Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 6 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas planuojant ir organizuojant socialines paslaugas, kontroliuojant bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę, taip pat planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4347(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 6 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas planuojant ir organizuojant socialines paslaugas, kontroliuojant bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę, taip pat – planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas, ir išlaikymas ir bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
Papildymo 25¹ ir 25² straipsniais ir 8, 13, 19¹, 34, 36 STRAIPSNIų BEI šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 papildymo 25¹ir 25² straipsniais ir 8, 13, 19¹, 34, 36 straipsnių bei šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533
abu kartu – Įstatymų projektai) tikslas – gerinti socialinės priežiūros kokybę ir prieinamumą, atsižvelgiant į gyventojų poreikius; efektyviau vykdyti socialinių paslaugų planavimą, organizavimą ir teikimą. Įstatymų projektų uždaviniai:
užtikrinti socialinės priežiūros kokybę, nustatyti bendrus jos teikimo reikalavimus, reglamentuoti ir įtvirtinti socialinės priežiūros akreditavimą;
2) perduoti savivaldybėms akredituotos vaikų dienos socialinės priežiūros (vaikų dienos centrų) finansavimą (iš valstybės biudžeto dotacijų ir savivaldybių biudžetų lėšų). Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
Vyriausybės programos“, 68 punkte nurodyta, kad „mūsų ilgalaikė vizija – Lietuva, kurios regionuose yra patogios gyvenimo sąlygos, aukštą gyvenimo kokybę užtikrinanti infrastruktūra, teikiamos aukštos kokybės socialinės paslaugos <...>“. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – SPĮ) 13 straipsnio 6 dalyje apsiribojama deklaratyvia nuostata, kad savivaldybė kontroliuoja jos teritorijoje teikiamų bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.
Tačiau praktika rodo, kad socialinės priežiūros kokybė yra nepakankama, ją teikia įvairūs subjektai – biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra pati savivaldybė, nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) ir privatus sektorius. Socialinės priežiūros teikimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, tačiau Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ministerija) organizuoja projektų atrankos konkursus teikiamai socialinei priežiūrai (vaikų dienos socialinei priežiūrai) finansuoti. Kasmet paraiškas finansuoti vaikų dienos socialinę priežiūrą ministerijai pateikia daugiau nei 350 pareiškėjų. Dėl sudėtingų ir ilgai užtrunkančių procedūrų (paraiškų vertinimas, ekspertų paslaugų pirkimas) neužtikrinamas nuolatinis ir tęstinis šias paslaugas teikiančių įstaigų finansavimas, kvalifikuotų specialistų įdarbinimas, todėl neužtikrinamas paslaugos prieinamumas, tęstinumas ir kokybė. Savivaldybės nežino visų savo teritorijoje veikiančių socialinės priežiūros teikėjų, todėl negali užtikrinti jų teikiamos socialinės priežiūros kokybės. Socialinės priežiūros licencijavimas SPĮ numatytas tik kaip galima socialinės globos paslaugų, kurių kokybės kontrolę vykdo Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SPPD), alternatyva. Licencijuojamos kompleksines paslaugas teikiančios socialinės globos įstaigos. Tuo tarpu socialinė priežiūra yra nesudėtinga socialinė paslauga, kuriai teikti ne visais atvejais reikalinga infrastruktūra (pvz., pagalbos į namus paslaugos). Socialines paslaugas, jų turinį pagal atskiras socialinių paslaugų rūšis apibrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas Socialinių paslaugų katalogas.
Rekomendaciniai vaikų dienos socialinės priežiūros reikalavimai nustatyti socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, tačiau savivaldybės jais nesinaudoja kaip įrankiu socialinės priežiūros kokybei vertinti. Įstatymų projektais siekiama sukurti vienodą visose savivaldybėse socialinės priežiūros akreditavimo sistemą, kuri padėtų savivaldybėms kontroliuoti socialinę priežiūrą teikiančias socialinių paslaugų įstaigas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis SPĮ 2 straipsnio 10 dalimi, socialinių paslaugų įstaiga laikoma ne tik socialines paslaugas teikianti įtaiga (pvz., socialinių paslaugų centras, krizių centras ir pan.), bet ir visuomeninė organizacija (bendruomenė ir kt.). Savivaldybė su socialinės priežiūros teikėjais pasirašys socialinės priežiūros teikimo ir finansavimo sutartis, todėl ne tik žinos savo teritorijoje veikiančias socialinę priežiūrą teikiančias socialinių paslaugų įstaigas, bet ir turės visus akredituotos socialinės priežiūros teikėjus registruoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (toliau – SPIS). Socialinių paslaugų įstaiga galės teikti akredituotą socialinę priežiūrą (pvz., vaikų dienos socialinė priežiūra, pagalba į namus ir kt.), o socialinės priežiūros gavėjas (globėjas, rūpintojas) ar teisėtas jo atstovas turės galimybę pasirinkti jos teikėją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pabrėžiant, jog savivaldybės yra atsakingos už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą, būtina imtis veiksmų savivaldybių, akredituojančių socialinę priežiūrą, atsakomybei už socialinės priežiūros kokybę stiprinti ir paslaugų prieinamumui didinti. Įstatymų projektai bei socialinės priežiūros paslaugų akreditavimo modelis, jo alternatyvos aptarti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr.
A1-45 patvirtinto veiklos projekto „Socialinės priežiūros paslaugų finansavimo sistemos tobulinimas“ komandoje, kurią sudaro ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, savivaldybių bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. Teikiamiems projektams buvo pritarta. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo ministerija, vykdydama veiklos projektą „Socialinės priežiūros paslaugų finansavimo sistemos tobulinimas“. Įstatymų projektus parengė ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vyresnioji patarėja Almira Gecevičiūtė (tel. 8 706 68 141, el. p. [email protected]) ir vyriausioji specialistė Dalia Filipavičiūtė (tel. 8 706 68 265, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad savarankiškajai (Konstitucijos ir įstatymų priskirtai) savivaldybių funkcijai priskiriamas socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su NVO. SPĮ 13 straipsnio
teritorijos gyventojams užtikrinimą – planuoja ir organizuoja socialines paslaugas, kontroliuoja bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.
Savivaldybė organizuoja socialinių paslaugų asmenims (šeimoms) teikimą – inicijuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą (SPĮ 13 straipsnio 4 dalies 1 punktas), pagal nustatytą asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį skiria socialines paslaugas asmeniui (šeimai) (SPĮ 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka perka socialines paslaugas savo teritorijos gyventojams (SPĮ 13 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Socialinei priežiūrai priskiriamos: pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo (šeimos paramos centrų, paramos šeimai tarnybų, vaikų dienos centrų ir kitų dienos centrų teikiamos paslaugos), apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose, laikino apnakvindinimo, intensyvios krizių įveikimo pagalbos, psichosocialinės pagalbos, apgyvendinimo nakvynės namuose ir krizių centruose, pagalbos globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įvaikintojams ir šeimynų dalyviams, apgyvendinimo apsaugotame būste paslaugos. Šias paslaugas teikia apie 550 socialinių paslaugų įstaigų, jas gauna apie 75 tūkst. asmenų (šeimų). Šiuo metu rekomendacinio pobūdžio reikalavimai ar paslaugų teikimo rekomendacijos yra nustatyti visoms socialinės priežiūros paslaugoms, išskyrus apgyvendinimą krizių centre ir intensyvios krizių įveikimo pagalbos teikimą. Socialinės paslaugos finansuojamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų, socialinių paslaugų įstaigų lėšų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, užsienio fondų, paramos (aukų), asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas ir kitų lėšų.
Bendrosios socialinės paslaugos ir socialinė priežiūra senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia, socialinę riziką patiriantiems vaikams, socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims ir jų šeimoms finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų. Socialinė priežiūra šeimoms finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų. Savivaldybės socialines paslaugas savo teritorijos gyventojams perka viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Savivaldybės tiesiogiai finansuoja tik trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą teikiančias socialinės globos įstaigas, kurias savivaldybės nustatyta tvarka pasirenka pats socialinės globos gavėjas (globėjas, rūpintojas, kiti teisėti asmens atstovai) ar kurias globėjais (rūpintojais) teisės aktų nustatyta tvarka paskiria teismas ar savivaldybės administracijos direktorius. Be to, savivaldybės tiesiogiai finansuoja socialinių paslaugų įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar globos įstaigos dalininkė (savininkė) yra pati savivaldybė. Ministerija, įgyvendindama valstybės socialinių paslaugų programas ir projektus, taip pat finansuoja konkurso būdu atrinktus projektus, kuriuos įgyvendinant teikiama ir socialinė priežiūra (pvz., nuo 2002 m. organizuojami projektų atrankos konkursai vaikų dienos socialinei priežiūrai finansuoti, projektų vertinimą atlieka SPPD ir ekspertai, sutartis su konkursą laimėjusiais pareiškėjais pasirašo SPPD). Savivaldybės mažai dalyvauja šiame procese ir dažnai net neprisideda prie vaikų dienos centrų finansavimo. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte Nr.
ministro nustatyta tvarka akredituoti socialinių paslaugų įstaigų teikiamą socialinę priežiūrą, informaciją apie šias įstaigas teikti SPIS, sudaryti galimybes savivaldybėms tiesiogiai finansuoti licencijuotas socialinių paslaugų įstaigas ir akredituotą socialinę priežiūrą teikiančias socialinių paslaugų įstaigas, nustatyti esminius socialinės priežiūros akreditavimo reikalavimus ir tai, kad vaikų dienos socialinė priežiūra finansuojama ne tik iš savivaldybių biudžeto, bet ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Socialinę priežiūrą akredituoti siūloma etapais: pirmajame etape, nuo 2020 m. liepos 1 d., siūloma pradėti akredituoti vaikų dienos socialinę priežiūrą. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. vaikų dienos socialinę priežiūrą teikiančios įstaigos bus finansuojamos pagal Vaikų dienos centrų veiklos projektų atrankos konkurso 2020–2021 metais nuostatus. Nuo 2021 m. sausio 1 d. vaikų dienos socialinei priežiūrai finansuoti į savivaldybių biudžetus bus pervestos vaikų dienos centrų veiklos projektams finansuoti skirtos lėšos – 5,3 mln. Eur. Kitos socialinę priežiūrą teikiančios įstaigos turės galimybę pasirengti akreditavimo procedūrai ir, įgijusios teisę teikti akredituotą socialinę priežiūrą, ją teiks nuo 2022 m. sausio 1 d. Įstatymo projektu Nr. 1 numatoma suteikti teisę teikti akredituotą socialinę priežiūrą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus reikalavimus patalpoms (jeigu paslaugai teiktibūtinos patalpos) ir personalo išsilavinimui atitinkančioms įstaigoms, pageidaujančioms teikti akredituotą socialinę priežiūrą. Numatoma, kad teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą bus išduodama 3 metams ir pratęsiama 3 metų laikotarpiui.
Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai socialinei priežiūrai nėra susiję su higienos normomis, reikalavimais aplinkai ir kt., akreditavimo procedūra bus paprastesnė nei licencijavimo. Teisė teikti akredituotą socialinę priežiūra bus suteikiama terminuotai, kad savivaldybės periodiškai peržiūrėtų socialinę priežiūrą teikiančių įstaigų atitiktį socialinės priežiūros paslaugų teikimo reikalavimams. Akredituotą socialinę priežiūrą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos įgis teisę gauti finansavimą iš savivaldybių biudžetų lėšų, pasirašydamos paslaugų teikimo sutartis su savivaldybėmis. Įstatymo projekte Nr. 1 sąvoka „socialinę riziką patiriantis vaikas“ suvienodinta su galiojančiame SPĮ vartojama sąvoka. Kadangi likusių be tėvų globos vaikų ir socialinę riziką patiriančių vaikų priežiūrą, globą, globėjo skyrimą ir apgyvendinimą šeimoje, šeimynoje ar globos institucijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, socialinės globos poreikio nustatymo likusiam be tėvų globos vaikui ar socialinę riziką patiriančiam vaikui metodikos tapo nebeaktualios, todėl jas siūloma išbraukti iš SPĮ. Taip pat SPĮ 36 straipsnio 2 dalyje siūloma išbraukti socialinės rizikos suaugusio asmens socialinės globos poreikio nustatymo metodiką, nes socialines paslaugas reglamentuojančiuose teisės aktuose teikti socialinę globą asmenims, patiriantiems socialinę riziką, išskyrus trumpalaikę globą psichologinės bei socialinės reabilitacijos įstaigose asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, nenumatyta. Praktikoje asmenys, priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų, kreipiasi tiesiai į psichologinės bei socialinės reabilitacijos įstaigas ir priimami atsižvelgiant į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kad asmuo serga priklausomybės liga, o savivaldybės sprendimas dėl socialinės globos skyrimo tokiu atveju nepriimamas.
Todėl nustatyti socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens socialinės globos poreikį nebeaktualu. Atsižvelgiant į tai, kad socialinė priežiūra šeimoms, vaikų dienos socialinė priežiūra yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, tikslinamas šių paslaugų finansavimo šaltinis (finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams). Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma patikslinti savarankiškosios savivaldybių funkcijos formuluotę – ji suderinta su SPĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta savivaldybių kompetencija socialinių paslaugų srityje. Priėmus siūlomus pakeitimus:
1) nustačius, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka socialinę priežiūrą akredituos ir jos teikimo kokybės kontrolę vykdys savivaldybės, bus užtikrinta teikiamos socialinės priežiūros kokybė;
2) bus nustatyti vienodi reikalavimai socialinių paslaugų įstaigoms, teikiančioms akredituotą socialinę priežiūrą;
3) bus supaprastintas licencijuotų socialinės globos įstaigų ir akredituotą socialinę priežiūrą teikiančių socialinių paslaugų įstaigų finansavimo mechanizmas, taip pat padidintas socialinės priežiūros prieinamumas asmeniui sudarant galimybę pasirinkti socialinę priežiūrą teikiančią akredituotą socialinių paslaugų įstaigą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus ir poįstatyminius teisės aktus, dalis dabar finansuojamų vaikų dienos centrų gali neatitikti akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimų. 6.
priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Įstatymo projekto Nr. 1 antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizika nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 2 nenumatoma reguliuoti Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymo projekto Nr. 2 antikorupcinis vertinimas neatliktas. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslo subjektai, teikiantys socialinę priežiūrą, turės tokias pačias galimybes teikti akredituotą socialinę priežiūrą ir gauti jai finansavimą iš savivaldybių, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų socialinių paslaugų programoms ir projektams įgyvendinti, kaip ir socialines paslaugas teikiančios biudžetinės įstaigos. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Be kartu su Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamo Įstatymo projekto Nr. 2, kitų įstatymų priimti nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.
reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2020 m. birželio 30 d. turės priimti Įstatymo projekto Nr. 1 įgyvendinamuosius teisės aktus (Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašą ir socialinės priežiūros teikimo reikalavimus), patikslinti Specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų apskaičiavimo metodiką. Taip pat bus keičiama Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 „Dėl Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Įstatymo projekte Nr. 1 numatyta, kad socialinė priežiūra gali būti finansuojama ne tik iš savivaldybių biudžetų, bet ir iš valstybės biudžeto bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Iš valstybės biudžeto lėšų socialinei priežiūrai vaikams finansuoti 2020–2021 m. numatyta skirti po 5,3 mln. Eur. Šias lėšas numatoma pervesti savivaldybių biudžetams kaip valstybės biudžeto dotacijas. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, SPPD nereikės kasmet vertinti projektų ir pasirašyti sutarčių su projektų vykdytojais (pvz., vien vaikų dienos centrų finansavimo projektų teikėjų 2019 m. buvo daugiau nei 300), todėl sumažės administracinė našta. Vaikų dienos socialinės priežiūros projektų administravimo išlaidos sudaro 96,4 tūkst.
Eur per metus, iš jų: Vaikų dienos centrų veiklos projektų atrankos komisijos bei darbuotojo, atsakingo už vaikų dienos centrų programą, atlygis už darbą – 18,6 tūkst. Eur per metus, SPPD administravimo ir projektų vertinimo išlaidos sudaro 77,8 tūkst. Eur per metus. Sutaupyta administravimo lėšų dalis galės būti skirta SPPD Socialinių paslaugų įstatyme nustatytai funkcijai – teikti metodinę pagalbą socialinės priežiūros kokybės kontrolės klausimais – stiprinti. Savivaldybėms nereikės organizuoti projektų atrankos konkursų ar rengti finansavimo programų, todėl socialinei priežiūrai akredituoti galės būti panaudojami tie patys žmogiškieji ištekliai. Numatomos administravimo išlaidos – 285 tūkst. Eur per metus. Savivaldybėms bus sudarytos galimybės skirti socialinę priežiūrą tiesiogiai pagal asmenų poreikius, jos galės akredituotą socialinę priežiūrą teikiančioms socialinių paslaugų įstaigoms pervesti lėšas ir vykdyti įstatymu pavestą socialinės priežiūros teikimo kontrolę. Atlikus administracinės naštos ūkio subjektams vertinimą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 4 patvirtintą Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodiką, nustatyta, kad administracinė našta akredituotą socialinę priežiūrą teikiančioms įstaigoms bus nežymi (pažyma pridedama). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „socialinės paslaugos“, „socialinės priežiūros akreditavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Būtina skelbti anglų ir rusų kalbomis.
2019-12-19
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
punkto nuostatas tarpusavyje derinti su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 papildymo 25¹ ir 25²straipsniais ir 8, 13, 19¹, 34, 36 straipsnių bei šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4346 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-4346)
paslaugų įstaigų teikiamą socialinę priežiūrą akredituoja savivaldybė. 2. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. gruodžio
plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2626, kuriame naujai yra apibrėžiama sąvoka ,,nevyriausybinė organizacija“. Įvertinus šios sąvokos turinį ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, socialines paslaugas gali teikti bet kuris juridinis asmuo ar kita organizacija, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 12 punkte vietoj žodžių ,,bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis“ įrašyti žodžius ,,bendradarbiavimas su socialinių paslaugų įstaigomis“ arba šių žodžių atsisakyti. 3. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 12 punkte po žodžių ,,taip pat“ brautinas brūkšnys. 4. Atsižvelgiant į tai, kad šiame projekte nėra numatyta jo įsigaliojimo datos, jis įsigalios nuo paskelbimo Teisės aktų registre. Tačiau šis projektas yra lydimasis Projekto Nr.
XIIIP-4346, kurio įsigaliojimas numatytas 2020 m. liepos 1 d., todėl tinkamam šio įstatymo projekto inkorporavimui į teisės sistemą, reikėtų nustatyti vienodą šio ir nurodyto projekto įsigaliojimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2020-05-14
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
2020-04-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Tomas Tomilinas, Seimo narys; Eitvydas Bingelis, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras; Daina Urbonaitienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja; Almira Gecevičiūtė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vyresnioji patarėja; Audronė Vareikytė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-191 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
punkto nuostatas tarpusavyje derinti su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 papildymo 25¹ ir 25²straipsniais ir 8, 13, 19¹, 34, 36 straipsnių bei šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4346 (toliau – Projektas Nr.
XIIIP-4346) 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, kurioje numatyta, kad socialinių paslaugų įstaigų teikiamą socialinę priežiūrą akredituoja savivaldybė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2626, kuriame naujai yra apibrėžiama sąvoka ,,nevyriausybinė organizacija“. Įvertinus šios sąvokos turinį ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, socialines paslaugas gali teikti bet kuris juridinis asmuo ar kita organizacija, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 12 punkte vietoj žodžių ,,bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis“ įrašyti žodžius ,,bendradarbiavimas su socialinių paslaugų įstaigomis“ arba šių žodžių atsisakyti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
žodžių ,,taip pat“ brautinas brūkšnys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
4Atsižvelgiant į tai, kad šiame projekte nėra numatyta jo įsigaliojimo datos,
jis įsigalios nuo paskelbimo Teisės aktų registre. Tačiau šis projektas yra lydimasis Projekto Nr. XIIIP-4346, kurio įsigaliojimas numatytas 2020 m. liepos 1 d., todėl tinkamam šio įstatymo projekto inkorporavimui į teisės sistemą, reikėtų nustatyti vienodą šio ir nurodyto projekto įsigaliojimo datą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
savivaldybių asociacija, 2020-02-07 Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Jūsų raštu, kuriame prašoma pateikti komitetui išvadą dėl Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 papildymo ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektų. Projektuose numatoma nuo 2021 m. sausio mėn. keisti Vaikų dienos centrų finansavimo modelį, t.y. vaikų dienos centrų projektų finansavimui skirtas valstybės biudžeto lėšas (5.3 mln. Eur) iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžeto perduoti savivaldybėms. Projektuose taip pat reglamentuojama, kad savivaldybės turės akredituoti socialinės priežiūros įstaigas. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija iš esmės pritaria projektams. Manome. kad vaikų dienos centrų finansavimas iš vieno šaltinio (savivaldybių) bus veiksmingesnis nei buvo iki šiol. Savivaldybės galės tiesiogiai finansuoti socialinės globos priežiūros paslaugas sudarydamos sutartis su akredituojamomis socialinių paslaugų įstaigomis. 2. Pažymime, kad kol kas nėra parengto nei šių paslaugų akreditavimo tvarkos projekto, nei akreditavimui būtinų reikalavimų atskiroms socialinės priežiūros paslaugų rūšims, nei patikslintos specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų apskaičiavimo metodikos. Todėl negalime įvertinti, kiek papildomų lėšų reikės naujos akreditavimo funkcijos vykdymui, neaišku, kiek laiko užtruks akreditavimo procedūros ir kt. Įvertinant tai, kad socialinės priežiūros paslaugų poreikis nuolat auga, ir tai, kad socialinių paslaugų įstaigomis bus laikomos ne tik paslaugas teikiančios įstaigos (pvz. krizių centras, nakvynės namai ir kt.), bet ir visuomeninės organizacijos (pvz. bendruomenės), manytina, kad akreditavimui gauti pareiškėjų skaičius bus didelis ir kasmet turės tendenciją didėti.
Akreditavimo procedūroms vykdyti ir jas administruoti savivaldybėms turi būti skiriamos administravimo lėšos, todėl nesuprantamas aiškinamojo rašto 12 p. teiginys, kad „Sutaupyta administravimo lėšų dalis galės būti skirta Socialinių paslaugų priežiūros departamentui – teikti metodinę pagalbą socialinės priežiūros kokybės kontrolės funkcijai stiprinti.“ Atkreipiame dėmesį, kad socialinės priežiūros paslaugų kokybę savivaldybės tikrina jau daugelį metų, turi sukaupusios didelę patirtį, todėl departamento metodinė pagalba nėra būtina. Pritarti
pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4347 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Kindurys. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė, tel. 239 6363
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2020-05-04
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė padėjėjos R. Liekienė, I. Žukauskaitė, kviestieji asmenys: E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyr. patarėja vaikų klausimais, V. Toleikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja, A. Gecevičiūtė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vyr. patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas), 2019-12-191 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo 6 straipsnio 12 punkto nuostatas tarpusavyje derinti su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 papildymo 25¹ ir 25²straipsniais ir 8, 13, 19¹, 34, 36 straipsnių bei šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4346 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-4346) 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, kurioje numatyta, kad socialinių paslaugų įstaigų teikiamą socialinę priežiūrą akredituoja savivaldybė. Nepritarti.
Nepritarti. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 12 punkto formuluotė derinama su Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 13 straipsnio 1 dalimi, kurioje jau nustatyta ir šiuo metu galiojanti savivaldybėms funkcija kontroliuoti bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Socialinės priežiūros akreditacija yra tik įrankis kaip savivaldybės įgyvendins nustatytą funkciją, todėl atskirai ją įrašant būtų susiaurintas 13 straipsnio 1 dalies įgyvendinimas. 1.2 Teisės departamentas,
m. gruodžio 5 d. priėmė Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2626, kuriame naujai yra apibrėžiama sąvoka ,,nevyriausybinė organizacija“. Įvertinus šios sąvokos turinį ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, socialines paslaugas gali teikti bet kuris juridinis asmuo ar kita organizacija, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 12 punkte vietoj žodžių ,,bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis“ įrašyti žodžius ,,bendradarbiavimas su socialinių paslaugų įstaigomis“ arba šių žodžių atsisakyti. Pritarti. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12) socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas planuojant ir
organizuojant socialines paslaugas, kontroliuojant bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę, taip pat – socialinių paslaugų įstaigų steigimas, ir išlaikymas ir bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis;“. 1.3 Teisės departamentas,
pasiūlymą aukščiau lentelėje. 1.4 Teisės departamentas, 2019-12-192 N 4.
Atsižvelgiant į tai, kad šiame projekte nėra numatyta jo įsigaliojimo datos, jis įsigalios nuo paskelbimo Teisės aktų registre. Tačiau šis projektas yra lydimasis Projekto Nr. XIIIP-4346, kurio įsigaliojimas numatytas 2020 m. liepos 1 d., todėl tinkamam šio įstatymo projekto inkorporavimui į teisės sistemą, reikėtų nustatyti vienodą šio ir nurodyto projekto įsigaliojimo datą. Pritarti. Pasiūlymas. Papildyti įstatymo projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Lietuvos savivaldybių asociacijos 2020-02-07 raštas aptartas Komiteto išvadoje dėl Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 papildymo 25¹ ir 25² straipsniais ir 8, 13, 19¹, 34, 36 straipsnių bei šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4346. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-04-15 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4347 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjas: Rimantas Jonas Dagys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Patarėja A. Dolmantienė