendro ploto sudarytų miškasdaugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui, kaip fiziniam asmeniui, arba savininkų įsteigtam juridiniam asmeniui – medžiotojų būreliui arba klubui – pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus gali būti išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso.“. Nepritarti Keliamas neįmanomas įvykdyti reikalavimas, kad medžioklės plotų vienetas būtų formuojamas tik iš didesnių kaip 100 ha sklypų, kurie turi būti susisiekiantys. Be to, reikalavimas užtikrinti ne mažiau kaip 30 proc. miško nuo bendro ploto gali būti neįvykdomas nedidelio miškingumo savivaldybėse. Žr. į komiteto pasiūlytą 13 str. 3 d. formuluotę patobulintame įstatymo projekte Nr. XIIIP-435 (2). 16. Seimo narys
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti ją taip: „3.
Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininko ar savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame ne mažiau nei 20 proc. bendro ploto sudarytų miškas daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui, kaip fiziniam asmeniui, arba savininkų įsteigtam juridiniam asmeniui – medžiotojų būreliui arba klubui – pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus gali būti išduotas išduodamas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso.“. Nepritarti Reikalavimas užtikrinti ne mažiau kaip 20 proc. miško nuo bendro ploto gali būti neįvykdomas nedidelio miškingumo savivaldybėse. Žr. į komiteto pasiūlytą 13 str. 3 d. formuluotę patobulintame įstatymo projekte Nr. XIIIP-435 (2). 17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr. 599 2017-07-128
4.
599 2017-07-128
medžiotojų klubo ar būrelio, kurio savininkams (pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme vartojama formuluotė „asociacijos nariai“) priklausytų ne mažiau nei 70 procentų ploto, suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas galėtų būti pripažįstamas atitinkantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, tačiau vartojama loginė jungtis „arba“ verčia manyti, kad tokiam juridiniam asmeniui nustatoma visiškai atskira elgesio taisyklė ir jam apskritai nebūtų taikomos nuostatos dėl mažiausio medžioklės ploto dydžio. Be to, asmenų lygybės principo požiūriu pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių kitokį teisinį reguliavimą siūloma nustatyti tik minėto juridinio asmens įsteigimui (tai yra nenurodyta, kodėl tokio reguliavimo nesiūloma nustatyti ir atskiriems fiziniams asmenims). Pritarti
Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Juozas Olekas, Petras Čimbaras, Valentinas Bukauskas, Juozas Varžgalys, Sergejus Jovaiša, Remigijus Žemaitaitis, Leonard Talmont, Kazys
reikalavimai teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos nariams yra kokybiško komisijos darbo garantas, todėl siūlytina nustatyti kvalifikacinius reikalavimus komisijos nariams. Pasiūlymas:
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti ją taip:
„3. Medžioklės egzaminą organizuoja ir teisę medžioti suteikia
Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija. Už laikomą Medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Į komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar 5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse.“. Nepritarti Egzaminas bus laikomas kompiuteriu. 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr. 599 2017-07-129
teisėkūros praktiką, svarbu, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme būtų nurodyta pati institucijų teikiama paslauga, tačiau nuostata, kad turi būti mokama rinkliava, neprivaloma, todėl Projekto 5 straipsnyje dėstoma Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostata, kad už laikomą medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava, laikytina pertekline. Pritarti :
Nutarimas Nr. 599 2017-07-129
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. SV-S-159 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 9 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-435 (toliau – Projektas) ir pateikti šiuos siūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
medžioklės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 8 punkto pakeitimus, atitinkamai persvarstytinos /tikslintinos ir Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos. Pritarti 21.
Andrius Palionis Artūras Skardžius Juozas Olekas Petras Čimbaras Valentinas Bukauskas Juozas Varžgalys Sergejus Jovaiša Remigijus Žemaitaitis Leonard Talmont Kazys Starkevičius Viktoras Rinkevičius (2017-05-11)10
Visuomeninės medžiotojų organizacijos turi ilgametę patirtį ugdyti savo narių saugaus elgesio medžioklėse įgūdžius, todėl racionalu išnaudoti jų potencialą ir šių įgūdžių kontrolei. Pasiūlymas:
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Medžiotojų mokymas 1. Asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, medžiotojų mokymo kursus rengia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, ir biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos. 2. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos mMedžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas mokymo programas ir tvarką ruošia medžiotojus selekcininkus, medžioklės trofėjų ekspertus, ekspertus kinologus ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją.“. 3. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje ir šaudymo įgūdžių ugdymą ir reguliarų tų žinių ir įgūdžių egzaminavimą.“. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo neišskirti iš medžiotojų asociacijų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „610 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
medžiotojų sąvadas
egzaminui, medžiotojų mokymo kursus rengia medžiotojų asociacijos visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, ir biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos. 2.
2Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija,
kitos mMedžiotojų asociacijos visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos pagal Aplinkos ministerijos aplinkos ministro patvirtintas mokymo programas ir tvarką ruošia medžiotojus selekcininkus, medžioklės trofėjų ekspertus, ekspertus kinologus ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją. 3. Informacija apie teisės medžioti asmenims suteikimą, medžiotojams suteiktas kvalifikacijas, skirtas nuobaudas arba teisės medžioti asmenims panaikinimą ir medžiotojo bilieto paėmimą kaupiama medžiotojų sąvade. Jį tvarko ir duomenų pateikimo šiam sąvadui bei sąvade sukauptos informacijos teikimo Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijoms bei kitoms institucijoms tvarką nustato Aplinkos ministerija. 3. Medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje ir šaudymo įgūdžių ugdymą ir reguliarų žinių ir įgūdžių patikrinimą.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-09-20 Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento,
2017-09-203
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. kovo 20 d. išvados Nr. XIIIP-436 5 pastabą, komitetas siūlo išbraukti žodžius ,,Lietuvos Respublika“. Pasiūlymas: ,,1. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti ją taip: „3.
Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 50 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.“. Pritarti
2017-10-25 pritarti iniciatorių pateiktam Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr.XIIIP-435) ir Kaimo reikalų komiteto išvadai bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos
2017-10-253
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Komitetas siūlo atsisakyti Projekto 2 straipsnyje siūlomos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 procentų (vietoj buvusių 70 procentų) lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.
Siūloma palikti šiuo metu nustatytą šių lėšų paskirstymo santykį, nes savivaldybėms, netekusioms tokių lėšų, būtų sunkiau atlikti joms numatytas funkcijas: atlyginti ūkiniams gyvūnams vilkų padarytą žalą ir finansuoti įgyvendinamas prevencijos priemones šiai žalai išvengti. Kadangi beveik visos lėšos sunaudojamos kompensacijoms išmokėti, lėšų aktyvioms šios žalos prevencijos priemonėms finansuoti nebelieka, todėl siūlymas pakeisti lėšų paskirstymo proporciją yra nepriimtinas Pasiūlymas: ,,Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti ją taip: „3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti.
Prevencijos priemonėms, kuriomis miško savininkai, valdytojai ir naudotojai siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės) Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms finansuoti turi būti skiriama ne mažiau kaip 70 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.“. Nepritarti Komitetas pritarė Seimo narių Kęstučio Mažeikos, Dainiaus Gaižausko, Andriaus Palionio, Aurimo Gaidžiūno, Audriaus Šimo, Jonas Jaručio pasiūlymui nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 50 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2, 5, 6, 8, 9, 10 11, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-435 (2) ir jo lyginamąjį variantą. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-11-152
11 23.
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) sudaro arba paveda Aplinkos apsaugos departamentoui
sudaryti teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas:“. Pritarti
2017-11-155 N
Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu, kuris numatytų naujai sudarytam medžioklės plotų vienetui privalomai parengti medžioklėtvarkos projektą. Pasiūlymas:
Papildyti 9 straipsnį 2 dalimi:
„2. Šio Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju sudarytam
naujam medžioklės plotų vienetui medžioklėtvarkos projektas turi būti parengtas per vienus metus nuo sprendimo sudaryti naują medžioklės plotų vienetą priėmimo. Parengus medžioklėtvarkos projektą, tikslinamos medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sąlygos, nurodytos pagal šio Įstatymo
išteklius medžioklės plotų vienete.“
2017-11-156 N
Taip pat dėl teisinio aiškumo papildome įstatymo projektą nauju 6 straipsniu, kuris numatytų, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius išduodamas be konkurso medžiotojams – žemės savininkams, kuriems sudaromas naujas medžioklės plotų vienetas. Pasiūlymas:
Papildyti 10 straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„4) leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės
plotų vienete išduodamas medžiotojui ar grupės medžiotojų įsteigtam juridiniam asmeniui šio Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytu naujo medžioklės plotų vieneto sudarymo atveju.“ Atitinkamai buvusius įstatymo projekto 5-10 straipsnius laikyti 7-12 straipsniais. Papildyti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO NR. IX-966 2, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS“
Pritarti 4.
Aplinkos apsaugos komitetas 2017-11-159
įstatymo 14 straipsnio pakeitimus. Pasiūlymas:
taip:
„3. Medžioklės egzaminą organizuoja ir teisę
medžioti suteikia Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos. Į komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar 5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse.“
taip:
„4. Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija:
1) Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoda medžiotojų bilietus;
2) šio Įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytais atvejais panaikina asmenims suteiktą teisę medžioti ir aplinkos ministro nustatyta tvarka paima medžiotojo bilietą.“
galios 14 straipsnio 6 dalies 2 punktą. „2) kasmet per medžiotojų visuomeninę organizaciją, vienijančią medžiotojų klubus ir būrelius, pateikti patikslintą informaciją medžiotojų sąvadui;“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Asmenys, turintys užsienio šalyse išduotus analogiškus medžiotojo bilietui dokumentus, turi šio straipsnio 5 ir
negyvenantys užsieniečiai neprivalo vykdyti šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytos pareigos kasmet pateikti patikslintą informaciją medžiotojų sąvadui.“
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0,
susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-435 (2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė