Projekto lyginamasis variantas
2,
2019 m. d. Nr. Vilnius
ją išdėstyti taip:
„14¹. Ministro valdymo srities įstaiga – Vyriausybei pavaldi ir (arba) ministrui
atskaitinga ir (arba) pavaldi įstaiga, veikianti ministro valdymo srityje, išskyrus įstaigas, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais.“
taip:
„16. Programa – strateginio ir (arba) metinio veiklos plano, parengto
pagal Vyriausybės patvirtintą Strateginio planavimo valdymo metodiką, dalis, skirta Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždaviniams ir (arba) asignavimų valdytojo strateginiam tikslui tęstinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Viena valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programa gali įgyvendinti vieną nacionalinę plėtros programą ar jos dalį ir yra priskiriama vienai valstybės veiklos sričiai. Vienai valstybės veiklos sričiai gali būti priskiriamos kelios vieno valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programos. Programos kurios asignavimai finansiniai šaltiniai gali būti planuojami iš:
1) konkrečios konkreti valstybės biudžeto arba savivaldybės biudžeto pajamų dalies dalis, kurios panaudojimo apimtis ir paskirtis nurodyta įstatyme, Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime;
finansinės paramos ir kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšas, ir
(arba) savivaldybių biudžetų lėšų lėšos;
3Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme (toliau – Fiskalinės drausmės įstatymas), Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (toliau – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme (toliau – Valstybės skolos įstatymas), Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme.“
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, šis įstatymas, Fiskalinės drausmės įstatymas, Seimo statutas, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, Strateginio valdymo įstatymas, atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, Vyriausybės patvirtintos biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės ir kiti biudžeto pajamų gavimą ir programų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai.“
Papildyti Įstatymą 14¹straipsniu: „14¹ straipsnis. Valstybės veiklos sritys
įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, asignavimai tvirtinami Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Kai asignavimų valdytojas yra ministras arba jo įgaliotas asmuo, jo vadovaujamai įstaigai tvirtinami asignavimai gali būti priskiriami kelioms valstybės veiklos sritims pagal ministrui pavestas valdymo sritis. 2.
biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodomi valstybės veiklos srityse siekiami pagrindiniai Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai, jų vertinimo rodikliai, jų artimiausio ankstesnio laikotarpio faktinės reikšmės ir tvirtinamos atitinkamais biudžetiniais metais siektinos rodiklių reikšmės, kurių atitinkamoje valstybės veiklos srityje siekia ministerijos ir ministrų valdymo sričių įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, jeigu tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams. 3. Valstybės veiklos sritis ir joms priskirtas įstaigas, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija (iki šios strategijos įsigaliojimo dienos – Seimo patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija), Nacionalinės pažangos programa Nacionaliniu pažangos planu, nacionalinėmis plėtros programomis, kitais Seimo ir Vyriausybės patvirtintais planavimo dokumentais, šiuo Įstatymu, Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, Fiskalinės drausmės įstatymu, šalies vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijumi, Europos Sąjungos finansinės paramos strateginiais dokumentais, asignavimų valdytojų strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės patvirtintais valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų preliminariais pagrindiniais rodikliais, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis ir programų sąmatų projektais.“
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) bendra valstybės biudžeto asignavimų suma, jų paskirstymas pagal valstybės veiklos sritis ir asignavimų valdytojus programoms įgyvendinti. Asignavimai skiriami išlaidoms, iš jų –darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti. , išskyrus Žvalgybos institucijoms ir valstybines aukštąsias mokyklas valstybinėms aukštosioms mokykloms, kurioms asignavimai išlaidoms skiriami neišskiriant iš jų darbo užmokesčio;“. 6 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Metams pasibaigus, asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžios biudžetinės įstaigos ir kiti subjektai disponuojamose sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, išskyrus politinėms partijoms paskirstytus valstybės biudžeto asignavimus, Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme apibrėžtoms skatinamosioms finansinėms priemonėms, kai fondų fondas nesteigiamas, įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti pagal finansavimo sutartis, kurių šalys yra atitinkami asignavimų valdytojai, skatinamųjų finansinių priemonių ir (arba) fondų fondų valdytojai ir (arba) Finansų ministerija, pervestas biudžeto lėšas ir nepanaudotas įmokėtas šio Įstatymo
atsižvelgiant į šio Įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, grąžina ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos:“. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 1 ir 2 dalis, 3 straipsnį, 5 straipsnį, 6 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3 straipsnis ir 5 straipsnis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant 2021 metų ir vėlesnių metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, 2021–2023 metų ir vėlesnių metų strateginius veiklos planus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2,
2020 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį 14¹ dalimi:
„14¹. Ministro valdymo srities įstaiga – Vyriausybei pavaldi ir (arba) ministrui
atskaitinga ir (arba) pavaldi įstaiga, veikianti ministro valdymo srityje, išskyrus įstaigas, kurių nepriklausomumas atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais.“
2Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Programa – strateginio ir (arba) metinio veiklos plano, parengto
pagal Vyriausybės patvirtintą Strateginio planavimo valdymo metodiką, dalis, skirta Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždaviniams ir (arba) asignavimų valdytojo strateginiam tikslui tęstinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Viena valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programa gali įgyvendinti vieną nacionalinę plėtros programą ar jos dalį ir yra priskiriama vienai valstybės veiklos sričiai. Vienai valstybės veiklos sričiai gali būti priskiriamos kelios vieno valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programos. Programos kurios asignavimai finansiniai šaltiniai gali būti planuojami iš:
1) konkrečios konkreti valstybės biudžeto arba savivaldybės biudžeto pajamų dalies dalis, kurios panaudojimo apimtis ir paskirtis nurodyta įstatyme, Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime;
finansinės paramos ir kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšas, ir
(arba) savivaldybių biudžetų lėšų lėšos;
3Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme (toliau
Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme (toliau – Valstybės skolos įstatymas), Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme.“
išdėstyti taip:
„1) naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos
įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, Strateginio valdymo įstatyme arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, programoms vykdyti;“. 2. Papildyti įstatymo 5 straipsnį 3 dalimi. „3. Karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, valstybės mastu paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti valstybės karinės gynybos ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus, asignavimų valdytojas gali savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti skirtus asignavimus, jeigu jų skyrimas lemtų teigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą, paskirstyti kitiems subjektams, kuriems galimybė gauti biudžeto lėšų numatyta Vyriausybės nutarimuose.“
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, šis įstatymas, Fiskalinės drausmės įstatymas, Seimo statutas, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, Strateginio valdymo įstatymas, atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, Vyriausybės patvirtintos biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės ir kiti biudžeto pajamų gavimą ir programų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 14¹straipsniu: „14¹ straipsnis. Valstybės veiklos sritys
veiklos sričių ir joms priskirtų įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, asignavimai tvirtinami atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Kai asignavimų valdytojas yra ministras arba jo įgaliotas asmuo, jo vadovaujamai įstaigai tvirtinami asignavimai gali būti priskiriami kelioms valstybės veiklos sritims pagal ministrui pavestas valdymo sritis. 2.
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodomi valstybės veiklos srityse siekiami pagrindiniai Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai, jų vertinimo rodikliai, šių rodiklių artimiausio paskesnio laikotarpio faktinės reikšmės ir tvirtinamos atitinkamais biudžetiniais metais siektinos rodiklių reikšmės, kurių atitinkamoje valstybės veiklos srityje siekia ministerijos ir ministrų valdymo sričių įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, jeigu tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams. 3. Valstybės veiklos sritims priskirtas įstaigas, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija (iki šios strategijos įsigaliojimo dienos – Seimo patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija), Nacionalinės pažangos programa Nacionaliniu pažangos planu, nacionalinėmis plėtros programomis, kitais Seimo ir Vyriausybės patvirtintais planavimo dokumentais, šiuo Įstatymu, Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, Fiskalinės drausmės įstatymu, šalies vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijumi, Europos Sąjungos finansinės paramos strateginiais dokumentais, asignavimų valdytojų strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės patvirtintais valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų preliminariais pagrindiniais rodikliais, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis ir programų sąmatų projektais.“
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) bendra valstybės biudžeto asignavimų suma, jų paskirstymas pagal valstybės veiklos sritis ir asignavimų valdytojus programoms įgyvendinti. Asignavimai skiriami išlaidoms, iš jų –darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti. , išskyrus Žvalgybos institucijoms ir valstybines aukštąsias mokyklas valstybinėms aukštosioms mokykloms, kurioms asignavimai išlaidoms skiriami neišskiriant iš jų darbo užmokesčio;“. 7 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Metams pasibaigus, asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžios biudžetinės įstaigos ir kiti subjektai disponuojamose sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, išskyrus politinėms partijoms paskirstytus valstybės biudžeto asignavimus, Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme apibrėžtoms skatinamosioms finansinėms priemonėms, kai fondų fondas nesteigiamas, įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti pagal finansavimo sutartis, kurių šalys yra atitinkami asignavimų valdytojai, skatinamųjų finansinių priemonių ir (arba) fondų fondų valdytojai ir (arba) Finansų ministerija, pervestas biudžeto lėšas ir nepanaudotas įmokėtas šio Įstatymo
atsižvelgiant į šio Įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, grąžina ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos:
2) savivaldybės biudžeto lėšas pervesdami į savivaldybės iždo sąskaitą.“ 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m.
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant 2022 metų ir vėlesnių metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, 2022–2024 metų ir vėlesnių metų strateginius veiklos planus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu teikia komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
aiškinamasis raštas
projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo (toliau – SVĮ) projektas ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, keliamus tikslus. Vienas iš Septynioliktosios Vyriausybės siekių yra strateginė lyderystė ir kompetencija valstybės valdyme. Todėl Septynioliktosios Vyriausybės programoje yra numatyta, kad siekiant efektyvaus ir mažiau kainuojančio viešojo valdymo ir toliau bus nuosekliai tobulinama strateginio planavimo, programinio biudžeto ir atskaitomybės sistema, iš valstybės ir savivaldybių įstaigų reikalaujama atlikti veiklos rezultatų stebėseną ir vertinimus. Įgyvendinant šį siekį, Septynioliktosios Vyriausybės programos įgyvendinimo plane yra numatytas konkretus 3.1.5 darbas: „Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarka, didinant orientaciją į rezultatus ir užtikrinant finansinį tvarumą“. Šio darbo įgyvendinimui yra numatyta sukurti naują strateginio planavimo dokumentų sistemos modelį, sudarantį sąlygas integruoti strateginio, regioninio ir teritorinio planavimo procesus. SVĮ projektas yra įgyvendinant minėtą pertvarką parengtas teisės akto projektas, įtvirtinantis naują strateginio valdymo modelį. Pažymėtina, kad siekiant suderinti Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas su SVĮ projekto nuostatomis parengtas ir kartu teikiamas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr.
I-430 2, 8, 17, 18, 32, 35 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – BSĮ projektas), kurio pagrindinis tikslas – aiškiai ir visuomenei priimtinu būdu atskleisti, kokiose valstybės veiklos srityse veikia valstybės institucijos, finansuojamos iš valstybės biudžeto, ir kiek kiekvienai valstybės veiklos sričiai numatoma skirti valstybės biudžeto asignavimų atitinkamais biudžetiniais metais. SVĮ projektu ir susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektais siekiama įgyvendinti Septynioliktosios Vyriausybės programoje prisiimtus įsipareigojimus
SVĮ projektą ir susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus parengė Vyriausybės kanceliarija ir Finansų ministerija, kurios yra atsakingos už strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo sistemos pertvarkos įgyvendinimą. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu strateginio planavimo sistemą reglamentuoja Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (toliau – Strateginio planavimo metodika). Pažymėtina, kad Strateginio planavimo metodika netaikoma Seimui, todėl Vyriausybė neturi galių sukurti ir išlaikyti bendrą nacionalinę strateginio planavimo sistemą. Pavyzdžiui, ministerijos, rengdamos planavimo dokumentus, dažnai vadovaujasi Seimo patvirtintais teisės aktais, kurie neretai neatitinka Vyriausybės patvirtintos strateginio planavimo metodikos.
Todėl šiandien nacionaliniame lygmenyje turime apie 290 galiojančių planavimo dokumentų, visi jie turi savo tikslus, uždavinius ir vertinimo kriterijus (bendras vertinimo kriterijų skaičius – apie 1 800). Dėl neaiškių tarpusavio sąsajų tarp skirtingų planavimo dokumentų ir per didelio vertinimo kriterijaus skaičiaus tampa neįmanoma šalies mastu atlikti bendrą strateginių tikslų pasiekimo stebėseną ir užtikrinti tinkamą jų įgyvendinimą skirtinguose lygmenyse. Be to, Strateginio planavimo metodika netaikoma Regionų plėtros taryboms ir savivaldybėms, todėl ji neapima regioninio ir vietos savivaldos planavimo procesų, kuriuos reglamentuoja atskiri teisės aktai – Regioninės plėtros įstatymas ir Vietos savivaldos įstatymas. Būtent dėl to turime neefektyvius planavimo procesus (šie procesai vienas kitą dubliuoja, uždeda didelę administracinę naštą ir nesukuria laukiamos naudos). Tas pats pasakytina apie teritorinio planavimo procesus, kuriuos šiuo metu reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, todėl jie vykdomi greta kitų planavimo procesų, nors praktiškai jie turi būti susieti ir vienas kitą papildyti, o ne dubliuoti ar net kartais prieštarauti vienas kitam. Neefektyvi planavimo sistema lemia strateginių tikslų ir lėšų panaudojimo stebėsenos neefektyvumą. Stebėsenos duomenys per mažai naudojami sprendimų priėmimo procese, o sąsajos tarp strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo procesų yra gana formalios. Pavyzdžiui, priimant sprendimus dėl valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo retai kada atsižvelgiama į faktinius veiklos rezultatus, o planuojami pasiekti rezultatai naudojami tik papildomam lėšų poreikiui pagrįsti, nevertinant galimų alternatyvų, lėšų panaudojimo efektyvumo ir tinkamumo.
Šiuo metu tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas rengiamas instituciniu principu, valstybės biudžeto išlaidos paskirstomos asignavimų valdytojams, todėl tvirtinant valstybės biudžetą nėra nustatoma, kokioms valstybės veiklos sritims kokios asignavimų sumos skiriamos. Tai apsunkina šios informacijos palyginamumą tarp biudžetinių metų, neprisideda prie aiškesnio valstybės biudžeto lėšų panaudojimo atskleidimo visuomenei. Taip pat Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme biudžeto išlaidos šiuo metu nėra siejamos su valstybės siekiamais tikslais, vertinimo rodikliais. Informacija apie siekiamus tikslus, rodiklius pagal asignavimų valdytojus atskleidžiama papildomoje biudžeto projekto medžiagoje. Ši informacija yra detalesnė (2019 metais informacija pateikta pagal 91 asignavimų valdytojo siekiamus tikslus), bet visgi neapibendrina atitinkamais biudžetiniais metais planuojamų pasiekti pagrindinių valstybės strateginių tikslų. Į BSĮ projekte siūlomas nustatyti valstybės veiklos sritis iš dalies panaši funkcinė klasifikacija, tačiau ji parengta statistikos tikslais (pagal ją atsiskaitoma Eurostatui) ir nėra pakankama informacijai apie valstybės biudžeto išlaidas pagal valstybės veiklos sritis atskleisti, nes funkcinei klasifikacijai išlaidos priskiriamos pagal asignavimų valdytojų vykdomą veiklą (-as), o ne pagal valstybės veiklos sritį, kurioje asignavimų valdytojas veikia. Naudojantis tik 10 pagrindinių valstybės funkcijų, detaliai neatskleidžiama ir valstybės veiklos specifika. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Įgyvendinant strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo sistemos pertvarką ir taip siekiant spręsti sistemines problemas, SVĮ projekte siūloma įtvirtinti naują planavimo dokumentų sistemos modelį, sudarantį sąlygas integruoti nacionalinio, teritorinio, regioninio ir vietos savivaldos planavimo procesus, išgryninti planavimo dokumentų tarpusavio sąsajas ir įtaką lėšų planavimui, įtvirtinti strateginio valdymo sistemos dalyvius, jų teises ir pareigas, taip pat nustatyti strateginio valdymo valdysenos (planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už juos) nuostatas. Taip siekiama sumažinti planavimo dokumentų ir juose nustatomų strateginių tikslų ir vertinimo kriterijų (rodiklių) skaičių, sukurti efektyvesnę planavimo ir stebėsenos sistemą, taip pat sustiprinti strateginio valdymo ir valstybės biudžeto sudarymo sistemų sąsajas. Tikimasi, kad visa tai padės užtikrinti ilgalaikę ir darnią valstybės pažangą ir efektyvų valdžios sektoriaus finansų planavimą ir panaudojimą, vadovaujantis įrodymais grįsto ir į rezultatus orientuoto valdymo principais. Atsižvelgiant į tai, SVĮ projekte visų pirma siūloma įvesti strateginio valdymo sistemai svarbias sąvokas, apibrėžti poveikio, rezultato, veiklos efektyvumo, produkto rodiklių, strateginio tikslo, pažangos veiklos, pažangos uždavinio, pažangos priemonės, pažangos lėšų, tęstinės veiklos, tęstinės veiklos uždavinio, tęstinės veiklos priemonės ir lėšų ir kt. sąvokas. Atkreiptinas dėmesys, kad veiklos efektyvumo rodiklis, SVĮ projekte apibrėžiamas kaip kiekybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojamas strateginio valdymo sistemos dalyvio atliekamų funkcijų efektyvumas, bus naudojamas strateginiuose veiklos planuose biudžeto asignavimų valdytojų programų priemonių, skirtų institucijų valdymui, vertinimui.
Pažymėtina, kad SVĮ projekte pažangos veikla apibrėžiama kaip konkrečiu apibrėžtu laikotarpiu vykdoma veikla, skirta sukurti naujam produktui ar geresnėms sąlygoms tęstinei veiklai vykdyti, įgyvendinant strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, o pažangos lėšos – finansiniai ištekliai, skirti Nacionaliniame pažangos plane nustatytų strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimui finansuoti planavimo dokumentuose nustatytu laikotarpiu, galintys apimti ir turto įsigijimo išlaidas ir darbo užmokesčio, jei tam reikalingi papildomi žmogiškieji ištekliai, ir kitas, reikalingas strateginių tikslų ir pažangos uždavinių įgyvendinimui. Pažangos veikla yra bendra sąvoka, apimanti veiklą (t. y. ir pažangos priemones, projektus, veiksmus), vykdomą įgyvendinant pažangos uždavinius ir strateginius tikslus. Pažangos priemonė kryptingas valstybės veiksmų rinkinys, nustatant tam tikro strateginio tikslo ir pažangos uždavinio įgyvendinimo būdą. Pažangos priemonė gali jungti kelis projektus. Projekto sąvoka SVĮ projekte pasirinkta artima tarptautinėje praktikoje vartojamai ir bendrai suvokiamai sąvokai: projektas – laikina, aiškią pradžią ir pabaigą bei ribotus išteklius turinti pažangos veikla, skirta naujam produktui sukurti, siekiant įgyvendinti pažangos priemonę. Pavyzdžiui, Strateginio valdymo sistemos sukūrimas gali būti pažangos priemonė, kurią sudaro kelios pažangos veiklos: Strateginio valdymo įstatymo parengimas, strateginio valdymo metodikos parengimas, Strateginio valdymo informacinės sistemos (toliau – SVIS) sukūrimas. Pastarajai veiklai reikalingos pažangos lėšos. Kai tik SVIS bus sukurta, pažangos veikla bus baigta.
SVIS palaikymas, neesminiai atnaujinimai, aptarnavimas ir naudojimasis ja bus tęstinė veikla, SVĮ projekte apibrėžiama kaip institucijos veikla, įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuri tiesiogiai neįgyvendina strateginių tikslų, tačiau prisideda prie jų įgyvendinimo, ir tam skiriamos lėšos bus tęstinės lėšos, skirtos minėtai veiklai vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad SVĮ projekte vartojamas žodis „produktas“ reiškia ir produktą, paslaugą ir bet kokį kitą veiklos rezultatą (medžiagą, įrangą, informacinį ar intelektinį produktą). Į SVĮ projektą įtraukta projektinio valdymo sąvoka, kuri apibrėžiama strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklos organizavimo forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane. Pažymėtina, kad projektai gali būti labai skirtingi ir turiniu, ir apimtimi – tai investicinės veiklos, teisinio reguliavimo iniciatyvos, struktūrinių reformų ir viešojo sektoriaus pertvarkų iniciatyvos, todėl jų valdymas taip pat nebus vienodas. Planuojama, kad projektinis valdymas bus taikomas Vyriausybės ar atskirų ministrų išskirtiems svarbiausiems projektams, įtrauktiems į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą. Projektinio valdymo tvarką nustatys Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys, kad SVĮ projektas nereglamentuoja asignavimų valdytojų tęstinės veiklos, privačių institucijų, mokinių, studentų ir kitų vykdomų projektų, kurie neįgyvendina nacionalinių plėtros programų priemonių. SVĮ projekte nustatyti strateginio valdymo sistemos principai (darnumo ir integralumo, veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus, įrodymais grįsto valdymo, efektyvumo ir finansinio tvarumo, bendradarbiavimo, atvirumo ir įtraukimo, lyčių lygybės), kurie būtų bendrai taikomi visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams.
Siekiant aiškiau apibrėžti planavimo dokumentų tipus, jų tarpusavio sąsajas ir įtaką lėšų planavimui, SVĮ projekte siūloma nustatyti strateginio, programavimo ir veiklos lygmens planavimo dokumentus. Strateginio lygmens dokumentai skirti nustatyti ilgalaikėms valstybės vystymosi kryptims, 10 metų ar ilgesnio laikotarpio strateginiams tikslams ir pažangos uždaviniams bei poveikio rodikliams, be to, valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptims ir teritorijų naudojimo funkciniams prioritetams (žr. priedą Nr.1 Strateginio valdymo sistemos planavimo dokumentų schema) Strateginiame lygmenyje siūloma rengti šiuos planavimo dokumentus:
1) Valstybės pažangos strategija (esamas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas vadovaujantis Strateginio planavimo metodika; priėmus SVĮ, liktų galioti Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 patvirtinta valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“. Šiame planavimo dokumente nustatomos valstybės vystymosi kryptys siekiamai socialinės, ekonominės ir aplinkos būklei užtikrinti);
2) Nacionalinio saugumo strategija (esamas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu; priėmus SVĮ, liktų galioti Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija. Šiame planavimo dokumente nustatomos valstybės vystymosi kryptys siekiamai saugumo būklei užtikrinti);
3) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija (naujas planavimo dokumento tipas, kuriuo siekiama atskirti du skirtingus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rengimo etapus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio
teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus, o vadovaudamasi to paties įstatymo
jos dalies bendruosius planus. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės teritorijos bendrasis planas privalo būti parengtas pagal Seimo nustatytas valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus. Atsižvelgiant į tai, SVĮ projekte siūloma nustatyti, kad Seimo nustatomos valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptys ir teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai būtų tvirtintiname naujo tipo planavimo dokumente – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijoje. Priėmus SVĮ, būtų rengiama ir Seimo nutarimu tvirtinama nauja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Taip pat svarbu paminėti, kad kartu su SVĮ projektu teikiamas Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma integruoti naują planavimo dokumento tipą – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją);
4) Nacionalinės darbotvarkės (naujas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktus ir (arba) kitus prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintus valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetus, ilgalaikius uždavinius.
Šio tipo dokumentas jungia kelias valstybės veiklos sritis ir nustato ilgesnės nei 10 metų trukmės strateginius tikslus, pažangos uždavinius ir poveikio rodiklius, prireikus – kitus elementus, privalomus pagal ES teisės aktus ir (ar) kitus tarptautinius įsipareigojimus ir yra įgyvendinamas per Nacionalinį pažangos planą, nacionalines plėtros programas bei strateginius veiklos planus. Priėmus SVĮ numatoma siūlyti rengti Nacionalinę kovos su korupcija darbotvarkę, kuri pakeistų šiuo metu esamą ilgalaikę valstybinę saugumo stiprinimo programą – Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metų programą. Taip pat numatoma, kad galėtų būti rengiama nacionalinė aplinkos apsaugos darbotvarkė ir klimato kaitos valdymo politikai skirta nacionalinė darbotvarkė. Siūloma, kad Nacionalines darbotvarkes tvirtintų Seimas);
5) Nacionalinių darbotvarkių planai (naujas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas jeigu tai numato nacionalinės darbotvarkės ir skirtas nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui. Šio tipo planavimo dokumente planuojamos nacionalinėse darbotvarkėse numatytų pažangos uždavinių įgyvendinimą užtikrinančios pažangos priemonės ir (arba) tęstinės veiklos priemonės, taip pat ir kiti elementai, privalomi pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus.
Šie dokumentai būtų įgyvendinami per Nacionalinį pažangos planą, nacionalines plėtros programas ir strateginius veiklos planus. Nacionalinės darbotvarkės stebėsena planuojama vykdyti šiame dokumente nustatyta tvarka. Pvz., numatoma, kad stebint priemonių įgyvendinimo rodiklius, atsižvelgus į nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus rekomendacijas bus sudaryta galimybė tikslinti priemones ir rodiklius. Šis planavimo dokumento tipas į planavimo dokumentų sistemą įtrauktas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvai, kaip ir kitos ES valstybėms narėms ES ar tarptautiniu lygiu numatyta pareiga parengti konkrečius planavimo dokumentus ir periodiškai (numatytu dažnumu) juos atnaujinti. Be to, ES reglamentais ir direktyvomis nustatyti labai konkretūs ir aiškūs reikalavimai tam tikrų planavimo dokumentų turiniui (pvz. Direktyvoje (ES) 2016/2284 ar 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013), o neparengus reikalingų planavimo dokumentų ar netinkamai juos parengus, prieš Lietuvą būtų pradėtos ES teisės pažeidimų procedūros ir grėstų finansinės baudos. 6) Nacionalinis pažangos planas (toliau
Dokumento pavadinimas tikslinamas, siekiant suvienodinti Vyriausybės tvirtinamų dviejų strateginio lygmens planavimo dokumentų pavadinimuose vartojamas sąvokas (Nacionalinis pažangos planas ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas) – taip siekiama atskleisti, kad jie atitinka tą patį planavimo lygmenį. Tačiau pažymėtina, kad NPP taptų pagrindiniu dokumentu, kuriame būtų nustatyti visų sektorių 10 metų plėtros strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai. Tai yra ir Nacionalinės pažangos strategijos, ir Nacionalinio saugumo strategijos, ir nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimas kas 10 metų būtų planuojamas Nacionaliniame pažangos plane. Priėmus SVĮ, būtų rengiamas ir Vyriausybės nutarimu tvirtinamas naujas 2021–2030 m. nacionalinis pažangos planas, nes šiuo metu galiojanti 2014–2020 m. nacionalinė pažangos programa galioja iki 2020 m. pabaigos);
7) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (esamas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu. Priėmus SVĮ, bus rengiamas ir Vyriausybės nutarimu tvirtinamas naujas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, nes šiuo metu galiojantis planas galioja iki 2020 m. pabaigos). Programavimo lygmens dokumentai skirti nustatyti būdams, kaip bus įgyvendinami strateginio lygmens dokumentai. Programavimo lygmens dokumentai yra nacionaliniai (Vyriausybės programa, Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas, nacionalinės plėtros programos), regioniniai (regionų plėtros planai) ir savivaldybių (savivaldybių strateginiai plėtros planai ir savivaldybių bendrieji planai).
Programavimo lygmenyje siūloma rengti šiuos planavimo dokumentus:
1) Nacionalinės plėtros programos (naujas planavimo dokumento tipas, kuris būtų rengiamas siekiant įgyvendinti Nacionalinį pažangos planą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą. Nors Strateginio planavimo metodikoje yra nustatytos Vyriausybės tvirtinamos plėtros programos, tačiau SVĮ projekte siūloma nustatyti kitokį nacionalinių plėtros programų turinį, nei šiuo metu reglamentuoja Strateginio planavimo metodika. Strateginio planavimo metodikoje nustatyta, kad plėtros programose nustatomi atskirų sektorių plėtros tikslai ir uždaviniai. Tuo tarpu SVĮ projekte siūloma, kad plėtros programose būtų nustatomos valstybės mastu vykdomos pažangos priemonės, preliminarios joms įgyvendinti skirtos pažangos lėšos, skirtos NPP nustatytiems pažangos uždaviniams įgyvendinti, ir kiti elementai, privalomi pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys, kad viena nacionalinė plėtros programa gali būti rengiama ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai remiantis Biudžeto sandaros įstatymu. Visos nacionalinės plėtros programos sudaro nacionalinių plėtros programų portfelį). Nacionalines plėtros programas rengiančios institucijos pasirenka kurio tipo nacionalinę plėtros programą rengia, atsižvelgdamos į valstybės valdymo sritį, kurioje jos veikia, reglamentuojančius teisės aktus. Nacionalinės plėtros programos gali būti 3 tipų:
a) plėtros programos (naujas planavimo dokumento tipas, kuris būtų rengiamas 4–10 metų laikotarpiui.
Siekiant įgyvendinti NPP nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, jose nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, jų įgyvendinimui reikalingos pažangos lėšos, rezultato rodikliai);
b) ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos (esamas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. SVĮ siūloma derinant su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu keisti esamas ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas pritaikant nacionalinių plėtros programų rengimui keliamus reikalavimus ir tokiu būdu išvengiant būtinybės rengti ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų įgyvendinimo dokumentus. Kadangi šios programos skirtos nacionaliniam saugumui užtikrinti, jas tvirtintų Seimas. Planuojama, kad bus rengiamos dvi tokio tipo programos: Krašto apsaugos sistemos plėtros programa ir Viešojo saugumo plėtros programa);
c) regionų plėtros programa (naujas planavimo dokumento tipas, kurį siūloma rengti NPP nustatytiems pažangos uždaviniams, dėl kurių sprendimai priimami regionų lygiu, įgyvendinti.
Dėl to regionų plėtros programa skiriasi savo turiniu nuo plėtros programų ir ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų ir joje nėra nustatomos konkrečios pažangos priemonės NPP nustatytiems pažangos uždaviniams įgyvendinti, o konkrečių regionų lygiu detalizuojami pažangos uždaviniai ir poveikio rodikliai, išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, preliminarios reikalingos pažangos lėšos regionams, tikslinių teritorijų (jeigu tokias yra išskyrusi Vyriausybė arba jos įgaliota institucija) vystymo tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenai skirti poveikio rodikliai);
2) Vyriausybės programa (esamas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas vadovaujantis Vyriausybės įstatymu. SVĮ projekte svarbu nustatyti Vyriausybės programą, nes joje yra nustatomos valstybės veiklos gairės, kurios gali turėti įtakos kitų planavimo dokumentų įgyvendinimui);
3) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas (esamas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas vadovaujantis Vyriausybės įstatymu.
SVĮ projekte svarbu nustatyti Vyriausybės programos įgyvendinimo planą kaip dokumentą, kuriame detalizuojamas Vyriausybės programoje nustatytų valstybės veiklos gairių įgyvendinimas – nustatomos prioritetinės priemonės ir (arba) projektai, kurie gali turėti įtakos nacionalinių plėtros programų įgyvendinimui);
4) Regionų plėtros planai (esamas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas siekiant suplanuoti regiono plėtrai aktualias pažangos priemones ir (arba) projektus, nurodant preliminarias kiekvienai pažangos priemonei ir (arba) projektui įgyvendinti reikalingas pažangos lėšas, nustatyti rezultato rodiklius atsižvelgiant į išankstines sąlygas, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo. Priėmus SVĮ, taip pat numatoma keisti Regioninės plėtros įstatymą, kuriame bus detalizuota šių planų tvirtinimo tvarka. Paminėtina, kad Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas nėra teikiamas kartu su SVĮ projektu, nes prieštaravimų tarp SVĮ projekte siūlomo regioninių plėtros planų reglamentavimo ir dabar galiojančios Regioninės plėtros įstatymo versijos nėra);
5) Savivaldybių strateginiai plėtros planai (esamas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu.
Jo nustatymas SVĮ projekte reikalingas, siekiant užtikrinti savivaldybių strateginių plėtros planų tarpusavio sąsajas su kitais SVĮ projekte siūlomais nustatyti strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentais);
6) Savivaldybių bendrieji planai (esamas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu. Jo nustatymas SVĮ projekte reikalingas siekiant užtikrinti savivaldybių bendrųjų planų tarpusavio sąsajas su kitais strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentais). Veiklos lygmenyje siūloma rengti šiuos planavimo dokumentus:
1) Strateginiai veiklos planai (esamas planavimo dokumento tipas, kuris atitinka Strateginio planavimo metodikoje nustatytą planavimo dokumento tipą. Šio dokumento paskirtis – suplanuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programos 3 metų laikotarpiui. Paminėtina, kad, priėmus SVĮ ir pakeitus Strateginio planavimo metodiką, strateginio veiklos plano forma keisis);
2) Veiksmų planai (esamas planavimo dokumento tipas, kuris iš dalies atitinka Strateginio planavimo metodikoje nustatytą planavimo dokumento tipą. SVĮ projekte siūloma nustatyti, kad veiksmų planai nebūtų privalomi ir galėtų būti rengiami prireikus nustatyti vieno ar kelių strateginio valdymo dalyvių veiksmus, skirtus detaliau suplanuoti strateginiuose veiklos planuose nustatytų priemonių, projektų ir
(arba) kitų įsipareigojimų įgyvendinimą).
3) metiniai veiklos planai (esamas planavimo dokumento tipas, kuris atitinka Strateginio planavimo metodikoje nustatytą planavimo dokumento tipą, SVĮ projekte siūloma nustatyti, kad metiniai veiklos planai gali būti rengiami remiantis atskirų strateginio valdymo dalyvių veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir skirti organizacijos atitinkamais metais veiklai suplanuoti. SVĮ projektu nesiekiama reglamentuoti visų galimai reikiamų asignavimų valdytojų veiklos dokumentų, nubrėžiančių veiksmų taktiką tam tikroje srityje (pvz., savivaldybės atliekų tvarkymo, elektros tinklų jungimo ar pan.) SVĮ projekte siūloma nustatyti pažangos lėšų planavimą, t. y. kaip bus planuojamos pažangos lėšos siūlomuose nustatyti planavimo dokumentuose. Tęstinių lėšų planavimą siūloma vykdyti pagal Vyriausybės patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles. SVĮ projekte siūloma nustatyti, kad pažangos išlaidos planuojamos tik į nacionalines plėtros programas arba regionų plėtros planus įtraukiamoms pažangos priemonėms. Pažangos lėšų planavimas prasidėtų kuriant NPP, kuriame būtų nustatyta bendroji finansinė projekcija nominalia reikšme visam NPP laikotarpiui visiems strateginiams tikslams kartu įgyvendinti ir nustatytos finansinės projekcijos procentine išraiška kaip dalis bendrosios finansinės projekcijos, preliminariai planuojamos tam tikrai valstybės veiklos sričiai. Nustatoma, kada ir kaip finansinės projekcijos gali būti tikslinamos.
Taip pat numatyta, kad nacionalines plėtros programas rengiančios institucijos, planuodamos nacionalinėms plėtros programoms įgyvendinti reikalingas pažangos išlaidas, negali viršyti finansinių projekcijų. Už tai bus atsakingas plėtros programų portfelio valdytojas, kurį skirs Vyriausybė ir kuris bus atsakingas už sklandų lėšų planavimo procesą ir NPP nustatytų strateginių tikslų ir pažangos uždavinių įgyvendinimo priežiūrą. Taip bus vykdomas programinis valdymas, kai strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veikla planuojama ir įgyvendinama per atskirų valstybės valdymo sričių nacionalines plėtros programas, kurios sujungiamos į nacionalinių plėtros programų portfelį ir už kurių įgyvendinimą atsiskaitoma nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojui. SVĮ projekte taip pat siūloma nustatyti strateginio valdymo sistemos valdyseną (planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už juos nuostatas). SVĮ projekto IV skyrius nurodo, kad pagrindinė atsakomybė užtikrinant sklandų strateginio valdymo procesą tenka Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri nustato proceso taisykles tvirtindama strateginio valdymo metodiką, Vyriausybė koordinuoja Valstybės pažangos strategijos, Nacionalinio pažangos plano rengimą ir visų strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimą. Vyriausybė įgalioja nacionalinių plėtros programų portfelio valdytoją, kuris prižiūri, kad planuojant ir vykdant nacionalines plėtros programas būtų nuosekliai, darniai ir efektyviai įgyvendinami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai ir apie tai teikia informaciją Vyriausybei Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad priėmus SVĮ Vyriausybė tvirtins Strateginio valdymo metodiką, kurioje bus detalizuoti strateginio valdymo (planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir kiti susiję) procesai bei jų atlikimo tvarka, programinio valdymo principai, detalizuotos konkrečių strateginio valdymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos rengiant planavimo dokumentus (tokiu būdu siekiant užtikrinti visų strateginių tikslų ir pažangos uždavinių pasiekimu suinteresuotų strateginio valdymo dalyvių dalyvavimą). Pažymėtina, kad Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi asignavimų valdytojai bus įtraukiami į Valstybės pažangos strategijos ir Nacionalinio pažangos plano rengimo procesą Strateginio valdymo metodikos nustatyta tvarka kiek tai neprieštarauja jų statusui ir veiklą reglamentuojantiems teisės aktams. Planuojama, kad jie kaip ir kiti asignavimų valdytojai teiks pasiūlymus dėl Valstybės vystymosi krypčių, strateginių tikslų ir pažangos uždavinių bei poveikio rodiklių nustatymo. Siekiant užtikrinti visuomenės įtraukimą į strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimą ir taip sudaryti sąlygas pagerinti planavimo dokumentų kokybę bei atitiktį visuomenės poreikiams, siūloma nustatyti, kad planavimo dokumentus rengiantys subjektai Vyriausybės nustatyta tvarka privalėtų konsultuotis su visuomene. Numatoma, kad SVĮ projekte siūloma įtvirtinti naujus strateginio valdymo sistemos dalyvius – už nacionalines plėtros programas įgyvendinančių projektų administravimą atsakingas biudžetines įstaigas, nacionalines plėtros įstaigas ir konkrečias viešąsias įstaigas.
Tikimasi, kad tai padės užtikrinti tinkamas kompetencijas ne tik rengiant ir įgyvendinant projektus, bet ir vykdant jų įgyvendinimo priežiūrą bei pažangos stebėseną – tai svarbu taikant projektinio valdymo principus planavimo dokumentų įgyvendinimo procese. SVĮ projekte numatyta, kad minėtos įstaigos organizuotų projektų atranką, konsultuotų ir informuotų projektų rengėjus apie projektų rengimo ir įgyvendinimo reikalavimus, administruotų atrinktų projektų vykdymą, atliktų pažangos stebėseną, organizuotų projekto vykdytojo atsiskaitymą už pasiektus rezultatus. Pažymėtina, kad įgyvendinant plėtros programas ir Regionų plėtros programą numatoma įgyvendinti skatinamąsias finansines priemones pagal Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymą. Efektyviam jų įgyvendinimui užtikrinti toms pačioms veikloms įgyvendinti kai kuriais atvejais teikiamas finansavimas derinant skatinamąsias finansines priemones su kitomis finansavimo formomis – tokiomis kaip subsidija ar grąžinamoji subsidija. Šių tiesiogiai su skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis susijusių kitų finansavimo formų projektų administravimui būtina numatyti galimybę paskirti tas pačias nacionalines plėtros įstaigas, kurios administruoja atitinkamas skatinamąsias finansines priemones, nes jų įgyvendinimas turi būti tarpusavyje suderintas, reikalauja tų pačių kompetencijų ir projektų vykdytojams užtikrina vieno langelio principo įgyvendinimą. Svarbu paminėti, kad Vyriausybė už pasiektą pažangą įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją ir Nacionalinį pažangos planą atsiskaitys Seimui kartą per metus, informaciją apie tai pateikdama Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.
Po ataskaitos svarstymo Seimas galėtų inicijuoti įvairių Vyriausybės tvirtinamų planavimo dokumentų peržiūrą ir
(arba) keitimą. Tai reiškia, kad Seimas turės galimybę daryti įtaką strateginių tikslų ir uždavinių nustatymui ir stebėsenai, įvairių planavimo dokumentų rengimui ir įgyvendinimui, netgi tais atvejais, kai juos tvirtina ne pats Seimas, o Vyriausybė. Be to, pasiekta pažanga kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje. Teikiamame BSĮ projekte nustatoma, kad įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, ir joms numatyti asignavimai bus priskiriami valstybės veiklos sritims. Taip pat nustatoma, kad kiekvienų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme tvirtinami valstybės veiklos srityje siekiami pagrindiniai NPP nustatyti pažangos uždaviniai, jų vertinimo rodikliai ir atitinkamais biudžetiniais metais siektinos rodiklių reikšmės, kurių atitinkamoje valstybės veiklos srityje siekia ministerijos ir ministrų valdymo sričių įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. Vyriausybė, rengdama kiekvienų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, pasiūlytų tvirtinti valstybės veiklos srityse ministerijų ir ministrų valdymo sričių įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, siekiamus pažangos uždavinius, jų vertinimo rodiklius ir rodiklių siektinas reikšmes; atsižvelgiant į tai, nebus kuriami nauji tikslai bei rodikliai. BSĮ projekte nustatoma, kad valstybės biudžeto asignavimų valdytojo vadovaujama įstaiga priskiriama tik vienai valstybės veiklos sričiai.
Išimtis taikoma ministerijoms: viena ministerija gali būti priskiriama kelioms valstybės veiklos sritims jeigu tai suponuoja ministrams pavestos valdymo sritys. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte asignavimų valdytojo biudžeto programų skaičius neribojamas, tačiau nustatoma, kad biudžeto programa negali būti dalijama kelioms valstybės veiklos sritims. Jei ministerija priskiriama kelioms valstybės veiklos sritims, ji šioms sritims turėtų rengti atskiras biudžeto programas. Pagrindinis valstybės veiklos sričių išskyrimo tikslas – aiškiai ir visuomenei priimtinu būdu atskleisti, kokiose valstybės veiklos srityse veikia valstybės institucijos, finansuojamos iš valstybės biudžeto, kiek kiekvienai valstybės veiklos sričiai numatoma skirti valstybės biudžeto asignavimų atitinkamais biudžetiniais metais. Atkreiptinas dėmesys, kad tokį ar panašų valstybės veiklos sričių išskyrimą rekomenduoja Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), ją taiko kitos ES šalys, pvz. Estija, Nyderlandai, Prancūzija. BSĮ projekte nustatoma, kad valstybės veiklos sritys ir valstybės veiklos sritims priskiriamos įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, bus nustatomi Vyriausybės. Kiekviena įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, valstybės veiklos sričiai būtų priskiriama atsižvelgiant į tai, prie kurios srities būtų priskiriama daugiausia šios įstaigos funkcijų ir jai numatytų asignavimų.
Preliminariai numatoma, kad Vyriausybės nustatomose valstybės veiklos srityse atsispindės 16 pagrindinių valstybės veiklos sričių: valstybės valdymas ir viešasis administravimas; aplinka ir klimato kaita; energetika; viešieji finansai; verslo konkurencingumas; valstybės saugumas; viešoji tvarka; kultūra; socialinė apsauga ir užimtumas; transportas ir ryšiai; sveikata; švietimas, mokslas ir sportas; teisingumas; užsienio politika; žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė; regioninė plėtra. Šios sritys bus susietos ir su šiuo metu atnaujinamos nacionalinės strateginio planavimo sistemos naujai rengiamais strateginio planavimo dokumentais (NPP, plėtros programomis), kurių įsigaliojimas numatomas nuo 2021 metų. Pagal BSĮ projektą valstybės biudžetas būtų planuojamas ir vykdomas taikant tiek funkcinę, tiek valstybės veiklos sričių klasifikaciją. Valstybės biudžeto sudarymo procesą susiejus su valstybės veiklos sritimis, nebūtų dubliuojama šiuo metu galiojanti funkcinė klasifikacija, nes kiekvienas asignavimų valdytojas (išskyrus kelias ministerijas) ir visi jo asignavimai būtų priskiriami vienai atitinkamai valstybės veiklos sričiai, o šiuo metu galiojančios funkcinės klasifikacijos taikymo taisyklės nesikeistų. Įstatymo projekte nustatoma, kad tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte nustatoma bendra valstybės biudžeto asignavimų suma, skiriami asignavimai išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti.
Siūloma, kad žvalgybos institucijoms asignavimai būtų skiriami neišskiriant iš jų darbo užmokesčio (šiuo metu asignavimai darbo užmokesčiui nėra išskiriami tik valstybinėms aukštosioms mokykloms), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas, kad žvalgybos institucijų kiekybinė ir personalinė sudėtis sudaro tarnybos paslaptį, todėl šia informacija nėra laisvai disponuojama. BSĮ 32 straipsnio pakeitimas parengtas siekiant sudaryti sąlygas efektyviai įgyvendinti skatinamąsias finansines priemones ir (arba) valdyti fondų fondus (toliau kartu – finansinės priemonės) ir užtikrinti, kad metams pasibaigus fondų fondo valdytojo ir (arba) finansinės priemonės, kai fondų fondas nesteigiamas, valdytojo disponuojamose sąskaitose esančios valstybės biudžeto lėšos nebūtų grąžinamos, siekiant užtikrinti finansinių priemonių įgyvendinimo tęstinumą, nepertraukiamumą ir įsipareigojimų finansų tarpininkams bei galutiniams naudos gavėjams (pvz., smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams) vykdymą. Įgyvendinant finansines priemones sudaromos palankesnės sąlygos investicijoms į tas sritis, kur finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus. Tai itin aktualu rengiantis laikotarpiui po
investuotos lėšos per finansines priemones grįš ir bus toliau naudojamos siekiant valstybės politikos tikslų. Įstatymo projekte atlikti kiti redakciniai patikslinimai. Įstatymo projekto nuostatos būtų taikomos sudarant 2021 metų valstybės biudžetą.
Atkreiptinas dėmesys, kad kartu teikiamas ir Investicijų įstatymo Nr.VIII-1312 pakeitimas, kuriuo numatoma, kad Valstybės investicijų programa bus vykdoma iki
įgyvendinimo pabaigos. Valstybės investicijų programos numatoma neberengti nuo
įtraukti projektai. Visas SVĮ ir lydimųjų įstatymų paketas išskyrus SVĮ 16 straipsnio 2, 3 ir 4 dalies nuostatas ir BSĮ
straipsnį ir 7 straipsnio 3 dalį, įsigalios nuo 2021 m. Seimo nutarimo projekte „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ numatomos pereinamojo laikotarpio nuostatos. Siūloma, kad dabar esamos Seimo patvirtintos strategijos galiotų iki 2022 m. gruodžio 31 d., kol bus parengta, patvirtinta Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050”. Šiuo metu dalyje patvirtintų strategijų yra numatytos vizijos ir valstybės vystymosi kryptys iki 2050 metų, kurios negali būti perkeltos į rengiamą Nacionalinį pažangos planą 2021–2030 m., jų neapima ir Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“. Planuojama, kad minėtos strategijų nuostatos galėtų būti perkeltos į nacionalines darbotvarkes ir valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“. Todėl SVĮ projekte siūloma, kad Vyriausybė Seimui pateiktų tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ iki 2021 m. gruodžio 31 d. Planuojama, kad Valstybės pažangos strategija įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d. Seimo patvirtintas koncepcijas ir gaires, kurios nenustato vizijos ir valstybės vystymosi krypčių iki 2050 metų, siūloma pripažinti netekusiomis galios nuo 2021 m. sausio 1 d.
Šių dokumentų esminės nuostatos turėtų būti perkeltos ir jų įgyvendinimas suplanuotas rengiamame Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m., o įgyvendinimo priemonės suplanuotos nacionalinėse plėtros programose. Atkreiptinas dėmesys, kad visų šiuo metu galiojančių ilgalaikių strateginių planavimo dokumentų įgyvendinimui reikalingi10 metų trukmės strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai turi būti suplanuoti rengiamame 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane. Priėmus SVĮ projektą ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus laukiama nauda:
modelis, integruojantis nacionalinio, teritorinio, regioninio ir vietos savivaldos planavimo procesus. 2. Bus sukurtos aiškios planavimo dokumentų tarpusavio sąsajos ir įtaka lėšų planavimui, taip pat nustatyta strateginio valdymo valdysena. 3. Beveik dviem trečdaliais sumažės planavimo dokumentų nacionaliniu lygiu skaičius ir vertinimo kriterijų skaičius. 4. Bus sukurtos prielaidos aiškesnei, skaidresnei informacijai apie valstybės biudžetą – bus išskirtos valstybės veiklos sritys, kurioms bus priskirtos visos valstybės biudžeto išlaidos, biudžeto programos. Sričių nustatymas leis aiškiai struktūrizuoti biudžetą, bus aiškiau visuomenei atskleidžiama, kokiose srityse veikia valstybės institucijos, kiek kiekvienai sričiai skiriama ir panaudojama biudžeto lėšų. 5.
ministrų valdymo sričių įstaigoms tvirtinant valstybės veiklos srityse siekiamus pagrindinius NPP nustatytus pažangos uždavinius, jų vertinimo rodiklius ir rodiklių faktines ir atitinkamais biudžetiniais metais siektinas reikšmes, bus paskatintos diskusijos Vyriausybėje, Seime, visuomenėje dėl pagrindinių valstybės tikslų, kuriuos planuojama pasiekti naudojant valstybės biudžeto lėšas. 6. Biudžeto vykdymo ataskaitose informacija taip pat bus struktūrizuojama pagal valstybės veiklos sritis, taip ne tik atskleidžiant, kiek lėšų panaudojo asignavimų valdytojai, bet ir parodant, kokie pagrindiniai NPP nustatyti pažangos uždaviniai ir kokios vertinimo rodiklių reikšmės buvo pasiekti. 7. Valstybės veiklos sritys bus susietos su naujai rengiamais pagrindiniais valstybės strateginio planavimo dokumentais – NPP, plėtros programomis, kurie įsigalios nuo 2021 metų. Atitinkamai valstybės biudžeto asignavimų planavimas bus aiškiau susietas su nauja strateginio planavimo sistema. 8. Bus sudarytos sąlygos įgyvendinti finansines priemones valstybės biudžeto lėšomis, užtikrintas projektų, finansuojamų per finansines priemones, tęstinumas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jų rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus SVĮ laukiami teigiami SVĮ projekto rezultatai, neigiamų pasekmių nenumatoma. Poveikis atitinkamai sričiai Priėmus SVĮ, strateginio valdymo sistema taptų nuoseklesnė, aiškesnė ir skaidresnė – ji apimtų visus svarbiausius strateginio valdymo sistemos dalyvius (įskaitant Seimą ir savivaldybes), susietų nacionalinio, teritorinio, regioninio ir vietos savivaldos planavimo procesus, jiems būtų taikomas bendras reglamentavimas.
Priėmus SVĮ, būtų priimtas susitarimas tarp pagrindinių strateginio valdymo sistemos dalyvių dėl planavimo dokumentų tipų, jų struktūros (turinio) ir tarpusavio sąsajų. Todėl sumažėtų nacionaliniu lygiu planuojamų dokumentų (nuo ~290 iki ~100). Priėmus SVĮ planavimo dokumentai turėtų aiškias tarpusavio sąsajas, suderintus tikslus, uždavinius, aiškesnį finansavimo ir įgyvendinimo mechanizmą. Efektyvesnė planavimo sistema taip pat lemtų didesnį stebėsenos sistemos efektyvumą. Sumažinus planavimo dokumentų skaičių, taip pat sumažėtų vertinimo kriterijų skaičius. Tai padėtų sumažinti administracinę naštą, taip pat leistų šalies mastu atlikti bendrą strateginių tikslų pasiekimo stebėseną ir užtikrinti tinkamą jų įgyvendinimą skirtinguose lygmenyse. Teigiamas SVĮ priėmimo pasekmes turėtų pajusti visi strateginio valdymo sistemos dalyviai. Numatomas ilgalaikis sprendimo poveikis, su sąlyga, kad bus sudarytos tinkamos prielaidos SVĮ įgyvendinti. Tuo tikslu labai svarbu atnaujinti Strateginio planavimo metodiką, patvirtintą Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant suvienodinti planavimo procesus valstybiniu ir savivaldybių lygmeniu, priėmus SVĮ, valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir savivaldybių administracijos strateginius veiklos planus rengs vadovaudamosi bendra tvarka, nustatyta Strateginio valdymo metodikoje. Pažymėtina, kad asignavimų perskirstymas tarp valstybės veiklos sričių bus galimas tik tikslinant atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme pagal valstybės veiklos sritis paskirstytus asignavimus.
Todėl ministerijos, priskiriamos kelioms valstybės veiklos sritims (pagal ministrų valdymo sritis), negalės perskirstyti asignavimų tarp savo biudžeto programų, priskirtų skirtingoms valstybės veiklos sritims, nepatikslinus atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo. Poveikis valstybės finansams Priėmus SVĮ, pasireikštų teigiamas poveikis Lietuvos Respublikos valdžios sektoriaus finansams, valstybės finansinių įsipareigojimų, fiskalinės rizikos valdymui ir pan.: efektyvesnė planavimo ir stebėsenos sistema padidintų sprendimų priėmimo procesų orientaciją į rezultatus, sustiprėtų sąsajos tarp valstybės, savivaldybių biudžetų planavimo ir strateginių tikslų pasiekimo. Siekiant užtikrinti tinkamą SVĮ įgyvendinimą, valstybės biudžete reikės numatyti papildomų biudžetinių, nacionalinių plėtros ir SVĮ nurodytų viešųjų įstaigų išlaikymo išlaidų, siekiant, kad jos galėtų vykdyti SVĮ projekte numatytas projektų administravimo ir kitas susijusias funkcijas. Šiuo metu nėra galimybės tiksliai įvertinti lėšų poreikio, nes jis priklausys nuo jų naujų funkcijų ir jų apimties, o tai bus detalizuota tik Vyriausybės nutarimu tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje. Papildomų išlaidų taip pat pareikalaus Stebėsenos informacinės sistemos (SIS) modernizavimas. Šį poreikį numatyta finansuoti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis. Preliminarus lėšų poreikis – 2 700 000 eurų, tačiau ši suma bus tikslinama, parengus investicinį projektą.
Poveikis administracinei naštai Kaip jau minėta, SVĮ priėmimas sudarys sąlygas sumažinti planavimo dokumentų skaičių, dėl to taip pat sumažėtų vertinimo kriterijų skaičius ir administracinė našta juos stebint, analizuojant ir vertinant. Priėmus SVĮ ir jo įgyvendinimą detalizuojančius teisės aktus, taip pat numatoma modernizuoti Stebėsenos informacinę sistemą (SIS), siekiant automatizuoti atnaujintus strateginio valdymo (planavimo, stebėsenos, analizės, atsiskaitymo ir kt.) procesus. Taip SVĮ priėmimas prisidės prie administracinės naštos mažinimo strateginio valdymo sistemos dalyviams. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai SVĮ projektas ir susijusių įstatymų pakeitimų projektai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Nors SVĮ nebūtų tiesiogiai taikomas verslo subjektams, tačiau jo priėmimas netiesiogiai prisidėtų prie teigiamo poveikio verslo aplinkos gerinimui – didesnis strateginio valdymo sistemos apibrėžtumas, efektyvesnė stebėsenos sistema prisidėtų didinant verslo pasitikėjimą viešuoju valdymu ir sprendimų priėmimo procesais. Priėmus siūlomą BSĮ projekto 32 straipsnio pakeitimą, numatoma teigiama įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Finansavimo šaltinių prieinamumą verslui Lietuvoje ženkliai padidino finansinių priemonių, finansuojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (arba) grįžusiomis lėšomis, pasiūla ir galimybė derinti skirtingas, viena kitą papildančias priemones. Grįžusias finansinių priemonių lėšas galima panaudoti kelis kartus, iš jų gali būti finansuojamos naujos priemonės verslo ar viešajame sektoriuje, neskiriant papildomų nacionalinio biudžeto lėšų.
Tokios finansinės priemonės kaip lengvatinės paskolos, garantijos, investicijos į įmonių kapitalą neiškreipia konkurencijos tarp įmonių ir suteikia galimybę didesniam viešojo sektoriaus ir verslo subjektų skaičiui gauti reikalingą finansavimą, sumažinti investicijų kainą, pritraukia daugiau privačių investicijų, skatina naujų darbo vietų kūrimą ir jų išlaikymą, taip pat prisideda prie bendrojo vidaus produkto augimo. 8. Įstatymų įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su SVĮ projektu teikiami susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektai:
pripažinti netekusiais galios Seimo patvirtintas strategijas ar kitus ilgos trukmės planavimo dokumentus, kurių esmines nuostatas siūloma perkelti į šiuo metu rengiamą 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą. Taip siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie naujos strateginio valdymo sistemos funkcionavimo. Planavimo dokumentai, kuriuos nuo 2021 m. sausio 1 d. siūloma pripažinti netekusiais galios, jų esmines nuostatas perkeliant į 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą:
1Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d.
nutarimas Nr. XI-977 „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gegužės 20 d.
nutarimas Nr. IX-1569 „Dėl Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos patvirtinimo“;
3Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. kovo 29 d.
nutarimas Nr. XI-1954 „Dėl Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo“;
4Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. liepos 11 d.
nutarimas Nr. XIII-627 „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“; 5.
Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimas Nr. XII-2654 „Dėl Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių patvirtinimo“;
6Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d.
nutarimas Nr. XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos patvirtinimo“. Planavimo dokumentai, kuriuos nuo 2023 m. sausio 1 d. siūloma pripažinti netekusiais galios, jų esmines nuostatas perkeliant į Valstybės pažangos strategiją
„Lietuva 2050“ ir 10 metų trukmės strateginius tikslus ir pažangos uždavinius
suplanuojant rengiamame 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane:
1Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d.
nutarimas Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
2Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d.
nutarimas Nr. XI-2375 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo“;
3Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d.
nutarimas Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
4Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 20 d.
nutarimas Nr. XIII-1484 „Dėl Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos patvirtinimo“;
5Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d.
nutarimas Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
6Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 3 d.
nutarimas Nr. X-1070 „Dėl Psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo“;
7Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d.
nutarimas Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“. 8.2.
įstatymų pakeitimo įstatymų projektai, kuriuose siūloma panaikinti arba tikslinti nuostatas, įpareigojančias Seimą tvirtinti strategijas ar kitus ilgos trukmės planavimo dokumentus, nes minėtu Seimo nutarimu juos siūloma nuo 2021 m. sausio 1 d. pripažinti netekusiais galios, o jų esmines nuostatas – perkelti į šiuo metu rengiamą 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą. Susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektuose taip pat siūloma patikslinti ir kitas nuostatas, susijusias su planavimo dokumentų rengimu ir įgyvendinimu – taip siekiama užtikrinti jų suderinamumą su SVĮ projektu. Atitinkamai siūlomi keisti įstatymai ir jų pakeitimo įstatymų projektai:
1Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas;
2Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 4,
5, 6, 7, 13¹, 14, 15, 18 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas;
straipsnių pakeitimo įstatymas;
6, 46, 60, 61, 64, 65, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymas;
5Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 54, 55,
56, 58 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymas;
6Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 7, 11 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas;
7Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2,
36, 37, 38, 39, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas;
sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 10, 18, 20 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas;
įstatymo Nr. IX-904 7, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas. 8.3. Susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektai, kuriuose siūloma patikslinti nuostatas, įpareigojančias Vyriausybę tvirtinti planavimo dokumentus, kurie neatitinka SVĮ projekte siūlomo nustatyti reglamentavimo. Atitinkamai siūlomi keisti įstatymai ir jų pakeitimo įstatymų projektai: 1.
Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 10 straipsnio pakeitimo įstatymas;
aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 4, 8, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas;
energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 6, 13, 22, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymas;
4, 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas;
5Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 8, 17, 18, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14¹
straipsniu įstatymo projektas
Nr. I-1115 5 straipsnio pakeitimo įstatymas;
globos pagrindų įstatymo Nr. VIII- 1328 6¹ ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas;
eksploatavimo nutraukimo įstatymo Nr. VIII-1661 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1¹straipsniu įstatymas;
Nr. VIII-512 3, 4, 6 straipsnių ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymas;
Nr. XII-1428 2, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas;
straipsnio pakeitimo įstatymas;
12Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 20 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas;
ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas;
Nr. VIII-49 5 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas;
neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas;
neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr.
VIII-822 8, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas;
įstatymo Nr. VIII-1190 2, 4, 5, 16, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas;
saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 7, 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas;
19Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2,
3, 6, 7, 8, 8¹, 9, 10 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas;
tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. VIII-822 4, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas;
2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas;
vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas;
23Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 10³ straipsnio pakeitimo įstatymas;
24Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas;
25Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 9 straipsnio pakeitimo įstatymas;
26Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo Nr. I-323 4, 7 ir 8 straipsnio pakeitimo įstatymas;
finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 3, 4, 9, 10 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 23 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas;
120, 124 ir 128 straipsnių pakeitimo įstatymas;
administracijos įstatymo Nr. IX-787 2 straipsnio pakeitimo įstatymas;
Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 6 straipsnio pakeitimo įstatymas. Po SVĮ projekto derinimo su institucijomis buvo atsisakyta ketinimo keisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr.
VIII-787 20 ir 22, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo 191 straipsniu įstatymą ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 32, 4, 30, 31, 3415, 3419, 3420 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1794 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymą. Su SVĮ projekto paketu minėti įstatymų projektai neteikiami, nes iki 2020 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas Nr. VIII-787 bus keičiamas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/851, kurioje nustatyti reikalavimai atliekų planams ir programoms, perkėlimo kartu jį suderinant su SVĮ nuostatomis. 9. Ar projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai buvo ir pakartotinai bus įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus SVĮ, iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė:
1) pateiks Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją;
2) patvirtins 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą;
3) patvirtins Strateginio valdymo metodiką. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė:
1) patvirtins 2021–2030 m.
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą;
2) patvirtins nacionalines plėtros programas;
3) pateiks Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais;
3) priims kitus SVĮ ir BSĮ įgyvendinamuosius teisės aktus: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl valstybės veiklos sričių ir joms priskirtų institucijų ir įstaigų“, Projektinio valdymo tvarką, Strateginio planavimo metodiką detalizuojančius finansų ministro įsakymus ir kitus įgyvendinančius teisės aktus. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. Vyriausybė pateiks Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050”. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Siekiant užtikrinti tinkamą SVĮ įgyvendinimą, valstybės biudžete reikės numatyti papildomų biudžetinių, nacionalinių plėtros ir SVĮ nurodytų viešųjų įstaigų išlaikymo išlaidų, siekiant, kad šios įstaigos galėtų atlikti SVĮ projekte numatytas projektų administravimo ir kitas susijusias funkcijas. Šiuo metu nėra galimybės tiksliai įvertinti lėšų poreikio, nes jis priklausys nuo jų naujų funkcijų ir jų apimties, o tai bus detalizuota tik Vyriausybės nutarimu tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje. Papildomų išlaidų taip pat pareikalaus Stebėsenos informacinės sistemos (SIS) modernizavimas. Šį poreikį numatyta finansuoti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis. Preliminarus lėšų poreikis – 2 700
(numatoma š. m. pabaigoje). 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, taip pat Europos žodyno „Eurovoc“ terminai, temos bei sritys Neaktualu. 15.
Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje esanti formuluotė „ir ją išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė, o projekto 7 straipsnio 2 dalis pildytina nuoroda į 6 straipsnį, nes priešingu atveju projekto 6 straipsnis įsigaliotų nuo jo oficialaus paskelbimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 5 straipsnį nauja 3 dalimi, joje nustatant, jog „Karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, valstybės mastu paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti valstybės karinės gynybos ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus, asignavimų valdytojas gali savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti skirtus asignavimus, jeigu jų skyrimas lemtų teigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą, paskirstyti kitiems subjektams, kuriems galimybė gauti biudžeto lėšų numatyta Vyriausybės nutarimuose“. Šia nuostata siūloma nustatyti vienodą teisinį reguliavimą valstybės biudžeto lėšų perskirstymui, esant skirtingiems teisiniams režimams valstybėje. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Karo padėties įstatymu, Nepaprastosios padėties įstatymu bei Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymu sprendimus dėl karo padėties, nepaprastosios padėties, mobilizacijos paskelbimo priima Lietuvos Respublikos Seimas, esant šiuose įstatymuose nustatytiems pagrindams. Tuo tarpu vadovaujantis Civilinės saugos įstatymu bei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu sprendimus dėl valstybės mastu paskelbtos ekstremalios situacijos ir tuo pačiu karantino paskelbimo atitinkamai priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Atkreiptinas dėmesys, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, ar asignavimų valdytojo teisė savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti skirtus asignavimus, jeigu jų skyrimas lemtų teigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą, paskirstyti kitiems subjektams, kuriems galimybė gauti biudžeto lėšų numatyta Vyriausybės nutarimuose, reiškia tik tai, kad biudžeto asignavimų valdytojas gali kitaip nei buvo suplanuota paskirstyti asignavimus tarp jam pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų, t. y. kai biudžeto asignavimų valdytojams nekeičiami valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatyti asignavimai. Tuo atveju, jei aptariama nuostata apima ir tuos atvejus, kai biudžeto asignavimų valdytojas turėtų teisę savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti skirtus asignavimus paskirstyti biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kurie yra pavaldūs kitam biudžeto asignavimų valdytojui, t. y. kai nekeičiant valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo būtų faktiškai nesilaikoma patvirtintų asignavimų dydžio ir (ar) biudžeto asignavimų valdytojo, siūloma nuostata svarstytina.
Šiuo atveju priėmus diskutuotiną nuostatą susidarytų situacija, kai sprendimą dėl ekstremalios situacijos valstybėje ar karantino paskelbimo priimtų Vyriausybė ir tuo pačiu jai būtų deleguojama teisė eliminuojant Seimą, perskirstyti valstybės biudžeto lėšas Vyriausybės nutarimu, todėl galimai būtų pažeista Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkte įtvirtinta Seimo teisė tvirtinti valstybės biudžetą, nes esant paskelbtai valstybės ekstremaliai padėčiai ar karantinui Vyriausybei įgytų teisę perskirstyti subjektams patvirtintus asignavimų dydžius bei pakeisti asignavimų valdytojus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2020-05-13
posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
712 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje esanti formuluotė „ir ją išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė, o projekto 7 straipsnio 2 dalis pildytina nuoroda į 6 straipsnį, nes priešingu atveju projekto 6 straipsnis įsigaliotų nuo jo oficialaus paskelbimo. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Nacionalinė teismų administracija, 2020-02-21 Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 8, 17, 18, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymo projekte Nr.
XIIIP-4308 (toliau
Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia vykdomajai valdžiai kištis į teisingumo vykdymą, daryti teismams kokį nors poveikį ar vertinti teismų darbą nagrinėjant bylas. Konstitucinis Teismas minimame nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad teismų veikla nėra ir negali būti laikoma valdymo sritimi, priskirta kuriai nors vykdomosios valdžios institucijai. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinta, kad teismų savivalda
Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe spręsti teismų veiklos klausimus. Teismų įstatymo 114 straipsnyje nustatyta, kad teismų savivaldos sistemą sudaro: Visuotinis teisėjų susirinkimas, Teisėjų taryba, Teisėjų garbės teismas, o teismų savivaldos institucijoms funkcijas įgyvendinti padeda Nacionalinė teismų administracija. Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismų veiklos klausimais ji nėra ir negali būti atstovaujama vykdomosios valdžios, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro.
Administracija, suprasdama valstybės veiklos srities sampratos įtvirtinimo poreikį valstybės veiklos sričių suskirstymui statistikos tikslais ir tam tikram valstybės veiklos sričių struktūrizavimui dokumentuose, pažymi, kad ministro valdymo srities įstaigos sąvoka ir Biudžeto sandaros įstatymo projekte numatytas reglamentavimas, susijęs su ministro valdymo sritimis, nei Lietuvos Respublikos teismams, nei Administracijai nėra taikytinas, todėl minėtų dviejų sąvokų aiškumas ir atribojimas yra reikalingas. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Audito komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. I-430 2, 8, 17, 18, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 14¹
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Audronė Jankuvienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė, vyresnioji specialistė Diana Andriūnaitė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viceministras Darius Sadeckas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės vadovė Ineta Baltrušaitienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vadovė Vaida Budzevičienė, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus viršininkė Jekaterina Šarmavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 1,7 1,2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje esanti formuluotė „ir ją išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė, o projekto 7 straipsnio 2 dalis pildytina nuoroda į 6 straipsnį, nes priešingu atveju projekto 6 straipsnis įsigaliotų nuo jo oficialaus paskelbimo. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė teismų administracija,
<...>
straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-4308 (toliau — Biudžeto sandaros įstatymo projektas) yra vartojamos dvi skirtingos sąvokos: „valstybės veiklos sritis“ ir „ministro valdymo sritis“, tačiau apibrėžta tik ministro valdymo srities įstaigos sąvoka. Nei Strateginio valdymo įstatymo projekte, nei Biudžeto sandaros įstatymo projekte valstybės veiklos srities sąvoka nėra apibrėžta, todėl, siekiant užtikrinti reglamentavimo aiškumą, siūloma įtraukti ir apibrėžti valstybės veiklos srities sąvoką. Pažymėtina, kad 1999 m. gruodžio
teisminė valdžia, būdama savarankiška, negali būti priklausoma nuo kitų valdžių. Užtikrinant teisėjo ir teismų nepriklausomumą ypač svarbu aiškiai atriboti teismų veiklą nuo vykdomosios valdžios — Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia vykdomajai valdžiai kištis į teisingumo vykdymą, daryti teismams kokį nors poveikį ar vertinti teismų darbą nagrinėjant bylas. Konstitucinis Teismas minimame nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad teismų veikla nėra ir negali būti laikoma valdymo sritimi, priskirta kuriai nors vykdomosios valdžios institucijai. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinta, kad teismų savivalda teisėjų ir teismų teisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe spręsti teismų veiklos klausimus. Teismų įstatymo 114 straipsnyje nustatyta, kad teismų savivaldos sistemą sudaro: Visuotinis teisėjų susirinkimas, Teisėjų taryba, Teisėjų garbės teismas, o teismų savivaldos institucijoms funkcijas įgyvendinti padeda Nacionalinė teismų administracija.
Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismų veiklos klausimais ji nėra ir negali būti atstovaujama vykdomosios valdžios, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro. Administracija, suprasdama valstybės veiklos srities sampratos įtvirtinimo poreikį valstybės veiklos sričių suskirstymui statistikos tikslais ir tam tikram valstybės veiklos sričių struktūrizavimui dokumentuose, pažymi, kad ministro valdymo srities įstaigos sąvoka ir Biudžeto sandaros įstatymo projekte numatytas reglamentavimas, susijęs su ministro valdymo sritimis, nei Lietuvos Respublikos teismams, nei Administracijai nėra taikytinas, todėl minėtų dviejų sąvokų aiškumas ir atribojimas yra reikalingas. Pritarti Įstatymo projekte, kuris pateiktas svarstyti Seimui kartu su Strateginio valdymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4294, numatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai tvirtinami pagal valstybės veiklos sritis. Pažymėtina, kad valstybės veiklos sritys yra susijusios ne tik su biudžeto, bet ir su visos pažangos veiklos valdymo procesais (planavimu, įgyvendinimu, stebėsena, atsiskaitymu už pasiektą pažangą), kurie apibrėžti Strateginio valdymo įstatymo projekte. Todėl Audito komitetas pateikė pasiūlymą „valstybės veiklos srities“ sąvoką apibrėžti ir šias sritis įtvirtinti Strateginio valdymo įstatymo projekte. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 8, 17, 18, 32 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymo projektui Nr.
XIIIP-4308 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Audito komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ingrida Šimonytė. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė Komiteto biuro vyresnioji specialistė Diana Andriūnaitė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
2,
nr. xiiip-4308 2020-06-03
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Juras Taminskas, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė.
Kviestieji asmenys: Finansų viceministras Darius Sadeckas, Ministro Pirmininko patarėja Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vadovė Vaida Budzevičienė, Finansų ministerijos Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės vadovė Ineta Baltrušaitienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vyresnioji patarėja Ieva Pečiukonienė, Seimo narys Kęstutis Bacvinka, Seimo narys Darius Kaminskas, Seimo narys Gediminas Kirkilas, Seimo narė Asta Kubilienė, Seimo narė Rūta Miliūtė, Seimo narė Laimutė Matkevičienė, Seimo narė Agnė Širinskienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Nomeda Poteliūnienė, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, Lietuvos teismų Strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Aleksandra Gudelevičiūtė, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė, Vytauto Didžiojo Universiteto Švietimo akademijos atstovė Renata Činskienė, Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė, Europos reikalų komiteto biuro padėjėja Miglė Kadonova (ES), Europos reikalų komiteto biuro patarėja Aistė Pikiotienė, Europos reikalų komiteto biuro patarėja Renata Lygienė (ES), Kaimo reikalų komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius; Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Augustė Matulevičienė, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Rimeišienė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Kaminskienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Aistė Kairienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro padėjėja Justina Paukštė.
Kviestieji asmenys: Finansų viceministras Darius Sadeckas, Ministro Pirmininko patarėja Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vadovė Vaida Budzevičienė, Finansų ministerijos Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės vadovė Ineta Baltrušaitienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vyresnioji patarėja Ieva Pečiukonienė, Seimo narys Kęstutis Bacvinka, Seimo narys Darius Kaminskas, Seimo narys Gediminas Kirkilas, Seimo narė Asta Kubilienė, Seimo narė Rūta Miliūtė, Seimo narė Laimutė Matkevičienė, Seimo narė Agnė Širinskienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Nomeda Poteliūnienė, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, Lietuvos teismų Strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Aleksandra Gudelevičiūtė, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė, Vytauto Didžiojo Universiteto Švietimo akademijos atstovė Renata Činskienė, Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė, Europos reikalų komiteto biuro padėjėja Miglė Kadonova (ES), Europos reikalų komiteto biuro patarėja Aistė Pikiotienė, Europos reikalų komiteto biuro patarėja Renata Lygienė (ES), Kaimo reikalų komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius; Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Augustė Matulevičienė, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Rimeišienė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Kaminskienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Aistė Kairienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro padėjėja Justina Paukštė. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 1,7 1,2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje esanti formuluotė „ir ją išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė, o projekto 7 straipsnio 2 dalis pildytina nuoroda į 6 straipsnį, nes priešingu atveju projekto 6 straipsnis įsigaliotų nuo jo oficialaus paskelbimo. Iš dalies pritarti Su Teisės departamento pastabos dalimi dėl įsigaliojimo nesutinkame, nes projekto 7 (buvęs 6 straipsnis) straipsnio pakeitimai nėra susiję su Strateginio valdymo įstatymo projektu, todėl šis pakeitimas turėtų įsigalioti kuo greičiau, t. y. po įstatymo paskelbimo. 3-4. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų, valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė teismų administracija, 2020-02-21 Nr. G-2020-1459 * Nacionalinė teismų administracija (toliau – Administracija) 2020 m. sausio 28 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto kreipimąsi dėl pastabų ir pasiūlymų Strateginio valdymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4294 ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektams Nr. XIIIP-4295-4334. Informuojame Jus, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, atsižvelgusi į Teisėjų tarybos ir Administracijos poziciją dėl Lietuvos Respublikos teismų nepriklausomumo užtikrinimo, 2019 m. lapkričio mėn. teikė Administracijai derinti patikslintus ir papildytus Strateginio valdymo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektus.
Administracija 2019 m. lapkričio 18 d. šiuos projektus pateikė derinti Teisėjų tarybai ir 2019 m. lapkričio 25 d. Teisėjų tarybos Biudžeto ir investicijų komitetui bei Teisės aktų projektų vertinimo komitetui. Administracija nepastebėjo esminių pakeitimų (išskyrus redakcinius) įstatymų projektuose, pateiktuose Lietuvos Respublikos Seimui, lyginant su gautais derinti 2019 m. lapkričio mėn., todėl pagal kompetenciją teikia tik dvi pastabas dėl sąvokų vartojimo.
<...>
straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-4308 (toliau – Biudžeto sandaros įstatymo projektas) yra vartojamos dvi skirtingos sąvokos: „valstybės veiklos sritis“ ir „ministro valdymo sritis“, tačiau apibrėžta tik ministro valdymo srities įstaigos sąvoka. Nei Strateginio valdymo įstatymo projekte, nei Biudžeto sandaros įstatymo projekte valstybės veiklos srities sąvoka nėra apibrėžta, todėl, siekiant užtikrinti reglamentavimo aiškumą, siūloma įtraukti ir apibrėžti valstybės veiklos srities sąvoką. Pažymėtina, kad 1999 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teisminė valdžia, būdama savarankiška, negali būti priklausoma nuo kitų valdžių. Užtikrinant teisėjo ir teismų nepriklausomumą ypač svarbu aiškiai atriboti teismų veiklą nuo vykdomosios valdžios – Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia vykdomajai valdžiai kištis į teisingumo vykdymą, daryti teismams kokį nors poveikį ar vertinti teismų darbą nagrinėjant bylas.
Konstitucinis Teismas minimame nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad teismų veikla nėra ir negali būti laikoma valdymo sritimi, priskirta kuriai nors vykdomosios valdžios institucijai. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinta, kad teismų savivalda – teisėjų ir teismų teisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe spręsti teismų veiklos klausimus. Teismų įstatymo 114 straipsnyje nustatyta, kad teismų savivaldos sistemą sudaro:
Visuotinis teisėjų susirinkimas, Teisėjų taryba, Teisėjų garbės teismas, o teismų savivaldos institucijoms funkcijas įgyvendinti padeda Nacionalinė teismų administracija. Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismų veiklos klausimais ji nėra ir negali būti atstovaujama vykdomosios valdžios, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro. Administracija, suprasdama valstybės veiklos srities sampratos įtvirtinimo poreikį valstybės veiklos sričių suskirstymui statistikos tikslais ir tam tikram valstybės veiklos sričių struktūrizavimui dokumentuose, pažymi, kad ministro valdymo srities įstaigos sąvoka ir Biudžeto sandaros įstatymo projekte numatytas reglamentavimas, susijęs su ministro valdymo sritimis, nei Lietuvos Respublikos teismams, nei Administracijai nėra taikytinas, todėl minėtų dviejų sąvokų aiškumas ir atribojimas yra reikalingas. Pritarti Įstatymo projekte, kuris pateiktas svarstyti Seimui kartu su Strateginio valdymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4294, numatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai tvirtinami pagal valstybės veiklos sritis.
Pažymėtina, kad valstybės veiklos sritys yra susijusios ne tik su biudžeto, bet ir su visos pažangos veiklos valdymo procesais (planavimu, įgyvendinimu, stebėsena, atsiskaitymu už pasiektą pažangą), kurie apibrėžti Strateginio valdymo įstatymo projekte. Todėl Komitetas pateikė pasiūlymą „valstybės veiklos srities“ sąvoką apibrėžti ir šias sritis įtvirtinti Strateginio valdymo įstatymo projekto 3 straipsnyje. 2. Finansų ministerija, 2020-06-032
Atsižvelgdami į tai, kad 2020 m. birželio 3 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas posėdžio metu numato svarstyti Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294 ir jį lydinčiųjų teisės aktų paketą, teikiame prašymą papildyti Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4308 dėl būtinų pakeitimų, susijusių su COVID-19 neigiamų pasekmių mažinimu. Šiuo metu galiojančios Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos numato lėšų paskirstymo ribojimus. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, negalima viešosioms įstaigoms, bendrovėms ir kitiems subjektams paskirstyti valstybės biudžeto lėšų pavestoms naujoms priemonėms vykdyti, susijusioms tiek su COVID-19 pasekmių mažinimu, tiek esant ekstremalioms situacijoms, siekiant greitų ir teigiamų pasekmių valstybei. Šie ribojimai ypač sunkina greitą būtinų priemonių įgyvendinimą. Siekiant nepažeisti Biudžeto sandaros įstatymo nuostatų, šiuo metu galima arba pirkti paslaugą (atitinkamai būtų taikomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai ir terminai), arba parinkti biudžetinę ar viešąją įstaigą, kurios veiklą atitinkamas asignavimų valdytojas gali finansuoti valstybės biudžeto lėšomis, bet kuri nėra kompetentinga greičiausiai ir kokybiškiausiai įgyvendinti ekstremaliajai situacijai suvaldyti skirtas priemones. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, prašome papildyti Strateginio valdymo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-4294 lydintįjį teisės aktą – Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4308 – pakeitimu dėl Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio papildymo 3 dalimi: „3. Karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos paskelbtos valstybės mastu, kai būtina neatidėliotinai spręsti klausimus, būtinus valstybės karinės gynybos ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti, asignavimų valdytojas gali savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti skirtus asignavimus, jeigu jų skyrimas lemtų teigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą, paskirstyti kitiems subjektams, kuriems galimybė gauti biudžeto lėšų numatyta Vyriausybės nutarimuose.“ Papildomi Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai būtini siekiant sudaryti sąlygas ir pašalinti kliūtis COVID-19 pasekmių mažinimui skirtų veiksmų įgyvendinimui. Tam, kad būtų sudaryta galimybė per trumpą laikotarpį (2020 – 2021 metus) parengti, įvertinti ir įgyvendinti minėtus veiksmus, reikalingi sprendimai, kurie anksčiau nebuvo taikyti biudžeto planavimo sistemoje. Priėmus siūlomą pakeitimą, būtų užtikrintas greitas ir teisėtas asignavimų skyrimas subjektui, kuris greičiausiai ir kokybiškiausiai įgyvendintų skubias priemones. Piktnaudžiavimo būtų išvengta, nes toks subjektas turėtų būti įvardintas Vyriausybės nutarime kaip konkrečios priemonės vykdytojas, t. y. dėl lėšų skyrimo atitinkamam subjektui priemonėms vykdyti spręstų Vyriausybė, o ne asignavimų valdytojas. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Audito komitetas,
2020-04-22 * Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 8, 17, 18, 32 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-4308 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Audito komitetas. Atsižvelgti
finansų komitetas, 2020-05-13 * Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Atsižvelgti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4308(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-03 I Argumentai: Įstatymo projektą papildžius nauju straipsniu, atitinkamai reikalinga patikslinti ir įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto pavadinimą išdėstyti taip:
NR. I-430 2, 5, 8, 17, 18, 32
ir savivaldybių komitetas, 2020-06-032 N Argumentai:
yra sudaromos iš visų valstybės disponuojamų finansinių resursų, tame tarpe ir valstybės biudžeto lėšų, kurioms yra taikomi Biudžeto sandaros įstatymo 5 str. apribojimai. Tam, kad keičiama strateginio valdymo sistema veiktų sklandžiai ir pažangos lėšoms būtų taikoma vieninga tvarka, siūloma papildyti
subjektų funkcijos ir atsakomybės.
ministerijos pasiūlymui išdėstytam 2020-06-03 rašte (žr. prie suinteresuotų subjektų pasiūlymų Nr. 2). Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu: „2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, Strateginio valdymo įstatyme arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, programoms vykdyti.“
2Papildyti įstatymo 5 straipsnį 3 dalimi:
„3. Karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, valstybės mastu paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti valstybės karinės gynybos ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus, asignavimų valdytojas gali savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti skirtus asignavimus, jeigu jų skyrimas lemtų teigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą, paskirstyti kitiems subjektams, kuriems galimybė gauti biudžeto lėšų numatyta Vyriausybės nutarimuose.“
ir savivaldybių komitetas, 2020-06-034 (14¹)
Šio straipsnio sisteminiai pakeitimai pateikiant nuorodą į Strateginio valdymo įstatymą atliekami, nes Komiteto yra siūloma valstybės veiklos sričių sąvoka ir pačias valstybės veiklos sritis išvardinti Strateginio valdymo įstatymo projekte Nr.
XIIIP-4294(2) (3 str. 26 d.). Straipsnio 1 dalis taip pat suredaguota pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento redakcines pastabas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 straipsniu pildomo 14¹straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Strateginio valdymo įstatyme nustatytų vValstybės veiklos sričių ir joms priskirtų įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, asignavimai tvirtinami tam tikrų atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Kai asignavimų valdytojas yra ministras arba jo įgaliotas asmuo, jo vadovaujamai įstaigai tvirtinami asignavimai gali būti priskiriami kelioms valstybės veiklos sritims pagal ministrui pavestas valdymo sritis.“
ir savivaldybių komitetas, 2020-06-038 Argumentai: Siūloma suvienodinti šių straipsnių įsigaliojimą su SVĮ. Šie straipsniai yra susiję su valstybės veiklos sritims ir jų tvirtinimu Finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Rengiant BSĮ ir SVĮ projektus, buvo planuojama šiuos teisės aktus patvirtinti Seimo 2019 m. rudens sesijos metu, tokiu būdu, nors SVĮ įsigaliojimo data būtų 2021 m. sausio 1 d., tačiau BSĮ paankstinant valstybės veiklos sričių įsigaliojimą, jau rengiant 2021 m. biudžetą, Finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme būtų tvirtinami asignavimus pagal valstybės veiklos sritis ir joms nustatytus rodiklius, t. y. šie pakeitimai būtų įsigalioję ankščiau.
Tačiau, kadangi SVĮ ir lydinčiųjų įstatymų projektų paketui pritarė tik 2019 m. gruodžio mėn. ir šie įstatymų projektai tikėtina, kad bus patvirtinti Seimo 2020 m. birželio mėn., nebus spėta atlikti visų reikiamų informacinių sistemų pakeitimų. Taip pat pažymėtina, kad valstybės veiklos sritims nustatomi rodikliai būtų tiesiogiai perkeliami iš Nacionalinio pažangos plano, ir kadangi Nacionalinis pažangos planas dar nėra patvirtintas ir bus patvirtintas iki gruodžio 31 d., rengiant 2021 metų biudžeto projektą (t. y. šiuo metu) nekorektiška remtis nepatvirtinto dokumento rodikliais ir jų reikšmėmis. Pakeitimas parengtas siekiant sudaryti sąlygas efektyviai įgyvendinti skatinamąsias finansines priemones ir (arba) valdyti fondų fondus (toliau kartu – finansinės priemonės) ir užtikrinti, kad metams pasibaigus fondų fondo valdytojo ir
(arba) finansinės priemonės, kai fondų fondas nesteigiamas, valdytojo disponuojamose sąskaitose esančios valstybės biudžeto lėšos nebūtų grąžinamos, siekiant užtikrinti finansinių priemonių įgyvendinimo tęstinumą, nepertraukiamumą ir įsipareigojimų finansų tarpininkams bei galutiniams naudos gavėjams (pvz., smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams) vykdymą. Taip pat atsižvelgiant į Finansų ministerijos raštą Komitete įstatymo projektą papildžius 2 straipsnio
dalies įsigaliojimą nuo įstatymo paskelbimo. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 7 straipsnį išdėstyti taip: „7 8 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 1 ir 2 dalis, 3 straipsnį, 5 straipsnį, 6 straipsnį 2 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį ir šio straipsnio 3 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3 straipsnis ir 5 straipsnis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 3 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. birželio gruodžio 30 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant 2021 2022 metų ir vėlesnių metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, 2021–2023 2022–2024 metų ir vėlesnių metų strateginius veiklos planus.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė